Projektas Nr. XIVP-844(2)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 3, 16, 17, 18, 21 STRAIPSNIŲ,
II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
91 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2023 m.                   d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį nauju 6 punktu:

„6) vaiko priežiūros kompensacinė išmoka;“.

2. Buvusius 3 straipsnio 6–11 punktus laikyti 7–12 punktais.

 

2 straipsnis. II skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„II SKYRIUS

VIENKARTINĖ IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA GIMUS VIENU METU DAUGIAU KAIP VIENAM VAIKUI, IŠMOKA PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS KARIO VAIKUI, IŠMOKA BESIMOKANČIO AR STUDIJUOJANČIO ASMENS VAIKO PRIEŽIŪRAI, VAIKO PRIEŽIŪROS KOMPENSACINĖ IŠMOKA IR VIENKARTINĖ IŠMOKA NĖŠČIAI MOTERIAI“.

 

3 straipsnis. Papildymas 91 straipsniu

Papildyti Įstatymą 91 straipsniu:

„91 straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka

1. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka.

 

·             Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-18:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 91 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vietoj nuorodos „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka“ siūlytina įrašyti konkrečios išmokos pavadinimą „vaiko priežiūros kompensacinė išmoka“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

3. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:

1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;

2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

 

·             Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-18:

2. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama „už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

Pagal keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį, už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, todėl keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama už vaiką, <...> kai, <...> vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą, yra perteklinė. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte sąlyga „kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus“ nesuprantama ir dėl to, kad neaišku, kodėl teisė į išmoką siejama su vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens prižiūrimų vaikų skaičiumi.

Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtis „išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai“ nesuprantama, neaišku, kokius asmenis apima samprata „viena bendrai gyvenančių asmenų grupė“ ir iš kokių teisinių santykių jiems kyla pareiga auginti ir (ar) globoti, kaip galima numanyti, ne jų pačių vaikus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

·             Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-18:

3. Įvertinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad teisė į vaiko kompensacinę išmoką nėra siejama su savivaldybių įsteigtose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose esamomis vietomis, t. y. vaiko kompensacinė išmoka būtų skiriama ir mokama nepaisant to, kad yra galimybė ugdyti vaiką savivaldybės įsteigtoje vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (pavyzdžiui, esančioje toje pačioje seniūnijoje, kurioje jis gyvena). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl savivaldybėms tenka pareiga steigti ir išlaikyti biudžetines įstaigas, steigti viešąsias įstaigas ir taip užtikrinti funkcijų vykdymą. Tuo tikslu savivaldybės skiria finansinius, materialinius bei žmogiškuosius išteklius. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nepaisant to, kad savivaldybėje būtų galimybė ugdyti vaiką jos įsteigtoje ir išlaikomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, išliktų teisė gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką (sąlyga, kad vaikas nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje nereiškia, kad nėra galimybės vaiko ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje). Pažymėtina, kad nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nevalstybinių įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas ir fizinių asmenų, vykdančių vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą verslo sąlygos nebūtų vienodos, nes už vaikus, kurie ugdomi nevalstybinėse įstaigose, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nebūtų skiriama. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo racionalumo principas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Valstybės turto racionalų naudojimą ne kartą yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas. Pvz., Konstitucinio Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime yra pasakyta, kad „Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų.“ Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, į konstitucinę pareigą racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių lėšas bei kitą turtą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 5 dalies nuostatomis turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Teisė į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką nėra siejama su savivaldybių įsteigtose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose esamomis vietomis siekiant išvengti didelės administracinės naštos išmokų gavėjams ir savivaldybių administracijoms. Šiuo aspektu paminėtina, kad ne visose savivaldybėse yra nustatytas centralizuotas vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl tose savivaldybėse, kuriose priėmimą vykdo kiekviena ugdymo įstaiga savarankiškai, savivaldybių administracijų padaliniai (švietimo skyriai) neturi duomenų apie laukiančiųjų eilę, taip pat informacijos, ar tėvai kreipėsi į ugdymo įstaigą (-as) ir neturi galimybių ugdyti vaiko dėl vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūkumo. Tokiais atvejais,  vaiko tėvai patys turėtų pateikti dokumentą (pažymą) iš kiekvienos savivaldybės teritorijoje veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, patvirtinantį faktą, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vietų nėra ir vaikas yra įrašytas į laukiančiųjų sąrašą, tačiau galimybių patikrinti informaciją, ar pažymos pateiktos iš visų savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų, į kurias tėvai kreipėsi, nėra.

Be to, galimi piktnaudžiavimo atvejai, kai vaiko tėvai sąmoningai pasirinktų tą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje trūksta vietų, ir tokiu būdu įgytų teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką.

Pastebėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų ne tik dėl vietų juose trūkumo, bet ir dėl kitų svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, vaiko raidos specifikos, ligų ar pan.

Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama reguliuoti verslo sąlygų, o, įteisinant naują išmokos rūšį, – finansiškai paremti šeimas, kurios patiria išlaidas samdant vaikus prižiūrintį fizinį asmenį (išlaidos per mėnesį siekia nuo 400 iki 1000 eurų).

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose nevalstybinėse įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė (skiriamas ugdymo krepšelis). Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar pačioms nevalstybinėms įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dėl išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo ir išmokos įvaikinus vaiką asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.“

 

5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius. Išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos ir išmokos įvaikinus vaiką dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, už kurį išmoka mokama, galiojančius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.“

 

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“

 

7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo nors viename 1 straipsnio 2 dalies punkte, kai paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, ar 6 straipsnio 3 dalyje, ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar 8 straipsnio 2 dalyje, ar 9 straipsnio 2 dalyje, ar 11 straipsnio 4 dalyje, ar 12 straipsnio 4 dalyje, ar 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;“.

2. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 20 punktu:

„20) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su vaiko priežiūra vykdančiu fiziniu asmeniu – nuo vaiko priežiūros sutarties nutraukimo dienos;“.

3. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 21 punktu:

„21) pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo nebevykdo vaikų dienos priežiūros Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį  – nuo individualios veiklos ar darbo sutarties nutraukimo dienos;“.

4. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 22 punktu:

„22) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, pradedamas ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programą, arba jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas – nuo ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą arba nuo pradedamo teikti priešmokyklinio ugdymo pirmos dienos;“.

5. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 23 punktu:

„23) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, nedirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nėra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis, – nuo darbo sutarties ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba savarankiškos veiklos nutraukimo dienos.“

6. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 3 punktu:

„3) vaikas, už kurį paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, laikinai neprižiūrimas pagal vaiko priežiūros sutartį vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, nenutraukiant šios sutarties – nuo asmens, kuriam paskirta šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyta išmoka, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikto pranešimo apie laikinai sustabdytą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos iki pranešimo apie tęsiamą pagal vaiko priežiūros sutartį už atlyginimą vykdomą vaiko priežiūrą gavimo savivaldybės administracijoje dienos.“

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Jeigu vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir fizinis asmuo, vykdantis vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį, vaiko priežiūros sutartį pasirašė ir vaikas buvo prižiūrimas pagal šią sutartį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nurodyta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu vaikas, vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai ir vaiko priežiūros veiklą vykdantis fizinis asmuo atitinka Išmokų vaikams įstatymo 91 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia:

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu

Komiteto pirmininkas                                                                                     Justas Džiugelis