Projekto Nr. XIIIP-3873(2)

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2020 m.                            Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:

„31. Akvakultūros tvenkinių ūkis – akvakultūrai naudojama teritorija kartu su joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema, statiniais ir įrenginiais.“

2. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

„61. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnio 2 dalies f punkte.“

3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 19 dalį.

„19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.“

4. Papildyti 2 straipsnį 242 dalimi:

„242. Traukiamasis tinklas – prie aktyviosios žvejybos įrankių priskiriamas vienu ar daugiau žvejybos laivų arba kitais įrenginiais (kai žvejojama nuo kranto arba nuo ledo) velkamas tinklas, sudarytas iš dviejų sparnų, jungiamojo audinio ir maišo. Tinklinio audeklo, iš kurio pagaminti sparnai, jungiamojo audinio ir maišo akių dydis gali būti skirtingas.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Uždaroji akvakultūros sistema – ši sąvoka atitinka Reglamento (EB) Nr. 708/2007 3 straipsnio 3 punkto sąvoką „uždaras akvakultūros objektas“ uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai.“

6. Papildyti 2 straipsnį 281 dalimi:

„281. Vandens organizmai – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 3 straipsnio 4 punkte.“

7. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

„31. Verslinė žvejyba – siekiant gauti pajamų vykdoma žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.“

8. Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos visi teisės aktų nedraudžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje.“

9. Papildyti 2 straipsnį 441 dalimi:

„441. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“

10. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:

„45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:

1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką žuvų išteklių naudojimo, valdymo ir išsaugojimo jūrų vandenyse, akvakultūros, žuvų perdirbimo, žuvininkystės produktų tiekimo rinkai, žuvų išteklių atkūrimo, teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;

2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo, valdymo ir išsaugojimo kontrolės (priežiūros) politiką, išskyrus teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse, užtikrina žuvų išteklių atkūrimo ir žuvivaisos kontrolę;

3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Žuvininkystės duomenys duomenų valstybės informacinės sistemos“.

2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“

3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija., Už už šių žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“

 

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiomis galios 6 straipsnio 4 ir 5 dalis.

„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.

5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;

2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;

3) iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“

 

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba aplinkos ministro jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pareigūnų reikalavimus.“

 

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir žvejojantys vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“

 

8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas, tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi žvejybos laivas nėra įtrauktas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą;“.

2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prašymą Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.“

4. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.“

5. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras arba jos jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“

 

9 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3, išskyrus tuos atvejus, kai suteikiamos teisės į kelių tipų verslinės žvejybos įrankių (statomasis arba traukiamasis tinklas ar kito tipo žvejybos įrankis) kvotas tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, o didžiausias ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje, skaičius yra mažesnis už galimų naudoti tame vidaus vandenų telkinyje verslinės žvejybos įrankių tipų skaičių. Šiais atvejais teisės į skirtingų tipų verslinės žvejybos įrankių kvotą gali būti suteiktos skirtingiems ūkio subjektams, tačiau tų ūkio subjektų skaičius negali viršyti galimų verslinės žvejybos įrankių tipų skaičiaus. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveikojo skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“

2. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito;“.

3. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į to tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ne didesnė negu mažiausia to tipo verslinės žvejybos įrankio kvota, kurią ūkio subjektas turėjo per 260 jo pasirinktų kalendorinių dienų kiekvienais iš 3 paskutinių kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių kvotą, ir kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus procentai aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“.

4. Papildyti 141 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:

„6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveikojo skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“

5. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po vieną balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:“.

6. Papildyti 141 straipsnį 61 dalimi:

„61. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.“

7. Pakeisti 141 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Prašymą Prašymai suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentai dokumentus ūkio subjektas gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

 

10 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas

Papildyti 142 straipsnį 3 dalimi:

„3. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

11 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gali būti pateikiami aplinkos ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“

 

12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, kai tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos, arba, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį numatytu atveju. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį numatytu atveju.“

2. Papildyti 17 straipsnį 21 dalimi:

„21. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, dėl kurių nėra įmanoma vykdyti verslinę žvejybą:

1) stichinės nelaimės,

2) vykdomų darbų,

3) nelaimės dėl žmonių veiklos atveju.“

3. Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“

4. Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų praėjusių metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų praėjusių metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų praėjusių metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų praėjusių metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“

5. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“

6. Pakeisti 17 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio dienos.“

7. Pakeisti 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl Teisė teisės į žvejybos galimybes arba teisė teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiama įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po tą pačią dieną, kurią įvyksta paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis posėdyje priimtą sprendimą. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 3 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“

 

13 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 171 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;

2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;

3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių.“

2. Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;

2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;

3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.“

3. Pakeisti 171 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo.“

4. Pakeisti 171 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių, kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.“

 

14 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 172 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas įsigytas teises į žvejybos galimybes aukcione pasiūlytą kainą.“

2. Papildyti 172 straipsnį 4 dalimi:

„4. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

15 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai

1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.

2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių paskutiniųjų 10 15 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 15 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.

5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.

7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu kai ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 15 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau arba lygiai kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.

9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.

10 9. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.

11 10. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus.

12 11. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.“

 

16 straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 175 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

„1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“.

2. Pakeisti 175 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:

1) 12 15 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;

2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;

3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;

4) 20 procentų 25 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.“

3. Pakeisti 175 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos papildomos perleidžiamosios teisės ar individualios žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.“

 

17 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 176 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisė į 5 procentus vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai vienas procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.“

 

18 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 178 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“

 

19 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai

1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

3. Jeigu ūkio subjekto Ūkio subjektui, perleidusio perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisė teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.

4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3  kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.

5 4. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“

 

20 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) arba; priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“.

2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį atitinka Reglamento (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas, jeigu verslinė žvejyba vykdoma ne Europos Sąjungos vandenyse;“.

3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“

 

21 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prašymą Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

 

22 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarką nustato kartu su Aplinkos aplinkos ministerija ministras.“

 

23 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Akvakultūros tvenkinių tvenkiniuose ir uždarųjų uždarosiose akvakultūros sistemų žuvų ištekliai sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.“

2. Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 5 dalį.

„5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:

1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;

2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.“

3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Pramoniniuose akvakultūros Akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:

1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus kitas chemines priemones, neskirtus kurie neskirti akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti būti akvakultūros tvenkinių ūkio teritorijoje.;

3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.“

4. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina tvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“

 

24 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu

Papildyti Įstatymą 241 straipsniu:

„241 straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas

1. Ūkio subjektas turi teisę akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje.

2. Ūkio subjektai, norintys gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paraišką kartu su papildomais dokumentais, parengtais pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedą.

3. Leidimas introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduodamas, jeigu yra svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitiktis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 8, 9, 13 ir 19 straipsniuose numatytoms sąlygoms.

4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą išduoti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį arba apie atsisakymą išduoti leidimą, nurodydama atsisakymo priežastis, ne vėliau kaip per Reglamento (EB) Nr. 708/2007 10 straipsnyje nurodytą didžiausią galimą terminą tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.

5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduoti arba pateikta paraiška neišsami ar netinkamai įforminta, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas leidimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi į Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams.

7. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

8. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, galinčioms turėti neigiamą įtaką aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;

2) jeigu nesilaikoma Reglamente (EB) Nr. 708/2007 nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų.

9. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:

1) atlikus tyrimą ir įvertinus nenumatytas aplinkybes neigiamos įtakos aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo nenustatoma;

2) ūkio subjektas ištaiso nustatytus svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumus ir nebelieka grėsmės aplinkai arba vietinėms populiacijoms.

10. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjekto prašymu;

2) nustatoma neigiama įtaka aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;

3) ūkio subjektas neištaiso nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumų per 10 darbo dienų. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

11. Panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas tas leidimas, turi nedelsdamas pašalinti iš aplinkos introdukuotus svetimų ar perkeltus nevietinių rūšių vandens organizmus ar įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 17 straipsnyje nurodytą, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos patvirtintą nenumatytų atvejų planą, jeigu toks planas buvo patvirtintas.

12. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20, 21–22 straipsniuose.

13. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką.

14. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarką.“

 

25 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;“.

 

26 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;“.

 

27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

žuvininkystės įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1)

2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje su visais pakeitimais.

2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1).

3 2. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3), su visais pakeitimais.

4 3. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10).

5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33).

6 4. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1).

7 5. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL 2014 L 149, p. 1).

8 6. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1), su visais pakeitimais.

9 7. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86).

10 8. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86).“

 

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.

2. Jeigu ūkio subjektas buvo reorganizuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 174 straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju.

3. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas