LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 97
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2017 m. rugsėjo 19 d. rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, turime ir malonią progą – V. Rastenis švenčia jubiliejinį gimtadienį. Su tuo ir sveikiname. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. rugsėjo 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje darbotvarkei buvo pritarta. Ar turėtumėte kokių nors pastabų dėl darbotvarkės? Siūlau darbotvarkei pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.03 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-210, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355(2), Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-356(2), Civilinio proceso kodekso 28, 404, 480, 481, 482, 483, 487 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-357(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-358(2), Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 321 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-360(2) (svarstymas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354(2) ir lydimieji. Pranešėjas – A. Sysas. Maloniai prašysiu pristatyti iškart ir lydimuosius: Nr. XIIIP-210, Nr. XIIIP-355, Nr. XIIIP-356, Nr. XIIIP-357, Nr. XIIIP-358, Nr. XIIIP-359 ir Nr. XIIIP-360.
A. SYSAS (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi išvada yra labai didelė ir ilga, bus ir kitų komitetų pristatymai, aš labai trumpai pasakysiu, kad tikrai komitetas nuoširdžiai išklausė ir apsvarstė visus siūlymus, kuriuos teikė ir Seimo nariai, o svarbiausia įvairios nevyriausybinės, vyriausybinės institucijos, mokymo įstaigos. Manau, kad buvo padarytas didelis darbas. Labai norėčiau padėkoti ir komiteto darbuotojoms, kurios dirbo ilgai ir daug, rengiant išvadas. Noriu pasakyti, kad ši išvada lenkia Darbo kodekso išvadą. Turbūt įsivaizduojate, kiek tai yra medžiagos. Aš dėkoju Seimo nariams, kurie teikė pasiūlymus dėl šio įstatymo. Mes, svarstydami komitete, dalyvaudami klausymuose, radome tam tikrus kompromisus. Tikiuosi, kad šiandien pradėjus svarstyti posėdžių salėje nebus daug nereikalingų ginčų. Mes tikrai sieksime, kad įstatymas kuo greičiau būtų priimtas.
Komitetas, apsvarstęs Teisės departamento, Seimo narių, įvairių institucijų teikiamus pasiūlymus, siūlo pritarti pagrindinio komiteto patobulintam įstatymo projektui ir visiems lydimiesiems įstatymų projektams. O konkrečiai apie kiekvieną siūlyčiau kalbėti, kai mes pradėsime svarstyti kiekvieną įstatymą atskirai. Labai ačiū.
Išvados dėl visų yra tokios, kad pritartume bendru sutarimu visiems įstatymų projektams, ir lydimiesiems. Atsiprašau, kadangi tiek daug popierių, išskyrus Nr. 210, tai yra mūsų kolegų įstatymo projektas, kuris yra inkorporuotas į pagrindinį įstatymą, tad vienintelį siūlome atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame SRDK pirmininkui. Toliau kviečiu J. Sabatauską pateikti išvadas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš įsivaizduoju, jei mūsų komiteto išvada yra 154 puslapių, tai pagrindinio komiteto išvada turbūt bus dar didesnė. Komitetas apsvarstė tiek šį įstatymo projektą, tiek lydimuosius ir, pateikdamas savo pasiūlymus pagrindiniam komitetui (bent jau dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo yra 14 pasiūlymų, vienas iš jų – dėl įsigaliojimo datos, kas mums atrodo labai svarbu, kad būtų tinkamai pasirengta tam, kad data būtų 2018 m. liepos 1 d.), nesant nė vieno prieš, susilaikiusių, 7 balsais pritarė komiteto išvadai ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti pagal mūsų komiteto pateiktas pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas pristatys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas ir dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų suinteresuotų institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Komitetas buvo iš viso paketo dar vienam įstatymo projektui priskirtas, tai Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo. Komitetas priėmė bendru sutarimu tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymus.
Atkreipiu dėmesį, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą pasiūlyti patobulinti 1 straipsnį, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punktą išdėstyti taip: „Savivaldybėms pagal teisės aktus priskirta vaiko teisių apsauga ir jaunimo politika“. Siūlė aiškiai apibrėžti savivaldybėms deleguojamą funkciją. Mūsų pasiūlymas yra konsoliduotame variante. Kada bus pateiktas šis projektas svarstyti, tai siūlyčiau pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, nes ten yra pagrindinio komiteto pasiūlymas išplėsti naują savarankišką funkciją, o tai sudarytų turbūt problemų dėl finansavimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Žmogaus teisių komiteto išvadas pristatys V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas liepos 5 dieną apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti ir parengti projekto naują redakciją atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus. Šiai išvadai pritarta 3 balsavus už ir vienam Žmogaus teisių komiteto nariui susilaikius.
Įstatymo lydimieji projektai Nr. XIIIP-356, Nr. XIIIP-360 buvo taip pat apsvarstyti. Komiteto sprendimas iš esmės pritarti įstatymų projektams ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymų projektus atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar rengiama diskusija dėl viso įstatymų paketo. Tai diskusijai siūloma skirti iki 40 minučių. Ar sutinkame su tokiu pasiūlymu? Ačiū.
Kviečiu kalbėti Seimo narį R. Šarknicką. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Taigi žengiame kitą istorinį žingsnį „Matuko“ reformos link. Turiu padėkoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri padarė šį žingsnį per visus vyriausybių valdomus metus, taip pat dėkoju ministerijai, taip pat Dovilei, visai jūsų komandai, kad keturiomis griebėtės, ėmėtės šio didelio darbo, jūs išties atlikote milžinišką darbą.
Lankiausi Kėdainių rajone, ir turbūt vieni mažiau, kiti daugiau esate girdėję istoriją apie keturis vaikus, kuriems yra penkeri metai, šešeri metai ir kurie nekalba, nes jų tėvai nekalba. Socialiniai darbuotojai nuo vaikų atsiradimo šioje žemėje lankėsi, prižiūrėjo, tačiau socialiniams darbuotojams nebuvo leista iš tėvų paimti tuos vaikus ir integruoti į kalbą, į visuomenę. Gal ir nebūtų atimami tie vaikai iš tėvų, kuriems taip pat buvo reikalinga priežiūra.
Štai vienas iš įstatymų pakeitimo projektų suteikia galimybę padėti nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų rūpintojų šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Ir dėl viso to galima per tris dienas kreiptis į teismą. Iki šiol mes matėme, kad tas laikas būdavo vilkinamas.
J. Marcinkevičius yra parašęs, kad visa ko pradžia, man atrodo, yra ten toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga. Ir niekaip kitaip mes neišmokysime vaiko atlikti šios pareigos, patys nepridengdami jo nuo skausmo, prievartos ar melo. Kad ir kaip būtų gaila ir skaudu tai sakyti, tai pavyksta ne kiekvienam suaugusiajam. Priešingai, kartais artimojo ranka ne tik neapsaugo vaiko nuo prievartos ar skausmo, o yra pagrindinė to priežastis.
Atsižvelgdama į tai valstybė negali tylėti ir privalo reaguoti. Šio įstatymo projekto pagrindiniai tikslai – netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms, taip pat suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovimą jiems.
Įstatymas suteiks platesnes teises vaiko teisių apsaugos institucijoms, užtikrins platesnę vaiko teisių apsaugą, smurto prevenciją. Tikiu, kad įstatymas padės vaikams jaustis saugesniems, taip pat padės išvengti didelių tragedijų, susijusių su pagrindinėmis vaiko vertybės: sveikata ar net gyvybe. Kviečiu visus pritarti šio įstatymo projektui ir balsuoti už.
Šiuo klausimu stovėti tribūnoje ir politikuoti būtų šiek tiek egoistiška, todėl mes visi suprantame šio įstatymo prasmę. Dar kartą dėkoju už milžinišką darbą visiems, kurie prisidėjo prie šio įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos, ir už jūsų dėmesį pranešėjams. Toliau kalbės Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi M. Navickienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, nedaugžodžiausiu, grįšiu prie to, nuo ko pradėjo Robertas. Kėdainiuose įvyko tragedija, ir buvo du dalykai, kurie nesuveikė. Vienas – nebuvo savalaikės pagalbos šeimai, antras dalykas – nesuveikė vaiko teisių apsauga.
Ką šitas įstatymas padaro? Iš esmės du pagrindinius dalykus – užtikrina kietesnę ir kibesnę vaiko teisių apsaugą. Kėdainiuose ji nesuveikė, kaip ir neveikia didelėje dalyje Lietuvos, nes yra skirtingi standartai. Vienur leidžia truputį pamušti, kitur leidžia truputį neprižiūrėti, trečioje vietoje galbūt leidžia tėvams truputį daugiau pagerti. Dabar mes šiuo įstatymu įkuriame (gal kam nors nepatiks) lietuviškąją „Barnevernet“, t. y. vieną tarnybą, kuri labai principingai ir labai kietai vertins vaiko teisių apsaugą ir imsis sprendimų. Ji bus už tai atsakinga. Tai yra labai labai svarbus dalykas.
Antras dalykas, šiuo sprendimu, šiuo įstatymu yra užtikrinama pagalba šeimai, ji yra decentralizuota, ji išlieka decentralizuota per kiekvieną iš savivaldybių. Labai svarbus dalykas yra ne tik, kaip šis įstatymas šiandien čia priimtas, aš tikiuosi, kad absoliuti Seimo dauguma jį palaikys, bet tai, kaip jis bus įgyvendintas, kaip bus užtikrinama pagalba šeimai savivaldybėse, kiek tam bus skiriama pinigų ir kokią kompetenciją turės tie žmonės, kurie tai įgyvendins.
Antras dalykas, kaip veiks ta lietuviškoji „Barnevernet“, nes klausimas yra gana rimtas, gana svarbus. Savivaldybės tikrai priešinsis, nenorės atiduoti tos atsakomybės, bet šiandien akivaizdu, kad savivaldybės su tuo nesusitvarko, ir aš net neabejoju, kad sprendimas centralizuoti ir užtikrinti vieną, principingą, kietą tarnybą, kuri užtikrintų vaiko teisių apsaugą, yra svarbus dalykas ir tą reikėjo padaryti jau seniai.
Trečias dalykas, kuris galbūt ne taip matomas ir paviršiuje atrodo ne toks svarbus, bet gilumine prasme yra svarbus dalykas. Iki šiol laikinąją globą nustatydavo administracijos direktorius. Vadinasi, paimamas vaikas ir tada administracijos direktorius pastato kažkur šviesoforą, kur nors gatvę sulopo, trečiu sprendimu nustato laikinąją globą vaikui. Taip neturėtų būti. Normali europietiška praktika – teismai priima šiuos sprendimus ir teismai nusprendžia tokius svarbius dalykus. Taigi šis įstatymas tuos tris dalykus išsprendžia. Todėl kviečiu jį palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi R. J. Dagys.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties tik keletas papildomų pastabų dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Jis yra šiandieną toks, koks yra jums pateiktas. Aišku, jis turėjo ir galėjo būti pateiktas daug anksčiau, ir sprendimai turėjo būti priimti daug anksčiau, gerokai anksčiau. Bet geriau vėliau negu niekada. Mano supratimu, joks įstatymas, kurį mes čia priimame, savaime negali nieko užtikrinti. Užtikrinti gali įgyvendinimas, t. y. institucijos, kurios dirbs tiesiogiai įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas kiekvienoje savivaldybėje. Važinėdamas po savivaldybes šiandien dar tikrai matau gana daug neaiškumo akyse žmonių, kurie dirba su vaikų teisių apsauga, kurie dirba socialiniais darbuotojais. Dažnu atveju tikrai pastebimas ir nesusikalbėjimas tarpusavyje, kai nėra aiškių atsakomybių pasidalinimo laukų ir srities, todėl labai daugelis dalykų priklausys nuo to, kaip ministerijai seksis užtikrinti geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą tam, kad šio įstatymo nuostatos virstų geresne ir kokybiškesne vaiko teisių apsauga.
Mano supratimu, šiandieną mes turime visas prielaidas padaryti proveržį, kad vaikai Lietuvoje būtų saugesni ir gyventų užtikrintesnį ir laimingesnį gyvenimą, tačiau dar daug ką reikia padaryti. Didžiausias dalykas šiandien, kuris man kelia nerimą, tai yra ministerijos numatytas lėšų poreikis šitam įstatymui įgyvendinti. Mes labai greitai galime priversti bet kokį gerą įstatymo projektą veikti prasčiau, jeigu mes neaprūpinsime jo tinkamais ištekliais. Koks yra šiandien numatytas biudžetas įstatymo projektui įgyvendinti, mano supratimu, tikrai nėra pakankamas. Jis galbūt yra toks, koks čia sutartinai atrodo, kad gali būti, kokį mes galime sau šiandien leisti, bet mano siūlymas būtų, kad mes numatytume visą kainą biudžete, kiek mums kainuotų tobulas (gerai, ne tobulas, geras) šito įstatymo įgyvendinimo užtikrinimas kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje.
Žinoti, kad tai yra mūsų tikslas, kad štai mes turime tokį tikslą ir turime pasiekti tokį biudžetą, nes įstatyme mes labai daug kalbame apie preventyvias priemones šeimoms, kad jos neatsidurtų tose situacijose, kai vaikas jau turi būti paimtas iš šeimos. Mes kalbame apie kompleksinę pagalbą ir paramą kiekvienai šeimai, užtikrinimą to, kad vaikai jaustųsi saugesni, pakeliui palydėdami šeimą, kuri galbūt jau yra pavojaus zonoje, rizikos zonoje, bet tam reikia lėšų. Šiandien aš kol kas nematau politinės valios skirti tinkamą lėšų kiekį šitam projektui įgyvendinti.
Aš manau, mes visi turime apie tai pagalvoti, kad po keleto mėnesių, neduok Dieve, mes turėtume vėl sėdėti ir liūdėti, ir galvoti, kodėl neveikia tai, ko mes siekiame, prie ko mes daug dirbome ir kam mes atidavėme daug pastangų. Todėl labai kviečiu pagalvoti apie tai, kad įgyvendinti šitą įstatymą reikia resursų, ir skirti jų tiek, kiek reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje kviečiamas dalyvauti Seimo narys R.J. Dagys. Ruošiasi D. Šakalienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitas dabar svarstomas įstatymas turi būti mums tam tikra pamoka ir iššūkis ateičiai. Mes gavome dėl 51 straipsnio virš 700 pataisų. 90 % teksto yra pakeista. Iš esmės sutvarkytas įstatymas, prie kurio prisidėjo visi. Mane džiugina tai, kad mes randame tam tikrą susitarimą ir suprantame vieną dalyką, kad vaiko teisės tai nėra priešokio reikalas. Svarstydami turime matyti balansą tarp būtinybės apsaugoti vaiką ir suprasti, kad jo atėmimas iš šeimos irgi yra neišvengiamas blogis, galimas taikyti tiktai kraštutinėmis priemonėmis, ir kad vaikas yra šeimos dalis. Todėl šitas įstatymas, nors kolega ir pakrikštijo barnevernet, nieko bendro su „Barnevernet“ neturi. Noriu aiškiai pasakyti, nes „Barnevernet“ principas yra tas, kad vaikas yra valstybės nuosavybė, o čia – šeimos dalis. Šitą dalyką visi mes supratome ir tą dalyką pataisėme.
Atsiranda tam tikras centralizavimas ir ypač pagalbos šeimai srityje, norint išsaugoti vaiką šeimoje. Tai yra psichologo pagalba ir kiti dalykai, kurių iki šiol nebuvo, atsakomybės prisiėmimas ir bendros sistemos kūrimas. Bet atsiranda tam tikrų mūsų naujų dalykų – tai yra pareigos institutas. Pareigos institutas tiek šeimoje vienas kitam: tėvų – vaikui, vaiko – tėvui, motinai. Tai suteikia tam tikrą balansą ir supratimą, ko anksčiau įstatymuose nebuvo. Tai yra tam skirtas visas skyrius ir manau, kad tai iš tikrųjų bus viena iš tų priemonių, kuri keis patį požiūrį į vaiko auginimą ir priežiūrą, nes be atsakomybės teisės negimsta.
Toliau. Įstatymas konstruojamas taip, kad vaiko atėmimas taikomas tiktai kraštutiniu atveju išnaudojant visas įmanomas pagalbos šeimai formas ir imantis laikinų priemonių, bet nežengiant to pagrindinio žingsnio – atėmimo, kai jo nereikia. Atsisakyta visų skundimų, kurių čia buvo pilna įstatyme prirašyta, kuriuos mes dabar matome Šilalės atveju. Šito atvejo neturėtų būti ir neturės būti, nes mes matome, prie ko priveda toks kelias.
Sutvarkytos, pakoreguotos ir kai kurios sąvokos, kurias mes čia priėmėme pavasarį bendru sutarimu, nes reikėjo patikslinti dėl Civilinio ir kitų kodeksų suderinamumo. Man atrodo, radome bendrą sutarimą, kad būtų vienodai suprantami ne vien tiktai mūsų priimti įstatymai, bet ir kodekso normos, ir visa kita. Atsiranda vaikų teisių užtikrinimas… kurie pažeidė tam tikrą teisę. Neįgaliųjų apsauga žymiai didesnė yra numatyta. Iš tikrųjų priemonių labai daug.
Ką sakė mūsų kolegė, turbūt iš principo, frakcijos nariai, atkreiptume dėmesį į finansavimo problemas, nes čia bus didžiausias pagrindas. Jeigu nebus lėšų įgyvendinti šitam įstatymui, jis gali likti toks, kaip dabar yra, su gerais palinkėjimais. Siūloma, kad jis įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Tam preliminariai yra numatytos lėšos, bet jos geriausiu atveju yra pakankamos tiktai pradžiai. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Mes dar galime pasitelkti kai kurioms programoms europines lėšas, bet jų ateityje greičiausiai neliks. Todėl turime matyti aiškiai šito klausimo finansavimo problemas, nes užkelti visas prevencines programas tiktai savivaldybėms irgi nėra tas kelias, kurį mes turėtume daryti. Tai iš tikrųjų turbūt svarstant biudžetą bus pagrindinė problema. Jeigu nebus pakankamai duodama išteklių, tas įstatymas kai ką pasieks, bet jis ta apimtimi tikrai nebus įgyvendintas ir nepasieks tų tikslų, kurių reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti kviečiu Seimo narę D. Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš sutinku su prieš tai kalbėjusiais kolegomis – mes iš tikrųjų padarėme labai didelį darbą. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto galiausiai pavyko Socialinių reikalų ir darbo komitete turėti konstruktyvią diskusiją ir prieiti prie išvados, kad mums reikia esminių pokyčių ir kad svarbu susitarti, kaip jie galėtų vykti, kad jie praktiškai būtų įgyvendinami, kad visi juos suprastume vienodai, kad mes galėtume turėti realų rezultatą. Vasario 14 dieną šito įstatymo teksto iš tikrųjų daugelis vietų buvo labai skirtingos. Negaliu pasakyti, kad visi pakeitimai yra tie, kuriuos aš vertinu teigiamai, bet, matyt, politika tam ir yra kompromisų menas, kad mes galėtume rasti sprendimą, su kuriuo visi galėtume kaip nors gyventi.
Bent jau džiaugiuosi, kad tikrai sutariame dėl pagrindinio tikslo, kad kasmet nužudomi 24 vaikai mums yra per daug, kad 500 vaikų, sužalotų tiek, kad jie pakliūna į klinikas, mums yra per daug. Aš manau, kad tai yra tas esminis tikslas, kurio turėtume siekti ir galbūt vis dėlto rasti laiko įsigilinti į šitą reformą tiek, kad pamirštume asmenines simpatijas ar antipatijas, kad pamirštume kai kam labai svarbius populistinius proveržius ar mėginimus kaltinti savo kolegas dėl šiuo metu vis dar blogai veikiančios sistemos padarytų klaidų.
Norėčiau, kad tie, kas dar neturėjo laiko ar motyvacijos įsigilinti į šitą reformą, įsidėmėtų keletą esminių dalykų. Aš jūsų prašau tiesiog suprasti, kodėl tikrai labai svarbu neatidėliojant pritarti svarstymo stadijoje šitam paketui, ir tikiuosi, kad kaip įmanoma greičiau bus priėmimo stadija, nes 60 savivaldybių iš esmės kabo tarp dangaus ir žemės. Žmonės nežino tiksliai, ką jiems reikės daryti ir kaip jiems reikės daryti. Nepaisant to, per visą šitą mūsų ginčų, neapsisprendimų laikotarpį jie jau rengiasi, jie jau iš tikrųjų tam pokyčiui yra psichologiškai pasirengę ir pradėjo daryti gana daug dalykų kitaip.
Bet esminis dalykas, ką mes visi turime žinoti ir pagaliau kalbėdami atsakingai neklaidinti visuomenės. Vasario 14 dieną buvo priimtos pataisos dėl dabar galiojančio įstatymo. Jos iš esmės tik apibrėžia visas smurto prieš vaiką formas ir jas uždraudžia. Tačiau šitas įstatymų paketas yra tas pagrindas, stuburas, kurio reikia, kad mes galėtume iš tiesų įvykdyti reformą, kad Kėdainių, Šilalės ir visų kitų atvejų būtų mažiau. Būkime realistai, mes jų visiškai neišnaikinsime, bet kad jų būtų mažiau ir kad žmonės aiškiau žinotų, ką jie daro, turėtų įrankius kokybiškai, profesionaliai dirbti.
Šitas įstatymas ir jau faktiškai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visi parengti įstatymo lydimieji aktai duos… Pagaliau pirmą kartą Lietuvoje mes turėsime sistemą, kai žmonės, kurie turi padėti šeimoms, kurie turi apsaugoti kiekvieną vaiką nuo buitinio moralizavimo, galės pereiti prie tikslinės, efektyvios, profesionalios pagalbos teikimo; kai mes atsisakysime stigmos, kad visos šeimos yra geros ir yra trupučiukas tų blogų šeimų, kurias reikia kaip nors atskirai išskirti. Visoms šeimoms gali prireikti pagalbos ir pagalba turi būti teikiama proaktyviai, t. y. nelaukiant, kol šeima iš esmės atsidurs griuvėsiuose, kai jau nebeįmanoma nieko pataisyti, bet atpažinti pirmuosius signalus.
Ankstyvasis reagavimas, profesionalus reagavimas, tikslus diagnozavimas, kokios pagalbos reikia šeimai, ir jos suteikimas, gebėjimas aiškiai atskirti paslaugos teikimo funkciją ir kontrolės funkciją – tam taip pat reikia centralizacijos. Kai po vienu stogu yra ir paslaugos teikimas, ir tos paslaugos kontrolė, mes turime ir interesų konfliktą, ir nesusikalbėjimą, ir galiausiai kompetencijų neatskyrimą, supainiojimą, kas ką turi atlikti, na, ir tą visada amžiną kaltų paiešką.
Aš labai norėčiau, kad vis dėlto mes, įgyvendindami tą įstatymą, kaip jau minėjo kolegė Monika ir kiti kolegos, taip pat suprastume, kad jo įgyvendinimas bus trečias labai labai svarbus žingsnis, kai mums reikės, priimant Biudžeto įstatymą, aiškiai suprasti, kad kiekvienas euras, kiekvienas euro centas, investuotas į pagalbą šeimoms ir vaikams, iš esmės keis mūsų visuomenės gerovės suvokimą, iš esmės keis, kaip jaučiasi šeimos Lietuvoje, iš esmės keis žmonių požiūrį į savo valstybę. Ar valstybė ignoruoja ir muša, ar valstybė ištiesia pagalbos ranką, kai tau tik pradeda jos reikėti, kai tu dar nesi sužlugęs ir apimtas nevilties. Turėkime omenyje, kad ta reforma yra kur kas daugiau negu tik apie vaiko teisių apsaugą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.34 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Laukia labai sukaupto dėmesio reikalaujanti mūsų darbo akimirka. Tikrai labai nuoširdžiai kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką į tribūną. Mes svarstysime Seimo narių pasiūlymus, jų išties labai daug.
Savo ruožtu noriu dar kartą visiems padėkoti, nes prie šito teisės akto nepaprastai daug dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie buvo iniciatoriai: D. Šakalienė, R. Karbauskis, M. Navickienė, T. Tomilinas. Ypač ačiū Dovilei, nes komitetuose mes visada matėme jus kaip iniciatorę daugelio pasiūlymų.
O dabar, gerbiamasis pirmininke ir gerbiami kolegos, gal sutarkime dėl darbo tvarkos. Pradedame pirmąjį mūsų įstatymo projektą, pagrindinį, t. y. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354(2). Daugeliui pasiūlymų komitetas pritarė iš dalies. Jeigu pasiūlymų autoriai sutinka su komiteto pozicija, mes tada greičiau galėtume pritarti. Jeigu jūsų bus tokia pozicija, tada nereikės nuomonės už, nuomonės prieš. Pradedame.
I skyrius. 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“. Yra gauta Seimo narių pasiūlymų (pirmą kartą perskaitau, o po to mes sutarsime, kaip vadinsime šią grupę Seimo narių, kurie teikė tikrai daug pasiūlymų). Seimo nariai: R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša, D. Kaminskas, V. Kravčionok, P. Saudargas, P. Urbšys, R. Martinėlis, E. Pupinis, S. Tumėnas, K. Starkevičius, S. Jovaiša, S. Šedbaras, L. Talmontas, M. Mackevičius, I. Rozova, J. Narkevičius, Č. Olševskis, Z. Jedinskis, K. Bartkevičius, K. Pūkas, R. Andrikis, J. Imbrasas, V. Kamblevičius, R. Žemaitaitis, P. Čimbaras, V. Rinkevičius, L. Kasčiūnas. Toliau mes šią kolegų grupę vadinsime R. J. Dagys ir kiti. (Juokas salėje) Taip, kad būtų greičiau.
Jie pateikė pasiūlymą 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti kitaip. Yra komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Ar kolegos sutinka su komiteto nuomone?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sutinka.
PIRMININKĖ. Sutinka. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas taip pat pateikė pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Kolegos sutinka? Sutinka.
Seimo narys R. J. Dagys ir kolegos dėl 1 straipsnio 2 dalies pateikė savo pasiūlymą. Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto pirmininką prašau išsakyti argumentus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu leisite, aš dar keletą žodžių. Norėčiau padėkoti už diskusiją, kuri buvo ir šiandien šioje salėje. Aš labai norėčiau, kad mes pozityviau žiūrėtume į savo darbą ir į šitą įstatymų paketą, nes girdėjau niūrokų pasisakymų. Manau, kad mes šiandien svarstome ne biudžetą – mes svarstome vaiko teises, ir aš manau, kad jeigu mes priimsime šitą įstatymą, kitas žingsnis svarstant biudžetą – jo įgyvendinimo lėšų poreikis.
Kalbant apie šitą siūlymą, Teisės departamentas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas pirmininke. R. J. Dagys norėtų pateikti. Komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nesiūlau jo svarstyti, kadangi ta formuluotė kitoje vietoje yra ir kitaip perkonstruotas įstatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tada ir komiteto nuomonės nereikia. Taip pat dėl šio straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Komitetas sutinka?
Žmogaus teisių komitetas pateikė pasiūlymą. Valstybės valdymo… Atsiprašau, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip pat pritarė iš dalies. Sutinka. 1 straipsnį baigėme.
2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. Pirmoji sąvoka „atvejis“. Yra Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Teikėjai sutinka.
Antrasis – „atvejo vadyba“. Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas pateikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate? Taip, matau, sutinka.
A. SYSAS (LSDPF). Sutinka.
PIRMININKĖ. Trečioji sąvoka „atvejo vadybininkas“. R. J. Dagys ir kolegos pateikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka.
D. Šakalienė ir T. Tomilinas taip pat pateikė pasiūlymą dėl šios sąvokos. Komitetas pritarė iš dalies. Teikėjai sutinka. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pateikė pasiūlymą. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Prieštaravimų nėra.
Ketvirtoji sąvoka „bendruomenėje teikiamos paslaugos“. Seimo narys R. J. Dagys. Pritarta iš dalies. Sutinka. D. Šakalienė – pritarta iš dalies. Sutinka.
Penktoji sąvoka „fizinė bausmė“. D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Pritarta iš dalies, sutinka.
Šeštoji sąvoka „kompleksinė pagalba“. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Toliau buvo gautas pasiūlymas dėl sąvokos „smurtas prieš vaiką“. Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka. Žmogaus teisių komitetas taip pat pateikė pasiūlymą dėl šios sąvokos. Pritarta iš dalies. Komitetas neprieštarauja. Sutarėme.
Dėl vienuoliktos sąvokos „vaikas“ Seimo nario J. R. Dagio pateiktas pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Sutinka.
Dėl 12 sąvokos „vaiko atstovai pagal įstatymą“. R. J. Dagys. Pritarta iš dalies. Sutinka? D. Šakalienė taip pat sutinka. Dėkoju.
„Vaiko interesai“ – 13 sąvoka. R. J. Dagys. Pritarta iš dalies. Sutinka. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas taip pat sutinka.
14 sąvoka „Vaikui nesaugi aplinka“. Komitetas pritarė iš dalies R. J. Dagio pasiūlymui. Sutinka. Ir D. Šakalienė, iniciatorė, taip pat sutinka su komiteto nuomone. Pritarta iš dalies.
2 straipsnį baigėme.
3 straipsnis „Smurto prieš vaiką formos“. Fizinis smurtas. D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka kolegos.
Psichologinis smurtas. Vėlgi yra D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka. Dėkoju.
Seksualinis smurtas. D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka.
Nepriežiūra. Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka. Dėkoju.
4 straipsnis „Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai“. 9 papunktis „Prieinamumo principas“. Seimo nario R. J. Dagio ir kolegų pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka teikėjai.
„Privataus gyvenimo neliečiamumas.“ R. J. Dagys ir komanda sutinka, nes komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
„Vaiko teisių ir kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimas.“ R. J. Dagys teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka. Žmogaus teisių komitetas teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Prieštaravimų nematau. Taip pat dėl 4 straipsnio Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikė pasiūlymus. Komitetas jiems pritarė iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone. 4 straipsnį baigėme.
5 straipsnis „Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą.“ Dėl 5 straipsnio R. J. Dagys teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Dėkoju.
II skyrius „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“. D. Šakalienė teikia pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Ir R. J. Dagys teikia pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Teikėjai sutinka su komiteto pozicija.
6 straipsnis „Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis“. Seimo narys R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 1 punkto. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka. Dėkoju. R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 2 dalies. Pritarta iš dalies. Kolegos sutinka. Dėkojame. A. Širinskienė teikia pasiūlymą šį straipsnį išdėstyti kitaip – vaiko teisė būti sveikam. Komitetas pritarė iš dalies. A. Širinskienė sutinka?
A. SYSAS (LSDPF). Sutinka.
PIRMININKĖ. Sutinka. Dėkoju. D. Šakalienė ir T. Tomilinas siūlė sujungti 6 ir 7 straipsnius. Komitetas pritarė iš dalies. Liko 6 ir 7 straipsniai, bet su komiteto pasiūlymu pareiškėjai, pasiūlymo teikėjai sutinka. Dėkoju.
Lietuvos Vyriausybės nutarimas. Čia viskas aptarta ir komitetas savo poziciją išsakė. Baigėme 6 straipsnį.
7 straipsnis „Vaiko teisė turėti tėvus“. Vyriausybės nutarimas. Komiteto argumentai. Jų mums nebūtina… Ar norite, pirmininke? Ne, nereikia. Mane patikslino, kad nereikia. Komiteto pozicija išsakyta.
8 straipsnis „Vaiko teisė mokytis“. Dėl 10 dalies ar dėl viso šio straipsnio yra D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone.
9 straipsnis „Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus. Dabar, kolegos, matote, kad numeriai mums truputį pasislinko dėl jūsų pateiktų pasiūlymų, bet einame pagal pagrindinį. Buvo jūsų pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Sutinka kolegos. R. J. Dagio pasiūlymui pritarta iš dalies. Šitos sąvokos įtrauktos. Sutinkame. 9 straipsnį baigėme.
10 straipsnis „Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas teises“. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymai. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka. D. Šakalienė. Komitetas pritarė iš dalies. Taip pat sutinka. Taip pat skelbiu, kad yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl šio. Čia pritarta iš dalies komiteto nuomonei. Galime pritarti? Galime.
11 straipsnis „Vaiko teisė būti išklausytam“. Dėl šio straipsnio yra teikti Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymai. Komitetas pritarė iš dalies. D. Šakalienės pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Ir gerbiamieji kolegos su tuo sutinka.
12 straipsnis „Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais“. Yra gautas Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka. R. J. Dagio pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Kolega sutinka.
13 straipsnis „Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas“. D. Šakalienės pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Kolegė sutinka.
14 straipsnis. R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 1 dalies. Komitetas pritaria iš dalies. R. J. Dagys sutinka. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio. Komitetas pritaria iš dalies. Kolegos taip pat sutinka.
15 straipsnis „Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas. Pritarta komiteto iš dalies. Kolegos sutinka.
16 straipsnis „Vaiko teisė gauti viešąją informaciją“. D. Šakalienė teikia pasiūlymą, komitetas pritaria iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone.
17 straipsnis „Vaiko turtinės teisės“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą. Komitetas pritaria iš dalies. Kolegos sutinka. R. J. Dagys teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies, taip pat sutinka. Jums teikiamas 17 straipsnis su komiteto formuluotėmis.
18 straipsnis „Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį“. R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl 2 ir 3 dalių. Komitetas pritaria iš dalies. R. J. Dagys sutinka. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus dėl šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių. Komitetas pritaria iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone.
19 straipsnis „Vaikų su negalia teisės“. R. J. Dagys teikia pasiūlymus dėl 3 dalies. Pritarta iš dalies. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus dėl minėto straipsnio. Pritarta iš dalies. Kolegos su komiteto pasiūlymu sutinka.
20 straipsnis „Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto“. R. J. Dagys teikia pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies. Pritarta iš dalies. Kolega sutinka. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus dėl 19 straipsnio, dėl šio straipsnio minėtų punktų. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos taip pat sutinka.
21 straipsnis „Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms, mažumoms teisės“. R. J. Dagys. Norite pateikti ar sutinkate su komiteto pozicija? Nepritarta jūsų pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nesvarstome.
22 straipsnis „Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio užsieniečio teisės“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą. Komitetas nepritaria. Ar kolegė D. Šakalienė nori kalbėti? Sutinka su komiteto nuomone?
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Atsiimate. 22 straipsnis. Mes jam pritarėme tokiam, kokį jį suformulavo komitetas.
23 straipsnis „Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose“. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas, komitetas nepritarė, nes pritarė Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymui. Jūs norite? Nenorite. Atsiima. Lieka tokia pozicija, kokią suformulavo komitetas, įvertinęs D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymus.
24 straipsnis „Vaiko ugdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis“.
R. J. Dagio pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate su pozicija? Sutinkate. D. Šakalienė ir T. Tomilinas. D. Šakalienė nori kalbėti šiuo klausimu. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš manau, kad vis dėlto svarbu dėl to, kad ir rašomas protokolas, ir šitame posėdyje esantiems Seimo nariams būtų aišku. Aš absoliučiai su dauguma visų pasiūlymų sutinku ir sutinku, kad pritarta iš dalies. Yra keletas klausimų, įskaitant vaiko ugdymą naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, dėl kurių aš vis dėlto manau, kad būtų galima padiskutuoti ir patobulinti. Norėčiau pateikti tam tikrus pasiūlymus, tačiau gerbdama visų laiką ir siekdama aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad viso projekto yra išdėstyta nauja redakcija, pasikeitusi numeracija, formuluotės, įtrauktos kitos normos ir t. t., manau, kad būtų efektyvu šiuo metu pritarti pateiktam projektui. Dėl visų kitų savo pateiktų pasiūlymų neturėsiu daugiau pastabų, pritarsiu, kaip sudėliojo komitetas, ir tikiuosi, kad per savaitę iki priėmimo mes dar galėsime atskirais klausimais pasitarti vėliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmininkas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi ir svarstymo eigoje tų pasiūlymų ir pataisų vis dėl to paties straipsnio, tos pačios eilutės ėjo, mes sutarėme, kad užbaigsime svarstymo stadiją, o prieš priėmimo stadiją mes tikrai pažadėjome, nes Dovilė yra pateikusi maždaug 30 įvairių pamąstymų ir pasiūlymų, sakė, 35, tai mes juos apsvarstysime. Jeigu atsiras kitų Seimo narių siūlymų, tai irgi pažiūrėsime. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Puiku. Labai dėkoju už tokį sutarimą. Išties mes galėsime sklandžiai dirbti ir ateiti į priėmimą jau po komiteto atitinkamo atsakingo ir labai nuoširdaus darbo įvertinant pasiūlymus. Sutarėme, kad pritarta iš dalies jūsų pasiūlymams dėl 24 straipsnio, ir jūs su tuo sutinkate.
III skyrius „Vaikas ir socialinė aplinka“. 25 straipsnis „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos“. Seimo narys R. J. Dagys teikė pasiūlymą dėl 2 dalies. Komitetas nepritarė. R. J. Dagys. Atsiima. Dėkoju. Komiteto pirmininkas komentuoti nenori, nes atsiima.
A. SYSAS (LSDPF). Galiu, mes kitoje vietoje visa tai įrašėme.
PIRMININKĖ. Puiku. R. J. Dagys teikė pasiūlymą dėl šio straipsnio 3 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. R. J. Dagys sutinka. Seimo nariai R. J. Dagys ir kiti kolegos teikė pasiūlymą dėl 4 ir 5 dalių. Pritarta iš dalies. Sutinka. R. J. Dagio pasiūlymas dėl 6 dalies. Komitetas nepritarė. Seimo narys atsisako pasiūlymo, todėl nesvarstysime.
Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikė pasiūlymą dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies. D. Šakalienė, kaip ir minėjo, sutinka su tuo.
26 straipsnis „Vaiko apsaugos nuo psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybes sukeliančių veiksnių bendrosios nuostatos“. R. J. Dagio pasiūlymas dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalių. Pritarta iš dalies. Komiteto nuomonei kolega pritaria, sutinka. D. Šakalienės pasiūlymas dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies, kolegė sutinka.
27 straipsnis „Vaiko apsauga nuo psichiką veikiančių medžiagų ir atsakomybė už vaiko įtraukimą į draudžiamųjų medžiagų vartojimą“. D. Šakalienė. Pasiūlymui komiteto pritarta iš dalies. Sutinka, dėkoju.
28 straipsnis. R. J. Dagys, pasiūlymas dėl 3 dalies. Jam nepritarta. Kolega, norite kalbėti?
A. SYSAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai. Ar, kolega, sutinkate su jūsų pasiūlymu dėl 28 straipsnio 3 dalies, kad komitetas nepritarė, nes pritarė D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui?
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė kitokiai redakcijai.
PIRMININKĖ. Kitokia redakcija. D. Šakalienė ir T. Tomilinas dėl šio įstatymo straipsnio teikė pasiūlymus. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkame.
29 straipsnis „Vaiko apsauga ir atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus“. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl 1 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Mes atsižvelgėme į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, tik kita formuluotė, esmė liko.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto nuomonei nepritarti. R. J. Dagys teikė pasiūlymus dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Seimo narys su pasiūlymu sutinka.
D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikė pasiūlymus dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies. Kolegos sutinka.
30 straipsnis „Asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai“. R. J. Dagio pasiūlymas dėl šio straipsnio 1 dalies. Pritarta iš dalies. Kolega sutinka. Yra Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Pritariame. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė nuomonę. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies. Prieštaravimų nėra. Ir Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Perteklinė nuostata.
PIRMININKĖ. Perteklinė. Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė. Galime pritarti? Galime. D. Šakalienė ir T. Tomilinas dėl viso šio straipsnio taip pat teikė pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Galime pritarti ir sutariame.
Seimo narė R. Šalaševičiūtė teikė pasiūlymą. Kadangi pasiūlymas dėl projekto Nr. XIIIP-321, kuris komiteto sprendimu yra sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354, buvo jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė, ar sutinkate?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka. Gerbiamoji R. Šalaševičiūtė sutinka su komiteto nuomone ir mes 30 straipsnį apsvarstėme.
IV skyrius „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“. 31 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas R. J. Dagio ir kolegų pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Kolega sutinka. D. Šakalienė teikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. D. Šakalienė sutinka. Dėkoju.
32 straipsnis „Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui“. Seimo narys R. J. Dagys. Pasiūlymui pritarta iš dalies. Sutinka. D. Šakalienė teikė pasiūlymą dėl šio straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinka. Seimo narys R. J. Dagys ir kolegos dėl šio straipsnio 1 ir 3 dalies. Komitetas taip pat pritarė iš dalies. Kolegos sutinka.
V skyrius „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“. Seimo narė R. Šalaševičiūtė teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegė R. Šalaševičiūtė sutinka su komiteto nuomone. Dėkoju.
Pirmasis skirsnis „Pagrindinis vaiko apsaugos institutas“. Prašom, pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). Kolegos, paprašysiu netriukšmauti, nes ir pirmininkei sunku, ir čia girdėti sunku. Jeigu kas nori pakalbėti, tai…
PIRMININKĖ. Ačiū už deramą pastabą, nes mes čia nuoširdžiai įsigilinę į įstatymą, nebežvelgiame. Salėje prašytume ir N. Puteikio, ir gerbiamojo P. Urbšio, ir visų kitų kolegų, jeigu reikia pasitarti, – už salės, galbūt ten tolėliau.
Pirmasis skirsnis „Pagrindinis vaiko apsaugos institutas“. 33 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta.
Antrasis skirsnis „Prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas“. Dėl pavadinimo, dėl kurio buvo teiktas D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas, pritarta iš dalies. Kolegos sutinka su tokiu pavadinimu? Sutinka. Dėkoju.
34 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Trečiasis skirsnis, 35 straipsnis „Pareiga pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Gautas Seimo nario D. Kaminsko pasiūlymas dėl šio straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė iš dalies.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Seimo narys sutinka su komiteto nuomone. Dėkoju.
Seimo narys R. J. Dagys ir kolegos teikė pasiūlymą dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies. R. J. Dagys sutinka su komiteto nuomone. Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas. Pritarta iš dalies. Sutinka. Taip pat gautas Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Galime pritarti? Galime.
36 straipsnis „Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Dėl jo yra gauta Seimo narės D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymų. Pritarta iš dalies.
Verčiame kitą puslapį, ir daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. D. Šakalienė sutinka, ir galime teigti, kad 37 straipsnį mes jau turime tokios redakcijos, kokią suformulavo komitetas.
Ketvirtasis skirsnis – „Atvejo vadybos organizavimas“, 37 straipsnis „Atvejo vadyba“. Gautas D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka.
38 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dar kartą maloniai prašau P. Urbšio, N. Puteikio, M. Navickienės ir visų. Kolegos, labai prašau, didžiulis triukšmas salėje! Nieko negirdime. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Mus stebi vaikai. Mes priimame įstatymą vaikams, o jūs čia kalbate pamokos metu.
PIRMININKĖ. Taip, vaikai pamokos metu nekalba, teisingai.
Tęsiame toliau. 39 straipsnis „Veiksmai nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą. Komitetas pritaria iš dalies. Kolegos sutinka.
40 straipsnis „Veiksmai nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį“. Seimo narys G. Kindurys teikė pasiūlymą, komitetas nepritarė. Kolega G. Kindurys. Jūs atsiimate?
A. SYSAS (LSDPF). Mes komitete padiskutavome ir supratome vienas kitą.
PIRMININKĖ. Suradote bendrą kalbą. Puiku. Taip pat Seimo narys G. Kindurys teikė pasiūlymą ir dėl kito straipsnio, bet jau čia tos pačios nuostatos. Jūs siūlėte „rekomendacijas“ išbraukti ir rašyti žodį „nurodymus“ ir sutikote su komiteto pasiūlymu, todėl jau svarstyti nebereikia, nes mes sutarėme praėjusį kartą, kad nesvarstome.
Dėl šio straipsnio taip pat buvo gautas Seimo narės D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies ir naująja redakcija.
41 straipsnis „Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas“. R. J. Dagys teikė pasiūlymą ir atsiima, nebesvarstome. Seimo narys G. Kindurys, ta pati sąvoka „rekomendacijos“ keisti į „nurodymus“, nebesvarstome, nes jau aptarėme. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikė pasiūlymus dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies. D. Šakalienė sutinka su komiteto nuomone. 41 straipsnį apsvarstėme.
Penktasis skirsnis. 42 straipsnis „Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą“. Dėl šio straipsnio yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti. D. Šakalienė ir T. Tomilinas taip pat pateikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti. Kolegos sutinka.
Ir buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime nepritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime (…).
PIRMININKĖ. Galime nepritarti. Dėkoju.
43 straipsnis „Vaiko laikinas apgyvendinimas“. Dėl šio straipsnio buvo gautas taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas nepritarė, motyvuodamas, kad pritarta Seimo narių D. Šakalienė ir T. Tomilino anksčiau aptartiems pasiūlymams. Galime nepritarti?
Pirmininke, gal norite?
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, čia kai kur vis Vyriausybė… Mes nepritariame, nes Vyriausybė rašė vieną išvados redakciją, mes keitėme tą redakciją. Todėl tai, ką paminėjo Vyriausybė, viskas yra. Nesupraskite, kad komitetas atmetė visus Vyriausybės siūlymus, paprasčiausiai pasikeitė turinys ir forma.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke, už paaiškinimą. Jis buvo labai laiku.
VI skyriaus 44 straipsnis „Teisę pažeidžiančių vaikų teisių užtikrinimo ypatumai. Bendrosios nuostatos“. Seimo narė D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus. Komitetas pritarė iš dalies, ir kolegė sutinka su komiteto pozicija.
45 straipsnis „Pagalba teisę pažeidusiam vaikui“. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymus. Komitetas pritarė iš dalies, kolegos sutinka.
46 straipsnis. D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą, komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone.
VII skyrius „Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos“. 47 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas pagal jų nutarimą. Komiteto nuomonei pritarta iš dalies. Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nauja redakcija. 47 straipsnį būsime apsvarstę.
48 straipsnis „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos su komiteto nuomone sutinka.
49 straipsnis „Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Ir čia mes turime Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą papildyti įstatymą 6 dalimi ir komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Galime pritarti? Galime.
Seimo nariai D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą taip pat dėl šio straipsnio. Komiteto nuomone… pritarta iš dalies naujai straipsnio redakcijai ir pasiūlymui. Galime pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė pritaria, taip pat ir Seimo nariai su tuo sutinka.
50 straipsnis „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. M. Navickienė, D. Šakalienė teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 1 dalies. Pritarta iš dalies. Kolegės sutinka? Sutinka su komiteto pozicija.
Taip pat teiktas pasiūlymas dėl 1 šio straipsnio dalies. Taip pat sutinka kolegės su komiteto nuomone pritarti iš dalies?
Ir dar vienas M. Navickienės ir D. Šakalienės pasiūlymas dėl 2 dalies 1 punkto. Komiteto pozicija – pritarti iš dalies. Kolegės sutinka su komiteto pozicija ir būsime…
Dar yra…
A. SYSAS (LSDPF). 12.
PIRMININKĖ. Taip, yra dėl kitos dalies, trečiosios, 12. M. Navickienė ir D. Šakalienė taip pat teikė pasiūlymą, pritarta iš dalies. Kolegės sutinka. Dėl to paties straipsnio D. Šakalienė ir T. Tomilinas teikia pasiūlymą dėl viso šio straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos sutinka su komiteto nuomone. Tad 50 straipsnį turime suredaguotą pagal komiteto poziciją ir pritarimą. Galime pritarti.
51 straipsnis „Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba“. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies jūsų pasiūlymui. Jūs su tuo sutinkate ir dėkojame už pritarimą.
52 straipsnis „Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje“. Gautas D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Sutinkame su pasiūlymu. Ir kolegos sutinka.
53 straipsnis „Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Čia vėlgi yra pasiūlymas kolegų D. Šakalienės ir T. Tomilino. Komitetas pritarė iš dalies. Pritariame ir dėkojame.
Įgyvendinimo straipsnis. Įgyvendinamasis Europos Sąjungos teisės aktas, 2 straipsnio nuostatos. D. Šakalienė ir T. Tomilinas dėl 2 straipsnio teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies, kolegos sutinka su komiteto nuomone.
Vyriausybė teikė pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Sutinka. R. Šalaševičiūtė teikė pasiūlymą. Jam komitetas nepritarė. Ar jūs sutinkate su komiteto?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Sutinku, aišku, o ką daryti?
PIRMININKĖ. Sutinka. Dėkoju kolegei. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pritarta iš dalies. Komiteto prieštaravimo neturime. Galime pritarti? Galime.
Vyriausybės dar papildomai yra, bet dėl sujungimo pozicijos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Žmogaus teisių komiteto, Sveikatos reikalų komiteto nuomonės ir argumentai, kuriuos jau aptarėme. Gerbiamieji kolegos, gerbiamas Pirmininke, ačiū, jūs nuosekliai sekėte ir padėjote visus pasiūlymus apsvarstyti.
Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Na štai, gana atsakingai dirbome ir argumentas aiškus. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto. Jis yra sujungtas su įstatymų projektais Nr. XIIIP-354, Nr. XIIIP-321, Nr. XIIIP-473, Nr. XIIIP-606(2). Dabar mes balsuojame už antrąją įstatymo projekto Nr. XIP-354 redakciją.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96. Vienbalsiai. Dėkoju, kolegos. Po svarstymo pritarta.
Palinkėsime komitetui atsakingo darbo ir lauksime šio įstatymo projekto plenarinių posėdžių salėje jau priėmimo stadijoje.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKĖ. Žinoma. R. Juknevičienės balsas už, ji taip pat pritaria Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektui po svarstymo.
11.11 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-210 (svarstymo tęsinys)
Lydimieji įstatymų projektai. Aš dėkoju, kad tribūnoje jau yra pranešėjas A. Sysas. Mes turėtume aptarti Vaiko teisių pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Pritarti. Pastabų nėra, siūlau priimti.
PIRMININKĖ. 1-2b.
A. SYSAS (LSDPF). 1-2b. Minutėlę, aš susirasiu jį. Čia septyni lydimieji. Susiradau. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, Nr. XIIIP-210.
A. SYSAS (LSDPF). Radau, radau, radau. Komitetas siūlo atmesti atsižvelgiant į tai, kad yra Seimo Žmogaus teisių komiteto, vaiko teisių apsaugos įstaigų pateikta nuomonė, kad abejotinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslingumas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nėra reglamentuojamos vaiko globos formos ir globos rūšys. Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės, nes budinčio globotojo statusas ir globos centrų veikla jau reglamentuota Civiliniame kodekse ir Socialinių paslaugų įstatyme. Be to, komitete svarstant naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pritarta pasiūlymui, kad iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas apgyvendinamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju Nuomonė už, nuomonė prieš. Dėl nuomonių niekas neužsirašė. M. Majauskas. Jūs nespėjote užsirašyti? (Balsai salėje) Ne, čia ne ta stadija dabar, čia ne pasiūlymas. Jūs galėjote užsiregistruoti nuomonei už arba nuomonei prieš. (Balsai salėje) Prašau, kolega, suteksiu jums žodį, kadangi neveikia mūsų aparatūra.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, gal komiteto pirmininkas šiek tiek išsiblaškęs. Šitas projektas iš esmės jau buvo priimtas kartu su Prezidentės teikiamomis pataisomis, kai buvo įgyvendinta budinčio globėjo tvarka. Iš esmės to projekto nereikia svarstyti, nes jis jau įgyvendinamas ir buvo priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už patikslinimą. Komiteto pirmininkas neišsiblaškęs, atsakingai dirba…
A. SYSAS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad tikrai aš neišsiblaškęs ir komitetas neišsiblaškęs, ir jo sprendimas yra teisingas.
PIRMININKĖ. Kiekvieną įstatymą mes turime pabaigti, kad jis neliktų kaboti, jeigu taip galima pasakyti. Galime bendru sutarimu sutarti, kad nesvarstome, ir komiteto pozicija buvo atmesti, ir dabar šio įstatymo baigtis būtų tokia? Bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
11.14 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355(2). Pataisų nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas siūlo…
PIRMININKĖ. Kadangi išvados jau buvo pateiktos, tai nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Dėkoju.
11.15 val.
Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-356(2) (svarstymo tęsinys)
Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimas, sujungti Nr. XIIIP-356 ir Nr. XIIIP-472. Čia antroji redakcija. Dėl jo yra gauta pasiūlymų ir juos turime aptarti.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta, dėl 2 straipsnio nebuvo. Dėl 3 straipsnio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktas pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, dėl 5 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti. Dėl 6 straipsnio nebuvo, dėl 7 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Galime pritarti. Dėl antros dalies 2 punkto yra Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Jau yra apsispręsta Civiliniame kodekse.
PIRMININKĖ. Jau apsispręsta. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Taip pat buvo gautas Vyriausybės pasiūlymas dėl 8 straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. 8 straipsnis, atsiprašau, prieš tai buvo 7 straipsnio 5 dalis. Dėl 8 straipsnio gautas Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Galime pritarti. Dėl 9 straipsnio – taip pat Vyriausybės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 10 straipsnio – Vyriausybės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime pritarti? Pritarta. Vyriausybės pasiūlymas dėl šio straipsnio kitos dalies. Pritarta iš dalies. Atsiprašau, 11 straipsniui pritarta iš dalies. Dėl 12 straipsnio nebuvo gauta pasiūlymų. Dėl 13 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, vienas ir antras. Jiems abiem pritarta iš dalies. Galime pritarti? Galime. 14 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 15 straipsnis. Vyriausybės pasiūlymas, pritarta iš dalies.
Dėl viso šio įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš – R. J. Dagys. Norite kalbėti? Nenorite. D. Šakalienė. Nenorite? Galime bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu.
11.17 val.
Civilinio proceso kodekso 28, 404, 480, 481, 482, 483, 487 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-357(2) (svarstymo tęsinys)
Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Minutėlę, tuoj aptarsime visus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio buvo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Galime pritarti? Galime. 2, 3, 4 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 5 straipsnio buvo gauti Vyriausybės pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Galime pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 7 straipsnio buvo gauti Vyriausybės pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Galime pritarti? Galime. Dėl 8 straipsnio taip pat gauti Vyriausybės pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Ir 9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nematau. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
11.18 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-358(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-358(2) – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Aptarsime gautus pasiūlymus.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų negauta. Dėl 10 straipsnio buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
11.19 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 18, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359(2) (svarstymo tęsinys)
Šeimynų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
11.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 321 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-360(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Galime. Ir paskutinis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto lydimasis įstatymas Nr. XIIIP-360(2) – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kaip ir dėl ankstesnių, išvados jau išsakytos.
Dabar pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio buvo gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies. Ar komiteto pirmininkas P. Urbšys nori kalbėti dėl šio pasiūlymo? G. Kindurys dėl šio pasiūlymo ar dėl viso? Dėl šio pasiūlymo. Minutėlę, įjungsiu.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas tikrai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kompetencija. Jis, nagrinėdamas būtent šį pakeitimą, išskyrė tokį dalyką, kad Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatyme jau yra numatyti konkretūs įgaliojimai savivaldybei. Labiausiai jie matomi, čia dabar žiūriu, 52 ir 47 straipsniuose. Kad jie būtų įgyvendinti, būtina nustatyti konkrečią funkciją savivaldybei.
Mūsų komitetas ir siūlė, kad kas nustatyta kituose įstatymuose savivaldybei, būtų įgyvendinama kaip deleguota funkcija. Mūsų formuluotė yra savivaldybėms pagal teisės aktus priskirta vaiko teisių apsauga. Nereikėtų kartoti ir pervardinti, kas yra tuose įstatymuose paminėta. Būtų visiškai aišku, kad tai yra deleguota funkcija, ir būtų aiškus finansavimas. Kadangi dabar yra pateiktas šio įstatymo papildymas, projekto 6 straipsnio pakeitimas, kur yra savarankiška ir dalis funkcijų perrašoma, tai yra sukeliamas neaiškumas. Todėl labai prašau palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas tik iš dalies pritarė. Noriu pabrėžti, kad ilgai mes siekėme šios sistemos centralizavimo. Ilgus metus vaiko teisių tarnybos, kurios buvo ir sukurtos (teko šiame procese dalyvauti) pirmiausia kaip įstaigos, kontroliuojančios ir prižiūrinčios, kaip laikomasi vaiko teisių savivaldybės lygiu, deja, jos buvo inkorporuotos į savivaldą ir daugeliu atvejų jos vykdė administracijos direktoriaus ir mero pavedimus, o ne užsiėmė vaiko teisių apsauga. Todėl ir iškildavo problemų, kad mes turime 60 metodikų, 60 darbo su vaikais būdų. Komitetas prieš 10 metų reikalavo centralizuoti šitą vaiko teisių priežiūrą ir aiškiai atskirti funkcijas, kurias vykdo savivalda, teikdama paramą šeimai, vaikui, ir tas, kas prižiūri. Todėl šiuo atveju mes aiškiai apibrėžiame, kad savivaldai ir toliau lieka rūpintis, prižiūrėti, dirbti su šeimomis, bet vaiko teisių tarnybos prižiūri, kad nebūtų įvairių atvejų, kurie po to sukrečia valstybę, visus mus, mes pradedame skubos tvarka taisyti vieną ar kitą dalyką. Todėl čia ir yra tam tikras atribojimas.
Aš manau, kad gali iškilti problemų, jau sakiau, dėl įgyvendinimo, bet jeigu mes nežengsime šito žingsnio, mes vėl būsime toje pačioje situacijoje. Todėl reikia žengti žingsnį. Su visa pagarba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, mes neskiriame jokių papildomų prievolių. Visą tą darbą reikėjo ir anksčiau dirbti savivaldai. Šiuo atveju mes nieko naujo nesugalvojome.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Nuomonė už pasiūlymą, kurį registravo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kalbės P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai čia nėra jokio prieštaravimo. Čia kaip tik yra paliekama universalesnė galimybė. Taip mes einame link vaiko teisių apsaugos centralizavimo, bet manau, kad mums nepavyks visiškai nušalinti savivaldybių nuo šito klausimo sprendimo. Mūsų siūlymas ir yra palikti tam tikrą išlygą. Ten yra savivaldybėms priskirta pagal teisės aktus. Jeigu atsiras teisės aktai, nes net ir jūs dar nežinote, kuo tas centralizavimas baigsis ir kaip jis atrodys, mūsų siūlymas ir yra, kad esant galimybei, jeigu bus priskirta savivaldybei vykdyti tam tikrą funkciją, ateitų ir finansavimas. Ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš jūsų pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šita pataisa nė kiek nesuteikia aiškumo, kaip tik suvelia pačią sistemą. Šito įstatymo rengėjų pagrindinė mintis buvo ir tam pritarė komitetas, kad mes turime aiškiai atriboti atsakomybes, kad būtų aišku, kas ir už ką atsako. Šiame priimtame įstatyme yra aiškios funkcijos, kurios priklauso ministerijai su visomis tarnybomis. Jos užtikrina vienodą požiūrį į vaikų teisių apsaugą ir užsiima tomis vadinamomis drastiškomis priemonėmis, kurių kartais reikia imtis siekiant apsaugoti vaiką.
Vaiko teisių socialiniai susiję klausimai tai yra pagalba šeimai. Visa kita atsiduria savivaldybės priežiūroje. Tai yra atskira, labai svarbi prievolė savivaldybei. Bet vieningumas turi išlikti ir atsakomybė turi būti aiški, kas atsako, kad nebūtų ribinių dalykų, kad paskui vėl nesiginčytų, kas kaltas: ar ministerijos padaliniai, kurie užtikrina, tos mobilios komandos, ar kas nors, jos turi atitinkamai veikti, ar savivaldybės administracija. Čia nėra pagalba savivaldybei, kaip tik yra blogiau. Sukeliama sumaištis ir neaišku, kas už ką atsako ir kas atsakingas. Mes vėl tokiu atveju turėsime atvejų, kai bus aiškinamasi, rodoma pirštais vienas į kitą. Mes kaip tik ir norėjome išvalyti nuo tų dalykų, kad būtų aiški atsakomybė už tas būtinas (…) priemones, kad tai būtų ministerijos atsakomybė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto pirmininkas dar norėjo.
A. SYSAS (LSDPF). Keletas žodžių. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiama pirmininke, aš suprantu savivaldos nuogąstavimus – visur reikia pinigų. Tai jau būtų antras žingsnis, kai mes… Vis tiek viską mes nustatome, atribojame tam tikras teises įstatyme. Jo finansavimą mes turime užtikrinti per biudžetą. Kai mes svarstysime biudžetą, tikrai ir mūsų komitetas dės visas pastangas, kad įstatymo įgyvendinimas vėl nebūtų atidėtas dvejiems, trejiems metams, kad funkcijoms užtikrinti būtų skirtos lėšos. Tam pirmiausia reikia priimti įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gana aiškiai buvo išsakyti argumentai.
Balsuojame, kolegos, už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kas manote, kad… arba kas manote kitaip, balsuojate prieš, jeigu pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui ir jo pozicijai, nuomonei. Apsisprendžiame ir balsuojame, ar už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, ar už pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentus.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 98 Seimo nariai. Už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą balsavo 36, prieš – 33, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Visam 2 straipsniui mes galime bendru sutarimu pritarti.
3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. 4 straipsnis. Nebuvo. 5 straipsnis. Buvo Vyriausybės pasiūlymas. Ar galime pritarti Vyriausybės pasiūlymui nustatyti įsigaliojimą nuo 2018 m. sausio 1 d.? O komitetas čia siūlė kaip Vyriausybė (aš pakomentuoju), komitetas siūlo įsigaliojimą nuo 2018 m. liepos 1 d. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti komiteto nuomonei.
Dėl viso šio įstatymo projekto po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonių nėra norinčių kalbėti. Apsisprendžiame ir balsuojame. Balsuokite.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dirbome puikiai, sutelktai ir padarėme išties labai daug. Todėl, kaip ir rodo mūsų darbotvarkė, skelbiu pertrauką, truputį trumpesnę, iki 12 valandos. Pusės valandos pertrauką. Ačiū. 12 valandą tęsime mūsų darbotvarkę toliau.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, baigiame pertraukėlę, tęsiame posėdį. Kadangi šiek tiek lenkiame laiką, tai suteiksime žodį Seimo nariui P. Čimbarui.
12.01 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ramūno Krivičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-30) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ramūno Krivičiaus peticijos“ projektas. Pranešėjau, prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Komisija iš esmės išnagrinėjo R. Krivičiaus peticiją ir priėmė atmesti jo pateiktą pasiūlymą teisės aktu nustatyti galimybę žiūrėti televizorių ir gamintis valgyt atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis.
Komisija priėmė, atsižvelgusi į Kalėjimų departamento pateiktą nuomonę ir manydama, atsižvelgdama į tai, kad nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę, ypač tie nuteistieji, kurie atlieka bausmę drausmės grupėse laikymo sąlygomis, kad jų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Būtina pažymėti, kad nuteistojo teisinė padėtis pirmiausia turi priklausyti nuo paties nuteistojo, jeigu blogai elgiasi, tai yra tam tikros sankcijos. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir pritarti protokoliniam nutarimui atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti niekas neužsirašęs. Ar galima pritarti komisijos sprendimui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam? Balsuojam. Gerai.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 3. Taigi Peticijų komisijos sprendimui pritarta.
12.03 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Giedos, Sauliaus Giedraičio, Juozo Giačo, Nikolajaus Jegorovo, Rolando Kaltenio, Mindaugo Pakamorio ir Broniaus Talmonto peticijos“ (projektas Nr. PNP-31) priėmimas
Rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Giedos, Sauliaus Giedraičio, Juozo Giačo, Nikolajaus Jegorovo, Rolando Kaltenio, Mindaugo Pakamorio ir Broniaus Talmonto peticijos“ projektas.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Komisija taip pat rugsėjo 13 dieną išnagrinėjo K. Giedos ir kitų pareiškėjų pasiūlymą ir pasiūlė atmesti jų pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusiu galios Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punktą. Tai būtų atskiri kreipimaisi, komisija sujungė į vieną, nes yra pateiktas toks pats pasiūlymas.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kad nusikaltimai nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. nepilnamečio asmens išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu, nepilnamečio asmens tvirkinimas, daro didelę žalą nukentėjusiems nuo tokių nusikaltimų. Taip pat komisija ir Seimas dėl tokio pat siūlymo yra priėmę sprendimą 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusiu galios Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame komisijos pirmininkui. Komisija siūlo atmesti peticiją. Kviečiu balsuoti. Pasisakyti niekas neužsirašė. Kas už tai, kad būtų pritarta komisijos sprendimui atmesti peticiją?
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi peticija atmesta.
12.06 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321(3), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-946(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-947(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a, 1-3b, 1-3c klausimai – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321, projektas Nr. XIIIP-946 ir projektas Nr. XIIIP-947. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir jo lydimuosius. Buvo gauta nemažai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir į daugelį jų buvo atsižvelgta. Taip pat buvo gauta Seimo narių, todėl atskirai šiandien dar kartą komitetas tuo klausimu posėdžiavo, padarėme tam tikrus pakeitimus, vietoj palūkanų atsirado delspinigiai. Pats lydimasis įstatymo projektas yra techninis, išskyrus tai, kad kolegų M. Majausko ir I. Šimonytės pasiūlymas yra keisti ir finansinę pusę. Šiandien 4 prieš 3 komitete buvo nubalsuota pritarti mūsų kolegų pateiktiems siūlymams. Tai tokia nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašę keturi Seimo nariai. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją Seimo narę R. Baškienę. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos. Prašau – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai nenoriu priekabiauti, bet jūs jau seniai įjungėte, kad negalima užsirašyti pasisakyti, buvo žmonių ir iš mūsų frakcijos norinčių užsirašyti, bet buvo užblokuota dar tebesant pranešėjui tribūnoje, tai nekartokime tų klaidelių. Buvo raudonas užrašas jau seniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atidarome ir užsiregistruokite.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip. Dėkoju, ko gero, laiką pradėsime skaičiuoti nuo dabar. Gerbiami kolegos, Vaikų išlaikymo fondas verčia prisiminti šiek tiek istoriją ir statistiką.
Šiandien aš tikrai džiaugiuosi, kad buvo 2007 metai, kad A. Sysas, I. Degutienė ir aš, tada dirbanti Socialinių reikalų ir darbo komitete, ėmėmės iniciatyvos, sudaryta darbo grupė, padarėme darbą. Ir išties atsirado Vaikų išlaikymo fondas. Fondas, kuris tiems vaikams, kuriems pareigą mokėti alimentus pamiršo jų tėvai, nors teismas juos buvo priteisęs. Šitos atsakomybės ėmėsi Vaikų išlaikymo fondas mokėdamas visą arba to išlaikymo dalį, kurią teismas priteisė. Šiuo atveju skolininkas paskelbiamas valstybės skolininku, tas žmogus, kuris pamiršo savo pareigą vaikams, visuomenei.
Iš tikrųjų išieškojimas ir reikalavimas, mes tada ir sakėme, emocinis pakylėjimas to, kad reikia jausti atsakomybę už savo pareigą vaikams, veikė tam tikru etapu. Iš tikrųjų Vaikų išlaikymo fondas veikia, kažkas pamiršo pareigą, kažkas nepamiršo, bet nuo 2008 m. sausio 1 d. išmokų gavėjų skaičius 55 tūkst. vaikų. 22 tūkst. vaikų gauna išmoką per mėnesį. Dabar tokia statistika. Skolininkų skaičius, štai tų neatsakingų žmonių skaičius šiandien Lietuvoje yra 38 tūkst. Ar mes sugebame su jais susitarti ir priminti jų pareigą? Panašu, kad nelabai. Nuo 2008 iki 2017 metų išmokėta 128 mln. eurų, išties labai daug, o išieškota tik 4 %, ir tai sudaro apie 3 mln. Kokios pajėgos ir galimybės išieškoti geriau? Svarstėme įvairiausius variantus. Ir išties šitas įstatymo projektas paskatino ne tik Vaikų išlaikymo fondui vienam su antstoliais kovoti, o galbūt perduoti „Sodrai“, kuri yra gebanti galbūt labiau. Mes žvelgiame į jų duomenis. 93 % kitų skolininkų jie sugeba surasti, tad gebėjimai didesni ir to reikia.
Išmoka. Išmoka maža, be abejo, dabar ji yra 57 eurai, ji nekito visą tą laikotarpį. Lėšų poreikis visam tam susidaro didžiulis – 14 mln. Galime padidinti šitą sumą? Aš manau, galime ir reikia. Tik reikia viską skaičiuoti, reikia tai daryti atsakingai. Ir ką gi mes padarėme Socialinių reikalų ir darbo komitete? Mes labai atsakingai kreipėmės į Vyriausybę. Ir štai aš turiu mūsų komiteto protokolinį raštą, kreipimąsi į Vyriausybę, kad pateiktų komitetui nuomonę apie mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, dydžio ir bazinės socialinės išmokos dydžio padidinimo finansines galimybes.
Iš tikrųjų, manau, reikėtų atsakingai suskaičiuoti, pasižiūrėti, nes dabar pasiūlymas yra labai geras padidinti, tas pasiūlymas pareikalautų 14 mln., dar 14 mln.
Štai visa tai matant ir matant tuos nuskriaustus vaikus, dėl kurių išties labai reikėtų pasistengti, nes padėti moteriai, o dažniausiai tai yra moterys, paliktos vyrų, kurie nemoka alimentų, valstybė prisiima atsakomybę, valstybė padeda, bet kartu valstybė ir primena apie pareigą, kad skolininkas neišvengtų viso šito. Jis be senaties termino iš tiesų tampa valstybės skolininku, tačiau mes visi turime pagalvoti apie svertus. Latviai štai pasiūlė, kad jie negauna tam tikrų dokumentų ar dar kokius nors kitus būdus. Gal mums irgi reikia visiems pagalvoti, kaip geriau išieškoti, kad išieškojimas būtų ne 4 %, o bent jau 25–30 %, o, duok Dieve, ir daugiau. Manau, kad pritarti reikia ir visiems kartu galvoti, kaip galima tobulinti šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų norėčiau pirma padėkoti R. Baškienei, A. Sysui ir I. Degutienei, kurie pradėjo visą šią Vaikų išlaikymo fondo epochą ir labai teisingą politiką. Deja, situacija Lietuvoje tokia, kad labai daug šeimų skiriasi. Čia mes esame išskirtiniai Europos Sąjungoje, bet ne tik čia. Dėl labai silpnų tėvų ir vaikų santykių po skyrybų labai didelė dalis tėvų nebebendrauja su vaikais. Ir čia mes pirmaujame ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Yra daug civilizuotų pasaulio valstybių, kur situacija yra daug geresnė nei Lietuvoje. Ką tai lemia? Tai lemia, kad tėvai vėliau ne tik nebendrauja su vaikais, bet ir neišlaiko tų vaikų. Dabar, kai jie neišlaiko tų vaikų, įsikiša valstybė. Ir ką padarė 2007 metais R. Baškienė su A. Sysu ir I. Degutiene priešakyje? Sako, valstybė turi padėti, ir nustatė 57 eurų paramą šeimai, kurios vienas iš tėvų neišlaiko vaiko.
Šita parama nesikeitė jau daugiau nei dešimt metų, tuo tarpu MMA padvigubėjo, VDU padvigubėjo. Šiandien pagal paskutinę statistiką didžiausia visuomenės grupė, gyvenanti skurde, yra vienišos šeimos. Net 50 % vienišų šeimų yra skurdo rizikoje ir tai yra didžiausia visuomenės grupė. Todėl buvo užregistruotas siūlymas keisti tą nuostatą, kuri yra dabar įtvirtinta, tie 57 eurai, atrišti nuo tų 57 eurų ir surišti su minimalia mėnesine alga, taip, kaip yra Lenkijoje, taip, kaip yra Latvijoje. Kai buvo pirmą kartą įtvirtinta, buvo padaryta 30 % minimalios mėnesinės algos, bet įkaltas absoliutus skaičius. Kadangi tas skaičius nesikeitė, dabar yra vos 15 % minimalios mėnesinės algos ir neatitinka jokių vaiko išlaikymo ir pragyvenimo standartų, yra siūlymas, ir aš labai džiaugiuosi, kad komitetas jam pritarė, pakelti tą normą, ją surišti su minimalia mėnesine alga ir padaryti taip, kad jinai būtų 0,3 MMA, tai būtų 30 % MMA, o tai reikštų, nuo 57 eurų būtų pakelta iki 114 eurų per mėnesį.
Dabar girdžiu Vyriausybės poziciją kelti, didinti minimalią algą. Labai svarbu, kad didinant minimalią algą tas bus dinamiškai surišta, ir šeimoms, kurios vienišos augina vaikus, ta parama nuosekliai didėtų. Aš manau, kad tai yra labai labai svarbus siūlymas, labai svarbus sprendimas, jeigu mes norime kovoti su skurdu, nes, kaip ir minėjau, Statistikos departamento duomenimis, tai yra didžiausia skurdo rizikoje gyvenanti visuomenės grupė.
Dar keli dalykai, kurie yra labai svarbūs. Šitas įstatymas taip pat nustato ir išieškojimą. Išieškojimas yra be galo svarbus. Tenka daug bendrauti su vienišomis šeimomis ir kalbėti apie tai, ir vienos mamos sako, duokite mums pinigų ir nemokykite mūsų gyventi, kitos sako, žinote, nubauskite tuos svolačius, kurie nemoka. Iš tiesų jie yra svolačiai, kurie nemoka ir neišlaiko savo pačių vaikų. Juos priversti sumokėti ir išlaikyti yra kelios priemonės, kurias taiko kitos Europos Sąjungos valstybės – tai yra apribojimas valstybės teikiamų paslaugų, Registrų centro, „Regitros“ arba laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Tokios priemonės, aš manau, sugrąžintų pareigos jausmą ir priverstų tėvus išlaikyti savo vaikus.
Taigi kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą su siūlymu dvigubinti išmokas mamoms, kurios išlaiko savo vaikus, gyvena su vaikais, kurių tėvai nemoka alimentų. Aš manau, kad tai išspręstų skurdo problemą, manau, kad tai išspręstų socialinės atskirties problemą. Tai taip pat spręstų smurto klausimus, nes yra ne vienas atvejis, kai mamos bijo skirtis, bijo gyventi atskirai, gyvena net ir su smurtaujančiu, girtuokliaujančiu vyru, nes žino, kokia alternatyva. Alternatyva yra absoliutus skurdas.
Taigi aš labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir nesustoti čia, kalbėti apie griežtesnį išieškojimą ir valstybės paslaugų apribojimą tiems svolačiams, kurie neišlaiko savo vaikų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties pati komitete pritariau pateiktam įstatymo projektui, nes manau, kad turime judėti į priekį ir lengvinti iššūkius vienišų šeimų, kurios augina vaikus. Tos šeimos, kuriose tik vienas iš tėvų nuolat rūpinasi savo vaiku, yra paliktos be jokio valstybės dėmesio. Jau nekalbu apie tai, kad, kaip ir kolega minėjo, skurdo rizika tų šeimų yra pati didžiausia. Mes matome begalę pasekmių, kylančių iš to, kad tokias šeimas valstybė yra palikusi savo dėmesio užribyje.
Šiandien suprantu, kad šituo įstatymu mes keičiame administravimo pobūdį. Mes tikimės, kad „Sodra“ išieškos alimentus geriau, negu tą darydavome iki šiol. Taip, aš manau, kad tą reikia padaryti, tačiau reikia nepamiršti ir kitų dalykų, kurie yra ne mažiau svarbūs. Visų pirma išmokos turi būti didesnės. Tikrai džiaugiuosi šiandien priimtu komiteto sprendimu dėl to. Ir pati išieškojimo strategija turi keistis, jinai turi tapti valstybine, bendra, ir mes turime suprasti, kad išieškojimo iš nemokių asmenų procesas yra labai sudėtingas. Kol mes nežengsime antro žingsnio, kol mes neapribosime tiems žmonėms valstybės teikiamų paslaugų ar kitų privilegijų, tarkim, kurias jie šiandien gali gauti nemokėdami tų alimentų ir neatsiskaitydami, turėtų nelikti jiems tokios galimybės. Aš vadinčiau, kad tai yra piktnaudžiavimas valstybės teikiamomis privilegijomis.
Dar vienas aspektas, kuris yra, mano supratimu, labai svarbus kalbant apie šitą įstatymo projektą. Kaip ir siūlė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, mes turime nepamiršti, kad reikia lengvinti ne tik administravimą administratoriui, bet ir mažinti biurokratinį krūvį tos naudos gavėjui, tai yra kad paskutinis šito įstatymo subjektas turi būti vaikas. Ir kad mes maksimaliai šitą įstatymą koreguodami, aš tikiu, kad mes jį dar šiek tiek koreguosime, atsižvelgtume į tai, kad reikia mažinti pernelyg didelę administracinę naštą būtent pareiškėjams, kad keičiantis vaiko atstovui būtų ne nutrauktas išmokų mokėjimas, bet būtų sustabdytas išmokų mokėjimas. Taip pat kad vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga atsirastų informuoti fondo administraciją apie vaiko įstatyminio atstovo pasikeitimą ir kitus dalykus. Ne mažiau svarbu yra mums suprasti, kur turime uždėti loginį kirtį. Ar ant to, kad administratoriui būtų lengviau, ar ant to, kas turėtų būti to įstatymo subjektas, t. y. vaikas. Ir man atrodo, kad būtų svarbu atsižvelgti į tai, kad mokėjimą ir jo nutraukimą reikėtų sieti ne su pareiškėjo, bet su vaiko, kuriam skirtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, nuolatine gyvenamąja vieta, ir kiti dalykai. Apie tai daug kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir, manau, mes į tai turėsime atsižvelgti, tobulindami šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad buvo prisiminti ir autoriai šio įstatymo, ir nebuvo daug peikiama už tai, ką padarėme. Bet aš labai norėčiau paprašyti kolegų, kai mes kalbame iš tribūnų ir šnekame, kad valstybė užmiršo vieną ar kitą grupę, prisiminkite, kad valstybė pagal savo išgales… Yra išmokos, yra kompensacijos, yra vienkartinė parama, yra daugkartinė parama, yra visokių būdų šitiems žmonėms padėti ir savivaldos lygmeniu, ir valstybės. Kai mes ateiname ir pasakome iš tribūnų: viskas, nieko nėra, tai pažiūrėkime, ar tos išmokos yra reikiamo dydžio? Čia yra kitas dalykas, ir turbūt sutiksime, kad jos yra per mažos, bet tada imkimės mokesčių rimtos reformos, surinkime daugiau pinigėlių ir nereikės kiekvieną kartą kalbėti apie mažas išmokas.
Norėčiau kalbėti būtent apie įstatymą. Noriu priminti: mūsų Konstitucijoje parašyta, kad tėvai turi rūpintis vaikais. Ir iš čia atsirado fondas ir visos šitos problemos. Kad pakeitimai pribrendo, yra senas klausimas, ir apie tai diskutuota ir praėjusioje kadencijoje. Sukūrus fondą, žmogiškieji resursai pačiame fonde yra per maži. Jiems užtekdavo tik administruoti išmokas, bet tikrai dėl surinkimo reikia didesnių pajėgumų. Ir ne veltui visur išvadose, patikrinimuose rašoma, kad bandyta išieškoti iš 13 % skolininkų. Ir žingsnis… nes šitas paketas, bent pirminėje stadijoje, kaip sakiau, buvo grynai techninis, t. y. Vaikų išlaikymo fondo misiją ir visus darbus perduodame „Sodrai“, koncentruojame viską vienose rankose. Tai – ne pirmos išmokos, kurias moka „Sodra“: nedarbo, kitas išmokas, manau, išmokų mokėjimas… Bet svarbiausia kas? „Sodros“ išieškojimas, arba surinkimas išmokų, yra daug aukštesnis negu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Jie turi tam patirtį, turi galimybes, ir, aš manau, mes turime pasiųsti signalą, kad… Nevartosiu to žodžio, kurį Mykolas vis vartojo, slavišką, bet tie žmonės, kurie užmiršo savo konstitucinę pareigą rūpintis vaikais, žinotų, kad valstybė iš jų išreikalaus.
Manęs jau šiandien žurnalistai klausė, ką čia vėl nurašys, kažką apiplėš. Bet jie apiplėšinėja visus mus. Nes iš bendrų mokesčių mes dengiame visas šitas jų nedorybes, taip liaudiškai pasakysiu. Todėl kryptis yra teisinga ir, aš manau, palaikau ir Mykolo pasakytą mintį, ir mes komitete ne kartą diskutavome, kad reikėtų griežtinti: būtent valstybines paslaugas galėtų gauti tik susimokėję visas skolas.
Bet tai, kas įvyko šiandien komitete, aš norėčiau išsakyti keletą žodžių. Noriu priminti, kad pagal dabartinį įstatymą maksimali išmoka yra 57 eurai. Noriu atkreipti dėmesį – 57 eurai. Sprendimą, kiek mokėti, priima teismas. Ir vidutinė išmoka yra 34 eurai. Dabar, šiandien komitetas nubalsavo už siūlymą ne mažiau. Tai mano klausimas teisiniu požiūriu, tai ydingas sprendimas, nes teismas gali pripažinti mokėti tik 90? Aš mes išieškosime 114? Aš jau nekalbu finansiniu požiūriu – problemiška. Aš sutinku, kad išmoka labai maža, bet kuo blogesnė mama, kuri augina neįgalų vaiką, kuriam išmoka irgi 10 metų yra įšaldyta? Todėl mes kalbėkime apie visų socialinių išmokų indeksavimą, padidinimą, bet bendrojoje sistemoje neišskirkime tik vieno dydžio ir spręskime tik vieną dydį.
Todėl tikrai negaliu šiandien pritarti tam, ką pasiūlė komitete kolegos, nes tai – ne sisteminis sprendimas. Jis sukels žymiai daugiau problemų, negu mes padėsime tai šeimai. Spręskime pagal galimybes ir kalbėkime, kaip biudžete tai padaryti. Atskirkime tą techninę dalį, kad mums reikia kuo greičiau perduoti, nes žmones reikia įspėti, reikia atleisti. Procedūra yra techninė, perkeliant visą instituciją į kitą vietą. Nemaišykime finansinės… Nes mes galime užstrigti, ir skola nuo to tik didės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad dėl šio įstatymo projekto, turbūt dėl jo reikalingumo, apskritai yra maža ginčo. Bet reikia pažiūrėti į visą sistemą ir ką mes dabar mėginame taisyti. Savu laiku kolegos, kur pateikė jau ne kartą minėtą įstatymo projektą, kaip tik siekė, kad valstybė įsitrauktų į skolos išieškojimą, kad tie tėvai, kurie nevykdo savo pareigos, palengvintų bylinėjimąsi su… Arba silpnesniajai pusei. Dabar mes turime įstatymą, jis veikia ir ką mes turime? Mes turime 4 % išieškojimo. Ką tai reiškia? De facto išieškojimo, galima skaityti, kaip ir nėra. Nes kas tie 4 %? Tai yra nieko. Iš esmės šitas įstatymas pavirto pašalpa tiems vaikams, pagalba jiems. O įstatymo tikslas nebuvo pašalpa. Įstatymo tikslas kaip tik buvo padidinti atsakomybę ir padėti tiems, kuriems nepavyksta išieškoti alimentų. Todėl perkėlus į „Sodros“ pusę yra tikimasi, kad tai sustiprins kontrolę, nes sankcijos ir kitokie mechanizmai… „Sodra“ turi daugiau instrumentų išieškoti. Bet vargu ar tai pakeis patį šito įstatymo vykdymą. Tikėtis 30 ar 40 %, vien tuo turbūt vargu ar bus… Mes šiandien žengėme vieną žingsnį, mes įvedėme tėvų atsakomybės institutą, kurio anksčiau nebuvo, kurį reikia plėtoti šiuo atveju kaip vieną vaikų teisių formą, tai mes galėsime toliau ta linkme judėti.
Tie tėvai turėtų tą atsakomybę labai aiškiai… Turėtų būti įteisinta ten, kur mes galime padaryti, tarkime, valstybės tarnyboje. Ar gali valstybės tarnyboje dirbti žmogus, kurio prievolę išlaikyti vaikus prisiima valstybė, tiksliau, mokesčių mokėtojai už jį atlieka pareigą? Turbūt ne, čia joks būtų teisių apribojimas, jeigu mes kuo greičiau priimtume šitą nuostatą. Tai būtų pavyzdys ir kartu tam tikras standartas, kaip reikia elgtis, nes jeigu mes šitos pareigos (…), tai visi kiti irgi mėgina vienaip ar kitaip išsisukti.
Aš nekalbu, kad turbūt reikėtų svarstyti visas iš valstybės gaunamas paslaugas ir peržiūrėti, kurioje vietoje būtų galima apriboti tas teises. Nes be šito mechanizmo šitas įstatymas, kaip minėjau, liks kaip pašalpų mokėjimas, to visiškai nereikia mūsų sistemai. Pašalpų mokėjimo turėtų būti kitokie mechanizmai, besiremiantys į pajams ir t. t., ir t. t. Aišku, dabar kadangi turime situaciją, kai 96 % neišmokama, palikti tas pašalpas tokio lygio, kaip dabar yra, de facto pašalpas, turbūt būtų irgi neracionalu. Gaila, kad iš Vyriausybės, ilgą laiką kreipdamiesi į ją spręsti šią problemą ir siūlyti kokius nors sprendimus, mes jokio atsako negavome. Svarstant šiandien komiteto posėdyje aš tą patį sakiau. Jeigu tai yra per didelė išmoka, jeigu yra kitų teisinių kokių nors niuansų, tai Vyriausybė turėjo puikią progą ir galėjo pareikšti savo nuostatą, nes kolegos M. Majausko projektas jau seniai yra pateiktas, pateikti savo matymą ir sutvarkyti šį procesą taip, kad jis būtų racionalus.
Aš nematau kitos išeities, kaip šį procesą paskatinti, kaip pritarti šioje svarstymo stadijoje M. Majausko siūlymui, ir gal tai privers Vyriausybę kaip tik ir pateikti savo problemos sprendimą. Iš tikrųjų socialinės rizikos šeimos papuola į socialiai mažiausiai apsaugotų šeimų ratą. Tą mes turime suprasti. Ir palikti taip be atsako, kad mes kada nors ten darysime, tai turbūt nebūtų labai racionalus sprendimas. Reikia daryti. O kad reikia pertvarkyti socialinio draudimo kitas išmokas, tai irgi taip pat reikia. Aš tikiuosi, kad pavyks kai ką, galbūt valdančiuosius įtikinti, kad per biudžeto svarstymą tą padarytume.
PIRMININKAS. Dėkojame.
12.41 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4321(3) (svarstymo tęsinys)
Yra gautas pasiūlymas. Kviečiu M. Majauską pristatyti pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Atsiprašau už nesklandumus, nesupratau, iš vietos ar iš tribūnos. Aš gal nedaugžodžiaudamas dar kartą paprašysiu kolegų pritarti tam, kam pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai siūlymui išmoką susieti su minimalia mėnesine alga ir nustatyti, kad ji būtų ne mažiau kaip 30 %. Kaip ir minėjau, šiandien vienišos šeimos yra didžiausia visuomenės grupė, gyvenanti skurdo rizikoje, net 50 %. Dabartinė nustatyta norma neatitinka jokių minimalių standartų ir aš net nelabai žinočiau, kokių argumentų reikėtų tam, kad nedidintume šio dydžio. Atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra paprasta išmoka, nes šie pinigai, iš esmės ši norma nustato ne išmokos dydį, o, kitais žodžiais, tėvo pareigos mokėti dydį, nes šitie pinigai vėliau yra išieškomi iš tėvo. Taigi tai nėra valstybės išlaidos, o tai yra laikina paskola, taip sakykime, tėvui, kurią vėliau valstybė išsiieško ir turi išsiieškoti iš tėvo.
Taigi kviečiu pritarti ir noriu tik dar kartą atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė kalba apie 600 mln. eurų paketą skurdui mažinti. Tai tikrai būtų labai apmaudu, jei šitai visuomenės grupei nesugebėtų surasti net 10 mln. Taigi, kolegos, kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 10 pritariančių, kad būtų ši pataisa svarstoma?
Atrodo, kad turime. Ačiū. Komiteto nuomonę norėtumėte iš čia ar iš vietos? A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas vienu balsu nubalsavo už, aš galiu tiktai… Mano asmeninė nuomonė, aš balsavau prieš, bet komiteto keturi nariai balsavo už, vienas – prieš, todėl aš nekomentuosiu. Aš užsirašiau kalbėti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėdamas jau atkreipiau dėmesį į kai kuriuos šios problemos sprendimo niuansus. Mes negalime užmerkti akis į tai, kad ši išmoka ilgą laiką nebuvo liesta, ir ji tampa jau… jos paraminė funkcija tampa simbolinė. To mes negalime… Mes turime koreguoti ir tą sprendimą turime rasti. Komitetas įvairiomis formomis mėgino Vyriausybę, kaip minėjau, ragino šią problemą išspręsti, pasiūlyti savo sprendimus. Deja, kol kas mes tų sprendimų neturime ir aš tikrai nematau kokio nors kitokio būdo, kaip pritarti šiai pataisai. Tai turbūt tikrai iki priėmimo stadijos Vyriausybė surastų kokį nors vienokį, kitokį sprendimo būdą, atsižvelgdama į tuos niuansus, kur sakė A. Sysas anuo metu, kad reikia pažiūrėti, kaip dera su kitais, kitų įstatymų priimtais mechanizmais, kad neišsišoktų ta išmoka, lygiai taip pat su kitom socialinėm išmokom.
Bet iš principo tokio lygmens palikti dabar būtų tikrai negerai. Reikia rasti šituos dalykus. O turint omenyje, įvertinant tą situaciją, kad, tikrai aš tikiuosi, „Sodros“ išieškojimo efektyvumas, jeigu mes neuždelsime šito klausimo, bus tikrai didesnis, tai irgi galima turėti omenyje šitą rezervą, svarstant būtent šią problemą. Todėl siūlau tikrai pritarti po svarstymo, svarstymo metu šiai nuostatai ir tada ieškoti tų sprendimų kartu su Vyriausybe iki priėmimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prie visų gerų intencijų, kurias mes turime, rūpesčių, aš labai norėčiau, kad mes realiai matytume, ką mes darome. Pakartosiu – šis paketas yra techninis. Reikia išspręsti tolesnį šio fondo egzistavimą ir tam reikia padaryti techninius žingsnius: perduoti, įspėti žmones, atleisti. Dabar gi mes siūlome ir finansinius dalykus.
Norėčiau pataisyti mano kolegą – ne 10 mln. Vien jūsų siūlymui reikia papildomai 15, o su tuo, kad kasmet dar 5, tai iš viso 20 mln. Skola yra 100 mln. Galbūt pirma perduokime visą šią sistemą „Sodrai“, pasižiūrėsime, kaip vyks renkamumas. Galbūt surinkimas padidės ir tuo požiūriu galime… Bet pirmiausia neužmirškime, kad yra ir visos kitos grupės, kurioms daugiau kaip 10 metų nedidintos socialinės išmokos. Mes turime matyti visumą.
Mūsų komitetas turi matyti įvairias išmokas. Minėjau tribūnoje. Kuo mama, auginanti neįgalų vaiką, yra blogesnė už tą, kuri augina sveiką vaiką, bet tėvelis pabėgo ir ji gauna didesnius pinigus? Tai mes matykime visus ir visiems reikia padidinti. Todėl aš prašau realiai žiūrėti. Mes kreipėmės į Vyriausybę. Taip, ateis biudžeto svarstymas. Kalbėkime biudžete apie tai pagal galimybes. Nubalsuoti yra lengviausia. Kaip vykdyti? Ar neužstrigs visas procesas? Mes, užuot pagreitinę surinkimą ir šio fondo funkcionavimą, galime padaryti tik blogiau. Labai noriu, kad šios mamos, čia ne vaiko pinigai, noriu atkreipti dėmesį – čia šeimai, mamai, nes tėvo nėra, o vaiką reikia auginti, kad jie gautų didesnes išmokas. Bet aš lygiai taip pat noriu, kad didesnius pinigus gautų visi, kas šiandien nuskriaustas likimo. Todėl aš negaliu pritarti šiam siūlymui šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti balsuodami. Kas pritaria M. Majausko ir I. Šimonytės pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 43, prieš – 16, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo.
M. Majauskas – replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų labai apmaudu matyti tokį balsavimą ir matyti tokį požiūrį. Aš suprantu, kad galbūt netinka pavardė tų, kurie teikia, ar tų, kurie kalba apie tai, bet, gerbiamieji, jeigu kalbate apie skurdo problemų sprendimą, apie smurto problemų sprendimą, tai yra vienas iš esminių sprendimo būdų. Apie tai kalbėta ne vieną kartą. Ir kai deklaruojate tokį socialinį jautrumą, atjautą, bet kita ranka balsuojate prieš tokius sprendimus padėti mamoms, kurias paliko tėvai ar kurios vienos gyvena su vaikais, ir jų didžioji dalis – 50 % susiduria su skurdo rizika, aš tikrai nesuprantu ir man nuoširdžiai gaila dėl tokio valdančiosios daugumos požiūrio. Gaila.
PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties nėra prieš ką nors, yra tai, ką ir akcentavo kolegos. Įstatymo projektas kalba apie funkcijų perdavimą „Sodrai“. Viena. Dėl dydžio iš tikrųjų bus atkreiptas dėmesys ir bus grįžtama prie šitos temos, bus kalbamasi su mūsų finansų ministru ir su premjeru, ir su jumis visais, ieškant geriausių sprendimų, kaip turint tą biudžetą rasti galimybę padidinti.
Gerbiamas Mykolai, dėkojame už jūsų iniciatyvą ir už tai, ką jūs darote. Kartu tarsimės, kaip galvoti apie tas mamas, kurios tikrai laukia mūsų dėmesio. Tai nėra baigtinis dalykas, nenusiminkime.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties aš prisidedu prie kolegos M. Majausko. Iš viso nesuprantu, ką valdančioji dauguma, Valstiečių frakcija kartu su socialdemokratais, daro, ar tai yra, sakyčiau, virš įžūlumo, ar tiesiog nesuvokia, ką kalba. Kad reikia funkcijas perduoti „Sodrai“, aš tikrai, gerbiamoji Rima, sutinku, bet bazinio dydžio nustatymas – tai būtent čia ir šiuo įstatymu tai galėjo nutikti. Ar tai atsitiks sausio mėnesį, ar vasario mėnesį, tai įgyvendinimas. Dabar kalbate, kad nėra pinigų. Jeigu Seimo nariai dar nežino, finansų ministras V. Šapoka išplatino pranešimą apie biudžeto surinkimą. Tai nei daug, nei mažai – šį ketvirtį 152 mln. yra virš, atmetant kitus. Aš nelabai suprantu, apie ką jūs kalbate.
Dabar kolegai A. Sysui noriu atsakyti. Tai nėra mamos pinigai, tai yra pinigai vaikui. Jeigu jūs neturite mažų vaikų arba anūkų, tai reikėtų pasidomėti, kiek kainuoja būrelis, kiek kainuoja apranga, drabužiai, kad tas vaikas būtų paruoštas. Reikėtų kompleksiškai tą dalyką spręsti.
Ir trečia, baigiu. Birželio mėnesį aš atnešiau, mieli kolegos, pasiūlymą, kuris neprieštaravo Konstitucijai, tai, ką turi latviai, tai, ką turi vokiečiai ir dar penkios Europos Sąjungos valstybės narės, kad tokiems tėvams, kurie piktybiškai neišlaiko savo vaikų, teismo būdu atsirastų galimybė iki mėnesio atimti vairuotojo teises arba pasą, kad jie negalėtų išvažiuoti į užsienį, dirbti nelegaliai, ir taip mes galėtume kontroliuoti. Tą turi Europos Sąjungos valstybės narės. Jūs tada atmetėte ir aš kaip dabar prisimenu jūsų argumentus: mes vėliau tą išspręsime, dabar netinkamas laikas, netinkama vieta. Dabar projektas buvo tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, bet mes vėl atmetėme.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū visiems kolegoms už pastabas. Tik nereikia moralizuoti vieniems kitų. Aš prisimenu, čia daugelis salėje prisimena, kad kai mažinome, tai pradėjome nuo vaiko pinigų mažinti. Nereikia to moralizavimo. Žiūrėkime realiai į gyvenimą ir priimkime sprendimus tokius, kuriuos galime įvykdyti. Kadangi ponas R. Žemaitaitis nerašė to įstatymo, tai aš prisimenu, ką aš rašiau ir ką įrašėme į tą įstatymą. Kaip jis dabar pasikeitė, tai čia jau jūsų išmonė, bet rašymas buvo visiškai kita prasme.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš ir nuomonė už. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Dėl viso įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu palaikyti ir atkreipiu dėmesį, kad visi, kurie balsuos už, balsuos už skurdo politiką, nes šis projektas konkrečiai parašo – 1,5 bazinės socialinės išmokos. Tai yra 57 eurai per mėnesį, tai yra skurdo politika, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Navickienė. (Balsai salėje) Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sutikdama, kad mes turime techniškai gerinti administravimą ir surinkimą, aš niekaip negaliu atsistebėti, kai šiandien Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas sako, kad čia yra techniniai klausimai, ir plius dar sako, kad mes rūpinamės kaip valstybė vienišomis šeimomis, auginančiomis vaikus, tiek, kiek mes išgalime.
O kiek mes išgalime? Mes matome, kad 50 % vienišų šeimų šiandien skursta, ir šiandien mes, būdami Seimo nariai, galime sakyti, kad mes rūpinamės taip, kaip išgalime? Aš manau, kad mes čia sėdime tam, kad nustatytume ir nurodytume, kokie turi būti šios valstybės prioritetai. Jeigu mes dėl tų prioritetų čia, salėje, susitarsime, vadinasi, mes rasime pinigų, mes privalėsime rasti pinigų ir privalėsime matyti tą, kuriam šiandien mūsų visuomenėje gyventi yra sunkiausia.
Po visų šitų diskusijų, ką girdėjau, aš tikrai negaliu balsuoti už šį įstatymą vien tik todėl, kad man jo vadinimas techniniu ir kažkokiu, paliekant tą patį dydį, kuris tikrai yra apgailėtinas… Mes tyčiojamės iš vienišų mamų arba tėčių, auginančių vaikus, tai yra iš didelės dalies Lietuvos šeimų. Todėl negaliu balsuoti už ir raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kadangi dvi nuomonės buvo prieš, tai viena nuomonė už – L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad pagaliau valstybė atsigręš į šeimas, kurioms reikia pagalbos dėl skolų išieškojimo. Balsuosiu už, bet turiu pastabą.
Apskaičiuojant palūkanas bus taikomas galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas palūkanų apskaičiavimu, t. y. finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Nesu tikra, bet man atrodo, kad finansų ministro nustatyti delspinigiai yra skiriami tik už mokestinių prievolių neįvykdymą. Vaiko išlaikymas nėra mokestis. Balsuosiu už ir kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, kaip jūs kvietėte, taip ir siūlau dabar apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 69, prieš – 13, susilaikė 18.
Repliką po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš niekaip nesuprantu, kaip techninis funkcijos perdavimas gabesnei institucijai gali reikšti atsigręžimą į šeimas. Aš dar kartą noriu priminti skaičius. Čia 1 mln., 5 mln. – tokiais skaičiais visi operuoja kaip labai didele problema, bet aš noriu priminti tą skaičių, kurį yra paskelbęs Ministras Pirmininkas – 600 mln. skurdui mažinti. Tai jeigu 600 mln. negalima atrasti 14 mln. šeimoms, iš kurių didžiausia dalis skursta, man labai gaila.
Bet aš vis dėlto norėčiau tikėti tuo, ką sakė gerbiama R. Baškienė, kad iš tikrųjų Vyriausybė šį kartą atsiųs ne keturias eilutes šieno, o rimtai apskaičiuos finansines galimybes ir pasiūlys skaičių, kuris galėtų reikšmingai pagerinti šių šeimų finansinę padėtį, ir prie to klausimo bus netrukus grįžtama. Ačiū.
12.48 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-946(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-947(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, yra du lydimieji įstatymų projektai. Dėl jų nėra užsirašiusių reikšti nuomones. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Vyriausybė siūlo šiuos įstatymus svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti skubos tvarkai? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.
12.49 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-941, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-942 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-941. Pranešėjas – Seimo narys J. Džiugelis. Ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-942. J. Džiugelis iš vietos.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, jums leidus, pristatysiu abu projektus iš karto, nes jie vienas su kitu susiję.
Bendradarbiaudami su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mes parengėme šiuos įstatymų projektus tam, kad atvertume lygių galimybių kontrolieriui kelią ir sudarytume galimybę vykdyti stebėseną dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Kaip žinote, dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, nes iki šiol buvo tokia praktika, kad už stebėseną buvo atsakingas Neįgaliųjų reikalų departamentas, tokia praktika yra negera, nes vykdančioji valdžia pati save prižiūri. Todėl lygių galimybių kontrolieriui perdavus šias funkcijas, būtų užtikrintas skaidrumas ir tada kitos atsakingos ministerijos, ko gero, greičiau vykdytų savo įsipareigojimus. Toks mano trumpas pristatymas. Jeigu kiltų klausimų, mielai jums atsakysiu.
PIRMININKAS. Nori paklausti Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės palaikydama šį pasiūlymą, aš turiu klausimą dėl to komiteto sudėties ir ar tai nepareikalaus papildomų lėšų? Galbūt žmonės dirbs kaip nors ekspertiniais pagrindais ir jiems už tai turėtų būti atlyginta. Tai, kad Lietuva ne iki galo arba labai vangiai įgyvendina ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją ir reikalavimus ir tų pastabų mes nuolat gauname – tai faktas, yra didelė problema. Bet man įdomu, ar tikrai šito darinio sukūrimas užtikrins, kad reikalai vyktų sėkminga kryptimi?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Lygių galimybių kontrolierė mane patikino, kad papildomų lėšų nereikės, papildomų žmogiškųjų išteklių taip pat, nes taip pat šiame procese dalyvaus ir techninius darbus atliks Neįgaliųjų reikalų departamentas. Jie šiuo klausimu bendradarbiaus, bet pagrindine institucija išlieka lygių galimybių kontrolierius. Biudžetui tai papildomai nekainuos. Šita pozicija, mano žiniomis, lygiai taip pat yra suderinta su Vyriausybe.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš esmės jau mano klausimą paklausė. Aš dar truputį patikslinsiu. Ir Teisės departamentas, ir jūs aiškinamajame rašte rašote, kad reikės 20 tūkst. Lt metams konsultantams išlaikyti.
Antras momentas. Vis dėlto Teisės departamentas pabrėžia, kad įstatyme turi atsirasti, koks tas komitetas, kokios sudėties jis bus, ką jis darys, kaip jis darys. Įstatyme to nėra. Gal jūs galite pasakyti bent viziją, kiek žmonių bus tame komitete ir ar jie bus etatiniai, ar neetatiniai, ar jie dirbs tik visuomeniniais pagrindais?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, nežinau, kokį įstatymo projektą jūs skaitote, nes litų jau seniai nebėra. Bet jeigu nejuokaujant, kaip ir minėjau, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė A. Skardžiuvienė mane patikino, kad su turimais resursais jie galės atlikti šį darbą geranoriška valia, nes iš tikrųjų reikalinga nepriklausoma stebėsena šitam visam procesui užtikrinti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai noriu pasidžiaugti kolegos J. Džiugelio iniciatyva ir tikrai ją palaikau vien tiktai todėl, jog matome šiandien, kad ta stebėsena nevyko pakankamai kokybiškai, buvo gana padrikas visas procesas. Kai mes kalbame apie konvencijos įgyvendinimą, apie deinstitucionalizavimo procesą, apie tai, kad neįgalieji turėtų gauti bendruomenines paslaugas, asmeninius asistentus ir turėti kuo mažiau iššūkių, tai mes tuo keliu, deja, kol kas einame labai vangiai. Mes vis dar remiamės dažnai gydymu vaistais, izoliavimu, globos įstaigomis ir panašiai. Tikrai manau, kad mums reikia koncentruotis į efektyvesnę stebėseną, į tai, kad pagaliau neįgalieji pajustų didesnį pasitikėjimą savimi ir kartu tokių pačių institucijų vadovai, globos įstaigų vadovai, su kuriais tenka taip pat bendrauti, gautų aiškumą, iki kada, kokios būtų rekomendacijos iš ministerijos, kaip vykdyti tą deinstitucionalizavimo procesą kokybiškai ir profesionaliai, nes dabar to palaikymo tikrai ir jiems trūksta. Tikrai pasisakau už ir kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas ir papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu? J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Norėjau paprašyti, kad dar būtų įtraukta ir Neįgaliųjų teisių komisija.
PIRMININKAS. Prie papildomų?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip, prie papildomų.
PIRMININKAS. Neįgaliųjų teisių komisija.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar taip pat galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Tinka? Ačiū, pritarta.
12.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-370(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kadangi sutaupėme laiko, kol ateis ministrė, siūlau svarstyti rezervinį 1 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 791 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-370(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė arba gal J. Sabatauskas malonėtų. Juliau Sabatauskai, ar galėtumėte pristatyti rezervinį 1 klausimą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 791 straipsniu įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Ryšių reguliavimo tarnybos, Teisingumo ministerijos bei Švietimo ir mokslo komiteto nuomones, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Dar komitetas prašo svarstyti Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymo pakeitimai, su kuriais susijęs šis projektas, įsigaliojo jau rugsėjo 1 dieną. Už išvadą balsavo 9 komiteto nariai, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Papildomas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. E. Jovaiša. Malonėkite.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Laba diena. Komitetas svarstė ir pritarė pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių išsakyti nuomones nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Atvyko ministrė.
Komitetas siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Aš galiu pritarti tam ir pasiūlyti ypatingą skubą. (Balsai salėje) Komitetas prašė manęs.
Ar Seimas pritaria ypatingai skubai? Pritaria. Priėmimas. Ačiū. 1 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
2 straipsnis, 589 straipsnio pakeitimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta, ačiū.
Dėl viso įstatymo. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-370(2) priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 161, 377 straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių, Įstatymo priedėlio pakeitimo ir 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1081, Baudžiamojo proceso kodekso 342, 346, 348, 3652 ir 3654 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1082, Bausmių vykdymo kodekso 59 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1083 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5a, 1-5b, 1-5c ir 1-5d klausimai – Prokuratūros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo, papildymo straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1080. Pranešėja – ministrė M. Vainiutė. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-1081, Nr. XIIIP-1082, Nr. XIIIP-1083. Prašau.
M. VAINIUTĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pateikti pirmiausia Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, taip pat su juo susijusius įstatymus.
Esminė Prokuratūros įstatymo naujovė, kad pritarus tokiam siūlymui būtų įtvirtintas specialaus prokuroro statusas. Iš esmės šitas įrankis, projekto rengėjų nuomone, labai pasitarnautų kovoje su korupcija, apie kurią įvairiuose kontekstuose – ir Seimo darbe, ir XVII Vyriausybės programoje – šitie klausimai yra ypač iškeliami ir pabrėžiama įvairiuose kontekstuose, kad korupcija yra galimas poveikis ir grėsmė netgi nacionaliniam saugumui.
Specialus prokuroro statusas būtų įtvirtintas naujame, t. y. 161 straipsnyje. Jeigu jam būtų pritarta, tokiu atveju specialus prokuroras tirtų tam tikras veikas, kurių padarymu įtariami (čia šiek tiek trumpai pacituosiu) „valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“ ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo atvejais.
Šitą statusą suteiktų generalinis prokuroras. Tokiu atveju korupcinio pobūdžio bylų tyrimas, tikėtina, būtų greitesnis, efektyvesnis ir spartesnis. Kitaip sakant, prokuroras tokį statusą įgautų, galima sakyti, ad hoc ir tirtų tam tikras bylas. Detaliau gal čia laiko negaišinsiu. Su tuo yra susiję kai kurie straipsniai, kurie jau detaliau reglamentuotų specialiojo prokuroro statuso tam tikrus ypatumus: jo atlyginimą, kitas socialines garantijas ir kitus dalykus.
Taip pat labai svarbūs šito įstatymo pakeitimai yra susiję su tuo, kad prokuratūrai būtų suteikiami didesni įgalinimai ginant viešąjį interesą. Čia būtų keičiamas 19 straipsnis ir, sakykime, įgautų daugiau galių prokurorai ta prasme, kad galėtų reikalauti įvairių dokumentų ir informacijos iš įvairių institucijų, kviestų asmenis ir gautų jų paaiškinimus, gauti iš teismo išnagrinėtą bylą, kiti momentai. Manytina, kad taip pat labai pasitarnautų ginant viešąjį interesą, kas, aišku, prokuratūros viena iš svarbiausių misijų tai daryti ir yra.
Taip pat šiais įstatymų projektais yra keičiamas dar vienas toks momentas, būtų atsisakoma vienos tokios nebūdingos funkcijos – nuosprendžio vykdymo kontrolės. Tokiu būdu prokuratūra galėtų telktis ties svarbiausiais darbais, o nuosprendžio vykdymą atliktų kitos institucijos – tai pirmiausia teismai, Kalėjimų departamentas, probacijos institucijos ir panašiai.
Priėmus šitą įstatymą, pirmiausia jam po pateikimo pritarus, būtų sprendžiami ir kiti labai svarbūs klausimai, kurie yra susiję su prokurorų statusu, tai būtent su jų socialinėm garantijom, atleidimo pagrindais, darbo užmokesčiu – tai labai svarbu paminėti. Kaip aš sakiau, šitas įstatymas yra susijęs su kitais įstatymais, tai tada būtų keičiamas Apmokėjimo įstatymas, jų užmokestis būtų reglamentuotas Prokurorų įstatyme, o ne Valstybės politikų ir tarnautojų įstatyme, kaip yra dabar su teisėjais, nes teisėjų atlyginimą reglamentuoja Teismų įstatymas.
Tokios būtų pagrindinės naujovės. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitą įstatymą rengė patys prokurorai, sudaryta jų darbo grupė, Teisingumo ministerijos specialistai šito projekto rengimo darbe nedalyvavo. Rengdamiesi šitam pateikimui Seime, mes pagal savo išgales susisiekėme su darbo grupės nariais, kurie atskleidė visus jo rengimo ypatumus. Pritarus projektams (grįžtam prie pirmo punkto, kurį aš minėjau), būtų pasiekti tikrai kilnūs tikslai kovoje su korupcija, aišku, derinant tuos visus dalykus, kurie yra nustatyti, ir sprendžiant kitus prokurorams labai svarbius klausimus. Tai trumpai būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė Seimo narys R. Martinėlis, ruošiasi V. Vingrienė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Generalinis prokuroras suteiks specialų statusą prokurorui, konkrečiai bylai. Ar nebus atskiras prokurorų korpusas formuojamas kažkoks, ar čia bus kiekvienai bylai suteikiamas, sakykime, toks specialus statusas?
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Atskiras korpusas nebūtų formuojamas. Pagal dabartinį nustatytą reguliavimą būtų suteikiamas tas statusas konkrečiai bylai, konkrečiam prokurorui. Kaip aš jau pristatydama pabrėžiau, tokiu atveju tas visas tyrimas neišsitęstų ir būtų mažiau tarpinių grandžių tarp tiriančio prokuroro ir generalinio prokuroro ir tie procesai pajudėtų. Pavyzdžiui, mes ir dabar dirbdami gana dažnai kreipiamės į prokuratūrą, bet turbūt ne visais atvejais sulaukiame tų sprendimų, kurie pagreitintų tuos visus korupcinio pobūdžio tyrimus.
Tiesa, nepaminėjau, Teisės departamento išvadoje irgi keliama abejonių, gal būtų galima specialiesiems prokurorams suteikti ir daugiau įgalinimų, pavyzdžiui, sakykime, jeigu yra padaryta didelė žala. Ir dar grįšiu, šiek tiek papildydama savo pristatymą, prie Teisės departamento. Tikrai ten pastabų yra nemažai, bet manytina, kad tobulinimo linkme atsižvelgus į jas būtų dar geriau sureguliuoti ir kiti klausimai, apie kuriuos aš jau trumpai buvau užsiminusi. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė, ruošiasi A. Norkienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėjau tiktai pasitikslinti ir pasiaiškinti, ar nevertėtų, kad korupcines bylas tirtų specializuotos institucijos, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnyba? Tokiu atveju mažėtų ir sumaišties paskirstant tyrimus, ir mažėtų administraciniai resursai, taip pat žmogiškieji ištekliai. Be abejo, tada būtų labiau siekiama aukštesnės kompetencijos.
Dar norėtųsi pasitikslinti. Kalbama, tarkime, apie tai, kad aukštas pareigas užimančių pareigūnų korupcines bylas tirtų prokurorai. Ar čia turima omeny pagal pareigūnų pareigybės lygį, pagal jų kvalifikaciją, ar einantys aukštas pareigas, ar ėję, ar dar eisiantys, kaip čia iš tiesų yra?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Sakykim, dėl apsisprendimo, kur turėtų tokios bylos būti sprendžiamos. Sakėte, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ar Generalinė prokuratūra tai turėtų daryti. Vis dėlto visos bylos turėtų būti koncentruojamos į prokuratūrą, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijos yra gal šiek tiek kitokios, bet, aišku, jie prisideda prevenciškai tuos klausimus spręsdami.
Dėl to klausimo, sakykim, detalesnių klausimų. Noriu atkreipti dėmesį, kad, aišku, įstatymas visų dalykų nereglamentuoja ir aiškinamajame rašte yra pabrėžta, kad generalinis prokuroras ir prokuratūra turėtų priimti daug įvairių poįstatyminių teisės aktų. Turiu galvoje, pavyzdžiui, net ir šiame 161 straipsnyje yra paminėtas 7 punktas, kuris sako: „Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras“, vadinasi, dar bus tų tvarkų, kur detaliai tie klausimai bus išspręsti, bet mes šiuo atveju apsisprendžiame dėl esminio tokio instrumento, būtent specialaus prokuroro, nors, sakykim, aš irgi, rengdamasi šiam pristatymui, kėliau klausimą, ar tokį institutą turi kitos valstybės. Tiesiog iš rengėjų, kurie įsigilinę į šį klausimą geriausiai, atsakymas buvo toks, kad tokio visiškai analogiško modelio kitose valstybės nėra, bet buvo, aišku, kažkas sudėliota.
Apskritai, sakykim, dėl to specialaus prokuroro, aišku, dauguma Seimo narių žino, kad netgi ir pačią programą rengiant… Kokių veiksmų imtųsi Vyriausybė, kovodama su korupcija, tai buvo vienas iš tų punktų, sakykim, aš pati pradėdama savo pareigas eiti, domėjausi, ir tas jau buvo minima. Iš esmės tas klausimas yra diskutuotas gana plačiai ir dabar, kaip sakoma, nugulė į teisės aktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Norkienė. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, teikiamais įstatymų projektais jūs tiesiog siūlote keisti labai nemažai įstatyminių nuostatų, pradedant prokuroro funkcijomis, darbo užmokesčiu ir panašiai. Sakykite, kokias esmines problemas, aktualias ne tik prokurorams, bet ir visai teisėsaugos sistemai, siūlote spręsti šiuo paketu? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Dėkoju už klausimą. Aišku, klausimas labai labai geras dėl to, kad aš čia taip trumpai pristačiau iš esmės tą specialaus prokuroro statuso įteisinimą. Bet, kaip jūs ir sakote, čia sprendžiama pakankamai daug klausimų. Kadangi mes kalbame apie keturių įstatymų keitimą, tai, sakykim, šiuo atveju, jeigu mes atsisakome tos funkcijos, nebūdingos funkcijos, nuosprendžio vykdymo kontrolės, reikia keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, atsisakant to reguliavimo, taip pat Bausmių vykdymo kodeksą. O būtent dėl atlygimo, kaip aš jau irgi trumpai užsiminiau, nustatymo Prokuratūros įstatyme, tas įstatymas keičiamas, išbraukiant atitinkamas nuostatas iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (…) ir priedėlio pakeitimo 51 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo. Tas dar yra keičiamas. Kaip mes suprantame, jie yra susiję, bet, kaip aš ir paminėjau, kadangi rengia patys prokurorai, generalinio prokuroro sudaryta darbo grupė, aš manau, kad tikrai labai gerai, kad viename įstatyme viskas yra koncentruota, ir tikėtina, kad visas tas problemas, kurios yra aktualios patiems prokurorams šiame teisės akte, siekiama išspręsti, kaip aš sakiau, ne tik tą statusą, bet ir daug kitų klausimų. Ir reputacijos klausimai, ir daugelis kitų, kurie tiesiog pradiniame pristatyme, aš kažkaip ir pernelyg aptakiai tą pristačiau. Labai ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Rinkevičius. Ruošiasi A. Sysas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Čia yra Seimo Teisės departamento daug esminių pastabų. Tikiu, kad šį projektą rengė patyrę teisininkai, kompetentingi, kvalifikuoti, na, ir Seimo teisininkai taip pat. Ką darysime su tomis pastabomis, ar į jas galima atsižvelgti, ar reikės ieškoti kompromiso, ar tiesiog kai kurie nuogąstavimai pernelyg ir ne visai teisėti? Kaip, jūsų nuomone, čia reikėtų elgtis?
M. VAINIUTĖ. Dėkui už klausimą. Pristatydama trumpai užsiminiau, kad Teisės departamentas pateikė tikrai gana daug pastabų, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes į jas įsiskaitę darome tokią bendrą išvadą, kad esminio, tokio fundamentalaus prieštaravimo šitam pateiktam teisės aktui nėra. Sakykime, ir dėl specialaus prokuroro, kaip aš jau minėjau, kad gali būti šiek tiek ir kiti klausimai, dėl bylų, kokias tirtų, didelės žalos, pavyzdžiui, siūlymas, kad ne tik korupcinio pobūdžio, kiti dalykai, kuriuos aš irgi norėčiau pabrėžti, kad šis įstatymas derinamas su Darbo kodeksu.
Tikrai vertiname ir labai dėkojame Teisės departamentui už pastabas. Aš manau, eigoje, jeigu būtų pritarta šioje stadijoje, svarstant komitetuose, be abejo, dalyvautų tie patys rengėjai, darbo grupės, darbo grupės pirmininkas, aš manau, ir kiti nariai, ir, aišku, mes, Teisingumo ministerija, nenusišalintume ir, kiek galėtume, padėtume patobulinti tas pastabas, į jas atsižvelgi, be abejonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, dėl specialaus prokuroro aš neklausiu, dėl kitų siūlymų jau ne vieną kartą buvo ateita į Seimą. Jūs man palengvinote klausimą, nes kai jūs pasakėte, kad šitą įstatymą rengė patys prokurorai, tai man viskas aišku. Bet aš jūsų klausiu kaip teisingumo ministrės, kuri turi būti teisinga ne tik prokurorams, bet visiems kitiems. Ar valstybėje turi būti sisteminis požiūris į darbo apmokėjimą, į socialines garantijas, ar kiekviena įstaiga turės savo darbo užmokestį, savo darbo užmokesčio dydžius, savo atostogas, savo socialines garantijas? Jūs pasakysite, kaip Darbo kodekse dabar. Bet jeigu jos atsiranda kiekviename įstatyme, mes jau turėjome tokį laikotarpį: prasideda taisymas ir tokie taisymai, kurie išbalansuoja visą sistemą. Mano klausimas jums, kaip teisingumo ministrei, ar tai, ką jūs teikiate Seimui, yra teisinga kitų institucijų atžvilgiu?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai labai svarbios, vertingos jūsų įžvalgos, kaip ir jūs pabrėžiate, kad negalime turbūt šitų klausimų spręsti selektyviai, bet mes dabar esame tokioje stadijoje, pavyzdžiui, dėl Valstybės tarnybos įstatymo, apie kurio modelį mes dabar diskutuojame įvairiuose kontekstuose ir panašiai. Aišku, aš manau, kad tie įstatymai turi tarpusavyje koreliuoti, bet šiame aiškinamajame rašte yra labai pabrėžiamos sąsajos su teisėjų atlyginimu ir prokurorų, kadangi iš esmės pagal Konstituciją prokurorai padeda teisėjams įgyvendinti teisingumą, tai ta koreliacija tarp teisėjų atlyginimų ir prokurorų… Sakykim, vedamos tam tikros paralelės. Kadangi teisėjai turi savo įstatyme nustatę, tai ta paralelė – Prokuratūros įstatyme, bet į tai, ką jūs sakote, turėtų būti šituo atveju pažiūrėta sistemiškai, o ne, sakykim, selektyviai, kad tam tikros profesijos atstovai kokiame nors savo atskirame įstatyme. Bet vis tiek bendri vardikliai turi būti surasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi K. Glaveckas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš manau ir Lietuvos žmonės mano, ir net Europos Sąjungos kai kurios institucijos mano, kad mūsų teismų, teisingumo sistemoje trūksta skaidrumo, ne tik operatyvumo, gal čia išspręs dėl operatyvumo, bet trūksta skaidrumo ir nepriklausomumo ikiteisminio tyrimo, taip pat ir teismams. Jūs pati susipažinusi su Europos institucijų pastabomis Lietuvai. Ar sprendžia šitas esmines problemas?
Aš noriu jums paminėti pavyzdį. Seimas praėjusioje kadencijoje savo nutarimu, savo sprendimu kreipėsi, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl korupcinių bylų, o atsisako Generalinė prokuratūra tirti. Netiria. Seimas, t. y. selekcionuojamas teisingumas… Ar nereikėtų ieškoti varianto, kad prokuroras, tas specialus prokuroras, būtų visiškai nepriklausomas, o ne generalinis prokuroras jį skirtų specialiajai bylai. Tikrai reikia ieškoti daugiau teisingumo. Dabar valdomas prezidentūros, Prezidentės prokuroras, valdomas prokuroras, skirs specialų prokurorą, ar ne tas pats bus? Ar čia ne kokia nors vaidyba yra?
M. VAINIUTĖ. Dėkui už klausimą. Tikrai atsakydama į jį aš paminėčiau, kad skaidrumo šitas įstatymas tikrai duotų, ir nemanau, kad mes turėtume konkretų įstatymą ar kuriamą pareigybę sieti su tam tikromis konkrečiomis pavardėmis, nes, sakykim, šiuo atveju arba vienas, arba kitas asmuo pareigas eina, praeis laiko ir, sakykim, šito atvejo nebus. Bet dėl skaidrumo, sakykim, ir tam principui išgryninti, aš manau, kad šitas įstatymas pasitarnautų, nes iš esmės, pavyzdžiui, net ir tas pats atlyginimo nustatymas, kuris būtų šiuo atveju kitais parametrais grindžiamas, negu kuris yra, atsižvelgiant į Darbo kodeksą, gerbiamasis Seimo narys A. Sysas paminėjo, taigi pasitarnautų tam principui, bet, be abejonės, priklauso ir nuo žmonių, kas tas pareigas eis, kam tas statusas bus suteiktas. Šiuo atveju aš tikrai palaikyčiau jūsų nuomonę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi K. Starkevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, kiek suprantu, tas statusas bus suteikiamas institucijoje konkrečiam žmogui?
M. VAINIUTĖ. Taip.
K. GLAVECKAS (LSF). Dabar klausimas toksai. Sakykite, Jungtinėse Amerikos Valstijose specialusis prokuroras paprastai yra skiriamas Kongreso ir paprastai ne žemesniam, prezidentams skiriamas. Kongresmenams ar kam nors kitam tam yra Aukščiausiasis Teismas ir kitos institucijos, specialusis prokuroras nėra daromas. Mes tam tikra prasme prokurorui leidžiame skirti prokurorą. Dabar tas prokuroras, kai bus paskirtas, nuolat tirs visas su korupcija susijusias bylas, ir dideles, ir mažas? Man tas institutas lieka visiškai neaiškus, juo labiau kad, mano supratimu, bandoma dubliuoti Aukščiausiąjį Teismą ir kitas institucijas, kurios nepakankamai dirba tam, kad atskleistų. Bandoma įkurti instituciją, kuri lyg ir būtų bendresnė, bet, išskyrus didelius pinigus, aš nemanau, kad ji ką nors gero duotų. Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Dėkui. Abejoti dėl naujo statuso suteikimo nevertėtų, nes, kaip aš jau minėjau, tikslai yra keliami labai kilnūs ir labai reikalingi toje situacijoje. Aš manau, jeigu nebūtų tos situacijos, kokia yra dabar, kad korupcinės bylos būtų nagrinėjamos labai greitai ir operatyviai, aišku, šitas klausimas šiandien nebūtų keliamas. Bet iš to instituto tikimasi pakankamai daug. O dėl kitų valstybių, ką jūs paminėjote, tai čia, aišku, kaip aš ir minėjau, visiško atitikmens kitose šalyse, bent tie rengėjai, kurie į šitą klausimą labiau įsigilinę, negalėtume paralelių išvesti. Bet, aišku, svarstant komitetuose, grįžtant prie to, būtų galima pagalvoti, koks kitas įrankis, ar jo pavaldumą nustatant kiek kitokį, koks tas modelis gali būti parenkamas. Apskritai diskusija ir klausimo kėlimas yra labai laiku ir tinkamas, į kurią pusę pakryps svarstant, jeigu šiandien bus pritarta, tai bus matoma. Tiek trumpai. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius. Ruošias E. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Išsiaiškinome, kad atskiros institucijos nebus, tačiau mane domina, kokio lygio galės skirti prokurorą – ar apylinkės, ar apygardos prokurorą ir kokį statusą jis jam suteiks, ar tas statusas bus jau numatytas įstatyme, ar prokuroro atskiru įsakymu dar bus formuluojama tai konkrečiai bylai?
M. VAINIUTĖ. Labai dėkui už klausimą. Gal atsakydama pakartočiau, kad iš esmės tik vienas straipsnis yra skiriamas įstatyme, kaip ir sakiau, 161 straipsnis. Bet visos detalės, kaip bus toliau reglamentuojama, bus generalinio prokuroro nustatyta tam tikroje tvarkoje. Ir daugiau reikės, aišku, teisės aktų, kaip aš minėjau, aiškinamajame rašte ten visas sąrašas išdėliotas, kaip reikės šitą įstatymą įgyvendinti. Eigoje dar tie dalykai bus detalizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi D. Gaižauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl specialiojo prokuroro. Aš matau kol kas įstatymo tekste, sutinku, kad generalinis prokuroras gal daugiau sudėlios, vieną pranašumą, kad aukštesnysis prokuroras tam specialiajam prokurorui yra ne koks nors apygardos vyriausiasis prokuroras, bet pats generalinis prokuroras. Tam kontekste aš matau vienintelį dalyką, o jūs darote išvadas, kad tyrimai būtų atlikti greičiau ir kokybiškiau, įvedus specialiojo prokuroro statusą. Kaip jūs įžvelgiate, dėl ko staiga pasidarys greičiau ir kokybiškiau? Tarkime, dėl aukštesniojo prokuroro galbūt, bet kaip jūs įsivaizduojate, kas dar galėtų būti suteikta: garantijos, imunitetai ar kažkokios kitokios veikimo procesinės galimybės specialiajam prokurorui negu normaliam prokurorui? Kaip jūs įsivaizduotumėte generalinio prokuroro raštą, įsaką, nustatantį specialiojo prokuroro priskyrimą?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Atsakydama į tai, galėčiau ką pasakyti? Be abejonės, tas prokuroras, kuriam tas statusas būtų suteiktas, jis būtų nušalintas nuo kitų bylų. Aš taip įsivaizduoju, galėtų koncentruotis būtent į tą atvejį, kurį jis tiria, ir nebūtų apkrautas kažkokiais kitais pašaliniais darbais, dėl ko, kaip mes labai dažnai matome, kad tie procesai labai išsitęsia. O dėl statuso, tai čia tam pačiame 161 straipsnyje. Aš iš esmės pristatydama paminėjau tik gal vieną kitą punktą, bet iš esmės dėl statuso, pavyzdžiui, jam galėtų būti mokama, skiriama tam tikra priemoka, pavyzdžiui, rašo, kuriam jam suteiktas… Toliau, jisai galėtų arba būtų taikomas tam tikras įstatymo straipsnis, gal dabar tiesiog laiko… 4 dalyje yra minima, kokius įgaliojimus turėtų, kokių neturėtų. Be abejonės, skirtųsi statusas nuo kitų prokurorų ir tokiu atveju jis galėtų tas funkcijas, kaip aš ir minėjau, efektyviau įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Gaižauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą teisę. Išties dėl specialaus prokuroro atsiradimo tai net diskutuoti nereikia, kad jis tikrai reikalingas, ir manau, kad šitas įstatymas tikrai turės nemažai pataisų. Bet man kyla klausimas, kaip įsivaizduojate tą nepriklausomumą, kai skiria generalinis prokuroras, visiškai nekalbama apie imunitetą to specialaus prokuroro.
Kitas dalykas, kokiam laikotarpiui jisai turės tą specialaus prokuroro statusą, nes, mano galva, specialusis prokuroras, jeigu jisai jau pradėtų tirti korupcines arba politines bylas, jis turėtų tirti tik tokias bylas ir tik tam tikrą periodą, laikotarpį, kokiam jam bus suteiktas tas statusas. Kaip jūs galvojate, kokiam laikotarpiui tas statusas bus suteiktas ir ar visiems prokurorams, kiek yra Generalinėje prokuratūroje, ar tik dalis, ar koks padalinys turėtų tirti korupcines bylas?
M. VAINIUTĖ. Ačiū už klausimą. Gal dėl statuso panaikinimo šiuo atveju iš dalies bent jau atsakyčiau į jūsų klausimą, to paties 161 straipsnio viena iš dalių, kur yra 6 dalis, pacituosiu: „Specialus statusas panaikinamas prokurorui, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Šita nuostata, manau, tiesiog nustato pradžią, kai jau yra paskirtas tuo specialiuoju prokuroru, to statuso nebetenka… Įvairios aplinkybės. Dėl nepriklausomumo tai turbūt galioja gal tos pačios nuostatos kaip ir visiems prokurorams, ką garantuoja ir Konstitucijos 118 straipsnis. Bet kaip dauguma Seimo narių, kurie klausia, kadangi priklausomybė būtų tik nuo generalinio prokuroro, tai nepriklausomumas, be abejonės, būtų didesnis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Atsiprašau, kadangi mano klausimą uždavė kolega, atsisakau klausimo.
M. VAINIUTĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ministrei, pranešėjai. Ministre, ačiū. Galite atsisėsti.
M. VAINIUTĖ. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tiek mūsų partija, tiek, manau, ir kitos buvo į savo rinkimines programas įsirašiusios tam tikras kovos su korupcija priemones, tarp jų buvo ir specialaus prokuroro statuso suteikimas tam prokurorui, kuris tiria korupcines sudėtingas bylas. Iš pasisakymų galima spręsti, kad dalis politikų norėtų, kad tas specialusis prokuroras pagal jų užsakymą ir grojamą melodiją tirtų tam tikras bylas, kad nurodytų pirštu, ką tirti ir kaip tirti. Aš manau, kad paskyrimas turi būti generalinio prokuroro rankose.
Kaip tai pagreitintų, suefektyvintų darbą? Iš tikrųjų žinoma net keletas priemonių, kaip neleisti efektyviai dirbti tose bylose, kurios sukelia didelį rezonansą. Pavyzdžiui, tai būna prokurorų nušalinimas, tai gali būti ir prokuroro paaukštinimas, nušalinant nuo tos bylos. Tai gali būti apkrovimas papildomomis mažareikšmėmis bylomis, ištempiant jo turimą darbo laiką ir, be abejonės, perskirstant jį tos reikšmingos bylos nenaudai. Tai ir perdavimas nepatyrusiam prokurorui, tai ir bylos iškėlimas tam pačiam korupcijos bylas tiriančiam prokurorui dėl kokio nors tariamo tarnybinio pažeidimo.
Be abejonės, specialaus statuso suteikimas prokurorams yra susijęs su papildomomis garantijomis. Anksčiau, mes žinome, ir kitos šalys turėjo tokių pavyzdžių, galima prisiminti Italijoje A. di Pjetro atvejį. Bet kokiu atveju aš manau, kad turime pritarti dabartinėje stadijoje šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Apskritai aš, gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar mes – valstybė, kurioje yra kažkokia sistema ir kurioje valstybė rūpinasi ne tik teisėjais ir prokurorais, ar mes atskirų institucijų organizacija, kurioje kas kaip sugeba, taip ir tvarkosi? Nes suprantu, kad aiškinimas, kad taip turi teisėjai… bet mūsų teismai ir Teismų įstatymas nėra pavyzdys, mano galva. Tai yra mūsų gėda, nes ten tiek išlygų padaryta vienai žmonių kategorijai, kad kitos gali tik svajoti. Pradedant nuo Konstitucinio Teismo. Aš manau, galvokime, kad Lietuvoje gyvena ir kiti žmonės, kurie nori gauti atlyginimą ir gerai jaustis, o ne tik struktūros, kurios gali priimti kokius nors sprendimus.
Noriu priminti klausdamas, tai ne pirmas kartas, kai ateina ir prokurorai nori atskirai sau reguliuoti socialines garantijas, darbo užmokestį. Visus kartus neperėjo. Aš džiaugiuosi, kad mes matome visumą, kad mes čia, parlamente, turėtume nustatyti atlyginimų dydžius ir kaip jie bus reguliuojami. Mums pasako, kad finansavimas bus atliekamas iš bendrųjų asignavimų. Taip, pirmus metus. Po to laisvai šokis prasideda ir išbalansavimas.
Jau šiandien mūsų darbo apmokėjimo sistema yra pati ydingiausia, nes daugiausia problemų. Mes negalime normaliai su mokytojais susitvarkyti, su valstybės tarnyba, su visomis struktūromis. Ir tokių įstatymų, kur kiekvienas nori atskirai, nori daugiau… Mačiau Valstybės tarnybos projektą: pareigūnui, pavyzdžiui, Seimo kancleriui, siūloma daugiau negu Seimo Pirmininkui. Gal ir neblogai, bet aš manau, kad tai nesistemiška. Todėl aš pasisakau ir balsuoju prieš tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi svarstome keturis projektus, tai siūlau sakyti motyvus ir toliau. D. Gaižauskas – motyvai už.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Paprašysiu kolegas palaikyti šią įstatymų bent pateikimo pradžią, nes specialaus prokuroro valstybėje jau tikrai seniai reikėjo. Tai rodo ir bylų vilkinimai, ir visi kiti procesai, dėl kurių kyla labai daug klausimų. Todėl tikrai prašau visų palaikyti šioje stadijoje. O kad reikės kokių nors pataisų, tai padarysime vėliau. Tiek.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tai yra tik diskusijų pradžia, ir iš principo aš irgi manyčiau, kad reikalingas nepriklausomas ypatingo prokuroro statusas. Man kyla klausimas: o kodėl tik korupcinėms byloms? O kodėl ne tokioms byloms kaip V. Pociūno nužudymas, kaip VEKSʼo lėšų iššvaistymas, kaip kitų energetinių projektų, kurių prokuratūra netiria, pavedimas tirti šitam specialiam prokurorui? Aš manau, kad mes turime padaryti pirmiausia nepriklausomą instituciją. Galbūt būtų variantas, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia Seimui ir Seimas slaptu balsavimu skiria tam tikrai bylai šį prokurorą, kad jis nebūtų nuo generalinio prokuroro priklausomas. Nes, žiūrėkite, generaliniam prokurorui suteikiama teisė skirti. Jei jis sąžiningai tirs bylą, jo statusą generalinis prokuroras gali perduoti kitam prokurorui. Tai kur čia specialiojo prokuroro, nepriklausomo prokuroro, kuris vadovautųsi savo sąžine ir įstatymais, galimybės tą daryti?
Mes turime sukurti teisinę sistemą tikrai nepriklausomą. Aš noriu ponams konservatoriams pasakyti. Ką kalba Europos Sąjungos institucijos apie mūsų teismus, apie mūsų teisėjų skyrimą? Kad tikrai skyrimo tvarka nėra skaidri, kai Prezidentė gali pasirinkti patį paskutinį siūlomą jai kandidatą ir paskirti teisėju. O kiek mes matėme tokių bylų, kurios buvo išspręstos taip, kaip norėjo Prezidentė! Tie teisėjai padarė karjerą. Mes žiūrėkime į visas šitas problemas daug plačiau. Aš galbūt taip pat norėčiau, kad specialaus prokuroro statusą turintis prokuroras išsiaiškintų, kodėl dar šiandien prokuroras I. Mikelionis dirba Generalinėje prokuratūroje. Daug rašyta apie tai, kaip jis išsuko savo brolį…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …kuris sukūrė visą PVM grobstymo schemą. Kodėl? Aš tikrai noriu teisingumo, o ne taip, kaip jūs, konservatoriai. Tikrai noriu teisingumo.
PIRMININKAS. Laikas, ačiū už nuomonę!
P. GRAŽULIS (TTF). Nepriklausomo prokuroro, bet…
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Viena dalis šitų pataisų yra dėl to, kad jau seniai reikėjo pataisyti dėl prokurorų tokios, sakyčiau, dar prieš 30 metų buvusios funkcijos – nuosprendžių vykdymo priežiūros, jos jie nevykdo ir tą reikia sutvarkyti. Bet čia yra tik detalė.
O dėl specialaus, vadinkime, prokuroro, tai, ką kolega Petras sako, to neleidžia Konstitucija, tai yra visiškai aišku. Tačiau nepamirškime, kad dar ne taip seniai, turbūt prieš kokius šešerius septynerius metus, Generalinėje prokuratūroje buvo Specialiųjų tyrimų skyrius. Žinoma, jis atliko tam tikrą kitokią funkciją ir kažin ar tai buvo teisingas žingsnis, kad buvo panaikintas. Tai kažkas panašaus būtų dabar siūlomas tas specialus prokuroras, kuris turėtų tam tikrą kitokį statusą prokuratūros sistemoje, tai visiškai atitinka Konstitucijos reikalavimus. Aš manau, papildomos garantijos tam prokurorui, papildomi įgaliojimai tikrai padėtų geriau tirti korupcinius nusikaltimus. Nėra čia kas nors ypač naujo. Tai yra specifiška, bet tai, ką dabar siūlo Teisingumo ministerija, patenka į mūsų Konstitucijos rėmus, bet aš manau, pagerintų prokuratūros veiklą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti po pateikimo balsuojant už visus keturis projektus.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai dėl dviejų projektų. Dėl trečio projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dėl ketvirto projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar bus kitokių pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 14 dieną.
13.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-743(2) (svarstymas)
Svarstysime 2 rezervinį klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-743(2). Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra projektas, kuriuo švelninama atsakomybė už ištisinės linijos ar mieste, ar užmiestyje kirtimą. Komitetas jį patobulino, šiek tiek pakeitė pirminę redakciją ir 2017 m. liepos, atsiprašau, birželio 5 d. 9 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius projektui pritarė. Tačiau aš noriu Seimo narius informuoti, kad tuoj pat po komiteto posėdžio buvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, buvo atliktas antikorupcinis įvertinimas ir šios išvados komitetas, darydamas savo sprendimą, neįvertino, nes ji buvo gauta vėliau. Ši išvada, aš manau, jūsų kompiuteriuose yra.
PIRMININKAS. Buvo gautas Seimo nario R. Andrikio pasiūlymas, jam iš dalies pritarta. Su jumis tai ir… (Balsai salėje) Jūs sutinkate. Motyvai po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš pasisakau už tai, kad ta bausmė būtų sušvelninta, nes iš tikrųjų ištisinės linijos kirtimo atvejų dažniausiai netgi netyčia būna labai dažnai. Jeigu keliuose būtų sustatyti ženklai, kad artėjame prie ištisinės linijos, aš tada suprasčiau, kad tai yra įspėjimas ir tabu ją kirsti. Bet pradedant lenkimą labai dažnu atveju ta linija atsiranda ir jos nekirsti jau neįmanoma. Sugrįžti atgal yra pavojinga, ypač žiemą. Dar įvertinus ir aibę kitų smulkių atvejų, manau, kad tikrai reikia atsisakyti tokio per griežto vertinimo. Tuo labiau kad aš tikrai nepažįstu nė vieno vairuotojo, kuris per metus nebūtų bent kartą ar daugiau pažeidęs šios linijos taisyklės. Taigi siūlau kolegoms balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių prieš nėra. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų, tikimės, kad komitetas iki priėmimo apsvarstys ir pateiks savo nuomonę. Po svarstymo turime pritarti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.42 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4230 (svarstymas)
Kitas rezervinis klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4230. Pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priminsiu, kad įstatymo projektu siekiame teisiniame reguliavime įtvirtinti išimtį, kad nustatyto mažiausio naudingo būsto ploto, t. y. 5 kv. metrai asmeniui, reikalavimas nebūtų taikomas būste gyvenantiems šeimos nariams. Tačiau komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris priėmė tokį patį sprendimą.
Pažymėsiu, kad Teisės departamentas nurodė, kad sąvoka „šeimos nariai“ jos papildomai nepaaiškinant, neleistų nustatyti projekto taikymo srities. Šeimos ir šeimos narių sąvokos galiojančiame įstatyme apibrėžiamos skirtingai, todėl neaišku, kokiam asmenų ratui reikėtų taikyti projekto nuostatas, ir iš projekto nuostatų neaišku, kieno šeimos nariai turimi omenyje. Projekte reikėtų nustatyti, kieno šeimos nariams jis taikomas, būsto savininko ar nuomininko, ar būstą gyvenamojoje vietoje jau deklaravusio asmens, ar kito asmens. Be to, nurodė, kad projekte turėtų būti vartojamos įstatymo nuostatos ir sąvokos, jos neturėtų būti keičiamos ir iškraipomos. Pagal keičiamą įstatymą deklaruojama asmenų gyvenamoji vieta, o ne šeimos narių. Gyvenamąją vietą deklaruoja patys, o ne už juos kiti. Siūlome palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių pareikšti niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Dėkoju. Pritarta.
Registruojamės. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
Prašau į mikrofoną, Kęstuti Glaveckai.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kas yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vengrijos draugystės tarpparlamentinių ryšių grupės nariai, prašome pasilikti, jeigu galite, minutei. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.