Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 241
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, labas rytas. Džiaugiuosi galėdama su jumis sveikintis paskutiniame šios sesijos posėdyje. Pradedame gruodžio 23 dienos Seimo posėdį. (Gongas)
Šiandien mūsų posėdyje tradiciškai dalyvauja Lietuvos skautai. Betliejaus taikos ugnis yra daugiau nei tris dešimtmečius vykstanti akcija, kurios metu Kristaus gimimo grotoje Betliejuje uždegta ugnis skautų rankomis plinta per visą pasaulį, primindama apie taikos siekį. Jis šiais metais yra svarbus kaip niekada. Lietuvoje prie šios akcijos jungiasi Lietuvos skautų sąjungos, Akademinio skautų sąjūdžio, Lietuvos skautijos, Lietuvos lenkų harcerių sąjungos, Žemaitijos skautų organizacijos, Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos, Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skautų ir skaučių nariai. Suteikiu žodį jums.
SKAUTĖ. Sveiki. Adventas yra rimties, dvasinio apsivalymo ir ramybės metas. Simboliška, kad būtent advento metu į Lietuvą atkeliauja taikos liepsna – Betliejaus taikos ugnis. Betliejuje įžiebta taikos ugnis – žmonijos brolybės, draugystės ir taikos simbolis – jau pasiekė Lietuvą. Betliejaus taikos ugnies akcija yra ypatinga tuo, kad liepsna niekuomet neužgęsta ir tikroji Betliejaus siela yra perduodama į visų norinčių ją priimti namus.
Šių metų šviesos vaikas Sara buvo pasirinkta todėl, kad užsiima taikos šviesos skleidimu ir toliau rūpinasi savo klasioke ukrainiete. „Taikos šviesa yra paprastas simbolis, suteikiantis daugeliui žmonių džiaugsmo“, – teigia Sara. Šių metų akcijos šūkis: „Dovanok šviesą – dovanok viltį!“ Šūkio esmė yra ne tik skleisti sutarimą, ramybę, bet ir taikos viltį, kurios reikia šiais neramiais laikais.
Betliejaus taikos idėja kilo 1986 metais Austrijoje, vykdant socialinės paramos akciją „Šviesa tamsoje“, kai vienas ypač daug gero nuveikęs vaikas nukeliavo į Palestiną ir Betliejuje uždegė žvakę, ją kaip taikos ir vilties simbolį parvežė į Vieną ir išplatino savo šalyje. Iš pradžių ši tradicija įsitvirtino tik Austrijoje, tačiau labai greitai taikos ugnis skautų ir kitų geros valios žmonių dėka išplito po visą pasaulį.
Šiuo metu taikos šviesos nešimas yra virtęs nauju džiaugsmingu kalėdiniu papročiu, užkariavusiu širdis žmonių, kurie siekia taikos šiame neramiame XXI amžiuje. Šiais metais tradiciškai ugnį iš lenkų skautų Lietuvos–Lenkijos pasienyje perėmė skautiškų organizacijų atstovai. Kurdami bendrystę ir kalėdinę nuotaiką skleidžiame Betliejaus taikos ugnelę visoje Lietuvoje. Mes stengiamės mažais žingsneliais siekti taikos ir supratingumo. Tad kaip ir kiekvienais metais kviečiame ir jus prisijungti prie šios akcijos ir padėti ugnelei pasiekti jūsų namus ir ypač namus tų žmonių, kurie šiuo metu dėl vykstančio karo yra toli nuo gimtinės.
SKAUTĖ. Dieve, Tu esi šviesos ir taikos Dievas, Tu – meilės ir vilties Dievas. Ateiname pas Tave su šia maža liepsnele. Kaip ji liepsnoja tamsoje, taip uždek ir mūsų širdis, kad būtų šilta ir šviesu mumyse ir per mus. Paversk mus šios šviesos ir savo taikos pasiuntiniais. Leisk mums siekti teisingumo ir solidarumo, kad supriešintos tautos ir religijos rastų bendrus kelius, kad netekę vilties ir gyvenimo išvarginti rastų meilės kelius, kad mes visi rastume kelią, vedantį į Tave, šviesos ir taikos Dieve. Amen.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū ir gražių švenčių. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, frakcijos vardu L. Nagienė norėtų pasveikinti A. Vinkų. Mes taip šiek tiek sulaužome tradiciją, nes paprastai sveikiname tik jau po gimtadienio, bet kadangi artėja labai gražus jubiliejus, prašom, gerbiama Laima, žodis jums.
L. NAGIENĖ (DFVL*). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Kalėdos yra didelė šventė, bet tikriausiai didžiausia šventė tai mūsų ambasadoriui A. Vinkui. Noriu pasveikinti jus, gerbiamas ambasadoriau, visos frakcijos vardu už tą ištikimybę Lietuvai, už tarnystę Lietuvai. Gražus jubiliejus, leiskite jums palinkėti viso Seimo, visos frakcijos vardu sveikatos, pačių gražiausių akimirkų gyvenime, laimės, žmogiškos laimės, šilumos ne tik čia, tarp kolegų, bet ir šilumos namuose, jaukumo. Stiprybės jums, būkite Dievo palaimoje ir tegul Dievas jus globoja. Užaugęs tokioje didelėje šeimoje jūs esate iš tikrųjų tas žiburėlis visam savo šeimos židiniui. Ačiū, kad esate. (Plojimai)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų turime neeilinį įvykį, gerbiamas Antanai. Ne kiekvienas turi tokią laimę gimti Kalėdų dieną, bet mes turime prieš save ir neeilinį žmogų, iškilų žmogų, kuris visą savo gyvenimą tarnauja žmonėms ir, žinoma, Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Visuose savo darbuose, kad ir kur jis dirbo, faktiškai nesikeitė, tiksliau – tobulėjo, bet niekada neatsisakė niekam padėti. Čia yra neeilinis Antano bruožas, už tai jį myli ir Kretingos krašto žmonės, iš kur jis kilęs, ir visi tie, su kuo jam teko dirbti. Tą šilumą, kurią jūs dalinate kasdien kitiems, Socialdemokratų partijos frakcijos vardu linkiu, kad jūs patirtumėte pats ir iš kitų žmonių tą meilę ir šilumą. (Plojimai)
A. VINKUS (LVŽSF). Jeigu galima, brangūs kolegos, brangūs broliai ir seserys, jausmas tikrai nėra pats džiugiausias, bet malonus. Aš tik noriu pasakyti, kai šventė Prezidentas V. Adamkus savo 90-metį, Vytauto Didžiojo universitete jis pasakė: „Žvelgiu šiandien į savo gyvenimo kelią, kurį nuėjau iki šios dienos, ir manau, kad kiekvienam iš mūsų yra skirtas savas likimas. Šio gyvenimo kelionėje aš išmokau ir supratau, kad žingsnis, kurį žengiame, nesvarbu, teisingas ar ne, suteikia mums patirties. Išmokau džiaugtis, kai kiti džiaugiasi.“
Ir mes toliau džiaukimės, kad kiti džiaugiasi, ir tada mūsų valstybė bus laiminga. Ir nebijau dėkoti. Eidamas gatve, kai pradėjau eiti… sveikinuosi su kiekvienu sutiktu. Sako: tai jau vėl į rinkimus eisi, ar vėl ką nors? Jeigu man neatsako, tai jo problema.
Kitas dalykas, ko bandžiau išmokti ir dar iki galo neišmokau, – nepriekaištauti, nesmerkti, nesipiktinti, sąžiningai ir nuoširdžiai pirmiausia pastebėti žmogaus gerąsias savybes.
Trečias. Sužadinti žmogaus aistringą troškimą veikti. Veikti Tėvynės labui.
Ir kita. Bandžiau išmokti ir dar tebesimokau – ginti savuosius galima tik neniekinant kitų.
Dž. Baideno žodžiai. Dž. Baidenas gimęs 1942 metų lapkritį, o aš gruodžio 25 dieną. Dž. Baidenas taip sakė: „Svarbiausia netapti nuolat besiskundžiančiam bei viską žinančiam.“
Dar kitas dalykas. Skaičiau filosofus. Yra Dievo išmintis ir politinė išmintis. Pirmą kartą drįstu tai pasakyti. Jei Dievas davė žmogui gebėjimą politiškai mąstyti, tai tikriausiai troško, kad žmogus tuo gebėjimu ir pasinaudotų. Pasinaudotų rezultatyviai.
Baigiu. Kas yra 80 metų? Pirmieji 40 metų yra duomenų rinkimas, antrieji 40 metų – duomenų analizė, o vėliau jų apibendrinimas kokioje nors knygoje ar brošiūrėlėje. (Plojimai)
Kolegos, paskutinis sakinys. Noriu padėkoti savo motinai, jeigu ji girdi mane ten. Ji man sakė: sūnau, mūsų giminėje nesulaukia 80-ies. Mama, aš sulaukiau! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, mielas Antanai, ir gražiausios šventės gruodžio 25 dieną.
Gerbiami kolegos, pereiname prie darbinės dalies.
10.13 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 23 d. (penktadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, kadangi Seniūnų sueigoje diskutavome dėl vieno klausimo galimo išbraukimo iš darbotvarkės, tai norėčiau pagarsinti, kad frakcijos vardu prašau išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – projektą Nr. XIVP-1798 – iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labas rytas visiems. Aš dviem klausimais norėčiau kreiptis. Visų pirma, pasiūlymas dėl darbotvarkės. Frakcijos vardu prašau įtraukti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-1850 ir lydimąjį projektą Nr. XIVP-1851, nes visos procedūros atliktos ir Seimas gali apsispręsti.
Antruoju klausimu norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininkę. Šią savaitę Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad šių metų rugsėjo 15 dieną Seimo narys P. Gražulis balsavo už Seimo narį L. Jonauską tvirtinant Seimo rudens sesijos darbų programą. Norėčiau paklausti: ar Seimo valdybai šis faktas yra žinomas, kokių žingsnių yra planuojama imtis? Nes Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad balsavimas už kitą narį Seimo nariui nedalyvaujant yra Seimo nario priesaikos sulaužymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šis faktas yra žinomas ir Valdyboje jį svarstysime. Prašom, D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labas rytas, prašau frakcijos vardu įtraukti į darbotvarkę Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1914. Taip pat išnagrinėtas komitetuose, sprendimai priimti ir jo įsigaliojimas yra kovo 1 dieną.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų paskutinė sesijos diena. Pagal tą tradiciją ir kolega Seimo vicepirmininkas visada kritikuodavo, kad turbūt šiandien pateikimus įtraukti į darbotvarkę ir tą darbotvarkę ilginti kažkaip iš tiesų nėra labai krikščioniška. Pirmininke, tai turbūt nėra pirmos būtinybės projektai, galbūt jie galėtų sulaukti pavasario sesijos. Iš tiesų dėl darbotvarkės…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega…
K. MAŽEIKA (DFVL). Pateikimus siūlome išbraukti.
PIRMININKĖ. Ar jūs siūlote pateikimus braukti? Kuriuos? Kurie dabar yra darbotvarkėje? Visus pateikimus vienu ypu? Gerai, supratau. Balsuojame dėl siūlymų. Pirmas siūlymas buvo frakcijos vardu iš šios dienos darbotvarkės išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo statuto pakeitimo projektą. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 60, prieš – 41, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta. Klausimo darbotvarkėje nebelieka.
Kitas pasiūlymas yra įtraukti į šios dienos darbotvarkę Religinių bendruomenių įstatymo projektą. Balsuokime. Kas pritariate, kad įtrauktume, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 112: už – 48, prieš – 25, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Taip pat frakcijos vardu D. Asanavičiūtė prašė įtraukti Pilietybės įstatymo projektą Nr. XIVP-1914. Balsuokime. Kas palaikote tokį siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 53, prieš – 28, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Klausimo nebus šios dienos darbotvarkėje.
Ir K. Mažeika frakcijos vardu prašė išbraukti visus pateikimus. Pateikimai yra trys, tai yra darbotvarkės 1-16, 1-17 ir 1-18 klausimai. Balsuokime. Kas pritariate tokiam frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 53, prieš – 43, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Trys pateikimai lieka darbotvarkėje.
Kolegos, taip pat norėčiau atsiklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad 1-17 klausimas ir 1-18 klausimas būtų svarstomi, nes jie nėra įrašyti į rudens sesijos darbotvarkę? Dėkoju. Ką tik pabalsavome, kad jie būtų darbotvarkėje, kad jie liktų.
Dėl visos darbotvarkės. Ar būtų galima jai pritarti bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 91, prieš – 1, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas T. V. Raskevičius, sėdėdamas kitoje salės pusėje, prieš pusę metų matė, kaip aš balsavau. Labai akylus yra. Bet kai J. Sejonienė balsavo už finansų ministrę… švietimo ministrę, visi matė ir ėjo prie šoninio mikrofono, deja, niekas neatsiprašė, viskas buvo labai gerai. Tikrai stebiuosi jo tokiu aštriu žvilgsniu, pono T. V. Raskevičiaus. Man atrodo, gal jis mane tiesiog persekioja, ar kas jam yra, ar nuo manęs akių nenuleidžia. Kai parodysite vaizdo medžiagą, tada aš jums pasakysiu, balsavau ar ne. Aš tikrai negaliu prisiminti, kai per dieną balsuojame šimtą kartų, kas buvo prieš pusę metų.
PIRMININKĖ. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Gerbiamam kolegai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra gavusi vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip jūs ištiesęs ranką balsuojate už kitą Seimo narį posėdžio metu. Jeigu tokias abejones reikės pašalinti, manau, kad galėsime ir Seimo posėdžio metu tą įrašą stebėti.
PIRMININKĖ. J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmiausia, turiu gerbiamam Petrui padėkoti, kad mano pavardę ištarė teisingai, tas jam ne visada pasitaiko su tarimu. Antra, jaučiuosi apšmeižta, nes niekada už kitą Seimo narę nesu balsavusi. Jeigu jūs galite įrodyti kitaip, tai prašom įrodyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsikeitėme replikomis.
10.22 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2198(3). Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Užsirašę kalbėti tik už. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal tiesiog trumpai. Kadangi vis dėlto tai yra viena iš sisteminių Vyriausybės reformų ir tikrai pareikalavo daug sutelkto darbo, norėčiau padėkoti ir Seimo nariams, ir Seimo komitetams, taip pat dvišalei komisijai prie Vyriausybės su Lietuvos savivaldybių asociacija, prezidentūrai, nes diskusijų, pasiūlymų turėjome labai daug.
Konstitucinio įstatymo keitimas reikalauja didelio konsensuso ir didelės Seimo narių daugumos, todėl tos diskusijos tikrai buvo ilgos, bet, man atrodo, rezultatas yra subalansuotas ir tenkinantis visas puses. Iš esmės, man atrodo, labai svarbu, kad ekonomikos neapibrėžtumo laikotarpiu sudaromos papildomos galimybės savivaldai efektyviau įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicinius projektus, kuomet sudaroma galimybė skolintis šių projektų kofinansavimui ir taip tiesiog užtikrinti, kad finansavimas būtų sklandus. Kartu sudaroma papildoma galimybė, kuri atsirado diskusijų metu, kad savivaldybės galės persikelti iš vienų metų sukauptas lėšas į kitus metus. Tai reiškia, kad didesnių pirkinių ar didesnių investicinių projektų planavimas taip pat galės būti sklandesnis ir efektyvesnis.
Savivaldybės kofinansavimui per ateinančią struktūrinių fondų perspektyvą galės pasiskolinti papildomai 377 mln. eurų ir, kaip minėjau, sukauptas lėšas perkelti iš ankstesnių laikotarpių, tas taip pat yra labai svarbu.
Šiuo sprendimu yra suvaldoma rizika, nes tikrai žinome, kokia apimtimi savivaldybės galės skolintis, kartu įgyvendinimas yra ganėtinai paprastas ir visiems aiškus. Tikiu, kad šis pasiūlymas išties sulauks palaikymo ir Seime. Man atrodo, savivaldybėms šis sprendimas yra tikrai labai reikalingas ir jų laukiamas. Kviečiu visus palaikyti šią reikalingą savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo reformą. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ministrė viską įvardino, todėl siūlau palaikyti ir tikrai džiaugiuosi už savivaldybes. Per daugelį metų kelioms vyriausybėms įrodinėjau, bet ši Vyriausybė tikrai padarė tai, ką jau turėjo padaryti ir kitos. Tai tikrai pritariu – už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kai išgirdau finansų ministrės pasisakymą, kilo noras pasisakyti prieš. Tai vadinama reforma? Dvejus metus stenėjote, stenėjote, kol išstenėjote? Savivaldybėms sužlugdėte projektų už 500 mln. Negana to, kad, aišku, geriau nieko, nors kas nors padaryti, dabar savivaldybes nuvarėte į bankus skolintis už 4, 5 %, kai per VIPʼą galėjote kiekvienais metais po 100 mln., po 200 mln., naudodami finansų inžineriją, europinius pinigus, be palūkanų, be procentų duoti savivaldybėms skolintis ir vykdyti projektus.
Dabar, kai jau prisidirbote, kokie mes geri, mes jus gelbėjame, leisime iš bankų brangiai pasiskolinti. Finansų ministre, gal pasakykite, kiek per VIPʼą dėsite pinigų, beprocentinių paskolų savivaldybėms, neįeinančių į skolos rodiklį? Ir kur galės vystyti projektus? Neįeina, taip. Ir prašom nemeluoti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio, dėkui, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų sutinku, kad šį įstatymo projektą vadinti reforma yra per drąsu, ir labai džiaugiuosi, kad prieš porą metų pradėtos diskusijos nenuvedė ten, kai turėjome pačią pirmą diskusiją prezidentūroje. Kai kurie valdančiųjų atstovai kalbėjo, kad yra pavojinga duoti savivaldybėms daugiau skolintis, savivaldybės turi per daug fantazijos ištaškyti tuos pinigus. Džiaugiuosi, kad ta linkme tikrai nenukeliavome.
Palaikau šį projektą. Tikrai savivaldybėms galimybės atsiveria kur kas didesnės. Nors ir vėluodami, iš tikrųjų suteiksime savivaldybėms galimybę skolintis toms idėjoms, kurios šiandien reikalingos savivaldai išspręsti tas problemas, kurios jau yra įsisenėjusios. Tai tikrai priemonė, už kurią reikėtų šiandien balsuoti. Taigi pats asmeniškai palaikau ir raginu palaikyti kolegas šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kiekvienas žingsnis, stiprinantis vietos savivaldą, sveikintinas. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Kviečiu užimti vietas. Balsuosime iškart ir primenu, kad tai yra konstitucinis įstatymas, taigi balsų reikia daug, kad jį priimtume. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2199(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-2.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2199(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 6 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2199) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2200(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-2.3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2200(2). Jį sudaro du straipsniai.
Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 106, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2201(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-2.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2201(2). Jį sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio lydimojo nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 104, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2201(2) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2202(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-2.5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2202(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2202(2) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-2.6 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203(2). Priėmimas pastraipsniui, du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio lydimojo užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2203(2) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(3). Šį projektą sudaro 22 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių taip pat nėra. Teikiu šį klausimą balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 106, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1974(3) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – lydimasis Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2185(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, kiekvieną straipsnį turime priimti pastraipsniui ir už jį pabalsuoti. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 102: už – 102, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIVP-2185.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 101: už – 101, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Statutas (projektas Nr. XIVP-2185) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2299(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2299(2). Kviečiu pranešėją komiteto pirmininką S. Šedbarą.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabos esmė yra ta, kad šiandien 23 diena, priėmimas 23 dieną. Pagal Konstituciją Respublikos vadovui yra skirta 10 dienų pasirašyti arba vetuoti įstatymą, tai Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju yra sutrumpinamas terminas, nes įsigaliojimas numatytas nuo sausio 1 dienos.
Komitetas šiandien svarstė tiek šio, tiek lydimojo Statuto pataisas ir pasiūlė, ir pritarė mano siūlymui atsisakyti apskritai konkrečios datos, nes yra Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta bendra norma, kad įstatymas įsigalioja kitą dieną, kai valstybės vadovas jį pasirašo ir paskelbia Teisės aktų registre. Kai pasirašys ir paskelbs, tuomet jis ir įsigalios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Balsuokime dėl 1-4.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-2299.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2299) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2365(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – lydimasis Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-2365(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Balsuojame.
Balsavo 103: už – 103, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kaip jau ir minėjau, kad tai lydimasis įstatymas, Statuto pataisa. Jeigu Vyriausybės įstatymo įsigaliojimą mes jau pakeičiame iš sausio 1 dienos į tą datą, kai Prezidentas pasirašo ir paskelbia, logiška būtų išbraukti ir iš Seimo statuto konkrečią datą, nes anksčiau Statutas, matyt, neturėtų įsigalioti, o lygiai taip pat turėtų įsigalioti po to, kai Prezidentas pasirašo ir paskelbia Vyriausybės įstatymą. Tokiu atveju, matyt, Seimo Pirmininkui reikėtų pasirašyti ir paskelbti maždaug vienu metu ir Seimo statutą. Taigi mes irgi išbraukiame konkrečią įsigaliojimo datą ir iš Statuto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matyt, tokiu būdu jūs pristatėte ir savo pataisą, taip? Taip. Gerbiami kolegos, ar galime tuomet 2 straipsniui… (Balsai salėje) Dar pasitikslinu, ar tai reiškia, kad 2 straipsnio nebelieka? Nebelieka. Dėkoju. (Balsai salėje) Tuomet mes dėl 1 straipsnio balsavome ir galima dabar balsuoti dėl viso darbotvarkės 1-4.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-2365. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 103: už – 103, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Seimo statutas (projektas Nr. XIVP-2365) priimtas. (Gongas).
10.42 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298(2). Vėl norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą. Čia yra Teisės departamento pastabų. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 8 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Teisės departamento pastabai pritarė. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad kai ikiteisminio skundų nagrinėjimo būdu yra grąžinamas skundas trūkumams pašalinti, nebuvo numatyta, per kiek laiko tą galima padaryti. Tai mes įrašėme šiandien svarstydami bendru sutarimu 10 dienų terminą skundų trūkumams pašalinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 9 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl straipsnių nuo 10 iki 13 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Tuomet turime apsispręsti dėl naujos 2 straipsnio redakcijos. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir 3 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame dėl viso Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2298(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 94, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2298) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300(2). Vėl norėčiau pakviesti gerbiamą S. Šedbarą. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta V. Bako pataisa. Gerbiamas Vytautai, prašom ją pristatyti.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo projektu mes siekiame apsaugoti visuomenę nuo tam tikrų atvejų, kai yra piktnaudžiaujama nuteistųjų teisėmis. Štai šią savaitę, girdėjote, Pravieniškių pataisos namuose už nepilnametės išnaudojimą prostitucijai kalintis nuteistasis, būdamas paleistas laikinai, atėjo prie aukos namų. Mano pataisa yra skirta tam, kad tokiais atvejais, kai nuteistasis laikinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos, laikinai, apie tai būtų informuojamos aukos, tai yra nukentėjusieji, kad jie galėtų pasiruošti, kad jie galėtų gauti tinkamą pagalbą, reikalui esant. Aš manyčiau, kad šita pataisa labai prasminga, ypač esant konkretiems pavyzdžiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuokime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria tokios pataisos svarstymui.
Už balsavo 35. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas iš principo tokiam siūlymui pritarė, tačiau dalykas yra tas, kad kolega Vytautas teikia du pasiūlymus dėl dviejų skirtingų straipsnių. Vieną straipsnį mes turime dabar priėmimo stadijos, bet kito straipsnio, dėl jo jis teikia pasiūlymą, nebuvo svarstymo stadijos ir jis nėra atėjęs į priėmimo stadiją. Čia vienas dalykas. O juos abu reikėtų taisyti, jeigu tokiu keliu eitume.
Kitas dalykas. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis numato tokią pareigą, paleidžiant iš kalinimo vietos arba pabėgus. Tai čia tik reikėtų įrašyti du žodžius – taip pat ir laikinai išleidus. Šiame straipsnyje yra visa procedūra aprašyta: ir policijos indėlis, ir šiuo atveju net galima apsauga nukentėjusiajam. Vytautas dėl šių konkrečių straipsnių to nepasiūlo. Štai mes ir komitete kalbėjome, kad reikėtų pasiūlyti Vytautui registruoti pasiūlymą dėl 96 straipsnio. Netgi ir komiteto nariai taip pat pasirašytų po šia pataisa. Mes galėtume artimiausiu metu pateikti, apsvarstyti ir priimti. Čia nei Vyriausybės išvados, nieko nereikia, nes toks sutarimas komitete tikrai yra. Tai kitame straipsnyje du žodžiai ir išsprendžia visų tolesnių procedūrų klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pataisos. Už kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Išklausiusi komiteto pirmininko nuomonę, aš irgi palaikysiu komiteto nuomonę, kaip komitetas suformulavo, kad pataisa galime labai paprastai išspręsti. Iš tikrųjų labai gerai, kad ir laikinai paleidus taip pat būtų galima informaciją… Čia yra psichologiniai dalykai: pasiruošimas žmogui… laukti už durų, kas gali atsitikti jam pasiruošiant. Tikrai šiuo atveju palaikysiu komitetą. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet kolega Vytautas, aš atsiprašau, galbūt sutinka su tokiu variantu, kad šiandien pritariame komiteto nuomonei ir visi kartu registruojame pasiūlymą, ir sutvarkome kitą straipsnį, tada balsuoti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Prašom, Vytautai, ar jūs sutinkate su tokiu komiteto pasiūlymu? Tuoj įjungs. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, jeigu komiteto pirmininkas viešai teigia, kad tikrai pataisa reikalinga ir komitetas pritars, tai, be abejo, mes parengsime tada projektą ir bendrai išspręsime problemą, ji nėra politinė, ji labai praktinė ir svarbi. Tai aš pritariu tokiu atveju komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėl abiejų? Jūs abi jas atsiimate? Abi atsiimate, taip? Dėkoju. Tuomet, kolegos, ar galime 3 straipsniui pritarti, kaip komitetas jį yra suformulavęs, bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 4, 5 straipsniams ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame. Balsuojame dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2300(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2300) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – lydimasis Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301(2). Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Nėra pasiūlymų gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuokime dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2301.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2301) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1802.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1802) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
10.54 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302. Pastraipsniui. Ar galime nuo 1 iki 5 straipsnio?.. Pakeitimų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime.
Balsuojame dėl viso. Priėmimas. Dėl motyvų nėra. Balsuojame priėmimo stadijoje dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2) (priėmimas)
Toliau Susirinkimų įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2). Čia kviečiu pranešėją. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime, matyt, pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 ir 3 straipsnių taip pat nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti.
Dėl 4 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas. Jurgi, prašau, jums žodis.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo nario J. Razmos pasiūlymas svarstytas Žmogaus teisių komitete.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas Vytautai, Jurgis pirma pristatys savo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai suprantu projekto iniciatorių siekį užtikrinti, kad mitingo organizatoriai kuo greičiau gautų konkretų atsakymą, bet vis dėlto, kai tas atsakymas priklauso nuo teismo, aš siūlyčiau atsakingai vertinti, kaip atrodo procesai teisme. Dabar projekte yra parašyta, kad teismas turi priimti nutarimą dėl mero veiksmų per 72 valandas, įskaitant ir šventines dienas. Na, mes įsivaizduokime realiai, penktadienį vakare pareiškėjai kreipiasi, pirmadienį po pietų teismas turi priimti nutarimą. Vadinasi, teismas turi dirbti šeštadienį ir sekmadienį. Ar tai yra lengvai įsivaizduojama?
Aš siūlau minimaliai pakeisti šitą vietą ir vietoj 72 valandų, projekte įskaitomos ir poilsio dienos, įrašyti 3 darbo dienas. Jeigu pareiškėjai kreiptųsi, būtent nuo pirmadienio iki trečiadienio imtinai, tai būtų tas pats, mano pataisa nieko nekeistų, bet tai leistų bent minimaliai užtikrinti teismo normalų darbą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu svarstyti šią pataisą, yra 29? (Balsai salėje) Apsvarstyti, čia aš apie tai. Tai dabar komiteto nuomonė. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas apsvarstė Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, jam pritarė. Trys komiteto nariai balsavo už, vienas susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar apsispręsime prieš tai išklausę motyvus. Už – E. Pupinis. Prieš bus V. Bakas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nelogiška, kai paliekama per mažai laiko. Čia buvo minėtos dvi išeiginės, bet tarp jų gali būti ir šventinių dienų. Iš tikrųjų nemanyčiau, kad tie sprendimai turėtų būti daromi labai skubotai, per šventines dienas, Kalėdas ir panašiai. Tikrai siūlau pritarti ir J. Razmos siūlymui, ir komiteto siūlymui ir palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kaimyninėje Baltarusijoje žmonės eina į susirinkimus žinodami, kad pateks į kalėjimus, žinodami, kad neteks darbo, o mes čia sėdime ir svaičiojame, ar teismas gali ateiti savaitgalį ir apginti žmogaus teisę į susirinkimų laisvę. Va čia ponas J. Razma po 30 metų, kai ir mūsų žmonės kovojo už pamatines žmogaus teises, dabar svarsto, ar teisėjai gali ateiti ir apginti tą teisę. Aišku, Žmogaus teisių komitetas demonstruoja visišką dugną ir toliau eidamas volu per žmogaus teises.
Gerbiami kolegos, aš manau, susirinkimų laisvė yra pamatinė žmogaus teisė. Jeigu koks nors savivaldybės valdininkas nusprendžia ją drausti, teismas tikrai gali susirinkti ir savaitgalį ir ją apginti. Todėl siūlau pataisai nepritarti. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Tuoj, tuoj, prašau.
V. BAKAS (DFVL). Žinote, kai aš matau Aukščiausiojo Teismo teisėjus, agituojančius už narkotikų dekriminalizavimą, ir teisėjus, kurie nenori arba kuriems nepatogu susirinkti savaitgalį ir apginti tikrą žmogaus teisę, ne teisę vartoti narkotikus, kaip sako čia pirmininkas, tada aš galvoju, ką mes čia veikiame. Tikrai siūlyčiau ginti susirinkimų laisvę ir nepritarti pono J. Razmos pataisoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Tie, kurie palaiko J. Razmą ir komitetą, balsuoja už, tie, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 67, prieš – 20, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.
Ar galime dėl viso 4 straipsnio su šiuo pasiūlymu sutarti bendrai, ar norite balsuoti? Negalime. Balsuojame dėl 4 straipsnio su pasiūlymu.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 103: už – 73, prieš – 7, susilaikė 23. 4 straipsniui pritarta.
Dėl 5 ir 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Dabar balsuojame dėl 5 straipsnio.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai, balsavo 102: už – 77, prieš – 3, susilaikė 22. 5 straipsniui pritarta.
Gal galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu ar pageidaujate balsuoti? Galime bendru? Galime. (Balsas salėje) Valdemarai, Biržai toli. Taip ilgai užtęsime posėdį. Kolegos, vis dėlto bendru sutarimu kviesčiau. Ačiū.
Balsuojame dėl viso Susirinkimų įstatymo. Priėmimo stadija. Atsiprašau, motyvus praleidau. L. Slušnys – už.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galvoju, kad Seimo nariai kartais savo norais ir pageidavimais, kaip dabar ką tik girdėjome pasisakant poną V. Baką, tiesiog bando šokdinti sistemą ir reikalauti, kad kas nors dirbtų savaitgaliais, per šventes, vidurnaktį, visiškai nekreipdami dėmesio, kad tie žmonės galbūt turi šeimas, namus, kaip ir mes norime eiti namo, taip ir jie gal norėtų nedirbti. Ir, tiesą sakant, turbūt dar nenori pridėti nė vieno euro, nes tai būtų pats patogiausias būdas.
Aš manau, kad tai, kas šiandien yra siūloma Susirinkimų įstatymo pakeitimais, tikrai yra pakankamai subalansuota. Teisės ir teisėtvarkos komitetas subalansavo. Ir tokių šokdinimų reikėtų vengti. Aš siūlau balsuoti už ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Kol gerbiamas kolega buvo ekspertas, tikrai pasiskaitydavau jo straipsnius. Dabar stebina jo požiūris į žmogaus teisių pažeidimus. Aš noriu pasakyti, kad susirinkimų laisvė, kolegos ir gerbiamas kolega, daugelis žinote, tai yra tokia teisė, kuria ir mes saugome savo šeimas, rūpinamės savo namais, savo valstybe ir savo demokratija. Kai mes pamatinę teisę atiduodame… Šiuo įstatymu iš esmės siūloma, kad eilinis savivaldybės valdininkas, kuris keikiasi, kai išgirsta komiteto posėdžius, čia kalbu apie žmogaus teisių posėdį, gali paimti ir tiesiog uždrausti žmonėms susirinkti. Aš manau, kad mes turėtume pakeisti tokią situaciją. Tai yra nuo sovietmečio likusi situacija kontroliuoti žmones. Jeigu mato savivaldybė, kad bus kažkokia netvarka, kad kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, kreipiasi į teismą ir teismas galėtų uždrausti tokį susirinkimą, bet ne valdininkai, kurie kartais net teisinio išsilavinimo neturi ir dažnai pralaimi teismus, tokiu būdu užkerta kelią manipuliuodami procesais susirinkti žmonėms. Mes tokių pavyzdžių turėjome. Tikrai tokiam projektui pritarti, aš kviečiu, mes negalime, mes tikrai galėtume padaryti taip, kad teisė į susirinkimų laisvę būtų preziumuojama ir nebūtų niekada varžoma be pagrindo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už suteiktą žodį. Iš tikrųjų apmaudu, kad kolegos kalbėdami dažnai vartoja ad hominem argumentus, galbūt pakalbėkime apie projekto esmę. Teikiamo įstatymo projektu yra pagerinama teisės į susirinkimus įgyvendinimo tvarka Lietuvos Respublikoje dviem aspektais. Visų pirma prašymą dėl organizuojamo mitingo gali paduoti nebe prieš 4 dienas, kaip buvo prieš tai, o prieš 3 dienas ir tai yra reikšmingas palengvinimas organizuojant spontaniškus susirinkimus. Taip pat projekto esmė, kad yra aiškiai numatomi procedūriniai terminai ir kriterijai, kaip iki planuojamo mitingo ir susirinkimo teismas gali priimti sprendimą. Aš klausydamas argumentus išgirdau, kad esą vieno žmogaus teisės yra tikresnės, o kito mažiau tikros. Tai tiems Seimo nariams, kurie leidžia viešai tokius pasisakymus laidyti, siūlyčiau tikrai pastudijuoti žmogaus teisių diskursą ir apsvarstyti savo veiklą Žmogaus teisių komitete. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tikrai nesuprantu gerbiamo T. V. Raskevičius pareiškimo esmės ir kokiems čia konceptams prieštarauja Vytauto pozicija.
Gerbiami kolegos, demokratija nėra etiketė ar ženkliukas, prisegtas prie švarko. Demokratija turi būti demokratiška ir už demokratiją reikia kovoti netgi demokratinės respublikos sąlygomis. Mes visi matėme, kaip suveikė sistema Amerikoje, kai D. Trampas pasikėsino į demokratiją net Amerikoje. Žinote, Vytauto Susirinkimų įstatymo projektas buvo kur kas progresyvesnis, deja, Žmogaus teisių komitetas jam nepritarė. Galbūt kažkiek elementų liko šiame projekte ir vieną mažą žingsnelį projektas daro, tačiau metų gale norisi šiek tiek apibendrintai pakalbėti. Vis dėlto gaila, kad mes nesiryžome tai koncepcijai, kurią pasiūlė Vytautas, kai iš esmės ne pilietis turi papildomas pareigas, o valdžia turi pareigą įrodyti, kad pilietis negali protestuoti, ir tas modelis tikrai būtų demokratiškesnis.
Taigi artėjant metų pabaigai norisi pasakyti, kad iš tiesų mes per šiuos metus turėjome labai daug iššūkių dėl demokratijos ir kovido valdymo metu buvo reikalų, kur darėme klaidų. Pabėgėlių krizės metu ypač buvo daug priekaištų mums dėl sprendimų, kurių kai kurių galėjo ir nebūti. Dabar galime pasidžiaugti, kad mūsų valstybė, žinoma, išlaikė egzaminą pagalbos Ukrainai, ypač mūsų pilietinė visuomenė, tačiau gaila, kad tikrai konceptualiai gerai Vytauto idėjai nebuvo pritarta ir dabar mes einame tiktai vėžlio greičiu ir geriname nepakankamai…
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …šitą reguliavimą, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Tomai. Su kiekvienu pasisakymu tolygiai didėja ir užsirašiusių skaičius. Už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiaip tai žmogaus teisės nėra balionas, kurį čia kiekvienas prisipučiame tiek, tiek norime. Kita vertus, ne kiekvienas įgeidis yra lengvai apšarvuojamas žmogaus teisių šarvais ir čia taip demonstruojamas. Tuo labiau žmogaus teisės nėra diagnozių sakymas kitiems ir kitų žmonių kvailinimas. Diagnozių teikėjui vakar galvojau gal pasiūlyti savo disertaciją apie žmogaus teises perskaityti, bet pagalvojau, kad turbūt akliausia ir sunkiausia kalbėti su tais, kurie girdi tiktai save ir galvoja, kad už kitus yra protingesni. Man atrodo, kad šiame įstatyme yra atrastas balansas, ir tikiu, kad per šventes galbūt balansas atsiras ir kai kurių Seimo narių galvose.
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Atgavę nepriklausomybę į mitingus rinkomės laisvai. Nebuvo jokių suvaržymų, bet palaipsniui įsigaliojo diktatūra ir faktiškai galima rinktis į tuos mitingus, kuriuos organizuoja T. V. Raskevičius, homoseksualai, gal dar be leidimo gali mitingus rengti ir A. Tapinas.
Tačiau šiandien mes jau matome, kad situacija tikrai yra sudėtinga surengti mitingą. Tai įrodė Šeimų sąjūdis, kuris beveik metus laiko bylinėjosi, ir tik po metų laiko jam buvo išduotas teismo neginčijamas leidimas. O Konstitucijos 36 straipsnyje yra parašyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.“
Štai kur mes nuėjome per 30 metų. Nuėjome į tą patį sovietmetį. Prisimenu, kaip sovietmečiu buvo galima rinktis tik gegužės 9 dieną, gegužės 1 dieną, kai mitingus organizuodavo Komunistų partija. O kai mes rinkdavomės paminėti Vytauto Didžiojo gimtadienį, Maironio gimtadienį, tai, deja, mes buvome vaikomi, vaikomi kaip ir dabar, šiais laikais. Tai tegyvuoja liberalbolševizmas ir diktatūra. Einame ten, iš kur ištrūkome, vėl į diktatūrą, tik kitokią – buvo komunistinė, o dabar liberalbolševikinė.
PIRMININKĖ. Tikrai, Petrai, jūsų pasireiškimas niekaip neatspindi jūsų išsakytų minčių. Tai yra galimybė jums pasireikšti. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia mes girdėjome labai įvairių pafilosofavimų – vieno autoriteto apie bolševizmą, vieno filosofo apie demokratiją, kad ji turi būti demokratiška, tai aš galėčiau pratęsti, kad meilė turi būti meili, laisvė laisva, ekonomika ekonomiška, o tvarka tvarkinga. Ir tada iš tikrųjų, jeigu tvarka turi būti tvarkinga, ne anarchija turi būti.
Turime apsibrėžti demokratijos taisykles. Tas taisykles nustatome mes. Mes turime tokią pareigą. Mielieji, tikrai nekviesčiau anarchijai, kas čia buvo pasakyta tokiais keistais pafilosofavimais, o kviesčiau pritarti protingam reglamentavimui.
PIRMININKĖ. Ačiū, Kęstuti. Ir paskutinis dėl motyvų – D. Kepenis. Motyvai prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų atsivertę Konstituciją matome, kad valstybė tarnauja žmogui. Žmogus yra aukščiausias valstybėje valdytojas, ypač kai yra žmonių grupė, ji visuomet turi teisę būti išklausyta. Ir šiandien, šiais laikais, kai matome, kad tiek įvairiausių negerų sprendimų priima, švelniai kalbant, mūsų valdantieji ir žmonės turi laukti savaitę ar kažkiek laiko, kad susirinktų, tai yra didžiausia netiesa ir didžiausias pažeidimas Konstitucijos, kuri sako, kad žmogus bet kada turi teisę susirinkti ir protestuoti. Ir tai, kas buvo padaryta po kelių mitingų dabar, tai yra didžiausi Konstitucijos pažeidimai. Ir vaizduoti, kad vieną dieną mes čia palengviname teismo galimybę spręsti klausimą… Tai neišsprendžia konstitucinio reikalavimo žmonėms turėti teisę susirinkti.
Todėl manau, kad iš esmės reikia tą klausimą spręsti, kad žmonės bet kada galėtų rinktis, kad ir rytoj, ir ten, kur jiems reikia. O kas abejoja, kad tie žmonės gali kažką blogo jiems padaryti, tegu patys ir rūpinasi, kaip apsisaugoti nuo piliečių, kurie piktinasi. Todėl manau, kad dėl šito įstatymo reikia susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, motyvai išsakyti, apsispręsime balsuodami. Priėmimo stadijoje balsuojame dėl Susirinkimų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 5, susilaikė 29. Susirinkimų įstatymui (projektas Nr. XIVP-1328) yra pritarta, priimtas. (Gongas)
Matyt, motyvai po balsavimo. Prašom, pirmasis kolega V. Bakas. Aš įjungiau lyg ir, ne?
V. BAKAS (DFVL). Ar galiu? Žiūrėkite. Labai svarbu. Mes tikrai pradėjome čia rimtą diskusiją ir svarbu ją kaip nors fiksuoti. Aš noriu pasakyti ponui T. V. Raskevičiui, kai jis sako, kad vieno žmogaus teisės negali būti priešpriešintos kitų teisėms. Aš noriu pasakyti, pone Raskevičiau, vienam žmogui nereikia leidimo, nors tiek gerai, galima nueiti vienam žmogui ir protestuoti. Bet jeigu rimtai, kai kaltinamas esu ad hominem, pone Navickai, mažiausiai trys paskutiniai įstatymai, kurie buvo svarstomi Žmogaus teisių komitete, buvo iš esmės peržiūrėti. Čia ne ad hominem klausimas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas mus išgelbėjo nuo pažeminimo, kai mes kalbėjome apie pamatinių žmogaus teisių atėmimą iš kalinčių asmenų. Mes turėjome tą pačią situaciją dėl Susirinkimų įstatymo, tik po mano spaudimo atsirado pataisos šiek tiek švelnesnės, ir aš noriu čia pasakyti, kad ne man reikėtų pagalvoti apie išėjimą. Žmonės bėga iš Žmogaus teisių komiteto, tai vienas neprestižiškiausių komitetų Seime. Ir, matyt, aš noriu pakviesti tuos, kurie bėga, ne bėgti iš jo…
PIRMININKĖ. Trumpiau.
V. BAKAS (DFVL). …o susitelkti ir pareikšti nepasitikėjimą žmogumi, kuris komitetą pavertė vienu klausimu, kuris sako, kad narkotikų vartojimas, dekriminalizavimas yra žmogaus teisės, kuris pavertė savo asmeniniu klausimu…
PIRMININKĖ. Trumpinkite, kolega.
V. BAKAS (DFVL). …visą komitetą. Galbūt laikas, ponas Raskevičiau, jums atsitokėti ir Seimui atsitokėti, nes Žmogaus teisių komiteto sprendimais…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …mes negalime pasitikėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, Vytautai. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš tiesiog norėčiau atkreipti Seimo dėmesį, kad svarstant dėl klausimo, svarstyto Žmogaus teisių komitete, Seime dalyvavo aktyviai visi, didžioji dalis Seimo Žmogaus teisių komiteto narių. Aš norėčiau Žmogaus teisių komiteto nariams padėkoti už aktyvų įsitraukimą, už produktyvias diskusijas. Manau, kad jūsų dalyvavimas komiteto veikloje praturtina jo diskusijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir B. Matelis – per šoninį mikrofoną.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik norėčiau šiek tiek tokio aiškumo. Čia gerbiamas P. Gražulis kalbėdamas aiškino, kad sovietmečiu šventė Vytauto Didžiojo gimtadienį ir jam niekaip neleisdavo švęsti kažkas. Noriu paskaityti, kad Vytautas Didysis gimė apie 1350 metus – apie. Nei mėnesio, nei datos – nieko nėra. Ką jūs ten šventėte sovietmečiu ir kada šventėte, ir kas jums neleido? Toks neaiškumas yra.
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip. Gal tikslios datos mes ir nežinome, bet tuomečiai disidentai rinkdavosi į Trakus. O jūs garbinote Leniną ir Komunistų partiją ir persekiojote tuos žmones, kaip ir dabar persekiojate. Štai kuo pasikeitė – pasikeitė valdžia ir antpečiai pasikeitė. Viskas. Pasikeistų vėl: ateitų Ivanas, vėl kiti antpečiai būtų. Štai jūsų vertybės, jūsų nuostatos! Jūs garbinate dievus, kurie yra valdžioje.
O ponas T. V. Raskevičius (man atrodo, dabar mažinamas jau komitetas, nes nenori niekas dirbti su ponu T. V. Raskevičiumi) greitai dirbs Žmogaus teisių komitete vienas.
PIRMININKĖ. Replikos po balsavimo išsakytos.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-782 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2337(2) (priėmimas)
Judame prie kito darbotvarkės klausimo, tai yra 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2337(2). Čia nutarimas, susidedantis iš dviejų straipsnių. Tikiuosi, jam galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Dėl viso nutarimo projekto turime apsispręsti balsuodami. Dėl motyvų, taip, nėra. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 103, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2323(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2323. Kviečiu pranešėją… Taip, jūs norėsite pasisakyti. Kviečiu pranešėją A. Gedvilienę į tribūną, o tuo tarpu K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turbūt Kalėdų išvakarėse nesinorėtų tokios dovanos pateikti žemės ūkio sektoriaus įmonėms, kai vienos įmonės, vieno rajono problemą bandoma užmesti visos Lietuvos gamintojams, tai yra maisto gamintojams, gyvulių augintojams. Iš tiesų tas klausimas net nebuvo aptartas Kaimo reikalų komitete. Šiandien mus nuo ryto užgriuvo ne kalėdiniai sveikinimai, o žemdirbių susirūpinimas ir baimė dėl tokio skubaus šio projekto įgyvendinimo. Todėl tikrai su kolegomis pasitarėme ir frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio. Per tą laiką turbūt reikia atsakyti į nemažai klausimų, keliamų šiandien, Kalėdų išvakarėse. Tikrai nesinorėtų drumsti tos ramybės.
PIRMININKĖ. Prašymas yra prašymas ir turime apsispręsti. Per šoninį mikrofoną – ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kadangi prisidėjome prie įstatymo rengimo, aš tiesiog pasakysiu, kokios bus pasekmės. Gerbiama Rita irgi gerai žino, kas bus. Gyventojai negalės nuo kitų metų sausio rekonstruoti pastatų, daryti remontų SAZ’ų viduje, įmonės, kurios turi problemų dėl SAZ’ų registravimo, negalės jų automatiškai registruoti, o šimtais užplūs gyventojus asmeniškais pranešimais. Nepadarę šito sprendimo šiandien, mes padarome labai neapibrėžtą situaciją. Taip, ką K. Mažeika, V. Pranckietis sako, mes problemą šiek tiek atidedame. Bet yra ir komiteto protokolas Vyriausybei padaryti sprendimus per ateinantį pusmetį, kad iš esmės šitą problemą spręstume. Bet šiandien atidėdami balsavimą mes labai labai daug, tūkstančius, žmonių pastatome į nežinią, įmonės nebegali lengvai įregistruoti savo esamo poveikio ir sanitarinės apsaugos zonos. Būtent todėl mes darėme visa tai skubos tvarka. Gerbiami komitetai, jeigu buvo galimybė svarstyti, tai buvo galima įsitraukti į savo komiteto posėdžius. Tikrai ir gerbiama Rita, ir Dovilė žino problematiką, prašau neatidėti šito klausimo.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – gerbiama Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Šiandien raginu kolegas priimti šį įstatymo projektą ir spręsti problemą. Juo labiau kad Aplinkos apsaugos komitetas supranta ūkinę veiklą vykdančių įmonių poreikį, taip pat vertina ir tie, kurie atlikę poveikio aplinkai vertinimą ar visuomenės sveikatos. Tikrai papildomai, aš taip suprantu, pataisius įstatymo projektą, to daryti nereikės. Juo labiau kad tas pusmetis ir yra tam, kad Aplinkos ministerija ir Vyriausybė sudėliotų sanitarinės apsaugos zonos visą mechanizmą, kalbant konkrečiai apie ūkio subjektus. Bet šiuo metu nepriėmus šio įstatymo projekto, kaip aplinkos ministras labai teisingai pasakė, žmonės negalės naudotis savo nekilnojamuoju turtu. Todėl tikrai verta šiandien priimti šitą sprendimą ir grįžti pavasario sesijoje, tikrai per tą laiką ir Vyriausybė padirbės. Dabar per tuos 3 mėnesius įmonės niekaip nenukentės, aš taip supratau Aplinkos apsaugos komiteto parengtą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kolegos čia mane bandė įtikinti, na tebūnie, tikėkimės, tas Kalėdų stebuklas įvyks ir tos apokalipsės nebus, kokia šiandien iš ryto čia buvo visiems taip žadama. Tai su ta viltimi, girdžiu, kad pavasarį bus grįžtama prie to projekto, tuomet tikrai savo siūlymą atsiimu. Norėtųsi palinkėti, kad tokių netikėtumų nebūtų ateityje. Tikrai prašau įsiklausyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu jūs atsiimate savo ankstesnį siūlymą, jis lyg ir nebuvo visai taip frakcijos vardu suformuluotas. Dovile, ar jūs dar norite?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiesiog trumpai padėkosiu už geranoriškumą. Aš esu Vilniaus rajono socialdemokratų grupės narė. Tie keturi miesteliai šias Kalėdas galėjo sutikti tikrai kruvinomis ašaromis verkdami. Aš tikrai dėkoju už tą geranoriškumą.
PIRMININKĖ. Ačiū už konstruktyvumą.
Tuomet eikime jau prie įstatymo turinio. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Gerbiama Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). (…) pobūdžio. Komitetas pritarė ir suredagavo.
PIRMININKĖ. Ar galime tuomet 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. 2 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Siūlo pataisyti redakciją. Pritarėme iš dalies ir atsižvelgėme į pasiūlymus bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsniui pritarti? Prieštaraujančių nematau. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 4 straipsnio yra pora Teisės departamento pasiūlymų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jie yra redakcinio pobūdžio. Sutvarkyta visiškai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra vienas Teisės departamento pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat yra tikslinamojo pobūdžio. Komitetas pritarė ir suredagavo straipsnį pagal Teisės departamento rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Čia tik patikslinu, kad dėl 5 straipsnio vis dėlto du buvo, tai jiems abiem ir…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, abudu buvo tikslinami.
PIRMININKĖ. Dėl 5 straipsnio bendru sutarimu galime apsispręsti? Galime. Nematau prieštaraujančių.
Dėl viso neabejotinai yra dėl motyvų. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Per labai trumpą laiką vis dėlto pavyko pasiekti tą dermę, dėl kurios nuogąstauja keli kolegos. Iš tiesų įvertinti ir gyvulininkystės ar taršią veiklą vykdančių įmonių poreikiai ir tikrai panaikinta ta prievolė visiems, kas tokią veiklą vykdo, pakartotinai ar iš naujo atlikti poveikio aplinkai vertinimus arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimus. Iš tiesų tuos nuogąstavimus noriu paneigti.
Bet taip pat yra rastas ir kompromisas dėl gyventojų, dėl jų turto ir galimybės disponuoti juo taip, kaip yra šiuo metu. Apribojimai taip pat numatyti ir gyventojams. Nėra visiškai patenkinta, taip pat nebus galima plėtra, nebus galima keisti žemės paskirties, galima tai daryti tik išimtiniais atvejais. Bet šiuo metu mes tikrai panaikiname tą kadastro ir registro įrašo griežtumą, koks buvo iki šiol, ir gyventojai neturėdami įrašo, tai yra labai svarbu, galės toliau disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, kaip iki šiol disponavo. Labai pritariu šiam įstatymo projektui ir prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rengdami šį įstatymo projektą tikrai diskutavome su skirtingų institucijų – tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Aplinkos ministerijos, tiek Sveikatos ministerijos – specialistais, pavaldžių įstaigų specialistais tam, kad rastume tam tikrą vidurį. Šiuo atveju tikrai yra atsižvelgta į žmonių lūkesčius gyventi taip, kaip jie iki šiol gyveno, nors jų sklypuose suformuojamos sanitarinės apsaugos zonos.
Kita vertus, mes taip pat atveriame dar dvejų metų galimybę ūkio subjektams, kurie neįregistravo sanitarinės apsaugos zonos, tai padaryti be žemės sklypų savininkų sutikimo, bet atliekant poveikio sveikatai vertinimą. Man atrodo, kad šiuo metu mes sureglamentavome įstatymą taip, kaip galima, per trumpą laiką, kad būtų kuo aiškiau kiekvienam ūkio subjektui, kaip jis gali sanitarinę zoną įteisinti, nes dabar mes matėme, kad buvo tam tikro nesusikalbėjimo tarp skirtingų ministerijų ir ūkio subjektai dažnai nežinodavo, kaip iki galo įforminti sanitarines apsaugos teritorijas pagal teisės aktus. Man atrodo, tai yra kompromisinis variantas.
Dar kartą pakartosiu ir nuraminsiu. Tikrai yra mano valia ir prašymas Aplinkos ministerijai, kaip kuruojančiai šitą įstatymą, peržiūrėti ne tik šitas normas, bet daug plačiau peržiūrėti, nes turime įvertinti ir sanitarinių apsaugos zonų turinį, ir apsaugos zonų dydžius, nes, kaip jau minėjau praeitą kartą, visa Lietuva tuoj atsidurs sanitarinėse apsaugos zonose ir apsaugos zonose – nebebus kur namo pastatyti.
Gerbiami kolegos, tikrai raginu šiandien pritarti šiam sprendimui ir leisti ne tik Vilniaus rajono žmonėms, kurie papuola į sanitarines apsaugos zonas, bet visos Lietuvos žmonėms, kurių turtas, namai papuola į sanitarines apsaugos zonas, nustatant klaidą, švęsti Kalėdas ramiai, džiaugtis savo turtu ir juo disponuoti laisvai.
PIRMININKĖ. Ačiū, Aiste. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, dar kartą noriu padėkoti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei ir visam komitetui už tikrai labai didelę mobilizaciją, savimobilizaciją ir tikrai dideles pastangas ieškant kompromisų. Visi po šitų svarstymų buvo likę šiek tiek nepatenkinti.
Paukštininkai ir kiaulininkai, kurie vysto savo veiklą šalia gyvenamųjų namų istoriškai, gavo prievolę vis dėlto pasirūpinti poveikio sveikatai vertinimu per tam tikrą laiką, bet kartu gavo atidėjimus dėl to istorinio įsiteisinimo per tam tikrą apibrėžtą laiką. Yra padaryta nuolaidų ir pramonei, ir gyventojams. Todėl manau, kad kompromisas yra tinkamas.
Aš suprantu Kęstučio susirūpinimą, bet aš labai kviečiu visus priekaištus arba visus lūkesčius nukreipti į gerbiamą ministrą Simoną. Galbūt po dvejų metų kadencijos jau bus, taip sakant, nustota baksnoti į tai, ko nepadarė ankstesnės valdžios, ir tiesiog pagaliau bus sutvarkyti klausimai dėl SAZʼų. SAZʼų reglamentavimas turi tobulėti, akivaizdu, mes ten turime daug problemų, tačiau bendras principas turi būti toks, kad einant metams reikalavimai dėl kvapų, dėl aplinkos taršos turi didėti, nes mūsų gyvenimo kokybė turi augti.
Šiuo atveju džiaugiuosi kompromisu ir galimybe pagelbėti žmonėms ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš sakyčiau, tai buvo labai geras pavyzdys, kaip dirbantys labai skirtingose srityse ir skirtingų politinių jėgų žmonės gebėjo puikiai susitarti. Visi žinote, kad tai toli gražu nėra pagrindinė sritis, į kurią aš gilinuosi. Gauti daugybės gyventojų skundai ir nerimas iš tikrųjų buvo sukėlę daug baimės, kad mes įstrigsime atsakomybės stumdymo ir biurokratiniuose procesuose.
Iš tiesų ir gyventojai labai nuoširdžiai dėkoja, kad Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos komitetas tikrai sugebėjo prisiimti atsakomybę, o kolegos iš labai skirtingų frakcijų įdėjo labai daug pastangų, kad mes pasiektume rezultatą. Sakyčiau, šiandien netgi po tam tikrų dramų mes turime pozityvų kalėdinį gebėjimo susitarti pavyzdį.
PIRMININKĖ. Ačiū, Dovile. Motyvai prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad pasisakant už buvo nuolat kalbama, kad įstatymas yra netobulas. Mes kalbame apie teisėkūros kokybę ir iš karto priimame netobulą įstatymą. Nuolat buvo sakoma – nes žmonėms sanitarinės zonos yra gerai. Aš manau, kad nėra gerai ir žmonėms sanitarinės zonos, nes niekas vienas nuo kito nepasitrauks: gamyba nepasitrauks ir žmonės taip pat negalės pasitraukti, bet mes įdedame šiuo įstatymu varžtus, ir vienai, ir kitai pusei apribojimus ir kažkokius suvaržymus.
Mes nenorime diskutuoti dar porą mėnesių iki kitos sesijos. Pritarčiau K. Mažeikai, ką jis sakė, kad vis dėlto pertrauką buvo galima imti. Vieno turto pranašumą įteisiname prieš kitą turtą. Čia yra didžiulė netiesa ir taip neturėtume sakyti mūsų valstybėje, kai kalbame apie teisėkūros proceso kokybiškumą. Kyla klausimas, kaip tie objektai galės vienas nuo kito pasitraukti. Mes sukuriame dokumentus, kurie sukuria problemas. Dėl to aš neagituoju balsuoti prieš, bet sakau, kad priimame netobulą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Apsisprendžiame balsuodami (priėmimo stadija) dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIVP-2323.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 101, prieš nėra, susilaikė 6. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 311 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-12 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905(2). Ir čia yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų negauta. Ar galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir apsisprendžiame dėl viso įstatymo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 109 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 9. Aplinkos apsaugos įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1780(2). Kviečiu pranešėją A. Gedvilą į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra bent keli pasiūlymai. Pirmiausia pradėsime nuo Teisės departamento.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, komiteto nuomonė yra nepritarti ir argumentai yra tokie. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis keičiama, siekiant spręsti bendrijos narių neaktyvumo problemas, kai bendrijos kompetencijos klausimais, nurodytais įstatymo 10 straipsnyje, nepriimami bendrijos narių sprendimai, neperrenkami valdymo organai ir panašiai, nes nesusirenka kvorumas. Pažymėtina, kad projekte siūlomi pakeitimai nebus taikomi visų savininkų sprendimų priėmimo teisėtumo reikalavimams, kuriuos reglamentuoja įstatymo 12 straipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat yra Seimo narių A. Bagdono ir E. Rudelienės pasiūlymai, jiems pritarta iš dalies. Ar jus tenkina toks rezultatas?
A. GEDVILAS (MSNG). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir priežastys yra tokios. Pritarti Seimo nario K. Adomaičio pateiktam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Suprantu, visiems integruotiems pasiūlymams galime pritarti pagal komiteto liniją. Kviečiu 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių.
Tuomet dėl 2 straipsnio čia irgi yra keletas, atsiprašau, vienas pasiūlymas. Prašom, Aidai.
A. GEDVILAS (MSNG). Dabar dėl K. Adomaičio?
PIRMININKĖ. Teisės departamento. Jūs jau paminėjote K. Adomaitį. Jau kitas straipsnis, 2 straipsnis, Teisės departamentas.
A. GEDVILAS (MSNG). Teisės departamentas. Pritarti iš dalies ir projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip. Siūloma pavėlinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Ir trečia, siūloma patikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kaip suprantu, 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkui. Apsisprendžiame dėl viso įstatymo. Pažiūrime, ar yra dėl motyvų? Taip, A. Bagdonas – motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Kadangi nėra pasisakančių prieš, tai tikrai aš ne…
PIRMININKĖ. Ačiū už konstruktyvumą, gerbiamas Andriau. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Kelių įstatymo projektas Nr. XIVP-2294(3). Ir čia eisime pastraipsniui. Vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Tikiuosi, galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Ir apsisprendžiame dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų nebuvo. Dėl motyvų dėl Kelių įstatymo nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 105, nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Kelių įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Priėmimų bangą mes baigėme. Dabar pereisime prie kitų darbotvarkės klausimų, kur yra pateikiami įstatymų projektai.
11.40 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2305 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIVP-2305. Pranešėjas – K. Adomaitis. Prašom į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke, ačiū už leidimą pateikti šį projektą. Jo esmė yra ta, kad mes galbūt šiek tiek skubėdami priėmėme Alternatyviųjų degalų įstatymą ir numatėme jame, kad kiekviena savivaldybė turės įsivesti mažos taršos zonas. Tai turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos ir dėl to yra tokia kaip ir skuba šiek tiek ištaisyti šį projektą, šią nuostatą, nes mažos taršos zona kiekvienoje savivaldybėje vis dėlto yra perteklinis dalykas, kiekviename miestelyje. Dauguma Lietuvos miestų yra gana maži ir surasti ten gatvę ar vietą, kur turėtų būti ta mažos taršos zona, yra sudėtinga. Kaip matėme, kelios savivaldybės priėmė tą mažos taršos zoną. Pavyzdžiui, Subačiaus miestelyje, kiek skaičiau, tai prie seniūno namo nebus galima privažiuoti taršiu automobiliu, tai yra truputį juokinga ir turbūt nelabai praktiška, ir nepadeda įgyvendinti taršos mažinimo tikslų. Todėl šiuo pakeitimu vis dėlto siekiama tiesiog numatyti, kad aštuoniuose Lietuvos miestuose, tai yra penkiuose didžiausiuose ir trijuose kurortuose, būtų mažos taršos zonos privalomos. Kitur galėtų savivaldybės savo nuožiūra patvirtinti ir numatoma galimybė Susisiekimo ministerijai… Kadangi iš tiesų buvo daug klausimų iš savivaldybių, kaip tas mažos taršos zonas įgyvendinti, tai nustatoma, kad pagal Susisiekimo ministerijos rekomendacijas.
Šito pakeitimo tikrai laukia daug savivaldybių, nes jos, tiesą sakant, dauguma miestų ir miestelių nepriima jokių taršos zonų, nors terminas numatytas jau šių metų pabaigoje. Aišku, dar šiuo įstatymu šiek tiek atidedame įgyvendinimą mažos taršos zonų. Toks trumpas pristatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū už glaustą pristatymą. Nemažai norinčių klausti. Pirmasis – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, trumpas klausimas: o įgyvendintų iš kokių lėšų, ar iš savivaldybės, ar iš deleguotų? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Dalis savivaldybių yra parengusios darnaus judumo planus, joms yra numatytas europinis finansavimas ir tai bus dažnu atveju susieti dalykai. Manau, šiuo įstatymo pakeitimu nesprendžiame finansavimo. Čia gal bus labiau susiję su tuo, kad jeigu didieji miestai nepasitvirtins savo kokių nors mažos taršos zonų, kur tikrai yra taršu, tai tuomet numatoma, kad galbūt bus jiems ribojamas kaip nors finansavimas iš kitų fondų. Bet nėra jokių galutinių sprendimų tuo klausimu priimta ir tiesiog tokie pasvarstymai.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiek tiek stebina, kad nurodymus savivaldybėms duodame, pinigų neduodame ir dar sakome, kad ką nors apribosime. Bet labai gaila, kad darbai prasilenkia su realybe. Mes sakome, skatinkime, pavyzdžiui, elektromobilius. Akmenės rajone yra viena elektromobilių krovimo stotelė, ta pati išjungta, nes elektra brangi. Viso gero. Tai ką esant tokioms situacijoms darome? Viena šnekame, kita darome. Finalas – numeskime savivaldybėms, tegul viską įgyvendina, o pinigų gauna iš kur nori. Kaip dėl to finansavimo savivaldybėms?
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų RRF finansavimas. Aišku, geriau pakomentuotų… Kadangi tai nesusijęs tiesiogiai su šiuo pakeitimu klausimas, o su finansavimu susijęs, tai įvairiems įrankiams pagal darnaus judumo planus, automobilių įkrovos stotelėms tikrai yra didžiuliai fondai skiriami, lėšos iš rekonstrukcijos ir plėtros europinės programos. Čia, man atrodo, finansavimas tikrai nebus kliūtis toms priemonėms įgyvendinti. Čia mes labiau sprendžiame tai, kaip mes mažiname taršą miestuose, kur iki šiol tiesiog ji yra pernelyg… Mes bandėme spręsti taršos problemą ten, kur jos nėra. Šiuo atveju patikslintume, kad spręstume ten, kur ji yra.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas klausiantysis – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kasparai, dažniausiai jūsų iniciatyvas palaikau, o šitos nepalaikysiu dėl dviejų priežasčių, nebent jūs mane įtikintumėte kitaip. Problema yra, kad iki sausio 1 dienos nė viena Lietuvos savivaldybė nenumatė taršos zonų, ir jūs dabar sakote, viskas čia gerai. Kalbate apie Subačių ar kažką, bet net Vilniaus savivaldybė nenustatė, Kauno savivaldybė, Klaipėdos savivaldybė. Tai ką nors mes turime daryti, nes tarša egzistuoja, savivaldybės to nepadarė, o jūs terminą pastumiate.
Antrasis klausimas yra darnaus judumo planai. Susisiekimo ministerija finansavo tokius, 18 savivaldybių padarė juos už europinius pinigus, dabar jūs juos išbraukiate kaip atskaitos tašką, pasakote, kažkokios rekomendacijos. Mes turime problemą, kad nekovojama su tarša, ir jūsų įstatymas dar labiau išima strateginius dokumentus, datas pavėlina ir nepasako, kad, klausykite, mes turėtume pasitempti, o ne atsipalaiduoti. Tai prašau mane įtikinti kitaip.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų būtų apmaudu, jeigu nebūtų palaikoma, bet reikia suprasti, kad įstatymo pakeitimai turi būti adekvatūs. Ir vis dėlto savivaldybės neįgyvendino šiuo atveju ne dėl to, kad nenori, bet dėl to, kad nelabai žino, kuo tai gali padėti. Teko bendrauti su vienos savivaldybės Liberalų sąjūdžio meru. Jis pasakė, tiesiog atvirai pasakė, mes tikrai šito įstatymo, kaip jis dabar parašytas, neįgyvendinsime, nes nelabai supranta nei vietos verslas, nei tai duotų kokį nors taršos mažinimo efektą.
Didžiosios savivaldybės, jūs nesate teisus, kad jos neįgyvendina. Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek Klaipėda tuos veiksmus daro. Man atrodo, su šituo pakeitimu mes iš tiesų, kadangi ten yra numatyta, kad bus ir Susisiekimo ministerijos rekomendacijos, kaip tai padaryti, nes iki šiol nebuvo jokio apibrėžimo, kas ta mažos taršos zona, ar čia uždrausti automobilių eismą, ar čia kažkaip jį apmokestinti… Šiose rekomendacijose bus išdėstyta gana konkrečiai, ką reikia daryti, kokie variantai galimi, kokios opcijos. Net ir tos didžiosios savivaldybės, kuriose taršos problema tikrai yra didesnė, nebegalės taip jau laisvai arba, kaip čia pasakyti, pro pirštus žiūrėti, formaliai žiūrėti į tą mažos taršos zonos paskelbimą.
Tikrai kviečiu palaikyti. Nors mes šiek tiek pastumiame terminą, tiesą sakant, galima diskutuoti dėl termino, jeigu tai yra problema, gal dar jį šiek tiek paspartinti. Aš galvoju, kad didžiosioms savivaldybėms tai nebus problema, nes jau buvo paskelbta viešai prieš kelias dienas, kad jos tikrai juda šita linkme į priekį. Nepaisant to, kad mes tą terminą šiek tiek pavėliname atsižvelgdami į realybę, vis dėlto tikrai pastatome šitą procesą į vėžes.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu gerai suprantu, čia yra daugiausia orientuojamasi į automobilių transportą siekiant sumažinti srautus, kurie galimai teršia aplinką. Mano klausimas būtų toks praktinis. Kokio dydžio zonos galėtų būti savivaldybėse nusprendžiamos ir ar tos zonos galėtų, pavyzdžiui, būti savivaldybėje esantys parkai, miškeliai ir taip toliau? Ar nebūtų nueita tuo keliu? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Jau kalbėjau apie Susisiekimo ministerijos rengiamas rekomendacijas. Tai čia ir bus toks pataisymas, kad tokiu keliu nebūtų nueita, kad būtų orientuojamasi iš tiesų ir į oro kokybės monitoringo duomenis, nors jie gana silpnoki daugelyje savivaldybių, bet iš tiesų tam pasiruošti irgi reikia savivaldybėms laiko, kad tą monitoringą turėtų tikslesnį. Esu ramus, kad tuo keliu nenueisime, vis dėlto bus orientuojamasi į automobilių eismo ribojimą ten, kur yra tarša. Gal kartais nebūtinai ta tarša atsiranda dėl pačių automobilių, gal dėl pramonės, bet būtų orientuojamasi į automobilių eismo vienokį ar kitokį ribojimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aiškinamajame rašte matau, kad jūs asmeniškai rengėte šitą įstatymo projektą. Mano klausimas. Ar tikrai iš viso nesikonsultavote su savivaldybėmis arba Savivaldybių asociacija? Vis tiek joms reikės vykdyti šitą įstatymą.
Ir kitas klausimas. Aš visada pasižiūriu aiškinamojo rašto 13 punktą, tai yra dėl lėšų poreikio. Jūs rašote, kad lėšų tikrai nereikės, bet toks labai konkretus mano klausimas: pastatyti ženklą, kad yra mažos taršos zona, jis nemokamai neatsiras. Vis tiek tam tikrų išlaidų atsiranda turbūt. Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Atsakant dėl Savivaldybių asociacijos, buvo diskusijų ir, pavadinkime, neformalių, ir su Susisiekimo ministerija, ir su savivaldybėmis. Savivaldybės, galiu garantuoti, šito pakeitimo laukia, nes jos iš tiesų sutrikusios, ką jos turi dabar daryti, ar čia skubėti, verstis per galvą, ar ne ir kodėl verstis arba kodėl nesiversti.
Dėl lėšų poreikio galbūt būtų buvę teisinga pasakyti, kad sumažės lėšų poreikis, nes mes šituo pakeitimu sumažintume skaičių savivaldybių, kurios turi tą mažos taršos zoną įgyvendinti. Pavyzdžiui, maži miesteliai nebeturėtų. Manau, kad… Bet tiesiog, kadangi tai yra toks labiau pakeitimas to, kas buvo anksčiau patvirtinta, tokių diskusijų aiškinamajame rašte apie papildomas lėšas nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausimų laikas išseko. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš labai trumpai. Kylame į kovą su tarša Lietuvoje ir čia šitas projektas yra labai teigiamas. Aš tiktai gerbiamam pranešėjui norėčiau priminti, kad ne tik kurortai, bet ir kurortinės teritorijos būtų įtrauktos. Čia toks siūlymas būtų svarstymo metu, manau, priimtinas. Už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Turiu pagarsinti siūlomus komitetus. Pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
11.52 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2332 (pateikimas)
Eikime prie kito darbotvarkės 1-16 klausimo – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projekto Nr. XIVP-2332. Vėl pranešėjas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų dėkoju Seimo nariams dar kartą ir už gerus klausimus per praeitą pateikimą. Šio įstatymo esmė yra susijusi su renovacija. Kadangi renovacijos programa iš tiesų įsibėgėjusi, tikrai norisi spėti ir šiek tiek ją patobulinti.
Problema Lietuvoje dėl renovacijos yra ta… Šio įstatymo esmė yra ta, kad atsirastų teisė ir pareiga savivaldybėms pasitvirtinti tam tikrus minimalius architektūrinius renovacijos reikalavimus ir aptarti tuos savo reikalavimus su regionine architektūros taryba. Tai yra svarbu, nes mes vis dėlto matome, kad kartais… Ne kartais, bet yra labai daug pavyzdžių visuose miestuose, kai šalia esančių, netgi sublokuotų daugiabučių renovacijos projektai yra įgyvendinami iš skirtingų medžiagų, skirtingų atspalvių, kartais tiesiog net paliekami nesutvarkyti langai, skirtingai sutvarkyti. Tai lemia, kad prastėja (ir tai pastebi tikrai daug kas) miestų estetinis vaizdas.
Reikia pabrėžti, kad tai atsiliepia ne tik estetiškai gyventojams – tai atsiliepia ir finansiškai gyventojams: jeigu mes paimtume du identiškus kvartalus, vieną – sutvarkytą, renovuotą pagal kokį nors bendrą, nuoseklų, tvarkingą architektūrinį principą, ir kitą, kuris būtų sutvarkytas, pavadinkime liaudiškai, belekaip, be abejonės, kvartalas, kuris turėtų geresnį estetinį vaizdą, turėtų ir didesnę finansinę vertę. To kvartalo gyventojai gauna didesnę naudą iš tos renovacijos parduodami, pavyzdžiui, savo butą ir panašiai. Tai irgi yra svarbu.
Mes daug kalbame Lietuvoje apie kvartalinę renovaciją. Nesugebame jos išjudinti dėl to, kad labai yra sudėtingi savininkų, pavadinkime taip, interesai, sklypų balsavimai ir taip toliau. Kvartalinė renovacija yra iš esmės užstrigusi. Ši galimybė vis dėlto bent jau sutvarkyti architektūriniu požiūriu kokius nors minimalius dalykus būtų žingsnis link normalios kvartalinės renovacijos. Mes turėtume kažkokį bendresnį vaizdą atnaujindami mūsų miestus. Reikia pastebėti, kad Europos Sąjunga labai pabrėžia ne tik renovacijos energetinę pusę, bet ir visą tą bauhauso filosofiją, tai, kad mes turime gerinti ir gyvenimo kokybę, ne tik rūpintis energetika atnaujindami savo miestus.
Gal paskutinis dalykas tas, kad iš tiesų Lietuvoje yra kai kurios pažangios savivaldybės, kurios tuo rūpinasi. Kalbėjau su Savivaldybių asociacija, jinai palaiko šitą projektą. Pavyzdžiui, Birštonas, Klaipėdos rajonas, tarkime, yra parengę savo rekomendacijas, kaip tvarkyti savo renovuojamus pastatus, kad išliktų bendras braižas ir estetika būtų geresnė, nebūtų to chaoso. Bet jie iš tiesų prašo pagalbos, nes dažnu atveju bendrijos pirmininkas, atsakingas už renovaciją, ateina ir yra užsispyręs, reikalauja paties pigiausio, paties paprasčiausio varianto, visiškai nesiklausydamas kitų argumentų arba galbūt tiesiog turėdamas savo pažįstamą, iš kurio pirks vienokias ar kitokias plokštes. Toks įstatymas iš tiesų padėtų savivaldybėms. Jie prašė tokios pagalbos, kad mes turėtume ką atsakyti tokiems bendrijų pirmininkams, kad vis dėlto turėtų būti kokie nors minimalūs estetiniai reikalavimai organizuojant renovaciją. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pristatant lyg ir viskas būtų gerai, mes norime gražių, tvarkingų, kompleksiškai, architektūriškai sutvarkytų gyvenamųjų kvartalų, bet ar šiuo įstatymu, kai atsiranda teisė ir pareiga derinti su regionine architektūros taryba, patvirtinti tokius planus ir po to pateikti juos tarybai, mes dar labiau nestabdysime būtent pačios renovacijos? Kiekviena daugiabučio namo bendrija skaičiuoja pinigus, žiūri. Aš suprantu, galbūt spalvinius sprendimus, taip, architektūros skyriai turėtų reguliuoti ir prižiūrėti. Ar tai reikia įteisinti įstatyme? Kaip jūs sakote, yra kai kurių savivaldybių, kurios labai gražiai tvarkosi. Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Kaip ir minėjau, kai kurios savivaldybės norėtų gražiai tvarkytis, tikrai architektai žiūri pažangiai į šitą dalyką, bet joms paprastai nepavyksta, net jeigu jos nori, nes bendrijų pirmininkai pasako – mes atsisakome, jūs neturite pagrindo mums nurodinėti ir panašiai. Nors teoriškai galima ginčytis, bet iš tiesų tas ginčas tampa toks labai į vieną pusę.
Šiek tiek, aišku, sulėtės procesas, bet, kaip sakoma, taupus daro du kartus. Aš labai bijau, kad jeigu mes neturėsime tokio reikalavimo savo įstatymuose, mes turėsime netrukus vėl perdaryti tuos savo namus, nes tiesiog bus tas vaizdas pernelyg chaotiškas ir tiesiog mūsų miestus paverčiantis tokia beforme, beveide erdve.
Iš tiesų net nenumatyta, kad regioninės architektūros tarybos turi ką nors tvirtinti, pritarti, turi būti aptarta. Mintis yra ta, kad kai kurių savivaldybių architektūros skyriai iš tiesų yra silpnesni ir jiems tikrai praverstų tokių profesionalų pagalba, bet net nenumatyta šiuo metu formuluotėje, kad būtinai turi pritarti, tiesiog turi aptarti. Ta mintis, kad jau savivaldybė tegul pati sprendžia, kaip jinai nori, bet gauna bent kokių regioninės architektūros ekspertų patarimų ir galbūt šiek tiek paderina tarp skirtingų savivaldybių, kiek tikslūs tie reikalavimai turi būti. Tikrai pabrėšiu, kad nėra noro, užmojo labai detaliai ir sudėtingai ką nors apibrėžti, kad būtų bent jau pagrindiniai reikalavimai įvesti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Kasparai, iš dalies atsakėte į mano klausimą. Labai taikliai Laima uždavė. Tikrai atsakyta į mano klausimą. Aš tikrai pritarsiu šiam projektui. Atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Mažeika, bet nematau jo. Tuomet K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų įstatymo projekte yra numatyta, kad tvirtina ir savivaldybės taryba. Aš norėčiau paklausti jūsų. Ar, sakykim, po regioninės architektūros tarybos aptarimo taryba tvirtintų kokį nors bendrą daugiabučių namų sąrašą, ar atskirai kiekvieno daugiabučio namo ar kvartalo projektus? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Kiek man teko matyti pavyzdžių kai kurių savivaldybių, kurios jau yra ta kryptimi padariusios nemažą įdirbį, tai jos tiesiog aprašo kiekvieną savo daugiabutį. Ten yra gal penki parametrai, ką tas daugiabutis turėtų atitikti: koks atspalvis, gal koks medžiagiškumas tos renovacijos, kad namo langai būtų vienodos struktūros. Tai tikrai padaroma, tiesiog reikia tam noro ir laiko.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš šiek tiek abejoju dėl paties projekto tikslingumo, nes ir dabar, teikiant projektus, savivaldybės architektas vertina, kaip tie projektai atrodo vizualiai, yra vizualinė pastato dalis. Nežinau, ar reikia papildomai vertinti, kad tas vizualas atitiktų kokią nors architektūrinę mintį. Mano toks klausimas. Ar netaps renovuojamų daugiabučių kvartalai tokie pilki, neįdomūs ir visi vienodi? Gal mums geriau eiti Lenkijos keliu, kai vienas pastatas būna geltonas, žalias, kitas dar koks nors, ir visai gražiai atrodo?
K. ADOMAITIS (LF). Aš galvoju, kad buvo toks Laukinių Vakarų, ar kaip čia pavadinti, etapas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, kai pravažiuodamas iš tiesų matydavai ištisas pakeles, užstatytas margomis reklamomis, ir galiausiai neatskirdavai, kuri reklama ką ten sako. Man atrodo, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje vis dėlto tas etapas eina į pabaigą. Mes jau kažkaip įsivedame tam tikras taisykles, ką Vakarai jau turėjo – per daug metų užaugintus dalykus, kad net ir privačiai nuosavybei, ne centriniam planavimui dominuojant, vis dėlto turi egzistuoti tam tikra architektūrinė darna. Aš bijau, kad jeigu ir toliau bus šitas procesas toks visiškai nekontroliuojamas, tai pas mus miestuose nebus taip labai linksma ir smagu, kad visi skirtingai nusispalvino.
Nors aš nenoriu supaprastinti šito projekto iki spalvų, tai yra iš tiesų daugiau negu tik atspalviai. Ir medžiagiškumas, kaip minėjau, ir galbūt langai, galbūt pagal galimybes ir kokia nors balkonų pertvarka ar panašiai. Mes kaip tik turėsime labai didelį margumyną, kuris rėš akį, kuris labai rėš akį, jis jau dabar rėžia. Deja, savivaldybių architektai šiaip turėtų pritarti vizualinei raiškai, bet yra visiškai naujų pavyzdžių ir Vilniuje, kur vienas šalia kito buvo aiškiai geltonų plytų namai – vieni tapo užklijuoti plokštėmis, kiti tinku, o tas bendras vaizdas prarastas. Manau, toks įrankis savivaldybių architektams tikrai reikalingas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galima suprasti, kad jūs pritariate po pateikimo bendru sutarimu? Suprantu, kad taip. Turiu pagarsinti, kad pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
12.03 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2366 (pateikimas)
Ir bene paskutinis mūsų darbotvarkės 1- 17 klausimas iš teisėkūros – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2366. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, pristatau jums kartu su A. Gedviliene parengtą projektą, kuriuo mes tarytum šiek tiek ištaisome klaidą. Taigi, šiame Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projekte siūlome išplėsti, kas gauna valstybės paramą, kad ją gautų ne tik nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet kad tą paramą gautų ir jų šeimų nariai, kaip tai numato Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo 3 straipsnis.
Prašau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių paklausti. Girdžiu tik entuziastingus pritarimo šūksnius. Tai galime bendru sutarimu? Taip. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti kitoje Seimo sesijoje – pavasario sesijoje. Iš teisėkūros tiek.
Seimo narių pareiškimų, rodos, nėra. Bet kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
12.05 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo V (rudens) sesijos pabaigos proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, bendražygiai, apžvelgdama Seimo rudens sesijos darbus, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems už bendras pastangas priimant svarbiausius įstatymus, reikalingiausius Lietuvos žmonėms. Už konstruktyvią kritiką taip pat norėčiau padėkoti. Ji padėjo įvertinti kai kuriuos siūlymus ir juos dar labiau aktualizuoti. Nė viena Seimo sesija nėra paprasta ir ši taip pat buvo ir intensyvi, ir nelengva, ir neretai emocinga. Iš esmės taip ir turi būti parlamente.
Apžvelgdama besibaigiančią sesiją, norėčiau koncentruotis į tris svarbiausius mūsų šaliai ir gyventojams darbus: patvirtintą 2023 metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius projektus, nacionalinį saugumą ir valstybės ateičiai svarbiausias reformas.
Lapkričio 22 dieną Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Jis priimtas maždaug 1 mėnesiu anksčiau nei įprastai. Atsižvelgiant į neramias ir labai neapibrėžtas šio rudens aplinkybes, gyventojams ir verslui kuo anksčiau reikėjo tikrumo dėl artimiausių metų.
Svarstant valstybės biudžetą atsižvelgta į tai, kad dėl karo Ukrainoje privalėjome imtis priemonių, stiprinančių Lietuvos žmonių saugumą tiek nuo išorės grėsmių, tiek socialinį ir ekonominį saugumą reaguojant į išaugusią infliaciją ir energetikos krizę. Priimtame biudžete nuosekliai didinamos žmonių pajamos, numatant šiam tikslui beveik 1,6 mlrd. eurų. Išskirtinė suma ir jos poveikį kitais metais pajus daugumos profesijų atstovai – nuo kultūros darbuotojų iki mokslininkų, nuo dėstytojų iki pareigūnų. Tiek dirbantys, tiek ir gaunantys pensijas.
Dar vienas svarbus akcentas – energijos kainų augimo poveikio švelninimo priemonės. Joms numatyta beveik 2 mlrd. eurų. Vertindami šiandienos aktualijas, priėmėme svarbių sprendimų, reikalingų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Kitąmet investuosime beveik 3 mlrd. eurų į Lietuvos ateities projektus. Iš jų daugiausia lėšų – 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai. Tiek lėšų šiai sričiai dar nebuvo numatyta nė viename ankstesniame biudžete.
Įgyvendiname ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO. Užtikrintas tolygus finansavimas nacionaliniams gynybos pajėgumams stiprinti. Tam krašto apsaugai skiriama iki 2,52 % nuo BVP. Kartu numatyta, kad jei papildomai reikėtų lėšų karinės infrastruktūros projektams vystyti, būtų galima skolintis valstybės vardu iki 3 % BVP.
Rudens sesijos metu nuosekliai stiprinome visa apimančią Lietuvos paramą Ukrainai. Seimo delegacijos, įskaitant ir mano vadovaujamą, ne kartą lankėsi Ukrainoje. Kijeve įvyko atsinaujinusios Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesija, o Vilniuje – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalė parlamentinė sesija.
Simboliška, kad tą pačią dieną, kai į mūsų Seimą iš šios tribūnos jautriais žodžiais kreipėsi Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas, vienbalsiu sprendimu mes priėmėme, mes nutarėme, kad šių metų Laisvės premija bus skirta V. Zelenskiui – Ukrainos, kuri ginasi nuo kruvinos, išprovokuotos Rusijos ginkluotos agresijos, lyderiui.
Gausiu jūsų, gerbiami kolegos, palaikymu priimtos kelios svarbios rezoliucijos, remiančios Ukrainos kovą už laisvę, smerkiančios Rusijos karinę agresiją ir palaikančios už demokratiją kovojančius kaimynus baltarusius.
Prieš 3 mėnesius, pristatydama sesijos darbų programos projektą, minėjau, kad ši Seimo sesija – tai bene paskutinis tinkamas laikas pradėti įgyvendinti esmines valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkas. Aš džiaugiuosi, kad nepaisydami didelių geopolitinių iššūkių pradėjome svarstyti ir įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius.
Pirmiausia išskirčiau valstybės tarnybos reformą, kurią Seimui svarstyti pateikė Vyriausybė. Neabejotinai mūsų laukia dar labai daug diskusijų, bet, manau, visi sutinkame, kad pokyčiai reikalingi ir jų atidėlioti nebegalime. Šie pokyčiai yra investicija į mūsų valstybės ateitį.
Tarp svarbiausių reformų ir negalios nustatymo tvarkos pakeitimas. Pritarėme naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sukurdami sąlygas tobulinti negalios vertinimo modelį, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, operatyviau teikti individualizuotą pagalbą ir paslaugas.
Taip pat Seimas priėmė naujos redakcijos Šeimynų įstatymą. Seimo sprendimu sukurta integruota krizių valdymo sistema. Tęsiame ir žaliojo kurso įgyvendinimą. Priėmėme Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme įtvirtinome išimtis, užtikrinančias galimybes užbaigti jau pradėtus vėjo elektrinių vystymo projektus, o Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisomis nustatėme, kad numatant naują teisinį reguliavimą nuo šiol bus privaloma vertinti poveikį klimato kaitai ir lygioms galimybėms.
Gerbiami kolegos, ši sesija, kaip ir besibaigiantys metai, kiekvienam iš mūsų ir visiems kartu buvo kupini išbandymų. Įgijome patirties spręsdami tokias problemas, su kuriomis anksčiau susidūrę nebuvome. Manau, tai darėme gana sėkmingai, vertinant ir tai, jog karas Ukrainoje ir su juo susiję iššūkiai prasidėjo vos spėjus mums atsitiesti po praėjusių metų išbandymų.
Žmogaus teisių srityje kartais kluptelėdami, bet visgi žingsnelis po žingsnelio artėjome prie seniai pribrendusių sprendimų priėmimo. Aš noriu tikėti, kad savo priimamais įstatymais ir kalbomis Seimo salėje mes tvirtinsime Lietuvą kaip pažangią, vakarietišką demokratiją, kurios pagrindas yra žmogaus teisės, ir kad ateis tas laikas, kai nei artėjančios šventės, nei artėjantys rinkimai netrukdys priimti sprendimus, kurie gerins padėtį tų žmonių, kurių teisės iki šiol vis dar išlieka neužtikrintos.
Natūralu, kad kai yra tiek išorinių iššūkių ir dirbame iš esmės nesibaigiančios įtampos sąlygomis, pasitaiko ir emocijų, ir aštrių diskusijų. Tą tikrai pajutome kiekvienas net ir šiandienos posėdžio metu. Aš manau, kad tai yra neišvengiama ir organiška parlamentinio darbo dalis. Šviesaus atminimo L. Donskis taikliai pastebėjo, kad vienmintystė, vadinasi, diskusijos nebuvimas, yra didelė grėsmė demokratijai. Seime vienmintystės nėra, bet vertinkime ir tai, kad mus jungiančių dalykų, mus siejančių klausimų yra kur kas daugiau nei skaldančių ar skiriančių. Su Lietuvos nacionaliniu saugumu, gynyba, socialinės atskirties mažinimu ar parama Ukrainai susijusius klausimus mes priimame beveik vienbalsiai. Ir tai labai svarbus signalas tiems, kurie norėtų Lietuvą matyti susiskaldžiusią ar nesutariančią dėl esminių Lietuvos žmonių saugumą užtikrinančių klausimų.
Norėčiau padėkoti kiekvienam iš jūsų už jūsų bendrą darbą šios rudens sesijos metu. Linkiu gražių Kalėdų ir lengvesnių ateinančių metų. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Pirmininke, ačiū, mieli kolegos, už konstruktyvumą, kantrybę. Gražių švenčių ir lengvesnių, kaip Pirmininkė sakė, ateinančių metų. Na, o sesiją kviečiu užbaigti sugiedant Lietuvos Respublikos himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Dėkui, mieli kolegos. Skelbiu, kad šios dienos posėdis ir rudens sesija baigėsi. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.