AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (2)
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: nepaisant savižudybių problemos aktualizavimo, bandymų spręsti šią problemą, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenys, 2017 metais – 749 žmonės, tai yra 9 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012–2017 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių.
PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei 50 imitacinių savižudybių ir atlikus šių studijų peržiūrą, kaskart buvo prieita prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes.
Tiek PSO, tiek Lietuvoje veikianti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes. Rekomendacijose įtvirtinamos tokios nuostatos kaip: vengti pateikti savižudybę kaip sensaciją, kaip įprastą įvykį arba kaip problemų sprendimo būdą, vengti pateikti informaciją apie savižudybes pirmuosiuose leidinių puslapiuose ar bereikalingai kartoti istorijas apie savižudybes, vengti tikslaus įvykusios savižudybės ar bandymo nusižudyti būdo aprašymo, vengti savižudybių romantizavimo ir kt.
Visgi, dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį.
Lietuvoje viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams panašūs reikalavimai įstatyminiu lygmeniu neįtvirtinti. Taisykles, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti nustato tik Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, priimtas Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016-02-29 Vilniuje.
Parengto projekto tikslai: įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo.
Parengto projekto uždaviniai: į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 – 42 straipsniuose numatyta, kad skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskelbti vaizdo medžiagos, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neskelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.). 41 straipsnyje taip pat nurodyta, kad skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų skelbtinai informacijai savižudybių tema nėra.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu, kuriuo viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai būtų įstatyminiu lygmeniu įpareigoti skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neskatinti savižudiško elgesio visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskelbti vaizdo medžiagos, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar bandantis nusižudyti, nusižudęs žmogus. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Toks įstatymo pakeitimas iš esmės prisidės prie kovos su dideliu savižudybių skaičiumi Lietuvoje, įtvirtins įstatyminę pareigą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams laikytis minėtų reikalavimų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neatsilieps.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savižudybių informacijos skelbimas žiniasklaidoje, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigos, savižudybių romantizavimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Projektas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, taip pat Lietuvos Respublikos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto, Suicidologijos tyrimų centro pasiūlymais.
Teikia
Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vardu pirmininkas Robertas Šarknickas