PASIŪLYMAS

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMAS ĮSTATYMO NR. XI-2052 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP- 3392

 

 

2019-05-

Vilnius

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

1.

5

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnyje apibrėžtose LR elektros energetikos sistemos sujungimo su Kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosiose sąlygose yra įvardinamos bendradarbiavimo su Lenkija ir Šiaurės šalimis sritys, ENTSO-E išduotų prisijungimo sąlygų bei Europos Sąjungos tinklų kodeksuose įvardintų reikalavimų užtikrinimas, tačiau nėra nustatytos Baltijos šalių bendradarbiavimo sritys.

Dėl to yra siūloma įstatymo projektą papildyti nuostata dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo desinchronizuojant savo elektros energetikos sistemas nuo IPS/UPS sistemos, rengiantis sinchronizuoti jas su Kontinentinės Europos tinklais bei kartu valdyti Baltijos šalių sistemą po sinchronizacijos.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinosios sąlygos

Siekiant užtikrinti, kad laiku ir tinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų sujungta su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, nustatomos šios elektros energetikos sistemų sinchronizacijai būtinosios sąlygos:

1)   parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti užtikrinti darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu;

2)   įgyvendintos iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) gautos prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygos;

3)   su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriumi susitarta dėl tarpininkavimo, kad Baltijos šalių elektros energetikos sistemos būtų sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;

4)   su Šiaurės Europos šalių perdavimo sistemų operatoriais susitarta dėl Baltijos šalių energetikos sistemų darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais palaikymo;

5) su Baltijos valstybių perdavimo sistemų operatoriais suderintas Baltijos valstybių energetikos sistemai veikiant izoliuotu režimu būtinų pirminio, antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų, patikimai prieinamų gamybinių pajėgumų galios, kitų sisteminių paslaugų poreikis bei jų pasidalijimas tarp valstybių;

6) 5)   nustatytas Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinas elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas. Nauji elektros energijos gamybos šaltiniai turi būti techniškai įrengiami taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais reikalavimus;

7) 6)   nustatyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos, patikimumo užtikrinimo reikalavimai atsižvelgiant į Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) išduotas prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų sąlygas;

8) 7)   užtikrintas tinklų naudotojų Europos Sąjungos tinklo kodeksuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimas;

9) 8)   užtikrinta galimybė desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos metu  vykdyti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą;

10) 9)   atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;

11) 10) su Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais suderintos Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatyvinio valdymo sąlygos;

12) 11)  užtikrinta tinklų naudotojų (išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus) parengtis dirbti avariniu režimu, vykdant totalios elektros energetikos sistemos avarijos likvidavimo darbus;

13) 12)  užtikrintas elektros energetikos sistemų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo finansavimas;

14) 13)  užtikrintas reikiamos kvalifikacijos perdavimo sistemos operatoriaus specialistų, reikalingų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, pritraukimas, mokymas ir išlaikymas.“

2

6

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 6 straipsnyje apibrėžtose LR elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos  būtinosiose sąlygose nustatoma, kad visos reikalingos sąlygos aptartos ar suderintos su 3-ųjų šalių operatoriais, neatskleidžiant jokių desinchronizavimui reikalingų nuostatų, veiksmų, priemonių, etapų.

Tokiu būdu kuriamas nepriimtinas teisinis reguliavimas, kai desinchronizavimo sąlygos iš esmės tampa priklausomos nuo susitarimo su Rusija ar Baltarusija. Jei dėl kokių nors priežasčių susitarti nepavyktų, desinchronizavimas nebūtų galimas, nes įstatymo projekte nėra numatyta, kokios desinchronizavimo sąlygos turėtų būti įgyvendinamos.

Todėl siūloma šį straipsnį papildyti dviem naujais punktais. Pirmame iš jų siūloma, kad LR Vyriausybė parengtų Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą, kuriame būtų nustatytos svarbiausios priemonės ir darbai. Antrame punkte numatoma, kaip būtų atsiskaitoma dėl plano įgyvendinimo.

Akivaizdu, kad Baltijos šalių (ar vien tik Lietuvos) elektros energetikos sistemos desinhronizavimas neįmanomas neatlikus kelių svarbiausių darbų, kuriuos galima iš anksto apibrėžti. Tai sistemos parengimas veikti esant vis silpnesniems ryšiams su IPS/UPS sistema bei izoliuoto veikimo sąlygomis, reikiamų rezervinių galių užtikrinimas, palaipsnis elektros perdavimo linijų, jungiančių Lietuvos energetikos sistemą su IPS/UPS sistema, atjungimas, reikalingų bandymų atlikimas. Iki nuolatinio susijungimo su Kontinentinės Europos tinklais taip pat reikės įrengti infrastruktūrą, kuri yra būtina norint sinchroniškai sujungti Baltijos šalių (Lietuvos) energetikos sistemą su Lenkijos energetine sistema, ir ją išbandyti.

Atskirai reikėtų išskirti klausimą dėl pirminio galios rezervo Baltijos šalyse stokos, kas gali lemti stambesnių vartotojų atjungimą sistemai dirbant izoliuotu režimu. Dėl to labai  svarbu kuo anksčiau apsispręsti dėl optimalaus šios rezervinės galios dydžio ir kuo greičiau įrengti trūkstamus pajėgumus.

Daugumai šių darbų atlikti bus reikalingas visų BRELL susitarimą sudarančių šalių pritarimas, o tai padaryti laiku ne visada bus įmanoma, nes BRELL žiedo veikla vykdoma remiantis metinės trukmės planais. Dėl to siekiant sklandesnio desinchronizavimui reikalingų darbų atlikimo būtina svarstyti kuo ankstesnę Lietuvos išėjimo iš BRELL datą. Išėjimas iš sutarties nereiškia automatinio išėjimo iš IPS/UPS sinchroninės zonos, tarpusavio santykiai tuo atveju remtųsi konkrečiais susitarimais iškylantiems klausimams spręsti, kaip tai yra numatyta BRELL susitarimo 6.3 punkte.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos

Siekiant laiku užtikrinti tinkamą elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:

1. 1)   su suinteresuotais trečiųjų šalių perdavimo sistemų operatoriais aptartos ar suderintos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos techninės sąlygos;

2. 2)   parengta Lietuvos elektros perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;

3. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių planą, kuriame būtų nustatytos šios priemonės ir darbai:

3.1 atsižvelgiant į penkiašaliame BRELL susitarime dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo nustatytus apribojimus, kurie gali trukdyti visa apimtimi įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchonizavimui nuo trečiųjų šalių būtinus darbus bei priemones, nustatyti, kad išėjimo iš BRELL susitarimo dėl lygiagretaus elektros energetikos sistemų darbo data yra 2020 m. vasario 7 d.;

3.2 apibrėžtas būtino pirminio aktyviosios galios rezervo poreikis, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos energetikos sistemai veikti izoliuotu režimu tiek kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, tiek savarankiškai, o jo trūkumas turėtų būti kompensuojamas naujų didelės greitaveikos kaupiamųjų pajėgumų įrengimu iki 2020 metų pabaigos;

3.3 atsižvelgiant į Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities energetikos sistemos izoliuoto bandymo rezultatus, nustatyta data, iki kurios turi būti įrengta infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą avariniu būdu prijungti prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos;

3.4 nustatoma, kad Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorius iki 2020 metų pabaigos kartu su kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais atlieka Baltijos valstybių energetikos sistemos arba vien tik  Lietuvos Respublikos energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą įskaitant prisijungimą prie Lenkijos Respublikos energetikos sistemos sinchroniniu režimu;

3.5. atsižvelgiant į pasirengimą prijungti Baltarusijos Astravo rajone statomos branduolinės elektrinės prie elektros tinklo, nustatyti datą, iki kurios pralaidumas skerspjūvyje Baltarusijos Respublika – Lietuvos Respublika apribojamas iki sisteminėms paslaugoms būtino lygio, atsisakant perteklinių elektros perdavimo linijų;

4. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia ataskaitą apie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo trečiųjų šalių plano įgyvendinimą;

5. 3)   užtikrinta elektros energetikos sistemos desinchronizacija nuo trečiųjų šalių (įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį) elektros energetikos sistemų;

6. 4)   užtikrintas tinkamas pasirengimas izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui.“

 

 

Teikia

 

Seimo narys

Dainius Kreivys