LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-5171
2021-04-28 Nr. 102-P-12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Nekrasova.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
1 |
1 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje žodžiai „arba tas, kuris nuslėpė tokį elgesį” rašytini neparyškintomis raidėmis. |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – pritarė.
(P.S. – pastabų tekste paryškinta TTK).
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
* |
|
|
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima: „Šiuo metu galiojanti BK redakcija už žiaurų elgesį su gyvūnais neapima atsakomybės ir asmeniui, kuris nuslėpė tokį elgesį”. Su šiuo teiginiu sutikti galima tik iš dalies. 2.1. Atkreiptinas dėmesys į BK IV skyriuje įtvirtintą bendrininkavimo instituto teisinį reguliavimą, pagal kurį atsako ne tik tie, kurie patys įgyvendina visus ar dalį konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir tie, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisideda prie bendrai daromos nusikalstamos veikos, tačiau BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizuoja. Teikiamo įstatymo projekto kontekste aktuali BK 24 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta: „Padėjėjas yra asmuo, <…> iš anksto pažadėjęs paslėpti <…> nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus”. Taigi, iš anksto pažadėtas BK 310 straipsnyje numatyto nusikaltimo slėpimas, pasireiškiantis nurodytais veiksmais, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą vertinamas kaip nusikalstamas. Skirtumas tik tas, kad padėjėjo veiksmai, skirtingai negu vykdytojo, paprastai kvalifikuojami kartu su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. 2.2. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako „Tas, kas <…>davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą <…>”. Pažymėtina, kad ši nusikalstamos veikos sudėtis apima, be kita ko, ir tokį asmens elgesį, kai jis būdamas liudytoju arba nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikia melagingą išvadą ar paaiškinimą baudžiamajame procese dėl BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, apklausos metu veikdamas tiesiogine tyčia jį apklausiančiam pareigūnui melagingai nurodo, kad žiauriai su gyvūnu besielgęs asmuo iš tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir pan.). Tai tik patvirtina, kad cituotas įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys nėra visiškai teisingas, kadangi BK 235 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota veika yra viena iš nusikaltimo slėpimo formų. |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – atsižvelgė. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
1 |
1 |
|
3. Įstatymo projekte numatomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis formuluojamas itin abstrakčiai, o jo lingvistinė konstrukcija suponuoja išvadą, kad ši veika turėtų apimti tiek iš anksto pažadėtą, tiek ir iš anksto nepažadėtą žiauraus elgesio su gyvūnais nuslėpimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK 237 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią atsako „Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės <…>”. Kitaip tariant, BK numato baudžiamąją atsakomybę tik už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų iš anksto nepažadėtą slėpimą, pasireiškiantį BK 237 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimu, o BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – pritarė. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
1 |
1 |
|
4. Kita vertus, įstatymo projekte numatomą naują nusikalstamos veikos sudėties požymį būtų galima traktuoti kaip apimantį ir tokį asmens elgesį, kai asmuo, žinodamas apie padarytą nusikaltimą, aktyviais veiksmais jo slėpti nepadeda, tačiau apie tai nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui. Tokiu atveju įstatymo projektas sistemiškai nederėtų ir su BK 238 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus gali kilti tuo atveju, kai asmuo be svarbios priežasties nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą ne bet kokį, o tik labai sunkų nusikaltimą. |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – pritarė. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
1 |
1 |
|
5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek melagingų parodymų, išvados ar paaiškinimų pateikimas (BK 235 straipsnio 1 dalis), tiek iš anksto nepažadėtas nusikaltimo slėpimas (BK 237 straipsnio 1 dalis), tiek nepranešimas apie jį (BK 238 straipsnio 1 dalis) bet kokiu atveju turėtų būti nebaudžiamas tada, kai šią veiką padaro nusikaltusio asmens artimieji giminaičiai ar šeimos nariai nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Šis imperatyvus reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, pagal kurią draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Minėtą konstitucinę nuostatą detalizuoja BK 235 straipsnio 4 dalis, 237 straipsnio 2 dalis ir 238 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu įstatymo projekte į šį aspektą neatsižvelgiama. |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – pritarė. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
1 |
1 |
|
6. Teikiamame įstatymo projekte siūlomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis nepasižymi blanketiškumu (t. y. norint atskleisti šio požymio turinį nereikėtų vadovautis jokiais kitais teisės aktais), todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis yra perteklinė. |
Pritarti |
KRK – papildomas komitetas – pritarė. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15 |
* |
|
|
7. Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5148), kuriuo irgi siūloma keisti BK 310 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. |
Atsižvelgti |
KRK – papildomas komitetas – atsižvelgė. |
|
9. |
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-09-22 |
* |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5171 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos teisės institutas 2020-10-13 |
1, * |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-5148 IR XIIIP-5171 Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 310 straipsnių pakeitimo projektams Nr. XIIIP- 5148 (toliau –pirmasis Projektas) ir Nr. XIIIP-5171 (toliau – antrasis projektas) nepritariame. Pirmojo projekto autoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad Lietuvoje bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra nepakankamai griežtos. Primename, BK už žiaurų elgesį su gyvūnais (310 str.) numato iki 100 000 Eur dydžio baudą. Manome, kad tokia bausmė už nesunkų nusikaltimą yra labai griežta, tokio dydžio baudos gali socialiai ir ekonomiškai sužlugdyti asmenį. Taip pat norėtumėme akcentuoti, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą". Jau ne vienoje Lietuvos teisės instituto nuomonėje dėl įstatymų projektų, kuriais siekiama griežtinti bausmes, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams pateikėme argumentus ir nuorodas į mokslinius tyrimus, kurie rodo, kad bausmių griežtinimas yra neveiksminga priemonė. Taigi, jeigu aptariamų projektų autoriai bausmių griežtinimu siekia spręsti praktines problemas, norėtume pabrėžti, kad moksliniu – kriminologiniu požiūriu bausmių griežtinimas daugumoje atvejų neturi jokio praktinio efektyvumo, o neretai – ir neigiamą efektą: taikant griežtas bausmes asmuo yra sužlugdomas tiek socialiai, tiek ekonomiškai, arba, kitaip tariant, yra sunaikinami asmens nusikalstamo elgesio apsauginiai veiksniai (pvz., asmens socialinis statusas, reputacija, darbas, pozityvūs ryšiai su šeima, bendruomene ir pan.) – sužlugdytas asmuo nebeturi ko prarasti, todėl ir toliau daro nusikaltimus. Turint aiškų supratimą apie bausmių adekvatumą, proporcingumą, palyginimai su užsienio baudžiamaisiais įstatymais didesnės reikšmės neturi. Lyginimasis represijos griežtumu kalbant apie tam tikrą socialinę problemą apskritai nėra teisingas požiūris. Juk, kilus socialinių problemų ir socialinių įtampų, nepradedame lygintis, ar mūsų riaušių policija yra ne mažiau ginkluota, nei kaimyninių šalių. Lygiai taip neturėtų būti lyginamasi ir baudžiamaisiais įstatymais. Tikriausiai, pirmiausiai turėtume imti galvoti, kodėl problemos kilo ir kaip jas reiktų konstruktyviai išspręsti. Ar buvo pakankamai aktyvios problemos srityje dirbančios institucijos? Ar jos turi pakankamai žmogiškųjų ir kitokių resursų savo funkcijoms vykdyti, ar tinkamai sureguliuota jų kompetencija ir pan. <...> Antrojo projekto pasiūlymas numatyti baudžiamąją atsakomybę už žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimo slėpimą būtų neproporcingas ir neteisingas. Primename, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik už labai sunkaus nusikaltimo slėpimą (BK 237 straipsnis). Pabaigai norėtume pacituoti profesoriaus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Olego Fedosiuko mintį: „kaip savotiškas „vaistas“, slopinantis populistinę tendenciją kovoti su visomis visuomenės negerovėmis baudžiamaisiais įstatymais, ir kilo kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) idėja, kurios esmę nusako štai toks teiginys: baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Nacionalinė teismų administracija 2020-10-13 |
1, * |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-5170, XIIIP-5171, XIIIP-5147, XIIIP-5148 Nacionalinė teismų administracija (toliau –Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5170, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5171, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-5147 ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5148 (toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant pagrįsti valstybės baudžiamosios politikos griežtinimo poreikį, Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau Įstatymų projektų autoriai nepateikia jokių statistinių duomenų, kurie šią aplinkybę objektyviai pagrįstų. Manytina, kad visuomenės informavimo priemonių kiek plačiau nušviestos pavienės situacijos neturėtų būti vieninteliu pagrindu keisti esamą teisinį reguliavimą, prieš tai neatlikus tokio poreikio analizės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). |
Pritarti |
|
|
3. |
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2020-10-19 |
1, * |
2 |
|
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnams bei jų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo bei bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis šiuos standartus diegiant ir tobulinant. Savo veikla siekiame, jog kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Reaguodami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218 “Dėl pasiūlymų gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo tobulinimui” pateiktą informaciją, kreipiamės į Jus pakartotinai dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su šiuo metu pateiktais ir LR Seimo komitetuose svarstomais LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimų įstatymų projektais. VMVT aukščiau minėtu raštu pažymi, kad tiek LR Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo mėn. 23 d. raštu Nr. 2D-2854 (11.22E) “Dėl gyvūno gerovės situacijos šalyje“ LR Vyriausybei pateikti tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymai dėl teisės aktų ir kitų priemonių, reikalingų gyvūnų gerovei užtikrinti, priėmimo ir įgyvendinimo, tiek LR Seimo narių įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10, 12 straipsnių pakeitimų įstatymo, LR ANK 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo bei LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai tik iš dalies padengia gyvūnų gerovės reikalavimų tobulinimo pasiūlymus, kuriuos teikė ir GGI. Išanalizavę tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymus, pateiktus LR Vyriausybei, Seimo narių siūlomus ANK, BK pakeitimų įstatymų projektus bei VMVT raštu pateiktą informaciją, pažymime, jog: Toliau pasiūlymai ANK ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui <...>. 2. Nepaisant to, jog VMVT raštu pritaria GGI pasiūlymui dėl sąvokos „gyvūno suluošinimas“ įtvirtinimo, o LR Žemės ūkio ministerija tokį tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymą taip pat pateikė LR Vyriausybei, išanalizavus šiuo metu pateiktus LR str. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimų projektus, matome, jog į minėtą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Dar kartą norime pabrėžti, jog esant dabartiniam reglamentavimui nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis daroma išvada, jog gyvūnas yra suluošintas, ir kaip įvertinama suluošinimo grėsmė. Primename, jog GGI teikė pasiūlymą LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinti sąvoką „Suluošinimas – tokia gyvūno fizinė arba psichologinė būsena, kai po suluošinimo pasireiškia liekamieji reiškiniai sveikatai.“ Taip pat primename, jog siekiant išvengti skirtingo interpretavimo bei siekiant aiškumo, kada taikyti BK 310 straipsnį ir kada ANK 346 straipsnį arba kokią nuobaudą taikyti pagal tą patį ANK 346 straipsnį (pagal 16 dalį, kuri apibrėžia apskritai žiaurių elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą, ar pagal 18 dalį, kai numatoma, jog to paties žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimo pasekmė yra grėsmė gyvūnui žūti arba būti suluošintam) GGI siūlo įtvirtinti sąvokas arba išaiškinimus, apibrėžiančius suluošinimo bei žūties grėsmę. 3. Projektinį pasiūlymą įteisinti draudimą laikyti ir įsigyti gyvūną asmenims, kurie su gyvūnu žiauriai elgėsi, teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas. Tačiau jie siūlo šį draudimą įtvirtinti tik teikdami BK 310 straipsnio pakeitimų projektą, t. y. tokį draudimą siūlo taikyti tik tuo atveju, kai gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Tuo tarpu GGI nori dar kartą pabrėžti, jog toks draudimas turi būti įtvirtintas ir ANK, kaip administracinio poveikio priemonė <...> Nepaisant to, kad VMVT savo raštu pasiūlymui įtvirtinti draudimą laikyti gyvūnus pritaria, šiai dienai nėra parengtas pilnas reikiamų įstatymų pakeitimų projektų paketas, siekiant įteisinti šį draudimą tinkamai. Tarpinstitucinė darbo grupė tokio pasiūlymo taip pat neįtraukė į sąrašą, pateiktą LR Vyriausybei, motyvuodama tuo, jog LR Seimas jau pritarė eilei ANK ir BK pakeitimų projektų pateikimui, neatsižvelgdama į tai, jog šie projektai nėra pilnai paruošti ir į tai, kad dabartiniai Seimo narių siūlymai problemą išspręstų tik iš dalies. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-09-08 išvados dėl Seimo narių A. Gedvilienės ir L. Kasčiūno pateikto BK 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jog draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi, nėra pakankamas argumentas tokio draudimo neįteisinti. Tiek LR BK paskirtis, tiek LR ANK paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus atitinkamai nuo nusikalstamų veikų arba administracinių nusižengimų. Reikiamų papildomų resursų problema arba kontrolės mechanizmų trūkumas neturėtų būti aukščiau šių tikslų. Nepaisant to, jog šiuo atveju kalbama apie gyvūnus, pastarieji įvykiai, kai buvo atskleisti didžiuliai nelegalios gyvūnų veisimo, dauginimo veiklos mastai bei ženklūs gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimai, tik dar kartą pabrėžė didelį visuomenės interesą užtikrinti gyvūnų apsaugą ir gerovę Lietuvoje. Būtent tokią paskirtis numatyta ir LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme Nr. VIII-500, kurio nesilaikymas ar pažeidimai ir yra pagrindas taikyti BK arba ANK. Tad labai skatiname rasti priemones ir būdus, kaip tokį draudimą įgyvendinti praktiškai, nes tai prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos bei stipresnės gyvūnų apsaugos. To pasekoje taip pat turėtų sumažėti ir papildomų valstybinių institucijų organizuojamų patikrų ir tyrimų dėl besikartojančių to paties asmens atliekamų žiauraus elgesio su gyvūnų veiksmų, tad sutaupyti resursai šiuo atveju galėtų būti tiesiog nukreipti būtent šios naujos kontrolės, ar toks asmuo nelaiko naujų gyvūnų, įgyvendinimui. GGI jau siuntė pasiūlymą gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolę, t. y. laikymo sąlygų įvertinimo, gyvūno būklės, kitų gyvūno apsaugos pažeidimų įvertinimą, perduoti vykdyti tik VMVT. Tokiu atveju būtų išvengiama bereikalingų savivaldybių viešosios tvarkos skyrių pareigūnų, kurie neturi tam tinkamos kompetencijos atlikti tokią patikrą, važiavimų į patikros vietą. Eliminavus tokią funkciją iš savivaldybių viešosios tvarkos skyrių, šie galėtų atlikti draudimo laikyti gyvūną kontrolę, nes čia turėtų būti tikrinamas tik pats faktas, nevertinant, kokios būklės gyvūnas yra, nes draudimas įsigyti bei laikyti naują gyvūno nenumato jokių išimčių gyvūno būklei bei laikymo sąlygoms. Dar kartą skatiname atsižvelgti į šiuos siūlymus, padėsiančius efektyviau mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, bei pateikti šiuos komentarus atitinkamai Teisės ir teisėtvarkos komitetui, planuojančiam svarstyti BK 310 bei ANK 346 straipsnių pakeitimų įstatymo projektus, bei Kaimo reikalų komitetui, planuojančiam svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl kitos VMVT 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. B6-(1.9)-2218 pateiktos informacijos bei argumentų, susijusių su VMVT tvirtinamu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, bei kitų dokumentų, susijusių su VMVT veiklos organizavimu, esant poreikiui, kreipsimės į VMVT atskiru raštu. Įvertinusi darbo grupės metu išsakytas institucijų ir organizacijų atstovų nuomones dėl gyvūnų augintinių kilusių problemų, 2020 m. rugsėjo 11 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-647 „Dėl gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė siūlo: Parengti Administracinių nusižengimų kodekso 595 straipsnio „Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“ pakeitimą, reglamentuojant pareigūnų patekimo į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas ar teritorijas atvejus <...> |
Atsižvelgti |
Pastabų autoriai neteikia konkrečių pasiūlymų BK projektams, tik palaiko nuostatą drausti laikyti gyvūnus nusikaltusiems asmenims ir nurodo, kad ne įstatymų įgyvendinimas, o tikslas yra svarbiausia, tačiau tikslas be realaus teisės akto nuostatų įgyvendinimo galimybių yra tik lozungas. Be to, apie proporcingumą, adekvatumą ir nuostatos derėjimą su BK sistema dėl gyvūnų laikymo draudimo BK pasiūlytos 310 str. naujos 2 dalies nuostatos neigiamai pasisakė Vyriausybė ir dauguma institucijų. Dėl „gyvūno suluošinimo“ sąvokos neteikiamas konkretus pasiūlymas, manytina, kad tai ne BK dalykas, o Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo dalykas. Bet turėtų būti ne grėsmė suluošinti, o realios pasekmės ir tyčinė veika, už kurias atsiranda baudžiamoji atsakomybė. BK pakeitimams nepritartina, atsižvelgiant į papildomo Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą – projektus atmesti, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, kuriomis taip pat nepritariama BK 310 straipsnio siūlomiems pakeitimams, taip pat atsižvelgiant į kitų ekspertų, subjektų pateiktas pastabas, pasiūlymus ir išvadas. |
|
4. |
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2020-10-19; 2021-04-15 |
* |
|
|
Atsisakyti papildomų siūlymų dėl baudų/sankcijų/poveikio priemonių griežtinimo asmenims už gyvūnų gerovės/neteisėto dauginimo ir kitą neteisėtą veiklą pažeidimus atsižvelgiant į tai, kad LR Seimas pritarė eilei ANK ir BK projektų pateikimui, kuriais siekiama griežtinti asmenų, vykdžiusių neteisėtą veiklą, atsakomybę.
Konfiskavimas pagal BK: 1. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog BK 72 str. įtvirtinta turto konfiskavimo sąvoka nėra tapati gyvūno konfiskavimui. BK 72 str. 2 d. nurodyta, jog: „Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.“ Gyvūnas, su kuriuo asmuo žiauriai elgėsi, ko pasekoje jis žuvo, nėra nei įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. 2. Šiuo atveju, Teismams nėra pareigos paskirti privalomą gyvūno konfiskavimą asmenims, kurie teisiami pagal BK 310 str., t. y. žiauriai elgėsi su gyvūnu ko pasekoje gyvūnas buvo suluošintas. Tuo labiau, net ir norėdami, Teismai sunkiai gali taikyti gyvūno konfiskavimą pagal BK, kadangi turto konfiskavimas BK normose yra apibrėžiamas kaip uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 3. Vadinasi, Teismai gali veikti savo nuožiūra ir nekonfiskuoti suluošinto gyvūno iš jo savininko. Praktikoje daugybė situacijų, kai prieglaudos perima suluošintą gyvūną, o vėliau jo savininkas grįžta į prieglaudą gyvūno atsiimti. 4. Šiuo atveju siūlytina arba praplėsti konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 str.), arba įvesti naują baudžiamojo poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą t. y. papildyti BK 67 str. Atsižvelgiant į tai, Teismai bent galėtų taikyti gyvūno konfiskavimą kaip būtiną priemonę. Taigi geriausia būtų įvesti privalomą gyvūno konfiskavimą, nes tik tuomet suluošintas gyvūnas nebegrįžtų pas jį suluošinusį savininką. 5. Visgi praktika yra tokia, kad pagal BK vienintelis būdas - prokuroras nutarimu laikinai apriboja nuosavybės teisę į gyvūną ir šis paimamas, o konfiskuoti jau galės tik teismas, kai išnagrinės bylą. |
Atsižvelgti
|
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas patobulinti arba tobulinami, atsižvelgiant į visų subjektų pasiūlymus. Labai sustiprinta administracinė atsakomybė, didžiausia bauda (ir didžiausia ANK) nustatyta 6000 eurų- yra adekvačios ir atgrasančios nuobaudos, kuriomis realiai sprendžiamos problemos ir trumpesnis procesas. BK pakeitimams nepritartina, atsižvelgiant į papildomo Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą – projektus atmesti, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, kuriomis taip pat nepritariama BK 310 straipsnio siūlomiems pakeitimams, taip pat atsižvelgiant į kitų ekspertų, subjektų pastabas, pasiūlymus ir išvadas.
Šis ir kiti „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pasiūlymai yra susiję su kitais BK ar BPK straipsniais kurių šiuo ir kitais projektais nesiūloma keisti, todėl siūlytina pateiktas pastabas ir siūlymus įvertinti Vyriausybėje ir jeigu yra būtinybė, nustatyta tvarka teikti įstatymo projektus Seimui svarstyti.
Teisės specialistų manymu BK nuostatos dėl turto konfiskavimo pakankamos, tačiau šiuo projektu nekeičiami BK Bendrosios dalies straipsniai ir nepateiktas toks projektas, todėl, kaip minėta, nuomonę išanalizuoti pateiktina Vyriausybei. |
|
5. |
Eija Kirikal su šeima iš Suomijos 2020-10-16 |
* |
|
|
Gyvūnų išnaudojimas ir neteisėtas šunų veisimas ir prekyba Lietuvoje Esame susirūpinę, sužinoję, kokia rimta ir plačiai paplitusi yra nelegalių šunų veisyklų problema Lietuvoje. Esame susirūpinę žiniomis, kad šimtai šunų Lietuvos veisyklose gyvena siaubingomis sąlygomis. Esame susirūpinę tuo, kad savanoriai gyvūnų gynėjai turi imtis veiksmų Lietuvos valdžios institucijų, metų metus nesugebėjusių sustabdyti nelegalaus šunų veisimo ir prekybos šunų veisyklose, vardu. Esame susirūpinę tuo, kad jau daug metų Lietuva garsėja kaip nelegalių šunų eksportuotoja Europoje, o Lietuvos valdžios institucijos negali įsikišti. Esame susirūpinę tuo, kad Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatymų nepakanka, norint sustabdyti gyvūnų išnaudojimą ir priversti gyvūnų išnaudotojus pajusti savo veiksmų pasekmes. Esame susirūpinę, susižinoję, kad Europos Sąjungoje gali vykti tokio didelio masto organizuotas nusikalstamas gyvūnų išnaudojimas. Raginame Lietuvos vyriausybę imtis veiksmų ir stabdyti nelegalių šunų veisyklų vykdomą šunų veisimą ir prekybą. Raginame Lietuvos vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų siekiant patobulinti gyvūnų apsaugos įstatymus, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis gyvūnų apsaugos organizacijomis ir užtikrinti, kad valdžios pareigūnai dirbtų efektyviau konfiskuojant prastomis sąlygomis laikomus šunis. |
Atsižvelgti |
Neteikiami konkretūs pasiūlymai įstatymų projektams, tačiau svarstomu paketu patobulinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. |
|
6. |
Piliečiai I. N. ir dar 150 pasirašiusiųjų, 2020-09-22 |
* |
|
|
Prašome, skubos tvarka, keisti jau įregistruotą Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Atsižvelgiant į jau užregistruotus administracinius ir Baudžiamojo kodekso pažeidimus, susijusius su žiauriu elgesiu su gyvūnu, antisanitarinėmis gyvūnų sąlygomis, bejėgiškos būklės gyvūnų išnaudojimu. ĮTRAUKTI: 1. Privalomą gyvūnų čipavimą; 2. Nelegalių daugyklų draudimą; 3. Baudų didinimą už gyvūno kankinimą; 4. Įpareigoti atitinkamas instancijas atlikti dažnesnius veisimu užsiimančių asmenų prevencinius patikrinimus. |
Atsižvelgti |
150 Piliečių grupė neteikia konkrečių pasiūlymų Baudžiamojo kodekso pakeitimui. Neteikiami konkretūs pasiūlymai ir kitiems įstatymų projektams, tačiau svarstomu paketu dėl gyvūnų gerovės, patobulinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. |
|
7. |
Pilietė D. K. 2020-09-28 |
1 |
|
|
„Laba diena. Kadangi jūs nagrinėsite (svarstysite) pataisas dėl įstatymų griežtinimo gyvūnų skriaudikams, noriu pateikti savo pastabas: Manau jog negali būti jokių 3-5 ir t. t. metų gyvūnų sadistams neleisti turėti gyvūnus. Nes gyvūnų sadistai niekados nesikečia, nepasikeis, gyvūnų sadistai turi rimtas psichikos problemas ir tai nepagydoma. Jie niekados nepradės mylėti gyvūnų. Net kriminologas, psichiatrijos profesorius Michailas Vinogradovas teigia, jog ,,sąmoningas žmogus niekados neskriaus, tuo labiau – nežudys gyvūnų. Gyvūnų žudikams nustatoma viena iš trijų diagnozių: 1.Sunki psichopatijos forma, 2.Organinė smegenų patologija, 3.Šizofrenija. Ketvirto varianto nebūna.'' Pridedu ir Psichiatrijos profesoriaus žodžius (Žr. aukščiau). Dėl to įstatyme turi būti nurodoma, jog baustiems pagal BK 310 str., atlikus bausmę turi būti VISAM Gyvenimui uždrausta turėti bet kokį gyvūną (naminį – augintinį, ūkinės paskirties ar laukinį. Daug žmonių nugyveno gyvenimus be jokio gyvūno ir nė vienas dėl to nemirė, nesuprastėjo jų gyvenimo kokybė. Mano nuomonei pritaria labai daug žmonių, ypač – Facebook. Negali būti juokingų bausmių ir tuo labiau baudų, ar viešųjų darbų gyvūnų žudikams. Net ,,atsilikusioje'' Ukrainoje nuolat duodami 5 – 7 metai, skaitau tai nuolat Facebook, nes esu Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių gyvūnų mylėtojų grupėse, gyvūnai tautybės neturi. Teikiu savo, manau – tobulas įstatymų – ANK 346 str. ir BK 310 str. pataisas. Papildysiu – Žymus rusų rašytojas Lev Tolstoj (Лев Толстой) yra pasakęs – ,,Valstybė, kuri nesirūpina pačiais silpniausiais – gyvūnais, yra nusikalstama, pasmerkta žlugimui''. Tai nebūkit nusikaltėliais, nenaikinkit Valstybės, priimkit tinkamas pataisas, įstatymą gyvūnų skriaudikams. AČIŪ. Pagarbiai, D. K., neabejingas gyvūnų skausmui žmogus. P.S. atsiprašau už gramatines, stilistines klaidas, nes mokyklą, studijas baigiau Sibire, esu tremtinių vaikas.“ <<<<<<>>>>>> Mano siūlomos įstatymų -ANK 346 ir BK 310 pataisos: BK 310 str. – mano nuomone – negali būti jokių viešųjų darbų, areštų, baudų. Jame turi būti TIK laisvės atėmimas. Nuo 6 iki 10 metų. Viešieji darbai, baudos, areštas gali būti tik ANK, bet ne BK. Siūlau tokį BK 310 str. – „310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 iki 10 metų. 1.1. tas kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ir dėl to gyvūnas buvo suluošintas , baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 iki 10metų. 1.2 tas kas žiauriai elgėsi su gyvūnų ir dėl to gyvūnas žuvo, baudžiamas laisvės atėmimu – 10 metų. 2. tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu dėl ko gyvūnas buvo suluošintas ar žuvo, jam atlikus bausmę draudžiama visam laikui ateityje turėti bet kokį (naminį-augintinį, ūkinės paskirties; laukinį) gyvūną. 2.1. tai galioja ir asmenims, gyvenantiems vienoje patalpoje (teritorijoje) – (bute, name, kambary ir t.t.) su teistu pagal BK 310 str. asmeniu. Galioja gyvenimo su teistu pagal BK 310 str. asmenimi laikotarpiu. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Turi būti pakeistas ir ANK 346 str., turi būti pakeista jo 18 d. iš jos turi būti išimti žodžiai – ,,gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas,''. Tai turi būti nagrinėjama tik pagal Baudžiamąjį Kodeksą – tik BK 310 str. Šie žodžiai įrašyti ANK ir leidžia gyvūnų sadistams išvengti teisingos bausmės už gyvūno suluošinimą ar nužudymą. Negali būti gresiančios žūties ar gresiančio suluošinimo. Tai yra ar to nėra. Ar gyvūnas būna suluošintas ar būna nužudytas. Kaip ir žmogus. ANK 346 str. 18 d. turi skambėti taip – ,, Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnas patyrė kančias, bet nebuvo suluošintas, ar nužudytas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.'' Visiškai turi būti panaikinta ANK 346 str. 16 d. dėl mano jau aprašytų argumentų 18d., nes sąvoka ,,Žiaurus elgesys su gyvūnu'' jau yra 18d. ir turi būti kaip mano siūloma 18d. LABAI keistai skamba ANK 346 str. 21 d. ,, už administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti ,,bendravimo su vaikais tobulinimo programoje''. Prie ko čia vaikai, jei įstatymas apie gyvūnus??? Šie žodžiai turi būti išbraukti iš šio straipsnio – mano nuomone. Ir 21 d. vietoj žodžių gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – ''turi būti įrašyta ,,papildomai gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė.'' <<<<<<>>>>>> AČIŪ kad perskaitėt mano mintis, siūlymus.“ |
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-10-12 |
1 |
1 |
|
Dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5171 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: Baudžiamąją atsakomybę už iš anksto nepažadėtą nusikaltimo slėpimą nustato BK 237 straipsnis, pagal kurį atsakomybė kyla, jei buvo slepiamas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Šis BK straipsnis taip pat nustato, kad baudžiamoji atsakomybė netaikoma nusikaltimą padariusio asmens artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūlomi pakeitimai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už nepranešimą apie nesunkų nusikaltimą, neatitinka proporcingumo principo. Pažymėtina, kad asmeniui, iš anksto pažadėjusiam slėpti nusikaltimą, baudžiamoji atsakomybė kyla kaip nusikaltimo bendrininkui (BK 24 straipsnis). |
Pritarti |
|
|
2. |
Generalinė prokuratūra 2020-10-09 |
1 |
1 |
|
Dėl BK 310 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-5171. Projekte BK 310 straipsnio 1 dalies dispoziciją siūloma papildyti žodžiais „arba tas, kuris nuslėpė tokį elgesį“. Kyla abejonių dėl tokios formuluotės tikslingumo, nes pagal siūlomą BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiamas ne tik asmuo, žiauriai elgęsis su gyvūnu, jį kankinęs, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, bet ir asmuo, kuris nuslėpė tokį elgesį (pavyzdžiui matęs tokį įvykį, tačiau nepranešęs apie jį, arba davęs parodymus, kad kaltininkas taip nesielgė), nors abiejų veikų pavojingumas akivaizdžiai skiriasi. Projekte siūloma formuluotė „arba tas, kuris nuslėpė tokį elgesį“ atitiktų baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą šiuo metu galiojančiame BK 238 straipsnyje (Nepranešimas apie nusikaltimą). Tačiau pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 238 straipsnį kyla už nepranešimą apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, o BK 310 straipsnis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). |
Pritarti |
|
|
3. |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-13 |
1 |
1 |
|
Dėl projekto Nr. XIIIP-5171 Nepritariame projekto XIIIP-5171 1 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma keisti BK 310 straipsnio 1 dalį ir nustatyti atsakomybę ir tam asmeniui, kuris nuslėpė žiauraus elgesio su gyvūnu faktą. Pažymėtina, kad BK 238 straipsnyje („Nepranešimas apie nusikaltimą“) numatyta atsakomybė tam, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Manome, kad pasiūlymas tokią atsakomybę nustatyti ir už padarytą nesunkų nusikaltimą prieštarauja proporcingumo principui ir sudaro sąlygas galiojančių normų tarpusavio nesuderinamumui. |
Pritarti |
|
|
4. |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-13 |
* |
|
|
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis pagrindinius teisėkūros principus, kurie išreiškia imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir teisės normos turi derėti tarpusavyje (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, iš esmės nepritariame Įstatymų projektams. Manome, kad nurodyti siūlomų Įstatymų projektų tikslai – užtikrinti, kad bausmės būtų ne tik neišvengiamos, bet ir atgrasančios, bei užtikrinti ne tik teorinį, bet ir praktinį normų, draudžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais, įgyvendinimą, gali būti pasiekiami užtikrinus glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal kompetenciją inicijuojant daugiau profesionalių bei nešališkų patikrinimų. Sutikdami su aptariamos temos aktualumu ir būtinybe ieškoti efektyvių būdų užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, taip pat pažymėdami tai, kad dažnu atveju esamas teisinis reguliavimas, kaip rodo policijos praktika, suvaržo atitinkamų institucijų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir apsaugą, teises tokius pažeidimus nustatyti ir imtis greitų priemonių „čia ir dabar“ principu, atkreipdami dėmesį į tai, kad vis dėlto baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma kaip ultima ratio priemonė, būtina ANK nuostatų taikymo efektyvumui užtikrinti, siūlome svarstyti šiuos ANK pakeitimus:<...>. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Kaimo reikalų komitetas 2020-12-03 |
* |
|
|
* |
6.1. Sprendimas: atmesti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5171, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas, kadangi įstatymo projekto nuostatomis siūloma nustatyti perteklinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą XIIIP-5171 atmesti, atsižvelgiant į Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, kitų kompetentingų institucijų pastabas, pasiūlymus ir išvadas.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė