LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 305 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2876

2023-11-22 Nr. 102-P-60

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai:
Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-14	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 305 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už „privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo“ pažeidimą. Projektas diskutuotinas. Pirma. ANK 305 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 305 straipsnio 7 dalį). Taigi, pagal kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto reg. XIVP-2868 (toliau – įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2868) 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reguliavimą, veiklą privačioje saugomoje vietovėje reglamentuos privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės. Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės su žemės savininkais bus individualiai susitariama „<...> dėl gamtos vertybių, įskaitant negyvosios gamtos vertybes, ar kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje <....>“, taip pat sudarytoje sutartyje bus sutarta dėl privačios saugomos vietovės žymėjimo. Ši sutartis bus registruojama Nekilnojamojo turto registre (įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 23 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės ^[1]. Iš teikiamo projekto nėra aišku, kaip šiuo atveju bus nustatinėjama asmens kaltė, jeigu tikslios sutarties sąlygos bus žinomos privačios žemės savininkams ir VSTT, o kiti asmenys nebus tinkamai informuoti dėl privačios saugomos vietovės sudarytoje apsaugos sutartyje įtvirtintus privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo reikalavimus, kurių privaloma laikytis privačioje saugomoje vietovėje ir kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Vien objektyvių požymių akivaizdumas nereiškia ir subjektyvių požymių buvimą. Antra. Sisteminė kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 5 ir 32 straipsnių nuostatų analizė suponuoja, kad pagal kompetenciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai vykdys veiklos, reglamentuojamos pagal atitinkamus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, kontrolę, o apsaugos sutarčių, nurodytų kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje, priežiūrą atliks jas sudariusios saugomų teritorijų direkcijos arba VSTT. Taigi, yra numatoma tik veiklos saugomose teritorijose kontrolė. Privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimas nėra reglamentuotas, todėl nėra aišku, kokia konkreti asmens veika būtų traktuojama kaip privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas už ką asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 305 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant išvengti galimo ANK 305 straipsnio 7 dalies nuostatų, priėmus įstatymą, taikymo problemų, įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2868 turėtų būti nustatytas privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimas, taip pat įtvirtinti visuomenės informavimo apie tokio režimo nustatymą būdai.	Pritarti iš dalies	STĮ projekto 2 str. 29 d. yra apibrėžta, kas yra laikoma privačia saugoma vietove (*Privati saugoma vietovė* – privačios nuosavybės teise valdoma teritorija, kurioje pagal su žemės savininku sudarytą apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės siekiama išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, ir jų buveines, biologinę įvairovę, kraštovaizdį, gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektus, atkurti pažeistas ekosistemas, išsaugoti vietos bendruomenėms svarbias vietoves, nustatomas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimas). Pagal STĮ 22 str. 7 d. privati saugoma vietovė nustatoma tik tada, kai yra sudaroma apsaugos sutartis su privačios žemės savininku (fiziniu ar juridinius asmeniu) ir VSTT. STĮ 5 str. 4 p. atskleistas apsaugos sutarties turinys (sudarytoje apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės su žemės savininkais individualiai susitariama dėl gamtos vertybių, įskaitant negyvosios gamtos vertybes, ar kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje). Privačios saugomos vietovės apsaugos režimas yra sutariamas apsaugos sutartimi, manytina, kad įstatymo lygmeniu apibrėžti visas gamtos vertybių apsaugos situacijas neįmanoma. ANK reikia numatyti, kad ir už privačiose saugomose vietovėse padarytus apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus būtų taikoma atsakomybė. Kad tretiesiems asmenims būtų žinoma apie privačios saugomos vietovės egzistavimą ir joje taikomus apribojimus, STĮ projekto 26 str. yra nustatyti privačių saugomų vietovių ribų ženklinimo reikalavimai, o STĮ projekto 25 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad Saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiama ir viešinama informacija apie privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemones.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-14

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 305 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už „privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo“ pažeidimą. Projektas diskutuotinas.

Pirma. ANK 305 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 305 straipsnio 7 dalį). Taigi, pagal kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto reg. XIVP-2868 (toliau – įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2868) 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reguliavimą, veiklą privačioje saugomoje vietovėje reglamentuos privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) sudaryta apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės. Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės su žemės savininkais bus individualiai susitariama „<...> dėl gamtos vertybių, įskaitant negyvosios gamtos vertybes, ar kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje <....>“, taip pat sudarytoje sutartyje bus sutarta dėl privačios saugomos vietovės žymėjimo. Ši sutartis bus registruojama Nekilnojamojo turto registre (įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 23 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės ^[1].

Iš teikiamo projekto nėra aišku, kaip šiuo atveju bus nustatinėjama asmens kaltė, jeigu tikslios sutarties sąlygos bus žinomos privačios žemės savininkams ir VSTT, o kiti asmenys nebus tinkamai informuoti dėl privačios saugomos vietovės sudarytoje apsaugos sutartyje įtvirtintus privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo reikalavimus, kurių privaloma laikytis privačioje saugomoje vietovėje ir kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Vien objektyvių požymių akivaizdumas nereiškia ir subjektyvių požymių buvimą.

Antra. Sisteminė kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 5 ir 32 straipsnių nuostatų analizė suponuoja, kad pagal kompetenciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai vykdys veiklos, reglamentuojamos pagal atitinkamus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, kontrolę, o apsaugos sutarčių, nurodytų kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje, priežiūrą atliks jas sudariusios saugomų teritorijų direkcijos arba VSTT. Taigi, yra numatoma tik veiklos saugomose teritorijose kontrolė. Privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimas nėra reglamentuotas, todėl nėra aišku, kokia konkreti asmens veika būtų traktuojama kaip privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas už ką asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 305 straipsnio 7 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant išvengti galimo ANK 305 straipsnio 7 dalies nuostatų, priėmus įstatymą, taikymo problemų, įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2868 turėtų būti nustatytas privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimas, taip pat įtvirtinti visuomenės informavimo apie tokio režimo nustatymą būdai.

Pritarti iš dalies

STĮ projekto 2 str. 29 d. yra apibrėžta, kas yra laikoma privačia saugoma vietove (Privati saugoma vietovė – privačios nuosavybės teise valdoma teritorija, kurioje pagal su žemės savininku sudarytą apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės siekiama išsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, tvirtinamą aplinkos ministro, ir jų buveines, biologinę įvairovę, kraštovaizdį, gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektus, atkurti pažeistas ekosistemas, išsaugoti vietos bendruomenėms svarbias vietoves, nustatomas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimas). Pagal STĮ 22 str. 7 d. privati saugoma vietovė nustatoma tik tada, kai yra sudaroma apsaugos sutartis su privačios žemės savininku (fiziniu ar juridinius asmeniu) ir VSTT. STĮ 5 str. 4 p. atskleistas apsaugos sutarties turinys (sudarytoje apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės su žemės savininkais individualiai susitariama dėl gamtos vertybių, įskaitant negyvosios gamtos vertybes, ar kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje).

Privačios saugomos vietovės apsaugos režimas yra sutariamas apsaugos sutartimi, manytina, kad įstatymo lygmeniu apibrėžti visas gamtos vertybių apsaugos situacijas neįmanoma.

ANK reikia numatyti, kad ir už privačiose saugomose vietovėse padarytus apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus būtų taikoma atsakomybė.

Kad tretiesiems asmenims būtų žinoma apie privačios saugomos vietovės egzistavimą ir joje taikomus apribojimus, STĮ projekto 26 str. yra nustatyti privačių saugomų vietovių ribų ženklinimo reikalavimai, o STĮ projekto 25 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad Saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiama ir viešinama informacija apie privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemones.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 223-11-22	2				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydimasis Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2868, kuriame, patobulinus pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete, buvo nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, atitinkamai koreguotina ir lydimojo įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. ~~sausio~~ liepos 1 d.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

223-11-22

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydimasis Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2868, kuriame, patobulinus pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete, buvo nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, atitinkamai koreguotina ir lydimojo įstatymo projekto įsigaliojimo data.

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. ~~sausio~~ liepos 1 d.

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė