PASIŪLYMAI
DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. xiiip-4949
2020-06-19
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
7 |
1 |
11 |
Argumentai:
Projekte siūloma nelaikyti lobistine veikla viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklos. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 6 d. nustato, kad Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija (toliau tekste NVO) – „nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei“. Įstatyme nėra kriterijų, pagal kuriuos Nevyriausybinei organizacijai yra suteikiamas Viešosios naudos NVO statusas. Viešąją naudą kuria verslininkų organizacijos (asociacijos), darbuotojų, atskirų profesinių grupių organizacijos. Taigi pagal tokią įstatymo projekte esančią formuluotę lobistine nebūtų laikoma veikla tik dėl to, kad organizacijai suteiktas viešosios naudos NVO statusas. Tokia išimtis leidžia apeiti įstatymą asmenims, kurie vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, siekia išvengti visuomeės dėmesio ir neskaidriai veikti sprendimų priėmėjus. Be to, ekspertų teigimu viešosios naudos statuso suteikimas paprastai siejamas su didesniu organizacijos veiklos skaidrumu, atskaitingumu ir, dėl sukuriamos didesnės viešosios naudos - teisėmis į mokestines lengvatas. [1] Europos Tarybos 2017 metų kovo mėnesį priimtos Ministrų Komiteto rekomendacijos „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“[2], kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“. Pasak rekomendacijų, turėtų būti taikoma bent šių kategorijų lobistinė veikla: a. konsultantai lobistai, veikiantys trečiosios šalies vardu; b. vidaus lobistai, veikiantys darbdavio vardu; c. organizacijos ar įstaigos, atstovaujančios profesinio ar kito sektoriaus interesus.
Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 7 straipsnio1 dalies 11 punktą ir straipsnį išdėstyti taip:
7 straipsnis. Veikla, kuri nelaikoma lobistine 1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą; 2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą; 3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla; 4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; 5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą; 6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis; 7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą; 8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; 9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; 10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veikla;
1
|