LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2215

2018-06-13 Nr. 103-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, N. Raglienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento auditorė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ministras, V. Vidžiūnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Brasiūnaitė –finansų viceministrė, J. Laurikėnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyr. patarėja, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, E. Židonas – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys, V. Mitalas – Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, T. Jakutavičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narys, D. Petružytė – Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė, L. Križinauskienė - Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narė, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė, G. Nausėda – SEB banko vyr. ekonomistas, M. Barkovski – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29	1			Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nustatyti progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 21 iki 25 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą, net ir 45 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t. y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėti principai pasireiškia tuo, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgiant į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.	Iš dalies pritarti.	Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.
2.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29				2. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Projekto 2 straipsniu yra nustatomi tik metiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, priklausomai nuo gautų pajamų, gyventojas turės pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir perskaičiuoti jam priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Iš projekto nuostatų neaišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui mokės darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nustatant, kokie tarifai yra taikomi konkrečioms pajamoms bei aiškiai detalizuojant tokių metinių pajamų perskaičiavimo tvarką.	Nepritarti.	Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.
3.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29				3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 4 punktu ir nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiamas statinio apibrėžimas - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę „pastatų ir kitų statinių“, kadangi statinio sąvoka apima tiek pastatą, tiek inžinerinį statinį. Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikiamas patalpos apibrėžimas - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto tekste nurodyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos patirtos ir patalpų remontui. Trečia, svarstytina, ar nevertėtų įtvirtinti nuostatos, jog šis statinys (patalpos) turėtų būti Lietuvos Respublikoje, nes priešingu atveju galimai atsirastų galimybė piktnaudžiauti tokia lengvata. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi, statinio remontas skirstomas į kapitalinį ir paprastąjį remontą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai nevertėtų tikslinti projekto nuostatų. Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalimi statybos darbai apima naujų statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ar jų griovimą (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) ir jie skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos gali kelti problemų praktikoje, kuomet reikėtų išskirti išlaidas, kurie darbai turėtų būti priskirtini apdailos darbams, o kurie – kitiems statybos darbams. Be to, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš jo nuostatų nėra aišku, kodėl iš statybos darbų yra išskiriamas tik statinio remontas, o pvz. iš pajamų negalėtų būti atimamos išlaidos patirtos vykdant statinio rekonstravimą. Šešta, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar į apdailos ir remonto darbų išlaidas turėtų būti įtrauktos išlaidos medžiagoms ir detalėms. Septinta, lengvojo automobilio apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 6 dalyje - motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl analogiška nuostata nebūtų taikoma ir kitų motorinių transporto priemonių remontui (pvz. mopedų, motociklų remontui ir pan.). Svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti projekto nuostatų. Aštunta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti už kokio turto remontui patirtas išlaidas galima pasinaudoti šia lengvata (t.y. nuosavybės teise priklausančio, nuomojamo, naudojamo panaudos tikslais, lizinguojamo ir pan.). Devinta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kas patenka į sąvoką „vaikų priežiūros paslaugos“. Dešimta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sąvoka „nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakoreguoti ir sąvokos „vaikų priežiūra“.	Pritarti iš dalies ir siūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai patobulinti įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.
4.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29				4. Atsižvelgiant į projektu daromus pakeitimus, manytina, kad projekto 5 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2¹ punktą.	Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos (LRDPS) pirmininkė Regina Dvaržeckytė, 2018-05-26 (2018-05-29 Nr. g-2018-5668)				LR Seimui, LR Vyriausybei LRDPS ataskaitinės konferencijos (2018 m. gegužės 26 d., Palanga) rezoliucija dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais. Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei: - Lietuvoje nesumažins pajamų nelygybės bei socialinės atskirties; - daliniai progresiniai gyventojų pajamų tarifai įvedami tik darbo užmokesčiui neapmokestinant daugiau ne darbo pajamų; - „Sodros“ bazinė pensija perkeliama į Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama. Konferencijos delegatų vertinimu, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės, todėl Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai reikalauja: 1. Užtikrinti socialinį dialogą įtraukiant į pasiūlytos reformos analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus; 2. Įgyvendinti visus reikalavimus pateiktus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“.	Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.
2.	Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, 2018-05-31 Nr. 02/06 (2018-05-31 Nr. 2018-g-5741)				Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje registruotu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2215 (toliau - GPM), teikiame konsoliduotas Lietuvos bankų asociacijos narių pastabas ir pasiūlymus: Dėl papildomų pensijų kaupimo įmokų Projektu siūloma išplėsti GPM įstatymo 21 str. numatytų išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos, sąrašą. Sąrašas išplečiamas nustatant, kad papildomos kaupiamosios pensijų įmokos, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, taip pat priskiriamos prie išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo pakeitimu siekiama sudaryti papildomas paskatas pensijoms kaupti. Atsižvelgiant į tai, kad šiai lengvatai yra nustatytas ribojimas, jog lengvata taikoma tik toms įmokoms, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, darytina išvada, kad šios mokestinės lengvatos tikslinė grupė - daugiau negu vidutines pajamas uždirbantys darbuotojai. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte paminėtiems tikslams prieštarauja to paties GPM įstatymo 21 str. straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo numatoma 2000 eurų išlaidų, kurioms gali būti taikoma ši lengvata, apribojimą taikyti ir papildomoms pensijų kaupimo įmokoms. Nustatytas 2000 eurų ribojimas neskatins pasinaudoti siūloma lengvata, nes pasinaudoti šia lengvata pvz. gyvybės draudimu apsidraudusiai 4 asmenų šeimai, kai pajamas uždirba vienas šeimos narys, praktiškai yra negalima - jei už visus šeimos narius vidutiniškai mokama 50 eurų draudimo įmoka, praktiškai yra išnaudojamas nustatytas limitas (po 50 x 3 x 12 = 1800 eurų). Siūlome numatyti, kad GPM įstatyme nustatytas 2000 eurų ribojimas nebūtų taikomas papildomoms pensijų kaupimo įmokoms. Dėl su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktame GPM pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, jog siekiant skatinti produktyvias investicijas, naujų geriau apmokamų darbo vietų kūrimą, labai svarbu spręsti dėl vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimo naštos mažinimo klausimus. Be to, apskritai vienu pagrindiniu įstatymo projekto uždavinių nurodomas mokesčių naštos mažinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinimui vietoje šiuo metu galiojančio 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo numatomas 21 procento tarifas (25 procentų pajamų mokesčio tarifas, jei darbo santykių pajamos viršytų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas). Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinėse bendrovėse, siekiant motyvuoti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, yra įgyvendintos skatinimo sistemos, pagal kurias darbuotojams suteikiama teisė nemokamai gauti bendrovės akcijų arba jas įsigyti už kainą, mažesnę nei šių akcijų rinkos kaina. Paprastai tokia teisė būna suteikiama į užsienyje veikiančios darbdavio patronuojančios (motininės) bendrovės akcijas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus darbuotojų nauda, gauta nemokamai arba už mažesnę nei rinkos kaina gavus darbdavio patronuojančios bendrovės, esančios užsienio valstybėje, akcijų, laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, gautomis iš užsienio valstybės ir darbuotojai, pateikdami Metinę gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją, nuo šių pajamų apskaičiuoja ir į valstybės biudžetą sumoka 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį. Šiuo metu socialinio draudimo įmokos nėra skaičiuojamos, kai akcijos yra gaunamos ne iš darbdavio ir darbdavys su akcijomis susijusių išlaidų nekompensuoja arba kai akcijos yra suteikiamos pagal pasirinkimo sandorį ir teisė į akcijas suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų. Įsigaliojus siūlomam įstatymo projektui su darbo santykiais susijusioms pajamoms, t.y. darbuotojams gavus ar už mažesnę nei rinkos kainą įsigijus darbdavio patronuojančios bendrovės akcijų vietoje 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo būtų taikomas 21 (25) procentų tarifas. Tokiu būdu šių darbuotojų atžvilgiu mokesčių našta reikšmingai išaugtų. O tai prieštarautų įstatymo projektu keliamiems tikslams mažinti mokesčių naštą vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems asmenims bei skatinti naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Todėl siūlytume teikiamame įstatymo projekte numatyti, jog su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siūlomos GPM įstatymo 6 straipsnio l 1 dalies nuostatos netaikomos, t.y. tokia nauda ir toliau būtų apmokestinama 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.	Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti iš dalies ir atitinkamai tobulinti įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.
3.	Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, 2018-06-11 Nr. 1.16-37 (2018-06-11 Nr. g-2018-6124)				Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl mokesčių įstatymų projektų paketo (XIIIP-2213-XIIIP-2215) Gerbiamieji, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2215) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Siūlome: ● atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinant per NPD didinimą; ● mokesčių įstatymų pakeitimus priimti kartu su socialinio draudimo sistemą reglamentuojančių įstatymų pakeitimais. Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-2215) Dėl progresinio GPM tarifo įvedimo Atkreipiame dėmesį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu įtvirtinamo progresinio GPM laiptelio įvedimo nauda biudžetui – mažiausia iš visų siūlomų mokesčių pakeitimų. Projekto rengėjų vertinimu, progresinis GPM biudžetą papildytų vos 4 mln. eurų per metus. Tai būtų vienas menkiausių biudžeto pajamų šaltinių – mažiau pajamų būtų surenkama tik iš paveldimo turto mokesčio (2018 m. planas – 1,3 mln. eurų). Iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar prie siūlymo įgyvendinimo kaštų yra įvertinta progresinio GPM tarifo įvedimo administracinė našta verslui. Pabrėžiame, kad mažesnis mokesčio tarifų skaičius prisideda prie šalies mokesčių sistemos patrauklumo. Įvedę dar vieną – 25 proc. dydžio – GPM tarifą, šį faktorių prarastume. Pasaulio banko ekspertai vertindami skirtingų šalių mokesčių sistemas nuolat akcentuoja mokesčių sistemos paprastumo svarbą. Anot jų, per pastaruosius 11 metų 43 valstybės naikino arba sujungė mokesčius, siekdamos supaprastinti mokesčių sistemas.^{^[1]} Įvedus naują 25 proc. dydžio GPM tarifą, ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama šiuo – didesniu – tarifu (atsižvelgiant į tarifo ribą, kuri susieta su siūlomomis „Sodros” lubomis, kurios ateityje bus pažemintos nuo 120 iki 60 VDU). Šio tarifo įvedimas didintų mokesčių sistemos nestabilumo riziką, nes būtų sukurtas precedentas keisti progresinį GPM tarifą bei įvesti naujus GPM tarifus. Dėl mokesčių sistemos pertvarkos nuoseklumo Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau aprašytas siūlomas GPM tarifo didinimas yra itin kritikuotinas, dėl to, kad kituose užregistruotuose sisteminės reformos įstatymų projektuose nėra nuostatos dėl didžiosios dalies draudėjų, apdraustųjų ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifų. Taip pat nėra parengtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame būtų numatyti nauji įmokų tarifai. Siūlomos reformos neįmanoma visapusiškai sistemiškai įvertinti, kai neaišku, kokie yra būsimi įmokų dydžiai ir kaip pasikeis mokesčių našta. Išlieka rizika, kad atlikus reformą, sujungus darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir padidinus įmokų bazę, bus priimti kiti (didesni) tarifai, nei buvo pristatyta visuomenei anksčiau vykusių konsultacijų metu. Konkretus GPM tarifo dydis gali būti nustatytas tik kartu tvirtinamų socialinio draudimo įmokų tarifų kontekste. Įstatymais neįtvirtinus socialinio draudimo įmokų „lubų“, tačiau patvirtinus 25 proc. dydžio GPM tarifą, mokesčių našta aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims nepagrįstai išaugtų. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, o mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinti per NPD didinimą. Kartu su GPM tarifo pakeitimais įstatymiškai įtvirtinti socialinio draudimo įmokų dydžius.	Nepritarti.	Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LR Seimo nariai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, 2018-06-07

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 30 procentų pajamų mokesčio tarifu.““

Nesvarstyti.

Komitetas pritarė LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo nariai

nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas,

2018-06-07

Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą.

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimu nebūtų sprendžiama pajamų nelygybės problema, todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažintų socialinę atskirtį ir užtikrintų proporcingą apmokestinimą.

Pasiūlymas:

Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos ~~120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti~~, apmokestinama 2119 procento pajamų mokesčio tarifu;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;

3) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų~~2019~~ metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.

~~2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

~~1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU),~~ ~~taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;~~

~~2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU,~~ ~~taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“~~

~~3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

~~1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU),~~ ~~taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;~~

~~2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU,~~ ~~taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“~~

~~4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

~~1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU),~~ ~~taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;~~

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“.

Nesvarstyti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo nariai

nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas,

2018-06-07

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo ~~2 straipsnio 2, 3, 4 dalis,~~ 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 2dalis ir~~ 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 3 dalis ir~~ 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 4dalis,~~5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 1 dalies,~~ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas.

7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

8. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 2 dalies,~~ 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas.

9. Šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 202119 ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pajamas.

10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

11. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas.

12. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 4dalies ir~~ 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

13. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą“.

Nesvarstyti ir suredaguoti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-12

Argumentai: Siekiant sudaryti galimybes kaupti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervą, siūloma vietoj 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą, tarifo nustatyti 19,5 proc. tarifą, atitinkamai mažinant GPM tarifą nuo 21 iki 20 proc., taip pat peržiūrint ir NPD dydžius (2019 m. NPD taikymo aprėptį išplėsti ne iki 2,5 VDU, o iki 2 VDU, 2020 m. – iki 2,25 VDU ir 2021 m. iki 2,5 VDU)

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.““

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-12

Argumentai: žr. argumentus 4 pasiūlymui.

Pasiūlymas:

2. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu ~~3 360~~ 3600 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = ~~3 360~~ 3600 – 0,15 ~~0,11~~ x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“

2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra ~~280~~ 300 eurų;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = ~~280~~ 300 – 0,15 ~~0,11~~ x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“

3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~330~~ 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~288~~ 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

4. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu ~~4 440~~ 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = ~~4 440~~ 4800 – 0,17 ~~0,14~~ x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“

5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = ~~370~~ 400 – 0,17 ~~0,14~~ x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“

6. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~420~~ 453 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~378~~ 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

7. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu ~~5 640~~ 6000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = ~~5 640~~ 6000 – 0,17 ~~0,16~~ x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“

8. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = ~~470~~ 500 – 0,17 ~~0,16~~ x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“

9. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~520~~ 553 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra ~~478~~ 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

Nepritarti.

Komitetas pritarė LR Seimo narių Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės ir Petro Gražulio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 4 straipsnio.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis,

2018-06-12

Argumentai: Siekiant remti patvarų ir labiau subalansuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir užtikrinant didesnį ilgalaikį Valstybinio socialinio draudimo fondo stabilumą, vietoj siūlomo 21 proc. GPM tarifo, siūlytina numatyti 20 proc. GPM tarifą (o vietoje 18,5 Valstybinio socialinio draudimo įmokoms taikomo tarifo, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo, siūlytina numatyti 19,5 proc. tarifą), tačiau jį taikyti ne tik pajamoms iš darbo santykių, bet ir kitoms gyventojo gaunamoms pajamoms, išskyrus pajamas, gaunamas vykdant individualią veiklą bei pajamas, gautas iš paskirstytojo pelno, taip pat ligos, motinystės ir kitas socialines išmokas (šioms pajamoms ir toliau taikyti 15 proc. GPM tarifą).

Taip pat siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų įvedimo bei su šiuo pakeitimu susijusio progresinio GPM tarifo įvedimo, nes dėl apmokestinimo mažinimo mažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

~~1. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

~~2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

~~3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

~~4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~

„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir jį papildyti 1¹ dalimi:

„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.“

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-12

Argumentai:

Siekiant remti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau užtikrinant, kad jis būtų patvaresnis, siūlytina peržiūrėti NPD dydžius, ir 2019 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį nustatyti 300 eurų, tačiau NPD taikymo ribą plėsti iki 1.5 VDU, ne iki 2.5 VDU (kaip siūlo LR Vyriausybė). Taip pat apsiriboti vienais metais – 2019 metais, kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų 2020 ir 2021 metams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 600 ~~3 360~~ eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = ~~3 360~~ 3 600 – ~~0,11~~ 0,22 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“

2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = ~~280~~ 300 – ~~0,11~~ 0,22 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“

3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą.

LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-12

4,5

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 proc. iki 21 proc. (20 proc.), o tai sąlygotų ženklius papildomus valstybės biudžeto netekimus grąžinant gyventojams mokesčio permokas dėl investicinio gyvybės draudimo bei pensijų įmokų patirtų išlaidų, siūlytina atitinkamai pakoreguoti maksimaliai leidžiamą atimti gyventojo patirtų išlaidų sumą nuo 2 000 eurų iki 1 500 eurų. Tuo tarpu, maksimali grąžintina iš biudžeto lėšų suma, asmeniui nemažėtų ir liktų ta pati - 300 eurų.

Pasiūlymas:

Projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:

„4. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 ~~2 000~~ eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“

5. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 ~~2 000~~ eurų.“

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą.

LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-12

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu siūlymu siūloma atsisakyti progresinio GPM tarifo, netenka prasmės Projekto 6 straipsnis.

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 6 straipsnį ir buvusį 7 straipsnį, laikyti 6 straipsniu.

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

10.

LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-12

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus siūlymus (atsisakyti trimečio NPD didinimo plano, taip pat VSD įmokų lubų įvedimo ir kt.), siūlytina atitinkamai pakoreguoti ir Projekto 7 straipsnį dėl Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo.

Pasiūlymas:

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

„1. Šis įstatymas, išskyrus ~~šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir~~ šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

~~2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.~~

~~3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.~~

~~4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4dalis,5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.~~

5. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio ~~1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių~~ nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas.

7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, ~~6 straipsnio nuostatos~~ taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

~~8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas.~~

~~9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas~~

~~10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.~~

~~11.~~ 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas.

12. 6. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 4dalies ir~~ 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

13.7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

11.

LR Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,

2018-06-12

Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma individualios veiklos pajamoms (tik toms, kuriuos lieka atskaičius išlaidas), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą.

Tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:

„1³. Gyventojo individualios veiklos pajamų dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

12.

LR Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,

2018-06-12

Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma pajamoms iš paskirstytojo pelno, didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Papildyti 6 straipsnį 1⁴ dalimi:

„1⁴. Gyventojo pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

Pritarti.

Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus.

13.

LR Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,

2018-06-12

Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma gyventojų pajamoms iš kitų pajamų šaltinių (kapitalo pardavimo, nuomos ir t.t.), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Papildyti 6 straipsnį 1⁵ dalimi:

„1⁵. Gyventojo pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“

Nesvarstyti.

Posėdžio metu LR Seimo narys Tomas Tomilinas pasiūlymą atsiėmė.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal LR Seimo narių Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymą dėl įstatymo projekto 4 ir 5 straipsnių (kuriems komitetas pritarė), komiteto pasiūlymus, LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir asociacijų pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-13	2				Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, siūlome juos redakciškai sujungti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ~~1. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:~~ „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ ~~2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ ~~3. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ ~~4. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.“ 3. Papildyti 6 straipsnį 1² dalimi: „1². Gyventojo individualios veiklos metinė pajamų dalis, viršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ 4. Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi: „1³. Gyventojo metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti 120, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“	Pritarti.
2.	LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-13	3				Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, ir 1¹, 1², 1³ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Pritarti.
3.	LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-13	6				Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ ~~dalies~~ 1¹, 1², 1³ dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“	Pritarti.
4.	LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-13	7				Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo ~~2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir~~ šio straipsnio 5 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ~~2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.~~ ~~3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.~~ ~~4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.~~ 5. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio ~~1 dalies~~, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ~~mokestinio laikotarpio~~ ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. ~~8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas.~~ ~~9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas.~~ ~~10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.~~ ~~11.~~ 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. ~~12.~~ 6. Šio įstatymo ~~2 straipsnio 4 dalies ir~~ 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. ~~13.~~ 7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“	Pritarti.

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 5.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas.

Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė

^{^[1]} World Bank, Paying Taxes, Good Practices, http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/paying-taxes/goodpractices