Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 274

STENOGRAMA

 

2023 m. gegužės 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS, J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­de­da­me 2023 m. ge­gu­žės 18 d. Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.03 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, il­ga­me­čio Sei­mo na­rio, VI ir IX kadenci­jų Sei­mo Pir­mi­nin­ko Čes­lo­vo Jur­šė­no 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mas ir Lietu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės iškilmingas įtei­ki­mas

 

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, il­ga­me­čio Sei­mo na­rio, VI ir IX ka­den­ci­jų Sei­mo Pir­mi­nin­ko Č. Jur­šė­no 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mą ir ap­do­va­no­ji­mo Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­de ce­re­mo­ni­ją. Iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­vau­ja Pre­zi­den­tas V. Adam­kus. (Plo­ji­mai) Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė. (Plo­ji­mai) Auk­š­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kas, pri­pa­žin­tas kaip at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės va­do­vas pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis. (Plo­ji­mai) Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Č. Jur­šė­no ar­ti­mie­ji, ki­ti gar­būs sve­čiai. (Plo­ji­mai)

Prieš pa­kvies­da­mas pir­mą­jį pra­ne­šė­ją, lei­siu sau pa­sa­ky­ti ke­le­tą sa­ki­nių. Sei­mo džen­tel­me­nas. To­kį Č. Jur­šė­ną pa­žįs­ta­me mes, jo ben­dra­žy­giai, ko­le­gos par­la­men­ta­rai, tu­rė­ję gar­bės su juo kur­ti par­la­men­ta­riz­mą Lie­tu­vo­je. Per tik­rai ne­trum­pą dar­bo Sei­me lai­ko­tar­pį ger­bia­mas Čes­lo­vas yra po­li­ti­ko ir par­la­men­ta­ro el­ge­sio bei mo­ra­lės eta­lo­nas. Ne­svar­bu, ar iki iš­nak­tų už­si­tę­su­siuo­se po­sė­džiuo­se, ar su­sier­zi­nu­sios mi­nios ap­sup­ty­je, kai per iš­puo­lius nu­ken­tė­jo jo pa­ties aki­niai, net ir tuo­met ne­su­ma­žė­jo jo at­sa­ko­my­bės ir oru­mo jaus­mas.

Čes­lo­vas sau ir ko­le­goms nuo­lat pri­min­da­vo, jog po­li­ti­nės ba­ta­li­jos ne­ga­li už­gož­ti gy­ve­ni­mo džiaugs­mo, po­zi­ty­vaus po­žiū­rio. Ki­taip ta­riant, Čes­lo­vas gy­ve­na švie­so­je. To­dėl jam sve­ti­mos ad ho­mi­nem ata­kos prieš opo­nen­tus, jam sve­ti­ma su­si­prie­ši­ni­mo po­li­ti­ka. Iš Čes­lo­vo ne­at­im­si prin­ci­pin­gos ir aiš­kios po­zi­ci­jos, bet jis jos ne­de­monst­ruo­ja kaip ko­kio nors kvai­lo už­si­spy­ri­mo. Čes­lo­vas vi­suo­met pa­si­sa­ko su aiš­kiais ar­gu­men­tais. Vi­sa tai – gi­lios po­li­ti­nės iš­min­ties iš­da­va, ku­rią, ti­kiu, Čes­lo­vas per il­gus me­tus iš­to­bu­li­no žais­da­mas šach­ma­tais. Čes­lo­vas – meist­ras, ži­nau tai iš sa­vo pa­tir­ties. Tik­ras meist­ras net pra­lai­mė­jęs šyp­so­si ir gar­bin­gai spau­džia ran­ką opo­nen­tui.

Trum­pa is­to­ri­ja, at­spin­din­ti jaut­rų ir džen­tel­me­niš­ką bū­dą. Du pa­vyz­džiai. Kai Lie­tu­vo­je 1993 me­tais lan­kė­si po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II, jo pri­ėmi­mo Sei­me me­tu Čes­lo­vas, pa­ma­tęs, kad po­li­ti­nis ka­li­nys, par­la­men­ta­ras J. Lis­tavi­čius sto­vi ato­kiau nuo ki­tų, su­sku­bo kreip­tis į po­pie­žių pra­šy­da­mas leis­ti J. Lis­ta­vi­čiui pa­bu­čiuo­ti Šven­to­jo Tė­vo ran­ką. Čes­lo­vas ži­no­jo, koks svar­bus šiam par­la­men­ta­rui po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas lais­vos Lie­tu­vos Sei­me.

Dar vie­ną da­ly­ką no­riu pa­mi­nė­ti. Bū­da­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ku pa­tei­kė Tė­vy­nės są­jun­gos (kon­ser­va­to­rių) frak­ci­jos na­rio, tei­sės kryp­ties moks­lų dak­ta­ro, kon­sti­tu­cio­na­lis­to E. Ja­ra­šiū­no kan­di­da­tū­rą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Čes­lo­vas nie­ka­da, net per vi­są sa­vo dar­bo Sei­me lai­ko­tar­pį, ne­pa­mirš­da­vo nė vie­no Sei­mo na­rio ar na­rės, ar ki­tų dar­buo­to­jų pa­svei­kin­ti su gim­ta­die­niu. Ne­svar­bu, ko­kiai po­li­ti­nei kryp­čiai jie at­sto­va­vo. Svar­bu, kad jis pa­ro­dy­da­vo žmo­giš­ką pa­gar­bą ir dė­me­sį. To­dėl šian­dien gim­ta­die­nio pro­ga no­ri­me pa­ro­dy­ti bent da­lį tos pa­gar­bos ir ši­lu­mos, ku­rią džen­tel­me­niš­kai jis da­li­no čia ir ne tik čia.

Tai­gi kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo Pir­mi­nin­kę V. Čmi­ly­tę-Niel­sen. (Plo­ji­mai)

 

Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mas Čes­lo­vai Jur­šė­nai, Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, pir­ma­sis at­kur­to­sios vals­ty­bės va­do­ve pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­mi Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, gar­būs sve­čiai, mie­li ko­le­gos.

Il­ga­me­čio Sei­mo na­rio, tri­skart – Sei­mo Pir­mi­nin­ko, du­kart – pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo, ke­lis kar­tus – pa­va­duo­to­jo, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Č. Jur­šė­no, ku­rio 85-me­tį šian­dien iš­kil­min­gai mi­ni­me Sei­me, nuo­pel­nus Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jai sun­ku per­ver­tin­ti.

Pir­mą­syk Č. Jur­šė­nas ta­po Sei­mo Pir­mi­nin­ku, kai bu­vo pri­im­ta nau­ja Kon­sti­tu­ci­ja, ku­rios nuo­sta­tas įgy­ven­di­nant rei­kė­jo steig­ti Pre­zi­den­to, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, Sei­mo kon­tro­lie­riaus ir ki­tas svar­bias ins­ti­tu­ci­jas. Per tą is­to­riš­kai trum­pą, bet la­bai svar­bų vals­ty­bei lai­ko­tar­pį iš es­mės bu­vo pa­dė­ti tei­si­niai mū­sų par­la­men­ta­riz­mo pa­grin­dai.

Č. Jur­šė­nas yra daug pri­si­dė­jęs ku­riant pir­mą­jį Sei­mo (tuo­met – Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos) dar­bo reg­la­men­tą, pas­kui va­do­va­vo ku­riant Sei­mo sta­tu­tą. Jis vė­liau, ži­no­ma, bu­vo ne kar­tą keis­tas, tai­sy­tas, bet iki šiol iš­lai­kė sa­vo pa­grin­di­nius kon­tū­rus. Ne­nuos­ta­bu, kad vė­liau re­kor­diš­kai il­gus sa­vo dar­bo Sei­me me­tus Č. Jur­šė­nas nie­ka­da ne­si­skir­da­vo nei su Kon­sti­tu­ci­ja, nei su Sei­mo sta­tu­tu, ku­rio straips­nius ži­no­jo at­min­ti­nai. Ir ži­no iki šiol. Apie tai skli­do le­gen­dos.

Ma­nau, šiais me­tais su­si­klos­tė la­bai sim­bo­liš­kai, nes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ap­do­va­no­ji­mas – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dė, ski­ria­mas už par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir vals­ty­bin­gu­mo idė­jų puo­se­lė­ji­mą, yra įtei­kia­mas ge­gu­žės 18-ąją, per Č. Jur­šė­no gim­ta­die­nį. Ne ma­žiau sim­bo­liš­ka, kad šį­met kar­tu su Č. Jur­šė­nu ap­do­va­no­ja­mas ir Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas R. Ste­fan­ču­kas. Jis yra vie­nas iš va­do­vų ša­lies, ku­ri ne tik sėk­min­gai prie­ši­na­si ag­re­si­jai, bet ir nau­jai, kaip ir mes prieš tris de­šimt­me­čius, per­for­muo­ja sa­vo par­la­men­ta­riz­mo pro­ce­są, grin­džia­mą de­mo­kra­tijos, lais­vės ir res­pub­li­kos ver­ty­bė­mis.

Gre­ta in­dė­lio į par­la­men­ta­riz­mą yra dar vie­nas, ne ma­žiau svar­bus, Č. Jur­šė­no nuo­pel­nas, su­si­jęs su mū­sų po­li­ti­kos hu­ma­ni­za­vi­mu. Dau­ge­lis, taip pat ir iš po­li­ti­nių opo­nen­tų, ga­lė­tų pa­liu­dy­ti, kad to­le­ran­ci­ja, džen­tel­me­niš­ku­mas, vi­di­nė ele­gan­ci­ja, jur­šė­niš­kas sa­vi­i­ro­ni­jos ir hu­mo­ro jaus­mas ne kar­tą pa­dė­jo pa­siek­ti po­li­ti­nių kom­pro­mi­sų ir su­ta­ri­mo spren­džiant svar­bius vals­ty­bės klau­si­mus. Vie­na­me in­ter­viu Č. Jur­šė­nas, pa­klaus­tas, iš kur se­mia­si op­ti­miz­mo, yra sa­kęs: „Šyp­se­na nie­ko ne­kai­nuo­ja, o par­duo­ti ją ga­li­ma la­bai bran­giai.“ Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ge­ra­no­riš­ka Č. Jur­šė­no šyp­se­na yra ne tik pri­gim­ties, bet ir są­mo­nin­go nu­si­tei­ki­mo re­zul­ta­tas. Su­for­muo­ti to­kį nu­si­tei­ki­mą, il­gai­niui virs­tan­tį gy­ve­ni­miš­ka po­zi­ci­ja, pa­sau­lė­žiū­ros da­li­mi, rei­kia kryp­tin­gai ir nuo­sek­liai dirb­ti de­šimt­me­čiais. Ir tai ke­lia di­džiu­lę pa­gar­bą. An­tra ver­tus, sa­vo ge­ra­no­riš­ku­mą jis dos­niai do­va­no­ja. Tai ga­liu pa­liu­dy­ti ir pa­ti. Ži­nau, kad tą pa­tvir­tin­tų ir ne vie­nas bu­vęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Ger­bia­mas Čes­lo­vas sa­vo pa­ta­ri­mais pri­si­de­da, kad Sei­mo me­cha­niz­mas suk­tų­si kuo sklan­džiau.

Su ger­bia­mu Čes­lo­vu mus sie­ja ir ben­dra aist­ra – šach­ma­tai. Šach­ma­tai ir­gi tu­ri gud­ry­bių, net­gi sa­vo­tiš­kų psi­cho­lo­gi­nių triu­kų, ta­čiau čia do­mi­nuo­ja es­mi­nis prin­ci­pas – prie­ši­nin­kai vi­sa­da tu­ri vie­no­das są­ly­gas, tą pa­čią šach­ma­tų len­tą, ir tik nuo pri­gim­ti­nio ta­len­to, įdė­to dar­bo, kan­try­bės ir iš­min­ties pri­klau­so, kaip bus iš­nau­do­tos ga­li­my­bės. To­kia eti­ka pa­rem­ta po­li­ti­ka kvie­čia kon­cen­truo­tis ne į ge­bė­ji­mą stai­ga iš­trauk­ti pa­pil­do­mą fi­gū­rą ar nu­suk­ti prie­ši­nin­ko pės­ti­nin­ką, o į ge­bė­ji­mą mak­si­ma­liai re­a­li­zuo­ti sa­vo po­ten­cia­lą lai­kan­tis su­tar­tų tai­syk­lių ir pro­ce­dū­rų, ku­rias, be abe­jo, rei­kia pui­kiai iš­ma­ny­ti. Toks po­žiū­ris Č. Jur­šė­nui vi­sa­da bu­vo ar­ti­mas. Po­li­ti­ko­je, kaip ir šach­ma­tuo­se, svar­bios per­ga­lės. Ir šach­ma­tuo­se, ir po­li­ti­ko­je yra to­kių, ku­rie trokš­ta žūt­būt iš­loš­ti, prie to iš­lo­ši­mo ti­kė­da­mie­si pri­temp­ti vi­sa ki­ta. Ta­čiau yra sie­kian­čių lai­mė­ti ir sa­vo lai­mė­ji­mu pa­si­da­ly­ti su ki­tais. Ma­nau, Č. Jur­šė­nas pri­klau­so bū­tent šiai ka­te­go­ri­jai.

Ger­bia­mas Čes­lo­vai, nuo­šir­džiai ačiū už Jū­sų įspū­din­gas per­ga­les, ypač par­la­men­ta­riz­mo ir de­mo­kra­tijos vei­ki­mo sri­ty­je. Da­bar jos jau yra vi­sų mū­sų, vi­so par­la­men­to, per­ga­lės.

Il­gų ir kū­ry­bin­gų me­tų, ener­gi­jos ir svei­ka­tos! Su gar­bin­gu ju­bi­lie­ju­mi! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei.

Kvie­čiu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį per­skai­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos svei­ki­ni­mą.

 

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos svei­ki­ni­mas, per­skai­ty­tas Pre­zi­den­to vyriau­sio­jo pa­ta­rė­jo An­driaus Ka­bi­šai­čio

 

A. KABIŠAITIS. La­ba die­na. Ger­bia­mas ju­bi­lia­te, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi sve­čiai, man la­bai ma­lo­nu šian­dien per­duo­ti jums Jo Eks­ce­len­ci­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos svei­ki­ni­mą.

„Ger­bia­ma­sis Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­re Čes­lo­vai Jur­šė­nai, svei­ki­nu jus gra­žaus ju­bi­lie­jaus ir gar­bin­go ap­do­va­no­ji­mo pro­ga. Dėl sa­vo il­ga­me­tės ir vai­sin­gos tar­ny­bos vals­ty­bei, ei­nant pa­čias at­sa­kin­giau­sias pa­rei­gas, esa­te ta­pęs vie­nu svar­biau­sių XX am­žiaus pa­baigos – XXI am­žiaus pra­džios Lie­tu­vos is­to­ri­jos kū­rė­jų.

Sa­vo įžval­gu­mu, iš­min­ti­mi ir pa­gar­ba opo­nen­tams jūs ne­abe­jo­ti­nai pri­si­dė­jo­te prie de­mo­kra­tinės kul­tū­ros Lie­tu­vo­je įsi­tvir­ti­ni­mo, prie po­li­ti­nės eu­ro­pi­nės lie­tu­vių tau­tos sa­vi­vo­kos sti­p­rė­ji­mo. Ne­įma­no­ma per­ver­tin­ti jū­sų as­me­ni­nio in­dė­lio, ma­ži­nant oku­pa­ci­jos pa­lik­tą vi­suo­me­nės tar­pu­sa­vio su­si­prie­ši­ni­mą.

Bū­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ku, jūs iš­kil­min­ga­me Sei­mo po­sė­dy­je at­si­pra­šė­te už tuos, ku­rie Ko­mu­nis­tų par­ti­jos var­du da­rė nu­si­kal­ti­mus Tau­tai ir vals­ty­bei, ko­la­bo­ra­vo su pa­ver­gė­jais, per­se­kio­jo, trė­mė, ka­li­no. Šie jū­sų, kaip tvir­to ir bran­daus po­li­ti­ko, žo­džiai pa­dė­jo mū­sų ša­liai gy­dy­ti oku­pa­ci­jos pa­lik­tas žaiz­das, siek­ti san­tar­vės ir vie­ny­bės.

Ma­ne vi­sa­da ža­vė­jo ir te­be­ža­vi jū­sų hu­mo­ro jaus­mas, ge­bė­ji­mas iš ša­lies pa­žvelg­ti į sa­ve pa­tį, ne­svar­bu, ko­kio svar­bu­mo pa­rei­gas vals­ty­bė­je ei­nan­tį. Sub­ti­lus jū­sų hu­mo­ras vi­sa­da liu­di­ja iš­min­tin­gą ir to­le­ran­tiš­ką po­žiū­rį į pa­sau­lį ir gy­ve­ni­mą, at­sklei­džia, kad po­li­ti­nė veik­la nė­ra ci­niš­ka ko­va dėl ga­lios, o tei­sin­gu­mu ir mei­le pa­grįs­tas tar­na­vi­mas žmo­nėms.

Leis­ki­te iš­reikš­ti jums pa­gar­bą mū­sų mėgs­ta­mų šach­ma­tų ter­mi­nais: te­gul ele­gan­tiš­ka jū­sų par­ti­ja su­ži­ba dar ne vie­nu gra­žiu ėji­mu.“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­jam pa­ta­rė­jui A. Ka­bi­šai­čiui.

Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rį L. Jo­nai­tį.

 

Sei­mo na­rio Liu­do Jo­nai­čio kal­ba

 

L. JONAITIS (LSDPF). La­ba die­na, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Čes­lo­vai Jur­šė­nai, Eks­ce­len­ci­jos Pre­zi­den­tai, mū­sų ša­lies va­do­vai Val­dai Adam­kau, Da­lia Gry­baus­kai­te, Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, gar­būs sve­čiai.

Šian­dien man di­de­lė gar­bė tar­ti svei­ki­ni­mo žo­dį Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, il­ga­me­čio Sei­mo na­rio, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, so­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­ko Č. Jur­šė­no 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo Alek­san­dro Stul­gin­s­kio žvaigž­de pro­ga. Vie­ni sa­vo gy­ve­ni­mą nu­gy­ve­na ty­liai, ki­tų nu­veik­ti dar­bai ir pa­sie­ki­mai kal­ba pa­tys už sa­ve ir ska­ti­na šne­kė­ti apie juos. Ši ypa­tin­ga pro­ga įpa­rei­go­ja ma­ne pa­si­da­lin­ti su ju­mis min­ti­mis apie žo­džio vir­tuo­zą, pui­kiai val­dan­tį net tris už­sie­nio kal­bas, eru­di­ci­jos did­meist­rį ger­bia­mą Č. Jur­šė­ną, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, re­kor­di­nin­ką – be­veik 23 me­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­la­men­te ėju­sį Sei­mo na­rio, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, apie as­me­ny­bę, po­li­ti­kos gu­ru, ne­ma­žai pri­si­dė­ju­sį prie si­tu­a­ci­jos sta­bi­li­za­vi­mo kri­zių, per­mai­nų me­tu. Jam va­do­vau­jant pri­im­ti įsta­ty­mai, pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją reg­la­men­ta­vę svar­biau­sių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų veik­lą: Pre­zi­den­to rin­ki­mų, Pre­zi­den­to, Vy­riau­sy­bės, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ir ki­tų.

Ne vie­nas čia sa­lė­je esan­tis žmo­gus yra Č. Jur­šė­no gy­ve­ni­mo liu­di­nin­kas, aki­mir­kų, įpra­s­mi­nan­čių jo, kaip po­li­ti­ko ir vi­suo­me­nės vei­kė­jo, dar­bus Lie­tu­vai žen­giant ne­pri­klau­so­my­bės ke­liu. Kai kas jį pa­žįs­ta­te as­me­niš­kai, bu­vo­te ben­dra­žy­giai, bi­čiu­liai, ly­dė­ję jį šia­me su­dė­tin­ga­me po­li­ti­nia­me ke­ly­je.

Pir­mo­sios ne­pri­klau­so­my­bės užuo­maz­gos, me­nu, bu­vo dar 1989 me­tų gruo­džio mė­ne­sį, kai drau­ge da­ly­va­vo­me Vil­niaus ope­ros ir ba­le­to te­at­re vy­ku­sia­me XX par­ti­nia­me su­va­žia­vi­me. Jo me­tu bu­vo ren­gia­mi įvai­rūs do­ku­men­tai, ruo­šia­ma­si ženg­ti lem­tin­gą žings­nį ir vie­šai pa­skelb­ti, kad Lie­tu­va ga­liau­siai iš­drįs­ta at­si­skir­ti nuo TSKP. Bū­tent čia bu­vo pa­sė­ta sėk­la to­les­nei Są­jū­džio veik­lai vyk­dy­ti. Ir tai, be abe­jo, bu­vo pa­ties Č. Jur­šė­no ir A. M. Bra­zaus­ko nuo­pel­nas. To­kia yra tik­ro­ji is­to­ri­ja.

Di­džiai ger­bia­mas Č. Jur­šė­nas nuo 1990 me­tų bu­vo Lie­tu­vos de­mo­kra­tinės dar­bo par­ti­jos ta­ry­bos pre­zi­diu­mo na­rys, vė­liau – par­ti­jos pir­mi­nin­kas. Ve­di­nas sa­vo pa­žiū­rų ir įsi­ti­ki­ni­mų sie­kė kai­rių­jų po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bės. Su­si­jun­gus Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų ir Lie­tu­vos de­mo­kra­tinei dar­bo par­ti­joms, nuo 2001 me­tų ėjo Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas.

Ger­bia­mas sig­na­ta­ras bu­vo Teis­mų ta­ry­bos, Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos, „Vi­suo­ti­nės lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jos“ moks­li­nės re­dak­ci­nės ta­ry­bos na­rys, yra kny­gų „Pa­sau­lio ša­lys“, „Tūks­tan­tis pa­sau­lio vei­kė­jų“, „Tarp­tau­ti­nin­ko ži­ny­nas“ au­to­rius, pri­dė­jęs sa­vo ran­ką net prie 26 „Vi­suo­ti­nės lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jos“ to­mų, pa­ra­šęs ir ne­ma­žai at­si­mi­ni­mų apie po­li­ti­kus ir Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rus, bu­vu­sius Sei­mo na­rius.

Pa­sak Eks­ce­len­ci­jos, Sei­me ir ki­to­se dar­bo­vie­tė­se jam bu­vę įdo­mu dirb­ti, nie­ka­da ne­nuobo­du. Jis vi­sa­da steng­da­vo­si, kad ir ki­tiems su juo ne­bū­tų nuo­bo­du. Net ir ru­ti­ni­nius, kas­die­nius dar­bus steng­da­vo­si at­lik­ti su tam tik­ra ele­gan­ci­ja bei hu­mo­ru. Ap­skri­tai jis aukš­tai iš­kė­lė po­li­ti­ko kar­te­lę, o at­sa­ko­my­bė ir pa­do­ru­mas, reik­lu­mas sau ir ki­tiems bu­vo ir vi­sa­da bus sie­ja­ma su šio po­li­ti­ko iš­skir­ti­ne as­me­ny­be. Tie­sa, kai rei­kia pa­bar­ti, ger­bia­mas ju­bi­lia­tas tą da­ro la­bai sub­ti­liai – akis į akį ar bū­da­mas tarp ko­le­gų.

Šis ne­pa­pras­tas žmo­gus kiek­vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo aki­mir­ką – min­tį, žo­dį, veiks­mą – ma­tuo­ja aukš­čiau­siais ma­tais. Ir ne tik ma­tuo­ja – jais gy­ve­na. Ti­kiu, kad ir šian­dien ma­to­te gra­žią mū­sų vals­ty­bės at­ei­tį, įpras­min­tą jū­sų vai­kuo­se ir vai­kai­čiuo­se. Jud­vie­jų su jū­sų gy­ve­ni­mo mū­za, įkvė­pė­ja, ge­riau­sia pa­ta­rė­ja, ger­bia­ma žmo­na Jad­vy­ga (am­ži­ną­jį atil­sį) tan­de­mas bu­vo tas skai­tik­lis ir var­dik­lis, rė­męs ne­ap­sa­ko­mai stip­rią, kaip jūs pats sa­kė­te, jau pen­kių Jur­šė­nio­kų jung­tį.

Šian­dien Lie­tu­va yra lais­va, stip­ri, de­mo­kra­tinė Eu­ro­pos da­lis, ir ga­liu drą­siai teig­ti, jog tai Jū­sų, ger­bia­mas Čes­lo­vai, nuo­pel­nas. Ne­rei­kia už­mirš­ti, kad po pir­mai­siais do­ku­men­tais dėl sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO yra jū­sų pa­ties, A. M. Bra­zaus­ko, A. Šle­že­vi­čiaus pa­ra­šai.

Baig­da­mas sa­vo kal­bą no­riu pa­sa­ky­ti, kad to­kios as­me­ny­bės kaip Č. Jur­šė­nas gims­ta kar­tą per šimt­me­tį ir ne­su­bręs­ta per vie­ną die­ną – tai rei­ka­lau­ja dau­gy­bės žmo­giš­kų­jų pa­stan­gų, kan­traus ir nuo­sek­laus dar­bo, sa­viš­vie­tos ir nuo­la­ti­nės iš­ti­ki­my­bės tik­ro­sioms ver­ty­bėms. Po­li­ti­kai rei­ka­lin­gi bū­tent to­kie ly­de­riai: jaut­rūs žmo­nių pro­ble­moms, tar­nau­jan­tys de­mo­kra­tijai ir jos prin­ci­pams, ku­pi­ni pa­tir­ties ir iš­min­ties, at­vi­ri vi­suo­me­nei.

Esu tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, kad šian­die­nis po­li­ti­kas tu­rė­tų mo­ky­tis iš jū­sų, kaip pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ar jos da­lį už ben­drą­ją tau­tos rai­dą ir vals­ty­bės ke­lią, tau­tos, jos kul­tū­ros plėt­rą.

Nuo­šir­džiai dė­ko­ju li­ki­mui, kad te­ko gar­bė jus pa­žin­ti ir žings­nis po žings­nio sek­ti jū­sų, di­džio­jo sa­vo mo­ky­to­jo, pa­vyz­džiu. Bu­vo­te ir esa­te Lie­tu­vos sim­bo­lis, po­li­ti­nė fi­gū­ra, įkvė­pu­si kur­ti lais­vą, de­mo­kra­tišką, mo­der­nią vals­ty­bę ir dirb­ti jos žmo­nių la­bui.

Svei­ki­nu jus ir kiek­vie­ną, ku­rio žo­džiais ir sie­kiais, dar­bais ir pa­stan­go­mis Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ap­do­va­no­ji­mas bu­vo pa­skir­tas bū­tent jums. Tai iš­ties pel­ny­tas jū­sų dar­bo ir as­me­ny­bės įver­ti­ni­mas, ver­tas ma­žų ma­žiau­siai pa­gar­bos ir šil­tų žo­džių. To­kių is­to­ri­nių pro­gų ne­bū­na daug, to­dėl mo­kė­ki­me džiaug­tis ki­to pel­ny­ta lai­me.

Leis­ki­te man Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du pa­lin­kė­ti jums svei­ka­tos ir kuo di­džiau­sios sėk­mės jū­sų dar­buo­se. Įgy­ven­din­ki­te sa­vo di­dži­ą­sias sva­jo­nes. Tai bus di­džiau­sia jū­sų do­va­na at­ei­ties kar­toms.

Svei­ki­nu dar kar­tą ir lin­kiu pa­čios ge­riau­sios klo­ties. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju L. Jo­nai­čiui. Kvie­čiu min­ti­mis pa­si­da­lin­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą J. V. Pa­lec­kį.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Jus­to Vin­co Pa­lec­kio kal­ba

 

J. V. PALECKIS. Mie­las Čes­lo­vai, gar­būs pre­zi­den­tai, Sei­mo na­riai, sig­na­ta­rai, vi­si šios iš­kil­min­gos va­lan­dos da­ly­viai, Čes­lo­vo ar­ti­mie­ji. Ne daug kam taip pa­si­se­ka: ypa­tin­go ap­do­va­no­ji­mo įtei­ki­mas ypa­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis su­tam­pa su ju­bi­lie­ju­mi. Ma­nau, kad Č. Jur­šė­nas sa­vo gy­ve­ni­mu nu­si­pel­nė to­kio su­ta­pi­mo. Tik tre­čio­ji Alek­san­dro Stul­gins­kio, tik­ro de­mo­k­ra­to ir vals­ty­bi­nin­ko, žvaigž­dė. Ja iki šiol ap­do­va­no­tas tik Pre­zi­den­tas V. Adam­kus ir JAV se­na­to­rius R. Dž. Dur­bi­nas. Sei­mui vėl vie­nin­gai bal­sa­vus, žvaigž­dė šian­dien bus įteik­ta Č. Jur­šė­nui, o vė­liau, ma­tyt, ir Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kui R. Ste­fan­ču­kui. La­bai gar­bin­ga kom­pa­ni­ja.

Apy­tik­riai pu­sę sa­vo gy­ve­ni­mo Č. Jur­šė­nas dar­ba­vo­si pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, ki­tą pu­sę – jau lais­vo­je, bū­tent jo­je sa­vo par­la­men­ti­ne veik­la brėž­da­mas la­bai ryš­kų brai­žą. Tuo jis, kaip ir A. M. Bra­zaus­kas, tar­si su­jun­gė skir­tin­gas, la­bai skir­tin­gas, epo­chas. Ši ap­lin­ky­bė ypač svar­bi da­bar, aki­vaiz­do­je žiau­raus nu­si­kals­ta­mo ka­ro, ku­ris siau­čia Eu­ro­pos vi­du­ry­je, vi­sai ša­lia. Dar prieš pu­sę am­žiaus so­cial­de­mok­ra­tų pa­triar­chas, pir­ma­sis VLIK’o pir­mi­nin­kas S. Kai­rys pra­na­šiš­kai kal­bė­jo apie įvai­riau­sių ne­pri­klau­so­my­bę ir de­mo­kra­tiją re­mian­čių po­li­ti­nių jė­gų su­si­tel­ki­mą, ypač le­mia­mais mo­men­tais.

Čes­lo­vo ke­lias nuo Pa­ni­žiš­kės kai­mo iki par­la­men­ta­riz­mo vir­šū­nių sos­ti­nė­je bu­vo ga­nė­ti­nai il­gas ir vin­giuo­tas, ta­čiau tu­rė­jo sa­vo vi­di­nę lo­gi­ką. Jis nuo jau­nu­mės iš­si­sky­rė ži­nių sie­kiu, lip­te li­po prie laik­raš­čių, žur­na­lų. Mo­ti­na la­bai no­rė­jo leis­ti sū­nų į ku­ni­gus, bet Čes­lo­vas auk­so me­da­liu bai­gė Ig­na­li­nos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą – vi­sos du­rys at­vi­ros: ban­dė tap­ti ir ak­to­riu­mi, ir an­sam­blio „Lie­tu­va“ šo­kė­ju, ir ra­di­jo dik­to­riu­mi, bet sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis ig­na­li­niš­kis tas pa­ieš­kas bai­gė tuo, kad at­si­dū­rė stu­di­juo­jan­čių žur­na­lis­ti­ką suo­le, ra­di­ju­je ir te­le­vi­zi­jo­je. Jau ta­da daug kas pa­ste­bė­jo, kad Čes­lo­vas tie­siog vaikš­čio­jan­ti en­cik­lo­pe­di­ja, be­si­do­min­tis vis­kuo, ypač įvai­rių pa­sau­lio vals­ty­bių są­ran­ga, įsi­me­nan­tis fak­tus, da­tas, biog­ra­fi­jas, ge­ban­tis pro­g­no­zuo­ti, ana­li­zuo­ti.

O štai vir­smo iš ne­lais­vės į lais­vę – At­gi­mi­mo – lai­kas ta­po tik­ruo­ju Č. Jur­šė­no lai­ku. Jo ve­da­mos te­le­vi­zi­jos lai­dos „At­gi­mi­mo ban­ga“ vir­to itin karš­tų dis­ku­si­jų pra­džia­moks­liu. Lai­do­je su­si­dur­da­vo įvai­rios nuo­mo­nės, bren­do de­mo­kra­tijos, žo­džio lais­vės prad­me­nys, aiš­kė­jo dau­gia­par­ti­nės sis­te­mos si­lu­e­tai. M. Gor­ba­čio­vo per­tvar­kai įsi­bė­gė­jus, su­si­kū­rė Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nė gru­pė, jos pu­sę su­da­rė LKP na­riai. Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja jau dėl to pa­ties Są­jū­džio įta­kos pa­su­ko so­cial­de­mok­ra­ti­jos ir ne­pri­klau­so­my­bės ke­liu.

Č. Jur­šė­nas ak­ty­viai da­ly­va­vo tuo­se is­to­ri­niuo­se įvy­kiuo­se. Pir­muo­siuo­se nuo pat 1926 me­tų de­mo­kra­tiniuose Lie­tu­vos par­la­men­to rin­ki­muo­se jį stip­riai pa­lai­kė Ig­na­li­nos žmo­nės. O Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je la­bai pra­ver­tė Čes­lo­vo įdir­bis ty­ri­nė­jant de­mo­kra­tinių ša­lių kon­sti­tu­ci­nę są­ran­gą, par­la­men­tų veik­lą. Jis iš kar­to pa­si­nė­rė į tuo me­tu dar la­bai ne­pa­ty­ru­sios Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos dar­bo ver­pe­tus ir sva­riai pri­si­dė­jo prie to, kad jos veik­la bu­vo de­mo­k­ra­tiškai re­gu­liuo­ja­ma ir reg­la­men­tuo­ja­ma.

1992 me­tais, po įti­ki­na­mos Lie­tu­vos de­mo­kra­tinės dar­bo par­ti­jos per­ga­lės rin­ki­muo­se, Č. Jur­šė­nui te­ko itin sun­kus dar­bas – pir­mi­nin­ka­vi­mas pir­ma­jam po 66 me­tų per­trau­kos Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jo­je de­mo­kra­tiškam dau­gia­par­ti­niam Sei­mui. Ket­ve­riems me­tams jis ta­po pir­muo­ju Sei­me ne tik pa­gal pa­rei­gas, bet ir pa­gal Kon­sti­tu­ci­jos iš­ma­ny­mą, Sta­tu­to ir įvai­riau­sių tei­si­nių pro­ce­dū­rų nar­plio­ji­mo meist­riš­ku­mą, sėk­min­gą kom­pro­mi­sų pa­ieš­ką. Joks ki­tas jo įpė­di­nis ta­me pos­te pa­gal šiuos, o gal ir ki­tus kri­te­ri­jus ne­ga­lė­jo jam pri­lyg­ti, to­dėl ir šian­die­nykš­tis ap­do­va­no­ji­mas.

Ypa­tin­gas Č. Jur­šė­no nuo­pel­nas – so­cial­de­mok­ra­ti­nės kryp­ties stip­ri­ni­mas Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je. Jis va­do­va­vo De­mo­kra­tinei dar­bo par­ti­jai, kai LDDP prieš 23 me­tus pa­ri­te­ti­niais pa­g­rin­dais su­si­jun­gė su V. P. An­driu­kai­čio va­do­vau­ja­ma So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja ir su­da­rė tvir­tą kai­ri­ą­ją jė­gą.

Sa­vo gy­ve­ni­mo ir dar­bo sti­liu­mi Čes­lo­vas su­kū­rė sa­vo­tiš­ką Jur­šė­no brai­žą. Jis vi­sa­da sten­gė­si pa­dė­ti, už­jaus­ti. Jis vie­nas iš tų po­li­ti­kų, ku­riems nei rub­lis, nei „vag­no­rė­lis“, nei li­tas, nei eu­ras, liau­diš­kai ta­riant, nie­ka­da ne­pri­li­po. Su juo ben­dra­vę įsi­mi­nė pui­kią jo iš­kal­bą, žai­biš­ką, su hu­mo­ru re­ak­ci­ją dis­ku­si­jo­je, o ir džen­tel­me­niš­ku­mą. Ir vis dėl­to pa­grin­di­nė šio brai­žo pa­slap­tis – jo tie­siog ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas darbš­tu­mas kar­tu su at­sa­kin­gu­mu ir at­vi­ru­mu.

Esu tik­ras, kad nė vie­nas mū­sų ša­lies gy­ven­to­jas nė­ra ma­tęs Čes­lo­vo su­py­ku­sio, pa­gie­žin­go, be­si­svai­dan­čio įta­ri­nė­ji­mais, įžei­di­nė­ji­mais ar ne­nor­mi­ne lek­si­ka. Čes­lo­vas va­do­vau­ja­si mak­si­ma: šyp­se­na pi­giai per­ka­ma ir bran­giai par­duo­da­ma.

Kai prieš ke­lis de­šimt­me­čius rin­ki­mų kam­pa­ni­jų me­tu kai kur spro­gi­nė­jo va­di­na­mo­sios bom­be­lės, o Čes­lo­vui opo­nen­tai dau­žė aki­nius, jis su­ge­bė­da­vo nu­si­šyp­so­ti, mes­te­lė­ti iro­niš­ką kom­pli­men­tą stor­žie­viams. O į pa­šie­pian­čias ka­ri­ka­tū­ras jo at­sa­ky­mas – pla­ti jur­šė­niš­ka šyp­se­na. Čes­lo­vas pir­ma­sis ir kol kas vie­nin­te­lis po­li­ti­kas, ren­kan­tis vi­sas jas, ir pik­čiau­sias, iš­lei­dęs dvi ka­ri­ka­tū­rų kny­ge­les.

Lais­va­ma­nis Č. Jur­šė­nas, kai pa­kvie­čia jį, no­riai ap­si­lan­ko baž­ny­čio­se, net­gi ir kal­bą ten pa­sa­ko, tie­sa, ne pa­moks­lą.

Na ir baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, kad prieš pen­ke­rius me­tus pa­na­šia pro­ga iš šios tri­bū­nos Čes­lo­vui bu­vo pa­lin­kė­ta, kad pa­sa­ko­da­mas ar­ti­mie­siems ir drau­gams sa­vo tik­rai ne­nu­obo­daus gy­ve­ni­mo is­to­ri­jas įsi­jung­tų dik­to­fo­ną, kad vi­sos jos su­gul­tų į jo pri­si­mi­ni­mų kny­gą. Esu lai­min­gas, kad taip ir at­si­ti­ko. Tie­sa, dik­to­fo­no ne­pri­rei­kė, Čes­lo­vas, kaip tra­di­ci­jų žmo­gus, ne kom­piu­te­riu, o sa­vo la­bai sun­kiai įskai­to­mu brai­žu už­ra­šė tas is­to­ri­jas, per­skai­tė jas šei­mo­je, drau­gams ir ga­vęs vi­siš­ką jų pri­ta­ri­mą nu­ne­šė į tik­rai la­bai rim­tą lei­dyk­lą. Ne­abe­jo­ju, kad ne­tru­kus da­lis žmo­nių šio­je sa­lė­je, o ir ste­bin­čių šią ce­re­mo­ni­ją per te­le­vi­zi­ją, su­si­tiks su Čes­lo­vu me­mu­a­rų kny­gos pri­sta­ty­me ar­ba su­si­ras ją kny­gy­nuo­se.

Man prieš akis daž­nai iš­ky­la žais­min­gas A. Šiu­šos pie­ši­nys-ka­ri­ka­tū­ra. Sto­vi­niuo­ja su sa­vo žais­liu­kais du jau ūg­te­lė­ję dar­že­li­nu­kai, abu sim­pa­tiš­ki, apie at­ei­tį sva­jo­ja. Vie­nas dar tik pa­kau­šį krapš­to, o ki­tas, ap­skri­ta­vei­dis su aki­nu­kais, jau tvir­tai ap­si­spren­dęs – o aš už­au­gęs bū­siu Jur­šė­nu. Gal ir ne­blo­gai bū­tų, jei­gu to­kia šio žmo­gaus brai­žo pa­žen­klin­ta pro­fe­si­ja su­do­min­tų vai­kus ne tik Čes­lo­vo gim­ta­ja­me Ig­na­li­nos kraš­te. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui už tik­rai įdo­mų pa­si­sa­ky­mą. Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rį Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką A. Vin­kų.

 

Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, Sei­mo na­rio Antano Vin­kaus kal­ba

 

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, ger­bia­ma Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, ger­bia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke, pri­pa­žin­tas at­kur­tos Lie­tu­vos va­do­ve ger­bia­mas pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, bran­gūs ko­le­gos Sei­mo na­riai ir gar­būs sve­čiai, nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad šian­dien Sei­mo po­sė­dy­je tę­sia­me gra­žią tra­di­ci­ją: bus įteik­tas Sei­mo ap­do­va­no­ji­mas – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dė. Ge­gu­žės 15 die­ną Lie­tu­vo­je bu­vo mi­ni­ma Stei­gia­mo­jo Sei­mo die­na, su ja sie­ja­ma iš­ki­li Stei­gia­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ko A. Stul­gins­kio as­me­ny­bė. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad Sei­mo Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­ja nu­spren­dė siū­ly­ti Sei­mui šiais me­tais skir­ti du ap­do­va­no­ji­mus. Džiu­gu, kad Ko­mi­si­jos siū­ly­mu ir Sei­mo nu­ta­ri­mu Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­de šiais me­tais ap­do­va­no­ja­mi Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, il­ga­me­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kas Č. Jur­šė­nas ir Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos Pir­mi­nin­kas R. Ste­fan­ču­kas.

Ger­bia­mas sig­na­ta­re Čes­lo­vai Jur­šė­nai, iš vi­sos šir­dies svei­ki­nu jus gar­bin­gos 85-erių me­tų su­kak­ties pro­ga ir no­riu pri­min­ti jums, kad jūs pen­ke­riais me­tais bio­lo­gi­niu am­žiu­mi vy­res­nis už Dž. Bai­de­ną. Lin­kiu stip­rios svei­ka­tos ir il­giau­sių me­tų! Džiau­gia­mės, kad jūs sa­vo da­ly­va­vi­mu Sei­mo po­sė­dy­je mus vi­sus pa­ger­bė­te ir mes tu­ri­me pro­gą iš­kil­min­gai jums įteik­ti aukš­čiau­sią Sei­mo ap­do­va­no­ji­mą už par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir vals­ty­bin­gu­mo idė­jų puo­se­lė­ji­mą.

Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos Pir­mi­nin­kas R. Ste­fan­ču­kas šian­dien ne­ga­lė­jo at­vyk­ti, to­dėl jam Sei­mo ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas ki­tu me­tu Sei­mo val­dy­bos spren­di­mu nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, bran­gūs ko­le­gos Sei­mo na­riai, ačiū jums už su­teik­tą gar­bę pri­sta­ty­ti il­ga­me­čio Sei­mo Pir­mi­nin­ko, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Č. Jur­šė­no veik­lą ir nuo­pel­nus mū­sų Tė­vy­nei.

Č. Jur­šė­nas dar iki Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo pa­teik­da­vo sa­vo lai­do­se drą­sių ir tuo­met ne­įpras­tų įžval­gų apie pa­sau­lio po­li­ti­nius įvy­kius. Sig­na­ta­ras Č. Jur­šė­nas ak­ty­viai da­ly­va­vo ren­giant Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos reg­la­men­tą, kar­tu su ki­tais de­pu­ta­tais tuo me­tu ga­vo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo pa­dė­ką.

Sig­na­ta­ras Č. Jur­šė­nas 1992–2012 me­tais bu­vo Sei­mo na­rys, 1993–1996 me­tais ir 2008 me­tais vyk­dė Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, 1992–1993 me­tais ir 2004 me­tais bu­vo lai­ki­na­sis Sei­mo Pir­mi­nin­kas, 2000–2004 me­tais, 2004–2008 me­tais ir 2008–2012 me­tais ėjo Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo ir Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas. Ke­tu­ris kar­tus vei­kė opo­zi­ci­jo­je. Ei­da­mas šias pa­rei­gas, Č. Jur­šė­nas la­bai daug pri­si­dė­jo prie de­mo­kra­tijos, par­la­men­ta­riz­mo rai­dos ir vals­ty­bin­gu­mo stip­ri­ni­mo Lie­tu­vo­je.

At­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, Sei­mo Pir­mi­nin­kas Č. Jur­šė­nas ve­dė Lie­tu­vos par­la­men­tą de­mo­kra­tijos ke­liu – ren­gė įsta­ty­mus, va­do­va­vo Sei­mo sta­tu­to, nu­sta­čiu­sio de­mo­kra­tiško par­la­men­to dar­bo tai­syk­les, pa­ren­gi­mui ir pri­ėmi­mui. Po­nas Jur­šė­nas, bū­da­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ku (jis lie­pė man – ne po­nas, o drau­gas) ir ei­da­mas ki­tas pa­rei­gas Sei­me, vi­suo­met at­si­žvelg­da­vo į ma­žu­mos tei­ses, gerb­da­vo opo­nen­tus, su­teik­da­vo jiems ga­li­my­bę pa­teik­ti sa­vo nuo­mo­nę. Jau­nai Lie­tu­vos de­mo­kra­tijai tai bu­vo la­bai svar­bu. Šias ben­dra­vi­mo tai­syk­les Č. Jur­šė­nas sklei­dė vi­so­je Lie­tu­vo­je, su­si­tik­da­mas su žmo­nė­mis ir su jais be­tar­piš­kai ben­drau­da­mas. Ne­pai­sant to, kad opo­nen­tai ne vi­suo­met bū­da­vo ge­ra­no­riš­ki, Č. Jur­šė­nas nie­ka­da ne­pra­ra­do ti­kė­ji­mo to­le­ran­ci­ja ir de­mo­kra­tija, bu­vo ir te­bė­ra par­la­men­ti­nės de­mo­kra­tijos ša­li­nin­kas ir puo­se­lė­to­jas.

Sig­na­ta­ras yra tri­jų re­dak­ci­nių ko­le­gi­jų, ren­gu­sių Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių biog­ra­fi­nius žo­dy­nus, pir­mi­nin­kas. Ak­ty­viai da­ly­va­vo ren­giant lei­di­nį „Par­la­men­ta­riz­mas Lie­tu­vo­je“. Kaip „Vi­suo­ti­nės lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jos“ moks­li­nės re­dak­ci­nės ta­ry­bos na­rys sig­na­ta­ras Č. Jur­šė­nas rū­pi­no­si tin­ka­mu par­la­men­ta­riz­mo, taip pat ir lie­tu­viš­ko­jo, at­spin­dė­ji­mu dau­gia­to­mė­je en­cik­lo­pe­di­jo­je.

Šiuo me­tu sig­na­ta­ras vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais vyk­do Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­jo pa­rei­gas. Sig­na­ta­ro Č. Jur­šė­no nuo­pel­nai stip­ri­nant de­mo­kra­tiją ir par­la­men­ta­riz­mą bu­vo įver­tin­ti Vy­tau­to Di­džio­jo or­di­no Di­džio­jo kry­žiaus ka­va­lie­riaus ap­do­va­no­ji­mu, Uk­rai­nos Ja­ros­la­vo Iš­min­tin­go­jo III kla­sės or­di­nu ir ki­tais Lie­tu­vos bei už­sie­nio vals­ty­bių ap­do­va­no­ji­mais. Ne­var­din­siu ir taip švie­sia­jai Lie­tu­vai ži­no­mų Čes­lo­vo nuo­pel­nų. Jų yra tiek žvel­giant į jau­nys­tė­je jo va­go­tus žur­na­lis­ti­kos dir­vo­nus, tiek į vi­są nu­ei­tą ke­lią.

Be­je, jis be­ne vie­nin­te­lis, kaip sa­kiau ir pri­sta­ty­da­mas, at­si­pra­šė Tau­tos už Ko­mu­nis­tų par­ti­jos pa­da­ry­tą ža­lą Lie­tu­vos žmo­nėms, ko, at­vi­rai pri­si­pa­žin­ki­me, ne­iš­drįs­tų pa­da­ry­ti daž­nas iš mū­sų.

Tad gar­bin­gai au­di­to­ri­jai lei­dus, pa­ban­dy­siu nu­ta­py­ti Čes­lo­vo pa­veiks­lą žmo­giš­ku­mo in­ter­je­re. Pir­mo­ji spal­va – be­ga­li­nė to­le­ran­ci­ja (apie ją jau kal­bė­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kė), at­lai­du­mas ir di­plo­ma­ti­ja. Nie­kam ne­te­ko iš­girs­ti iš Čes­lo­vo lū­pų ne tik pik­tes­nio žo­džio, bet ir aukš­tes­nio to­no. Jis ge­ra­no­riš­kai ben­dra­vo su vi­sais, ieš­ko­jo dia­lo­go, vie­ny­bės, nors ir ne­pri­tar­da­vo opo­nen­tų min­tims. Jis iš­li­ko ra­mus ir tuo me­tu, kai su­si­ti­ki­muo­se su Tau­tos at­sto­vais net du kar­tus jam su­dau­žė aki­nius. Čia no­riu pri­min­ti Pre­zi­den­to V. Adam­kaus žo­džius: „Stip­rus yra ne tas, ku­ris mu­ša, bet stip­rus yra tas, ku­ris at­lai­ko.“ Jūs at­lai­kė­te – aki­nius vėl tu­ri­te. Tai aki­vaiz­dus įro­dy­mas, jog ne vel­tui jo švie­sios at­min­ties tė­ve­liai no­rė­jo, kad sū­nus tap­tų ku­ni­gu. Ži­no­ma, su­pra­tau, kad jis ne­no­rė­jo, to­dėl nu­ė­jo ki­tu ke­liu.

An­tra spal­va – be­ga­li­nis darbš­tu­mas, tiks­lu­mas, pa­rei­gin­gu­mas. Bū­da­mas ak­ty­vio­je po­liti­ko­je šis žmo­gus dir­bo 7 die­nas per sa­vai­tę ir vi­sa­da ga­lė­jai pa­si­kliau­ti jo po­sa­kiu: pa­sa­ky­ta – pa­da­ry­ta.

Tre­čia spal­va – iro­ni­ja ir au­to­iro­ni­ja. Tur­būt nie­kam ne pa­slap­tis, kad šios sa­vy­bės yra di­džios iš­min­ties žen­klai. Štai ko­dėl ger­bia­mas Čes­lo­vas itin mė­go ka­ri­ka­tū­ros, šar­žo žan­rą ir yra su­kau­pęs sma­gią jų ko­lek­ci­ją. Jis va­do­va­vo­si Sok­ra­to mak­si­ma: aš ži­nau, kad aš nie­ko ne­ži­nau, bet pri­dur­da­vo: ne­lai­mė ta, kad ki­ti ne­ži­no, kad jie nie­ko ne­ži­no. Kad ir daug ži­no­da­mas, iš­ma­ny­da­mas, ji­sai sa­vi­kri­tiškai su leng­va pa­šai­pė­le žvel­gė į sa­ve ir siū­lė to­kią sen­ten­ci­ją, pa­va­din­tą jo var­du: „Juo­kis iš ma­nęs, juo­kis iš sa­vęs ir bū­si pro­tin­gas.“

No­riu pa­sa­ky­ti, kad Čes­lo­vui šei­ma bu­vo šven­tas da­ly­kas. Jūs bu­vo­te pa­vyz­dys. Ma­ty­da­vau, kai ei­nan­tį į Sei­mą ar ei­nan­tį kur ki­tur, į dar­bą jus ly­dė­da­vo žmo­na. Lai­ky­da­mas už ran­kos ir pa­kel­ta gal­va di­džia­vo­tės, jūs tar­si sa­kė­te vi­siems: žiū­rė­ki­te, kaip at­ro­do ma­no du­e­tas su žmo­na. No­riu pa­sa­ky­ti, tai, kad jūs at­si­da­vęs dir­bo­te Sei­me pro­duk­ty­vų dar­bą ir il­gais va­ka­rais, ir sa­vait­ga­liais, lė­mė ši ap­lin­ky­bė, svar­bi ap­lin­ky­bė, tai yra stip­rus už­nu­ga­ris, ku­rį jums de­šimt­me­čiais už­tik­ri­no bran­gio­ji žmo­na Jad­vy­ga. At­ra­ma bu­vo ir yra taip pat sū­nus Sau­lius ir jo žmo­na Tat­ja­na, anū­kas Ju­ras ir jo žmo­na Emi­li­ja, jų šei­mos. Bet vis dėl­to „svar­biau­sias žmo­gus (jis ra­šo) ir iš­ti­ki­miau­sias pa­gal­bi­nin­kas bu­vo žmo­na Jad­vy­ga“, ku­rią Č. Jur­šė­nas, kaip pats pa­sa­ko­ja, vis dar sap­nuo­ja, nors nuo jos ne­tek­ties pra­ėjo iš­ti­sas pen­kme­tis.

Ger­bia­mas Čes­lo­vai Jur­šė­nai, aš gi­liai įsi­ti­ki­nęs ir da­bar sa­kau tuos žo­džius, kad vi­sos val­džios ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­lin­gos, be jų ne­bū­tų tvar­kos vi­suo­me­nė­je, bet ne vis­kas val­džia. Val­džia lai­ki­na, ji pra­ei­na, at­ei­na ir pra­ei­na, o di­džiau­sia val­džia yra žmo­giš­ku­mas ir lai­mė, ir sė­k­mė šei­mo­je. Tęs­ki­te tą pa­vyz­dį ir duo­ki­te jį mums.

No­rė­čiau štai ką pa­sa­ky­ti: mes la­bai daž­nai mo­ka­me pa­si­gin­čy­ti, pyk­tis, įžei­di­nė­ti, mo­kame ir at­leis­ti, o at­leis­ti rei­kė­tų mo­kė­ti dau­giau. Ir no­rė­tų­si, kad Lie­tu­vo­je tei­sė­jų bū­tų ma­žiau ne­gu tei­sia­mų­jų, o su pa­gar­ba, at­leis­da­mi vie­ni ki­tiems, su­pras­da­mi vie­ni ki­tus, mes to­li nu­ei­tu­me.

Steig­da­mi Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ap­do­va­no­ji­mą, reng­da­mi jam me­džia­gą, mes daž­nai ra­šė­me, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės pa­ma­tas yra jos is­to­ri­ja, žmo­nės, iš­ki­lios as­me­ny­bės, did­vy­riai ir pat­rio­tai. Mes vi­si kar­tu ku­ria­me Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir puo­se­lė­ja­me de­mo­kra­tiją sa­vo ap­lin­ko­je, pa­žįs­ta­me ir ger­bia­me do­rus, są­ži­nin­gus Lie­tu­vai at­si­da­vu­sius žmo­nes, ku­rie sa­vo dar­bais stip­ri­na vals­ty­bin­gu­mą, de­mo­kra­tiją ir par­la­men­ta­riz­mą. Te­gul šie žmo­nės ir to­liau bus pa­gerb­ti iš­ki­lios A. Stul­gins­kio as­me­ny­bės gar­bei pa­va­din­tu aukš­čiau­siu Sei­mo ap­do­va­no­ji­mu. Šian­dien jūs esa­te vie­nas iš tų ir mes vi­si nuo­šir­džiai, nuo­šir­džiai jus svei­ki­na­me.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad Pre­zi­den­tas V. Adam­kus vie­no­je sa­vo kny­gų ra­šė: „Var­dan mū­sų žu­vu­sių tė­vų ir tė­vy­nai­nių, var­dan ko­vo­ju­sių už mū­sų ša­lies lais­vę, var­dan mū­sų ir mū­sų vai­kų at­ei­ties tu­ri­me iš­sau­go­ti ir skleis­ti šią ben­drą at­min­tį mū­sų tau­tos is­to­ri­jos, ku­rią kū­rė mū­sų tė­vai ir pro­tė­viai, ku­rią kū­rė prieš tai dir­bę va­do­vai ir žmo­nės, skleis­ti šią at­min­tį, at­min­ti mū­sų per­gy­ven­tą is­to­ri­ją. Tu­ri­me kel­ti sa­vo ir pa­sau­lio vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mą, gi­lin­ti pa­gar­bą žmo­gaus gy­vy­bei ir oru­mui. Tuo la­biau ma­ty­da­mi, vyks­tant ka­rui Uk­rai­no­je, ko­kia tra­pi yra gy­vy­bė – žūs­ta vai­kai, žūs­ta se­ne­liai, žūs­ta gar­bin­go am­žiaus žmo­nės. Tad ge­ru­mo rei­kia vi­siems ir vi­sais lai­kais.

No­riu pa­sa­ky­ti, esant kri­ti­nėms si­tu­a­ci­joms, va­do­vau­ki­mės R. Ta­go­rės žo­džiais: leisk, Die­ve, man mal­dau­ti ne už­sto­ti ma­ne nuo pa­vo­jų, bet kad su­teik­tum man drą­sos juos pa­si­tik­ti. Leisk man, Die­ve, pra­šy­ti, ne kad nu­mal­šin­tum skaus­mą, bet kad duo­tum šir­džiai stip­ry­bės jį nu­ga­lė­ti. Nes vi­si mes gi­liai ti­ki­me, kad Lie­tu­va vi­sa­da bu­vo, yra ir bus tiks­las, pras­mė ir prie­žas­tis gy­ven­ti, kur­ti, au­ko­tis, pa­pras­čiau­siai my­lė­ti ir bū­ti, nes čia mū­sų na­mai, čia mū­sų pro­tė­vių že­mė. To­dėl jaus­da­mi ben­dru­mą, jaus­da­mi pa­si­ti­kė­ji­mą vie­ni ki­tais, to mums dar la­bai rei­kia ir šio­je au­di­to­ri­jo­je, vie­nas su ki­tu mes esa­me stip­rūs, esa­me vie­nin­te­lės tė­vy­nės Lie­tu­vos vai­kai. Tik mei­lė ar­ti­ma­jam, gim­ta­jam kraš­tui jun­gia mus, ve­da į prie­kį, ska­ti­na da­ry­ti pras­min­gus ir kil­nius dar­bus var­dan kles­tin­čios Lie­tu­vos.

Bran­gus Č. Jur­šė­nai, bū­ki­te lai­min­gas, šian­dien jū­sų sie­lo­je dva­sios šven­tė, šian­dien jū­sų vai­kų, anū­kų ir jus ger­bian­čių žmo­nių sie­lo­je šven­tė. Te­gu Die­vas sau­go jus il­gam mū­sų džiaugs­mui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui A. Vin­kui. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­kę V. Čmi­ly­tę-Niel­sen įteik­ti Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dę ger­bia­mam Č. Jur­šė­nui. Pra­šom. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu į tri­bū­ną Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą ger­bia­mą Č. Jur­šė­ną.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Čes­lo­vo Jur­šė­no kal­ba

 

Č. JURŠĖNAS. Aukš­ta­sis Sei­me, garbie­ji Res­pub­li­kos pre­zi­den­tai, ger­bia­mie­ji Lie­tu­vos sei­mų pir­mi­nin­kai ir prem­je­rai, po­nai ir po­nios, ko­le­gos, bi­čiu­liai. Vi­sų pir­ma kuo nuo­šir­džiau­siai dė­ko­ju Tau­tos at­sto­vy­bei, vi­sų frak­ci­jų de­pu­ta­ti­niam kor­pu­sui už aukš­tą ma­no il­ga­me­tės par­la­men­ti­nės veik­los įver­ti­ni­mą. Ačiū, bran­gie­ji. Ačiū. (Plo­ji­mai)

Ir kad tik man dar už­tek­tų jė­gų kai ką nu­veik­ti, stip­ri­nant par­la­men­ta­riz­mą mū­sų bran­gio­jo­je Lie­tu­vo­je. Ši­taip pa­sa­kius bū­tų ga­li­ma su­sto­ti ir pro­tin­gai pa­ty­lė­ti… Kaip tai maž­daug prieš 30 me­tų pa­da­rė rim­tas Sei­mo na­rys, ma­no pa­kvies­tas į Sei­mo tri­bū­ną tęs­ti dis­ku­si­jos, – ji­sai šyp­so­jo­si tri­bū­no­je ir ty­lė­jo. Ir ty­lė­jo per vi­sas jam pa­gal Sta­tu­tą pri­klau­san­čias 5 mi­nu­tes. Tai­gi, kaip ma­to­te, įdie­gė ne­ti­kė­tą par­la­men­ti­nių de­ba­tų žan­rą.

Man šian­dien vis dėl­to rū­pi dar kai ką pa­sa­ky­ti ir bū­ti­nai pa­sa­ky­ti apie Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos po­li­ti­ką, Lie­tu­vos di­džia­vy­rį, Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­rą A. Stul­gins­kį, ku­rio var­do žvaigž­dė skir­ta ir man. Man, ma­nau, ir ne tik man, svar­biau­sia, kad A. Stul­gins­kis bu­vo pir­ma­sis pir­mo­jo mo­der­nių­jų lai­kų Lie­tu­vos par­la­men­to pir­mi­nin­kas. Žmo­gus, tin­ka­mu lai­ku bu­vęs tin­ka­mo­je vie­to­je.

Pri­min­siu pa­tį pir­mą­jį jo spren­di­mą – jis pa­siū­lė pri­im­ti Sei­mo na­riams at­si­sto­jant Sei­mo re­zo­liu­ci­ją. Ta re­zo­liu­ci­ja trum­pa, bet pil­na pras­mių. De­ja, net rim­ti žmo­nės ir anuo­met, ir šiais lai­kais kar­tais šį ba­zi­nį pir­mo­jo lie­tu­viš­ko Sei­mo do­ku­men­tą nu­ver­ti­na – at­seit jis tik kar­to­ja Va­sa­rio 16-osios ak­tą. Bet, gir­di, vis tiek svies­tu ko­šės ne­pa­ga­din­si. Aš pa­sa­ky­čiau ki­taip: iš tik­ro šiuo at­ve­ju ir ki­tas svies­tas, ir ki­ta ko­šė.

Įsi­klau­sy­ki­me (ci­tuo­ju): „Lie­tu­vos Stei­gia­ma­sis Sei­mas, reikš­da­mas Lie­tu­vos žmo­nių va­lią, pro­kla­muo­ja esant at­sta­ty­tą Ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vos Vals­ty­bę, kai­po de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką, et­no­lo­gi­nė­m sie­no­m ir lais­vą nuo vi­sų vals­ty­bi­nių ry­šių, ku­rie yra bu­vę su ki­to­mis Vals­ty­bė­m.“ Tai­gi šiuo ak­tu įtvir­tin­ta Lie­tu­vos val­dy­mo for­ma – res­pub­li­ka. Va­sa­rio 16-osios ak­te kal­ba­ma apie vals­ty­bės at­sta­ty­mą. O apie vals­ty­bės for­mą pa­sa­ky­ta, kad tai pa­ve­da­ma Stei­gia­ma­jam Sei­mui. Bet pri­me­nu, kad 1918 me­tais bu­vo ban­dy­ta Lie­tu­vo­je kur­ti ir mo­nar­chi­ją. Va­di­na­si, ge­gu­žės 15-oji lai­ky­ti­na ne tik Stei­gia­mo­jo Sei­mo, bet ir Res­pub­li­kos die­na.

Per tuos anų lai­kų po­rą me­tų, klo­jant vals­ty­bės tei­si­nius pa­ma­tus, vi­sų pir­ma pa­ren­giant 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ją ir bū­tent va­do­vau­jant Stei­gia­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kui A. Stul­gins­kiui, ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo par­la­men­ti­nės res­pub­li­kos mo­de­lis, ku­rį su­grio­vė 1926 m. gruo­džio 17 d. per­ver­smas.

Vė­liau A. Sme­to­nai ne­rei­kė­jo pil­nak­rau­jo par­la­men­to, o 1938 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je ne­li­ko vie­tos net žo­džiams „de­mo­kra­tija“ ar „de­mo­kra­tinė res­pub­li­ka“. Ta­čiau štai po­ka­rio par­ti­za­nų ju­dė­ji­mas sa­vo pa­ma­ti­niuo­se do­ku­men­tuo­se rė­mė­si ne 1938 me­tų, o bū­tent 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja. 1990 m. ko­vo 11 d. at­kur­da­mi Ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės funk­cio­na­vi­mą, mes rė­mė­mės ir Va­sa­rio 16-osios ak­tu, ir Stei­gia­mo­jo Sei­mo 1920 m. ge­gu­žės 15 d. (ma­no šiek tiek anks­čiau per­skai­ty­ta) re­zo­liu­ci­ja, ir 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tuo me­tu mus ly­dė­jo Stei­gia­mo­jo Sei­mo ir jo Pir­mi­nin­ko A. Stul­gins­kio au­ra.

Bet ar vi­sa tai bu­vo pa­pras­ta? Kad tai bu­vo tik eu­fo­ri­jos pa­ky­lė­ti me­tai? Ar pir­mie­siems Ant­ro­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­la­men­tų pir­mi­nin­kams bu­vo leng­va? Vis­ko, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bu­vo.

Kar­tais sa­ve va­di­nu ir de­mo­kra­tijos adep­tu, ir lie­tu­viš­ko­sios de­mo­kra­tijos au­ka. Štai sy­kį pir­mi­nin­kau­ju Sei­mo po­sė­džiui, nag­ri­nė­ja­me svar­bų kai­rie­siems klau­si­mą. Stai­ga į pre­zi­diu­mą pa­ky­la sig­na­ta­ras, pa­gar­sė­jęs dėl sa­vo „ge­le­ži­nio kumš­čio“, ir pa­rei­ka­lau­ja iš ma­nęs nu­trauk­ti klau­si­mo nag­ri­nė­ji­mą. Prie­šin­gu at­ve­ju ma­ne iš­neš iš pre­zi­diu­mo. Pri­si­mi­nęs ne­se­nus įvy­kius, ap­dai­riai pa­ža­du jo pa­siū­ly­mą ap­svars­ty­ti. Bet iš­kart pa­kvie­čiu ap­sau­gos ka­ri­nin­kus į po­sė­džių sa­lę ir pra­šau elg­tis de­li­ka­čiai, bet ste­bė­ti pre­zi­diu­mą. Kar­tu pa­pra­šau pa­va­duo­to­ją per­im­ti va­do­va­vi­mą Sei­mui per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną, jei­gu rei­kės. Aš to­liau lyg nie­kur nie­ko ve­du po­sė­dį, kad ko­le­gos ne­su­pras­tų, kas iš tik­ro de­da­si. Klau­si­mą sėk­min­gai už­bai­gia­me, skel­biu per­trau­ką. At­si­du­sęs šyp­sau­si ko­le­goms.

Ir iš­va­da – kan­try­bė ir šyp­se­na, šyp­se­na ir kan­try­bė. To lin­kiu ir jums vi­siems ir dar kar­tą ačiū už gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam Čes­lo­vui, ku­ris ir da­bar pa­de­monst­ra­vo aukš­tą­jį pi­lo­ta­žą, už jo iš­min­tį, pa­de­monst­ruo­tą mums.

Skel­biu mi­nė­ji­mo pa­bai­gą. Per­trau­ka – 10 mi­nu­čių. (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai – 5-ios.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, jau ga­li­me su­sės­ti į sa­vo vie­tas, iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas bai­gė­si. Da­bar pra­dė­si­me sa­vo ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 109 Sei­mo na­riai.

 

11.14 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. ge­gu­žės 18 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Tai­gi ga­li­me pra­dė­ti svars­ty­ti mū­sų dar­bo­tvarkę. 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ma­tau prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no ger­bia­mą G. Bu­ro­kie­nę. Pra­šau.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau dar­bo­tvar­kės 1-6 klau­si­mą iš­brauk­ti, ka­dan­gi yra pra­dė­tas ty­ri­mas Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je.

PIRMININKAS. Žu­vi­nin­kys­tės tu­ri­te ome­ny­je. Ge­rai. Pa­si­žy­mi­me, kad toks pra­šy­mas yra.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti nu­ta­ri­mą dėl P. Gra­žu­lio ap­kal­tos, nes, kaip ži­no­ma, Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra nė­ra pa­tei­ku­si sa­vo at­sa­ky­mo po to, kai ko­mi­si­ja krei­pė­si pra­šy­da­ma pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ta­ria­mo A. Pa­lio­nio me­la­vi­mo. O nuo to iš­ties pri­klau­so ap­kal­tos li­ki­mas ir ver­ti­ni­mas. Tai tie­siog iš­brau­ki­me ir pa­lau­ki­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra du siū­ly­mai. Ar dau­giau bus siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, tai pa­lau­ki­te, mes neap­si­spren­dė­me dėl siū­ly­mų. Nu­skam­bė­jo du siū­ly­mai. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad jūs pri­ta­ria­te, bet pa­si­žiū­rė­ki­me, ar vi­sas par­la­men­tas pri­tars. Pir­mas siū­ly­mas bu­vo iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mą, Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2334. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl iš­brau­ki­mo. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me dar­bo­tvarkės klau­si­mą, Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mą. Bal­suo­ja­me dėl klau­si­mo iš­brau­ki­mo iš dar­bo­tvarkės. Kas už – iš­brauk­ti, kas prieš ar­ba su­si­lai­ko – ne­iš­brauk­ti. Vi­si pa­bal­sa­vo?

Už­si­re­gist­ra­vo 110, bal­sa­vo 110: už – 47, prieš – 51, su­si­lai­kė 12. Tai­gi nė­ra iš­brau­kia­mas iš dar­bo­tvarkės.

Ger­bia­ma R. Ta­ma­šu­nie­nė – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš no­riu re­pli­ką po bal­sa­vi­mo. Ka­dan­gi mes, kaip par­la­men­tas, tu­ri­me Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, rei­kia su­abe­jo­ti iš vi­so rei­ka­lin­gu­mu gal tos ko­mi­si­jos. Vie­na iš jos prie­der­mių yra bū­tent Sta­tu­to nuo­sta­tų tai­ky­mas ir ga­li­mi pa­žei­di­mai. Jei­gu mes pra­dė­jo­me ty­ri­mą Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je, tai bū­tų ma­lo­nu su­lauk­ti jos iš­va­dos, o ne pas­kui mes pa­žei­di­mą kon­sta­tuo­ja­me ir tuo pat me­tu nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti, nes jau ir įsta­ty­mai ap­svars­ty­ti, ir straips­niai, ir jiems pri­tar­ta. Iš tie­sų ne­rei­kia to­kios ko­li­zi­jos da­ry­ti. Jei­gu to­kia ko­mi­si­ja kaip sa­vi­re­gu­lia­ci­nis in­stru­men­tas yra par­la­men­te, tai ver­tė­tų su­lauk­ti jos iš­va­dos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Aš ir­gi kar­tais su­abe­jo­ju dėl daug ko rei­ka­lin­gu­mo. Ger­bia­ma R. Mor­kū­nie­nė-Mi­ku­lė­nie­nė. Pra­šau.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi kal­ba pa­si­su­ko apie Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, tik­rai la­bai krei­piuo­si į opo­zi­ci­jos at­sto­vus iš­si­rink­ti iš mū­sų frak­ci­jos pa­teik­tų kan­di­da­tų į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, nes tas tę­sia­si jau dau­giau ne­gu mė­ne­sį. Aš pri­va­čiai į jus krei­piau­si ne vie­ną kar­tą, tai da­bar vie­šai no­riu kreip­tis, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja dirb­tų vi­sa su­dė­ti­mi ir iš mū­sų frak­ci­jos gar­bin­gų na­rių jūs ga­lė­tu­mė­te iš­si­rink­ti žmo­gų, su ku­riuo ga­lė­tu­mė­te dirb­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te pri­min­ti 2014 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, ku­ris aiš­kiai kon­sta­ta­vo, kad jei­gu Sei­mas vie­no­je sta­di­jo­je pa­da­ro pro­ce­dū­ri­nį pa­žei­di­mą, jo ne­si­lai­ko ir tei­sės ak­tas to­liau nag­ri­nė­ja­mas, jis pri­pa­žįs­ta­mas an­ti­kons­ti­tu­ci­niu. Po to bu­vo dar du Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mai ana­lo­giš­ku klau­si­mu. Tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, kad jei­gu šian­dien ir pri­im­si­te Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mą, už­teks kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir tas įsta­ty­mas bus pri­pa­žin­tas an­ti­kons­ti­tu­ci­niu, ir vi­sa pro­ce­dū­ra star­tuos iš nau­jo. Jūs jau esa­te tą da­ly­ką pa­da­rę. Jūs tu­rė­si­te ir dėl mo­kyk­lų ly­giai ana­lo­giš­ką si­tu­a­ci­ją, ir šiuo klau­si­mu. Tai aš ne­su­pran­tu, ką jūs da­ro­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Ge­rai. Ta­da dėl vie­no frak­ci­jos var­du siū­ly­mo ap­si­spren­dė­me. Yra ki­tas frak­ci­jos var­du siū­ly­mas – iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mą. Tai pro­jek­tas Nr. XIVP-2734, Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl ap­kal­tos. Bu­vo siū­ly­mas iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Bal­suo­ja­me dėl to­kio siū­ly­mo, ar pri­ta­ria­me iš­brau­ki­mui, ar ne­pri­ta­ria­me klau­si­mo iš­brau­ki­mui.

Už­si­re­gist­ra­vo 111, bal­sa­vo 111: už – 48, prieš – 54, su­si­lai­kė 9. Tai­gi nė­ra iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės.

Da­bar dar vie­nas as­pek­tas prieš tvir­ti­nant dar­bo­tvarkę. Nė­ra įtrauk­ta į pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­mą (for­ma­lus da­ly­kas) 2-2 klausimų blo­kas – 2-2.1, 2-2.2 ir 2-3 klau­si­mai – Švie­ti­mo įsta­ty­mas, Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas ir Švie­ti­mo įsta­ty­mas. Ar ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu įtrauk­ti į pro­gra­mą, kad mes ga­lė­tu­me šio­je dar­bo­tvarkėje svars­ty­ti? Nė­ra prieš­ta­ra­vi­mų. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Da­bar tvir­tin­si­me dar­bo­tvarkę, bet ger­bia­mas P. Gra­žu­lis dar no­ri per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tik­rai nuo­šir­džiai no­riu pa­dė­ko­ti prem­je­rei I. Ši­mo­ny­tei, kad ji pa­lai­kė opo­zi­ci­ją, kad kol nė­ra pro­ku­ra­tū­ros at­sa­ky­mo dėl A. Pa­lio­nio, klau­si­mą dėl ma­no ap­kal­tos rei­kia iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Ačiū ger­bia­mai I. Ši­mo­ny­tei, kad ji jau pra­re­gė­jo, kad kaž­kiek rū­pi tie­sa.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė. Pra­šau.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Bū­čiau ne­si­var­gi­nu­si, bet kad jau po­nas Pet­ras už­kal­bi­no, tai įra­šy­ki­te dėl pro­to­ko­lo ma­no bal­są prieš. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Įra­šo­me dėl pro­to­ko­lo jū­sų bal­są prieš. Jūs ne­bu­vo­te pa­mi­nė­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Var­dą pa­mi­nė­jo! (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Ger­bia­mas Pet­rai, pra­šau.

P. GRAŽULIS (MSNG). Vis tiek ji sa­ko… Aš ne­ži­nau, kaip čia taip grei­tai kei­čia nuo­mo­nę prem­je­rė. At­ro­do, kad ji jau tik­rai tu­ri tvir­tą nuo­mo­nę, sa­kė, nė vie­no mi­nist­ro, ne­svar­bu, ko­kius grie­kus da­ry­tų, ne­at­leis iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos ir lai­kys. Ko­dėl čia ji taip da­bar ma­no at­žvil­giu grei­tai pa­kei­tė ne­prin­ci­pin­gą nuo­mo­nę?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar jau, ma­tau, re­pli­kos iš­si­sė­mė. Ar ga­lė­tu­me ta­da dar­bo­tvar­kei ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sas sa­lė­je: „Bal­suo­ja­me!“) Ne, kvie­čia bal­suo­ti. Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės. Kas už dar­bo­tvarkę, taip ir bal­suo­ja, o kas ne už, bal­suo­ja ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 111, bal­sa­vo 111: už – 67, prieš – 10, su­si­lai­kė 34. Tai­gi dar­bo­tvarkei yra pri­tar­ta.

 

11.23 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo spe­cia­lio­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos pa­teik­tų siū­ly­mų pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riui Pet­rui Gra­žu­liui pa­grįs­tu­mui iš­tir­ti ir iš­va­dai dėl pa­grin­do pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są pareng­ti iš­va­dai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2734 (svars­ty­mas)

 

Da­bar ta­da dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo spe­cia­lio­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos pa­teik­tų siū­ly­mų pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riui Pet­rui Gra­žu­liui pa­grįs­tu­mui iš­tir­ti ir iš­va­dai dėl pa­grin­do pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są pa­reng­ti iš­va­dai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2734.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar yra bal­sa­vi­mo lan­gas, tai taip iš­ei­na, kad bal­suo­si­me po kiek­vie­no klau­si­mo ir bal­suo­si­me. Čia jų mes daug iki per­trau­kos ne­ap­svars­ty­si­me.

Da­bar dis­ku­si­ja. Da­bar pir­ma­sis ger­bia­mas A. Ged­vi­las už­si­ra­šęs frak­ci­jos var­du. Pra­šau į tri­bū­ną dis­ku­tuo­ti.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mi ko­le­gos, nors ap­kal­tos pro­ce­sas yra de­ta­liai ap­ra­šy­tas Sei­mo sta­tu­te ir yra įtvir­tin­tas mū­sų ša­lies Kon­sti­tu­ci­jo­je, ir iš prin­ci­po tu­rė­tų bū­ti de­mo­kra­tinio pro­ce­so da­lis, ta­čiau tai, ką šio­mis die­no­mis te­ko ma­ty­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je ir gir­dė­ti apie Sei­mo spe­cia­lio­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dar­bą bei ma­ty­ti šio­je sa­lė­je, su de­mo­kra­tija ir žmo­gaus tei­sė­mis ne­tu­ri nie­ko ben­dro. Tai, kas čia vyks­ta, bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti ar­ba cir­ku, ar­ba pa­si­ty­čio­ji­mu, ta­čiau ge­riau­sias api­bū­di­ni­mas yra tie­siog lin­čo teis­mas.

Taip, vi­siems pui­kiai ži­no­ma, kad daug kam šio­je sa­lė­je ger­bia­mas P. Gra­žu­lis ne­pa­tin­ka dėl sa­vo ka­te­go­riš­ku­mo, dėl drą­sos tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę ir gar­siai ją reikš­ti, dėl ne­mo­kė­ji­mo ir ne­no­ro pri­si­tai­ky­ti ir pa­na­šiai. Taip, jis nė­ra nei šven­ta­sis, nei an­ge­las, ta­čiau šio­je sa­lė­je to­kių nie­ka­da ne­bu­vo ir ne­bus. Bet vi­sa tai tik­rai ne­reiš­kia, kad Sei­mas tu­ri tei­sę, o svar­biau­sia – pa­grin­dą, svars­ty­ti P. Gra­žu­lio man­da­to, ku­rį de­mo­kra­tiniuose rin­ki­muo­se jam su­tei­kė žmo­nės, pa­nai­ki­ni­mą. Ir čia aš kal­bu net ne apie mū­sų mo­ra­li­nę tei­sę spręs­ti ko­le­gos li­ki­mą, o apie tai, kad mes re­a­liai ne­tu­ri­me sva­rių ar­gu­men­tų ma­ny­ti, kad P. Gra­žu­lis kaip nors pa­žei­dė Kon­sti­tu­ci­ją ar­ba su­lau­žė prie­sai­ką.

Dar dau­giau, aki­vaiz­du, kad jam ne­bu­vo už­tik­rin­ta ga­li­my­bė tu­rė­ti ne­ša­liš­ką ty­ri­mą, ir mes tik­rai tu­ri­me la­bai daug ty­ri­mo ko­mi­si­jos ša­liš­ku­mo fak­tų. Pa­vyz­džiui, ko­mi­si­jos na­rys T. V. Ras­ke­vi­čius vyks­tant ty­ri­mui, ne­iš­klau­sius vi­sų liu­di­nin­kų ir ne­tu­rint teis­mo eks­per­tų iš­va­dos, ne kar­tą už­tik­rin­tai tei­gė, kad P. Gra­žu­lis yra bal­sa­vęs už L. Jo­naus­ką. Pa­žy­mė­ti­na, kad ko­mi­si­jos reg­la­men­tas ki­tiems as­me­nims, be pir­mi­nin­ko, ne­tu­rint įga­lio­ji­mų iš vi­so drau­džia ko­men­tuo­ti ko­mi­si­jos veik­lą. O mi­nė­tas ko­le­ga, reikš­da­mas iš­anks­ti­nę nuo­mo­nę, to­kių įga­lio­ji­mų kal­bė­ti apie ty­ri­mą ne­tu­rė­jo.

Ne­pa­vy­ko su­si­lai­ky­ti nuo P. Gra­žu­lio pa­smer­ki­mo ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui, ku­ris dar tuo me­tu, kai ne­bu­vo ap­klaus­ti liu­di­nin­kai ir ne­bu­vo gau­ta teis­mo eks­per­tų iš­va­da, tei­gė, kad P. Gra­žu­lis su­klas­to­jo, pa­vo­gė bal­są. To­kie pir­mi­nin­ko pa­reiš­ki­mai, ro­dan­tys jo iš­anks­ti­nį nu­si­sta­ty­mą P. Gra­žu­lio veiks­mų at­žvil­giu, lei­džia abe­jo­ti ne tik jo, bet ir vi­sos ko­mi­si­jos iš­va­dos ob­jek­ty­vu­mu. Be to, ko­mi­si­jo­je at­lie­kant ty­ri­mą da­ly­va­vo ir as­me­nys, anks­čiau ver­ti­nę P. Gra­žu­lio veiks­mus Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos for­ma­tu, bei, bū­da­mi ty­rė­jais, kar­tu ir liu­di­jo ko­mi­si­jai. Tai­gi, bu­vo su­si­klos­čiu­si tei­si­nio pro­ce­so at­žvil­giu ydin­ga si­tu­a­ci­ja, ka­da vie­nas ir tas pats as­muo yra ir liu­dy­to­jas, ir ty­rė­jas ta­me pa­čia­me pro­ce­se. Pa­aiš­kin­siu pa­pras­čiau. Įsi­vaiz­duo­ki­te: krei­pia­tės į teis­mą, skųs­da­mi po­li­ci­jos ty­rė­jo spren­di­mą, ir at­ėję į po­sė­dį pa­ma­to­te, kad jus teis tas pats ty­rė­jas, ku­ris pa­ė­mė iš jū­sų pa­ro­dy­mus ir dėl ku­rio jūs at­si­dū­rė­te teis­me.

Pa­žy­mė­ti­na, kad P. Gra­žu­liui pa­tei­kus sa­vo pa­ro­dy­mus ne­bu­vo su­da­ry­ta ga­li­my­bė nau­do­tis kon­sti­tu­ci­nė­mis tei­sė­mis ir to­liau tin­ka­mai da­ly­vau­ti pro­ce­se. Taip pat P. Gra­žu­liui ne­bu­vo skir­ta lai­ko pa­si­sa­ky­ti dėl eks­per­tų iš­va­dų bei ko­mi­si­jos iš­va­dos, prieš ko­mi­si­jai pri­imant ga­lu­ti­nį spren­di­mą. Ne­no­rą in­for­muo­ti ir pa­kvies­ti į po­sė­džius as­me­nį, ku­riam pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są, ge­rai iliust­ruo­ja ko­mi­si­jos po­sė­džių ste­nog­ra­mos, iš ku­rių ma­to­si, jog pats ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pa­tvir­ti­na, kad apie po­sė­džius kal­ti­na­ma­sis tu­rė­jo su­ži­no­ti iš vie­šo­sios erd­vės.

Ne­ga­na to, ko­mi­si­jos dar­bo me­tu iš Sei­mo na­rio P. Gra­žu­lio bu­vo ty­čio­ja­ma­si, už­duo­da­mi tie­sio­giai nie­ko ben­dro su at­lie­ka­mu ty­ri­mu ne­tu­rin­tys klau­si­mai. Šio­je sri­ty­je ypač pa­si­žy­mė­jo tas pats ko­le­ga T. V. Ras­ke­vi­čius, nors jo pa­ties to­le­ran­ci­ja kri­ti­kai ir pa­ty­čioms yra la­bai že­ma. O ką jau kal­bė­ti apie tai, kad pa­ti ko­mi­si­ja bu­vo lin­ku­si pa­si­slėp­ti nuo vi­suo­me­nės.

Ta­čiau svar­biau­sia yra tai, kad ko­mi­si­jai taip ir ne­pa­vy­ko gau­ti ne­gin­či­ja­mų įro­dy­mų, kad P. Gra­žu­lis tik­rai bal­sa­vo už ki­tą as­me­nį. Net Lie­tu­vos teis­mo eks­per­ti­zės cen­tro eks­per­tas P. Gra­žu­lio veiks­mą api­bū­di­no (ci­tuo­ju): „De­ši­ne ran­ka at­lie­ka ne­nu­sta­ty­tą veiks­mą (veik­s­mus) ties Sei­mo na­rio L. Jo­naus­ko vie­tos elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo blo­ko pa­ne­le“ (ci­ta­tos pa­bai­ga). Kaž­ko­dėl ko­mi­si­ja at­si­sa­kė pa­kvies­ti kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tus, ku­rie su­teik­da­mi spe­cia­lių­jų ži­nių ko­mi­si­jos na­riams pa­dė­tų pre­li­mi­na­riai įsi­ver­tin­ti, ar yra pa­kan­ka­mas tei­si­nis pa­grin­das ap­kal­tos pro­ce­dū­rai ini­ci­juo­ti ir kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, tu­rint to­kius įro­dy­mus.

Pri­min­ti­na, kad ko­mi­si­ja sa­vo iš­va­do­je pa­ti pri­pa­žįs­ta, jog ir Sei­mo elek­tro­ni­nė bal­sa­vi­mo sis­te­ma fik­suo­ja tik ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą.

Taip pat at­lie­kant ty­ri­mą li­ko ne­at­sa­ky­tas klau­si­mas, kaip P. Gra­žu­lis (jei da­ro­me prie­lai­dą, kad jis esą bal­sa­vo už L. Jo­naus­ką) ga­lė­jo du myg­tu­kus pa­spaus­ti vie­nu ran­kos iš­tie­si­mu ir per to­kį trum­pą lai­ko in­ter­va­lą, kai ko­mi­si­ja sa­vo po­sė­džiuo­se yra dis­ku­ta­vu­si apie tai, kad to pa­da­ry­ti yra ne­įma­no­ma. O ką jau kal­bė­ti apie tai, kad nei ko­mi­si­jos na­riai, nei pats ti­ria­ma­sis as­muo nie­kaip ne­su­ge­bė­jo iš­si­rei­ka­lau­ti ir pa­žiū­rė­ti ne­už­blu­rin­tą vaiz­do įra­šą, ku­ria­me bū­tų fik­suo­tas myg­tu­ko pa­spau­di­mo mo­men­tas.

Mie­lie­ji, šio­mis die­no­mis ka­ro Uk­rai­no­je kon­teks­te la­bai po­pu­lia­ru pri­si­min­ti Dž. Or­ve­lo no­ve­lę, ta­čiau tai, kas vyks­ta šia­me Sei­me P. Gra­žu­lio at­žvil­giu, iki skaus­mo pri­me­na ki­to gar­saus au­to­riaus F. Kaf­kos ro­ma­ną „Pro­ce­sas“. Čia žmo­gui ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti, nei už ką yra tei­sia­mas, nei kas ir kur jį tei­sė, ta­čiau su­pra­to tik vie­na, kad yra kal­tas. To­kie pro­ce­sai ne­tu­ri tu­rė­ti vie­tos šiuo­lai­ki­nė­je de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je, to­dėl kvie­čiu jus ne­pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai ir pa­ga­liau baig­ti šį cir­ką. Tai tik­rai ne­da­ro gar­bės mū­sų Sei­mui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. To­liau dis­ku­si­jo­je da­ly­vaus ger­bia­mas P. Gra­žu­lis. Pra­šom į tri­bū­ną.

P. GRAŽULIS (MSNG). Svei­ki gy­vi, svei­ki gy­vi, vi­si Sei­mo na­riai. No­riu kal­bė­ti ne apie tai, ne apie ši­tą men­knie­kį, net ne­aiš­ku, ar myg­tu­ko pa­spau­di­mą, bet ko­dėl vi­sa tai šian­dien vyks­ta. Ko­dėl iš to­kios dul­kės pu­čia­mas di­džiu­lis de­be­sis? O tam, kad už­gož­tų įvai­riau­sias po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­las. Pa­lei­džia­ma di­džiu­lė mig­la.

Aš no­riu grįž­ti prie vie­no klau­si­mo. Klau­sy­ki­te, ko­kie jie skaid­rūs, val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Va­jė­zau, rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, kas yra ne­ma­to­ma, net eks­per­tai ne­ma­to, bet val­dan­čio­sios dau­gu­mos bal­sais ko­mi­si­ja nu­spren­džia, kad aš bal­sa­vau. O to, ko ne­ma­to eks­per­tų ko­mi­si­ja, ma­to T. V. Ras­ke­vi­čius, sė­dė­da­mas ki­to­je sa­lės pu­sė­je. Kas čia per ste­buk­las! Ne­ži­nau, kaip jis ga­lė­jo pa­ste­bė­ti tai, ko ne­ma­to net teis­mo eks­per­tai. Bet ne apie tai.

Kam nau­din­gas vi­sas ši­tas skan­da­las? Ži­no­ma, aš esu rakš­tis val­dan­čia­jai dau­gu­mai, nes nie­ka­da ne­inu su sis­te­ma. So­viet­me­čiu ir­gi nė­jau su sis­te­ma, ko­vo­jau už ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vą, tai ta ko­mu­nis­ti­nė sis­te­ma ma­ne pa­so­di­no į la­ge­rį. Esu čia vie­nin­te­lis po­li­ti­nis ka­li­nys iš vi­sų esan­čių Sei­mo na­rių. O jū­sų, jei pa­nag­ri­nė­tu­me šak­nis, ar bu­vo­te kom­jau­nuo­liai, ar pio­nie­riai, ar ko­mu­nis­tai, re­tas gal­būt ku­ris ne­bu­vo­te tuo. Aš fak­tiš­kai ko­vo­jau prieš jus. Jūs pa­sie­kė­te val­džią, jūs vėl ta­po­te pat­rio­tais. So­viet­me­čiu aš bu­vau an­ti­so­vie­ti­nis, o da­bar an­ti­kon­ser­va­to­rius, bet ko­vo­ju už tie­są.

Pa­baig­siu ši­tą min­tį tuo. Ačiū Die­vui, kad ma­ne per­se­kio­ja bu­vę ko­mu­nis­tai kon­ser­va­to­riai. Jei­gu jie ma­ne per­se­kio­ja, mie­li žmo­nės, tai yra žen­klas, kad ne­su šios kon­ser­va­to­rių dau­gu­mos ar­ba šut­vės na­rys. Jei­gu jie ma­ne gir­tų, tik­rai bū­čiau šios kon­ser­va­to­rių šut­vės na­rys, dau­gu­mos na­rys.

Bet da­bar grįž­tu prie tų afe­rų. Im­ki­me kad ir ger­bia­mą švie­ti­mo mi­nist­rę J. Šiugž­di­nie­nę. Ne­aiš­ku, kaip pa­nau­do­ta 14 tūkst. eu­rų, ne­pa­teik­ti če­kiai. Vis­kas ge­rai, prem­je­rė gu­la krū­ti­ne. Aš bū­čiau pa­so­din­tas. Man by­la iš­kel­ta vien tik dėl to, kad at­seit per tre­jus me­tus pa­im­ta iš įmo­nės už ku­rą ir ne­grą­žin­ta 2 tūkst. 300 eu­rų. Nors vė­liau teis­me įro­dy­ta, kad vi­si jie grą­žin­ti įmo­nei, bet kal­tas dėl to, kad pa­ė­miau. Jei pa­ė­miau, vis tiek kal­tas, ne­svar­bu, kad grą­ži­nau. Štai kaip no­ri­ma pri­tai­ky­ti. Jei no­rė­si muš­ti šu­nį, vi­sa­da laz­dą ra­si.

Šian­dien mes ga­li­me ras­ti ir dau­giau įvai­riau­sių ko­rup­ci­nių ap­raiš­kų. Bet tai kon­ser­va­to­rių ne­jau­di­na. Mes pa­žiū­rė­ki­me, kas yra, kad ir da­bar. Vyks NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas Lie­tu­vo­je, or­ga­ni­zuo­ja­mi pro­ce­sai. Vien tik TELE2, aiš­kiai ra­šo spau­do­je, jų ne­lei­do da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se… ne rin­ki­muo­se, o kon­kur­se, nors jie bū­tų pa­tei­kę 1 mln. eu­rų pi­ges­nes pa­slau­gas. Vis­kas ge­rai, ty­ri­mo nė­ra. Vis­kas ge­rai. O kiek dau­giau čia pa­žei­di­mų? Kiek čia dar mi­li­jo­nų iš­plau­ta? Bet mes tų da­ly­kų ne­ma­to­me, nes tai yra sa­viš­kiai. Da­rome, vis­kas taip pa­to­gu.

Pa­žiū­rė­ki­te, da­bar dar vie­nas da­ly­kas, spau­da ra­šo: Lie­tu­vos vi­daus van­de­nų (vals­ty­bi­nės įmo­nės) va­do­vas dir­ba ke­tu­rio­se įmo­nė­se ir tu­ri ma­žą­ją ben­dri­ją. Ta ma­žo­ji ben­dri­ja Ke­lių di­rek­ci­jai par­duo­da džio­vin­tų vai­sių už 60 tūkst. eu­rų. Vis­kas ge­rai, ty­ri­mo nė­ra! Tai­gi čia sa­vi. Sa­vi ga­li da­ry­ti, ką no­ri, bet P. Gra­žu­lis, net ne­pa­spau­dęs myg­tu­ko, yra kal­tas.

Ger­bia­mie­ji, aš ir ne­si­ti­kė­jau ki­to­kio spren­di­mo, ne­si­ti­kė­jau, kad ki­taip bus. Tai yra po­li­ti­nis spren­di­mas ir po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas. Bet dar ne­dė­ki­me taš­ko šio­je by­lo­je. Yra Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Ne­svar­bu, aš ma­nau, kad ten yra S. Šed­ba­ras, ku­rį de­le­ga­vo, vis tiek, aš ma­nau, pa­žiū­rės blai­viau į vi­są šį klau­si­mą. La­bai įdo­mu, koks bus jų spren­di­mas.

Ant­ras da­ly­kas. Aš ga­liu tuos ko­rup­ci­nius da­ly­kus da­bar var­din­ti ir var­din­ti. Vyks­ta vi­suo­ti­nis sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių kan­ce­lia­ri­nių lė­šų švais­ty­mas, grobs­ty­mas, kur kon­ser­va­to­riai ty­li, vis­kas yra ge­rai. Ir dau­giau­sia val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai, o iš es­mės kon­ser­va­to­riai. Štai prieš dvi die­nas skai­tau: Aly­taus ra­jo­ne…

PIRMININKAS. Lai­kas!

P. GRAŽULIS (MSNG). …kon­ser­va­to­rių šei­my­nė­lė 48 kar­tus ku­ro už­si­py­lė per mė­ne­sį ir iš­lei­do 1 tūkst. 800 eu­rų.

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga! Su­pran­tu, kad klau­si­mas svar­bus…

P. GRAŽULIS (MSNG). Pas­ku­ti­nia­me teis­me man net so­viet­me­čiu lei­do iki ga­lo žo­dį pa­sa­ky­ti. Tai kas čia – bai­siau ne­gu so­vie­ti­nis, ko­mu­nis­ti­nis teis­mas?!

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Pet­rai, yra Sei­mo sta­tu­tas.

P. GRAŽULIS (MSNG). Tai­gi ma­ne jūs tei­sia­te, ša­li­na­te iš Sei­mo sa­lės. Ko jūs bi­jo­te? Lei­s­ki­te. Tai­gi pa­lau­ki­te…

PIRMININKAS. Sei­mo sta­tu­tas nu­ma­to pa­si­sa­ky­mo lai­ką. Ger­bia­mas Pet­rai, gerb­ki­te par­la­men­tą. Aš su­pran­tu, kad jums klau­si­mas svar­bus, bet, de­ja, jūs pu­sę mi­nu­tės jau vir­ši­jo­te. Pra­šom sės­ti į sa­vo vie­tą.

To­liau kvie­čiu dis­ku­tuo­ti ger­bia­mą V. Ąžuo­lą. Pra­šom jam už­leis­ti tri­bū­ną. Pra­šom, ger­bia­mas Va­liau Ąžuo­lai, dis­ku­tuo­ti. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų tu­ri­me dėl šios ko­mi­si­jos dar­bo la­bai įdo­mią si­tu­a­ci­ją. Jau dau­ge­lis žmo­nių su­pran­ta, kad Lie­tu­vo­je vy­rau­ja vie­na par­ti­ja, vie­na tie­sa, o po šios ko­mi­si­jos spren­di­mų tai tur­būt ir vie­nas tei­sin­gu­mas vy­raus Lie­tu­vo­je, ne kaip yra, o kaip rei­kia.

Ką iš­si­aiš­ki­no ko­mi­si­ja? Iš įra­šo nie­ko ne­ma­ty­ti, kad bū­tų ga­li­ma įro­dy­ti, kad taip pa­da­rė. Ša­lia sė­din­tis ko­le­ga pa­liu­di­jo, kad to ne­bu­vo ir Sei­mo na­rys to ne­pa­da­rė. Bet, pa­si­ro­do, to­kių da­ly­kų ne­pa­kan­ka, net­gi liu­di­ji­mo ne­pa­kan­ka. Ži­no­ma, ge­rai vie­nas kon­ser­va­to­rius yra pa­sa­kęs: kas me­luo­ja, tas ir va­gia. Tai da­bar, kai tie, ku­rie bal­suos už šią ko­mi­si­ją, už jos iš­va­das, pa­rem­tas me­lu, tu­rė­si­me są­ra­šą tų me­luo­jan­čių ir va­gian­čių. Ži­no­ma, la­bai ge­rai už­pil­do­ma ir vie­šo­ji erd­vė: ne­be­rei­kia per daug aiš­kin­tis dėl NATO pir­ki­mų, ki­tų pir­ki­mų, kaip pa­nau­do­ja­mos va­gia­mos lė­šos, svar­biau­sia aiš­kin­tis ko­mi­si­jo­je. Tai ką? Ste­bi­me są­ra­šą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau ger­bia­mas J. Ja­ru­tis kvie­čia­mas į tri­bū­ną dis­ku­tuo­ti. Prašom.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­le­ga Pet­ras nė­ra nei ma­no bi­čiu­lis, nei par­tie­tis, nei frak­ci­jos na­rys, tie­siog yra ko­le­ga par­la­men­ta­ras, ku­rio pa­si­sa­ky­mai man dau­ge­liu at­ve­ju ne­pa­tin­ka. Jam pa­vyks­ta są­mo­nin­gai ar ne­są­mo­nin­gai daž­nai įsi­vel­ti į įvai­rius skan­da­lus.

Da­bar šiuo klau­si­mu dėl ne­įro­dy­to fak­to kel­ti in­ter­pe­lia­ci­jos by­lą, ap­kal­tos by­lą, ma­no su­pra­ti­mu, yra nie­ki­nis da­ly­kas. Aš kar­tais, nors jau še­še­ri me­tai par­la­men­te, ir po šiai die­nai ne­su­pran­tu, kuo mes čia už­si­i­ma­me. Ar čia yra tei­sė­kū­ros ins­ti­tu­ci­ja, ar kaž­ko­kių są­skai­tų su­ve­di­nė­ji­mo ins­ti­tu­ci­ja? Kaž­ka­da ma­nęs pa­klau­sė, kai Pet­rui grė­sė ir tur­būt gre­sia dar rim­tes­nės by­los dėl tam tik­rų po­vei­kių, dėl sa­vo įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, kaip aš bal­suo­siu. Aš sa­kau, jei­gu tai bus įro­dy­ta, pa­lai­ky­siu in­ter­pe­lia­ci­ją, bet šiuo at­ve­ju, na, tie­siog trūks­ta žo­džių. Pa­pras­čiau­siai ma­to­si, kad da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma tie­siog ne­tu­ri ini­cia­ty­vų, ne­tu­ri idė­jų, kaip pa­ge­rin­ti mū­sų gy­ve­ni­mą, kaip kur­ti įsta­ty­mus, ku­rie veik­tų mū­sų gy­ve­ni­mą, ne­si­ma­to nei in­flia­ci­nių pro­ble­mų, ne­si­ma­to nei ener­ge­ti­kos kai­nų di­dė­ji­mo, ne­si­ma­to mo­kes­čių re­for­mos, kur ji ir ko­kia, šian­dien iki ga­lo ne­ži­no­me. Čia yra kaip dū­mų už­dan­ga sa­vo ne­veik­lu­mui pri­deng­ti. To­kiam pa­siū­ly­mui, to­kiai ap­kal­tai tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti. Už­si­im­ki­me rim­tais dar­bais ir žmo­nės tai įver­tins. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti kvie­čia­mas ger­bia­mas K. Ma­siu­lis. Tik at­krei­piu vi­sų dė­me­sį, kad pa­gal dar­bo­tvarkę vė­luo­ja­me pus­va­lan­džiu. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, skir­tin­gai nuo kai ku­rių kal­bė­ju­sių (aš ir žiū­riu į tuos, ku­rie kal­bė­jo), man jau te­ko da­ly­vau­ti in­ter­pe­lia­ci­jo­se, tar­ki­me, L. Ka­ra­liaus ir A. Sa­cha­ru­ko in­ter­pe­lia­ci­jo­se, ir nie­kuo ne­si­ski­ria. Ten ly­giai taip pat žmo­nės sė­dė­jo ga­le, ga­lior­ko­je, bu­vo val­dan­tie­ji, bet man te­ko bū­ti ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku ir bu­vo aki­vaiz­du, kad žmo­gus, sė­dė­jęs gre­ta, bal­sa­vo už ki­tą žmo­gų.

Da­bar vi­sa opo­zi­ci­ja mū­ru sto­ja už P. Gra­žu­lį ap­si­mes­da­ma, kad nė­ra fak­tų, me­luo­da­ma iš es­mės, kad nė­ra fak­tų. Fak­tas aki­vaiz­dus. Vi­sa Lie­tu­va, jei­gu tu­rė­jo no­rą, ga­lė­jo ma­ty­ti, kaip P. Gra­žu­lis tie­sia ran­ką link L. Jo­naus­ko myg­tu­ko. Da­bar ko­le­ga sa­kė, kad tai yra cir­kas ar­ba kaip ga­li­ma vie­na ran­ka taip grei­tai pa­spaus­ti. Ži­no­te, vie­na ran­ka ga­li­ma la­bai grei­tai myg­tu­kus su­spau­dy­ti, kom­piu­te­ry­je su­spau­dai la­bai daug tų myg­tu­kų. Tai yra la­bai aki­vaiz­dūs da­ly­kai.

Be to, by­la nu­ke­liaus į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Jei­gu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­kys, kad čia nė­ra fak­tų, ne­bu­vo fak­tų, ne­įro­do­mas fak­tas, tai ji su­bliūkš, nė­ra ko jau­din­tis. Ban­do­ma slėp­tis ir temp­ti lai­ką. Rei­kė­tų iš­si­aiš­kin­ti, kaip ten yra su A. Pa­lio­niu. Na, ne­rei­kia aiš­kin­tis, čia vi­sai at­ski­ras da­ly­kas. Ir vėl­gi jei­gu Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui to rei­kės, jis iš­si­aiš­kins.

Da­bar vėl ki­ti kon­teks­tai ban­do­mi įpin­ti. Na prie ko čia tas kon­teks­tas, ar tu­ri val­dan­čio­ji dau­gu­ma idė­jų, ar ne­tu­ri? Tu­ri idė­ją. Mo­kes­čių re­for­ma, jūs pui­kiai ži­no­te, yra pa­teik­ta. Jūs sa­ko­te, dėl ener­ge­ti­kos blo­gai. Ener­ge­ti­kos sri­ty­je kaip tik la­bai di­de­lės re­for­mos vyks­ta, čia ga­lė­tu­me tik pa­si­džiaug­ti – to­kio au­gi­mo ža­lio­sios ener­ge­ti­kos sri­ty­je nie­ka­da ne­bu­vo. Kaž­ka­da čia bu­vo la­bai stip­riai aiš­ki­na­ma, žiū­rė­ki­te, iš­au­go kai­nos. Da­bar už­ti­lo dėl ener­ge­ti­kos kai­nų, nes kai­nos nu­smu­ko, tai ką, ta­da mums rei­kė­tų gir­tis, kad kai­nas nu­smuk­dė­me? Ne apie ener­gi­jos kai­nas kal­ba­me, ne apie tai, ar val­džia tu­ri re­for­mų idė­jų, ar ne­tu­ri re­for­mų idė­jų, bet apie la­bai pa­pras­tą klau­si­mą, vie­ną vie­nin­te­lį klau­si­mą – P. Gra­žu­lio po­el­gio klau­si­mą. Jums, opo­zi­ci­jai, tin­ka to­kie po­el­giai, nes jūs ga­li­te ap­si­mes­ti, kad ne­bu­vo to po­el­gio, o jis bu­vo. Ir jei­gu jums at­ro­do, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­nu­sta­tys fak­tų, tai ta­da bū­ki­te ra­mūs, bet ne­sa­te ra­mūs ir vi­saip ban­do­te su­truk­dy­ti kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną no­ri ger­bia­mas J. Ja­ru­tis. Pra­šau.

J. JARUTIS (LVŽSF). Dar kar­tą ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mam Kęs­tu­čiui. Aiš­ku, čia po­žiū­rio klau­si­mas, ar tai yra ly­gia­ver­čiai da­ly­kai, ar ne. Vie­nas ne­įro­dy­tas pa­spau­di­mas ir ke­lių sa­vai­čių nuo­la­ti­nis bal­sa­vi­mas, dėl ko bu­vo A. Sa­cha­ru­ko ir L. Ka­ra­liaus ap­kal­ta, man at­ro­do, tai ne­ly­giag­re­tu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. Ger­biu ko­le­gą K. Ma­siu­lį, ta­čiau jis iš­krei­pė ma­no pa­si­sa­ky­mo tu­ri­nį. Aš kal­bė­jau apie de­ši­nės ran­kos at­lie­ka­mą ne­nu­sta­ty­tą veiks­mą (veiks­mus) ties Sei­mo na­rio L. Jo­naus­ko bal­sa­vi­mo vie­tos elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo blo­ko pa­ne­le ir rė­miau­si eks­per­tų iš­va­do­mis. Tie­siog ci­ta­ta…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs grįž­ta­te prie tu­ri­nio. Jūs dis­ku­tuo­ja­te dėl tu­ri­nio. Jau bu­vo kal­bė­ta. Už­si­ra­šy­ki­te dėl mo­ty­vų. Čia ne dėl ve­di­mo tvar­kos. (Bal­sas sa­lė­je) Pet­rai Gra­žu­li, jūs jau kal­bė­jo­te daug kar­tų per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Tik­rai no­ri­te? Ge­rai. Pas­ku­ti­nį kar­tą.

P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš šian­dien tei­sia­ma­sis, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tu­riu iš­ly­gą.

PIRMININKAS. Kal­bė­ki­te re­pli­ką.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš no­riu pa­sa­ky­ti. Po­ne Ma­siu­li, ku­ris ži­nai, ko­kią di­ser­ta­ci­ją pa­si­ra­šei, kaip taip pat uo­liai tai­kei so­vie­ti­nės są­jun­gos ko­mu­nis­tų ten tą pri­si­tai­ky­mą. Da­bar tu ir­gi pui­kiai pri­si­tai­kei. Va­lio! Svei­ki­nu ta­ve.

PIRMININKAS. Ge­rai. Dė­ko­ju. Bai­ki­me vie­ni ki­tų įžei­di­nė­ji­mą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai. Už – K. Ma­siu­lis. Pra­šom. Ga­lė­si­te vis­ką pa­sa­ky­ti.

K. MASIULIS (TS-LKDF). P. Gra­žu­liui at­sa­kau. Aš pa­ra­šiau di­ser­ta­ci­ją „Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fi­lo­so­fi­nės pro­ble­mos Lie­tu­vo­je XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je“ ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Nė kar­to ne­pa­gy­riau Ko­mu­nis­tų par­ti­jos di­ser­ta­ci­jo­je, nė kar­to ne­pa­ci­ta­vau kaip nors gi­ria­mai Le­ni­ną ar Mark­są, ar En­gel­są. Ga­li­te pa­si­im­ti, di­ser­ta­ci­ja yra bib­lio­te­ko­je. Jei­gu no­ri­te, aš jums ją at­ne­šiu. Skai­ty­ki­te, su­ras­ki­te ir su­pei­ki­te ta­da ma­ne vie­šai, o ne pliurp­ki­te nie­kus, jei­gu apie di­ser­ta­ci­jas nie­kus šne­ka­te. Aš ga­liu tik di­džiuo­tis, kad ši­to­kią di­ser­ta­ci­ją ap­gy­niau, nors bu­vo pri­va­lu pa­ci­tuo­ti, pa­gir­ti tą kom­par­ti­ją.

Da­bar kal­bė­siu iš es­mės. Ko­le­gos, aš pir­mą­kart ma­tau, kai už to­kį veiks­mą yra pa­si­skirs­to­ma po­zi­ci­ja, opo­zi­ci­ja. Pa­tys mes bu­vo­me po­zi­ci­jo­je. Mū­sų ko­le­ga iš po­zi­ci­jos pa­da­rė ne­leis­ti­ną veiks­mą. Aš bu­vau pir­mi­nin­kas, mū­sų ko­mi­si­ja nu­ta­rė kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir bal­sa­vo­me ga­na vie­nin­gai. Gė­din­ga tai, kad L. Ka­ra­lius bu­vo pa­smerk­tas, o A. Sa­cha­ru­kas čia per­lė­kė per suo­lus ir bu­vo iš­tei­sin­tas jau per pas­ku­ti­nį bal­sa­vi­mą. Tik­rai ne­siū­ly­čiau ši­taip elg­tis, kaip aną kar­tą pa­si­el­gė par­la­men­tas. Aš tik­rai ma­nau, kad opo­zi­ci­jo­je ga­lė­tų bū­ti dau­giau žmo­nių, ku­rie pri­tar­tų ap­kal­tai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės ger­bia­ma A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man tai, ži­no­ki­te, nuo­šir­džiai gė­da klau­sy­tis dve­jo­pų stan­dar­tų, kuo­met yra lin­čiuo­ja­mas P. Gra­žu­lis, ci­tuo­ju eks­per­tų iš­va­dą, už veiks­mus, ku­rių po­bū­džio nei skai­čiaus eks­per­tai ne­su­ge­bė­jo nu­sta­ty­ti, ir tuo pat me­tu yra ban­do­ma iš­skalb­ti mi­nist­rę J. Šiugž­di­nie­nę, nors ji su­ge­bė­jo iš­leis­ti vos ne 14 tūkst. eu­rų biu­dže­to pi­ni­gų, bet nie­kaip ne­su­ge­ba pa­aiš­kin­ti, kaip tuos pi­ni­gus lei­do, pa­teik­ti kaž­ko­kių at­si­skai­ty­mo do­ku­men­tų, o tas ata­s­kai­tas, ku­rias pa­tei­kė, dar su­ge­ba pa­teik­ti to­mis mė­ne­sių da­to­mis, ku­rios ka­len­do­riu­je ne­eg­zis­tuo­ja. Aš ma­ny­čiau, to­kiu at­ve­ju, jei­gu ši­taip ata­skai­tas bū­tų ra­šęs P. Gra­žu­lis, jis se­niai bū­tų jau ir pro­ku­ra­tū­ros nu­teis­tas, ir pen­kis ar še­šis kar­tus pa­smerk­tas tų pa­čių kon­ser­va­to­rių.

Jūs vie­ną kar­tą lin­čiuo­da­mi ki­tus už ne­nu­sta­ty­tus veiks­mus pa­si­žiū­rė­ki­te pa­tys, ko­kius jūs nu­sta­ty­tus veiks­mus pa­da­rė­te ir kaip jūs tų sa­vo nu­sta­ty­tų veiks­mų ne­su­ge­ba­te jo­kiais me­to­dais pa­grįs­ti. La­bai lin­kiu vie­ną kar­tą pa­mirš­ti sa­vo tuos dve­jo­pus stan­dar­tus ir sek­ti sa­vo pro­gra­mos nuo­sta­to­mis, ku­rios bu­vo įra­šy­tos tos pa­čios mi­nist­rės J. Šiugž­di­nie­nės ran­ko­mis. Mie­lai pa­ci­tuo­siu: „Va­ka­ruo­se po­li­ti­kams ten­ka trauk­tis iš pa­rei­gų vien dėl įta­ri­mų, kad ne­ty­čia pa­nau­do­ja­mos rep­re­zen­ta­ci­nės lė­šos as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti.“ Tai čia yra mi­nist­rė prieš tap­da­ma mi­nist­re ir ei­da­ma į Sei­mą 2020 me­tais. Jūs tie­siog žiū­rė­ki­te tų sa­vų stan­dar­tų, o ne lin­čiuo­ki­te žmo­nes už ne­nu­sta­ty­tus veiks­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Da­bar kvie­čiu par­la­men­ta­rus sės­ti į sa­vo dar­bo vie­tas. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mo lan­gas yra at­vi­ras ir da­bar bal­suo­si­me dėl pro­jek­tų.

Ką tik ap­svars­tė­me pro­jek­tą Nr. XIVP-2734 ir dėl jo kvie­čiu bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo spe­cia­lio­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos pa­teik­tų siū­ly­mų pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riui Pet­rui Gra­žu­liui pa­grįs­tu­mui iš­tir­ti ir iš­va­dai dėl pa­grin­do pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są pa­reng­ti iš­va­dai“ pro­jek­to. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 114, bal­sa­vo 114: už – 69, prieš – 26, su­si­lai­kė 19. Tai­gi, po svars­ty­mo yra pri­tar­ta.

 

11.51 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios ir Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos or­ga­ni­zuo­tų bei vyk­dy­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2753 (pateiki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios ir Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos or­ga­ni­zuo­tų bei vyk­dy­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2753. Ger­bia­ma­sis Aud­ro­niau Ažu­ba­li, gal jūs ga­lė­tu­mė­te mums pa­teik­ti šią re­zo­liu­ci­ją iš tri­bū­nos? Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­tę­siu bal­sa­vi­mo lan­gą tol, kol ap­svars­ty­si­me ir bal­suo­si­me dėl tų ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų, dėl ku­rių mes su­tar­si­me, kad juos svars­to­me ry­ti­nia­me po­sė­dy­je, nes ga­li­mai vi­sų iki Vy­riau­sy­bės va­lan­dos ne­spė­si­me. Tuos, ku­riuos svars­ty­si­me, dėl jų iš kar­to ir bal­suo­si­me, ge­rai? Nes jau ki­to bal­sa­vi­mo lan­go ne­be­suor­ga­ni­zuo­si­me. Pra­šau, ger­bia­mas Aud­ro­niau, tri­bū­na jū­sų.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos Sei­mo na­riai, ge­gu­žės 22–23 die­no­mis mi­nė­si­me So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­nio re­ži­mo vyk­dy­to di­džiau­sio Lie­tu­vos is­tori­jo­je trė­mi­mo ko­duo­te „Pa­va­sa­ris“ („Ves­na“) 75-ąsias me­ti­nes. Trem­ties ope­raci­ją pa­va­di­ni­mu „Ves­na“ vyk­dė ne tik 30 tūkst. vi­daus rei­ka­lų ir MGB dar­buo­to­jų, bet ir 11 tūkst. 500 vie­tos ko­mu­nis­tų ir so­vie­ti­nių ak­ty­vis­tų. Vien per 2 die­nas 1948 m. ge­gu­žės 22–23 d. bu­vo iš­trem­ta 40 tūkst. 2 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, tai yra 11 tūkst. 365 šei­mos, iš jų 12 tūkst. vai­kų. Apie 5 tūkst. as­me­nų bu­vo vy­res­ni nei 60 me­tų. Ne­ma­žai tre­mia­mų žmo­nių žu­vo per trė­mi­mo ak­ci­jas ar­ba bu­vo nu­šau­ti bė­gan­tys, daug kū­di­kių ir ma­ža­me­čių vai­kų, se­ny­vo am­žiaus žmo­nių mi­rė nuo li­gų, į trem­ties vie­tas ve­ža­mi gy­vu­li­niais va­go­nais, an­ti­sa­ni­ta­ri­nė­mis są­ly­go­mis, ar dėl mais­to trū­ku­mo.

Už šį mū­sų tau­tos ge­no­ci­dą yra at­sa­kin­ga ne tik SSRS val­džia Mask­vo­je, bet ir vie­ti­nė Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja, ku­ri iš anks­to pla­na­vo ir są­mo­nin­gai vyk­dė pri­lygs­tan­tį ge­no­ci­dui Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nai­ki­ni­mą, jų tur­to kon­fis­ka­vi­mą ir pa­si­sa­vi­ni­mą, kan­ki­ni­mus, de­por­ta­ci­jas ir pla­taus mas­to sa­vo veiks­mus, pa­tei­si­nan­čius pro­pa­gan­di­nes kam­pa­ni­jas, ku­rios bu­vo nu­kreip­tos prieš Lie­tu­vą ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, par­ti­za­nus.

Ko­le­gos, tą pa­tį ma­to­me ir šian­dien, kai uk­rai­nie­čius oku­pan­tai kar­tu su vie­ti­niais ko­la­bo­ran­tais pa­gal iš anks­to su­kurp­tas sche­mas ir in­struk­ci­jas tre­mia iš gim­tų­jų že­mių, ma­siš­kai gro­bia jų vai­kus, o va­di­na­mų­jų ne­lo­ja­lių vie­tos gy­ven­to­jų oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se na­mai ir ki­tas tur­tas už­val­do­mi, at­vi­rai jį pa­si­sa­vi­nant. To­dėl ir bai­gia­mo­jo­je re­zo­liu­ci­jos da­ly­je kvie­čia­me kul­tū­ros ir švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jas nuo­lat vie­šin­ti bai­sias tau­tos pa­tir­tis ir kal­bė­ti apie ko­la­bo­ran­tų nu­si­kal­ti­mus Lie­tu­vai, kad dau­giau nie­ka­da ne­pa­si­kar­to­tų tai, kas, de­ja, šian­dien kar­to­ja­si Uk­rai­no­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu bal­suo­ti už šią re­zo­liu­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ta­čiau jū­sų no­ri pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­mas – ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Pra­šom.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, klau­si­mas… Su­pran­tu jū­sų su­si­rū­pi­ni­mą Ko­mu­nis­tų par­ti­jos or­ga­ni­zuo­tu ir vyk­dy­tu Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mu. Re­zo­liu­ci­jo­je jūs vi­siš­kai ne­kal­ba­te apie ka­gė­bis­tus, ku­rie ben­dra­dar­bia­vo bū­tent Ko­mu­nis­tų par­ti­jo­je ir jų veik­lo­je. Kaip ži­no­te, pa­na­šu, kad net tarp mū­sų Sei­mo na­rių yra, net­gi jų tė­vų yra ir pa­na­šiai. Ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad rei­kė­tų įtrauk­ti to­kią nuo­sta­tą – tie, ku­rie ben­dra­dar­bia­vo, ku­rie dir­bo, nes, kaip ži­no­te, 2015 me­tais iš­im­ties tvar­ka bu­vo pa­keis­tas Liust­ra­ci­jos įsta­ty­mas ir nu­ma­ty­ta 75 me­tus ne­vie­šin­ti jų do­ku­men­tų. Ar ne­ma­no­te, kad tai yra dve­jo­pi stan­dar­tai?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). 1998 me­tais Sei­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo vi­sas šias or­ga­ni­za­ci­jas, kaip MGB, NKVD, KGB, pa­skel­bė nu­si­kals­ta­mo­mis ir ly­giai tą pa­tį pa­sa­kė bū­tent apie tuos as­me­nis, ku­rie dir­bo ir vyk­dė nu­si­kal­ti­mus, įkvėp­tus ir or­ga­ni­zuo­tus bū­tent ko­mu­nis­tų. Tai­gi tai yra. Mes jau bent su rep­re­si­nė­mis struk­tū­ro­mis at­si­skai­tė­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­ma R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš, pra­tęs­da­ma ko­le­gos min­tį, vis dėl­to gal­vo­ju, kad pir­miau­sia rei­kia pra­dė­ti nuo tų, jūs tik­rai iš­var­di­no­te, ko­kią ža­lą padarė so­vie­ti­nis lai­ko­tar­pis mū­sų vals­ty­bei ir mū­sų žmo­nėms, pra­dė­ti nuo tų su KGB ben­dra­dar­bia­vu­sių. Bū­tent jų pa­stan­go­mis bu­vo nuo­lat tre­mia­mi žmo­nės, vė­liau se­kė rep­re­si­jos ir taip to­liau. Sa­ky­ki­me, ko­mu­nis­tas ko­lū­ky­je, no­rė­da­mas tap­ti vy­riau­siuo­ju zo­o­tech­ni­ku, tur­būt padarė ma­žiau ža­los, ne­gu tas, ku­ris ben­dra­dar­bia­vo ir tu­rė­jo pa­teik­ti ata­skai­tas, ir skun­dė žmo­nes, tuos, ku­rie ar po­grin­dyje dir­bo, ar ėjo į baž­ny­čią, ar tik­rai bu­vo sa­vo vals­ty­bės pat­rio­tais. Tai į tą re­zo­liu­ci­ją aš la­bai jums siū­ly­čiau įra­šy­ti punk­tą ir vis dėl­to ryž­tis vie­ną sy­kį at­skleis­ti, ne­be­slėp­ti ben­dra­dar­bia­vu­sių su KGB, nes Vals­ty­bės pa­slap­čių įsta­ty­mas ne­nu­ma­to slėp­ti il­giau nei 30 me­tų. Tas lai­kas tik­rai yra pa­kan­ka­mas, kad mū­sų vals­ty­bė vis dėl­to tos gru­pės la­biau­siai nu­si­kal­tu­sių mū­sų vals­ty­bei žmo­nių ne­vie­šin­tų. Jo­kių rep­re­si­jų ir taip to­liau aš ne­siū­lau, ne­gu ga­lio­ja šian­dien. Bet yra žmo­nių tei­sė ži­no­ti. Ir tų žmo­nių, ku­rie gy­vi ar­ba jų pa­li­kuo­nys, ku­rie no­ri ži­no­ti tik­rą­ją sa­vo šei­mos is­to­ri­ją, tas jų no­ras yra tei­sė­tas no­ras ir jis nie­kur ne­dings­ta. To­dėl ko­mu­nis­tai… Be abe­jo, aš pa­lai­kau re­zo­liu­ci­ją, bet la­bai ra­gin­čiau jus bū­tent su sa­vo ko­le­go­mis ap­tar­ti ir pa­si­ryž­ti. Va­kar ko­mi­te­te tik vie­no bal­so per­sva­ra, kad bu­vo prieš­ta­ra­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jai, ko­mi­te­tas ma­no, kad tai yra ga­li­mas prieš­ta­ra­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jai, nors jo­kio tei­sė­to lū­kes­čio dau­giau, ne­gu nu­ma­to Vals­ty­bės pa­slap­čių įsta­ty­mas, nie­kas jiems nie­kuo­met ne­ža­dė­jo.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). At­sa­ky­da­mas ga­liu tik pa­brėž­ti, kad vis dėl­to, jei­gu tai pa­gal ga­lių hie­rar­chi­ją, tai Ko­mu­nis­tų par­ti­ja sto­vė­jo žy­miai aukš­čiau ne­gu spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, skir­tin­gai, ne­gu da­bar yra Ru­si­jo­je. Jei­gu taip bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti, tuo me­tu par­ti­ja, Ko­mu­nis­tų par­ti­ja, tu­rė­jo le­mia­mą įta­ką vi­sam vals­ty­bės gy­ve­ni­mui. Čia ne­tei­si­nu bū­tent KGB dar­buo­to­jų ir tų struk­tū­rų, ku­rios bu­vo rep­re­si­nės, jos bu­vo įran­kis.

Da­bar jū­sų klau­si­mas dėl to, ar rei­kė­tų trum­pin­ti tą ter­mi­ną. Aš ma­nau, čia rei­kia la­bai rim­tai dis­ku­tuo­ti. Šis klau­si­mas, kaip jūs sa­ko­te, bu­vo pri­im­tas ne Lie­tu­vos, ne Tė­vy­nės są­jun­gos-krik­de­mų ini­cia­ty­va, mes tuo me­tu ne­bu­vo­me val­džio­je, dau­gu­ma tai da­rė ir dau­gu­ma nu­bal­sa­vo. Tai­gi čia rei­ka­lin­gas rim­tas nag­ri­nė­ji­mas, kiek tai ne­si­kirs su vals­ty­bės pa­ža­du. Nes vals­ty­bės pa­ža­das, tei­sin­gas ar klai­din­gas, vis dėl­to tu­ri la­bai stip­rią reikš­mę. Vals­ty­bė pa­ža­dė­jo, klai­din­gai ar ne­klai­din­gai. Tai­gi aš ma­nau, čia rei­ka­lin­ga rim­ta dis­ku­si­ja. As­me­niš­kai aš ne­tu­rė­čiau nie­ko prieš, jei­gu bū­tų tei­siš­kai su­trum­pin­tas tas ter­mi­nas. As­me­niš­kai aš ne, bet, sa­kau, čia rei­kia rim­tos dis­ku­si­jos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau jū­sų no­ri pa­klaus­ti ger­bia­mas P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, vyks­ta la­bai keis­ti da­ly­kai. Šian­dien pa­smer­kia­ma Ko­mu­nis­tų par­ti­ja už vyk­dy­tas rep­re­si­jas, vie­nas di­džiau­sių, ir su­kan­ka 75 me­tai. Ne tik rep­re­si­jas, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te, bet ir tur­to na­cio­na­li­za­vi­mą. Ar jūs ži­no­te, kad Č. Jur­šė­nas, ku­riam jūs šian­dien iš­kil­min­gai sky­rė­te vi­są va­lan­dą, ap­do­va­no­jo­te Alek­san­dro Stul­gin­s­kio žvaigž­de, so­viet­me­čiu ne­bu­vo kaž­koks di­si­den­tas. Jis bu­vo Ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jas. Kaip da­bar su­pras­ti?

Ant­ras da­ly­kas, ar jūs ži­no­te, kad tas tur­tas Jo­kū­ba­ve iš Pre­zi­den­to A. Stul­gins­kio bu­vo at­im­tas ko­mu­nis­tų? Ko­mu­nis­tai jį at­ėmė. Ar jūs ži­no­te, kad Pre­zi­den­tas A. Stul­gins­kis ka­lė­jo Si­bi­re apie 12 me­tų? Ir jį įka­li­no ko­mu­nis­tų val­džia.

O jūs da­bar vie­ną iš ly­de­rių Ko­mu­nis­tų par­ti­jos, iš­kil­min­gai skir­da­mi va­lan­dą, ap­do­va­no­ja­te Alek­san­dro Stul­gins­kio, ku­rį iš­trė­mė ko­mu­nis­tai į Si­bi­rą, įka­li­no, or­di­nu. Kas čia vyks­ta, jūs man pa­sa­ky­ki­te? Ar ne vėl dvejopi stan­dar­tai? Ar ne pa­si­ty­čio­ji­mas?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Na, klau­si­mas tik­riau­siai ne man, o tiems ko­le­goms, ku­rie bal­sa­vo bū­tent už tą spren­di­mą, ku­rį jūs ir mi­ni­te. Nes aš ne­bal­sa­vau, aš kal­bė­jau prieš ir ma­nęs ne­bu­vo šian­dien sa­lė­je ši­tos ce­re­mo­ni­jos me­tu. Tai tik­tai tiek ga­liu pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, na, aš jū­sų no­rė­čiau pa­klaus­ti kaip krikš­čio­niš­ko flan­go at­sto­vo Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je. Tai vis dėl­to ar jūs ne­si­bi­jo­te per­se­kio­ji­mų iš sa­vo ko­le­gų, pa­smerk­da­mas ko­mu­nis­tus? Ka­dan­gi, na, jūs pui­kiai pri­si­me­na­te, kaip ir aš, tur­būt tą so­viet­me­tį: ir kaip ko­mu­nis­tai per­se­kio­jo krikš­čio­nis, kaip mo­kyk­lų di­rek­to­riai pa­tys sto­vė­da­vo prie baž­ny­čios var­tų, gau­dy­da­vo mo­ki­nius, po to ui­da­vo juos, jų tė­vus ir net mes­da­vo iš mo­kyk­lų. Man te­ko mo­ky­tis Pa­ne­vė­žio Sa­lo­mė­jos Nė­ries mo­kyk­lo­je (da­bar ji yra Žem­kal­nio mo­kyk­la), ku­riai va­do­va­vo la­bai įta­kin­gos jū­sų par­ti­jos na­rės tė­ve­lis. Tad, ar jūs ne­bi­jo­te?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Na, aš pa­sa­ky­siu. Pir­miau­sia no­riu pa­tiks­lin­ti, kad aš ne­su tos gar­bin­gos Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ben­druo­me­nės na­rys, aš esu kon­ser­va­to­rius – tai vie­na.

O an­tra, aš ma­nau, kad is­to­ri­nis ap­mąs­ty­mas ir pra­ei­ties įver­ti­ni­mas šiuo at­ve­ju ne­tu­ri par­tiš­ku­mo ir ne­tu­rė­tų tu­rė­ti par­tiš­ku­mo. Tie­siog čia yra pi­lie­ti­nis ak­tas – vi­sų mū­sų, ne­svar­bu, ko­kių pa­žiū­rų esa­me.

PIRMININKAS. Da­bar klau­sia ger­bia­mas M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Ger­bia­mas Aud­ro­niau, jūs esa­te už­sie­nio po­li­ti­kos eks­per­tas ir pui­kiai su­pran­ta­te, kad es­mi­nė de­da­mo­ji Lie­tu­vos sau­gu­mui yra bu­vu­sių KGB agen­tų iš­vie­ši­ni­mas. Tai ko­dėl gi vis tik­tai no­ri­ma nu­kreip­ti dė­me­sį nuo to, kad su KGB dir­bę žmo­nės Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra iš­vie­šin­ti? Nė­ra pa­sek­ta sėk­min­ga Len­ki­jos, Es­ti­jos pa­tir­ti­mi ir mes ei­na­me iš kar­to prie an­tro žings­nio, ne­pa­da­rę to es­mi­nio. Ta­da dau­ge­liui žmo­nių vi­suo­me­nė­je tik­rai at­ro­do keis­tai, kai tar­si yra nu­krei­pia­mas dė­me­sys nuo es­mi­nės pro­ble­mos, ku­rios spren­di­mo žmo­nės lau­kia dau­giau nei 30 me­tų. Dė­kui.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Es­mi­nė pro­ble­ma tik­riau­siai yra, kad mes ne­įvar­di­no­me tos re­p­re­si­nės struk­tū­ros va­do­vų, tik­rų­jų, tai yra Ko­mu­nis­tų par­ti­jos aukš­čiau­sių va­do­vų, cen­tro ko­mi­te­to. Čia pir­miau­sia yra. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ta­čiau ki­tas da­ly­kas, idė­ja pri­si­pa­žin­ti, aš ma­nau, pa­si­tar­na­vo ir Lie­tu­vos sau­gu­mui, kad tos prie­šiš­kos jė­gos, ku­rios yra už Lie­tu­vos sie­nos Ry­tuo­se, iš tik­rų­jų ne­ži­no­jo, kas pri­si­pa­ži­no, kas ne­pri­si­pa­ži­no, ir ne­ga­lė­jo tų žmo­nių šan­ta­žuo­ti. Tai šiuo at­ve­ju ap­sau­gant tuos žmo­nes nuo pa­kar­to­ti­nių veiks­mų ar­ba ga­li­mo šan­ta­žo, aš ma­nau, pats prin­ci­pas bu­vo ge­ras. Dėl me­tų ga­li­me gin­čy­tis: 75, 30 ar 25 me­tai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, ga­li­te už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tą. O da­bar svars­ty­mo sta­di­jo­je kvie­čiu dis­ku­tuo­ti ger­bia­mą V. Ra­ku­tį. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau iš­sa­ky­ti ke­le­tą svar­bių min­čių šiuo klau­si­mu. 1948 me­tų trė­mi­mas nė­ra man tik is­to­ri­nių stu­di­jų ob­jek­tas, bet tai yra tie­sio­giai ma­no šei­mą pa­lie­tęs įvy­kis. Bū­tent tuo me­tu bu­vo iš­vež­ti ma­no se­ne­liai ir ma­no tė­tis, jam ta­da bu­vo aš­tuo­ne­ri me­tai, į Si­bi­rą. Ten jis vys­tė­si kaip as­me­ny­bė. Mū­sų šei­mo­je bu­vo dai­nuo­ja­mos ru­siš­kos ir lie­tu­viš­kos dai­nos, dėl tos prie­žas­ties ma­no tė­tis taip ir ne­mo­kė­jo tai­syk­lin­gai ra­šy­ti lie­tu­viš­kai, o Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą tu­rė­jo baig­ti ru­sų kal­ba. Čia yra mū­sų šei­mos is­to­ri­ja. No­riu pa­sa­ky­ti, kad šios ap­lin­ky­bės ir ga­li­my­bė 1990 me­tais pa­ma­ty­ti tas trem­ties vie­tas, jos dar bu­vo ma­žai pa­si­kei­tu­sios nuo tų lai­kų, man pa­li­ko ypa­tin­gą įspū­dį. Tuo­met su­pran­ti, kas at­si­ti­ko. Bu­vo pa­ban­dy­ta mū­sų tau­tai per­lauž­ti stu­bu­rą, bet jau ne tik at­ren­kant pa­čius gar­biau­sius vals­ty­bės eli­to žmo­nes, bet taip pat ir tuos žmo­nes, ku­rie su­da­rė mū­sų vi­suo­me­nės ma­si­nį pa­grin­dą – sa­va­no­rius, sėk­min­gus ūki­nin­kus ir šiaip žmo­nes, ku­rie ga­lė­jo truk­dy­ti kur­ti ko­mu­nis­ti­nę vi­suo­me­nę.

To­dėl ši re­zo­liu­ci­ja šian­dien yra bū­ti­na. Mes ne­už­mir­šo­me tų žmo­nių. So­li­da­ri­zuo­da­mie­si su Uk­rai­na taip, kaip dau­ge­lis ma­no par­ti­jos na­rių šian­die­ną su šiais gra­žiais rū­bais, tu­ri­me ne­už­mirš­ti ir sa­vo tau­tos, jos tra­ge­di­jos, lai­ky­ti tą at­min­tį, o ypač svar­bu šia at­min­ti­mi iš­mok­ti pa­si­da­lin­ti su jau­ni­mu, ku­riam sun­kiai su­pran­ta­ma, ko­kia bu­vo vi­sos trem­ties pras­mė. Ka­dan­gi ma­no biu­ras Kau­ne yra Trem­ti­nių są­jun­gos būs­ti­nės vi­du­je, aš gy­ve­nu su jais, tie­są sa­kant, la­bai ar­ti­mai, mes iš­gy­ve­na­me vi­sas šven­tes, tu­riu pa­sa­ky­ti: pras­min­ga pri­min­ti, kad jei mes ne­su­si­rū­pin­si­me dėl sa­vo sau­gu­mo, jei neug­dy­si­me sa­vo jau­ni­mo pi­lie­ti­ne pa­trio­ti­ne dva­sia, vėl tu­rė­si­me ko­kią nors pa­na­šią is­to­ri­ją. Šian­dien mes tu­ri­me pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai, tam, kas įra­šy­ta jos pas­ku­ti­nia­me punk­te, dirb­ti prie to, kad taip ne­at­si­tik­tų, stip­rin­ti sa­vo vi­suo­me­nę. Siū­lau pri­tar­ti re­zo­liu­ci­jai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai­gi svars­ty­mą įvei­kė­me. Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau su­si­tar­ti dėl to­les­nės dar­bo tvar­kos. At­si­pra­šau Vy­riau­sy­bės na­rių, nes jau 7 mi­nu­tes 37 se­kun­des yra jū­sų lai­kas, Vy­riau­sy­bės va­lan­da, o dar li­ko ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų iš es­mės dėl už­si­tę­su­sio mi­nė­ji­mo. Ar ga­li­me su­tar­ti, kad bus Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis? Klau­sia tik opo­zi­ci­ja. Pa­sa­ky­siu mo­ty­vus. Vė­liau tu­rė­si­me net ir Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, jos me­tu taip pat tu­rė­si­te ga­li­my­bę Vy­riau­sy­bei už­duo­ti klau­si­mus. Šian­dien ne­ma­žai. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad pus­va­lan­dis? Kiek spė­si­me, da­bar ap­svars­to­me ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mus. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos.

Tuo­met ke­liau­ja­me prie re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo. Čia no­ri kal­bė­ti tik už. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar tik­rai vi­si la­bai no­ri­me kal­bė­ti už, o gal nė vie­no prieš… (Bal­sai sa­lė­je: „No­ri­me.“) No­ri kal­bė­ti už. Ar už­si­ra­šiu­sie­ji su­tin­ka, kad… Ger­bia­ma R. Ta­ma­šu­nie­nė? Tik už yra, nė­ra nie­ko prieš. Su­tin­ka, kad ne­kal­ba­me, vi­si už­si­ra­šiu­sie­ji su­tin­ka. La­bai ačiū, su­tau­po­me lai­ko.

Per­ei­na­me prie bal­sa­vi­mo. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl re­zo­liu­ci­jos be pa­tai­sų. Taip, pa­gal 184 straips­nį, pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Bal­suo­ja­me.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 101, bal­sa­vo 101: už – 97, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Tai­gi re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. (Gon­gas)

Ger­bia­mas Pet­ras per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, man at­ro­do, ir R. Ta­ma­šu­nie­nė, ir ki­ti at­krei­pė dė­me­sį, kad es­mi­nio da­ly­ko re­zo­liu­ci­jo­je nė­ra. Di­džiau­sią ža­lą da­rė ka­gė­bis­tai. Ko­mu­nis­tų par­ti­jai skun­dė, pa­gal tuos skun­di­mus trė­mė, ve­žė, at­imi­nė­jo tur­tą. Ko­dėl jums ka­gė­bis­tai ta­po auk­so fon­du?

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Pet­rai, jūs…

P. GRAŽULIS (MSNG). Po­nai kon­ser­va­to­riai, pa­sa­ky­ki­te!

PIRMININKAS. Jūs jau ne­be tiks­liai į te­mą. Jau esa­te ši­tai ne kar­tą mums sa­kęs. La­bai dė­ko­ju.

 

12.09 val.

Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1809 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ket­vir­tuo­ju2 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2575(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mo – Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2575(2). Bet žiū­rė­ki­te, čia nė­ra jo­kių pa­tai­sų, tai aš gal net ir ne­kvie­siu ger­bia­mos pra­ne­šė­jos.

Yra ke­le­tas straips­nių. Ar ga­li­me pa­straips­niui? Ta­da 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Jo­kių pa­siū­ly­mų ne­bu­vo, kaip mi­nė­jau. Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 3 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Pa­straips­niui įveik­ta.

Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ta­da bal­suo­ja­me dėl Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 113: už – 110, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Tai­gi įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.11 val.

Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2334(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2334(2). Kvie­čiu ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją ger­bia­mą J. Ur­ba­na­vi­čių į tri­bū­ną.

Ei­si­me pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio ne­bu­vo pa­siū­ly­mų. Dėl 2 straips­nio bu­vo Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Čia taip pat pri­ta­ria­me. 3 straips­nis. Ne­bu­vo pa­siū­ly­mų. 4, 5 straips­niai… Dėl 6 straips­nio bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Dėl 7 straips­nio bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Bu­vo ke­tu­ri pa­siū­ly­mai. Vi­siems jiems bu­vo pri­tar­ta. Dėl 8 straips­nio ne­bu­vo pa­siū­ly­mų. Dėl 9 straips­nio – Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam pri­ta­rė. Dėl 10 straips­nio – Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ne­pri­ta­rė. Dau­giau jo­kių Sei­mo na­rių ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta.

Tai­gi dė­ko­ju ko­mi­te­to pra­ne­šė­jui. Jums kaip ir daug dar­bo ne­te­ko at­lik­ti.

Da­bar dėl mo­ty­vų už – ger­bia­mas S. Gent­vi­las. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­du­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas šian­dien su­val­go iki 20 kg žu­vies per me­tus. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma žu­vies yra iš ak­va­kul­tū­rų ar­ba im­por­ti­nė žu­vis, tik­tai 1–2 % at­ei­na iš vi­daus van­de­nų. At­ėjo lai­kas iš tik­rų­jų, kai tu­ri­me da­ry­ti reikš­min­gus žin­gs­nius ir pe­ro­rien­tuo­ti mū­sų Kur­šių ma­rių vi­daus van­de­nų žve­jy­bą į tu­riz­mą, į eko­lo­gi­ją ak­cen­tuo­jan­čią žve­jy­bą, ar ji bū­tų mė­gė­jiš­ka, ar tu­ris­ti­nė. Tu­ri­me per­sio­rien­tuo­ti nuo žu­vies su­ga­vi­mo prie tu­ris­to mė­gė­jo, puo­se­lė­jan­čio, pa­gau­nan­čio žu­vį, azar­tiš­kai žve­jo­jan­čio, meš­ke­rio­jan­čio ir pa­lei­džian­čio tą pa­čią žu­vį į tą pa­tį tel­ki­nį.

Šian­dien šis pro­jek­tas yra su­de­rin­tas ir kom­pro­mi­si­nis po pra­ei­tų pro­jek­tų, ku­rie bu­vo im­pe­ra­ty­viai drau­džian­tys Kur­šių ma­rių ver­sli­nę žve­jy­bą. Šian­dien šis pro­jek­tas lei­džia no­rin­tie­siems pa­si­trauk­ti iš ver­slų. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos APVA grei­čiau­siai nuo ki­tų me­tų sau­sio pra­dės su­pirk­ti kvo­tas. Šį pro­jek­tą, kai jį su­si­de­rin­si­me su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, tik­rai ti­kė­si­mės pa­siū­ly­ti kaip iš­ei­ties va­rian­tą ver­sli­nin­kams žve­jams, kad taip leis­tu­me jiems per­sio­rien­tuo­ti į ki­tas veik­las, ku­rios į tą pa­tį re­gio­ną pri­trauks tik­rai nau­jų gy­ven­to­jų, nau­jų tu­ris­tų. Tad kvie­čiu pri­tar­ti. Pro­jek­tas nė­ra leng­vas ir tik­rai ne­si­gąs­din­ki­me. Tiek Ne­rin­gos, tiek Rus­nės, tiek pa­ma­rio gy­ven­to­jai ir žve­jai lau­kia šio pro­jek­to. Ne­su­kel­ki­me skep­ti­ciz­mo, bet skleis­ki­me ge­rą­ją ži­nią. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės ger­bia­mas A. Bag­do­nas. Pra­šau.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiais me­tais Kur­šių ma­rio­se žve­jo­jan­tiems žve­jams kvo­tos jau yra su­ma­žin­tos 30 %, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pri­ima ir ki­tus spren­di­mus, ku­rie ma­ži­na pa­gau­na­mos žu­vies kie­kį Kur­šių ma­rio­se, ta­čiau šian­dien mes pri­ima­me ga­lu­ti­nį spren­di­mą, ar pa­nai­kin­ti ver­sli­nę žve­jy­bą, ar ne, ir to­kį įsta­ty­mą pa­va­di­na­me la­ko­niš­kai – sa­va­no­riš­kas pa­si­trau­ki­mas. Klau­siu jū­sų, ger­bia­mi ko­le­gos, ar tik­rai at­sa­kin­gai nau­do­ja­me mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šas siū­ly­da­mi ver­sli­ne žve­jy­ba už­si­iman­tiems smul­kie­siems ver­slams iš­mo­kė­ti vien­kar­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas vie­toj ga­li­my­bės dirb­ti, už­sidirb­ti, žu­vi­mis ap­rū­pin­ti ne tik vie­tos gy­ven­to­jus, bet ir mies­tų sve­čius? Ne vel­tui sa­ko­ma: duok žmo­gui žu­vį ir jis bus so­tus vie­ną die­ną, iš­mo­kyk žve­jo­ti ir jis bus so­tus vi­są gy­ve­ni­mą. Ar tik­rai no­ri­me at­im­ti iš žmo­nių pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį?

Taip pat no­riu pri­min­ti, kad ne­ma­ža da­lis ver­sli­ne žve­jy­ba už­si­i­man­čių įmo­nių bu­vo ska­ti­na­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos. Iš gau­tų lė­šų bu­vo įren­gia­ma žve­jy­bai rei­ka­lin­ga in­fra­struk­tū­ra, žu­vų per­dir­bi­mo įran­ga. Nu­ma­ty­da­mi kom­pen­sa­ci­jas tik iki 2020 me­tų už­mer­kė­me akis į tai, kad da­lis ver­slų ne­ga­li nu­trauk­ti veik­los, nes to­kiu at­ve­ju tek­tų grą­žin­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos gau­tą pa­ra­mą. Su­pran­tu ir pri­ta­riu, kad tu­ri­me rū­pin­tis eko­lo­gi­ja, bet šiuo drau­di­mu jo­kių eko­lo­gi­nių po­ky­čių tik­rai ne­pa­siek­si­me. At­krei­piu dė­me­sį, kad tik ket­vir­ta­da­lis Kur­šių ma­rių pri­klau­so Lie­tu­vai, ki­ta da­lis pri­klau­so Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai. Pri­ėmę to­kį įsta­ty­mą nu­skriau­si­me tik sa­vo, Lie­tu­vos, gy­ven­to­jus, o no­ri­mo po­ky­čio tik­rai ne­pa­siek­si­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau už kal­bės ger­bia­mas L. Jo­naus­kas.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Ko­le­gos, ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ne toks ryž­tin­gas, ta­čiau žings­nis į žu­vų iš­tek­lių ap­sau­gą. Man at­ro­do, kad rei­kė­tų tęs­ti tai, ką pra­dė­jo­me 2013 me­tais, kai ap­ri­bo­jo­me ver­sli­nę žūk­lę ša­lies eže­ruo­se, bu­vo už­draus­ta ver­sli­nė žūk­lė Kau­no ma­rio­se ir iš tik­rų­jų tai da­vė re­zul­ta­tų. Ne ke­liais pro­cen­tais, bet kar­tais žu­vų iš­tek­lių pa­gau­sė­jo ir žmo­nės, tar­ki­me, ne tik­tai ga­li prie Kau­no ma­rių pa­gu­lė­ti ar nu­si­mau­dy­ti, ar pa­mir­ky­ti meš­ke­rę, bet ir pa­gau­ti žu­vų. Iš tik­rų­jų tos prie­mo­nės gam­tos iš­tek­liams at­kur­ti da­vė re­zul­ta­tų.

Pats ver­sli­nės žūk­lės pa­va­di­ni­mas. Ma­tyt, ne­tei­sin­gai ta­me pa­va­di­ni­me var­to­ja­mas žo­dis „ver­sli­nė“, nes nie­ko ben­dro su ver­slu žve­jai ne­tu­ri. Čia yra ly­giai tas pats, jei nu­si­pirk­tum pjū­k­lą, ei­tum pjau­ti vals­ty­bi­nio miš­ko ir jį par­da­vi­nė­tum. Nu­si­pirk­tas tin­klas ar nu­si­pirk­ta val­tis tik­rai nė­ra ver­slas.

Dos­nios kom­pen­sa­ci­jos, nu­ma­ty­tos žve­jams ver­sli­nin­kams, yra ne­blo­ga iš­ei­tis. Tie, ku­rie no­rės pa­si­trauk­ti, ga­lės pa­si­trauk­ti iš tų va­di­na­mųjų ver­slų, ku­rie no­rės lik­ti, ir to­liau liks. Ma­tyt, čia ir yra di­džiau­sia šio įsta­ty­mo spra­ga ar trū­ku­mas, kad ir to­liau kils di­de­lių abe­jo­nių dėl ver­sli­nės žūk­lės kon­tro­lės, nes, kaip ro­do ir vi­sai ne­se­ni at­ve­jai, no­rint su­kon­tro­liuo­ti ver­sli­nę žūk­lę ar tuos tin­klų mer­ki­mus į ma­rias iš es­mės rei­kia po ins­pek­to­rių so­din­ti į kiek­vie­no žve­jo ver­sli­nin­ko val­tį. Bet, kaip ir sa­kiau, pro­jek­tas yra ge­ras pir­mas žings­nis ir siū­lau jį pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės ger­bia­mas Z. Bal­čy­tis. Pra­šom.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš kaip ir vi­sa­da bū­siu nuo­sek­lus ir dar kar­tą no­riu ak­cen­tuo­ti, kad šio įsta­ty­mo tiks­las yra eko­no­mi­nis, yra po­li­ti­nis, o ne ap­lin­ko­sau­gi­nis. Be dau­ge­lio ki­tų ar­gu­men­tų, aki­vaiz­du, įsta­ty­mo pro­jek­te tik abst­rak­čiai pa­sa­ko­ma apie kom­pen­sa­ci­jas, ku­rios žve­jams nu­ma­ty­tos tu­rint tiks­lą kuo grei­čiau iš­stum­ti juos iš ver­slo. Ko­mi­te­to po­sė­dy­je svars­tant pro­jek­tą ap­lin­kos mi­nist­ro pa­ta­rė­jas pa­aiš­ki­no, kad lė­šos kom­pen­sa­ci­joms bus su­rink­tos iš žve­jų mė­gė­jų ir, jei­gu trūks, iš biu­dže­to. Ky­la klau­si­mas, kur žiū­ri Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, kai vals­ty­bė „su­si­ta­ria“ su žve­jais mė­gė­jais, su­ren­ka iš jų lė­šas ir iš­stu­mia ki­tą ver­slo gru­pę, at­lais­vi­na jiems veik­los te­ri­to­ri­ją?

Ir dar kar­tą no­riu pa­mi­nė­ti tam tik­rus skai­čius, kad žve­jai mė­gė­jai suž­ve­jo­ja 1 tūkst. 300 to­nų, o ver­slo at­sto­vai tik 1 tūkst. to­nų Ne­mu­no že­mu­py­je ir Kur­šių ma­rio­se. Abe­jo­ja ir moks­li­nin­kai, ar si­tu­a­ci­ją iš es­mės pa­keis­tų drau­di­mai tik vie­na­me Kur­šių ma­rių ket­vir­ta­da­ly­je, ku­ris pri­klau­so Lie­tu­vai. Pro­ce­sai juk vyks­ta vi­so­se Kur­šių ma­rio­se. Ne­ap­tar­ti yra so­cia­li­niai as­pek­tai, nė­ra ir stra­te­gi­jos pa­grin­di­mo, kaš­tų ir nau­dos ana­li­zės. Kas bus to­liau ir kaip šis pro­ce­sas pa­veiks eko­no­mi­ką? To­dėl, ko­le­gos, aš tik­rai nuo­sek­liai tar­da­mas ir tik­rai nag­ri­nė­da­mas ši­tą klau­si­mą esu už tai, kad ši­to įsta­ty­mo ne­pa­lai­ky­tu­me, ir tik­rai bal­suo­siu prieš.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už kal­bės ger­bia­ma A. Ged­vi­lie­nė. Pra­šom.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš rin­ki­mus dau­ge­lis po­li­ti­nių par­ti­jų įsi­pa­rei­go­jo žve­jams mė­gė­jams, ku­rių, be­je, Lie­tu­vo­je yra dau­giau kaip 300 tūkst., kad ver­sli­nė žve­jy­ba bus už­draus­ta. Po dve­jų su pu­se me­tų dis­ku­si­jų su įvai­rio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, su žve­jais mė­gė­jais, su žve­jais ver­sli­nin­kais, su ju­mis, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos biu­ru mes pa­tei­kė­me ki­tą va­rian­tą ir šian­dien siū­lo­me sa­va­no­riš­ko pa­si­trau­ki­mo mo­de­lį. Tai yra tik­rai dos­nus mo­de­lis, ku­riam pa­si­bai­gus žve­jai ver­sli­nin­kai Kur­šių ma­rio­se tik­rai ga­lės to­liau žve­jo­ti, tik tu­rės įver­tin­ti, kad vyks­ta kli­ma­to kai­ta, kad van­duo sū­rė­ja, kad vyks­ta uos­to gi­li­ni­mo dar­bai, ir tai to­liau lems blo­gė­jan­čią žu­vų būk­lę, ir moks­li­nin­kai ga­li­mai ir to­liau re­ko­men­duos ma­žin­ti ap­im­tis. Jei­gu ver­sli­nin­kai no­rės ri­zi­kuo­ti, jie ga­lės tik­rai rink­tis dir­b­ti to­liau ir ver­slau­ti Kur­šių ma­rio­se.

Da­bar tiems, kas bi­jo to, kad Lie­tu­vos tel­ki­niuo­se ne­be­liks pa­gau­tos… švie­žios žu­vies, tik­rai jos bus. Ga­li­ma žve­jo­ti prie­kran­tė­je, mes jos nie­kaip ne­ri­bo­ja­me. Ga­li­ma žve­jo­ti pol­de­riuo­se, o ga­lų ga­le ir Kur­šių ma­rio­se bus ga­li­ma lik­ti.

Tai­gi, ger­bia­mie­ji, šian­dien mes tu­ri­me ga­li­my­bę pri­im­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, prie ku­rio tik­rai kaip ko­man­da dir­bo­me dve­jus su pu­se me­tų. Man at­ro­do, jis dos­nus tiek žve­jams ver­sli­nin­kams, tiek yra pa­ža­do vyk­dy­mas žve­jams mė­gė­jams, taip pat mū­sų sko­los gam­tai ati­da­vi­mas. Tai­gi at­ver­ki­me mig­ra­ci­jos ke­lius į vi­daus van­de­nis ir žu­vies bus dau­giau. Tik­rai la­bai la­bai agi­tuo­ju bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau kal­bės ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Po­sė­džiui to­liau pir­mi­nin­kaus ger­bia­mas V. Mi­ta­las.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš­ties keis­ta klau­sy­tis ko­le­gų, ku­rie sa­ko, kad dve­jus su pu­se me­tų dis­ku­ta­vo ir iš dvi­de­šimt pen­kių tik vie­ną punk­tą pa­žy­mi – moks­li­nin­kų pa­sa­ky­mą dėl sū­rė­jan­čio van­dens ir gi­lė­jan­čio uos­to. Ant­ras da­ly­kas, ko­le­gos, tik­rai ne­ga­li­te bal­suo­ti už vien to­dėl, kad tai yra Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mas, nes ne­iš­lai­ko­me pro­ce­dū­rų.

Da­bar aš pa­mė­gin­siu ap­žvelg­ti ki­tus moks­li­nin­kų nuo­gąs­ta­vi­mus, jų aš pa­im­siu de­šimt, jie su­da­ro apie 70 %, dėl ko drau­di­mas ne­ten­ka įta­kos. Tai pir­miau­sia yra gau­dyk­lės. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ab­so­liu­čiai ne­si­i­ma jo­kių prie­mo­nių, kad iš Kur­šių ma­rių bū­tų iš­im­tos gau­dyk­lės ir su­trum­pin­ti gau­dyk­lių spar­nai. Ka­dan­gi gau­dyk­lės šian­dien su­ren­ka vi­są žu­vį, tiek ma­žą­ją, tiek di­dži­ą­ją, tiek mai­lių ir vi­sas ki­tas, va­di­na­si, jūs iš­trau­kia­te iš mi­ty­bi­nės ba­zės.

Ant­ras da­ly­kas, ką pa­sa­kė ger­bia­mas A. Bag­do­nas. Aš pa­pil­dy­siu. Trys ket­vir­ta­da­liai Ru­si­jos te­ri­to­ri­jai pri­klau­so Kur­šių ma­rių. Prieš 2 sa­vai­tes kaž­kas la­bai pik­ti­no­si, kad V. Ma­ti­jo­šai­čio biz­nis Ka­li­ning­ra­de už­dir­ba 25 mln. Tai šian­dien sa­vo pro­jek­tu jūs dar kar­tą pa­tvir­ti­na­te, kad V. Ma­ti­jo­šai­čio biz­nis ir pel­nas ki­tais me­tais bū­tų ne 25, bet ko­kie 28, 29, nes bū­tent Kur­šių ma­rio­se pa­gau­ta žu­vis ve­ža­ma į V. Ma­ti­jo­šai­čio įmo­nę, per­dir­ba­ma kaip žu­vies pro­duk­tai ir at­si­du­ria len­ty­no­se. Tai klau­si­mas iš vi­so, kam jūs čia dir­ba­te?

Da­bar ki­tas da­ly­kas. Ne­kal­ba­te apie kor­mo­ra­nus, ką kal­ba moks­li­nin­kai. Jų šian­dien skai­čiuo­ja­ma apie 5 tūkst. Vie­nas kor­mo­ra­nas per die­ną su­ėda 700 gra­mų, 6 mė­ne­sius jis mai­ti­na­si Kur­šių ma­rio­se. Ki­tas da­ly­kas – mė­gė­jiš­ka žūk­lė. Šian­dien aš pats esu mė­gė­jiš­kos žūk­lės… Žūk­lės bi­lie­tas yra 14 eu­rų. Vi­du­ti­niš­kai mė­gė­jiš­kos žūk­lės mė­gė­jas per me­tus ga­li pa­gau­ti apie 40 ki­log­ra­mų žu­vies, ne­kal­bant apie tai, kad sen­jo­rai, pen­si­nin­kai, ne­įga­lie­ji ir vai­kai ne­pa­puo­la į mė­gė­jiš­kos žūk­lės (…). Mes kar­tu mė­gė­jai kiek kar­tų kar­to­jo­me, kad žūk­lės bi­lie­tas tu­ri kil­ti bent ke­tu­ris pen­kis kar­tus. Kaž­ko­dėl mi­nis­te­ri­ja, ko­mi­te­tas to ab­so­liu­čiai ne­da­ro.

Star­kių drau­di­mas. Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti pri­im­tas spren­di­mas 3–5 me­tų lai­ko­tar­piu…

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Lai­kas.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …draus­ti star­kius ar­ba įves­ti li­cen­ci­jas kaip la­ši­ši­nėms žu­vims. Vėl šian­dien ši­tas da­ly­kas ne­da­ro­mas. Tai yra klau­si­mas, kai kal­ba­te apie Kur­šių ma­rias. Kur­šių ma­rios tai yra už­da­ras tri­lit­ri­nis, iš ten žu­vys ne­iš­te­ka, ne­įte­ka…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …ir to­dėl na­tū­ra­lu, ger­bia­ma Ais­te… Ne­iš­jun­ki­te, o jus grei­tai kaž­kas iš­jungs, jei­gu jūs taip kal­bė­si­te. Tai dar kar­tą bai­ki­te ko­men­tuo­ti ir bai­ki­te pa­ta­ri­nė­ti po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Šian­dien, kai…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …yra nor­ma­li te­ma, tai Sei­mas nor­ma­liai ir tu­ri dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga. Ne­ži­nau, ar tai man bu­vo skir­ta re­pli­ka, nes bet ko­kiu at­ve­ju nu­skam­bė­jo pras­tai.

K. Ma­žei­ka kal­ba už.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ne­si­aiš­kin­si­me, jei­gu yra Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, jei­gu kaž­kas kreip­sis, te­gu aiš­ki­na­si. Bet tur­būt rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tai yra ge­riau ne­gu nie­ko, nes prieš dve­jus su pu­se me­tų tik­rai bu­vo kal­bė­ta, kad rei­kia už­draus­ti, bet šiuo įsta­ty­mu tik­rai ne­drau­džia­ma, kas yra ir­gi fak­tas. Kai ku­rie čia sa­lė­je sė­din­tys ža­dė­jo per 15 mi­nu­čių už­draus­ti. Tur­būt rei­kia kon­sta­tuo­ti, kad ta 15 mi­nu­čių per dve­jus su pu­se me­tų pa­ga­liau at­ėjo, ir ačiū Die­vui. Tik gai­la, kad per tuos dve­jus su pu­se me­tų kas įvy­ko?

Na, kad ap­lin­ko­sau­ga, ku­ri lyg ir tu­rė­tų už­tik­rin­ti bū­tent prie­žiū­rą, trau­kia­si iš ap­lin­kos, stam­bi­na­mi ap­lin­kos pa­da­li­niai. Ta­da ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių ir­gi klau­si­mas, jų bu­vo prieš ke­le­rius me­tus apie 500, da­bar yra tik 300. Iš tik­rų­jų no­rė­tų­si, kad ma­žų ma­žiau­siai, jei­gu kal­ba­ma apie Kur­šių ma­rias, kad Kur­šių ma­rio­se at­lais­vin­ti bū­tų žu­vų mig­ra­ci­jos ta­kai. To nė­ra pa­da­ry­ta. Tik­rai ma­no tiks­las ne­bu­vo stab­dy­ti šį pro­jek­tą, bet tur­būt rei­kės ar­ti­miau­siu re­gist­ruo­ti nau­ją, nes iš tie­sų šian­dien pa­čiu žu­vų mig­ra­ci­jos me­tu, kai žu­vys mig­ruo­ja nerš­ti, ten, Ne­mu­no žio­ty­se, Kur­šių ma­rio­se, mig­ra­ci­jos ta­kuo­se tin­klų bus.

Tur­būt rei­kia kon­sta­tuo­ti fak­tą, kad tai yra tik da­li­nė sėk­mė, da­li­nė per­ga­lė. Iš tie­sų, kal­bant apie žu­vų iš­tek­lių at­kū­ri­mą, tos pa­čios su­nai­kin­tos žu­vi­vai­sos įmo­nės. Ir­gi nė­ra kom­plek­si­nio spren­di­mo. Tik­rai, ko­le­gos, no­rė­tų­si, kad dve­jų su pu­se me­tų dar­bas ne­bū­tų šian­dien už­dė­ta var­ne­lė, kad mes kaž­ką pa­da­rė­me. Kad tai bū­tų tęs­ti­nis dar­bas ir bū­tų pri­ima­mi kom­plek­si­niai spren­di­mai.

Su vi­sa pa­gar­ba lin­kiu pir­mi­nin­kei, kad ne­su­sto­tų prie to. Bū­tų to­bu­li­na­ma, bū­tų ieš­ko­ma spren­di­mų, kad tik­rai tų žu­vų iš­tek­lių pa­dau­gė­tų, pa­gau­sė­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Aš no­riu pa­teik­ti ar­gu­men­tų, ko­dėl ne­rei­kia ri­bo­ti ver­sli­nės žve­jy­bos Kur­šių ma­rio­se. Apie so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes to­kio spren­di­mo pa­sek­mes ma­žai Ne­rin­gos ben­druo­me­nei net ne­ver­ta kal­bė­ti. Su­duos skau­dų smū­gį tiek pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį pra­ra­sian­čioms šei­moms, tiek vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­goms ga­li­my­bės pa­si­mė­gau­ti švie­žių, Kur­šių ma­rio­se ką tik su­gau­tų žu­vų pa­tie­ka­lais tie­siog ne­liks.

Žve­jy­bos ama­tas Ne­rin­go­je nė­ra es­mi­nis fak­to­rius, ma­ži­nan­tis žu­vų iš­tek­lius ma­rio­se. Tai nė­ra pa­tvir­tin­ta moks­li­niais ty­ri­mais. Ki­ta ver­tus, įsta­ty­mo pa­tai­sų ren­gė­jai ne­įver­ti­no, ko­kią įta­ką žu­vų iš­tek­liams da­ro dėl Klai­pė­dos uos­to gi­li­ni­mo dar­bų į Kur­šių ma­rias nuo­lat pri­te­kan­tis sū­rus jū­ros van­duo. Pri­ėmus šias Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo pa­tai­sas bus nuo­sek­liai ma­ži­na­mos ver­sli­nės žve­jy­bos kvo­tos Kur­šių ma­rio­se, o šiuo įsta­ty­mu įtei­sin­ta vals­ty­bi­nė kom­pen­sa­ci­jų mo­kė­ji­mo iš žve­jy­bos ver­slo sa­vo no­ru pa­si­trau­kian­tiems ūkio sub­jek­tams sis­te­ma tik dar la­biau pa­spar­tins šio kul­tū­ros pa­vel­do su­ny­ki­mą.

Ver­sli­nė žve­jy­ba Kur­šių ma­rio­se – vie­na iš se­niau­sių UNESCO sau­go­mų Kur­šių ne­ri­jos ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių. Ap­ri­bo­jus ver­sli­nę žve­jy­bą Kur­šių ma­rio­se, Ne­rin­ga pra­ras da­le­lę sa­vo kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės, ku­ri ža­vė­jo ir te­be­ža­vi ne tik Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio ša­lių ke­liau­to­jus bei kū­rė­jus. To­dėl pra­šau dar kar­tą la­bai pa­gal­vo­ti. Nors to įsta­ty­mo re­dak­ci­ja yra nuo­sai­kes­nė, bet tai, ką aš iš­var­di­nau, Ne­rin­gos žmo­nėms bus ka­tast­ro­fa.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Vi­si mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tik dar kar­te­lį pri­me­nu, kad pa­straips­niui pri­imant šį įsta­ty­mą vi­siems straips­niams pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, kad bū­tų ga­li­ma aiš­kiai fik­suo­ti pro­to­ko­le, ir da­bar kvie­siu bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2334(2), bal­suo­ja už.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113: už – 79, prieš – 10, su­si­lai­kė 24. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Ger­bia­mi ko­le­gos, lai­ko pri­im­ti dau­giau įsta­ty­mų ne­be­tu­ri­me. Da­bar yra Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Kvie­čiu Vy­riau­sy­bės na­rius į Vy­riau­sy­bės lo­žę ir ger­bia­mus ko­le­gas ruoš­tis klaus­ti.

 

12.29 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

PIRMININKAS. Taip, ger­bia­mie­ji, pir­ma­sis klau­si­mą tu­ri A. Dumb­ra­va. Pra­šau.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. O ap­lin­kos mi­nist­ro ne­bus?

PIRMININKAS. Taip, ap­lin­kos mi­nist­ras yra.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Tru­pu­tį se­nas tas klau­si­mas, la­bai įsi­se­nė­jęs dėl barš­čių, dėl Sos­nov­skio barš­čių. Ar ne­tu­ri­te ko­kių nors am­bi­cin­gų pla­nų, kad šią ka­den­ci­ją kaž­kaip su jais bū­tų pa­si­stū­mė­ta į prie­kį ar­ba ga­lu­ti­nai jie pri­baig­ti? Čia Za­ra­sų sa­vi­val­dy­bės pa­klau­siau, tai tre­jiems me­tams dėl vals­ty­bi­nės že­mės bu­vo skir­ta 11 tūkst. eu­rų. Aiš­ku, čia yra la­bai ma­žai. Ne­ži­nau, kaip ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se. Tai ir vals­ty­bi­nės že­mės, ir pri­va­ti­nin­kai, na, ne­su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti, jiems, ma­tyt, ne­už­ten­ka tų lė­šų. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar tu­ri­te ko­kį nors pla­ną, kad, kaip ir sa­kiau, bū­tų pa­da­ry­tas pro­ver­žis ir gar­bin­gai ši ka­den­ci­ja pa­baig­ta dėl tų barš­čių? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pa­gal­vo­jau jau apie uk­rai­nie­tiš­kus barš­čius, bet juo­kas juo­kais. Kaip tik da­bar pra­dė­jo ve­šė­ti Sos­nov­skio barš­čiai ir juos iš es­mės rei­kia nai­kin­ti, čia ap­skri­tai ži­no­ti, iš­ka­sant ar­ba pa­purš­kiant her­bi­ci­dais, kol jie yra ne­di­de­li, maž­daug iki 30 cen­ti­met­rų ūgio. Čia tai ga­li pa­da­ry­ti ir per tal­kas, ir ne­bū­ti­nai di­de­lio fi­nan­sa­vi­mo rei­kia. Na, mes tu­ri­me tą vals­ty­bi­nį fi­nan­sa­vi­mą, per­nai bu­vo skir­ta be­veik pu­sė mi­li­jo­no per APVAʼą, tre­jų me­tų pro­gra­ma 330 hek­ta­rų plo­te, ten, kur bu­vo di­džiau­si tel­ki­niai. Čia daug daug sa­vi­val­dy­bių ga­vo ši­tą pro­gra­mą, pla­nuo­ja­me ją kar­to­ti ki­tą kar­tą iš eu­ro­pi­nių pi­ni­gų, bet tas tar­pi­nis va­rian­tas, kad sa­vi­val­dy­bės tik­rai dar ir sa­vo lė­šų ga­lė­tų skir­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė. Pra­šau.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Klau­si­mas švie­ti­mo mi­nist­rei. Ka­da bus už­tik­rin­tos vai­ko tei­sės? Da­bar yra ži­no­ma, kad jei­gu tė­vai ne­su­tin­ka, PPT ne­nu­sta­to, ne­at­lie­ka diag­nos­ti­kos. Kon­tro­lie­rė sa­kė, kad ne kar­tą krei­pė­si į jus ir jo­kių spren­di­mų nė­ra. Tai vie­nas klau­si­mas, nes yra pa­žei­džia­mos vai­ko tei­sės ir lai­ku ne­su­tei­kia­ma pa­gal­ba.

Ir ant­ras klau­si­mas. Vis dėl­to kal­ba­me apie įtrau­kų­jį ug­dy­mą ir vi­są lai­ką pa­mirš­ta­me so­cia­li­nės, eko­no­mi­nės, kul­tū­ri­nės at­skir­ties vai­kus. Aš jau klau­siau per Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to po­sė­dį ir tas at­sa­ky­mas – iš tik­rų­jų, jei­gu, pro­fe­so­re, su­gal­vo­si­te, tai mes tą svars­ty­si­me – ne­ten­ki­na, nes jūs tu­ri­te vi­są bū­rį spe­cia­lis­tų ir tu­rė­tu­mė­te ši­tą da­ly­ką spręs­ti. Vien skai­čiuo­ti SEKʼo vai­kus pa­gal gau­na­mą mai­ti­ni­mą yra ne­tei­sin­ga. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, pro­fe­so­re. Skai­čiuo­ja­me pa­gal tai, kaip api­brėž­ta įsta­ty­me, ir tik­rai ne pa­gal gau­nan­čių mai­ti­ni­mą kri­te­ri­jų, skai­čių. Na, įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, kaip bu­vo mi­nė­ta, api­brė­ži­mas ga­li bū­ti ge­res­nis, jis ga­li bū­ti, bet tur­būt tą rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti ir siū­ly­ti. O pir­mas klau­si­mas, tai pe­da­go­gi­nė psi­cho­lo­gi­nė tar­ny­ba yra sa­vi­val­dos lyg­mens, ir ne­ži­nau, ko­kį kon­kre­tų at­ve­jį jūs tu­ri­te. Čia kon­kre­tų at­ve­jį rei­kia ir mi­nė­ti, ir ta­da ana­li­zuo­ti, kur yra pa­žei­džia­mos vai­ko tei­sės, ne­la­bai aiš­ku, kaip jos yra pa­žei­džia­mos. Tik­rai ne­ga­liu pa­ko­men­tuo­ti, ką jūs tu­ri­te gal­vo­je.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­ma­sis klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Aš, ger­bia­mas mi­nist­re, ci­tuo­ju pa­klau­si­mą, ku­rį gau­si­te dėl or­to­don­tų pa­slau­gų. Tai yra vie­na mo­ti­na ra­šo, kad ją už­re­gist­ra­vo Kau­no kli­ni­ko­se tik 2026 me­tams ir po to at­siun­čia su­si­ra­ši­nė­ji­mą su ki­to­mis mo­ti­no­mis. Iš tik­rų­jų ta pro­ble­ma la­bai ak­tu­a­li, nes pui­kiau­siai su­pran­ta­te, kad tai yra vai­kai ir jei­gu lai­ku ne­su­tei­kia­mos tos me­di­ci­nos pa­slau­gos, tai po to pa­sek­mės ga­li bū­ti sun­kes­nės. Ger­bia­mas mi­nist­re, ar ga­lė­tu­mė­te pa­si­aiš­kin­ti, ko­dėl taip yra?

Ant­ras klau­si­mas ger­bia­mai prem­je­rei dėl ku­ro ak­ci­zų. Da­bar Ke­lių fon­das fi­nan­suo­ja­mas iš ku­ro ak­ci­zų tik­tai 45 %. Pra­di­nis taš­kas bu­vo nuo 80 % ir da­bar nu­kri­to. Ma­nau, kad la­bai lo­giš­ka bū­tų ku­ro ak­ci­zo pro­cen­tus di­din­ti bent jau iki 60 %, nes vi­si…

PIRMININKAS. Lai­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). …pi­la­si ku­rą ir va­ži­nė­ja ši­tais ke­liais, ku­rie nė­ra ge­ros būk­lės. Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Jū­sų mi­ni­ma si­tu­a­ci­ja daž­nai bū­na, kai pa­cien­tas no­ri la­bai pas kon­kre­tų gy­dy­to­ją. Bet ži­no­te, kiek­vie­ną die­ną yra 70 tūkst. si­tu­a­ci­jų ir šian­dien to­kių bus, kur su­si­durs pa­cien­tas ir me­di­kai. Kaip jūs ir mi­nė­jo­te, jūs per­duo­si­te man tą kon­kre­tų at­ve­jį, tai tie­siog mes jį ta­da ir pa­si­tik­rin­si­me kaip kon­kre­tų at­ve­jį. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ma­to­te, kaip ten sa­ko – nuo to, kad jūs dė­me­nis su­kei­čia­te vie­to­mis, tai su­ma ne­di­dė­ja. Pa­ja­mų vals­ty­bės biu­dže­tas tu­ri tiek, kiek tu­ri.

Vi­sų pir­ma, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­si­sa­kė, kad yra ne­kons­ti­tu­ciš­ka iš anks­to skir­ti tam tik­rą da­lį kaž­ko­kių kon­kre­čių pa­ja­mų kon­kre­čiam tiks­lui. Tai taip pat bu­vo su­si­ję ir su ke­lių fi­nan­sa­vi­mo tam tik­ru pro­cen­tu nuo ak­ci­zo, bet mes ga­li­me kal­bė­ti čia at­sie­tai nuo tų pro­cen­tų ap­skri­tai apie ga­li­my­bę di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą. Ga­li­my­bė di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą pri­klau­so nuo vals­ty­bės ga­li­my­bės su­si­rink­ti mo­kes­čius. Man la­bai gai­la, bet kaž­kaip ką fi­nan­suo­ti dau­giau – mes vi­są lai­ką su­ran­da­me pa­siū­ly­mų, bet mo­kes­čiai… Daug kam at­ro­do, kad biu­dže­te juos gan­dras at­ne­ša ar­ba fi­nan­sų mi­nist­rė juos ko­pūs­tuo­se su­ran­da. Tai taip nė­ra. Kaž­kas tu­ri mo­kes­čius vis dėl­to su­mo­kė­ti.

Bet ko­kia dis­ku­si­ja apie pa­pil­do­mus mo­kes­čius, įskai­tant tuos pa­čius ak­ci­zus, dėl ku­rių bū­tų gal­būt ga­li­my­bė dau­giau di­din­ti ir fi­nan­sa­vi­mą ke­liams, ir ke­lių in­fra­struk­tū­rai, ne­bu­vo čia la­bai leng­va. Da­bar yra pri­im­tas spren­di­mas dėl lai­ki­no­jo ban­kų so­li­da­ru­mo įna­šo, ku­ris leis fi­nan­suo­ti da­lį tik­rai la­bai svar­bių ke­lių in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tų. Tų ob­jek­tų, ku­rie pir­miau­sia tu­ri dvi­gu­bą pa­skir­tį, ku­rie yra ir ci­vi­li­nė in­fra­struk­tū­ra, ir ka­ri­nio mo­bi­lu­mo in­fra­struk­tū­ra. Tai bus la­bai rim­ta pa­spir­tis ir ma­nau, kad tik­rai ne­ma­žai dar­bų per ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus pa­vyks pa­da­ry­ti.

Bet jau taip žiū­rint į il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, įvai­rūs ke­lių nau­do­to­jo mo­kes­čiai, ku­rie ša­lia ak­ci­zo yra (ne tik ku­ro, bet ir trans­por­to prie­mo­nių), taip pat ga­lė­tų bū­ti tas šal­ti­nis, ku­ris są­ži­nin­gai ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie di­des­nių lė­šų ke­liams fi­nan­suo­ti. Kaip ten sa­kė ma­no la­bai ger­bia­ma Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mi­nist­rė pir­mi­nin­kė M. Te­čer – vals­ty­bė nie­ko ne­tu­ri, iš­sky­rus mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. Kaip man ži­no­ma, ky­la re­a­li grės­mė dėl sklan­daus že­mė­tvarkos re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo, o Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gy­ve­ni­me įsi­vy­ra­vo dar­bo tei­sės pa­žei­di­mai ir psi­cho­lo­gi­nis smur­tas.

Pa­žy­mė­ti­na, kad šie­met Dar­bo už­mo­kes­čio fon­das su­ma­žė­jo 5 %. Jau da­bar kas mė­ne­sį dar­bo už­mo­kes­čiui trūks­ta 80 tūkst. eu­rų ir ky­la re­a­li grės­mė, kad at­ly­gi­ni­mai ims vė­luo­ti.

NŽT dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga ne kar­tą iš­sa­kė sa­vo pa­sta­bas lai­ki­na­jam va­do­vui S. Ma­ce­vi­čiui. Taip pat bu­vo­te in­for­muo­tas ir jūs, ap­lin­kos mi­nist­re, apie ne­pa­ken­čia­mas dar­bo są­ly­gas ir pro­ble­mas. Ko­dėl va­do­vy­bė ne­re­a­guo­ja į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją? Kaip pla­nuo­ja­te sprę­s­ti dar­buo­to­jų dar­bo ap­lin­kos bei už­mo­kes­čio pro­ble­mas, kad už­tik­rin­tu­mė­te at­ei­ty­je sklan­dų že­mė­tvarkos re­for­mos pro­ce­są?

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už rū­pes­tį. Šiaip nie­kas ne­pa­si­kei­tė Na­cio­na­li­nė­je že­mės tar­ny­bo­je nei sau­sį, nei ba­lan­dį, nei ge­gu­žę. Ins­ti­tu­ci­ja tu­ri tą pa­čią struk­tū­rą, fi­nan­sa­vi­mas yra tas pats. Tik­tai at­ly­gi­ni­mų fon­das toks, koks jis bu­vo prog­no­zuo­tas, tai yra 19 mln. eu­rų maž­daug ap­im­ties, per­ėjo iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos asig­na­vi­mų į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos asig­na­vi­mus.

Kiek­vie­nas dar­buo­to­jas (čia yra ir mū­sų, ir jū­sų in­te­re­sas), jei­gu jis pa­ti­ria smur­tą sa­vo dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je, vie­no­je ar ki­to­je įstai­go­je, pri­va­lo kreip­tis į at­ski­ras tar­ny­bas, į tie­sio­gi­nį va­do­vą ir in­for­muo­ti apie tai. Tai tu­rė­tų bū­ti ne­to­le­ruo­ti­na. Man at­ro­do, vie­ša­ja­me sek­to­riu­je yra 60 tūkst. vals­ty­bės tar­nau­to­jų. Kiek­vie­nas mi­nist­ras tą pa­tį pa­sa­ky­tų apie bet ku­rią sa­vo tar­ny­bą. Dė­ko­ju už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti švie­ti­mo mi­nist­rės dėl fi­zi­nio ug­dy­mo mo­kyk­lo­se. Ne pa­slap­tis, kad jau­ni­mas, moks­lei­viai pri­ven­gia lan­ky­ti fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kas vien dėl to, kad ap­sau­go­tų sa­vo pus­me­čio ar­ba me­ti­nį moks­lo vi­dur­kį, kad ne­nu­ken­tė­tų ben­dras vi­dur­kis. Ar yra min­čių, kaip ir ki­to­se vals­ty­bė­se, vie­toj ba­lų ver­tin­ti įskai­ta? Bū­tų di­des­nis mo­ki­nių lan­ko­mu­mas, ei­tų į tas fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kas. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Ma­nau, pa­grin­di­nis tiks­las yra fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kų ko­ky­bė. At­nau­jin­to­se pro­gra­mo­se yra per­žiū­rė­tos fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kos, tik­rai kei­čia­si jų ko­ky­bė. Šian­dien mes per daug dė­me­sio ski­ria­me 100 met­rų bė­gi­mui ar­ba ko­kiems nors ki­tiems fi­zi­niams pra­ti­mams, nes tik­rai kiek­vie­nas vai­kas pa­gal savo in­di­vi­du­a­lias sa­vy­bes ga­li tu­rė­ti vi­siš­kai skir­tin­gas ga­li­my­bes. Tai­gi, mums rei­kia keis­ti ko­ky­bę. Tai at­ei­na su nau­jo­mis ug­dy­mo pro­gra­mo­mis. O to­kia dis­ku­si­ja dėl įskai­tos vis lai­kas nuo lai­ko iš­ky­la. Ma­nau, tą dis­ku­si­ją ga­li­ma tęs­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas že­mės ūkio mi­nist­rui. Ji­sai ku­ruo­ja tur­būt da­bar svar­biau­sią mo­men­tą, tai yra pa­sė­lių de­kla­ra­vi­mą. Gal­būt ga­li­te, mi­nist­re, pri­sta­ty­ti Sei­mo na­riams, ko­le­goms, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja, kaip se­ka­si de­kla­ruo­ti ūki­nin­kams pa­sė­lius, su ko­kiais pa­grin­di­niais iš­šū­kiais su­si­du­ria. Tur­būt su­pran­ta­te, klau­siu dėl tų na­tū­ra­lių pa­grio­vių, kur yra rel­je­fas ir kur tech­niš­kai že­mės ūkio sky­rių spe­cia­lis­tai, de­kla­ruo­jan­tys pa­sė­lius, ne­ga­li lai­ky­tis tų 5 met­rų ar 6 met­rų, kaip aiš­kė­ja vis nau­jos ap­lin­ky­bės. Ko­kia si­tu­a­ci­ja, kiek pro­cen­tų yra de­kla­ruo­ta pa­sė­lių, kiek ūki­nin­kų yra de­kla­ra­vę? Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te, ka­da baig­sis tas pa­sė­lių de­kla­ra­vi­mas? Ačiū.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). Skai­čių aš ne­pa­kar­to­siu, jūs juos va­kar pui­kiai gir­dė­jo­te per pri­sta­ty­mą. De­kla­ra­vi­mas vyks­ta, ne­strin­ga. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ki­tas da­ly­kas, ką jūs sa­ko­te apie juos­tas, vėl­gi čia ne­su­pran­tu, iš kur ta in­for­ma­ci­ja. Ko­dėl jūs gal­vo­ja­te, kad kas nors vie­nas pa­sa­kė, kam nors ne­pa­si­se­kė ko nors pa­da­ry­ti ir tai jau yra glo­ba­li ar­ba na­cio­na­li­nė pro­ble­ma? Aš su tuo ne­su­tin­ku. Kaip sa­kiau, de­kla­ra­vi­mas vyks­ta, skai­čiai va­kar bu­vo pa­teik­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te. Pa­žy­ma yra, tai ne­sun­ku at­si­vers­ti ir pa­si­žiū­rė­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mai bū­tų svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­va­žiuo­ja­mo­jo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu mes lan­kė­mės Kau­no kli­ni­ko­se. Su­si­ti­ki­me su re­zi­den­tais vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl re­zi­den­tai ne­si­ren­ka re­gio­nų, bu­vo nu­ro­dy­ta tai, kad jiems trūks­ta in­for­ma­ci­jos dėl vi­so pa­ke­to, ką jie ga­lė­tų gau­ti. Jiems tai yra ne­pa­trauk­lu, nes nie­kas ne­kom­pen­suo­ja ke­lio­nės iš­lai­dų, jiems tek­tų nuo­mo­tis bu­tus an­trą kar­tą. Tai yra jie ne­si­ren­ka. Kaip vyks­ta ta ko­mu­ni­ka­ci­ja su mi­nis­te­ri­ja? Gal ma­ty­tu­mė­te dar ko­kius nors sa­vo žings­nius, veiks­mus, kaip tai pa­ge­rin­ti, kad tie stu­den­tai, re­zi­den­tai gau­tų dau­giau in­for­ma­ci­jos dėl pa­siū­ly­mų iš re­gio­nų? Ži­no­me, kad me­di­kų la­bai stip­riai trūks­ta vi­sur.

A. DULKYS. Ačiū už klau­si­mą. Ma­tyt, šiuo me­tu tu­ri­me ties­ti tuos nau­jus ke­lius, ku­rie ne­bu­vo su­for­muo­ti. Tik pri­min­siu, tu­rė­jo­me si­tu­a­ci­ją, kai tik 3 % re­zi­den­tų vyk­da­vo į re­gio­nus, o vi­si ki­ti sa­vo prak­ti­ką… ir, na­tū­ra­lu, ta­da ir tie il­gi dar­bi­niai ry­šiai už­si­megz­da­vo bū­tent tik Vil­niu­je ir Kau­ne.

Ką mes esa­me pa­da­rę? Vi­sų pir­ma kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė (čia prieš ke­le­tą mė­ne­sių pa­da­rė­me mo­der­ni­za­vi­mo pla­nus) ži­no de­šim­čiai me­tų į prie­kį, ko­kios yra prog­no­zės, ko­kių ta­me re­gio­ne rei­kės pa­slau­gų, ko­kios bus vys­to­mos ir taip to­liau. Gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai tik­rai pui­kiai ži­no pa­gal sa­vo sa­vi­val­dy­bės dy­dį, koks ba­zi­nis pa­slau­gų pa­ke­tas ga­li bū­ti vys­to­mas, kur bus in­ves­tuo­ja­ma. Jie šią in­for­ma­ci­ją tik­rai pui­kiai ži­no. Mus pa­sie­kia in­for­ma­ci­ja, ku­rią mes gau­na­me. Mes, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, tu­ri­me at­ski­rą pus­la­pį, ku­ria­me iš sa­vi­val­dy­bių, iš gy­dy­mo įstai­gų tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, mes ir­gi pri­si­de­da­me ją ten vie­šin­da­mi.

Bet iš jū­sų klau­si­mo ir pa­sta­bos ma­tau, kad to ne­už­ten­ka ir to ben­dra­vi­mo rei­kia dau­giau. Ma­no ži­nio­mis, bū­tent Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas ar­ti­miau­siu me­tu da­ro net at­vi­ras die­nas. Ten at­vyks apie 40 gy­dy­mo įstai­gų iš vi­sos Lie­tu­vos, da­rys sa­vo pri­sta­ty­mus, pa­sa­kos stu­den­tams, ką jie vys­tys, ko­kios per­spek­ty­vos ir taip to­liau. Aš ma­nau, kad vi­sas kom­plek­sas rei­ka­lin­gas. Tą įran­kių dė­žę lyg ir tu­ri, tai da­bar rei­kia nau­do­tis.

Sa­vo ruož­tu, kai aš lan­kiau sa­vi­val­dy­bes ir ben­dra­vau su sa­vi­val­dy­bių gy­dy­to­jais, tai kai ku­riems drį­sau net di­plo­ma­tiš­kai duo­ti pa­sta­bą, nes ma­čiau, kad jie pa­tys sa­vi­val­dy­bė­se net ne­ži­no, ko­kie jų žmo­nės stu­di­juo­ja. Tai pa­ti sa­vi­val­dy­bė tu­ri pui­kiai tu­rė­ti są­ra­šą, ko­kie žmo­nės ir kur stu­di­juo­ja, kad juos pri­trauk­tų į tas re­zi­den­tū­ros ba­zes, ku­rios da­bar ga­li bū­ti da­ro­mos pla­čiau re­gio­nuo­se. Žiū­rė­ki­me, tu­ri­me įran­kių dė­žę, da­bar rei­kia ją ge­rai įdar­bin­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­mam ener­ge­ti­kos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, ko­dėl jūs „Klai­pė­dos naf­tą“ sle­pia­te nuo par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ko­mi­te­to au­di­to? Ne­ga­li­me su­lauk­ti jau ant­ras mė­nuo, ne­ga­li­me ap­svars­ty­ti 2022 me­tų jos veik­los ata­skai­tos. Jūs val­do­te 72 % šios įmo­nės. Įmo­nė an­tri me­tai dir­ba nuos­to­lin­gai, ne­mo­ka vals­ty­bei di­vi­den­dų. Ak­ci­jų ver­tė nuo 53 cen­tų pas­ta­rai­siais me­tais šian­dien kri­to iki 23 cen­tų. Vals­ty­bės tur­tas, fi­nan­si­nis tur­tas, ak­ci­jos, kaip ma­to­te, nu­ver­tė­jo, va­do­vai sa­ve pa­si­ska­ti­na iš­si­mo­kė­da­mi prie­dus už va­di­na­mą­jį ge­rą dar­bą, dirb­da­mi nuos­to­lin­gai, ak­ci­jo­mis. Su­ka kaž­ko­kį biz­ne­lį Bra­zi­li­jo­je, Asu uos­te. Tad ma­no klau­si­mas bū­tų: ger­bia­mas mi­nist­re, leis­ki­te jūs tie­siog Au­di­to ko­mi­te­tui pa­si­do­mė­ti vie­šai lis­tin­guo­ja­mos įmo­nės, ku­rios ata­skai­tos yra vi­sos vie­šos…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. SKARDŽIUS (MSNG). …apie jū­sų val­do­mos įmo­nės veik­lą.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Pir­miau­sia apie lei­di­mą ir ne­lei­di­mą. Kaip ži­no­me, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja at­sto­vau­ja ak­ci­nin­kui – Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir pa­gal ge­ras vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių prak­ti­kas ko­mi­te­tas pir­miau­sia tu­ri kreip­tis į ak­ci­nin­ką, o ne tie­sio­giai rei­ka­lau­ti įmo­nės, ją kvies­tis į ko­mi­te­tus ir pa­na­šiai. Ta prak­ti­ka, kai apei­nant ak­ci­nin­ką siun­čia­mi klau­si­mai, iš­si­kvie­čia­mos įmo­nės, pri­me­na tuos lai­kus, kai įmo­nės bu­vo val­do­mos ne­tin­ka­mai – daug še­šė­lio ir ki­tų da­ly­kų mes tu­rė­jo­me vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių sek­to­riu­je.

Dar kar­tą no­riu pa­kar­to­ti, kad vi­si klau­si­mai pir­miau­sia tu­ri bū­ti at­siųs­ti ak­ci­nin­kui. Ir akci­nin­kas, pri­klau­so­mai nuo klau­si­mų po­bū­džio, pa­si­tars su įmo­ne ir spręs dėl įmo­nės rei­ka­lin­gu­mo pa­si­ro­dy­ti ko­mi­te­te. Lauk­si­me klau­si­mų, nes mi­nis­te­ri­ja jo­kių klau­si­mų iki šiol nė­ra ga­vu­si.

Dėl pel­no ir ne­pel­no. No­riu pa­sa­ky­ti, kad įmo­nė dir­ba pel­nin­gai, o ba­lan­sas, ku­rį jūs ma­to­te per nuo­to­lį, su­si­da­rė dėl va­liu­tų skir­tu­mo. Šiuo at­ve­ju mes esa­me pa­si­ren­gę tai pri­sta­ty­ti – vi­ce­mi­nist­rė I. Ži­lie­nė bu­vo pa­si­ruo­šu­si tai pri­sta­ty­ti ir pre­zen­ta­ci­ją bu­vo at­si­ne­šu­si apie tai, ta­čiau ko­mi­te­te jai ne­bu­vo leis­ta pri­sta­ty­ti ir jos iš­klau­sy­ti. Dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ak­me­nu­kas ir į Au­di­to ko­mi­te­to dar­žą, nes pir­miau­sia tas mū­sų ben­dras dar­bas par­la­men­te, su par­la­men­tu, su ko­mi­te­tais, tu­ri ati­tik­ti tei­sės ak­tus. Mes, kaip mi­nis­te­ri­ja, tik­rai ne­sa­me už­si­spy­rę, bet lau­kia­me klau­si­mų ir ta­da ga­lė­si­me to­liau juos spręs­ti ir ben­dra­dar­biau­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. R. Že­mai­tai­čio taip pat. A. Vin­kus tu­ri klau­si­mą.

A. VINKUS (LVŽSF). Krei­piuo­si į svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš gau­nu ne­ma­žai pa­reiš­ki­mų, pas­ku­ti­nis po­nios I. Nar­bu­tie­nės dėl pil­do­mų elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių už­drau­di­mo. Ra­šo, trum­pai tik: „Į rin­ką įve­dant elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes bu­vo ti­ki­ma­si, kad jos pa­dės leng­viau mes­ti rū­ky­ti su­au­gu­siems as­me­nims. At­si­ti­ko taip, kad Lie­tu­vo­je elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės ta­po itin leng­vai pri­ei­na­mos ne­pil­na­me­čiams ir, ne­ga­na to, jie pra­dė­jo svai­gin­tis sin­te­ti­nė­mis bei sun­kio­sio­mis psi­cho­ak­ty­vio­sio­mis me­džia­go­mis, pil­da­mi jas į elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes. Ty­ri­mai aiš­kiai ro­do, kad svai­gi­ni­ma­sis tu­ri il­ga­lai­kių pa­sek­mių funk­ci­niams, struk­tū­ri­niams sme­ge­nų sis­te­mos po­ky­čiams. Jau­na­me am­žiu­je šie po­ky­čiai yra itin grei­ti ir ga­li bū­ti ne­grįž­ta­mi.“ Gal ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti ar pa­gal­vo­ti, kaip čia biš­kį su­stip­rin­ti, ne biš­kį, o kaip rei­kiant, kon­tro­lę?

A. DULKYS. Ačiū jums už klau­si­mą. Tu­riu abe­jo­nių, ar tik­rai dar vie­nas drau­di­mas, o ypač ab­so­liu­tus drau­di­mas, ga­lė­tų iš­spręs­ti šią pro­ble­mą, nes kiek­vie­ną drau­di­mą vi­są lai­ką at­si­ran­da bū­dų apei­ti. Apei­ti ab­so­liu­tų drau­di­mą taip pat yra ga­na pa­pras­ta. Žmo­nės gi par­si­siųs, įsi­gis iš ki­tų ša­lių, dar la­biau iš­si­plė­tos še­šė­li­nė rin­ka. At­vi­rai kal­bant, man as­me­niš­kai nė­ra te­kę ma­ty­ti, kad ša­ly­se, ku­rio­se bū­tų koks nors ab­so­liu­tus drau­di­mas, jis iš­spręs­tų ko­kią nors kon­kre­čią pro­ble­mą. Man to­kie pa­siū­ly­mai la­biau yra tam tik­ri ne­vil­ties pa­siū­ly­mai, ne­vil­ties spren­di­mai, ku­riais jau yra nu­lei­džia­mos ran­kos ir yra pri­pa­žįs­ta­ma, kad žmo­gus yra vi­siš­kai ne­ra­cio­na­lus.

De­mo­kra­tinėse vals­ty­bė­se yra bė­da, kad yra sun­ku įves­ti tik pir­mą drau­di­mą. Su kiek­vie­nu drau­di­mu pas­kui ga­li kil­ti pa­gun­da tai tęs­ti ir to­liau. Ne­gi mes už­drau­si­me mū­sų jau­nuo­liams vyk­ti į ki­tas ša­lis ar­ba su­stab­dy­si­me mū­sų žmo­nių ju­dė­ji­mą? Ma­tyt, yra kur kas svar­biau šiuo me­tu už­tik­rin­ti jau tų esa­mų drau­di­mų tin­ka­mą prie­žiū­rą, kad jie veik­tų, kad jie ne­bū­tų apei­na­mi, ir tam tu­ri­me vi­si dė­ti pa­stan­gas. Tuo la­biau kad ta­da ky­la klau­si­mų, ar ver­tin­gos mū­sų in­ves­ti­ci­jos į pre­ven­ci­ją, nes Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra su­pla­na­vu­si daug pre­ven­ci­nių prie­mo­nių: ir na­cio­na­li­nę me­ti­mo rū­ky­ti pa­gal­bos li­ni­ją, ir kri­ti­nį mąs­ty­mą, ir svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą – įvai­rios prie­mo­nės, jas skai­čiuo­ja­me mi­li­jo­nais eu­rų. Tai ar mes jas stab­dy­si­me ta­da? Ma­tyt, čia vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra, bet tik­rai ne­bū­čiau ša­li­nin­kas ab­so­liu­čių drau­di­mų, o, sa­ky­čiau, tu­ri­me su­rem­ti pe­čius ir gal­vo­ti, ką ga­li­me pa­da­ry­ti su to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rias jau da­bar tu­ri­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau klau­si­mų ne­bė­ra. Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis baig­tas, kaip ir ry­ti­nis Sei­mo po­sė­dis. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.