LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3402

 

2023-04-17  Nr. 106-P-15

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėniene, D. Žegune, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Nugaras, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Zedelytė-Kaminskė, Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, LR Prezidento patarėja J. Urbanovič, Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Karinio personalo skyriaus vedėjas plk. ltn. D. Čyžius, Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas, Vilniaus universiteto Teisėkūros skyriaus vyresnioji teisininkė A. Petkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos vyr. specialistė I. Sys-Mureikienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė prof. R. Riktelė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanas prof. D. Staponkus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas P. Vaitiekus, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė L. Savickienė, Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys I. Janeliūnas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas U. Masi.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje įrašytinas keičiamo įstatymo numeris „Nr. I-1593“.

 

Pritarti

Redakcinė pastabas

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

1

 

 

2.    Tikslintinos projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje pateiktos nuorodos į Konstitucijos straipsnių dalis, kadangi jos turi būti rašomos įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., Konstitucijos 3 straipsnio antroji dalis, 139 straipsnio pirmoji dalis ir kt. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 86 punkto reikalavimus). Be to, preambulėje teikiama nuoroda į Konstitucinio Teismo nutarimą, turi atitikti Rekomendacijų 87 punkte nustatytą reikalavimą (turi būti nurodomas sprendimui suteiktas numeris (jeigu yra), nesant suteikto sprendimo numerio – bylos numeris).

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

1

 

 

3.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą projektą karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimui taikomos skirtingos taisyklės, jas administruoja skirtingos institucijos, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

1

4.    Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuo karo prievolės atleidžiami ir asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Tuose pačiuose straipsniuose nustatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą, o ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad asmens riboto veiksnumo nustatymas paskolų, vartojimo kredito sutarčių, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutarčių sudaryme, neturėtų būti kliūtis jam atlikti privalomąją karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti patikslintas, nustatant, kad nuo karo prievolės atleidžiami asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tiesiogiai su karo tarnyba susijusiose srityse.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

3

5.    Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta galimybė savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai (aišku, jeigu atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius). Pažymėtina, kad jeigu tokia galimybė suteikta asmenims su negalia, tai leidžia daryti išvadą, kad ir asmens sveikatos būklė neturėtų lemti absoliutaus draudimo jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat implikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

1

6

6.    Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neturėtų būti patikslintas, vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašant tik jungtuką „ir“, nes siūloma formuluotė suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį nuo karo prievolės negalės būti atleidžiamos moterys, kurios bus baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.

 

Be to, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, vietoj žodžių „yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“ įrašytini žodžiai „įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas“.

 

Pritarti

Tokia pati formuluotė yra ir galiojančioje redakcijoje

TD pasiūlymas:

„6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas;“

 

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

4

 

3

7.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte prieš žodžius „savanorių karo tarnyboje“ įrašytini žodžiai „krašto apsaugos“, o prieš žodžius „kariuomenės vado“ – žodis „Lietuvos“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

4

 

5

8.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse‘ įrašytini žodžiai „kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5,

11

2,

3

 

9.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „(įskaitytinai)“, siūlome aiškiai nurodyti, iki kada asmuo gali būti šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. iki kol asmuo sukaks atitinkamai 22, 39, 23 ar 31 metus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 daliai.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

3

1

10.     Siekiant teisės normų suderinamumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „mėnesiai“ siūlome įrašyti formuluotę „išskyrus šios dalies 2-4 punktuose nurodytus atvejus“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5,

6,

10,

10

3,

5,

1,

3

3

 

2

11.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu“ įrašytini žodžiai „į privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau“, nes šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra numatytos skirtingos privalomosios pradinės karo tarnybos, o tik diferencijuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos trukmės laikotarpis skirtingas sąlygas atitinkantiems karo prievolininkams. Atitinkamai ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „atitinkamos trukmės šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatytą“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numatytą“ – žodžiai „nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte“ – formuluotė „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą“, o 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „nustatytą“ - žodžiai „nustatytos trukmės“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

5

 

12.     Atsižvelgiant į tai, kad ne ilgiau kaip 3 metus gali trukti laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, o ne pati privalomoji pradinė karo tarnyba (kurios trukmė pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra nuo 160 iki 200 dienų), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

5

7

 

13.     Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje išdėstytos nuostatos yra ne 5 straipsnio, nustatančio privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygas, o 8 straipsnio, reglamentuojančio paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, reguliavimo dalykas (manome, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstoma kaip 8 straipsnio 2 dalis).

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

3

 

14.     Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „paskyrimo“ neturėtų būti įrašytas žodis „jo pašaukimo“, nes šis straipsnis reguliuoja būtent asmenų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, o ne šauktinio paskyrimo į konkrečią tarnybos atlikimo vietą. Nelogiškas būtų toks reguliavimas, pagal kurį asmuo iki paskyrimo (t. y. jau pašauktas, bet dar nepaskirtas į konkrečią tarnybos atlikimo vietą) datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

15.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

4

 

15.     Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis pildytina nuostatomis, aiškiai nustatančiomis, kokia tvarka vykdomas šaukimas pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pirmumo grupes, t. y. nėra aišku, kada šaukimas iš pirmosios grupės karo prievolininkų visumos sustabdomas, ir pradedamas šaukimas iš antrosios grupės karo prievolininkų, o paskui – ir iš trečiosios grupės.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

16.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

4

 

16.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „nei trukmė“.

Pritarti

Redakcinė pastaba

17.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

1

17.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad į pirmąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatyti pagrindai, kurių pagrindu jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Taip pat siūlytina šiame punkte vietoj žodžio „paskirti“ įrašyti žodį „pašaukti“. Jeigu būtų atsižvelgta į šias pastabas atitinkamai turėtų būti patikslinti ir šios dalies 2 bei 3 punktai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

18.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

2

18.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja“ reikėtų įrašyti žodžius „taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja“, nes šia nuostata siekiama iš antrosios grupės eliminuoti karo prievolininkus, kurie studijuoja, o ne nustatyti, kad tokie karo prievolininkai įtraukiami į antrą grupę.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

19.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

5

 

19.     Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (ar kuri kita šio straipsnio dalis) neturėtų būti papildyta, nurodant, kur įtraukiami (arba nebeįtraukiami) karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Toks patikslinimas, mūsų nuomone, reikalingas, nes neaiškus šių pirmumo grupių sudarymo santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams, kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl nėra aišku, kada būtų priimamas sprendimas dėl tarnybos atidėjimo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nuo karo prievolininko perkėlimo šaukimui pasibaigus į žemesnę pagal pirmumą grupę (kitais metais vykdomam šaukimui).

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

20.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

6

 

20.     Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.“ Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios procedūros turimos mintyje ir kodėl jas nusakant vartojama daugiskaita, nes iš esmės projekte yra vienintelė nuostata – keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje yra reglamentuojama metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūra. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokią konkrečiai procedūrą ar procedūras stebi įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

21.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

 

 

21.     Manytume, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo – „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas“, nes jame iš esmės  nėra jokių nuostatų, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriomis būtų reglamentuojamas pats stebėjimo procesas ar stebėtojų teisės.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

22.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

6

7

4

22.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj žodžių „į kurią“ įrašytinas žodis „kuriai“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

23.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

2

2

23.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „korupcinio pobūdžio nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

24.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

2

5

24.     Svarstytina, ar nereiktų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nustatant tam tikrą terminą, kuriam praėjus nuo buvimo uždraustos organizacijos nariu, šis asmuo galėtų būti skiriamas stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

25.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

7

4

 

25.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalyvaujančių“ įrašytinas žodis „stebinčių“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

26.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

2

3

26.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte brauktini žodžiai „kuri nėra įgijusi pagrindinio karinio parengtumo“, nes siūloma formuluotė suponuoja tai, kad moteris, kuri jau yra įgijusi pagrindinį karinį parengtumą, negalėtų jos prašymu būti paleista iš privalomosios pradinės karo tarnybos.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

27.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

3

3

27.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant, kokia būtų privalomosios pradinės karo tarnybos tolesnio atlikimo tvarka tuo atveju, kai įsiteisėtų teismo nuosprendis, kuriuo karys būtų nuteistas už nusikaltimą ir jam skirta bausmė, dėl kurios jis negalėtų tęsti tarnybos, tačiau jis prašymo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos nepareikštų.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

28.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

8

3

4

28.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš jos nėra aišku, ar pagrindinio karinio parengtumo įgijimas yra savarankiška paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlyga, ar tik siekiama nustatyti, kad profesinės karo tarnybos sutartį arba kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį gali sudaryti tik pagrindinį karinį parengtumą įgijęs asmuo. Pastaruoju atveju, žodžius „yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą“ siūlytume braukti kaip ne tik perteklinius ir šiek tiek klaidinančius, tačiau ir kaip neatitinkančius šio įstatymo reguliavimo dalyko.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

29.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

9

3

 

29.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti nuorodą į šio įstatymo 10 straipsnį, o ne į 10 straipsnio 1 dalį, nes 1 dalyje nustatyti atidėjimo individualia tvarka pagrindai, o ne pati tvarka.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

30.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

1

2

30.     Nėra aiški keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, kuria siekiama nustatyti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiame punkte nurodytiems karo prievolininkams, tačiau šiame punkte jokia karo prievolininkų grupė nėra išskirta. Minėtame 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiog numatytos sąlygos, kurioms esant tarnyba neatidedama 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytiems karo prievolininkams.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

31.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

1

10

31.     Atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui su negalia gali būti 36 mėnesiams skiriamas aprūpintojas, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyti galimybę atidėti karo prievolę  prievolininkui, kuris paskirtas asmens su negalia aprūpintoju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 punktas.

 

Pritarti

 

32.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

10

 

 

32.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia subjektą (-us), įgaliotą (-us) priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka. Taip pat nėra aišku, ar tarnyba individualia tvarka būtų atidedama neapibrėžtam laikotarpiui (t. y. kitais metais vykdomo šaukimo metu vėl tikrinama, ar neišnyko atidėjimą lėmusios aplinkybės, ar, vis dėlto, priimant sprendimą atidėti tarnybą iš karto nustatomas konkretus terminas, kuriam praėjus karo prievolininkas įrašomas į atitinkamą šaukimo pirmumo grupę). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsniui, kuriame reglamentuojamas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas, 18 straipsniui, nustatančiam aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimą, bei 22 straipsniui, kuriame nustatytos tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo sąlygos.

 

Pritarti

 

33.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

 

 

33.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinime prieš žodį „aprūpinimo“ įrašytini žodžiai „alternatyviosios tarnybos prievolininkų“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

34.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

4

 

34.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje jo šeimos nariai turi nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį, tuo tarpu kitoje nuostatoje – kad tuo atveju, kai alternatyviosios tarnybos prievolininkas ar jo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos. Kitaip sakant, nuostata, nustatanti, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje prievolininko šeimos nariai turi nuosavybės teise turimų patalpų, paneigiama kita nuostata, numatančia, kad prievolininko gyvenamosios vietos kriterijus nebėra svarbus, jei jis ar jo šeimos nariai neturi nuosavybės teise turimų patalpų. Pažymėtina, kad asmenys labai dažnai gyvena bei deklaruoja savo gyvenamąją vietą patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

35.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

7

 

35.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai laikinąja gyvenamąja patalpa aprūpinami, kai jie patys ar jų šeimos nariai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies neturi būtent alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje). Taip pat pažymėtina, kaip jau minėta aukščiau, karo prievolininkai gali gyventi ir tokiose patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

36.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

9

 

36.     Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kurio karo prievolininkams nustatyto dydžio negali viršyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatomas atlyginamų kelionės išlaidų dydis.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

37.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

13

 

37.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda, nes šio straipsnio 6 dalyje jokie asmenys (šeimos nariai ar artimieji giminaičiai) nėra nurodyti.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

38.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

11

16

 

38.     Tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama ne visose nevyriausybinėse organizacijose, bet tik viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose.  Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

 

Pritarti

 

39.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

1

 

39.     Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, kuri šį prašymą perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų (toliau – komisija). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu komisija gauna karo prievolininkų prašymus. Manome, kad projektą reikėtų papildyti nuostata, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija perduoda karo prievolininkų pateiktus prašymus nagrinėti komisijai arba, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų nagrinėjimą komisijoje.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

40.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

3

 

40.     Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

41.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

12

8

 

41.     Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalimi, pagal kurią alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose tvarką nustato alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

42.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

13

1

1

42.     Siekiant teisinio aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, taip pat vengiant nereikalingų dispozicinių nuorodų, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Paskelbus mobilizaciją alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas vadovaujantis šios dalies 2 punktu“, o šios dalies 2 punktas dėstytinas taip: „atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, kai paskelbiama demobilizacija“. Vengiant nereikalingų nuorodų, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj nuorodos „šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius“ įrašytini skaičius ir žodis „60 metų“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

43.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

14

6

 

43.     Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „taikytinas“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostata taikoma“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

44.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

1

 

44.     Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas yra būtent karo prievolininkų, o ne visų tikrąją karo tarnybą atlikusių karių išleidimo į atsargą sąlygos, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „tikrosios karo tarnybos kariai“ siūlome įrašyti formuluotę „privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai“. Pažymėtina, kad ir šio straipsnio pavadinime minimi tik karo prievolininkai, o ne visi tikrosios karo tarnybos kariai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

45.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

5

 

45.     Tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai, bet ne kariniai laipsniai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

46.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

17

7

 

46.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų kariniame vienete nepasibaigus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiui, kai“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

47.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

22

1

4

47.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, ar finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, ar, vis dėlto, šiems pareigūnams tarnybos atidėjimas negalimas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

48.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

25

 

2,4

48.     Ginčytinas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 punktų, nustatančių, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat atrinktų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą ir jų apskaitą, pagrįstumas. Pažymėtina, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai nėra nei šaukiami, nei parenkami, nei kažkaip kitaip vykdoma jų atranka. Karo prievolininkai į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami išimtinai tik pagal jų pačių prašymus, kuriuos nagrinėja speciali komisija. Todėl šio straipsnio 1 punkte nustačius, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą, lieka neaiškus 2 punkte nustatytos funkcijos - organizuoti alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turinys.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

49.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

26

1

 

49.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP- 3315(2)), keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami“ įrašytini žodžiai „registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos“. Atitinkamai tikslintini ir keičiamo įstatymo 28 ir 29 straipsnių 1 ir 2 punktai, 30 straipsnio 1 – 3 dalys ir 31 straipsnio 1 dalis.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

50.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

26

2

 

50.     Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje žodžiai „elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu“ turėtų būti dėstomi po žodžio „privalo“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

51.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

28,

30

 

2

2

51.     Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, jog karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę, kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių. Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su fizinių ir privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, siūlytume keičiamame įstatyme aiškiau reglamentuoti duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų sąlygas ir (ar) atlygintinumą už tokių duomenų gavimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 30 straipsnio 2 daliai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

52.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

29,

32

 

2

4,

 

52.     Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punkte ir 32 straipsnio 2 dalyje yra išskiriamos tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos, kurioms gali būti nurodoma atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus, t. y. nėra aišku, kodėl sveikatos patikrinimų negalėtų atlikti tos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančios įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

53.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

30

3

 

53.     Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad aukščiau minėtame nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

54.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

34

3

 

54.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, sukakusių 17 metų pareigų neįvykdymą laiku“ įrašyti formuluotę  „Asmenų, sukakusių 17 metų, neįvykdžiusių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų“.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

55.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

35

5

 

55.     Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius ,,administraciniam teismui“ įrašytinas žodis „Regionų“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus vienas Regionų administracinis teismas.

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

56.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

38

1

 

56.     Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų patikslinti, nes subsidija darbo užmokesčiui ne taikoma karo prievolininkui, o mokama jį įdarbinusiam darbdaviui. Taip pat pažymėtina, kad tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas, nes lengvata taikoma ne pačiam karo prievolininkui, o jį įdarbinusiam asmeniui.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

57.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

2

 

 

57.     Pažymėtina, kad projektu yra siūloma ne tik išdėstyti nauja redakcija Karo prievolės įstatymą (projekto 1 straipsnis), kuris įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., bet ir pakeisti šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnį (projekto 2 straipsnis), kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 53 punkte yra nustatyta: „Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija.“ Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostata, kuria keičiama galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, turėtų būti išdėstyta projekto 1 straipsnyje, o projekto 1 straipsnio nuostatos (nauja Karo prievolės įstatymo redakcija) – 2 straipsnyje. Projekto 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys atitinkamai tikslintinos, vietoj nuorodos į įstatymo 2 straipsnį pateikiant nuorodą į įstatymo 1 straipsnį.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

58.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

2

 

58.     Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. yra nereali.

 

Pritarti

 

59.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-20

3

5

 

59.     Projekto 3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Karo prievolės įstatyme“, o po žodžių „individualia tvarka“ – žodis „galiojusio“.  

 

Pritarti

Redakcinė pastaba

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Ateitininkų federacija

2023-12-29

 

 

 

Ateitininkų federacija, būdama viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje veikiančių jaunimo organizacijų bei vienijanti gausų būrį studentiško amžiaus narių, išreiškia palaikymą LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) siūlomai ir LR Vyriausybės pritartai karo prievolės įstatymo reformai. Tai federacija daro beveik 10 metų besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje fone bei atsakydama į Lietuvos studentų sąjungos (toliau - LSS) reiškiamą nepritarimą įstatymo pakeitimams.

Remdamiesi Katalikų Bažnyčios mokymu bei Lietuvai svarbių ateitininkų, aktyviai veikusių ginkluotame Lietuvos pasipriešinime, pavyzdžiu, skatiname LR Seimą žengti žingsnį link visuotinio karinio parengtumo ir pareigos tarnauti Tėvynei įtvirtinimo. Keičiant karo prievolės įstatymą, kad būtų kuo mažiau galimybių išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, jaunieji Lietuvos piliečiai geriau suvoks egzistencinę grėsmė arti valstybės sienų ir bus geriau pasiruošę ginti Tėvynę bei atgrasyti potencialius priešus. Taip pat, panaikinus išimtis aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams, atsirastų prielaidų darnesniam visuomenės gyvenimui, kada suprantama, jog Tėvynės gynyba nėra tik žemesnio išsilavinimo laipsnio siekiančių vyrų pareiga, bet visų, įskaitant studentus.

Nepritariame LSS išreiškiamai minčiai, kad studentai negali skirti papildomai laiko karo prievolei atlikti, jei norima išlaikyti gerą studijų kokybę. Yra tokį pavyzdį rodančių studentų, kurie įvairaus tipo studijas suderina su tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar eina Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Taip pat galimybė pasiimti akademines atostogas ir atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 6-9 mėnesius būtų gera proga perdegimą patiriantiems ar arti jo esantiems studentams pailsėti nuo mokslų ir įgyti nepamainomų žinių ir įgūdžių kariuomenėje. Neatmestinas faktas yra, taip pat, kad finansinė padėtis nenukentėtų arba nežymiai pasikeistų tarnaujant kariuomenėje, nes tarnaujantiems taip pat numatomas atlygis už tarnybą, dažnai neprastesnis nei įprasto studentinio lygio darbo atlyginimas.

Dėl šių ir kitų priežasčių remiame LR KAM inicijuojamus pokyčius karo prievolės įstatyme. Pasitikime KAM, Lietuvos kariuomene, aukštųjų mokyklų vadovybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis, kurių bendradarbiavimas užtikrins visų pašauktų tarnauti jaunuolių tarnybos kokybę bei studijuojančiųjų suderinimą su civiliniu gyvenimu.

 

Atsižvelgti

 

2.        

Lietuvos verslo konfederacija

2024-01-16

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipiasi dėl Seime pateikto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, sąlygojančių planuojamą šauktinių reformą. 

Raštą pasirašančios organizacijos pritaria planuojamai reformos krypčiai ir pasiūlytoms priemonėms, tačiau pasigenda ambicingesnių pasiūlymų dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

Lietuvoje jau šiandien neužtenka savanorių patenkinti šauktinių poreikį, kuris yra augantis, didelė pašauktų asmenų dalis kasmet yra pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos. Esame įsitikinę, kad atsižvelgus į geopolitines rizikas bei demografines tendencijas Lietuva privalo pradėti diskusiją dėl lyčiai neutralaus privalomosios karo tarnybos modelio įgyvendinimo.

Atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgusi į geopolitinius iššūkius tokį modelį nuo 2015 m. yra įgyvendinusi Norvegija, nuo 2017 m. šiuo keliu pasuko ir Švedija.

Kartu atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekte numatyta, kad Krašto apsaugos ministras nustatys kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą. Įstatymo projekte taip pat numatyta išimtis, jog karo prievolei pašauktos gali būti moterys, kurios aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Organizacijų nuomone, ši nuostata, atsižvelgus į darbo rinkos tendencijas, yra atgyvenusi, ypač atsižvelgiant į tai, kad karo prievolininkai, įgiję trūkstamų profesijų sąrašą, atliks trumpesnę, 3 mėn. trukmės tarnybą, kuri būtų orientuota į karo prievolininko įgytos kvalifikacijos pritaikymą kariuomenės poreikiams. Siekiant didesnio moterų įtraukimo jau šiandien galima būtų numatyti, kad pašauktos galėtų būti ne tik gydytojos, slaugės ar akušerės, bet ir visos moterys, įgijusios profesiją (kvalifikaciją) pagal kariuomenėje trūkstamų profesijų sąrašą.

Organizacijos sutinka, kad sprendimai dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus pareikalaus laiko, bus reikalingas adekvatus (pavyzdžiui 10 m.) pereinamasis laikotarpis, atsižvelgus tiek į dabartines visuomenės nuostatas šiuo klausimu, tiek į resursų siūlymo įgyvendinimui poreikį. Vis dėlto, esame įsitikinę, kad šie sprendimai yra būtini ir neišvengiami, todėl anksčiau pradėta diskusija leis greičiau pasiekti pozityvų rezultatą šiuo klausimu.

Atsižvelgus į platesnės diskusijos poreikį šia tema, Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ maloniai kviestų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius diskusijai dėl privalomo moterų šaukimo karo tarnybai. Būtume dėkingi už pasiūlytą Komiteto nariams tinkamą susitikimo laiką šiam klausimui aptarti. Dėkojame už bendradarbiavimą.

 

Nepritarti

Moterų šaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kol kas nėra plačiai išdiskutuotas ir šiuo metu dėl to priimti sprendimus yra per anksti.

3.        

Lietuvos studentų sąjunga

2024-02-06

 

 

 

Lietuvos studentų sąjunga (toliau – LSS), būdama vienintele nacionaliniu lygmeniu studentų interesams atstovaujančia organizacija, kreipiasi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (toliau – NSGK) bei Švietimo ir mokslo komitetą (toliau – ŠMK)  bei kitas institucijas dėl parengto Karo prievolės įstatymo projekto (toliau – projektas), siekdama išsakyti studentijos nuogąstavimus.

       LSS nuo tada, kada buvo paskelbta mintis keisti šaukimo sistemą, išimant studentus iš išimtinių grupių, aktyviai pasisakė, jog studijų procesas turi būti kiek įmanoma vientisesnis. Sąjunga pasisako už visuotinį šaukimą, kuris būtų atliekamas iš karto baigus mokyklą, o prievolės atlikimas lanksčiomis sąlygomis turi būti vienas iš prioritetų, tačiau tai negali būti daroma studijų sąskaita. LSS nuo pat naujienų apie permainas paskelbimo, dar sausio mėnesį, aktyviai komunikavo apie nevyriausybinio sektoriaus įtraukimą į projekto rengimą ir derinimą, tačiau per tą laiką viso labo buvo du susitikimai su KAM į kuriuos buvo kviečiami studentų atstovai, kurių metu bendrų sprendimų surasti nepavyko. 

       Siekiant tikslingo ir sistemingo pokyčio piliečių, pasirengusių ginti valstybę, rengime, turi būti atsižvelgiama į suinteresuotų šalių pastabas ir turi būti siekiamas konsensusas. Labai gaila, kad šiandien dienai to nematome ir kartojamos tos pačios klaidos, kurios buvo daromos ir 2020 metais, kada taip pat buvo priiminėjami sprendimai be suinteresuotų šalių.

LSS kategoriškai prieštarauja dabartinei projekto redakcijai, kurioje studentai yra išbraukiami iš išimčių sąrašo. Sąjunga jau anksčiau išsakydama pastabas pabrėžė jau dabar egzistuojantį didelį studijų krūvį studentams. Turint vidutinį semestro kreditų kiekį (30), studentui susidaro 810 valandų darbinis krūvis per semestrą, jį padalinus gaunasi apie 40 valandų per savaitę, kurias turi skirti studijoms. Jau esant tokiam krūviui, studentas studijuoja „pilnu etatu“. Taip pat, remiantis LSS vykdytu tyrimu, kas antras studentas studijų metu dirba, o kas ketvirtas dirba tam, kad galėtų studijuoti. Studentai dirba studijų metu tam, kad galėtų save išlaikyti studijuojant, susimokėtų už būtinąsias išlaidas (maistą, transportą, apgyvendinimą ir kitas išlaidas), įsigytų priemonių, reikalingų studijų procesui bei susimokėtų už studijas, jei studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje. Remiantis EUROSTUDENT VII bangos tyrimu, studentai vidutiniškai per savaitę taip pat skiria maždaug 14 valandų darbui, kas taip pat prisideda prie studentų krūvio. Matant tokią situaciją, kyla klausimas, ar tikrai kiekvienas studentas gali skirti dar papildomą laiką atlikti karo prievolę savaitgaliais ar vasaros metu, kada tuo pačiu metu turi rūpintis savo studijomis bei pragyvenimu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad studijos tarpusavyje skiriasi. Kai kuriose studijų programose užsiėmimai ir atsiskaitymai vykdomi savaitgaliais, todėl karo prievolę atlikti savaitgaliais nėra priimtinas būdas. Studijų kokybė šiandien dienai jau ir taip nukenčia dėl nemažos dalies studentų negalėjimo koncentruotis tik į studijų procesą, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar studentai nepatirs daugiau neigiamų pasekmių į darbotvarkę įtraukdami dar vieną nemažai laiko reikalaujančią atsakomybę. Tuo pačiu metu kyla klausimų ir dėl studentų psichologinės gerovės, kada esant tokiam dideliam krūviui studentas gali susidurti su psichologinėmis problemomis, kai nėra laiko atsitraukti nuo pašalinių veiklų ir skirti laiką sau.

       Projekte siūlomas variantas pasiimti akademines atostogas studentams ir atlikti karo prievolę taip pat sukuria barjerų, kadangi studentas turės pertraukti savo studijų procesą ir persiorientuoti į visiškai kitokią sferą, o po 6 ar 9 mėnesių vėl sugrįžti į savo studijas. Esant atvejams, kada studentai atliktų 6 mėnesių tarnybą, kyla klausimas, ar tikrai visi studentai sugrįš į studijas esant dar pusmečio pertraukai. Taip pat, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studentas akademinių atostogų gali išeiti du kartus per studijų laikotarpį – vieną kartą dėl asmeninių priežasčių, o antrą dėl ligos, gydytojui rekomendavus ir kita. Susistabdant studijas dėl privalomosios karo tarnybos atimtų galimybę studentams dėl asmeninių priežasčių turėti pertrauką studijų procese, kurios dažnu atveju naudojamos pasivyti studijas ar taisytis pažymius.

       Projekte taip pat atsiranda naujos tarnybos rūšys kaip specialistų, kurių trūksta krašto apsaugos sistemai, tarnyba po studijų. Dabartinis siūlomas modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, kadangi projekte nėra aišku, kokios studijų kryptys būtų prioritetinės, kokiu būdu būtų atrenkami specialistai 3 mėnesių kursui, kada jie gautų kvietimą atvykti atlikti prievolės. Atsižvelgiant į tai, jog šaukimas būtų pabaigus studijas, kyla nuogąstavimų dėl specialistų karjeros planavimo, tolimesnių studijų vykdymo kitoje pakopoje.

       Sąjunga supranta pilietiškumo svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tačiau pabrėžia, jog siekiant sustiprinti vieną sistemą, tai negali būti daroma kitos sąskaita. LSS analizavo ir kitų šalių pavyzdžius, kaip karo prievolė yra atliekama kitose šalyse. Pavyzdžiui Danijoje, šaukimas yra vykdomas iš karto po mokyklos, patikrinus sveikatą jaunuoliai yra šaukiami, o įstojus į aukštąją mokyklą, sudaromos sąlygos tarnybą atidėti. Kaimyninėje Suomijoje, situacija taip pat panaši. Visi jaunuoliai yra šaukiami sulaukus 18 metų amžiaus, tačiau karo prievolę jie turi atlikti iki 28 metų, sudarant sąlygas ją atidėti dėl savo studijų. Baltijos regione taip pat vyrauja panašios praktikos. Estijoje jaunuoliai tarp 18 ir 27 metų privalo atlikti karo tarnybą. Kiekvienam yra sudaromos sąlygos tarnybą atlikti arba iškart po mokyklos, arba pabaigus I pakopos studijas aukštojoje mokykloje. Latvijoje situacija beveik identiška: jaunuoliai tarp 18 ir 24 metų privalo atlikti karo prievolę. Sistema sukurta taip, jog jaunuolis turi atlikti prievolę arba per metus nuo mokyklos pabaigimo, arba metai po aukštosios baigimo, tačiau ne vėliau kaip iki 24 metų.

Egzistuojant tokiems pavyzdžiams visai netoliese, kyla klausimas, kodėl panašūs pavyzdžiai negali būti taikomi ir Lietuvoje.

Taip pat, verta atkreipti dėmesį, jog remiantis KAM pateiktais duomenimis derinimo proceso metu, kasmet šaukiamųjų karo prievolininkų apimtis sudaro apie 55 tūkstančius jaunuolių, iš kurių net apie 10,5 tūkstančio yra tie, su kuriais nepavyksta susisiekti. Taigi kyla klausimas, ar dabartinė šaukimo sistema išnaudoja visą savo potencialą ir pasiekia tuos, kurie šaukiami atlikti tarnybą. Aukštasis mokslas turi būti vientisas, o studentai privalo turėti galimybę rinktis, kokios veikos yra atliekamos šalia studijų proceso. LSS dar anksčiau dalinosi siūlymais, kokiais būdais būtų galima ugdyti pilietiškumą ir skatinti įsitraukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą:

·            LSS pasisako už visuotinį šaukimą iškart po mokyklos, tokiu būdu turint aiškią stotelę jaunam žmogui prieš priimant tolimesnius gyvenimo sprendimus;

·            Šaukiant studentus, privaloma užtikrinti galimybę atlikti karo prievolę prieš pradedant studijuoti arba pabaigus studijas;

·            Siūlome ieškoti galimybių integruoti tam tikrus su karyba susijusius modulius į jau egzistuojantį studijų procesą arba teikti laisvai pasirenkamus studijų dalykus, siekiant ugdyti kompetencijas, reikalingas krašto apsaugos sistemai;

·            Skatiname atkreipti dėmesį į galimybes studentams, kurių specialybių trūksta krašto apsaugos sistemai, siūlyti praktikos vietas, kad galėtų gauti reikiamus įgūdžius dar studijuojant, netrikdant studijų proceso ir ateities perspektyvų;

·            Apsvarstyti Lietuvos šaulių sąjungą kaip alternatyvą, siekiant pritraukti daugiau savanorių į krašto apsaugos sistemą;

 

LSS tikisi, jog studentų balsas bus išgirstas ir bus ieškoma alternatyvų privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti. Sąjunga visada pasiruošusi diskutuoti apie vykstančius pokyčius ir konstruktyviai ieškoti konsensuso.

 

Pritarti

Komitetas pritaria, kad tinkamiausias laikas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Dėl to pritariama asmenų šaukimui nuo 17 metų, kad iki mokyklos baigimo jie spėtų pasitikrinti sveikatą ir priimti sprendimą dėl karo tarnybos atlikimo.

Komitetas nepritaria jau studijuojančių asmenų įpareigojimui atlikti karo tarnybą studijų metu. Asmuo studijų metu gali atlikti karo tarnybą tik savanoriškai, jeigu jam pavyksta suderinti studijas ir karo tarnybą.

Komitetas siūlo numatyti, kad aukštųjų mokyklų studentams privalomoji pradinė karo tarnyba būtų atidedama individualia tvarka, kaip yra ir šiuo metu. Tačiau tokiu atveju asmenys turėtų pasirašyti privalomosios pradinės tarnybos atlikimo sutartį.

Komitetas taip pat siūlo nustatyti, kad karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 ir 16 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą pasibaigus numatytoms aplinkybėms būtų šaukiami iki 28 metų (įskaitytinai).

Komitetas taip pat siūlo nustatyti galimybę, kad privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti vykdoma pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

4.        

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

2024-02-23

 

 

 

 

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA), reaguodama į Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 13 d. registruotą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nr. I-1593 pakeitimo įstatymą, kreipiasi į nurodytas suinteresuotas šalis ir teikia šiuos siūlymus:

1. Nešaukti privalomajai pradinei karo tarnybai studentų, einamuoju metu studijuojančių aukštosiose mokyklose, taip netrikdant studijų proceso.

2. Savaitgaliais vykstančius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM) arba Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) organizuoti ne studijų metu šeštadienį arba ieškoti alternatyvų, bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, kaip nepertraukti savaitgaliais vykstančių studijų užsiėmimų ir / arba egzaminų vykdymo. Vasaros metu vykstančią tarnybą vykdyti 2 mėn. (liepos ir rugpjūčio), taip užtikrinant, kad tarnyba nevyktų birželį, egzaminų sesijos periodu, ir nebūtų sukelta neproporcinga žala.

3. Nešaukti abiturientų atlikti privalomą pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos, atsižvelgiant į argumentą, kad nebelieka galimybės savarankiškai ir savalaikiai rinktis studijų kelią, o priverstinis studijų atidėjimas metams gali mažinti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių.

4. Užtikrinti daugiau galimybių privalomą pradinę karo tarnybą atlikti alternatyviais būdais bei bendradarbiaujant su švietimo institucijomis kurti pilietinio pasipriešinimo iniciatyvas, studijų dalykus ar atitinkamas alternatyvas aukštųjų mokyklų studentams ir kitoms suinteresuotoms amžiaus grupėms.

5. Steigti daugiau praktikos vietų Lietuvos kariuomenėje, taip skatinant studentus rinktis savanorišką karo tarnybą.

 

Įvertiname Lietuvos Respublikos padėtį ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos siekį valstybėje turėti reikiamą ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičių. Tikėdamiesi ir tolimesnio bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis skatiname įsiklausyti į švietimo institucijų, švietimo ekspertinių organizacijų nuomonę ir studentų balsą ieškant lanksčių sprendimų įstatymo pakeitimo projektui įgalinti.

 

Pritarti

1. Komitetas siūlo numatyti, kad aukštųjų mokyklų studentams privalomoji pradinė karo tarnyba būtų atidedama individualia tvarka. Tačiau tokiu atveju asmenys turėtų pasirašyti privalomosios pradinės tarnybos atlikimo sutartį.

 

2. Pagal Projekto 5 str. 3 d. 4 p., jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ir kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti, tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas. Komitetas taip pat siūlo patikslinti Projekto 5 str. 5 dalį.: „5. <...> Į pPrivalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems atliekantiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.“

 

3. Komitetas pritaria, kad tinkamiausias laikas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Dėl to pritariama asmenų šaukimui nuo 17 metų, kad iki mokyklos baigimo jie spėtų pasitikrinti sveikatą ir priimti sprendimą dėl karo tarnybos atlikimo.

Komitetas taip pat siūlo nustatyti, kad asmenims, pasiekusiems trijų valstybinių brandos egzaminų aukštesnįjį pasiekimų lygį vienerius metus po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos pabaigimo privalomoji pradinė karo tarnyba būtų atidedama individualia tvarka.

 

4. Komitetas siūlo nustatyti galimybę, kad privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti vykdoma pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Valstybės saugumo departamentas

2024-01-24

10

1

 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), pagal kompetenciją išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 18-9482 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – Krašto apsaugos ministerija) teikė pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad Krašto apsaugos ministerija į teiktas pastabas neatsižvelgė, teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Pažymėtina, kad siekiant didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, Įstatymo projekto 10 straipsniu yra siūloma numatyti, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai nepatektų į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento uždavinius ir vykdomos veiklos specifiką, galiojančioje Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje yra numatytos išimtys, pagal kurias Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijų tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, o Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – Karo padėties įstatymas) 8 straipsnio 5 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vadas nustato Valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Taigi, žvalgybos informacijos poreikiai ir žvalgybos veiklos mastai iš esmės susiję su grėsmių nacionaliniam saugumui mastais, todėl dėl nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį Valstybės saugumo departamento vykdomų funkcijų apimtys, tikėtina, didėtų tiek, kad būtų reikalingi net papildomi žmogiškieji ištekliai, pavyzdžiui, asmenų iš žvalgybos pareigūnų rezervo pasitelkimas. Būtent siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos (žvalgyba ir kontržvalgyba) vykdymą bei apsaugoti ypatingos svarbos ir konstitucinės reikšmės nacionalinio saugumo interesus, Įstatyme nustatytos išimtys Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams, pagal kurias jie patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus.

Akcentuotina ir tai, kad asmenų atrankos į žvalgybos tarnybą procesas trunka 6–12 mėnesių, o žvalgybos pareigūnų parengimas vykdyti specifines, pavyzdžiui, su žvalgybos metodų taikymu susijusias, funkcijas, dar maždaug tiek pat. Žvalgybos tarnyboje, priešingai nei valstybės tarnyboje, nėra numatytas pakaitinių (laikinųjų) žvalgybos pareigūnų institutas, todėl net kelių žvalgybos pareigūnų pašaukimas atlikti 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų ženkliai sutrikdyti Valstybės saugumo departamento veiklą ir Valstybės gynimo tarybos nustatytų žvalgybos informacijos poreikių užtikrinimą.

Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujos teisinio reglamentavimo nuostatos dėl privalomosios karo tarnybos orientuotos į karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją pradinę karo tarnybą, kurių amžiaus riba yra iki 21 metų, t. y. anot Įstatymo projekto rengėjų, Įstatymo pakeitimai nepaliestų jau esamų žvalgybos pareigūnų ir priėmus siūlomus pakeitimus žvalgybos pareigūnais taptų privalomąją karinę tarnybą jau atlikę asmenys, įgiję pagrindinį karinį parengtumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Nei Įstatymo projekte, nei kartu su šiuo projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra nurodyta,  kokias profesijas (kvalifikacijas) planuojama įtraukti į Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą, todėl galima situacija, kad į tokių profesijų (kvalifikacijų) sąrašą pateks ir Valstybės saugumo departamentui aktualios profesijos, pavyzdžiui, jeigu į trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą patektų informacinių technologijų specialistai, kurių šiuo metu Valstybės saugumo departamente kritiškai trūksta, bent vieno tokio specialisto pašaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų padaryti žalos Valstybės saugumo departamento veiklos efektyvumui. 

Kartu pažymime, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai yra rengiami karo padėčiai, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – žvalgybos ir kontržvalgybos atlikimą, taip pat veiksmų su ginkluotųjų pajėgų vienetais koordinavimą, kaip tai numatyta Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje (šiai nuostatai įgyvendinti priimtas Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-26KF/2-130KF „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos koordinavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Valstybės saugumo departamentas šiuo tikslu ne tik rengia mobilizacijos planą bei ruošia ir apmoko personalą, bet ir dalyvauja su Lietuvos kariuomene bendrose pratybose bei mokymuose, kaip tai numatyta Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-803/1-76 „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 metų bendradarbiavimo priemonių plano patvirtinimo“. Taigi, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai net ir nešaukiant jų atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos yra parengiami karo meto veiksmams ir sąveikai su ginkluotųjų pajėgų vienetais.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal Įstatymo projekto 22 straipsnį Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašą. Taigi, Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatytu siūlymu, kuriuo žvalgybos pareigūnams privalomoji pradinė karo tarnyba nebebūtų atidedama, nebus pasiektas Įstatymo pakeitimo tikslas, t. y. Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų įgytas karinis parengimas neprisidės prie mobilizacijos atveju būtino aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimo, nes paskelbus mobilizaciją Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams tarnyba būtų atidedama. Taip pat pažymėtina, kad, pašaukus Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų netikslingai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kario parengimui ir išlaikymui tarnybos metu, nes, kaip jau minėta, paskelbus mobilizaciją karinį parengimą įgiję Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai atlikti tarnybos nebūtų šaukiami.

Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Įstatymo projektą, 10 straipsnio 1 dalį papildant Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnais, t. y. juos įtraukiant (kaip yra nustatyta galiojančiame Įstatyme) į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.        

Vilniaus universitetas

2023-03-20

 

 

 

Vilniaus universitetas pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotą Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3402 (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdamas į susiklosčiusią geopolitinę situaciją bei pritardamas siekiui sudaryti teisines prielaidas, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, siūlytų svarstyti galimybę aukštųjų mokyklų studentams numatyti kuo daugiau alternatyvų kariniam parengtumui įgyti nestabdant studijų proceso, bei siekiant kiek galima labiau išnaudoti aukštųjų mokyklų studentų įgyjamas specialiąsias kompetencijas, sudaryti galimybę krašto apsaugos tarnybą atlikti kitais alternatyviais būdais, teikia šiuos siūlymus.

1. Siekiant sudaryti sąlygas baigiantiems bendrojo ugdymo mokyklas jaunuoliams rengtis valstybiniams brandos egzaminams, rinktis aukštojo mokslo studijas ir dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas, kuris prasideda birželio 1 d., jiems būtina kuo anksčiau žinoti, ar jie baigimo metais bus kviečiami atlikti privalomąją karo tarnybą. Rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad „šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti ne kalendoriniais metais (nuo sausio iki gruodžio mėnesio), o nuo einamųjų metų liepos mėnesio iki kitų metų liepos mėnesio“. Norime atkreipti dėmesį, kad aukštosios mokyklos laikytų ypač netinkamu šaukimo į privalomąją karo tarnybą procesą, jeigu birželio 1 d. stojantieji pradėtų stojimo procesą, bet negalėtų jo baigti. Todėl siūlytume įvertinti galimybę šaukimą į privalomąją karo tarnybą planuoti kalendoriniais metais, kad jaunuoliai iš anksto būtų informuoti ir galėtų atitinkamai planuoti savo studijas.

2. Siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 5 str. 3 d. 4 p. ir numatyti galimybę visiems aukštųjų mokyklų studentams atlikti dalimis organizuojamą privalomąją pradinę karo tarnybą savaitgaliais ir / arba vasaros atostogų metu. Taip pat būtų tikslinga įvertinti galimybę įtraukti į aukštųjų mokyklų programas modulius skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti ar neformaliu būdu aukštojoje mokykloje studijuoti su kariniu parengimu susijusius dalykus, ir taip sudaryti sąlygas studentams nestabdant studijų proceso įgyti pagrindinį karinį parengtumą.

3. Siekiant efektyviai išnaudoti aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijas siūlytume įvertinti galimybę studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems studentams sudaryti galimybę vietoje privalomosios krašto apsaugos tarnybos numatyti galimybę pagal įgytą kvalifikaciją atlikti krašto apsaugos tarnybą kaip pvz., alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kuri numatyta Įstatymo projekto 11 straipsnyje. 

4. Manytume, kad netikslinga į Metinius karo prievolininkų sąrašus įtraukti karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija), kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 str. 5 d., nes paskutiniai studijų metai yra ypač svarbūs ir sudėtingi studentams, todėl studentų atitraukimas nuo studijų gali neigiamai paveikti tiek studijų procesą, tiek ir studijų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 6 str. 5 d. 1 ir 2 p. ir numatyti, kad į sąrašus įtraukiami tik studijas baigę asmenys.

 

Pritarti iš dalies

1. Tikslus šaukimo laikas nėra įstatymo reguliavimo dalykas. Projekto 6 str. 2 dalyje numatyta, kad šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras.

 

2. Komitetas siūlo nustatyti galimybę, kad privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti vykdoma pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.

 

3. Šiuo metu alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba numatyta tik piliečiams, turintiems tam tikrų religinių ar pacifistinių įsitikinimų. Papildoma krašto apsaugos tarnybos forma aukštos kvalifikacijos specialistams nėra išdiskutuota.

Kita vertus, studentai ir aukštąsias mokyklas baigę asmenys gali savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą, kurios trukmė gali būti 9 mėn., 6 mėn. arba 160-200 dienų.

 

4. Į metinį karo prievolininkų sąrašą įtraukiami asmenys turi pareigą pasitikrinti sveikatą ir tik po studijų baigimo vyktų į privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo vietą. Sveikatos patikrinimai neretai užtrunka ne vieną mėnesį, todėl asmenų įtraukimas į metinį karo prievolininkų sąrašą numatytas dar jiems studijuojant paskutiniame kurse, kad per paskutinius studijų metus jie spėtų pasitikrinti sveikatą.

 

3.        

Krašto apsaugos ministerija

2024-04-12

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto parengtus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia išvadas.

1.                  Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų sąrašo išplėtimas papildomais atvejais iš esmės prieštarauja vienam iš šaukimo sistemos tobulinimo tikslų – mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų skaičių.

2.                  Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas aukštųjų mokyklų studentams, nustatant šaukimo amžių iki 28 metų, labai sumažina karo prievolininkų, pašaukiamų į tarnybą po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo, skaičių bei sudaro sąlygas išvengti karo prievolės, nepertraukiamai renkantis pirmosios, antrosios pakopų studijas, vientisąsias studijas bei studijas doktorantūroje.

Pažymėtina, kad, siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, kartu sukuriant teisines visuotinio šaukimo prielaidas, Krašto apsaugos ministerijos parengtame Įstatymo projekte siekiama mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų, numatant, kad privalomoji pradinė karo tarnyba nebūtų atidedama aukštųjų mokyklų studentams bei pareigūnams.

Atidėjimo atvejų mažinimą lemia nepakankamas šaukiamų karo prievolininkų skaičius, nedidelės visuomenės dalies atliekama konstitucinė pareiga ir parengimas ginkluotai krašto gynybai bei nepakankamas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius ginkluotojų pajėgų karo meto struktūrai užpildyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukštųjų mokyklų studentai, šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą po studijų baigimo, būtų daugiau veikiami kitų aplinkybių (šeimos, finansinių įsipareigojimų, darbo ir kt.) ir mažiau motyvuoti atlikti tarnybą.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, nepritariame pateiktiems pasiūlymams ir atkreipiame dėmesį, kad pirminėse diskusijose Švietimo ir mokslo komitete buvo pasiektas sutarimas, kad studijos aukštosiose mokyklose neturi būti pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą; siekiama pašaukti kuo daugiau karo prievolininkų iš karto po mokyklos baigimo, taip sudarant sąlygas atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims nevaržomai planuoti ateities veiklas, o aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas ir pasiūlyti įvairių tarnybos būdų, leidžiančių studijas suderinti su privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimu.

 

Nepritarti

Komiteto nuomone, privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų skaičiaus mažinimas nėra vienintelis būdas didinti karo tarnybos karių skaičių, kas leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Projekto tikslo negalima siekti vien tik studentų sąskaita, būtina išnaudoti ir kitas karo tarnybos atlikimo skatinimo priemones, taip pat užtikrinti, kad mažėtų vengiančiųjų ją atlikti skaičius, ieškoti sprendimų dėl asmenų sveikatos patikrinimų sistemos tobulinimo ir kt.

Pabrėžtina, kad viena iš priemonių skatinti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą yra neseniai įsigaliojusi Mokslo ir studijų įstatymo nuostata (77 str. 1 d.), kad yra sudaromos dvi konkursinės eilės priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, turintys nustatytos trukmės praktinės veiklos patirtį, į kurią įskaitoma ir pradinė karo tarnyba. Taigi jaunuoliai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, turės daugiau galimybių įstoti ir studijuoti norimose studijų programose.

 

Komitetas pritaria, kad tinkamiausias laikas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Dėl to pritariama asmenų šaukimui nuo 17 metų, kad iki mokyklos baigimo jie spėtų pasitikrinti sveikatą ir priimti sprendimą dėl karo tarnybos atlikimo.

Komitetas nepritaria jau studijuojančių asmenų įpareigojimui atlikti karo tarnybą. Projekto teikėjų siūlymas karo tarnybą atlikti dalimis studijų laikotarpiu, derinant studijas su karo tarnyba, neatitinka nei studentų, nei aukštųjų mokyklų, nei didžiosios dalies švietimo bendruomenės lūkesčių. Studijų procesas neturi būti pertraukiamas, tokio reguliavimo nėra kitose NATO ir ES valstybėse narėse.  Asmuo studijų laikotarpiu gali atlikti karo tarnybą tik savanoriškai, jeigu jam pavyksta suderinti studijas ir karo tarnybą.

Komitetas pritaria Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto studentų atstovybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos išsakytoms pastaboms dėl teikiamo Projekto ir siūlo asmenims, labai gerai išlaikiusiems valstybinius brandos egzaminus, studentams, tam tiktiems aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka.

Svarbu paminėti, kad Projekte, kaip ir dabar galiojančiame teisiniame reguliavime, numatyta galimybė atidėti tarnybą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu asmeniui atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Tačiau nei įstatyme, nei ministro nustatytoje tvarkoje nėra jokių neproporcingos žalos nustatymo kriterijų,  kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai. Tikėtina, kad tam tikriems aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams karo tarnyba galėtų būti atidedama būtent šiuo pagrindu. Tačiau šie asmenys turėtų kreiptis į specialią  Atrankos komisiją, teikti jai paaiškinimus, pagrįsti neproporcingos žalos galimybę, laukti komisijos sprendimo. Komiteto nuomone, šiems asmenims jau Įstatyme nustačius karo tarnybos atidėjimo pagrindus,  būtų užtikrinamas jų veiklos, kuri iš esmės yra susijusi su šalies vardo ir valstybingumo garsinimu, tęstinumas.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Karo prievolės įstatymo  Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3402, Komiteto išvadai ir siūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

2

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto studentų atstovybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos išsakytas pastabas, taip pat į kitų šalių praktiką, būtina sudaryti sąlygas studentams nepertraukiamai studijuoti visą studijų laikotarpį ir nustatyti, kad studijos aukštojoje mokykloje yra pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka.

Net ir esant sudėtingai saugumo situacijai Europoje, valstybė turi sudaryti sąlygas kokybiškoms studijoms aukštosiose mokyklose, tuo pačiu skatinti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai. Viena iš pradinės karo tarnybos atlikimo skatinimo priemonių yra neseniai įsigaliojusi Mokslo ir studijų įstatymo nuostata (77 str. 1 d.), pagal kurią yra sudaromos dvi konkursinės eilės priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, turintys nustatytos trukmės praktinės veiklos patirtį, į kurią įskaitoma ir pradinė karo tarnyba. Taigi jaunuoliai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, turės daugiau galimybių įstoti ir studijuoti norimose studijų programose.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad studentai turėtų galimybę nuo trumpųjų studijų iki rezidentūros ar doktorantūros studijuoti nepertraukiamai. Tam būtina nustatyti, kad po trumpųjų studijų, bakalauro studijų ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą dar 9 mėnesius, per kuriuos asmenys turėtų galimybę ruoštis aukštesnės pakopos studijoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 str. 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) aukštųjų mokyklų studentams ir karo prievolininkams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje, jei einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;

2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą ir 9 mėnesius po jų, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje;

 

Pritarti

 

2.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

14

Argumentai:

Net ir esant sudėtingai saugumo situacijai Europoje, valstybė turi sudaryti sąlygas itin gabiems jaunuoliams, jeigu jie to nori, studijuoti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, tuo pačiu skatinti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savanoriškai. Manytina, kad jaunuoliams, labai gerai išlaikiusiems bent tris valstybinius brandos egzaminus, reikalingus stojant į aukštąją mokyklą (kurie nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje),  būtų tikslinga atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vienerius metus po švietimo įstaigos baigimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyta, kad aukštesnysis pasiekimų lygis atitinka 86-100 balų (arba 9-10).

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu ir jį išdėstyti taip:

„14) asmenims, pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus pasiekimų lygius pasiekusiems valstybinių brandos egzaminų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje, aukštesnįjį pasiekimų lygį vienerius metus po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo;“

 

Pritarti

 

3.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

15

Argumentai:

Izraelyje, kuris ilgą laiką gyvena karinių konfliktų sąlygomis, nuo privalomos karo tarnybos yra atleidžiami itin gabūs muzikantai ir šokėjai. Tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tiek pagal Projektu siūlomą reguliavimą, tokiems asmenims Lietuvoje privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl  neproporcingai didelės žalos jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Tačiau nei įstatyme, nei ministro nustatytoje tvarkoje nėra jokių neproporcingos žalos nustatymo kriterijų,  kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai. Tikėtina, kad itin gabiems muzikantams ir šokėjams karo tarnyba galėtų būti atidedama būtent šiuo pagrindu. Tačiau šie asmenys turėtų kreiptis į specialią  Atrankos komisiją, teikti jai paaiškinimus, pagrįsti neproporcingos žalos galimybę, laukti komisijos sprendimo.

Komiteto nuomone, itin gabiems jauniesiems muzikantams ir šokėjams tikslinga Įstatyme nustatyti aiškų karo tarnybos atidėjimo pagrindą. Jų profesijos yra labai specifinės, reikalaujančios tam tikrų fizinių savybių, todėl jiems turėtų būti taikomos išskirtinės sąlygos. Siūloma nustatyti, kad meno kūrėjo statusą turintys asmenys ir asmenys, dirbantys profesionaliojo scenos meno įstaigose, galėtų būtų atleidžiami nuo privalomosios pradinės karo tarnybos individualia tvarka. Meno kūrėjo statusą turi ir jauni asmenys, o profesionaliojo scenos meno įstaigose neretai dirba muzikos ir meno mokyklas baigę jaunieji šokėjai. Taip būtų užtikrinamas jų profesinės veiklos, kuri iš esmės yra susijusi su šalies vardo ir valstybingumo garsinimu, tęstinumas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip:

„15) muzikantams ar šokėjams, kuriems Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas, arba kurie dirba Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo nustatyta tvarka pripažintose profesionaliojo scenos meno įstaigose;“

 

Pritarti

 

4.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

1

16

Argumentai:

Aukšto meistriškumo sportininkai, Sporto įstatymo nustatyta tvarka gaunantys stipendijas, taip pat valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto federacijų sportininkai, kurie yra suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių  amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai taip pat turėtų turėti galimybę atidėti privalomąją karo tarnybą individualia tvarka. Stipendijos yra mokamos terminuotą laikotarpį ir tik už tam tikrus, įstatyme nustatytus tarptautinėse varžybose pasiektus aukštus laimėjimus. Tuo tarpu sporto federacijos kasmet sudaro nacionalines rinktines, į kurias patenka tarptautinėms varžybos besirengiantys sportininkai. Jeigu sportininkas, iškovojęs teisę dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse, bus pakviestas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jis nebeturės galimybių dalyvauti minėtose varžybose, praras galimybę iškovoti medalį, garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, taip pat, praras galimybę gauti valstybės premiją ar stipendiją už iškovotą vietą varžybose. Valstybė jau yra investavusi į tokių sportininkų rengimą aukšto meistriškumo sporto varžyboms, todėl jų sportinė veikla neturėtų būti pertraukiama.

Pabrėžtina, kad stipendijos, priklausomai nuo laimėjimo, mokamos ribotą laiką, sporto šakų federacijos rinktinių sąrašus tvirtina tik vienerių metų laikotarpiui. Taigi toks karo tarnybos atidėjimas būti terminuotas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:

„16) sporto šakos federacijos, kuri einamaisiais metais įgyvendina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą aukšto meistriškumo sporto programą Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka, sportininkams, kurie yra einamųjų metų suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių  amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) sportininkams, Sporto įstatymo nustatyta tvarka gaunantiems valstybės stipendiją;“

 

Pritarti

 

5.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

2

 

Argumentai:

Visiems asmenims, nors ir turintiems įstatyme nustatytus pagrindus atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka, turi būti sudaryta galimybė ją atlikti savanoriškai. Pritarus Komiteto siūlomiems papildomiems karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagrindams, būtina tikslinti ir Projekto 10 straipsnio  2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8, 10, 11, 12 ir 13, 14, 15 ir 16 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Pritarti

 

6.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

10

3

 

Argumentai:

Siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai ir norint padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, būtina užtikrinti, kad tam tikri asmenys, atidėję tarnybą individualia tvarka, ją atliktų vėliau. Šiuo atveju siūloma nustatyti, kad tam tikrais atvejais atidedant tarnybą individualia tvarka (studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams) būtų pasirašoma krašto apsaugos ministro nustatytos formos privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutartis. Joje būtų nustatomi tarnybos atlikimo terminai, sąlygos ir kt. Tokiu būdu asmenys, pasirašę tokia sutartį, būtų įsipareigoję atlikti tarnybą pasibaigus jos atidėjimo pagrindams, o atsakingoms institucijoms būtų paprasčiau ir aiškiau planuoti tarnybos apimtis.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 10 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 14, 15 ir 16 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama pasirašius privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutartį. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sutarties formą nustato krašto apsaugos ministras.“

 

Pritarti

 

7.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

2

 

Argumentai:

Siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai ir norint padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, tikslinga nustatyti, kad tam tikri asmenys, atidėję privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka, būtų šaukiami ją atlikti ilgesnį laiką, t. y. iki 28 metų (įskaitytinai). 28 metų riba pasirinkta dėl to, kad maždaug tokio amžiaus asmenys, jeigu studijuoja nepertraukiamai, baigia doktorantūros studijas.

Toks pailgintas šaukimo laikas būtų taikomas tarnybą individualia tvarka atidėjusiems asmenims: studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 22 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 ir 16 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 ir 16 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 28 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.“

 

Pritarti

 

8.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

6

5

1, 2

Argumentai:

Projekte nustačius papildomus privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus (asmenims, labai gerai išlaikiusiems valstybinius brandos egzaminus, studentams, aukšto meistriškumo sportininkams, itin gabiems muzikantams ir šokėjams), būtina patikslinti ir metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo pagal pirmumo grupes tvarką. Komiteto nuomone, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams, pasibaigus jų kadencijų laikotarpiui, t. y. išnykus pagrindui, dėl kurio karo tarnyba buvo atidėta, turėtų būti taikomos tokios pačios nuostatos, kaip ir studentams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti arba kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16  ir 14 17 punktuose numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);

2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, bet nebuvo paskirti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16   ir 14 17 punkte numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą nebuvo šaukti ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę;“

 

Pritarti

 

9.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

3

4

Argumentai:

Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad projektas yra parengtas siekiant stiprinti visuomenės parengimą ginkluotai krašto gynybai. Tikimasi, kad Projektu siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas padidinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių ir užpildyti ginkluotųjų pajėgų struktūrą parengtu personalu. Manytina, kad šių tikslų galima pasiekti kuriant ir plėtojant įvairias privalomos pradinės karo tarnybos atlikimo formas, pvz., Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su įvairiomis aukštosiomis mokyklomis.  Projekte galėtų būti numatyta galimybė įtraukti į aukštųjų mokyklų programas atskirus modulius, suderintus su Lietuvos kariuomenės vadu, ir skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nuo 160 iki 200 dienų karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems, taip pat nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 4 dalyje, pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ar kitas Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.“

 

Pritarti

 

10.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

5

5

 

Argumentai:

Projekte numatant galimybę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas, būtina nustatyti ir galimybę, kad dalis tokios mokymo programos galėtų būti išklausyta aukštojoje mokykloje, kurioje karo prievolininkas studijuoja. Tokios sąlygos būtų patrauklesnės studentams ir privalomajai pradinei karo tarnybai suteiktų daugiau lankstumo. Tuo pačiu svarbu pabrėžti, kad tokiu būdu būtų galima išklausyti tik dalį programos, nes privalomoji pradinė karo tarnyba turi būti atliekama kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta privalomoji pradinė karo tarnyba organizuojama dalimis. Dalimis organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba trunka ne ilgiau kaip 3 metus. Pagal Lietuvos kariuomenės vado ir aukštųjų mokyklų patvirtintas mokymo programas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, sudaromos sąlygos dalį mokymo programos išklausyti aukštojoje mokykloje, kurioje studijuoja. Į pPrivalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems atliekantiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.“

 

Pritarti

 

11.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

30

1

 

Argumentai:

Tinkamiausias laikas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Todėl pritariama asmenų šaukimui nuo 17 metų, kad iki mokyklos baigimo jie spėtų pasitikrinti sveikatą ir priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo. Tuo pačiu siūloma, kad karo prievolininkų registre būtų tvarkomi asmenų, sukakusių 16 metų asmens duomenys. Anksčiau pradėjus kaupti duomenis, anksčiau turint galimybę su jais susipažinti, asmenims būtų užtikrinamas sklandesnis karo tarnybos atlikimo ir tolimesnių gyvenimo planavimo sprendimų priėmimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame yra tvarkomi karo prievolininkų duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą. Karo prievolininkų registre taip pat tvarkomi asmenų, sukakusių 17 16 metų, asmens duomenys, specialių kategorijų asmens duomenys, duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą.“

 

Pritarti

 

12.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2024-04-17

 

34

1

1

Argumentai:

Skelbiama, kad už karo tarnybos vengimą 2023 m. buvo skirta apie 14 tūkstančių baudų, dėl pasikartojančio privalomos karo tarnybos vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, o 5 karo prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės.

Siekiant Projekto tikslo - didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą – būtina mažinti vengiančiųjų atlikti karo tarnybą skaičių. Prie to turėtų prisidėti jaunuolių rašytinis susipažinimas su karo prievolininkų registre esančia asmenine informacija. Todėl siūloma Projekte nustatyti, kad  asmuo, sulaukęs 17 metų, turėtų raštu susipažinti su karo prievolininkų registre esančia informacija, t. y. su privalomos pradinės karo tarnybos atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atlikimo sąlygomis, terminais ir teisės aktuose nustatyta atsakomybe.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:

1) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos ir raštu susipažinti su privalomos pradinės karo tarnybos atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atlikimo sąlygomis, terminais ir teisės aktuose nustatyta atsakomybe;“

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)