Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 9
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo Pirmininko pirmasis
pavaduotojas J. OLEKAS
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašome baigti diskusijas, užimti savo vietas. Pradėsime rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo iš viso 107 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, norėčiau paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Liudo Mažylio įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Jurgitai Sejonienei“:
„Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į 2024 m. gruodžio 4 d. gautą Lietuvos Respublikos Seimo nario Liudo Mažylio pareiškimą atsistatydinti, nusprendžia:
1. Pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Liudo Mažylio, išrinkto daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais.
2. Pripažinti Liudui Mažyliui išduotą Seimo nario pažymėjimą negaliojančiu.
3. Pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – Jurgita Sejonienė.“
Į tribūną kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką.
10.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narės Jurgitos Sejonienės prisaikdinimas
G. GODA. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo Pirmininkas jau paskelbė, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2024 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Liudo Mažylio įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Jurgitai Sejonienei“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – Jurgita Sejonienė. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2024 m. gruodžio 5 d. Taigi, jis įsigaliojo ir minėta Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas. Po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį, Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurį jis patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narę Jurgitą Sejonienę.
J. SEJONIENĖ. Aš, Jurgita Sejonienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narė J. Sejonienė prisiekė 2024 m. gruodžio 10 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusią Seimo narę J. Sejonienę. (Plojimai)
10.06 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Sveikiname prisiekusią kolegę. Taip pat noriu paskelbti J. Sejonienės pareiškimą dėl priėmimo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją: „Prašau priimti mane į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją nuo šių metų gruodžio 10 dienos.“ Pagausėjo frakcija.
Kadangi yra įvykusių objektyvių pasikeitimų balsų skaičiavimo grupėje, tai norėčiau taip pat paskelbti balsų skaičiavimo grupę: V. Alekna, D. Asanavičiūtė, V. Ąžuolas, Z. Balčytis, L. Balsys, K. Bilius ir V. Sinica.
10.08 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gruodžio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mieli kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų? M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF*). Frakcijos vardu mes prašytume iš mūsų pačių opozicinės darbotvarkės vieną projektą išbraukti, 2-8 klausimą – Klimato kaitos valdymo įstatymo projektą. Tiesiog matytume kitokią šio klausimo eigą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar būtų daugiau siūlymų dėl darbotvarkės? Nėra. Ar galime šios dienos darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42 (svarstymas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas. Svarstymo stadija.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XVP-42.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Tuomet kitas darbotvarkės klausimas yra keli priėmimai. Gerbiami kolegos, aš norėčiau jūsų atsiklausti. Kadangi turime pusvalandžio pertrauką, ar galėtume kitus klausimus priimti iš karto po kiekvieno klausimo, nelaukdami balsavimo lango? Ar galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū.
10.10 val.
2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4231(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas dėl 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Projektą sudaro vienas straipsnis ir vienas priedas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime pritarti? Nėra prieštaraujančių Seimo narių – bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo už – kolegė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš esmės tai nieko kito nebelieka kaip tiktai pritarti šitam įstatymo projektui, bet aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį. Kadangi įsigalioja taisyklė, kad vairuotojo pažymėjimai negalioja be medicininės pažymos, o, tarkime, pensinio amžiaus žmonėms tai yra didžiulis iššūkis, nes, norint medicininę pažymą gauti, jinai kainuoja pinigus, tai noriu atkreipti būtent sveikatininkų dėmesį, kad galbūt reikėtų pakoreguoti įkainius. Mano siūlymas, tiesą sakant, kadangi mūsų pensininkai sveikatos draudimu yra draudžiami iš valstybės lėšų, kad šitos pažymos gavimas būtų nemokamas. Toks ir būtų pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Tai nėra visiškai šio įstatymo reguliavimo dalykas, bet yra įgarsinta, lūkesčiai institucijų, matyt, bus išgirsti ir bus galima tam tikroms institucijoms priimti sprendimus.
Toliau dėl motyvų už – kolega S. Čaplinskas. Nėra salėje, tai ir nekalba.
Tada balsuokime, ar galime pritarti įstatymo projektui. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymui pritarta. (Gongas)
10.13 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Įstatymą sudaro trylika straipsnių ir šeši priedai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar nėra prieštaraujančių dėl visų straipsnių ir priedų? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų už – kolega L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Tikrai kviečiu pritarti šiam Socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymui. Džiugu, kad nuo socialinio modelio laikų Socialinio draudimo fondas tampa turbūt pačiu pajėgiausiu finansiniu fondu mūsų valstybėje. Nepaisant to, kad pensijos indeksuojamos darbo užmokesčio augimo tempu, fondams pavyksta surinkti rezervus. Rezervai yra labai solidūs. Tos pertvarkos, kurios įvyko, tai yra „Sodros“ skolų panaikinimas, dalies pensijų perkėlimas į valstybės biudžetą, atrodo, būtent suformuoja tokią struktūrą, kuri gali atliepti daugelio lūkesčius tiek šiandien, tiek ateityje. Deja, situacija tų žmonių, kuriems išmokamos išmokos iš fondo, tai yra senjorų ir žmonių su negalia, vis dar tokia, kad jie turi vieną iš didžiausių skurdo lygių, kuriuos esame turėję. Turime žiūrėti, kaip dalis tų perteklinių lėšų, kurios kasmet yra įnešamos į „Sodros“ biudžetą, nueitų šios asmenų grupės skurdui ir nelygybei mažinti. Dėl to pritariame tam ir kviečiame ateities Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pateikti siūlymus, kad tos perteklinės lėšos nueitų skurdui ir nelygybei mažinti ir turėtume kur kas solidaresnę visuomenę. Labai ačiū. Pritarkime. Biudžetai subalansuoti ir spręs daug svarbių socialinių klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tiesiog siūlau arba susilaikyti, arba balsuoti prieš dėl vienos aiškios priežasties – mes labai kaupiame Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą. Planuota, kad Rezervinis fondas kaupsis: 2024 metais mes turime 3,5 mlrd., 2025 metais – 4,2 mlrd., 2026 metais – 4,8 mlrd. ir 2027 metų planas – 5,4 mlrd. eurų „Sodros“ rezerve. Mes visada kėlėme klausimą, ką daryti su tuo „Sodros“ rezervu ir ar jis reikalingas tokio dydžio? Mano įsitikinimu, jis tokio dydžio nereikalingas. Apie tai kalba, lygiai tą patį mini Audito komitetas. Mes šituos pinigus galėtume panaudoti pensijoms, mes šituos pinigus galėtume panaudoti tėvams, auginantiems vaikus, šeimoms paremti ir tai yra nepanaudojami biudžeto pinigai, kurių labai trūksta įgyvendinant programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip buvusi ilgametė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė iki šiol aš išties noriu pasidžiaugti Socialinio draudimo fondo valdybos žmonėmis, kurie atsakingai dirbo tą darbą. Ilgalaikių, sakyčiau, ir nuoseklių įvairių vyriausybių – ir šios, dar esančios, ir anksčiau buvusių – pozicija dėl socialinės politikos, kuri svarbi ir reikalinga, pastebėjimas apie rezervo reikalingumą… Jis, be abejo, reikalingas, o lėšų panaudojimo galimybės vienoje ar kitoje srityje, kaip toliau naudosime, išties galimos, bet visada remkimės skaičiais. Šiandien mes matome pensijų indeksavimo koeficiento augimą, bazinės pensijos dydžio augimą gana ženklų – 28 eurais tiktai bazinis dydis, bet didėja ir kiti – našlių pensijos dydis. Visada norisi daugiau, bet tai jau yra didėjimas ir pensijos apskaitos vieneto dydis. Tai, aš manau, pozicijų ir veiklos ateities Vyriausybė tikrai turės ganėtinai daug ir galimybių tobulinti daug, tačiau dabartiniam pateiktam valstybės socialinių fondų biudžetui tikrai siūlau pritarti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia, kolegos, kurie ką tik, naujai atėjote į Seimą, norėčiau priminti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondas išmoka tiktai tas išmokas, kurios yra draudiminės, tai yra ligos, pensijas, draudimo nuo nedarbo, o ne išmokas vaikams, tėvams ar dar kam nors. Nedarykime klaidos – kalbėkime apie tai, kam šitas draudimas yra skirtas.
Reikia pasidžiaugti, kad, skirtingai nuo valstybės biudžeto, rodos, 2025 metais biudžetas nėra deficitinis. Jis turi… Pajamų netgi daugiau bus surinkta negu išlaidų. Vienintelis minusas, kuris man nepatinka šiame biudžete, kad papildomai pensijoms didinti mes neskiriame tų lėšų, kurių bus surinkta daugiau kaip pajamų negu išlaidų… Tai leidžia mūsų įstatymas. Deja, dėl valstybės, valdžios deficito, kuris yra 3 %, visos lėšos, kurių bus surinkta daugiau, negu išleista, yra skirtos išlaikyti tam, kad nebūtų viršytas deficitas. Čia yra mūsų visų pastangų klausimas, ar mes surinktas lėšas panaudosime ne tik kaupti rezervui, kuris reikalingas ir skolintis, ir kitiems dalykams, nes tai susiję indai, bet ir pensijoms didinti, nes šiandien mes turime galvoti apie tą skurdą, kurį patiria pensininkai, ir kaip mes jį galėtume spręsti. Aš manau, galbūt metų viduryje matydami rezultatus mes galėsime pakoreguoti ir bent dalį lėšų, kurios viršys išlaidas, skirti ir pensijoms didinti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J. Zailskienė.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš irgi pasisakau už ir kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Kalbant apie Rezervinį fondą, gerbiamam kolegai noriu pasakyti, kad mes ir komitete svarstėme apie rezervo tikslingumą ir racionalumą, ar tikrai nėra tai per daug, bet šiuo metu tai nustato teisės aktai. Ateityje, manau, tikrai būtų galima svarstyti, ar tas toks didelis Rezervinis fondas yra racionalus. Bet čia jau teisininkų ir kitų, ir mūsų visų apsisprendimas. Šiuo metu aš kviečiu balsuoti ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 104, prieš – 3, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4229(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4229. Projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Prašom apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4288(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4288. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų vienas svarbių, dar labiau Šaulių sąjungą stiprinančių projektų. Ten yra keli momentai ir dėl darbo užmokesčio, bet labai svarbu, kad kuriami specializuoti šauliai. Tai reikštų, kad, šalia kovinių, šalia komendantinių šaulių, atsiranda ir kitokio pobūdžio – specializuoti šauliai, kurie integruojasi į mūsų gynybos planavimą. Tikrai po geros diskusijos NSGK bendru sutarimu pritarė šitam dalykui ir galime judėti į priekį. Tikimės Seimo palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje nori dalyvauti T. Martinaitis. Prašom į tribūną.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami kolegos, iš tikrųjų pranešėjas trumpai pristatė įstatymo projektą. Šiandien matome, vis dėlto kokiomis realijomis gyvename, kokia šiandien saugumo situacija. Stipri pilietinė visuomenė yra tikras mūsų saugumo garantas. Man pačiam asmeniškai teko aktyviai veikti Šaulių sąjungos veikloje. Tikrai matau, kiek ten yra daug pilietiškai nusiteikusių žmonių, žmonių, kurie išaušus dienai x ieško įvairiausių galimybių padėti ginti mūsų šalį, užtikrinti mūsų valstybės saugumą. Tikrai jus visus raginu vieningai pritarti šiam projektui, kad galėtume dar labiau stiprinti organizaciją, kuri prisiima atsakomybę, nebijo pavojaus akivaizdoje prisiimti rizikų ir deda visas pastangas, kad gautų tinkamų įgūdžių tinkamai ginti savo šalį. Tai tikrai labai svarbus projektas ir labai visus jus raginu palaikyti, stiprinti organizaciją, nes būtent stipri Šaulių sąjunga gali užtikrinti mūsų valstybės saugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių diskutuoti neužsirašė.
Dėl motyvų taip pat nėra. Prašom apsispręsti svarstymo stadijoje.
Balsavo 110 Seimo narių, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
10.26 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4265(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4265. Pranešėja – J. Šukevičienė.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektą svarstė 2024 m. gruodžio 4 d. ir bendru sutarimu priėmė sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Diskusijose norinčių kalbėti neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra. Galime apsispręsti? Prašom balsuoti.
Balsavo 111 Seimo narių, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui.
10.29 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4292(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4292. Pranešėjas – A. Sysas. Nėra kolegos. Gal galėtų komiteto pirmininko pavaduotojas? Atsiprašau, atėjo kolega A. Sysas, pirmininkas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Prašom, apsispręskime balsuodami.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 115, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
10.31 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4295(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4295. Pranešėjas – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Akcizų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti neužsirašė niekas. Dėl motyvų taip pat nieko nėra. Prašom, apsispręskime balsuodami.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 111, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086. Pranešėjas – L. Šedvydis. Kolega greičiausiai dalyvauja forume Žmogaus teisių dienos proga. Kas iš komiteto galėtų? Gal, kolegos, tada A. Valinskas? Atsiprašau, A. Nedzinskas. Prašom. A. Nedzinskas.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). 2024 m. lapkričio 4 d. komiteto posėdyje dalyvavo mūsų kolegos nariai ir išvada yra bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiomis, sakyčiau, „vertybinėmis“ diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities. Ir šiandieną, Tarptautinę žmogaus teisių dieną, manau, labai tiktų, kad Seimas priimtų būtent vieną tokį sprendimą – svarstymo stadijoje pritartų pateiktam nutarimo projektui. Sklandžiai judėtume link priėmimo ir galų gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūrio į teisę, ir požiūrio į žmogaus teises, ir požiūrio į religijos laisvę klausimas. Labai kviečiu kolegas šiandieną šiam klausimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Nesu prieš kokią nors konkrečią bendruomenę, bet šiuo atveju pripažinti šiuolaikinę pagonių grupę rekonstrukcine bendruomene, kuri puoselėja senovės baltų etnokultūrą… Iš tikrųjų verta ir Kultūros ministerijos finansinės paramos, ir baltiškosios etnokultūros puoselėjimo, tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai vis dėlto nėra religija. Ir tik atitikti kažkokius formalius skaičius, numatytus metus – nuo to religija netampama. Dėl to man atrodo, kad mes čia, Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Man atrodo, Lietuva seniai jau pasisakiusi, pakrikštyta, ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias. Dabar mesti kelią dėl takelio aš tikrai nekviesčiau, todėl labai prašau nebalsuoti, nepalaikyti šio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo yra pritarta.
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektas Nr. XIVP-4261 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Vaclovo Into metais“ projektas Nr. XIVP-4261. Pranešėja – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Komitete priėmėme bendru sutarimu sprendimą, kad nepritariame siūlymui skelbti kitus metus V. Into metais. Bet ne dėl to, kad kažkaip manytume, kad V. Into indėlis yra menkas ar netinkamas, anaiptol, tikrai visi žinome šią asmenybę ir jo nuveiktus darbus, tačiau Seime esame priėmę sprendimą, kad jubiliejiniais metais skelbiame metus likus ne mažiau negu dviem metams. Kitaip tariant, dėl 2025 metų sprendimas yra priimtas 2022 metais. 2025 metai Seimo skelbiami Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Treji metai.
Kita vertus, prieš metus esame priėmę rezoliuciją dėl kitų minėtinų datų. Greta daugybės kitų 2025 minimų metų yra paminėtas ir V. Intas, tačiau siūlome, kad šiuos metus minėti įtrauktų Vyriausybės ir įvairios institucijos, nevyriausybinis sektorius. Dėl 2025 metų Seimas yra apsisprendęs, ir tikimės, kad ir toliau bus laikomasi tos sutartos tvarkos, kad būtų iš anksto planuojama ir ne daugiau nei treji jubiliejiniai per metus būtų skelbiami. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti nutarimo projektą? (Balsai salėje: „Galime!“, „Balsuojame!“). Balsuojame. Yra norinčių balsuoti. Balsuojame dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti nutarimo projektą. Balsuojame dėl komiteto siūlymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: pasisakė už – 92, prieš – 8, susilaikė 6. Nutarimo projektas atmestas.
10.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, praėjo pusės valandos pertrauka, todėl norime pateikti kitą darbotvarkės klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas. Svarstymo stadija. Pagal Statuto 202 straipsnį, išklausysime frakcijų nuomonių. Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu ar būtų kas išsakytų nuomonę dėl kandidatūros? Seniūnas R. Motuzas.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū. Socialdemokratų frakcija šiandien susitiko su pretendentu į Seimo kanclerius A. Stončaičiu ir turėjome tikrai dalykišką pokalbį. Socialdemokratų partija pritarė, nes A. Stončaitis turi didelę administracinio darbo patirtį. Šiandien mus taip pat nudžiugino, kad yra pasirengęs optimizuoti ir Kanceliarijos veiklą ne tik ūkiniais klausimais, tai yra mato ir darbuotojų optimizavimo problemas, ir atlyginimų problemas, ir, žinoma, darbo sąlygų pagerinimą ir Kanceliarijai, ir Seimo nariams. Todėl mes manome, kad tikrai pats laikas yra iš tikrųjų sustiprinti tą veiklos sritį Seime ir siūlytume palaikyti A. Stončaičio kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū frakcijos seniūnui. Toliau, pagal frakcijų dydžius, antra frakcija yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Ar būtų frakcijos nuomonė? Prašau, Seimo narė D. Ulbinaitė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia reikia kažką paspausti, ar ne? Taip, frakcijos vardu. Taip, nuomonę. Taip. Ne dabar. Tai galiu? Bet čia frakcijos vardu. Ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija susitiko su kandidatu į Seimo kanclerius. Tikrai į kai kuriuos klausimus gavome labai aiškius atsakymus, tačiau keletas abejonių liko neišsklaidytų ir matome kelias rizikas dėl A. Stončaičio skyrimo Seimo kancleriu.
Pirmiausia, mūsų frakcija mano, kad Seimo kancleris yra neutrali vadybinė, o ne politinė pareigybė. Na, o čia, akivaizdžiai mes matome tokį politinį paskyrimą. Nors kandidatas tikrai tvirtino ir dievagojosi, kad atšalimo nereikia ir nebus angažuotas niekieno atžvilgiu, visgi, priklausomybė ir ta, kaip čia vaizdingiau pasakyti, politinė bambagyslė prie kai kurių asmenų ir politinių jėgų yra akivaizdi ir tas akivaizdus politinis angažuotumas tikrai matosi.
Antra abejonė ir rizika, kurią mes matome, tai yra vis dėlto abejonės dėl žiniasklaidoje paskelbtų įtartinų ryšių ar galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Jos taip ir liko neišsklaidytos, nors tikrai paneigta, kad tikrai neigė kandidatas, kad jam buvo siūloma tikrintis melo detektoriumi. Visgi neatsakyta, kas kėlė abejonių saugumo tarnyboms išduodant leidimą darbui su slapta informacija ir kodėl tas procesas užtruko. Matome rizikas, kad tie įtartini ryšiai gali apraizgyti ir Seimą.
Na, ir trečias dalykas, trečia rizika, kurią matome, tai yra atgarsiai, atsiliepimai iš ten, kur gerbiamas A. Stončaitis dirbo anksčiau. Tai verčia abejoti jo modernios vadybos gebėjimais. Būtų labai gaila, jeigu vietoj modernios vadybos Seime turėtume nomenklatūrinėmis tradicijomis grįstą darbo kultūrą. Tačiau mes visi nuoširdžiai linkime kandidatui savo darbu išsklaidyti visas mūsų abejones ir įrodyti, kad mūsų nuogąstavimai buvo nepagrįsti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Toliau frakcijos nuomonę kviečiame išsakyti „Nemuno aušros“ atstovą, ar seniūną, ar atstovą.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, turime unikalią situaciją, kai Seimo Pirmininkas pateikė buvusį Seimo narį. Kažkada Seimo kancleriu buvo J. Razma, irgi buvęs Seimo nariu, bet tai buvo labai labai seniai. (Balsas salėje) Taip, įgaliojimai ne tie. Aš tikrai džiaugiuosi tokiu sprendimu. Visą laiką Seimo kanclerį mes paskirdavome iš šalies. Paskirdavome asmenį, kuris nedirbęs Seime, nedirbęs Seimo nariu ir neatlikęs šių pareigų. Ko gero, norint teisingai ir tvarkingai atlikti Seimo kanclerio pareigas, reikia tikrai pabūti Seimo nariu, kad suprastumei, kaip dirba padėjėjų korpusas, kaip dirba komitetų korpusas, kaip dirba sekretoriatai ir koks yra visas procesas. Kai būni Seimo nariu, tu realiai pradedi matyti, kad mes turime problemų dėl patarėjų, mes turime problemų dėl Kanceliarijos, mes turime problemų dėl org. technikos, mes turime problemų dėl kabinetų ir panašiai. Ko gero, nėra nieko geriau, kai žmogus yra būtent iš tos srities.
Girdėjome kolegų iš dešinės čia išsakytą tam tikrą kritiką dėl susietumo ir panašiai. Ko aš norėčiau jums palinkėti? Paimkite veidrodį ir pažiūrėkite, ką jūs darėte. Praėjusią kadenciją Liberalų sąjūdis pateikė savo partietį, savo bičiulį, savo draugą į Seimo kanclerius. Ir kiek jis išbuvo? (Balsas salėje) Kaip ne jūsų? Jūsų buvęs bičiulis. (Balsas salėje) Žiūrėkite, buvo jūsų bičiulis. Kiek jis išbuvo Seimo kancleriu? Po pusės kadencijos teko atsisveikinti. Buvo jūsų. Dar kartą, jeigu norėsi, aš atnešiu tau ištraukas ir susirašinėjimus, su kuria partija būtent jis dalyvavo. Tikrai galėsi pasižiūrėti. Tai viena.
Kitas dalykas, dėl ko reikėtų ir kviečiu, agituoju balsuoti už A. Stončaitį, jis buvo ir Vyriausybės kancleriu. Vadinasi, kai bus sprendžiamas klausimas dėl Seimo situacijos, apskritai dėl finansavimo, dėl biudžeto ir kitų panašių dalykų, tai koridoriai jam bus žinomi.
Mieli kolegos, tikrai turime retą atvejį, kai galime turėti kanclerį, kuris, dar kartą sakau, išmano darbą, dirbo tą darbą ir jį supranta. Tai mums yra išties labai svarbu. Tiems, kurie esate Seimo nariai pirmą kadenciją, nauji Seimo nariai, jums dar atrodo, kad čia viskas gražu, tvarkinga ir panašiai. Kai įsivažiuosite, po pusės metų, jūs pamatysite, kiek iš esmės Seimo kancleris atlieka darbo. Ypač komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai, tai yra su biurų darbuotojais. Tikrai labai nenorėčiau ir tikrai linkiu Algirdui, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko viename komitete. Pasikeitus valdančiajai daugumai 2012 metais, biuro vedėja komiteto pirmininkui pasakė: mes čia esame amžinai, jūs esate laikinai. Komiteto pirmininkas net biuro darbuotojams negalėdavo suformuluoti pavedimo, ką reikia atlikti. Kaip galima sinchroniškai arba tvarkingai dirbti, jeigu biuro darbuotojai (būdavo tokių atvejų) net nedirba su komiteto pirmininku. Mieli kolegos, tikrai kviečiu palaikyti ir balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kita – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, gerbiami Lietuvos žmonės, šiandien esame kviečiami priimti sprendimą, kuris lems, kaip sklandžiai ir efektyviai mūsų visų Seimas dirbs ateityje. Pristatydamas A. Stončaitį kaip kandidatą į Seimo kanclerio pareigas, noriu ne tik pabrėžti jo darbinę patirtį, bet ir atskleisti jo asmenybę, vertybes, kurios daro jį išskirtiniu kandidatu į šias pareigas.
Tie, kurie yra dirbę su A. Stončaičiu (džiaugiuosi, kad man yra tekusi tokia garbė), žino, kad jis yra žmogus, pasižymintis gebėjimu sukurti darbingą, profesionalią ir pagarbią atmosferą kolektyve. Jis yra žinomas dėl savo kruopštumo ir atsakingumo. Kiekvienas darbas, kurį jis prisiima, yra atliekamas iki galo, su dideliu atidumu detalėms. Kartais man atrodydavo, kad gal net per didelis atidumas detalėms, bet Algirdas visą laiką būdavo iki rezultato pasiekimo.
Dėl diplomatinių gebėjimų. Algirdas visada išsiskyrė gebėjimu kurti ryšius tarp skirtingų žmonių ir institucijų, sprendžiant pačius sudėtingiausius klausimus, ir tvirtais moraliniais principais. Jo veikla visuomet buvo grindžiama sąžiningumu, skaidrumu ir tarnavimu valstybei. A. Stončaitis turi daugiau nei 40 metų darbo patirtį.
Norėčiau išryškinti keletą jo karjeros momentų, kurie turi reikšmingos įtakos jo, kaip galimai būsimo Seimo kanclerio, darbams. Pirmiausia tai didžiulė ir įvairiapusė valstybės tarnybos patirtis. Tiek metų dirbdamas įvairiose valstybės tarnybos pozicijose Algirdas iš pagrindų supranta valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus esmę, šio sektoriaus procesus, biurokratinę struktūrą ir geriausias viešojo sektoriaus valdymo praktikas. Tai padės jam užtikrinti, kad Seimo kanceliarija dirbtų pagal geriausius standartus, būtų efektyvi, atitinkanti šiuolaikinius administracinius standartus ir, svarbiausia, geriausiai išreiškianti savo paskirtį.
Antra, tai yra kandidato vadovavimo patirtis. Eidamas įvairiausias vadovo pareigas, taip pat ir Vidaus reikalų ministerijos, ir Vyriausybės kanclerio, Algirdas buvo atsakingas už koordinavimą tarp ministerijų, strateginių sprendimų įgyvendinimą ir administracinio aparato efektyvumo užtikrinimą. Ši patirtis aiškiai rodo gebėjimą valdyti kompleksinius procesus, kurie yra būtini Seimo administracinei veiklai užtikrinti.
Trečia, tai yra patirtis dirbant ministerijoje ir Vyriausybėje. Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su Vyriausybe ir įvairiomis ministerijomis, A. Stončaičio gilus šių institucijų veikimo pažinimas sukuria geriausio tarpusavio bendradarbiavimo prielaidas, kurių reikia mums visiems – tiek Seimui, tiek Vyriausybei.
Na, ir ketvirta, Algirdo, kaip Seimo nario, patirtis. Kaip Seimo narys A. Stončaitis turėjo galimybę iš arti susipažinti su įstatymų leidybos procesu, frakcijų, komitetų ir parlamento darbo tvarka. Dalyvavimas rengiant ir svarstant įstatymus suteikė jam praktinį supratimą, kaip įstatymai kuriami ir kokios Kanceliarijos pagalbos labiausiai reikia mums visiems, Seimo nariams, teisėkūros etapuose. Vadovavimas Antikorupcijos komisijai jam leido aiškiai identifikuoti sritis, kuriose reikia daugiau administracinės ar analitinės pagalbos iš Kanceliarijos darbuotojų ir įvairių skyrių. Taip pat jis galėjo pats patirti ir stebėti, kur komunikacijos ar skaitmenizavimo procesai Seime yra nepakankami ar per lėtai įgyvendinami. Būdamas Seimo nariu, jis sukaupė patirties bendraudamas su kitais politikais, su frakcijomis, taip pat kai buvo sprendžiami konfliktai ir derinamos pozicijos. Tai visos šios patirtys: tiek vidaus reikalų sistemos, tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ir įgūdžiai Algirdui padės užtikrinti efektyvią komunikaciją ir bendrą darbą tarp Kanceliarijos ir Seimo narių.
Gerbiami kolegos, A. Stončaitis yra ne tik aukštos kvalifikacijos specialistas, bet ir žmogus, kuriuo galime pasitikėti. Rinkdamiesi jį, renkamės profesionalumą, atsakomybę, labai linkime, kad ir pažangą. Kviečiu jus balsuoti už šią stiprią ir patikimą kandidatūrą. Dėkui visiems už dėmesį ir palaikymą.
PIRMININKAS. Ačiū frakcijos seniūnui. Toliau frakcijos vardu nuomonę išreikš Liberalų sąjūdžio frakcija. Ar būtų atstovas? Nėra. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nuomonę? Ačiū, nėra. Jeigu pageidavimas yra, Mišrios Seimo narių grupės atstovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Apie kolegą iš praėjusios kadencijos galiu pasakyti tik gerus žodžius. Žinote, mūsų požiūris bent jau diskusijose, kurias mes turėjome praėjusią kadenciją dėl tuometinio kanclerio darbo, tikrai sutampa. Seimo kanceliarija nėra kažkoks atskiras, savaime sau dirbantis institutas. Seimo kanceliarija yra tas institutas, kuris turi padėti Seimo nariams leisti įstatymus, dirbti kartu, ieškoti sinergijos. To man trūko praėjusią kadenciją, to aš tikiuosi iš, tikiuosi, būsimo kanclerio.
Na, o žinote, kabintis prie darbo patirties trūkumo faktiškai neįmanoma. Sėkmingas darbas užimant Vyriausybės kanclerio poziciją – įrodymas, kad su šiuo darbu jis tikrai susitvarkys puikiai. Buvo geras kolega praėjusią kadenciją Seime, tikiu, kad bus geras kancleris šią kadenciją. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Viktorui. Diskusijoje užsirašė ir dar liko nekalbėję keturi Seimo nariai. Tai J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes svarstome labai svarbų kandidatą į labai svarbią Seimo pareigybę, turbūt pačią svarbiausią pareigybę Seime, būtent kanclerio pareigybę. Šiuo metu mes turime, man atrodo, labai vertą ir gerą kandidatą šiai pareigybei užimti – buvusį mūsų kolegą A. Stončaitį. Man asmeniškai teko eiti įvairias pareigas vyriausybėse ir susitikti darbine tvarka su gerbiamu A. Stončaičiu, kai jisai buvo Vidaus reikalų ministerijos kancleriu. Tuo metu užsimezgė, sakyčiau, labai produktyvi ir gera tokia bendradarbiavimo draugystė tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos ir tas bendradarbiavimas buvo grįstas būtent profesionaliu kanclerių lygio bendradarbiavimu, nes iš tikrųjų reikia pažinti sistemą, reikia turėti tam tikrų vadybinių turbūt ir gebėjimų, ir įgimtų savybių. Šiandien dar kartą tą galėjome prisiminti, įsitikinti, kai gerbiamas A. Stončaitis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje ir atsakydamas į klausimus, prisistatydamas labai aiškiai kalbėjo ne apie kažkokius praeities valdymo metodus, kaip čia kolegė minėjo, kad galbūt kas nors grės, bet kaip suvaldyti tokią svarbią instituciją su daug darbuotojų žvelgiant į ateitį, į tuos iššūkius, kurie ateina: į dirbtinio intelekto ir kitų technologinių naujovių dalykus, ir užtikrinti gerą darbą.
Manau, kad kanclerio pareiga ir tas matymas, kurį demonstravo ir čia iš tos tribūnos atsakinėdamas, prisistatydamas gerbiamas A. Stončaitis, iš tikrųjų rodo, kad žmogus labai gerai supranta ir vadybinius dalykus, ir turi to politinio darbo patirties čia, Seime, ypač teisėkūros proceso dalyje. Turbūt kiekvienam mums, kuris ateina ir darbuojasi Seime, reikia ir normalių darbo sąlygų, mums reikia ryšio tarp komitetų ir komisijų užtikrinimo, jų technologinio aprūpinimo, kad galėtume iš tikrųjų bendradarbiauti ir turėti tą tokią vieningą aplinką čia, Lietuvos Respublikos Seime, ir lygiai taip pat atstovauti Seimui kitose valstybinėse institucijose.
Man šiandien labai patiko ir tokį gerą įspūdį padarė tai, kad A. Stončaitis užsibrėžęs sau tikslą jau paversti Seimą tokia lyderiaujančia, patrauklia institucija, kurioje galėtų ir norėtų darbuotis kiekvienas Lietuvos pilietis. Buvo kalbama labai intensyviai apie mūsų patarėjų, darbuotojų, Seimo darbo sąlygas, apie politikų darbo sąlygas, apie patarėjų darbo užmokestį, jo vietą bendroje valstybinėje hierarchijoje, lyginant kitas institucijas. Tai aš viliuosi ir tikiuosi, kad visos čia ir opozicijos frakcijos išsakytos galbūt tam tikros pretenzijos ar viltys tikrai bus išpildytos ir turėsime normalų, funkcionalų darbą, geras darbo sąlygas. Todėl asmeniškai labai nuoširdžiai kviečiu visus palaikyti šią kandidatūrą, sudaryti galimybę įrodyti, kad iš tikrųjų darbas Seime tiek politikams, tiek Seimo darbuotojams būtų patrauklus, priimtinas ir, svarbiausia, efektyvus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Juozai. Ir kitas diskusijoje pasisakys D. Bradauskas. Prašom.
D. BRADAUSKAS (NAF). Gerbiami kolegos, aš esu vienas iš nedaugelio šitoje salėje, kurie Algirdą pažįsta labai seniai, nuo tų laikų, kai dar jis buvo generalinio komisaro pavaduotoju, aš buvau VMI vadovo pavaduotoju. Labai daug teko bendradarbiauti iš tikrųjų ir daugeliu atvejų būtent sprendžiant administracinius klausimus Algirdas mums buvo pavyzdys. Todėl aš trumpai, čia daug gerų žodžių jau buvo pasakyta, tiesiog siūlau balsuoti ir pasirinkti jo kandidatūrą kancleriu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašę Seimo nariai pakalbėjo. Dabar pagal Seimo statuto suteiktas galimybes, jeigu yra pageidavimas, kandidatas taip pat gali pasisakyti. Prašau, gerbiamas Algirdai.
A. STONČAITIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš tikrai dėkoju visoms frakcijoms, su kuriomis turėjau galimybę ir vakar, ir šiandieną bendrauti ir pristatyti matymus, kaip, galvočiau, efektyvinti pirmiausia Kanceliarijos veiklą. Tikrai daug kur buvo užduodama klausimų, kur yra Kanceliarijos veiklos ribos, kur Seimo, Seimo narių veiklos ribos. Manau, tikrai vieningai sutarėme, kad tų kažkokių raudonų ribų neturėtų būti braižoma. Turėtume darbuotis ir vieningai siekti procesų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Seimui, pirmiausia teisėkūrinio sklandaus ir gero proceso, kokybiško įgyvendinimo. Tikrai išgirdau tokias jūsų išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Stengsimės reaguoti. Kai kuriuos pakeitimus galbūt galima gana greitai padaryti, dėl kai kurių tikrai reikės ir iniciatyvų, teisinių pakeitimų, bet tai tikrai padaroma.
Svarbiausia, dėkoju visoms frakcijoms, kad visur aš radau geranoriškumą. Be abejo, kai kur yra politiniai dalykai, tai suprantama, tačiau nė vienoje frakcijoje aš tikrai nemačiau jokio priešiško nusiteikimo, o mačiau nusiteikimą bendradarbiauti. Todėl, mieli Seimo nariai, tikrai užtikrinu, kad kiek galėsiu, visas pastangas telksiu siekdamas sutelkti kolektyvą Kanceliarijos darbui, Seimo narių pagalbai, jūsų darbo ir poilsio sąlygoms užtikrinti, institucijos prestižui pakelti, bendradarbiavimui, Seimo kanceliarijai ir Seimo vietai pakelti žmonėms ir institucijoms tai vertinant. Todėl dar kartą dėkoju už susitikimuose išsakytus palinkėjimus. Ačiū jums visiems, kurie palaikysite mano kandidatūrą, ačiū, be abejo, ir visiems, kurie nepalaikysite. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam A. Stončaičiui.
Priėmimo stadija. Nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Apsispręsime slaptu balsavimu. Mes turime pasitvirtinti balsavimo biuletenį. Tradicinis balsavimo biuletenis: už, prieš, susilaikau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dar noriu priminti, ką ryte minėjau, dėl pasikeitusios balsų skaičiavimo grupės, kad į slaptą balsavimą, dėl kurio laiko mes apsispręsime, susirinktų tie, kurie yra jau pakeistoje grupėje.
Dėl motyvų už – J. Olekas. Gerbiamas Juozai, jūsų motyvai už. Iš vietos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu paraginti visus pritarti gerbiamo A. Stončaičio kandidatūrai. Kai kuriuos motyvus aš jau išsakiau kalbėdamas svarstymo metu, bet iš tikrųjų, manau, labai svarbu, kad mūsų Seimas, pirmiausia Kanceliarija, dirbtų kaip laikrodis, kad visi galėtume laiku turėti informaciją ir turėti normalias darbo sąlygas. Dar kartą pabrėžiu, kam galbūt nepasakiau anksčiau, iš tikrųjų tą tokį šeimynišką, sakyčiau, požiūrį į aplinką, kurioje darbuojamės mes patys ir mūsų patarėjai, Kanceliarijos darbuotojai, kad darbo sąlygos būtų užtikrintos. Aš manau, būtent A. Stončaičio patirtis šioje srityje yra labai vertinga ir mes turėtume tikėtis, kad pagaliau ilgesniam laikui Seimo kanceliarijos darbuotojai turės savo vadovą, kad mes visi galėsime bendromis pastangomis užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, todėl kviečiu palaikyti gerbiamo A. Stončaičio kandidatūrą. (Balsas salėje: „Valio, palaikykime!“)
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat motyvai už – J. Zailskienė.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš kviečiu palaikyti gerbiamo A. Stončaičio kandidatūrą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, teikia Seimo Pirmininkas, vadinasi, pasitiki ir tiki, kad būsimas kancleris viską padarys gerai. Antras dalykas, jau būtina patvirtinti kanclerį, nes, akivaizdu, problemos bado akis. Man atrodo, kiekvienas naujai atėjęs Seimo narys pamatė, kad yra tam tikrų problemų: neparengta darbo vieta, per mažai informacinių technologijų ir kitų darbuotojų, kad suspėtų laiku parengti darbo vietas, kabinetai irgi lygiai taip pat buvo neparengti. Problemėlių yra. Manau, kad būsimasis kancleris sudėlios sistemą taip, kad darbuotojai dirbtų atsakingai, bet labai linkiu, kad darbe pamatytų visus – nuo vairuotojo, kuriam reikia dar ir už viršvalandžius mokėti, iki paties Seimo Pirmininko. Taigi linkiu sėkmės dirbant šį darbą ir matyti kiekvieną žmogų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš taip pat norėčiau palinkėti kolegai A. Stončaičiui sėkmės ir labai viliuosi, kad mes pritarsime jo kandidatūrai, nes teko matyti jį dirbantį ir Vyriausybės kancleriu, teko pažinoti kaip kolegą Seimo narį. Tikrai kompetencija ir nešališkumu aš neturiu pagrindo abejoti. Neabejoju, kad jisai tikrai gebės pasirūpinti ir puikiai išmano Seimo kanceliarijos darbą, pats buvęs Seimo nariu, galų gale su ta pačia Kanceliarija bendradarbiavęs ir kaip ministerijos darbuotojas ar Vyriausybės darbuotojas. Linkiu sėkmės.
Tik noriu šiek tiek replikuoti kolegoms konservatoriams: vis dėlto, kai turėjote kanclerį J. Razmą, jisai jums atrodė visiškai apolitiškas ir su jūsų partija nieko bendro neturintis. Tai iš tiesų labai norėtųsi, kad tie standartai būtų visiems vienodi – ir saviems, ir kai jūs vertinate kitus kolegas, ateinančius dirbti į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Kadangi kolegos Jurgio pavardė buvo paminėta ir, sako, nebe pirmą kartą, tai turi teisę atsakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie čia mini mano pavardę kanclerio kontekste, priminsiu, kad tai 1996–2000 metai, kai buvo visai kitas reglamentavimas ir kancleris tada buvo tai, kas šiandien yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuruojantis Seimo kanceliariją, o Kanceliarijai vadovavo Kanceliarijos vadovas, tai nereikėtų dabar spekuliuoti ta buvusia mano pareigybe.
PIRMININKAS. Ačiū už istorinį priminimą. Toliau motyvai už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Su Algirdu teko dirbti praėjusią kadenciją Seime, taip pat teko susidurti netiesiogiai, per darbą Vyriausybės kancleriu, kai dirbau savivaldybėje. Tikrai buvo geri atsiliepimai.
Man atrodo, ką svarbu dar kartą pabrėžti, nors jau šiandien skambėjo ne kartą, Algirdas yra orientuotas į tikslą. Man atrodo, šiuo atveju tai yra labai svarbi aplinkybė, nes norint padaryti tuos reikalingus pokyčius, apie kuriuos čia kalba Seimas, kiek tenka girdėti, nors ir nebuvau Seime anksčiau kiekvieną dieną, aš manau, tikrai turi Algirdas potencialo pagaliau tuos teigiamus pokyčius padaryti. To tikrai kolegai ir linkiu.
Dar kita labai svarbi savybė, reikalinga einant šias pareigas, tai yra gebėjimas diskutuoti ir nebūtinai palaikant vieną ar kitą idėją, bet tikrai gebant išklausyti argumentus priešininko, pavadinkime, pozicijos klausimu. Tas tikrai mane visada žavėjo, tai aš net neabejoju, kad šios savybės jam tikrai pravers.
Kitas dalykas. Tikrai labai svarbu, mes šiandien ne vienas pasakėme, kad jisai buvo Seimo nariu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis žino, su kokiomis problemomis kiekvieną dieną susiduria Seimo nariai. Ir neabejoju, dėl to tikrai padės tas problemas spręsti, todėl linkiu visokeriopos sėkmės. Kaip žinote, Seimo sienos visada turi ausis, tikrai vertins jūsų veiklą per padidinamąjį stiklą, dvigubai daugiau negu kitą kandidatą, tuo net neabejoju. Bet tikrai, žinant jus, neabejoju, kad susitvarkysite. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dabar norėčiau Seimo pritarimo dėl slapto balsavimo laiko. Ar galėtume sutarti, kad slaptas balsavimas būtų nuo 11 val. 30 min. iki 11 val. 50 min.? Ar galėtume pritarti? Ačiū. Seimo posėdžio pertrauka bus skelbiama nuo 11 val. 30 min. iki 12 valandos.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-65 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dar turime laiko rezerviniams klausimams. Norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą J. Oleką, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XVP-65.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, įvyksta pakeitimų mūsų komitetuose, delegacijose ir sudėtyse. Čia šiuo metu kalbame apie komitetą? Apie komitetą, nes mūsų Seimą paliko aktyvus narys L. Mažylis ir šiandien ką tik prisiekė aktyvi narė J. Sejonienė, tai Sveikatos reikalų komitete darome šiuos pakeitimus, pagal frakcijos teikimą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Dėl motyvų pasisakyti taip pat nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija. Diskutuoti neužsirašė nė vienas. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.
Priėmimas. Projektą sudaro du straipsniai. Ar galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Nėra. Tada prašome apsispręsti dėl viso nutarimo, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-67 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-25 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-67. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia taip pat vyksta pakeitimų komisijose. Peticijų komisija šiek tiek sumažėja pasitraukus L. Mažyliui, o Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje L. Mažylį keičia J. Sejonienė. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, frakcijos vardu, teikimu, T. Tomiliną keičia G. Jeglinskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta po pateikimo. Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Ir priėmimo stadija. Projektą sudaro keturi straipsniai. Ar galėtume visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ar būtų prieštaraujančių? Nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-66 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-66. Taip pat gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kaip šiandien aptarėme Seniūnų sueigoje, NATO parlamentinę delegaciją siūloma papildyti dar vienu nariu, todėl kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas Juozai, ne tą pristatėte. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai. Atsiprašau, gerbiamas Pirmininke. Čia gerbiama J. Sejonienė vėl keičia L. Mažylį Lietuvos Seimo delegacijoje Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje.
PIRMININKAS. Norinčių jūsų paklausti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Svarstymo stadija. Užsirašiusių diskutuoti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra, pritarta.
Priėmimo stadija. Nutarimo projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 101, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. XV-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-64 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. XV-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-64. Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Labai džiugu, kad mūsų komisijos pradėjo aktyviai darbuotis. Susirinkusi Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išsirinko savo pirmininku D. Razmislevičių, pavaduotoju – Seimo narį D. Gaižauską. Nutarimą siūlome patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių jūsų paklausti nėra, diskutuoti taip pat nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. (Balsai salėje) Yra. Balsuojame dėl nutarimo projekto. Pateikimo stadija.
Iš viso balsavo 104 Seimo nariai: 91 – už, prieš – 4, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Ar turime balsuoti, ar bendru sutarimu svarstymo stadijoje? Nėra prieštaraujančių. Galime pritarti bendru sutarimu.
Priėmimas. Nutarimo projektą sudaro du straipsniai. Ar galėtume abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ar prieštaraujančių yra? Nėra. Ačiū. Dėl viso turbūt nėra norinčių kalbėti? Siūlau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-21 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-68 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-21 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-68. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Šiuo nutarimu mes papildome delegaciją trijų frakcijų atstovais, tai yra A. Butkevičiumi, V. Čmilyte-Nielsen ir D. Gaižausku. Siūlau pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti ar diskusijoje kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta po pateikimo.
Svarstymo stadija. Norinčių diskutuoti nėra, dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Nutarimo projektą sudaro du straipsniai. Ar galėtume straipsniams pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavo 105 Seimo nariai: 99 – už, prieš nebuvo, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ir dar turime šiek tiek laiko. Gal galėtume dar vieną darbotvarkės klausimą pateikti?
11.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-17 (pateikimas)
Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-17. Pranešėjas – Seimo narys A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, grupė Seimo narių teikia jums Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimą, o tiksliau – papildymą.
Apie ką šis straipsnis? Šis straipsnis numato galimybę policijos pareigūnams imtis tam tikrų sankcijų, priemonių, tai yra skirti baudas tiems turto savininkams, kurie savo butą ar patalpą naudoja azartinių lošimų, ištvirkavimo ar alkoholinių gėrimų vartojimo lindynėms. Tačiau šiame įstatymo straipsnyje nėra nieko kalbama apie psichotropines medžiagas ir narkotikus. Ši įstatymo pataisa iš esmės ir gimė po bendravimo su policijos pareigūnais. Jiems kaip tik reikia instrumentų, kurie leistų efektyviau kovoti su šiandienine, matyt, didžiausia problema, tai yra plintančiu narkotikų vartojimu arba psichotropinių medžiagų vartojimu.
Kartu su šiuo įstatymu mes siūlome padidinti baudas, kurias būtų galima skirti. Šiuo metu tai yra nuo 30 iki 60 eurų (pirmą kartą 30, po to – 60). Tai, žinote, Vilniaus mieste parkavimas kainuoja brangiau. Tai šiuo atveju, kad turto savininkams būtų galima pirmą kartą skirti nuo 100 iki 300, o jeigu pakartotinis nusižengimas – nuo 300 iki 700 eurų.
Tokia praktika yra gana dažna, ypač didesniuose miestuose, kad tam tikri turto turėtojai specializuojasi nuomodami butus, kuriuose vyksta būtent tokia veikla. Tai tampa lindynėmis arba narkotikams vartoti, arba teikti seksualines paslaugas, arba alkoholiui. Be abejo, kaimynams tai tampa didele problema, o policija šiuo atveju net negali imtis jokių veiksmų. Tai būtent yra tokia šio įstatymo pasiūlymo esmė – papildyti, kad lindynėse, kuriose vartojami narkotikai arba psichotropinės medžiagos, policija lygiai taip pat galėtų bausti.
Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Artūrai. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi J. Sabatauskas. Nėra. Tuomet klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Gailius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, jau man klausimas. Gerbiamas kolega, aiškinamajame rašte jūs rašote visai ką kita, negu taisote projekte. Jūs rašote apie taškus, kuriuose prekiaujama psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Čia straipsnis yra dėl lindynių laikymo. Tuose taškuose nėra lindynių. Aš suprantu problemą, bet jūs taisote visai ne tą įstatymo vietą, kurią reikėtų taisyti. Vienas momentas.
Antras dalykas. Jeigu kalbate apie lindynes, tai dažniausiai tai yra (atsiprašau) asocialių asmenų, dažniausiai skvoterių, neteisėtai užimamos kitos patalpos tų asmenų, kurie realiai nesugeba sumokėti baudų. Jūs trigubai didinate baudas.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vakar paskelbtas skolų žemėlapis. Vadinasi, šiuo atveju jis bus dar labiau paraudonintas. Aš manyčiau, jūs taisote visai ne tą vietą, kurią reikėtų taisyti.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Atsakysiu, kad ši įstatymo pataisa arba papildymas parengtas bendraujant su praktikais, tai yra policijos pareigūnais. Nereikėtų manyti, kad lindynės yra tik asocialių žmonių arba žmonių, kurie, sakykime, turi jau tokį gyvenimo būdą, vietos. Šiandieną Vilniaus mieste yra nuomos tinklų. Turto savininkai, supirkę labai pigius butus, juos nuomoja. Juose vyksta tų pačių narkotinių medžiagų platinimas, vartojimas, alkoholio pardavimas ir panašiai. Svarbu, kad jie gauna tik nuomos pajamas. Policija, fiksuodama lindynę (toks terminas man irgi truputėlį kaip ir keistokas, bet toks terminas yra įstatyme)… paverčia turtą lindynėmis ir policija negali imtis jokių veiksmų prieš juos. Jeigu ten, pavyzdžiui, kas nors žolę rūko arba vartoja kitus narkotikus, jie net negali nubausti turto savininko. Taip, lindynės yra tokios, kur yra asocialių žmonių, galbūt sunkiai galinčių apmokėti, bet vis tiek spaudimo priemonė jiems reikalinga. Bet čia aš kalbu apie tuos, kurie iš to jau daro organizuotą verslą.
PIRMININKAS. Kolegos, mes turime padaryti techninę pertrauką dėl šio klausimo. Pratęsime jau po slapto balsavimo. Šiuo metu skelbiu Seimo posėdžio pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Prašome užimti savo darbo vietas ir tęsime toliau rytinį posėdį.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Danutės Jočienės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-34 (pateikimas)
Dar vyksta balsų skaičiavimas, todėl dabar kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Danutės Jočienės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-34. Pranešėja – gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta speciali darbo grupė organizavo kandidatų atranką į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Čia yra tokia situacija, kad reikia padaryti du paskyrimus. Vienas paskyrimas yra kadencijai iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., vakansija atsirado mūsų deleguotam R. Norkui tapus generaliniu advokatu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir iki kadencijos pabaigos mes turime paskirti teisėją. Atitinkamai jau atskira atranka į tą konkursą buvo, kai baigsis kitų metų rugpjūčio 31 dieną 26 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjų, įskaitant atitinkamai ir Lietuvos paskirtųjų teisėjų, kadencijos, tai jau būtų teikimas naujai kadencijai.
Atranka buvo organizuota pagal skaidrų procesą, buvo įvykdyti posėdžiai, susitikimai su pretendentais. Atranka, žinoma, buvo vieša. Atsižvelgiant į atrankos rezultatus, komisijos nustatytus pretendentų įvertinimus, buvo parengti pasiūlymai, pretendentų eilė. Atitinkamai yra siūloma į tą pirmąją poziciją iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. skirti gerbiamą D. Jočienę, surinkusią per atranką daugiausia balų, o tada – jau į dvi pozicijas šešerių metų kadencijai, kuri prasidės ateinančių metų rugsėjo 1 dieną, surinkusius daugiausia balų per atranką D. Jočienę ir S. L. Kalėdą, kuris šiuo metu eina mūsų deleguoto teisėjo pareigas.
Taigi, kaip paprastai tokiais atvejais būna, aš tiktai pristatau kandidatus, o jau klausimai paprastai būna patiems kandidatams, kurie turbūt apie save gali daugiau Seimo nariams papasakoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū premjerei. Dabar į klausimus turėtų atsakyti ir galėtų atsakyti gerbiama pretendentė. Prašom.
D. JOČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Nežinau, ar reikia trumpai prisistatyti? (Balsai salėje) Reikia? Esu Danutė Jočienė, šiuo metu dirbu Lietuvos Respublikos Aukščiausiajame Teisme, pretenduoju į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjo poziciją. Kaip pristatė gerbiama premjerė, tai yra likusiai kadencijos daliai, tai yra turbūt likusiems keliems mėnesiams, ir tada naujai šešerių metų kadencijai, kuri prasidėtų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.
Kodėl aš sugalvojau kandidatuoti į šitą europinę poziciją? Tiesiog atsižvelgiau į savo turimą jau 30 metų teisminio darbo patirtį ir teisinio darbo patirtį, taip pat į savo tarptautinę patirtį Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pagalvojau, kad tiesiog tai yra tokia dar galimybė, sakykime, išbandyti savo jėgas ir kitame europiniame teisme, tai šiuo atveju viename iš Europos Sąjungos teismų. Aišku, apsisprendimą, kaip aš ir sakiau, lėmė turbūt daugiausia mano europinio darbo patirtis Europos Žmogaus Teisių Teisme, tai tiek ir sugebėjimas bylas ruošti ir nagrinėti anglų ir prancūzų kalbomis, taip pat ir mano turbūt turimos tiek tarptautinės teisės, tiek Europos Sąjungos teisės, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos žinios.
Tikrai negaliu sakyti, kad esu nepatenkinta dabartiniu savo darbu, tikrai man labai patinka dirbti ir Aukščiausiajame Teisme. Gerbiami Seimo nariai, jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai, tada pabandysiu savo jėgas, nes dar ir ten, būtent kandidatuojant į Bendrojo Teismo teisėjus, reikės pereiti vieną etapą, tai yra 255 straipsnio komitetą, kuris taip pat tikrins mano tiek profesinės, tiek teisminio darbo, sakykime, praktikos, tiek kalbines žinias. Jeigu nepritarsite, tai liksiu ir toliau dirbti dabartiniame teisme. Labai ačiū už dėmesį ir atsakysiu į bet kokius jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų prisistatymą. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. V. Sinica. Prašom.
V. SINICA (MSNG). Sveiki. Dėkui už žodį. Aš norėčiau atsigręžti į jūsų ankstesnį darbą ir į Konstitucinio Teismo sprendimus jūsų kadencijoje. Keli iš jų, bet vienas ypač, tai dėl asmenvardžių rašybos man labai įstrigo. Aš suprantu, kad parlamentarai ir visuomenė turi labai įvairių požiūrių tuo klausimu, nereikia leistis į normatyvinius vertinimus, bet tai, kas buvo padaryta tuo klausimu jūsų kadencijoje Konstituciniame Teisme, buvo visiškas apvertimas ir prieštaravimas lektorinėms doktrinoms. Bent tris kartus prieš tai Konstitucinis Teismas aiškino priešingai, tai yra kad kitų kalbų, ne valstybinės kalbos rašmenys piliečių pasuose prieštarautų Konstitucijai, o jūsų kadencijos laikotarpiu buvo išaiškinta, kad ne, neprieštarautų. Genezė šito sprendimo, be abejo, yra ilga ir mes dabar gal čia nesigilinsime, bet man toks atvejis (tokių atvejų yra buvę daugiau) kelia raudoną vėliavą, kad čia yra toks politizuotas požiūris į Konstituciją, kad galima ją išaiškinti vienaip, galima…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V. SINICA (MSNG). …išaiškinti kitaip ir pagarbos precedentui nėra. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Jūsų klausimas tikrai yra labai sudėtingas. Tik aš norėčiau patikslinti, kad šitas Konstitucinio Teismo nutarimas jau buvo priimtas man nesant Konstituciniame Teisme, aš nedalyvavau priimant šį nutarimą.
Kita vertus, ką aš norėčiau akcentuoti, kad Konstitucija yra gyvas mechanizmas, ką visada sako ir Konstitucinis Teismas: Konstitucija yra aiškinama atsižvelgiant ir į įvykusius tam tikrus pasikeitimus visuomenėje, tam tikruose politiniuose sluoksniuose, kaip jūs sakote, ir panašiai. Jeigu Konstitucinis Teismas išaiškino vieną aspektą, tai nereiškia, kad vėliau, sakykime, prie šito aspekto negali būti prilipinamas tam tikras naujas aspektas arba koralas, kaip sakydavo amžinąjį atilsį G. Mesonis, mūsų gerbiamas profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas. Tai šiuo atveju turbūt čia nėra prieštaravimo buvusiai doktrinai, bet yra plečiama žmogaus teisių apsauga, ką Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad žmogaus teisių apsauga gali būti platesnė netgi pagal Konstituciją nei pagal europinius standartus. Tai čia būtų tiesiog mano toks atsakymas į jūsų šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia I. Vėgėlė. Prašau.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama teisėja, visų pirma norėjau, kad jūs paryškintumėte… paprašyti, kad jūs paryškintumėte savo didžiulę patirtį tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme, tarptautinę teisėjavimo patirtį, tiek nacionaliniuose teismuose, nes turbūt esate ta kandidatė, kur būtų sunku surasti žmogų, kuris perėjęs, turi tiek daug patirties teisinėse institucijose, tiek sukaupęs patirties, ir kartu atsakytumėte į vieną klausimą. Kaip jūs gebate veikti nešališkai? Žinome, kad jus dabar teikia konservatoriai, bet jūs esate teikta ir socialdemokratų, ir kitų politinių jėgų. Kur yra tas jūsų gebėjimas išlikti nešališkai ir klausytis tik teisės? Ačiū.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Atsakymas bus labai trumpas ir paprastas. Turbūt visi teikimai yra grįsti profesiniu pagrindu ir tam tikros, sakau, tiek teisinio, tiek teisminio darbo praktikos pagrindu. Kaip pristatė ir gerbiama premjerė, iš tikrųjų ir į šitą konkursą… buvo organizuotas konkursas ir mes jame dalyvavome, atsakėme komisijoje į užduotus klausimus ir panašiai. Būtent komisija vertino mūsų, sakykime, kaip kandidatų, pasirengimą ir tiesiog išrinko geriausius kandidatus. Tai faktiškai kandidatavimas yra, sakykime, pagal tikrai įvykusio konkurso rezultatus, tai yra turbūt profesionalumo aspektu. O teisėjas, kaip jūs visi puikiai žinote, pagal Konstituciją yra nešališkas ir nepriklausomas. Tai kad ir kas jį skirtų, kad ir kas jo kandidatūrai pritartų, teisėjas visada turi išlikti nešališkas, nes iš tikrųjų kitaip turbūt mes neturėtume to teisingo arbitro bylose, ką sako mūsų Konstitucija.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus užduotus klausimus.
D. JOČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, po pateikimo pagrindiniu komitetu siūlomas Europos reikalų komitetas, papildomu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Susitikimai frakcijose. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Danutės Jočienės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-35 (pateikimas)
Kartu yra kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Danutės Jočienės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-35. Čia yra tolimesnis paskyrimas – nuo rugsėjo 1 dienos. Jeigu mes sutinkame, kad buvo atsakyta į klausimus, premjerės teikimas, supratau, buvo ir dėl pirmo, ir dėl antro, ji tą patvirtina, jei galima pritarti, tai projektas Nr. XVP-35. Pagrindiniu komitetu taip pat siūlomas Europos reikalų komitetas, papildomu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir taip pat frakcijoms grafikas yra sudarytas. Svarstymas – gruodžio 19 dieną. Ačiū. Šiuos du klausimus baigėme.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XVP-42 (priėmimo tęsinys)
Dabar gavome balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Algirdo Stončaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projekto Nr. XVP-42 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 129 biuleteniai, galiojančių – 119, negaliojančių – 10. Už balsavo 91 Seimo narys, prieš – 16, susilaikė 12. Nutarimas patvirtintas, priimtas. (Gongas) Sveikiname gerbiamąjį A. Stončaitį. (Plojimai)
S. SKVERNELIS. Sveikiname Seimo vardu gerbiamą Algirdą. Pasitikėjimo kreditas – didžiulis, lūkesčiai Seimo narių – irgi nemenki. Tikimės, kad bendrai besidarbuodami galėsime išspręsti tuos klausimus, kurie yra čia susikaupę. (Plojimai)
Mielieji kolegos, tikrai visų mūsų vardu noriu padėkoti gerbiamai Vaidai, nes būti laikinu kancleriu tokiu sudėtingu momentu – milžiniškas iššūkis. (Plojimai) O pagrindinis iššūkis, kuris buvo, vis dėlto darbų perėmimas. Senasis Seimas sklandžiai baigė darbą, naujasis Seimas sklandžiai pradėjo darbą. Taigi nuoširdus ačiū ir tikiuosi, kad jūsų patirtis ir įgūdžiai taip pat prisidės prie tų lūkesčių, kurie keliami Seimo kanceliarijai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dar kartą sveikinimai.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-36 (pateikimas)
Tęsiame darbą. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XVP-36. Kviečiu pranešėją gerbiamą I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo atveju mes turėtume svarstyti pasiūlymą skirti gerbiamą S. L. Kalėdą, kuris šiuo metu eina Teismo teisėjo pareigas, nes taip buvo nusprendęs praėjęs Seimas. Atitinkamai pasibaigus dabartinei Teismo kadencijai yra siūloma tęsti darbą naują šešerių metų kadenciją. Kaip ir minėjau prieš tai, kadangi iš kolegų klausimų susidariau tokį įspūdį, kad galbūt pats atrankos principas nėra aiškus, bet atranką vykdo komisija. Komisija pateikia pretendentų į teisėjus įvertinimus. Tai neįpareigoja Ministro Pirmininko būtent tokiu eiliškumu teikti kandidatus į teisėjus, tačiau mano pasirinkimas visada buvo toks, kad jeigu komisija įvertino, tai siūloma tiesiog nekvestionuoti komisijos vertinimo ir teikti pasiūlymus taip, kaip surangavo komisija. Ir taip yra šiuo atveju padaryta. Kaip ir minėjau pradžioje pateikdama, daugiausia balų atrankoje laimėjo gerbiama D. Jočienė, kuri jau čia, tribūnoje, stovėjo, ir S. L. Kalėda, kuris jau kartą atranką buvo laimėjęs, būtent praėjusios atrankos metu, ir dabar yra siūlomas skirti naujai šešerių metų kadencijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai premjerei. Tai dabar į tribūną kviečiame S. L. Kalėdą. Prašau.
S. L. KALĖDA. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, džiaugiuosi turėdamas garbės jums prisistatyti tokią simbolišką datą – Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Be abejo, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas taip pat turi svarų indėlį ginant žmogaus teises Europos Sąjungos teisės sistemoje, plėtojant žmogaus teisių jurisprudenciją.
Na, kalbant apie mano kandidatūrą, manau, ją pagrindžia mano daugelio metų patirtis taikant Europos Sąjungos teisę, dirbant Europos Sąjungos teismų sistemoje. Per 25 savo teisininko karjeros metus turėjau galimybę taikyti Europos Sąjungos teisę įvairiose srityse. Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, dirbau Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dalyvavau Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybose. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, daugiau nei 13 metų dirbau Europos Sąjungos teismų sistemoje, ėjau teisėjo padėjėjo pareigas Europos Sąjungos teismuose. Vėliau šešerius metus ėjau Europos Komisijos Teisės tarnybos nario pareigas, atstovavau Komisijoje daugiau kaip 90 bylų prancūzų, lietuvių, anglų kalbomis, taip pat precedentinėse bylose dėl institucinės teisės, ekonominės teisės bylose.
Seimui pritarus ir patvirtinus Europos Sąjungos lygmeniu, praėjusiais metais buvau paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Savo pareigas pradėjau eiti praėjusių metų rugsėjo 27 dieną. Per pirmuosius savo kadencijos metus veiksmingai įsitraukiau į Bendrojo Teismo darbą, dalyvavau nagrinėjant per 100 bylų, iš jų 47 jau išspręstos Bendrojo Teismo sprendimais ir nutartimis, o apie 60 bylų vis dar nagrinėjamos. Taip pat aktyviai dalyvavau diskusijose dėl Bendrojo Teismo reformos.
Eidamas teisėjo pareigas taip pat skiriu didelę reikšmę bendradarbiavimui su Lietuvos teisėjais, teisininkais, akademine bendruomene. Jeigu jūs pritarsite, tikiuosi, turėsiu galimybę toliau tęsti pradėtą darbą Bendrajame Teisme. Ačiū už dėmesį ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums už prisistatymą. Paklausti norinčių nėra. Dėkojame. Tada… Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Europos reikalų komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Grafikas frakcijose yra numatytas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 19 dieną.
12.19 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44. Pranešėjas – M. Katelynas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Minutėlę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Na, iš tiesų projektas parengtas labai skubotai ir jau finalinėje stadijoje, kuomet valstybės tarnybos reforma… jis buvo numatytas valstybės tarnybos reformoje, tai yra tas skubotumas atsispindi ir Teisės departamento išvadoje, kuri yra ilga, labai prasminga. Tikrai ne visi kolegos spėjo susipažinti su Teisės departamento išvada. Tai tikrai prašau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio, kad galėtume susipažinti, perskaityti ir dar kartą apmąstyti, ar tikrai nereikia šio projekto atsiimti iniciatoriams.
PIRMININKAS. Jūsų teisėta valia. Tiktai kitas posėdis bus opozicinių frakcijų, tai šiek tiek sugaišite laiko.
Prašau. Kolegė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽS-KŠSF). Kadangi darbotvarkėje yra Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos kvota šios dienos opozicinėje darbotvarkėje, tai jeigu bus pabalsuota už pertrauką, nors taip ir neįvyks, prašau tuomet įtraukti į opozicinės darbotvarkės vakarinį posėdį šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, darbotvarkė yra patvirtinta. Opozicijos teisė yra siūlyti. Pagal Statutą, jeigu bus balsuota už pertrauką iki kito posėdžio, tai kitas posėdis prasidės 14 valandą ir mes įtrauksime į kito posėdžio darbotvarkę. Gerai.
Prašome balsuoti dėl pasiūlymo. Kas už tai, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio. Prašome balsuoti.
Ačiū, kolegos. Kadangi opozicinės frakcijos vardu, vadinasi, kad būtų pertrauka, reikia penktadalio. Turime 23 – už, 63 – prieš ir 9 susilaikė. Penktadalis yra, daroma pertrauka iki kito posėdžio. 14 valandą sugrįšime prie šio klausimo. (Balsai salėje) Jūsų prašymu perkėlėme, kaip numatyta.
Gerai, kolegos. Kitas klausimas – Seimo narių pareiškimai. Atsiprašau. (Balsai salėje) Tada kviečiame A. Zuoką į tribūną.
Dėl vedimo tvarkos dar M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai mes jau posėdžio darbotvarkę patvirtinome posėdžio pradžioje. Po pietų yra opozicijos darbotvarkė. Jau tuos klausimus, kuriuos norėjome ar papildyti, ar išbraukti iš opozicinės darbotvarkės, atlikome darbotvarkės tvirtinimo metu, todėl klausimas, kuris dabar nukeltas iki kito posėdžio, jau turėtų būti keliamas į kitos dienos posėdį, o ne į opozicinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū, bet, kolegos, prašėte iki kito posėdžio. Labai aiškiai suformulavote klausimą ir už tai buvo nubalsuota.
12.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-17 (pateikimo tęsinys)
Prašome. Klausia J. Sabatauskas. (Balsas salėje) Klausia V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, didelis narkotikų prieinamumas ir vartojimas tampa vis didesne problema Vilniaus mieste ir visoje Lietuvoje ir nesulaukia realios kovos prieš beveik atvirai veikiančius narkotikų prekybos taškus. Gerbiamas kolega, ar iš tikrųjų sankcijos už lindynių laikymą ir objektyvioje pusėje įtrauktas papildomas požymis padės naikinti organizuotas nusikalstamas gaujas, kurios užsiima narkotikų platinimu? Manau, kad ne lindynių įforminimas ir paskui perkėlimas antstoliams beviltiško išieškojimo, o resursų panaudojimas prieš narkotikų platinimą yra tikroji kovos su narkotikų platinimu esmė.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, šis pasiūlymas gimė darbo grupėje, kurią sudarė Vilniaus savivaldybės atstovai, policijos pareigūnai, komisariato vadovai ir visos kitos suinteresuotos šalys. Tai viena iš naudotinų priemonių, kuri įgalintų policijos pareigūnus siekiant užkardyti galimas veiklas, bent jau kas yra pastebėta Vilniuje.
Vilniuje yra tam tikri asmenys, tikrai ne asocialūs, o verslo žmonės, kurie disponuoja ir turi savo nuosavybėje ne vieną butą, kuris nuomojamas išskirtinai tam tikros tautybės žmonėms. Ten vyksta prekyba psichotropinėmis medžiagomis ir vartojimas. Ir bent jau ką teigia policija, ji negali prieš juos imtis kokių nors priemonių. Matyt, kai buvo priimtas įstatymas (čia kalbama apie azartinius lošimus, apie prostituciją, apie alkoholio vartojimą), tuo metu net nebuvo narkotikų kaip problemos, o šiuo metu yra nemažai tokių atvejų, kai kaimynai skundžiasi lygiai taip pat daugelyje Lietuvos miestų. Susirenka kažkas, alkoholio nevartoja, vartoja kažką – psichotropines medžiagas, o policija negali išrašyti baudų turto savininkui. Aišku, yra tos lindynės, kur galbūt sudėtinga ką nors paimti, bet yra jau šiandien kaip ir verslo rūšis, kuri fiksuota būtent policijos ir darbo grupės. Čia vienas instrumentas, bet, aišku, jisai visų problemų neišspręs. Čia faktas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia V. Sinica.
V. SINICA (MSNG). Ačiū už projektą. Aš visiškai jį palaikau ir kviečiu kitus palaikyti. Man irgi teko jį pasižiūrėjus kalbėtis su policijos atstovais ir visi jie sakė, kad tai yra aktualu ir reikalinga. Vienareikšmiškai negalėčiau sutikti su anksčiau kalbėjusiais, kad čia tik asocialių asmenų kažkokia problema, tai yra platesnio masto problema. Tai, kad dabar dėl psichotropinių medžiagų lindynių statusas neįmanomas, yra nesusipratimas ir klaida, kurią reikia taisyti.
Ko aš norėčiau paklausti. Jūs akcentuojate daugiausia Vilnių, kad Vilniuje to reikėtų. Aš iš tų pačių policijos atstovų, su kuriais bendravau, išgirdau, kad jiems dabar dėl etatų trūkumo, dėl realiai dirbančių žmonių trūkumo tiesiog neužtenka jėgų ir laiko užsiimti tokio pobūdžio atvejų tyrimais ir pradėti bylas. Ar matote tokią problemą, kad net nespės kreipti dėmesio į tokius atvejus?
A. ZUOKAS (MSNG). Iš tikrųjų tai yra ne Vilniaus problema, tai visos Lietuvos. Kolegos, kurie pasirašė šitą įstatymo projektą, gerbiamas V. Šeršniovas, kuris yra iš Utenos, tą pačią problemą mato. Taigi problema yra šiandien nacionalinė. Pareigūnų arba laiko, kiek, sakykime, yra skiriama, tai iliustruosiu konkrečiu pavyzdžiu. Imkime Markučius Vilniaus mieste, kurį gerai pažįstu. Gyventojų skundų dėl realiai matomų asmenų, kurie atvažiuoja arba perka narkotikus ir vartoja, per dieną dešimtys. Policija pastoviai važiuoja, kažką daro, nedaro, leidžia daug laiko. Kaip sako policijos pareigūnai, duokite mums instrumentus.
O vienas iš jų yra šita, atrodytų, nedidelė įstatymo pataisa, kuri leistų efektyviau panaudoti ir darbo laiką, ir pasiekti tam tikrą efektyvumą. Sakyčiau, ši pataisa leistų efektyviau panaudoti jų laiką, negu tik važinėti ir gąsdinti atvažiuojant su žiburėliais – išsiskirstykite iš tos vietos. Čia jau savininkai bent jau turėtų konkrečią atsakomybę, mokėtų baudą. Baudų dydis, kai kas sako, gal reikia didinti. Be abejo, komitetuose svarstant galima jas didinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena, aš čia. Kad galėtume taikyti įstatymo nuostatas, taikyti administracinę atsakomybę, būtina žinoti, kada nekilnojamojo turto objektas arba vietovė yra pripažįstama lindyne. Ar yra kur nors apibrėžta, kada būtent vietovei suteikiamas lindynės statusas ir kokie kriterijai nustatyti? Kas konstatuoja, kad turtinis vienetas, vietovė yra lindynė?
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkui už gerą klausimą. Paprastai po kartotinių kaimynų arba aplinkos pranešimų policijai policija, atvykdama ir dalyvaudama, ir matydama realią aplinką ir vykdomą veiką, priima tokius sprendimus. Juos gali inicijuoti, be abejo, taip pat ir seniūnijos, ir savivaldybės gali inicijuoti procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas. Nematome jo šiuo metu salėje. Tada klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti jūsų dėl paties įstatymo įgyvendinimo. Žinome, kad trūksta pareigūnų pajėgų. Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų pereiti prie tokios policijos pertvarkos, kad būtų grąžinti seniūnijos inspektoriai, kurie tikrai galėtų tas teritorijas prižiūrėti ir turėtų didesnes galimybes stebėti visa tai, kur yra tos landynės ir kaip efektyviau tvarkytis? Nes būtent prevencijos ir trūksta. Ačiū.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Geras ir aktualus klausimas. Irgi galiu, kaip buvęs vadovas, lyginti laikotarpį, kada buvo vadinamieji įgaliotiniai, ir kai jų neliko. Tai policijos artumas, būnant toje bendruomenėje, kurioje ji dirba, arba priskirtoje teritorijoje, mano manymu, buvo geresnė situacija negu dabar, kai tokio policijos prisirišimo prie konkrečios teritorijos kaip ir nėra. Tema gera, bet čia, matyt, reikėtų jau kalbėti apie kitus įstatymus ir policijos reformą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pereiname prie priėmimo. (Balsas salėje) Taip, po pateikimo už ir prieš kalbančių dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
Kitas… (Garso įrašo negirdėti)
12.32 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Į tribūną kviečiame A. Skardžių. Prašome.
A. SKARDŽIUS (NAF). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Lietuvoje išties didelė šventė – suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ gruodžio 6 dieną oficialiai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe! Singapūro vėliavą pakeitė lietuviška trispalvė. Suskystintų dujų terminalas neabejotinai yra strateginis, didelės svarbos projektas, prisidėjęs prie dujų tiekimo diversifikavimo ir tam tikru laiku padėjęs užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą. Po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo ir terminalo geopolitinė reikšmė. Tai šviesioji SGD terminalo pusė.
Tačiau yra ir kita, šešėlinė, dažnai nematoma, specialiai slepiama, kartais net su korupcijos ir nepotizmo atspalviu. Po dešimties nuomos metų operatorė, valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą planuoja išpirkti, pagal sutartyje numatytą kainą, už daugmaž 145 mln. eurų iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG Ltd“. Tam yra suteikta Šiaurės investicijų banko paskola.
Tačiau kalbant viską iš eilės, labai svarbu būtų prisiminti pačią pradžią, kaip viskas vyko. Dar 2008 metų G. Kirkilo Vyriausybė ir „Achema“ įsteigė bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“. Tačiau, neilgai trukus, po konservatorių atėjimo į valdžią ir suformavus A. Kubiliaus Vyriausybę, pirmasis jų darbas buvo 2008 m. lapkričio 17 d. pradėti užsakytus teisėsaugos institucijų veiksmus, tai yra kratas „Achemoje“, Ūkio ministerijoje, ir sužlugdyti šį projektą, tiesiog perimti projektą į savo rankas. Ilgus metus vyko teisminiai procesai, pareigūnai gynė savo teises, kol galų gale 2015 metais Aukščiausiasis Teismas visus pareigūnus išteisino ir konstatavo, kad žala buvo padaryta būtent Lietuvai, kad terminalas ilgą laiką nebuvo pradėtas įgyvendinti. Tačiau A. Kubiliaus Vyriausybė neleido laiko veltui, intensyviai pradėjo kurti savo Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, kurio įgyvendinimas buvo patikėtas R. Masiuliui, save užsirekomendavusiam kaip „Leo LT“ likvidatoriui. 2010 metų gegužę jis buvo paskirtas „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi. Tada viskas rutuliojosi ypač sparčiu tempu. Jau 2012 m. vasario 29 d. Vyriausybė suteikė teisę „Klaipėdos naftai“ įgyvendinti šį projektą. Projektas buvo įgyvendinamas, kaip buvo teigiama pažymoje, savo iniciatyva „Klaipėdos naftos“. Privataus juridinio asmens iniciatyva. Valstybės lėšų atseit nereikės. 2012 m. birželio 12 d. Seimas priėmė specialų įstatymą (tai yra A. Kubiliaus Vyriausybės) staiga kaštus socializuoti, tai yra permesti visiems mūsų vartotojams.
Kiek gi kainavo tas terminalas Lietuvos žmonėms? Štai prabėgo penkeri metai. Valstybinis reguliuotojas suskaičiavo, kad sumokėta suma yra nei didelė, nei maža – 662 mln. Į šią sumą buvo įskaičiuoti laivo-saugyklos nuomos kaštai, įgulos išlaikymo, valdymo, laivo remonto, aptarnavimo mokesčiai ir kiti papildomi kaštai. Tai yra dviejų laivų kaina. Vieno laivo kaina, kaip žinome, – 250 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, pagal to meto kursą, – 220 mln. eurų. Tiek kainavo „Hoegh LNG Ltd“ kompanijai laivas, jis buvo įregistruotas Bermudų salyne, jo savininkai buvo Kipre. Dar 200 mln. mes per dešimt metų sumokėjome už tą sutartį, kurios aprašą pasirašė dar pats A. Kubilius jau po rinkimų, kai buvo formuojama A. Butkevičiaus Vyriausybė.
Dėl būtinojo kiekio dujų pirkimo terminalui aprašo. Iš įmonės „Statoil“ dujos buvo perkamos didesne negu rinkos kaina. Kiekis labai mažas – 330 mln. kub. metrų. Bet buvo permokama vidutiniškai po 20 mln. kiekvienais metais. Štai mes jau turime ir trečio laivo kainą. Už tris laivus susimokėjome iki šios dienos. Ačiū krikštamotei šio projekto (bent jau save taip vadina ponia D. Grybauskaitė) ir visiems projekto autoriams.
Dabar viskas prasideda iš naujo. Turime 300 mln. paskolą, paimtą jau iš to minėto banko. Kas toliau vyks? Toliau vyks tos paskolos grąžinimas ir, be abejo, palūkanos iki 2044 metų. Laivą išpirkome. VERT’as paskaičiavo, kokią kainą mokėsime nuo sausio 1 dienos, tai yra už 2025 metus. Terminalo kaštai sieks 59,6 mln. eurų be PVM’o, tai yra bus beveik 0,5 mln. eurų didesnė nei 2024 metais. Taip mes iki 2044 metų mokėsime palūkanas, grąžinsime dar realiai už ketvirtą laivą. Štai kokie kaštai sumokėti. Manau, kad buvo galima labai tikslingai įsigyti karinį laivyną, užtikrinti ir karinį jūrų saugumą, ir turėti energetinį saugumą už tuos pačius pinigus. Aš manau…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. SKARDŽIUS (NAF). …čia didžiausia problema, spręskite patys. O „Achemos“ išties labai sudėtinga situacija. Tai didžiausias mokėtojas. Jeigu tikslas buvo sužlugdyti „Achemą“, tai tas tikslas yra pasiektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Turime dar šiek tiek laiko iki rytinio posėdžio. Gal mes galėtume iš popietinio posėdžio paimti? Jeigu sutinkate, tai siūlau 2-7 klausimą.
12.41 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4176 (pateikimas)
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4176. Į tribūną kviečiu pranešėją A. Bagdoną. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę pristatyti su kolegomis parengtą įstatymo projektą. Gerbiami kolegos, šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 10 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl kurių nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos. Galiojantis griežtas teisinis reglamentavimas nustato nepagrįstai perteklinę privalomą sąlygą kaip absoliutų pagrindą, neleidžiantį skirti lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra pateikusios finansinės ir veiklos ataskaitų – pabrėžiu – teisės aktų nustatyta tvarka. Tad, pavėlavus pateikti ataskaitą nors vieną dieną, organizacijoms absoliučiai ir be jokių išimčių užkertamas kelias dalyvauti įvairiuose projektuose ar konkursuose. Taip nepagrįstai apribojama ypač mažesnių regioninių organizacijų veikla, kurios ne visada turi pakankamų buhalterinių žinių, kompiuterinių įgūdžių ar galų gale žmogiškųjų resursų, kad laikytųsi terminų.
Šis įstatymo projektas parengtas drauge su NVO koalicija ir NVO teisės institutu. Tad kviečiu palaikyti įstatymo projektą, pradėti šio įstatymo projekto svarstymą, palengvinti ypač mažųjų NVO administracinę naštą, o pateikus ataskaitas sudaryti galimybę dalyvauti projektuose. Duosiu vieną iš pavyzdžių. Dabar yra dvigubas reglamentavimas. Visų pirma nevyriausybinės organizacijos nuo įvykusio visuotinio susirinkimo dienos, kai yra pristatomos ataskaitos, per 1 mėnesį turi jas pateikti ir VMI. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija metų pradžioje, sausio mėnesį, sausio 15 dieną, susirenka. Vadinasi, pagal vieną įstatymą, jos turi pateikti iki vasario 15 dienos ataskaitas, pagal kitą įstatymą, jos gali pateikti iki gegužės 30 dienos. Yra dvigubas reglamentavimas. Tai noras būtų tą sutvarkyti, kad būtų labai aiški data, iki kada galima pateikti ataskaitas ir gauti valstybės finansavimą vienam ar kitam projektui įgyvendinti. Laukčiau jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausti jūsų nori R. Baškienė. Prašau, Rima. Nematyti. Tada kitas klausia S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už žodį. Tikrai, manau, iniciatyva reikalinga, nes kalbant ypač apie mažąsias NVO, apie visus mechanizmus, kaip jos pretenduoja į vieną, į kitą finansavimą, galų gale kaip viešasis sektorius mato NVO kaip partnerius, vis perleisdamas daugiau funkcijų ir pirkdamas, jeigu taip galima pasakyti, paslaugų, tai manau, kad iniciatyva gera. Bet ar neteko svarstyti, nes yra ir daugiau įvairių biurokratinių kliūčių, tarkime, susijusių ir su darbo teisės visokiais pažeidimais galimais ir panašiai, kai irgi tie reikalavimai yra gana griežti ir kartais net priveda prie to, kad vienos ar kitos NVO dėl gana menkų nusižengimų turi tiesiog užverti duris.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, kolega, už gerą klausimą ir iš tikrųjų teisingas įžvalgas. Man atrodo, ši Seimo kadencija turėtų dar didesnį dėmesį skirti būtent nevyriausybiniam sektoriui, tai biurokratinei naštai mažinti, nes šis sektorius iš tiesų sukuria labai didžiulę pridėtinę vertę. Mes patys matėme pandemijos metu, kokią didžiulę pridėtinę vertę kūrė ir padėjo žmonėms tuo metu išgyventi. Galų gale Ukrainoje karo akivaizdoje ženkliai prisidėjo visos nevyriausybinės organizacijos, tai jos reaguoja žaibiškai ir tikrai kuria didžiulę pridėtinę vertę. Todėl manau, kad biurokratijos mažinimas šiame sektoriuje turėtų būti vienas iš prioritetų šiam parlamentui.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju pranešėjui. Ačiū, kad keliate nevyriausybininkams aktualius klausimus. Bet mano klausimas, ar su tokiomis įstatyminėmis nuostatomis, pasiūlymais, kuriuos teikiate dabar, mes nesukursime tokių įdomių precedentų, kad nors reikalaujame veiklos ataskaitų, finansinių rinkinių, bet kažkuria prasme leidžiame netgi pačiame įstatyme jų neteikti, nes nepateikusios organizacijos kažkuria prasme niekuo nerizikuoja ir gali toliau dalyvauti projektinėje veikloje? Man atrodo, jeigu atmintis neapgauna, būtent tų veiklų ataskaitų ir finansinių rinkinių reikalavimas ir atsirado tam, kad nevyriausybinė organizacija, ketinanti dalyvauti projekte ar panašiai, atitiktų, pavadinkime taip, patikimumo kriterijų. Tai ar negalvojate, kad priėmus galbūt siekiant gerų tikslų galima padaryti meškos paslaugą ir, na, paleisti tą sistemą apskritai?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už pastabas ir pastebėjimus, tačiau, kaip ir minėjau, šis įstatymo projektas rengtas kartu su NVO koalicija ir su NVO teisės institutu. Jie susiduria su tikrai pertekline biurokratine našta, nes, kaip ir minėjau, reglamentavimas yra dvejopas, o man atrodo, kad turėtų būti labai aiškus vienas reglamentavimas.
O ar nepaskatins neteikti ataskaitų? Tikrai ne, nes pagal visai kitus įstatymus yra prievolė teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas iki gegužės 30 dienos, o prievolių nesilaikymas užtraukia tam tikrą atsakomybę vienai ar kitai nevyriausybinei organizacijai, galų gale jinai gali būti net panaikinta, jeigu jinai neteiks ataskaitų apie savo veiklą ir panaudotas lėšas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti taip pat nori V. Šeršniovas. Prašau.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū. Kaip pats nemažai metų dirbęs Jaunimo reikalų taryboje, tai jūsų iniciatyvą sveikinu. Aš va čia, čia, tiesiai žiūrėkite, matote? Tiktai toks yra klausimėlis. Jūs minite, kad dažnai būna, kad iki gegužės 30 dienos organizacijos nespėja paduoti dokumentų dėl savo, sakykime, nekompetencijos, besimokymo vykdyti projektus ir panašiai. O ar galėtų vėliau į tokį finansavimą pretenduoti organizacijos, kurios išvis nepateikia jokių ataskaitų? Galbūt yra saugiklis, pavyzdžiui, ne iki gegužės 30 dienos, kaip privalo, bet, tarkime, gal iki birželio 30 dienos vėluoti galima? Tai šiuo klausimu gal galite atsakymą duoti?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už jūsų klausimą ir įžvalgas. Man atrodo, pradžioje reikėtų sutvarkyti tą dvejopą reglamentavimą, kad pradžioje ta diena būtų nustatyta bent iki gegužės 30 dienos, iki kada turi būti pateikta ataskaita, nesvarbu, kada vyko visuotinai, suvienodinti teisės aktus. Ar terminas turėtų būti nustatytas po gegužės 30 dienos, kiek gali vėluoti ta organizacija, kad galėtų pretenduoti, apeliuoti į savivaldybės ar valstybinės institucijos tam tikrą paramą, tai galima būtų, jeigu po pateikimo stadijos bus pritarta šiam įstatymo projektui, jį tobulinti. Aš manau, jeigu TTK jį svarstys, jisai patobulins apskritai, ras geriausią sprendimą svarstymo stadijoje, tiesiogiai išgirdęs būtent nevyriausybinių organizacijų siūlymus svarstymo metu, bet priklausys, ar parlamentas pritars tam po pateikimo, ar nepritars. Bet jūsų pastaba yra gera. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Po pateikimo bendru sutarimu pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijos metu.
12.49 val.
Informaciniai pranešimai
Dar keletas pranešimų, gerbiami kolegos. Pranešimas apie Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupės įkūrimą. Pirmininku išrinktas T. Martinaitis, pavaduotoju – A. Pocius. Taip pat yra įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė. Grupės pirmininke išrinkta J. Zailskienė, pavaduotoju – V. Rakutis. Taip pat yra įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė. Pirmininku išrinktas E. Zingeris, pavaduotoja – J. Rojaka.
Žodis suteikiamas R. Sinkevičiui.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Iš tos pačios serijos. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau, kad Tarpparlamentinių ryšių su Omanu grupė susirinktų tuoj pat po rytinio posėdžio pabaigos čia, salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau bičiulio R. Vyžinto pranešimas.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupę kviečiu susirinkti prieš vakarinį posėdį čia, prie tribūnos, 13 val. 55 min., na, gal 13 val. 53 min. Tokia informacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat S. Čaplinskas.
S. ČAPLINSKAS (LSDPF). Analogiškai, gerbiami bičiuliai, yra netgi trys Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupės sąrašai, tai gal visi kartu į bendrą sąrašą sujungdami taip pat susirinkime čia, sakykime, priekyje.
PIRMININKAS. Kada?
S. ČAPLINSKAS (LSDPF). Dabar, iš karto, kai baigsis.
PIRMININKAS. Gerai, visi girdėjo. Taip pat Tarpparlamentinių ryšių su Indijos Respublika grupė iš karto po posėdžio pabaigos susirenka čia, dešinėje pusėje prieš tribūną.
Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.