|
1.
|
|
|
105
|
Argumentai:
Pritartina
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – NENS)
įvardintai problematikai, kad Lietuvai reikia didelių apimčių (iki 11 TWh)
lankščios elektros energijos generacijos pajėgumų po 2030 m., siekiant
įgyvendinti aukštos pridėtinės vertės vandenilio ekonomikos sukūrimą.
Tačiau svarbu
įvertinti, kad ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (toliau -
MBR) technologija šiuo metu nėra komerciškai naudojama, todėl NENS numatytos
nuostatos kelia riziką palikti valstybę be plano dėl papildomos lanksčios
generacijos veiksmų, jei MBR technologija demonstraciniuose projektuose
pasirodys nepasiteisinusi.
Šiuo metu
panašiame technologinės brandos lygmenyje yra ne tik MBR, bet ir branduolinės
sintezės reaktoriai, gilioji (karštoji) geotermija, aitvarų principu
dirbančios vėjo elektrinės, dumblių ir kitos biomasės iš nemaistinių žaliavų
elektrinės, kuro celės su vandenilio saugojimo technologijomis ir kitos
perspektyvios inovatyvios energijos gamybos technologijos.
Atsižvelgiant į
tai, siūloma neapsiriboti vien tik branduolinės energetikos plėtros galimybėmis,
bet įtvirtinti siekį plėtoti ir kitas inovatyvias energijos gamybos
technologijas.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu tvirtinamo
NENS 105 punktą ir išdėstyti jį taip:
„105. Siekiant tikslo 100 proc. klimatui
neutrali energija Lietuvai ir regionui, bus įgyvendinami šie uždaviniai:
105.1. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje
zonoje Baltijos jūroje užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių plėtrą ir
energetinio centro sukūrimą;
105.2. užtikrinti AEI plėtrą sausumos
teritorijoje, pagrindinį dėmesį teikiant vėjo ir saulės šviesos energijos
elektrinių plėtrai ir užtikrinant optimalų elektros tinklų pajėgumų vystymą;
105.3. pasirengti galimai
branduolinės energetikos plėtrai, įvertinant saugių ketvirtosios kartos MBR
statybos perspektyvas Lietuvoje;
105.43. užtikrinti vandenilio ir
išvestinių vandenilio produktų panaudojimo plėtrą;
105.54. užtikrinti, kad šilumos
energijos sektorius atsisakytų taršaus kuro naudojimo ir pereitų prie AEI, ir
skatinti vėsumos sektoriaus plėtrą;
105.65. skatinti transporto
sektoriaus perėjimą prie netaršių transporto rūšių ir kuro.“
|
|
2.
|
|
|
122-131
|
Argumentai:
Žr. argumentus
aukščiau.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu tvirtinamo NENS skyrių „Branduolinės
energetikos plėtros galimybės“ ir jį išdėstyti taip:
„Branduolinės
Inovatyvios energetikos plėtros galimybės
122. Valstybėms įgyvendinant energetikos
sistemų pokyčius ir pereinant nuo iškastinio kuro prie netaršių energijos
šaltinių, didėja naujos, efektyvios, mažai arba visai ŠESD neišskiriančios ir
valdomos elektros energijos gamybos poreikis, kuris iš naujo verčia
pažvelgti į branduolinės energetikos perspektyvą. Vertinant Lietuvos
poreikius elektros energetikos sektoriuje po 2030 m., siektina inovatyvių
lanksčių pajėgumų papildoma galia turėtų būti 0,5 GW (pagaminant apie 3,5 TWh
elektros energijos per metus) ir nuosekliai išaugti iki 1,5 GW (pagaminant iki
(arba) apie 11,2 TWh elektros energijos per metus).
123. Pagal statybos laikotarpį,
naudojamas technologijas ir apsaugos priemones branduoliniai reaktoriai
skirstomi į keturias kartas. Pirmajai kartai įprastai priskiriami pirmieji
komerciniai prototipiniai reaktoriai, pastatyti XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmetyje. Numatoma, kad naujausios ketvirtosios
kartos branduoliniai reaktoriai bus pradėti eksploatuoti 2030 m. pradžioje,
tačiau Prancūzijos Respublikoje, Jungtinėje
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, JAV, Japonijoje
ir kitose valstybėse yra sukaupta nemaža panašios technologijos reaktorių
projektavimo ir eksploatavimo patirtis. Todėl reikalinga įvertinti šiuo metu pasaulyje besivystančių iki komercinio
brandos lygio energijos gamybos technologijų panaudojimo perspektyvas
Lietuvoje: ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius, branduolinės
sintezės reaktorius, giliosios (karštosios) geotermijos elektrines, aitvarų
principu dirbančias vėjo elektrines, dumblių ir kitos biomasės iš nemaistinių
žaliavų elektrinės, kuro celių elektrines su vandenilio saugojimo
technologijomis ir kitas perspektyvias inovatyvias energijos gamybos
technologijas, kurios yra naudojamos demonstraciniuose projektuose.
124. Planuojami ketvirtosios kartos
branduoliniai reaktoriai turėtų pasiekti dar geresnius branduolinės saugos ir
patikimumo rodiklius, didesnį efektyvumą ir ekonominį konkurencingumą,
palyginti su ankstesnių kartų reaktoriais, juos eksploatuojant susidarytų
mažesnis kiekis branduolinių atliekų. Ketvirtosios kartos branduolinius reaktorius
naudojant su pažangiu branduolinio kuro ciklu, kuriame branduolinis kuras
perdirbamas ir panaudojamas pakartotinai, iki 100 kartų pagerina urano
panaudojimą ir gerokai sumažina radioaktyviųjų atliekų kiekį, jų
radioaktyvumą, panaikina poreikį panaudotą branduolinį kurą padėti į giluminį
atliekyną, sumažina branduolinių medžiagų platinimo grėsmes. Viena iš perspektyviausių
branduolinės energetikos krypčių yra ketvirtosios kartos branduoliniams reaktoriams
priklausantys MBR, kurie dėl santykinai nedidelės galios, reaktoriaus
technologijos ir jame įdiegtų pasyvių saugos priemonių leidžia avarinio
planavimo zoną sutapatinti su elektrinės aikštelės teritorija. Komerciniai ketvirtosios
kartos MBR gali būti pradėti statyti iki 2030-ųjų metų ir pradėti komerciškai
ateinantį dešimtmetį. Tuo tikslu, iki 2027 m. pabaigos turi būti
parengta perspektyvių inovatyvių energijos gamybos technologijų pritaikymo
Lietuvoje studija, kuri apimtų visų technologijų, nurodytų 123 punkte,
panaudojimo ir plėtros galimybių analizę bei perspektyvių alternatyvų
palyginimą. Būtina įvertinti visų perspektyvių inovatyvių energijos gamybos
technologijų galimą veiklos modelį Lietuvoje ir jo įtaką AEI plėtrai,
elektros energetikos sistemos balansavimo potencialą, savikainą, projektams įgyvendinti
reikalingų lėšų šaltinius, įskaitant subsidijų poreikį ir jų dydį, projektų
įgyvendinimo terminus, kuro ar energijos šaltinių tiekimo grandinės saugumą,
teisinę energijos technologijos vystymo ir saugos užtikrinimo bazę, galimybes
panaudoti esamą infrastruktūrą, saugos reguliavimo infrastruktūrą, žmogiškųjų
išteklių poreikį ir kitus aspektus.
125. Vienas iš svarbiausių ketvirtosios
kartos MBR privalumų – galimybė lanksčiai reaguoti į pokyčius elektros
energetikos sistemoje ir prisitaikyti prie gamybos iš AEI kiekio. Dalis
kuriamų MBR galės kaupti branduolinio reaktoriaus išskiriamą šilumą šalia
esančioje šilumos saugykloje (pavyzdžiui, išlydytų skystų druskų) ir prireikus
išnaudoti šią šilumą elektros energijos gamybai, padidinant turbinos galią.
Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, apie 350 MW galią turinčio MBR turbina, pasinaudodama
šiluma, sukaupta šilumos saugykloje, galėtų veikti nuo 100 iki 500 MW
generuojamos galios rėžiuose priklausomai nuo kainų elektros energetikos
rinkoje, taip pat poreikio balansuoti AEI ir kitų elektros energetikos
sistemos poreikių. Siekiant užtikrinti adekvačią elektros energijos
gamybą ir patikimą prieinamą galią elektros energetikos sistemos poreikiams,
pasirinktų inovatyvių technologijų veiklos pradžia turėtų būti planuojama nuo
2038 m. iki 2044 m., nuosekliai pastatant nuo 0,5 iki 1,5 GW galios
pajėgumus. Priklausomai nuo studijos rezultatų iki 2030 m. Lietuvos
Respublikos Seimui bus teikiami šios strategijos pakeitimai ir/ arba kiti
būtiną teisinį reguliavimą pasirinktų inovatyvių technologijų panaudojimui
užtikrinantys teisės aktų projektai.
126. Atsižvelgiant į vykstančius
technologinius pokyčius branduolinėje energetikoje, būsimą elektros energijos
poreikį Lietuvoje ir valdomos elektros energijos gamybos poreikį, Lietuvoje
turi būti svarstoma išnaudoti ketvirtosios kartos MBR suteikiamus privalumus.
MBR technologijos potencialas suteikia galimybę užtikrinti elektros energetikos
sistemos balansavimo poreikius laikotarpiais, kai nebus elektros energijos iš
AEI, tačiau elektros energijos vartojimas išliks aukštas.
127. Vertinant Lietuvos poreikius
elektros energetikos sektoriuje po 2030 m., siektina MBR bendra elektrinė galia
iš pradžių turėtų būti 0,5 GW (pagaminant apie 3,5 TWh elektros energijos per
metus) ir nuosekliai išaugti iki 1,5 GW (pagaminant iki (arba) apie 11,2 TWh
elektros energijos per metus). Siekiant užtikrinti adekvačią elektros
energijos gamybą ir patikimą prieinamą galią elektros energetikos sistemos
poreikiams, MBR veiklos pradžia turėtų būti nuo 2038 iki 2044 m., nuosekliai
pastatant nuo 0,5 iki 1,5 GW galios branduolinius reaktorius.
6 pav. MBR
vystymo laikotarpis
 
128. Šiuo metu Lietuvoje yra
sukaupta žinių, kompetencijų ir patirties branduolinės energetikos srityje,
tačiau specialistų vidutinis amžius didėja ir tokių gebėjimų poreikis mažėja
(išskyrus IAE eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą),
todėl šie gebėjimai nyksta. Lietuvoje jau paruošta teisinė bazė branduolinei
energetikai dėl anksčiau eksploatuotos IAE, veikia atominės energetikos
saugos priežiūros institucija – Valstybinė atominės energetikos saugos
inspekcija bei dėl anksčiau planuotos vystyti Visagino atominės elektrinės
projekto yra išžvalgytos tinkamos branduolinei energijai vystyti teritorijos,
atlikti kiti parengiamieji darbai.
129. Planuojant galimą branduolinės
energetikos plėtrą Lietuvoje, esamas mokslinis potencialas, branduolinės
energetikos saugos užtikrinimo infrastruktūra, turimas pasiruošimas ir
žmogiškieji ištekliai turi būti išsaugoti ir plėtojami, siekiant juos
panaudoti naujų branduolinių elektrinių ir šiuo metu vykstančių branduolinės
energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų ir
panaudoto branduolinio kuro tvarkymo projektuose.
130. IAE teritorijoje ir aplink ją
esanti infrastruktūra (330/110 kV skirstykla, esanti šalia IAE, ir ją su
likusia Lietuvos elektros energetikos sistema jungiančios aukštos įtampos
perdavimo linijos, keliai, geležinkelio linija, jungianti IAE sklypą su
Dūkšto stotimi, ir kt.) gali būti pritaikyta naujiems lanksčių ir tvarių branduolinių
elektrinių projektams įgyvendinti, valstybei nuosavybės teise priklausantys
žemės sklypai, esantys šalia IAE aikštelės (įvertinti, kaip potencialiai
tinkantys branduolinės elektrinės statybai, Visagino atominės elektrinės
projekto apimtyje), prižiūrimi ir saugomi galimiems tvarių branduolinių
elektrinių projektams, tačiau vertinant potencialias vietas galimiems
branduolinių elektrinių projektams ateityje, reikia neapsiriboti IAE teritorija,
o įvertinti visas potencialias teritorijas Lietuvoje.
131. Siekiant, kad ketvirtosios kartos
MBR Lietuvoje būtų pradėti eksploatuoti 2038 m., iki 2027 m. turi būti
parengta preliminari ketvirtosios kartos MBR verslo modelio analizė ir
plėtros galimybių vertinimas. Būtina įvertinti ketvirtosios kartos MBR
projektų Lietuvoje veiklos modelį ir jo įtaką AEI plėtrai, elektros
energetikos sistemos balansavimo potencialą, savikainą, projektams įgyvendinti
reikalingų lėšų šaltinius, įskaitant subsidijų poreikį ir jų dydį, projektų
įgyvendinimo terminus, branduolinio kuro tiekimo grandinės saugumą, teisinę
branduolinės energetikos vystymo ir saugos užtikrinimo bazę ir saugos
reguliavimo infrastruktūrą, galimybes panaudoti esamą branduolinės
energetikos infrastruktūrą, žmogiškųjų išteklių poreikį ir kitus aspektus.
Priklausomai nuo preliminaraus ketvirtosios kartos MBR verslo modelio ir
vertinimo rezultatų, Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti galės būti teikiamas
įstatymo dėl naujos branduolinės elektrinės statybos projektas, kuris sukurtų
prielaidas ketvirtosios kartos MBR projektams įgyvendinti.“
|