LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-348

 

 

2021-12-08  Nr. 106-P-48

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-17

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

 

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-03-17

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.

 

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,

2021-04-02

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, R. Jurkevičius, 2021-04-21

 

 

 

Argumentai:

Vykdomi konkursai ir sudaromos terminuotos darbo sutartys su gydytojais, slaugytojais, kineziterapeutais, sudaro sąlygas pritraukti didelį kiekį jaunų, naujai besidarbinančių specialistų, kurių motyvacija, mobilumas, praktika kitose šalyse, užtikrina, kad būtų teikiamos aukščiausio lygmens, sudėtingiausios ir moderniausios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, kadencija užtikrina, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai ir tai nėra didelė administracinė našta organizuoti konkursus.

Dabartinis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiktų gydytojai specialistai, kurie kaip mokslininkai patys ir kuria (prisideda) prie medicinos mokslo pažangos. Pakeitus šį reglamentavimą ir įvedus neterminuotas darbo sutartis, būtų ženkliai apsunkintos Kauno klinikų galimybės kartu su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu vykdyti mokslinius tyrimus ir juos diegti klinikinėje praktikoje, užtikrinti, kad asmenins būtų suteikiamos aukščiausios kokybės, naujausiais laimėjimais pagrįstos sveikatos priežiūros paslaugos. 

Kartu iškiltų grėsmė ir integruotai veiklai kartu su universitetu. Mokslinės ir praktinės veiklos integralumas Kauno klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete struktūriškai įgyvendinamas per jungtinius struktūrinius padalinius ir bendrus darbuotojus. Kadencijų panaikinimas galimai sąlygotų susidarymą situacijos, kada tokias jungtines pareigybes tektų panaikinti.

Taip pat nesutinkame su projekto aiškinamojo rašto argumentais, jog ,,universiteto ligoninių medikams <...> nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu  lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“, nes konkurso pretendentai turi atitikti ne tik minimalius gydytojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bet yra sprendžiamas jų galimybės ir potencialas teikti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno klinikos neturi duomenų, kad dėl darbo sutarties terminuoto pobūdžio blogėja kreditų išdavimo sąlygos.

Pasiūlymas:

Nepritarti įstatymo projektui naikinančiam universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimui į darbą viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.

Nepritarti

Komiteto nuomone, dabar galiojančią universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką reikia tobulinti.

2.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, V Lesauskaitė, 2021-05-03

 

 

 

Argumentai:

Universitetų vertinimu, sveikatos priežiūros specialistų kadencijų panaikinimas universiteto ligoninėse iš esmės pažeistų šiuo metu universitetuose studijuojančių studentų, rezidentų ir doktorantų teisėtus lūkesčius, turėtų neigiamai kritinę įtaką šių asmenų įsidarbinimo galimybėms bei galimai ženkliai prisidėtų prie absolventų emigracijos dėl nesančių ar ypatingai apribotų įsidarbinimo bei karjeros galimybių universiteto ligoninėse. Be to, didesnis prioritetas galimai būtų suteiktas ne iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančiam reikalavimui garantuoti asmens teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą realizavimą, o vienos socialinės grupės (šiuo metu darbo sutartis universiteto ligoninėse turinčių sveikatos priežiūros specialistų) interesams.

Pažymėtina, kad jau pati teisinė bazė ir teikiamų paslaugų pobūdis universiteto ir ne universiteto ligoninėse yra iš esmės skirtinga. Sveikatos priežiūros įstaigos teikia aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas, užsiima ne tik diagnostika ir gydymu, bet taip pat yra medicinos mokslų ir studijų klinikinė bazė.

Akcentuotina, kad teismas bylose konstatuoja, jog galiojančios sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai.

Be to, terminuotumo kuriama pridėtinė vertė neatsiejama ir nuo tiesioginės naudos pacientui – periodiškai vykstantis kvalifikacijos įvertinimas ir tuo paremta specialistų atranka  garantuoja geriausią įmanomą paslaugos kokybę, o specialistą motyvuoja nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, taikyti naujausius gydymo metodus.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, vertintina, kad Projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reglamentavimas (sveikatos priežiūros specialistų terminuotų kadencijų universiteto ligoninėse panaikinimas) galimai koreliuoja su konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamais proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tuo tarpu, esamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos sudaro prielaidas periodiškai garantuoti, kad į nurodytas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi ir profesionaliausi specialistai, o universitetams – tokius specialistus parengti, šiems – turėti teisėtus ir pagrįstus lūkesčius šias žinias pritaikyti, nuolat kelti kvalifikaciją, tobulėti, siekiant laimėti periodiškai vykstančius konkursus ir sudaryti 5 metų terminuotas darbo sutartis.

Nepritarti

Komiteto nuomone, dabar galiojančią universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarką reikia tobulinti.

3.

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos F. Jankevičius, 2021-05-07

 

 

 

Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, vertinimu Įstatymo projektas atmestinas kaip netikslingas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu nustatyta, kad universiteto ligoninė - viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Tai yra įstatymu nustatyta universiteto ligoninių speciali paskirtis, kuri ir yra pagrindas diferencijuoti reikalavimus, taikomus būtent universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Taigi, universiteto ligoninės visų pirm a yra viešosios įstaigos, kuriose turi būti ir yra teikiamos sudėtingiausios bei aukščiausios kokybės visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, universiteto ligoninės yra mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybine aukštąja mokykla ne tik mokomi sveikatos priežiūros specialistai, bet taip pat sudaromos sąlygos tobulinti jų kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „kalbama ne apie vadovaujančius asmenis, kuriems kadencijos gali būti suprantamas reikalavimas, o apie bet kokį sveikatos priežiūros personalą“ . Santaros klinikų vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą universiteto ligoninių paskirtį, nesutiktina su pozicija, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių tikslingas tik vadovaujantiems asmenims. Svarbu paminėti, kad universiteto ligoninių vadovaujančias pareigas užimamieji, be abejonės, turi būti aukščiausios kvalifikacijos specialistai, tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir tuo pačiu metu naujų specialistų rengimą ir/ar kvalifikacijos kėlimą užtikrina ne tik vadovaujančias pareigas užimantieji, bet visi universiteto ligoninėje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, kurie savo žiniomis, įgūdžiais ir praktiniais veiksmais užtikrina aukščiausios kokybės paslaugų teikimą bei kokybišką rengiam ų specialistų mokymą. Tuo pagrindu nesutiktina su statymo projekto aiškinamajame rašte formuluojama nuostata, kad „universiteto ligoninių medikams (gydytojams ar slaugytojams bei slaugytojų padėjėjams) nėra keliami kažkokie specifiniai reikalavimai medicinos mokslo ar kokiu kitu požiūriu lyginant su neuniversitetinėmis tretinio lygio įstaigomis“.

Vertintina, kad minėtų tikslų pasiekimą universiteto ligoninės gali užtikrinti tik koncentruodamos aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų koncentravimas yra nuolatinis procesas, tai yra turi būti vykdom a reguliari geriausiųjų atranka. Manytina, kad tokiu būdu nuolat keliamas kolektyvo kompetencijų lygis - jau dirbantieji specialistai yra nuolat motyvuoti gilinti žinias, vykdyti mokslinius tiriam uosius darbus, domėtis ir būti suinteresuotais diegti inovacijas, bet taip pat užtikrinamos atviros galimybės prisijungti naujiems bei perspektyviems specialistams. Universiteto ligoninėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams įstatymu nustatytas terminuotos darbo sutarties terminas laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Viena vertus, tai pakankam ai ilgas laikas, per kurį sveikatos priežiūros specialistas realiomis darbo sąlygomis gali pademonstruoti savo žinias, įgūdžius, darbą komandoje, gebėjimą gilinti žinias ir tobulėti, įgyvendinti užsibrėžtus tam tikro periodo tikslus. Kita vertus, minėtas terminas taip pat laikytinas racionaliu užtikrinant tam tikrą specialistų konkurenciją, kuri ne tik skatina esamus darbuotojus kelti kvalifikaciją, bet, kaip minėta, atveria galimybes prie kolektyvo prisijungti naujiems kompetentingiems specialistams, tokiu būdu dar labiau prisidedant prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, inovacijų diegimo ar kitų specialistų mokymo. Kaip minėta, atsižvelgiant į universiteto ligoninių paskirtį ir jose dirbančių darbuotojų funkcijas, nesutiktina ir su argumentu, kad reikalavimas dėl terminuotų darbo sutarčių galėtų būti laikomas diskriminuojančiu. Viena vertus, Santaros klinikų, kaip universiteto ligoninės, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių, o nedarbo socialinio draudimo įmokų, dirbant pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartis, skirtumas nėra žymus. Be to, oficialios informacijos dėl kreditų išdavimo sąlygų bloginimo esant terminuotoms darbo sutartims nėra pateikta ir/ar gauta. Kita vertus, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, tiek įstaigose galiojanti darbo apmokėjimo tvarka sudaro prielaidas gauti kvalifikaciją atitinkantį bei motyvuojantį darbo užmokestį, įskaitant, bet neapsiribojant, galimybėmis vykdyti papildomas su mokslu susijusias veiklas, kurias galima vykdyti būtent universiteto ligoninėse. Papildomai nepritartina ir argumentui, jog „žinojimas, kad darbo sutartis po 5 m etų baigsis, o naujos sudarymas priklausys nuo darbdavio malonės, slopina laisvos minties bei galimos kritikos administracijos atžvilgiu galimybę.” . Visų pirma pažymėtina, kad darbuotojų reiškiama argumentuota kritika ir/ar minčių raiška jokiais būdais nėra slopinami, nes tai sudaro galimybę administracijai išgirsti galimas ar darbuotojų įsivaizduojamas veiklos organizavimo problemas ir imtis priemonių gerinant įstaigos veiklą bei darbuotojų darbo sąlygas, todėl priešingai - darbuotojai raginami pirmiausia pasisakyti jiems kylančiais klausimais, kad esant galimybėms viskas būtų išsprendžiama savalaikiai. Bet kokiu atveju, konkursai į konkursines pareigybes organizuojami griežtai vadovaujantis kursų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kurios užtikrina, kad konkurso metu būtų vertinama darbuotojo kvalifikacija bei kiti objektyvūs duomenys, o konkurso dalyviams sudaromos galimybės inicijuoti konkurso metu priimtų sprendimų peržiūrą.

Įvertinus paslaugų kokybės gerinimui, mokslo plėtojimui bei specialistų rengimui suteikiamų naudą, kurią sukuria galimybė atrinkti tik kvalifikuotą personalą reguliarių konkursų pagrindu - nežymios administracinės sąnaudos organizuojant ir vykdant konkursus laikytinos visiškai nereikšmingomis. Be to, kaip minėta, konkurencija suteikia papildomą paskatą tobulėti, kuri ne pakeičia, o papildo darbuotojų ir tiesioginių vadovų reguliarių pokalbių dėl darbuotojo veiklos rezultatų naudą. Manytina, kad efektyvaus ir praktikoje pasiteisinusio kvalifikuotų darbuotojų atrankos įrankio (periodinių konkursų) panaikinimu, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti laukiami teigiami rezultatai (neva neproporcingų reikalavimų panaikinimas ir personalo darbo užmokesčio didinimas) nelaikytini tiek reikšmingais, kad jiems būtų galim a pritarti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vertintina, kad Įstatymo pakeitimu siūlomi pakeitimai visiškai netikslingi.

Pritarti iš dalies

Žr. 1 Švietimo ir mokslo  komiteto pasiūlymą.

4.

Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė V. Lukšienė, 2021-10-08

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimo projektu pateiktas siūlymas kuriuo tariamai sprendžiamos 2021-09-21 VUL Santaros klinikų profesinių sąjungų iškeltos problemos - vertintinas kaip bloginantis universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų padėtį lyginant su šiandienine. Nors projektu kuriama teisinė iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau nutarimo numatomas reguliavimas - kasmetinės atestacijos - realiuose darbo santykiuose yra ne kas kita, kaip papildomas pagrindas darbo sutarčių nutraukimui darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal 57 straipsnio 2 dalį). Todėl de facto siūlomas pakeitimas reiškia penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą į vienerių metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas - nepriimtinas universitetinių ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, nes sudaro sąlygas darbuotojus laikyti nuolatinio bandomojo termino įkaitais ir tik padidina milžiniško streso, patiriamo darbe lygį. Tokio reguliavimo pasekmė artimoje ateityje - psichoemocinio klimato blogėjimas universitetinėse ligoninėse. Taip pat siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas didina administracinę naštą ir kaštus.

Nepritarti

Žr. 1 Švietimo ir mokslo  komiteto pasiūlymą.

5.

LSMU Kauno klinikų jungtinės profesinių sąjungų atstovybės vardu A. Andriukaitienė, 2021-10-11

1

 

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir jos filialuose veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė (VšĮ Kauno onkologijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Kauno klinikų pirminė grupė, Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo Kauno klinikų grupė, Medicinos aptarnaujančio personalo profesinė sąjunga, Kauno klinikų darbuotojų profesinė sąjunga) pritaria Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo ir Santaros klinikų Profesinių sąjungų pozicijai ir taip pat mano, kad projektu sudaroma iliuzija, kad atsisakoma terminuotų sutarčių, tačiau kasmetinės atestacijos būtų ne kas kita, kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Todėl siūlomas pakeitimas reikštų penkerių metų terminuotų darbo sutarčių pakeitimą j vienerių metų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pakeitimas nepriimtinas universitetų ligoninių darbuotojams, nes sudaro sąlygas sveikatos priežiūros specialistus laikyti nuolatinio nerimo dėl ateities būsenoje ir didina darbe patiriamą stresą ir neleistinai blogina psichoemocinį klimatą darbe. Be to, kasmetinės atestacijos padidintų ligoninių išlaidas ir administracijos darbo krūvį. Siūlytume tokią LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakciją:

 

„Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Siekiant įvertinti universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir darbo rezultatus, universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, einantiems pareigas, kurioms būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus filialų ir padalinių vadovus, kas 5 metai organizuojamos atestacijos. Atestacijos universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų pareigose dirbantiems universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistams (dėl padalinio ir filialo vadovo pareigų) organizuojamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Universiteto ligoninės atestacijų komisijos posėdyje stebėtojų teisėmis gali dalyvauti įstaigos darbuotojų atstovų paskirti asmenys."

Pritarti iš dalies

Žr. 1 Švietimo ir mokslo  komiteto pasiūlymą.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-24

1

 

 

Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-348 (toliau – Projektas Nr. XIVP-348), tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Projektą Nr. XIVP-348 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu atsisakant penkerių metų kadencijos. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Vertinant įstatyme pateikiamą universiteto ligoninės apibrėžtį pažymėtina tai, kad universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kartu su mokslo ir studijų institucijomis vykdoma mokslinė veikla. Universiteto ligoninėse gydomasis ir mokslo tiriamasis darbas vyksta neatsiejamai, todėl čia diegiami patys naujausi mokslo įrodymais pagrįstos medicinos diagnostikos ir gydymo metodai. Universiteto ligoninės nuo kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skiriasi tuo, kad čia dirba ne tik gydytojai, bet ir pedagogai, mokslininkai, besidarbuojantys klinikinės ar bazinės medicinos mokslo srityse, t. y.  įvairiapusiškai medicinos procese dalyvaujantys sveikatos priežiūros specialistai. Universiteto ligoninės taip pat dalyvauja sudėtingiausių ir retų ligų diagnostikos ir gydymo tarptautinių referencinių tinklų veikloje. Universitetų ligoninių vykdomų veiklų pobūdis lemia tai, kad jose privalo dirbti tik aukščiausius kompetencijos ir patirties reikalavimus atitinkantys ir nuolat savo kompetenciją tobulinantys sveikatos priežiūros specialistai.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, būtina nustatyti optimalų teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų tiek darbo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų taikymą, tiek ir universiteto ligoninės interesą užsitikrinti, kad joje nuolat dirbtų geriausi sveikatos priežiūros specialistai (vyktų specialistų rotacija), taip pat užtikrintų visų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų karjeros galimybę pretenduoti į universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų darbo pozicijas ir nuolatinį universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų tobulėjimą ir taip tenkinti viešojo intereso apsaugą sveikatos apsaugos srityje – turėti aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus, kurie tokias paslaugas teiktų universiteto ligoninėje, kurios paskirtis ir yra sudėtingiausių ir daugiausiai kompetencijų reikalaujančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams.

 

Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį siūlome dėstyti taip:

„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys.“

Pritarti iš dalies

Žr. 1 Švietimo ir mokslo  komiteto pasiūlymą.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-24

1

 

 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį asmuo, kol jis studijuoja medicinos rezidentūroje ar odontologijos rezidentūroje, dirba (yra įdarbinamas) atitinkamai gydytoju rezidentu arba gydytoju odontologu rezidentu, t. y. su gydytoju rezidentu ar gydytoju odontologu rezidentu, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą įgyvendinančio Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019  m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, sudaroma terminuota darbo sutartis dėl gydytojo rezidento ar gydytojo odontologo rezidento įdarbinimo rezidentūros bazėje. Siekiant teisinio reglamentavimo ir taikymo aiškumo, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje būtina papildomai nustatyti, kad įgyvendinant Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą su  gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projekto Nr. XIVP-348 1 straipsniu keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis turi būti papildytas nauja 71 dalimi ją išdėstant taip:

„71. Su gydytojais rezidentais ir gydytojais odontologais rezidentais įgyvendinant Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos įstatymą sudarytos terminuotos gydytojų rezidentų ar gydytojų odontologų rezidentų darbo sutartys į Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendrą terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičių LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose nėra įskaičiuojamos.“

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-24

2

 

 

Atitinkamai turėtų būti keičiamas Projekto Nr. XIVP-348 2 straipsnis. Jį siūlome dėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai, priimti į darbą penkerių metų kadencijai eiti pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsniu pakeistą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį nebetaikoma penkerių metų kadencija, nuo šio įstatymo įsigaliojimo laikomi priimtais į darbą eiti atitinkamų pareigų neterminuotai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistams, einantiems pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, pirma atestacija pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį organizuojama suėjus penkeriems metams po šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d., o pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) privalo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d.“

Pritarti

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 įstatymo projektui Nr. XIVP-348 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo švietimo ir mokslo komitetas, 2021-12-08

1

 

 

Argumentai: Siūloma, su specialistais, išdirbusiais penkis metus ir atestuotiems, būtų sudaromos neterminuotos darbo sutartys. Taip pat siūloma, kad būtų atsisakoma pakartotinės atestacijos ir individualaus darbo rezultatų gerinimo plano, jei pirmos atestacijos metu specialistas įvertinamas nepatenkinamai.

 

Pasiūlymas:

„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Siekiant įvertinti universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir jų įstaigoms, filialams ir padaliniams ar asmeniškai skirtas užduotis bei pasiektus rezultatus, šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta ir įstaigose su pagal Darbo kodeksą veikiančiais visais darbuotojų atstovais suderinta tvarka organizuojamos universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų, einančių pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, atestacijos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistų atestacijos organizuojamos kas penkerius metus, skaičiuojant nuo specialistų darbo sutarčių įsigaliojimo dienos. Universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jei universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas atestacijos metu buvo įvertintas nepatenkinamai. ir pasibaigus sudarytam universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto rezultatų gerinimo planui, apimančiam ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį, šio plano vykdymo rezultatai pakartotinės atestacijos metu įvertinami nepatenkinamai. Atestacija turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Laikotarpis, kuriuo asmeniui universiteto ligoninė buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpius neįtraukiamas. Pakartotinė atestacija (jei ji reikalinga) turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kiekvieno penkerių metų termino, kai įsigaliojo specialisto darbo sutartis, pasibaigimo. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose turi teisę dalyvauti pagal Darbo kodeksą veikiančių visų darbuotojų atstovų paskirti asmenys. Su laimėjusiais viešą konkursą sveikatos priežiūros specialistais, kurie pradeda eiti pareigas, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, sudaromos neterminuotos darbo sutartys, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros specialistas konkrečioje universiteto ligoninėje jokių pareigų, kurioms eiti būtina medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licencija, išskyrus įstaigų, filialų ir padalinių vadovus, nėjo. Pastaruoju atveju su laimėjusiu viešą konkursą specialistu sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui iki pirmos atestacijos. Su atestuotu sveikatos priežiūros specialistu, kuris iki atestacijos dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, sudaroma neterminuota darbo sutartis.

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė, Artūras Žukauskas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė