LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO nr. i-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4804(2) ES

2017-04-05  Nr. 107-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

            Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai skyriaus vedėja Miglė Masaitytė

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Linas Balsys 2017-03-31	6	2			Argumentai: Siūlomu įstatymo projektu numatomas netiesioginis apmokėjimo mechanizmas už atliktą darbą. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai nebegalėtų tiesiogiai apmokėti už atliktą poveikio aplinkai vertinimą. Todėl dokumentų rengėjas neturės tiesioginių įsipareigojimų, tuo pačiu, galės atlikti išsamesnę, objektyvesnę analizę, pasitarnaudamas žmonių sveikatai, aplinkai ir valstybės gerovei.  LR Aplinkos ministerijai (ar kitai Valstybės įgaliotai institucijai) bus lengviau kontroliuoti PAV rengėjų veiklą, bus mažiau atliekama neobjektyvių PAV neleistinose vietose. Priėmus siūlomą įstatymo projektą sumažėtų visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, kai ji galimai pažeidžia darnios plėtros principus ir aplinkos apsaugos reikalavimus, rečiau pasitaikytų verslininkų konfliktai su visuomene. Būtų mažiau apkraunami teismai, valstybė sutaupytų lėšų.  Būtų mažiau teršiama gyvenamoji aplinka, o tai turėtų teigiamą įtaką gyventojų sveikatai bei gyvenimo kokybei. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ( užsakovas ) savo lėšomis organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras, rengia atrankos informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros, atrankos informacija, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą,  poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos parengimas, informacijos  apie vykdomas PAV procedūras skelbimas, viešo svarstymo ir kt. procedūrų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu, išlaidų apmokėjimas vykdomas atsakingos institucijos nustatyta tvarka per Vyriausybės įgaliotos institucijos įsteigto Poveikio aplinkai vertinimo fondo specialiąją sąskaitą“.	Nepritarti	LRV 2012-07-04 nutarimu Nr. 807 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto XIP-1796“ nepritarė Seimo siūlymui steigti Vyriausybės įgaliotos institucijos Poveikio aplinkai vertinimo fondo specialiąją sąskaitą, per kurią atsakingoji institucija vykdytų apmokėjimą už PAV programos, PAV ataskaitos parengimą ir kitų PAV procedūrų atlikimą dėl daugelio argumentų (Aplinkos apsaugos komitetas turi šio nutarimo kopiją) Pagrindiniai nepritarimo motyvai: - 2014/52/ES direktyvos 5 str. 3 dalies a punkte nurodoma „užsakovas užtikrina, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengtų kompetentingi ekspertai“ – įtvirtinta aiški užsakovo atsakomybė už PAV dokumentų rengėjus, o ne atsakingos institucijos; - PAV dokumentų rengėjų parinkimas pagal Seimo nario pasiūlymą įgyvendinamas tik vykdant viešuosius pirkimus – galioja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, todėl nepagrįstai ilginamas PAV procesas (viešųjų pirkimų terminai, papildomi pirkimai atsiradus visuomenės ar PAV subjektų pasiūlymams, kuriuos reikia papildomai įvertinti), neužtikrinama dokumentų kokybė (lemiantis faktorius – kaina). - priėmus Seimo nario pasiūlymą, iš esmės reikėtų keisti poveikio aplinkai vertinimo teisinę sistemą.
2.	Seimo narys Linas Balsys 2017-03-31	8	3			Argumentai: Pateiktame įstatymo projekte yra panaikinama savivaldybėms teisė spręsti dėl taršios pramonės plėtros jų teritorijoje. Savivaldybės  yra tiesiogiai atsakingos už gyventojų ir investuotojų į pramonę tarpusavio santykius. Savivaldybės turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą  ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus. Pasiūlymas: 1.      Papildyti  8 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:  „4. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą atsakingos institucijos ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius informuojamas Aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ 2.      Buvusias 8 straipsnio 4-10 dalis atitinkamai laikyti 5-11 dalimis	Nepritarti	Pagal įstatymo projekto 5 str. 1 d. 2 p. savivaldybės vykdomoji institucija yra poveikio aplinkai vertinimo subjektas, turintis visas teises ir pareigas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais teikti motyvuotas, pagrįstas išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Savivaldybės kompetencija įtvirtinta įstatymo projekto 6 str. 5 d. 5 p. Pagal 11 str. 1 d. nuostatas atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), priimdama sprendimą, privalo remtis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis, t. y., jeigu savivaldybė savo išvadose bus nurodžiusi, kad pagal konkretaus teisės akto reikalavimus planuojama ūkinė veikla draudžiama, Aplinkos apsaugos agentūra neturės teisės priimti teigiamo sprendimo. Manome, kad įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti mechanizmas yra grįstas teisinės logikos, sistemingu PAV direktyvos reikalavimų perkėlimo ir  skaidrumo principu, o siūlymas savivaldybės tarybai leisti spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, net neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, ir stabdyti poveikio aplinkai vertinimo procesą sukurtų teisines dviprasmybes ir pažeistų teisinio aiškumo, lygiavertiškumo principus dėl šių priežasčių: - pagal įstatyme įtvirtintus poveikio aplinkai vertinimo tikslus ir PAV direktyvą įstatymo projekto 1 priede nurodytoms veiklos rūšims turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir tik tada priimamas sprendimas dėl veiklos poveikio aplinkai. - pagal įstatymo projektą savivaldybės vykdomoji institucija yra poveikio aplinkai vertinimo subjektas, kuri atlieka įstatymo projekte jai priskirtas funkcijas įstatyme nustatytais terminais ir visais atvejais, kai planuojamai ūkinei veiklai taikomi PAV įstatymo reikalavimai. PAV įstatyme savivaldybės tarybai suteikus teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokios veiklos atveju stabdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą, kai įstatymais ar kitais teisės aktais veikla yra nedraudžiama, būtų nesilaikomas Konstitucinio teismo formuojamos doktrinos (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą), nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcija už teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Kitaip tariant nepriklausomai nuo to, kuri savivaldybės institucija dalyvauja/dalyvautų PAV procese teikdama išvadas ar priimdama sprendimus, nustatyti veiklos ribojimus ar draudimus ji turėtų tik tuo atveju, kai įstatyme yra įtvirtintas konkretus/aiškus planuojamai ūkinei veiklai taikomas ribojimas ar draudimas. - savivaldybės tarybai dalyvaujant poveikio aplinkai vertinimo procese, nepagrįstai būtų prailgintas išvadų gavimo terminas, nes savivaldybės tarybos nesirenka taip dažnai, kaip reikia pateikti išvadas dėl PAV. 2014/52/ES direktyvos 6 str. 1 d. – pareiga konsultuotis su vietos savivaldos institucijomis dėl PAV informacijos ir leidimo (angl. development consent) (savivaldybės vykdomąja institucija yra PAV subjektas – pagal PAV įstatymą; dėl  leidimo – pagal Statybos įstatymą savivaldybė yra leidimą išduodanti institucija). ES šalių praktika – savivaldybė daugumoje šalių yra leidimą (development consent) išduodanti institucija; jos nuomonės klausiama dėl PAV ataskaitos rengiant išvadas (angl. reasoned opinion). Dėl savivaldybės nestoja PAV procesas. Pradėtas PAV procesas visada baigiasi išvadomis dėl PAV ataskaitos. Planuojama veikla stabdoma, neleidžiama neišduodant leidimo (LT būtų statybą leidžiantis dokumentas) PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti). Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Siūlymas įtvirtinti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo turėtų šias teisės realizavimo pasekmes – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt.
3.	Seimo narys Linas Balsys 2017-03-31	2 priedas	11.17			Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo, pagal kurį ūkinėms veikloms yra atliekama poveikio aplinkai  vertinimo atranka, išbraukta „krematoriumo įrengimas“. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimą atsakingos institucijos ir visuomenė gali užsitikrinti tinkamą dalyvavimą procese ir , tokiu būdu, kyla mažiau įtampos ir nesutarimų. Pasiūlymas: 1.      Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „11.18. Krematoriumų įrengimas“ 2.      Buvusią 11 dalies 18 punktą  atitinkamai laikyti 11 dalies 19 punktu	Nepritarti	Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose yra tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, krematoriumų įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Vertinant tai, kad krematoriumai nedaro reikšmingo neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, bet gali sukelti tiek cheminį, tiek fizikinį, psichologinį ar kitokį poveikį žmonėms, jų sveikatai, siekiant išvengti besidubliuojančių procedūrų ir užtikrinti, kad sprendimus dėl vienos ar kitos veiklos priimtų ta institucija, kurios kompetencijai priskirti klausimai nagrinėjami ataskaitose, krematoriumai išbraukti iš PAV įstatymo projekto 2 priedo.
4.	Seimo nariai Simonas Gentvilas                                                                                              Ričardas Juška Guoda Burokienė Levutė Staniuvienė Robertas Šarknickas Vida Ačienė Jonas Jarutis Gediminas Vasiliauskas Viktoras Rinkevičius Juozas Varžgalys Valentinas Bukauskas Algimantas Salamakinas Artūras Skardžius Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Kęstutis Mažeika 2017-04-04                 Gintaras Vaičekauskas                  Kęstuts Mažeika	11	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau- Įstatymo projektas) yra numatomi ir apibrėžiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesai ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykiai. Dėl planuojamos ūkinės veiklos neišvengiamai bus padarytas pokytis aplinkai, kurioje gyvena, dirba, poilsiauja ar vykdo kitą veiklą visuomenės nariai. Todėl, įstatymo projekte yra numatyta, jog atsakingoji institucija, prieš tvirtindama ataskaitą išnagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, vertinimus. Kaip rodo praktika, visuomenė būna neaktyvi arba pasiūlymai būna neesminiai ir subjektyvūs. Tačiau, įstatymo projektu nėra numatytos galimybės, visuomenės narių tiesiogiai išrinktai ir jiems atstovaujančiai savivaldybei priimti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaitos. Savivaldybės panaudodamos savo profesinius ir administracinius resursus, turi galimybę profesionaliau ir objektyviau vertinti aplinkybes ir priimti kompetentingus sprendimus. Tuo labiau, kad savivaldybės įgyvendindamos savo funkcijas geriau žino aplinkos situaciją, poreikius, perspektyvas ir galimą riziką. Įstatymo projekte numačius galimybę savivaldybėms, susipažinus su galutinėmis išvadomis ir įvertinimais, priimti sprendimą dėl ataskaitos tvirtinimo, iš visuomenės atstovų nebūtų atimta galimybė teikti vertinimus ir pasiūlymus, nes savivaldybės gyventojams, kurie domisi aktualiais ir svarbiais klausimais, įstatymų yra sudarytos galimybės gauti iš savivaldybės paaiškinimus, bei dalyvauti sprendimų priėmimuose. Pasiūlymai: 1. Papildyti 11 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:    „2. Jeigu iki ataskaitos patvirtinimo, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba 3/4 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita negali būti priimama tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.” 2. Buvusias 11 straipsnio 2 – 12 dalis laikyti 3 – 13 dalimis	Nepritarti	Žr. argumentus prie Seimo nario Lino Balsio pasiūlymo

4. Balsavimo rezultatai: 8 - už, 0- prieš, 1- susilaikė.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Kęstutis Mažeika                                                                                

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė