LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-285

2022-03-02  Nr. 103-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo narė, Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Inga Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresn. patarėja, Egidija Tamošiūnienė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Aurelija Pauliukaitė – Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyriaus patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau- keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją turi teisėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai), kai tuo tarpu teisėjai sulaukę senatvės pensijos valstybinę pensiją gali gauti.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjai, kaip ir kiti socialiniu draudimu draudžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisėjai dėl to paties socialinės rizikos įvykio įgytų teisę gauti dvi išmokas. Siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis dvigubo išmokų vengimo principą, asmenų lygiateisiškumo principą kitų profesiniu pagrindu (pavyzdžiui, gydytojų, mokytojų ir t. t.) teisės į valstybinę pensiją neturinčių asmenų atžvilgiu.	Pritarti iš dalies.	Atsižvelgiant į tai, kad teisėjui nustatyto tam tikro darbingumo lygio ar jo pripažinimo neįgaliuoju aplinkybė savaime nereiškia, kad jis nebegali eiti teisėjo pareigų, Komiteto patikslintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisėjų valstybinė pensija galėtų būti skiriama, kai teisėjas yra atleistas iš teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti teisėjo pareigas. T. y. esant objektyvioms aplinkybėms -  kai teisėjas dėl sveikatos  nebegali toliau eiti teisėjo pareigų.  Teisėjo negalėjimo eiti pareigas faktas nustatomas laikantis teisės aktų reikalavimų bei Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos nuostatų. Pažymėtina, kad esant tokiam teisėjo atleidimo pagrindui, tai nebūtinai reiškia, kad jam bus nustatytas darbingumo lygis (teisė į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją siejama su darbingumo lygiu). Analogiška pensijos skyrimo sąlyga pareigūnams ir kariams atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, yra nustatyta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už tarnybą. Be to, įstatymo projektu nesiūloma nustatyti naujos pensijų rūšies ar naujos asmenų kategorijos, kuri įgytų teisę į valstybinę pensiją, o tik papildoma sąlyga, kurią atitinkant galėtų būti skiriama teisėjų valstybinė pensija.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1			2. Įstatymo projekte siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame apibrėžtos teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygos. Įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis šios teisės įgyvendinimo taisykles (reikalaujamą teisėjo darbo stažą, pensijos dydžio nustatymo ir mokėjimo sąlygas priklausomai nuo netekto darbingumo bei kitas sąlygas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 8 straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.	Pritarti.	Pažymėtina, kad įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti naujos teisėjų valstybinės pensijos rūšies (pvz., kaip yra nustatytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos). Komiteto patikslintu Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują sąlygą, kuriai esant galėtų būti paskirta teisėjų valstybinė pensija – jeigu teisėjai yra atleisti iš teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti teisėjo pareigas.  Iš esmės panašus reguliavimas yra nustatytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi pareigūnai ir kariai, kurie atleisti dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada. Tokiais atvejais, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama nevertinant ar asmenys yra sukakę statutų nustatytą amžių, jei toks nenustatytas – senatvės pensijos amžių, jeigu jie turi 5 metus tarnybos stažo, t. y. nėra taikomas nustatyto tarnybos  laiko reikalavimas.  Žr. Komiteto pasiūlymus.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1			3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas buvo pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas“.	Pritarti.	Siūlome patikslinti  1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio papildymas pakeitimas Papildyti Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).“ arba yra atleisti iš teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti teisėjo pareigas.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1			4. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime ir apibrėžiant pakeitimų esmę vietoj žodžių „papildymas“, „papildyti“ reikėtų įrašyti žodžius „pakeitimas“, „pakeisti“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	2			5. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą turėtų būti keičiami teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojantys poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti siūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				6. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. ir į tai, kad įstatymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvada.	Pritarti.	Vyriausybės išvada gauta. (2021m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.337)
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.	Įvertinta.
8.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-19				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-285 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisėjų taryba, 2022-01-19				DĖL TEISĖJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ SISTEMOS Lietuvos Respublikos teismų įstatymo XI skyriuje numatytos teisėjų socialinės garantijos, susijusios su teisėjų atlyginimu, atostogomis, pensiniu aprūpinimu ir kitais klausimais, bei nustatyta, kad įstatymuose gali būti numatyta ir kitokių teisėjų socialinių garantijų (Teismų įstatymo 101 straipsnio 11 dalis). Vis dėl to pastebėtina, kad Teismų įstatyme bei kituose teisėjų socialines garantijas numatančiuose teisės aktuose (Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme, Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme) stokojama detalesnių nuostatų, susijusių su teisėjo socialinėmis garantijomis pablogėjus jo sveikatos būklei, tapus iš dalies nedarbingu (nustačius neįgalumą) ir, be kita ko, dėl šios priežasties nebegalint eiti teisėjo pareigų, reglamentavimu. Pagal Teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas. Manome, kad teisėjams, atleistiems iš pareigų nurodytu pagrindu, turėtų būti užtikrinamos adekvačios socialinės garantijos, atitinkančios jų turėto statuso ypatumus. Pagal Teismų įstatymo 101 straipsnio 1 dalį teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų, be kita ko, dėl sveikatos būklės, išmokama tik dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Manytina, kad toks teisėjo socialinių garantijų teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas, išsamiai ir visapusiškai neatspindintis tokių teisėjo socialinių garantijų, kurios užtikrintų konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (pvz., 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat ir asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities. Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams. Teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams gali būti įvairios, inter alia periodiškai mokamos išmokos, taip pat vienkartinės išmokos ir t. t. Tokių garantijų nustatymo konstitucinis pagrindas yra išskirtinis teisėjo konstitucinis statusas, kurį lemia teisingumo vykdymo funkcija, todėl jos gali priklausyti tik nuo su teisėjo konstituciniu statusu susijusių aplinkybių, tačiau negali būti traktuojamos kaip pakeičiančios kitas socialines (materialines) garantijas, kurios buvusiam teisėjui turi būti užtikrinamos kitais pagrindais, taip pat ir tais, kurie yra bendri visiems dirbantiems asmenims. Teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams turi būti realios, o ne vien nominalios. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285 (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti, kad teisėjams būtų suteikta teisė gauti valstybinę teisėjų pensiją tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) ir taip teisiniame reguliavime ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčiais teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema visiems asmenims, išskyrus teisėjus, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, numato galimybę gauti valstybinę pensiją. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui šio Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Pažymėtina, kad Nacionalinė teismų administracija 2021 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 4R-567-(6.6) teikdama pastabas dėl Įstatymo projekto pažymėjo, jog teisėjo socialinės (materialinės) garantijos yra iš Konstitucijos kylančio teisėjo nepriklausomumo principo sudėtinė dalis ir teisėjai, kaip viena iš valstybines pensijas gaunančių grupių, be pagrindo diskriminuojama nenustatant jiems garantijų, kokias turi kitų valstybinių pensijų gavėjai, todėl siūlė įvertinti galimybes Įstatymo projektą svarstyti artimiausiu metu. Visgi, Įstatymo projektas toliau nebuvo svarstomas ir teisėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais, socialinių garantijų klausimas iki šiol nėra išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. sausio 14 d. įregistruotas Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1288, kuriuo taip pat siūloma keisti teisėjų socialinių garantijų reglamentavimą, be kita ko, siekiant suderinti Teismų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, kadangi šiuo metu nėra užtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų – teisėjų, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, – teisės. Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyksta klausymai dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-568 bei lydimųjų projektų. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų tarybos vertinimu, klausimai dėl pasekmių, kylančių nustačius teisėjo sveikatos problemas, ir teisėjų socialinių garantijų užtikrinimo turėtų būti sprendžiami sistemiškai teikiant iniciatyvas dėl Teismų įstatymo ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų. Aptariamame kontekste paminėtinas ir kitas teisėjų bendruomenės išreikštas pastebėjimas dėl galimybės teisėjų socialines garantijas reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, susijusias su materialinės pašalpos teisėjams išmokėjimu (pagal analogiją, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje, kai valstybės tarnautojui gali būti skiriama materialinė pašalpa dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo). Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos 2021 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtintose Teisėjų tarybos 2021–2024 metų strateginėse veiklos kryptyse kaip viena iš krypties „Teismų ir teisėjų nepriklausomumo stiprinimas“ priemonių yra numatytas teisinio reguliavimo pakeitimų inicijavimas dėl platesnių teisėjų socialinių garantijų nustatymo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Teisėjų taryba, kaip vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, prašo imtis priemonių, įstatyminiu lygmeniu įtvirtinant atitinkamas teisėjų socialines garantijas, susijusias su teisėjo sveikatos būklės pablogėjimu, teisėjui tapus iš dalies nedarbingu (nustačius neįgalumą) ir, be kita ko, dėl šios priežasties nebegalint eiti teisėjo pareigų. Prioriteto tvarka siūlytumėme spręsti dėl teisėjų teisės gauti valstybinę teisėjų pensiją tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.	Pritarti iš dalies.	Žr. Komiteto pasiūlymus (pasiūlymams, susijusiems su šiuo Įstatymo projektu pritarta, su Teisėjų taryba suderinta).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.337					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-285 (toliau – Įstatymo projektas) rengėjų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Siekdama užtikrinti nuoseklų valstybinių pensijų sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant valstybinių pensijų sistemos problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.  XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 190 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti teisėkūros kokybę, 2022 m. I ketvirtį pradės vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.9  papunktyje nurodytą veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“, kurį įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketvirčio bus pateikti sisteminiai siūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.	Pritarti iš dalies.	Sisteminius pasiūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo Vyriausybė planuoja  pateikti Seimui  iki 2023 m. II ketvirčio, tačiau susiklosčius aplinkybėms,  kai teisėjas negali  eiti teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, socialinių garantijų klausimas turėtų būti sprendžiamas nedelsiant.
2.	Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, 2021-11-14	1				Argumentai: 2021–02-25 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas. Pasiūlyta LR Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos, kuriai pritarta LR Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Vyriausybė Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nutarimu nurodoma, kad šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Pasiūlymo tikslas - visų asmenų grupių, galinčių pretenduoti į valstybinę pensiją, reguliavimo suvienodinimas ir galimybė valstybines pensijas gauti ir teisėjams, kaip ir kitiems Valstybinių pensijų įstatyme nurodytiems asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Pagal galiojantį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai) ir paprastai turintys maksimaliai būtiną 20 (ir daugiau) metų teisėjo darbo stažą. Kiti asmenys ir valstybės pareigūnai, nurodyti kaip ir teisėjai Valstybinių pensijų įstatyme, tokią galimybę turi dvejais pagrindais: sukakę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisėjai valstybinę pensiją gali gauti tik sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių. Siūlome ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčias asmenimis, teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes kaip minėta, šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema, visiems asmenims, išskyrus teisėjams, numato galimybę gauti valstybinę pensiją, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Tokie asmenys šiuo metu yra diskriminuojami negalios pagrindu,  yra socialiai jautri asmenų grupė ir taip LR Seimas tampa atsakingas neįgyvendindamas tarptautinių teisės aktų. Lygybė prieš įstatymą yra pagrindinis bendrasis žmogaus teisių apsaugos principas ir ji neatsiejama nuo naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas konkrečiai užtikrina teisę į lygybę prieš įstatymą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnis užtikrina visų asmenų lygybę pagal ir prieš įstatymą, taip pat teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą. Jame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl neįgalumo. Tokiu būdu, dabar galiojantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, diskriminuoja teisėjus negalios pagrindu, lyginant su kitais asmenimis turinčiais teisę gauti valstybines pensijas. Pritarus pasiūlymui nebūtų poreikio keisti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojančių  poįstatyminių teisės aktų, nes kaip minėta, teisėjų valstybinė pensija, kai asmuo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) būtų mokama tais pačias pagrindais, kaip kad mokama asmeniui, kuriam yra sukakęs senatvės pensijos amžius. Be to, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 26 punkte yra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašytos dvišalės sutarties pagrindu iki šioje sutartyje nustatyto termino informuoja Nacionalinę teismų administraciją pagal pateiktus teisėjų valstybinės pensijos gavėjų sąrašus apie šių asmenų gaunamas pensijas, paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, ir apie šiems asmenims paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių), jų dydžius, dydžių pasikeitimus, taip pat apie šių asmenų gaunamas draudžiamąsias pajamas ir joms prilygintas pajamas. Elementaru, kad asmuo, pageidaudamas šiuo pagrindu gauti valstybinę pensiją ir pateikdamas prašymą skirti pensiją, kartu pateikia tai pagrindžiantį dokumentą - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą/pažymėjimą, kad jis yra pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais), tame tarpe su visais kitais dokumentais, kurie reikalingi skiriant valstybinę pensiją sukakus senatvės pensijos amžiui. Nacionalinė teismų administracija 2021-04-21 Raštu Nr. 4R-567-(6.6) pateikė informaciją, kad Teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui 2020 m. buvo reikalinga 2 975 417,45 Eur suma, nes buvo 254 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2020 m. buvo 1 006,39 Eur. Preziumuojant, pagal turimą informaciją, kad priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, teisėjų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, skaičius išaugtų nuo 2 iki 5 procentų, todėl Nacionalinei teismų administracijai reikėtų papildomų 153 373,84 Eur.  Kadangi pasiūlymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu pasiūlymą teikėme dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966(2). Pasiūlymas Pakeisti Projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). ir turintys 20 metų teisėjo darbo stažą.“      Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 20212 m. liepos sausio 1 d.	Nepritarti.	Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime yra konstatavęs, kad nors įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją nustatyti teisėjų, atleistų iš pareigų dėl sveikatos būklės nepasibaigus įgaliojimų laikui ir nesulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas nutrūkus jų įgaliojimams, jis neturi diskrecijos nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad socialinių (materialinių) garantijų nutrūkus teisėjo įgaliojimams atžvilgiu teisėjų, atleistų iš pareigų dėl sveikatos būklės nepasibaigus įgaliojimų laikui ir nesulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, statusas butų priešpriešinamas teisėjų, kurie iš pareigų buvo atleisti jiems sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus arba pasibaigus įgaliojimų laikui, statusui. Teikiama aptariamo straipsnio 2 punkto nuostata dėl reikalavimo būti įgijus 20 metų teisėjo darbo stažą tiems teisėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais), sprendžiant dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, sistemiškai nedera su kitomis įstatymo normomis (3 straipsnio 4 punktu), be to, galėtų būti vertinama kaip diskriminacinė. Nors Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatyta bendra sąlyga būti įgijus ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, tačiau tuo atveju, jeigu teisėjas pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, jam keliama sąlyga būti įgijus maksimaliai ilgą – 20 metų darbo teisėju stažą. Šis siūlymas nėra grindžiamas jokiais argumentais. Įstatyme maksimalus teisėjo darbo stažas siejamas su jo teise gauti maksimalaus dydžio valstybinę pensiją. Tuo atveju, jeigu teisėjas neturi įgijęs maksimalaus Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyto 20 metų darbo teisėju stažo, teisėjų valstybinės pensijos dydis jam yra apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgus į darbo teisėju trukmę. Pritarus Pasiūlymo nuostatoms dėl reikalavimo būti įgijus 20 metų teisėjo darbo stažą teisėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, būtų eliminuota galimybė gauti proporcingą įgytam darbo teisėju stažui teisėjų valstybinę pensiją, nors tokią galimybę turėtų teisę į teisėjų valstybinę pensiją sulaukus senatvės pensijos amžiaus įgiję asmenys. Toks reguliavimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama pareigūnams ir kariams, atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, kurie yra ištarnavę vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose ir kt. 5 ir daugiau metų. Be to, itin svarbu tai, kad teikiant tokį pasiūlymą nėra įvertintas specifinis Konstitucinio Teismo, kaip savarankiškos teismų sistemos, konstitucinis statusas, be kita ko, tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Neatsižvelgus į šią aplinkybę būtų pažeistas iš Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies kylantis reikalavimas diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, ir  paneigtas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisingumo imperatyvas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-02-02				Iš esmės pritarti  iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-03-02	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teisėjų tarybos pasiūlymus – teikiame patikslintą formuluotę. Pasiūlymas: Siūlome patikslinti  1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio papildymas pakeitimas Papildyti Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).“ arba yra atleisti iš teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti teisėjo pareigas.“	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-03-02	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome tikslinti Įstatymo įsigaliojo datą bei Įstatymo įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį, jį papildyti ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Nacionalinė teismų administracija iki 2022 m. kovo 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Mindaugas Lingė

Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė