LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įmonių bankroto įstaTymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-10-17 Nr. XIIIP-1502(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį tokio turinio 41
dalimi: „41. Administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti (toliau – darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą)“, taip pat siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir joje nustatyti administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijas. Projekto nuostatos tobulintinos.
Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.81 straipsnio nuostatas, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, o įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais – ir per savo dalyvius. Taigi juridinio asmens vadovo paskirti atstovauti juridinį asmenį nereikia, jis pagal įstatymus veikia juridinio asmens vardu. Be to, pagal galiojančio įstatymo 112 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovo pareigas einantis asmuo privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, todėl siūloma 11 straipsnio nuostata dėl reikalavimo administratoriaus juridinio asmens vadovui turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas yra perteklinė.
Pastebėtina ir tai, kad galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti skiriami bankroto administratoriais. Manytume, kad iš kitų galiojančio įstatymo nuostatų (11 straipsnio 14 dalies, 112 straipsnio 4 dalies) yra pakankamai aišku, kad administratoriaus juridinio asmens vardu bankroto procedūras vykdo jo vadovas arba darbuotojas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Jeigu manoma, kad nurodytų galiojančio įstatymo nuostatų nepakanka, galima būtų pasiūlyti papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį 11 dalimi, nustatant kad bankroto administratoriaus juridinio asmens vardu įmonės bankroto procedūras atlieka jos vadovas arba darbuotojas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
Toliau įstatymo tekste visur, išskyrus nuostatas dėl atsakomybės konkrečiam asmeniui taikymo, turi būti vartojama apibendrinta „bankroto administratoriaus“ ar „administratoriaus“ sąvoka, nes, nepaisant to, kas veikia administratoriaus juridinio asmens vardu, administratoriumi yra pats juridinis asmuo, o ne jo vadovas ar darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio 2 dalies. Nepritarus, nuostata neatitiktų juridinių asmenų veiklos reguliavimo pagrindų.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto nuostatos yra derinamos su galiojančių įstatymų nuostatomis. Vieno įstatymo projekto nuostatos yra derinamos su kito įstatymo projekto nuostatomis, kai yra svarstomi susiję įstatymo projektai, įregistruoti Seime. Tuo tarpu Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas, kuriuo remiamasi Ekonomikos komiteto išvadoje, nėra registruotas Seime.
2. Projekto 3 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.
3. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims už atitinkamus pažeidimus įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija gali skirti ,,viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje“. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą apskundus, teismas gali panaikinti paskirtąją nuobaudą. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas viešas įspėjimas jau būtų paskelbtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas skirti viešą įspėjimą gali būti skelbiamas jos interneto svetainėje, jeigu jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu sprendimas buvo apskųstas teismui, jis Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje galėtų būti skelbiamas tik įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.