AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241IR 242 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. XIII-139 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Rengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 40, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 144, 147, 169, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) paskatino įvairių visuomenės grupių pastabos ir siūlymai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas), kuris įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Įstatymų projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo Įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – Įstatymo projektai).
Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – reglamentuoti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, sudaryti sąlygas informavimo ir konsultavimo procedūrose dalyvauti ir profesinėms sąjungoms, patikslinti socialinės partnerystės institutą bei darbo ir poilsio laiko reguliavimą.
Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – aiškiau reglamentuoti Darbo kodekso įgyvendinimo nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo tvarkos iki darbo tarybos išrinkimo ir visiško materialinės atsakomybės sutarčių negaliojimo.
Įstatymo projekto Nr. 3 tikslas – sudaryti tinkamas prielaidas Darbo kodekso įgyvendinimui, susijusias su išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, socialinio draudimo įmokų neskaičiavimu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 266 4278, el. p. [email protected]) Darbo teisės skyriaus (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 8 706 68256, el. p. [email protected]) patarėja Rūta Juršaitė, tel. 266 4292, el. p. ruta.jursaite@socmin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Darbo kodekse reglamentuotas tik civilinis (ne darbinis) teisnumas ir veiksnumas; darbdavys informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų teikia darbo tarybai, nesvarbu, ar ji reikalauja ar ne; dalinį darbą gali nustatyti pats darbdavys, nereikia Vyriausybės sprendimo dėl ekonominių priežasčių nustatymo; pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nėra numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, – vidutiniškai negali būti ilgesnis kaip 48 val., įskaitant viršvalandžius; nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 1 mėnuo; darbdavys privalo tvarkyti tik dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą darbuotojų darbo laiko apskaitą; nėra numatytos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; nėra numatyta, į ką turi atsižvelgti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, tvirtindamas delspinigių dydį; numatyta, kad jeigu darbovietėje yra profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; nėra numatyta, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; nėra numatyta, kas atstovauja socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė; nėra numatyti šie į Trišalę tarybą delegavimo kriterijai: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų; numatyta, kad darbo arbitražo procesą inicijuoja profesinės sąjungos ar jų organizacijos ir darbo arbitražo sprendimų nevykdymo padarinių taikymo tvarką, maksimalius baudų ir delspinigių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Taip pat nėra nustatyta, kad iki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte Nr. 1 socialinių partnerių pasiūlymu siekiama įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. Darbdavio juridinio asmens ir darbdavio fizinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas yra išskirti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą; darbdavio pareigą pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus (siekiant geresnio darbuotojų atstovavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose, kurios vykdomos įmonėje); dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos; siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo, pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras; numatytas reikalavimas konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą; suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (siekiant aiškiai įtvirtinti maksimalias darbo laiko ribas), atsisakoma maksimalaus darbo laiko, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatymo, nes išliekama bendros nuostatos dėl maksimalaus vidutinio darbo laiko reguliavimo, taip pat siūloma nustatyti vadinamąjį ,,opt – out“, t. y. nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką, siekiant suderinti teisės aktą su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381); nakties darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (laikotarpis nustatomas socialinių partnerių siūlymu siekiant didesnio lankstumo dirbant nakties laiku); darbo laiko apskaitos tvarkymas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, dirbančius nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu; atsisakyti nuostatos dėl teisės į visos trukmės kasmetines atostogas, nes nustatytas reguliavimas dėl teisės pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų bei reikalavimas, kad atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus yra jau reglamentuotas; siūloma nustatyti kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis; siūloma tikslinti delspinigių nustatymą; siūloma, kad jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas; siūloma, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nustatytais terminais turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; siūloma, kad socialinėje partnerystėje įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; siūlomas kriterijų į Trišalę tarybą papildymas: dėl tarptautinės darbdavių ar profesinių sąjungų organizacijos narystės ir kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų (siekiant užtikrinti, kad tiek darbdavius, tiek darbuotojus atstovautų kompetentingos institucijos, apimančios kuo daugiau veiklos sektorių ar kuo didesnę Lietuvos teritorijos dalį); siūloma, kad darbo arbitražo procesą inicijuotų abi šalys bendru susitarimu; nustatyti baudų dydžius dėl darbo arbitražo sprendimo nevykdymo.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad iki Darbo kodekso įsigaliojimo nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. Taip pat, siekiant aiškumo, nurodyta, kad nuo Darbo kodekso įsigaliojimo materialinės sutartys netenka galios.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma, atvirkščiai – socialinis užtikrintumas gerina ekonominę padėtį.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Darbdavio pareiga pateikti informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų darbo sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų darbo tarybai, o jos nesant – profesinei sąjungai tik tuo atveju, kai šios pareikalaus. Tačiau darbdavys privalės tvarkyti visų darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus tik tuos, kurie dirbs nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Taip pat apsunkintas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas – suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgiant į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymų projektuose naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Įstatymų projektų įsigaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins pavyzdinę darbo sutarties formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką, darbo sutarties pasibaigimo įforminimo mirus darbdaviui tvarką, kolektyvinių sutarčių registravimo ir skelbimo tvarką, darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, taip pat reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1192 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodeksą“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai: ,,darbas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.