LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325
5, 8, 81, 9, 13 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-06-25 Nr. XIVP-643
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siekiama įtvirtinti naują išduodamų licencijų organizuoti azartinius lošimus rūšį – licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, t. y. siūloma įtvirtinti tokį azartinių lošimų valstybinio reguliavimo modelį, pagal kurį nuotolinių lošimų organizavimas nebebūtų laikoma papildoma atitinkamas licencijas turinčių ir azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veikla, kuriai vykdyti reikalingas tik leidimas, o savarankiška, licencijuojama azartinių lošimų organizavimo veikla, kuriai pradėti vykdyti reikalingas ne leidimas, o visus licencijavimo reikalavimus atitinkanti ir atitinkamai visą licencijavimo procedūrą „praėjusi“ ir Lošimų priežiūros tarnybos išduota licencija. Vertinant esamą ir siūlomą nuotolinių lošimų reguliavimo modelius, atkreiptinas dėmesys į esminį jų reglamentavimo skirtumą – pagal dabar galiojantį reguliavimą, bendrovėms, siekiančioms organizuoti tam tikros rūšies azartinius lošimus, išduodant atitinkamas licencijas, nėra vertinama ir atsižvelgiama į tai, kokiose ir keliose vietose konkrečiai ji organizuos tuos žaidimus, nevertinama ir tai, ar ji organizuos nuotolinius lošimus. Visi šie dalykai vertinami tada, kai licencijas turinčios ar siekiančios jas įgyti bendrovės pateikia prašymus dėl leidimų, atidaryti konkrečius automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, lošimo namus (kazino) ar organizuoti nuotolinius lošimus, kaip atskirą lošimų formą. Tuo tarpu pagal siūlomą reguliavimą visi šie klausimai dėl konkrečių nuotolinių lošimų organizavimo sąlygų turėtų būti sprendžiami būtent išduodant nuotolinių lošimų licenciją, nes šiuo atveju jau tikrai žinoma ne tik tai, kad lošimus organizuojanti bendrovė organizuos būtent nuotolinius lošimus, bet ir tai, kaip ir kur ji juos organizuos. Atsižvelgus į tai, ginčytinas reikalavimo įgyti dar ir papildomą leidimą dėl teisės organizuoti nuotolinius lošimus, kai bendrovė jau įgijo nuotolinių lošimų organizavimo licenciją, pagrįstumas. Pabrėžtina, kad visi reikalingi dokumentai ir duomenys dėl nuotolinių lošimų organizavimo galėtų ir turėtų būti pateikti ir vertinami siekiant įgyti nuotolinių lošimų licenciją, nes būsimų lošimų organizavimo forma, vieta, naudojami įrenginiai bei kiti klausimai jau būtų aiškūs licencijos išdavimo metu. Atsižvelgus į tai, neaišku, kam po neterminuoto galiojimo licencijos išdavimo būtų reikalingas dar papildomas leidimas (kuris, beje, išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą) ir kokie papildomi nuotolinių lošimų organizavimo klausimai, nenumatyti licencijoje, jame galėtų būti aptariami. Manytina, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai nuotolinių lošimų organizavimui būtų naudojamas iš esmės „dvigubo licencijavimo“ modelis, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos priežiūrai. Atsižvelgus į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projektu keičiamame įstatyme siūlytina atsisakyti perteklinio leidimo dėl nuotolinių lošimų organizavimo įgijimo reikalavimo, o visus nuotolinių lošimų organizavimo klausimus spręsti išduodant nuotolinių lošimų licenciją (kuri, esant poreikiui, galėtų būti tikslinama). Atitinkamai reikėtų revizuoti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias licencijų ir leidimų nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms išdavimo pagrindus ir sąlygas.
2. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnyje brauktini žodžiai „šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus“, o projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje – žodžiai „arba organizuoti nuotolinius lošimus“.
3. Siekiant keičiamo Azartinių lošimų įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, sistemiškumo bei vidinės darnos, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimų steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galiojimo terminus, galiojimo pratęsimo sąlygas, kreipimosi dėl leidimų galiojimo pratęsimo tvarką, atsisakymo išduoti leidimus ar juos pratęsti, o taip pat leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus, turėtų būti revizuojamos ir dėstomos įstatymo trečiajame skirsnyje, skirtame būtent leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išdavimo, jų papildymo ar pakeitimo, galiojimo sustabdymo bei panaikinimo pagrindų ir sąlygų reglamentavimui. Keičiamame įstatymo 9 straipsnyje siūlytina palikti tik bendro pobūdžio principinę nuostatą, nustatančią savivaldybių tarybų įgaliojimus duoti sutikimą dėl šių savivaldybių teritorijoje ketinamų steigti (atidaryti) lošimų vietų (tuo tarpu procedūriniai šių sutikimų davimo klausimai, įskaitant tokių sutikimo nedavimo pasekmes, kaip jau minėta aukščiau, turėtų būti dėstomi būtent keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje).
4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galioja 5 metus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą organizuoti lošimus priėmimo dienos. Pažymėtina, kad dėl lošimų organizavimo Priežiūros tarnyba išduoda įstatymo 5 straipsnyje nurodytas licencijas, tuo tarpu leidimai išduodami būtent dėl automatų ar bingo salonų, lošimo namų (kazino) atidarymo bei lažybų ir totalizatoriaus punktų steigimo. Atsižvelgus į tai bei siekiant suvienodinti keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje formuluotėje „sprendimo išduoti leidimą organizuoti lošimus priėmimo dienos“ žodžiai „organizuoti lošimus“ arba brauktini, arba vietoj jų įrašytini žodžiai „atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies antrajam sakiniui bei kitoms šio straipsnio nuostatoms.
5. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo bei vengiant subjektyvaus įstatymo nuostatų taikymo galimybės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, kad leidimo atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimų steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, galiojimas kiekvienu atveju pratęsiamas ne „ne ilgesniam kaip 5 metų terminui“, o būtent aiškiai nustatytam 5 metų terminui (išskyrus atvejus, kai licencijos turėtojas prašo leidimo galiojimą pratęsti trumpesniam laikotarpiui).
6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūlytina dėstyti taip: „Priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo pratęsimo gali būti priimami tik gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti atitinkamą lošimų organizavimo vietą ar ketinama lošimų organizavimo veiklą atitinkamoje lošimų organizavimo vietoje tęsti, tarybos sutikimą“. Atsižvelgus į šią formuluotę, siūlytina tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomas savivaldybės tarybos (ir atnaujintas savivaldybės tarybos) sutikimas vykdyti lošimų organizavimo veiklą jų teritorijoje esančiose lošimų organizavimo vietose. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme neapibrėžus ir nesukonkretinus savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo davimo priėmimo datos bei jo „atnaujinimo“ sąlygų, gali susidaryti situacija, kad lošimus organizuojanti bendrovė savivaldybės tarybos sutikimą gali užsitikrinti, pavyzdžiui, ir 15 ar 20 metų į priekį, kas mėnesį jį atnaujinant dar 5 metams į priekį, arba dėl naujos lošimo vietos atidarymo pateikti savivaldybės tarybos sprendimą, priimtą prieš kelis metus. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamame įstatyme apibrėžti savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo davimo priėmimo laiko reikalavimus, juos siejant su aktualiu prašymų Priežiūros tarnybai padavimo laiku.
8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „termino“ bei „terminą“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimo“.
9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis brauktina kaip perteklinė, nes jau šio straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad leidimai galioja 5 metus, suponuoja, kad praėjus šiam laikotarpiui ir neįvykus kitoms straipsnyje nustatytoms aplinkybėms (būtinoms leidimo galiojimo pratęsimui) jo galiojimas panaikinamas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį siūlytina dėstyti taip: „Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, ar pratęsti tokio leidimo galiojimą netenka galios praėjus 5 metams nuo jo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidimo galiojimas buvo pratęstas“.
10. Svarstytina, ar siekiant teisės normų sistemiškumo bei vienodo jų taikymo visiems azartinių žaidimų rinkos dalyviams, projekto 5 straipsniu neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, nustatanti minimalią pinigų sumą, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios nuotolinius lošimus, turėtų investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose ir skirti tik lošimų laimėjimų išmokėjimams.
11. Kadangi Priežiūros tarnyba išduoda leidimus ne tik atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino), tačiau ir leidimus steigti lažybų bei totalizatoriaus punktus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje po žodžių „lošimo namus (kazino)“ įrašytini žodžiai „steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus“.
12. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už leidimų atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) išdavimą imama valstybės rinkliava, tačiau keičiamo įstatymo nuostatose nėra numatyta, ar valstybės rinkliava būtų imama už panašaus pobūdžio ir turinio administracinio sprendimo – pratęsti leidimo galiojimą, priėmimą. Vertinant tai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manytina, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Atsižvelgus į tai, pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu leidimų galiojimo pratęsimas būtų valstybės rinkliavos objektu, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatyta, jog už lošimų organizavimo licencijos išdavimą turi būti sumokėta valstybės rinkliava, tačiau tai tiesiogiai nustatyta ne keičiamame įstatyme, tačiau jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose (keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 punkte suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei iki 2001 m. birželio 1 d. patvirtinti valstybės rinkliavų, imamų už licencijų organizuoti lošimus ir leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išdavimą, dydžius). Dokumentų, kurių reikia licencijoms ir leidimams gauti, lošimų organizavimo reglamentams tvirtinti, pateikimo rekomendacijų, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DI-528 „Dėl Dokumentų, kurių reikia licencijoms ir leidimams gauti, lošimų organizavimo reglamentams tvirtinti, pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad už lošimų organizavimo licencijos išdavimą turi būti sumokėta nustatyta valstybės rinkliava. Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 3.119, 3.120, 3.121, 3.122, 3.123 papunkčiuose nustatyti konkretūs valstybės rinkliavos dydžiai už lošimų organizavimo licencijų išdavimą bei patikslinimą. Atsižvelgus į šioje pastaboje išvardintus argumentus dėl to, kad įstatymuose turi būti nustatomos valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, už kurias mokama valstybės rinkliava, manytina, jog projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo lošimų organizavimo licencijos išdavimo ir jos patikslinimo atvejais. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nenurodoma, jog valstybės rinkliava už lošimų organizavimo licencijos išdavimą ir jos patikslinimą nebus mokama, o kaip tik nurodoma, jog projekto nuostatų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo įgyvendinimui Priežiūros tarnyba turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 7 straipsnį siūlytina papildyti nauja dalimi, numatančia pavedimą kompetentingos institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus (taip pat pažymėtina, kad išlyga dėl šios dalies ankstesnio įsigaliojimo turi būti numatyta šio straipsnio 1 dalyje).
14. Projekto 7 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, bei organizuoti nuotolinius lošimus, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki 2027 m. sausio 1 d.“.
15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Įsigaliojus šiam įstatymui, po 2027 m. sausio 1 d. lošimų organizavimo veiklą lošimo vietose siekianti tęsti bendrovė“ siūlytina įrašyti žodžius: „Bendrovė, siekianti tęsti lošimų organizavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose leidimuose atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatorių punktus, nurodytose lošimų organizavimo vietose ir po 2027 m. sausio 1 d.“. Vertinant šios dalies nuostatas, taip pat nėra aišku, kodėl bendrovės į Priežiūros tarnybą turėtų kreiptis ne dėl iki įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų galiojimo pratęsimo, o dėl naujo leidimo išdavimo. Tuo labiau, kad pagal siūlomą reguliavimą ir savivaldybės taryba formaliai turėtų duoti sutikimą dėl veiklos tęsimo.
16. Projekto 7 straipsnio 4 ir 5 dalys brauktinos kaip perteklinės, nes: pirma, 4 dalyje įtvirtinta akivaizdi bei ir taip preziumuojama nuostata, kad po šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai bus nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami jau vadovaujantis šio įstatymo normomis; antra, 5 dalyje iš esmės atkartojama šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų galiojimo iki 2027 m. sausio 1 d.
17. Projekto 7 straipsnio 6 ir 7 dalis reikėtų sujungti ir apjungtoje dalyje nurodyti, kad bendrovė, kuriai leidimas organizuoti nuotolinius lošimus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kuri siekia tęsti nuotolinių lošimų organizavimo veiklą ir po 2027 m. sausio 1 d., ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. pateikia Priežiūros tarnybai prašymą išduoti licenciją organizuoti nuotolinius lošimus ir dokumentus ir (ar) duomenis, patvirtinančius, kad bendrovė atitinka Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, o įstatymo nustatyta tvarka išdavus licenciją organizuoti nuotolinius lošimus, netenka galios iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus.
18. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos kompetencijai priklauso loterijų ir lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų rengimas bei valstybės politikos loterijų ir lošimų veiklos valstybinės priežiūros srityje įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.
19. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad kartu yra teikiamas ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 papildymo 51 straipsniu ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-643), kuriam yra taikomos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti koreguojama.
20. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
20.1. projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
20.2. projekto 3 ir 4 straipsniu dėstant keičiamo įstatymo straipsnius jų numeriai bei pavadinimai rašytini paryškintu šriftu. Be to, projekto lyginamajame variante šiais straipsniais keičiami įstatymo straipsniais dėstytini kabutėse, o prieš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo straipsnio pavadinimą įrašytina formuluotė „9 straipsnis“;
20.3. projekto 5 straipsnio 1, 2, 3 dalyse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“;
20.4. po projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 21 dalies ir po projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies rašytinos kabutės.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5 ) 239 6164, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]