LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 301
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame gruodžio 1 dienos vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.06 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas Nr. XIIP-3751, Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233 ir 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3752, Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3753, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 241, 25, 26, 31, 32, 44 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3754, Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3755, Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3756, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3757, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3758, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3759, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3760, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3761, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3762, Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3763, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3764 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateiks ūkio ministras E. Gustas. Gerbiamasis ministre, kadangi yra daug lydimųjų, gal tada visą paketą, pradedant 2-1a, baigiant 2-1o. Ačiū.
E. GUSTAS. Dėkoju, Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamus Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, Civilinio proceso kodekso pakeitimą ir kitus lydimuosius teisės aktų projektus.
Rengiant šiuos teisės aktų projektus, iš tikrųjų vyko daugiašalės ir dvišalės konsultacijos Ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kurios sudėtyje buvo net 43 suinteresuotų institucijų ir asociacijų atstovai. Taip pat buvo konsultuojamasi su Europos Komijos ekspertais. Teikiamais įstatymų projektais įgyvendinamos 2014 m. priimtos dvi naujos – klasikinė ir komunalinio sektoriaus – pirkimo direktyvos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d.
Įstatymų projektais siūlomi tokie pagrindiniai pirkimų reglamentavimo pakeitimai. Vertinant pasiūlymus prioritetas skiriamas ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo išrinkimui pagal kainos ir kokybės santykį, nustatant pareigą perkančiajai organizacijai palaipsniui didinti šio kriterijaus taikymą, tai yra iki 2020 m. turi būti ne mažiau kaip 40 % pirkimų vertės atliekamų tokiu būdu, o nuo 2020 m. tokių pirkimų turi būti ne mažiau kaip 70 % bendrosios pirkimų vertės.
Supaprastinama teikėjo kvalifikacijos patikrinimo tvarka, pagal kurią kvalifikaciją (…) patvirtinančių dokumentų prašoma tiktai iš laimėtojo. Pirkimo procedūrose dalyvaujantys teikėjai pateiks užpildytą ir pasirašytą Europos Komisijos patvirtintą standartizuotą deklaraciją, Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą arba vadinamąjį elektroninį pasą.
Sudaromos galimybės atmesti teikėjų pasiūlymus, kai yra pagrįstų įrodymų apie neleistinus teikėjų susitarimus. Pavyzdžiui, kai laimėjęs teikėjas be rimtos priežasties atsiima pasiūlymą arba pasiūlymuose yra padarytos tos pačios klaidos. Numatoma pareiga perkančiajai organizacijai, gavus pagrįstos informacijos apie galimą interesų konfliktą, atlikti patikrinimą, o jį nustačius šalinti nuo sprendimų priėmimo į interesų konfliktą patekusius asmenis, o išskirtiniais atvejais netgi ir atmesti teikėjų pasiūlymus.
Nustatomi trumpesni pirkimo procedūrų terminai, taip pat atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nutraukiant pirkimo procedūras, sudarant vidaus sandorius ir tam tikrais atvejais keičiant pirkimo sutartis.
Įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimo procedūra, kuri sudarys galimybę perkančiajai organizacijai nusipirkti inovatyvaus produkto prototipą, o vėliau ir pagal jį pagamintas prekes arba prekių partijas.
Sudaromos palankesnės sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti pirkimuose. Įtvirtinamos nuostatos dėl pirkimų objekto skaidymo į dalis tiesioginio apmokėjimo subtiekėjams. Atliekant pirkimus didesnis dėmesys bus skiriamas socialiniams, darbo teisės, inovatyviems, aplinkosauginiams aspektams. Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus galės būti vertinama, kokį atlyginimą tiekėjas mokės pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams. Visi pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę. Visa informacija apie pirkimus neatlygintinai bus prieinama centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Griežčiau nei šiuo metu reguliuojama vidaus sandorio išimtis.
Vidaus sandorius bus galima sudaryti tiktai su privataus kapitalo neturinčiu juridiniu asmeniu, kuris turi perkančiosios organizacijos statusą, ir tik tada, kai toks pirkimas yra efektyviausias. Taip pat, kai sudaromas vidaus sandoris nepažeidžia konkurencijos ir yra įpareigojama visą informaciją apie tokio pobūdžio pirkimą viešinti. Sukuriamas aiškumas įtvirtinant išsamias sudaromų sutarčių keitimo sąlygas. Nustatomos bendros tarptautinių ir supaprastintų pirkimų taisyklės, socialinėms, švietimo, sveikatos, kultūros, viešbučių, restoranų ir panašioms paslaugoms nustatomas lengvatinis reguliavimas. Mažos vertės pirkimai klasikiniame sektoriuje bus vykdomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas taisykles, o komunaliniame sektoriuje – pagal perkančiojo subjekto pasitvirtintas taisykles.
Kartu su minėtais įstatymų projektais teikiamu Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektu siekiama sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų tikimybę, todėl šiame projekte yra siūloma viešųjų pirkimų bylose ženkliai padidinti ir pagal pirkimų vertę diferencijuoti žyminį mokestį. Kartu su minėtais įstatymų projektais teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas ir kiti lydimieji įstatymų projektai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti teisės aktų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šiame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitime yra du dalykai, kurie yra svarbūs. Pirmiausia, jūs išskiriate komunalinį sektorių, ir, aš suprantu, tai yra daroma valstybinio komunalinio sektoriaus naudai, t. y. elektros gamybos, šilumos gamybos, dujoms tiekti ir visiems kitiems. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jūs sakote, kad sumažinsite biurokratinę naštą, bet iki šiol ir šiame įstatyme nenustatyta tvarka, kad jeigu yra įmonės tam tikri duomenys jau pateikti registruose, tai jiems naujų pažymų nereikėtų nešti atliekant tuos viešuosius pirkimus. Šiuo atveju būtų gerai, kad tie pakeitimai atsirastų, nes dabar įmonė, nors yra atidavusi ir pelno, nuostolių ataskaitas, Mokesčių inspekcijoje įregistruotas, ir registre esantys jos visi duomenys: akcininkai ir kiti dalykai, ji vis tiek turi surinkti… pažymą specialiai tam ir dar (…) dalyvauti viešajame pirkime. Ar būtų galima to tikėtis ir ar šitas įstatymas jį galėtų pakeisti?
E. GUSTAS. Ačiū už klausimą. Pamėginsiu iš karto atsakyti dėl komunalinio sektoriaus. Taip, šiuo atveju viešieji pirkimai išskiriami į du skirtingus įstatymus, t. y. vienas įstatymas reglamentuoja viešuosius pirkimus vadinamajame klasikiniame sektoriuje, kitas įstatymas reglamentuoja pirkimus komunaliniame sektoriuje. Vis dėlto reikia pasakyti, kad sąvokos ir reguliavimas šiuose sektoriuose skiriasi ir šiuo metu egzistuojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme – kai kur jie pinasi ir tapatinamos skirtingos sąvokos. Kadangi reguliavimai yra skirtingi, tai ir dabar galiojančiame įstatyme yra gana daug nuorodų, išimčių ir panašiai. Yra gana sudėtinga orientuotis pačiame įstatyme ir jį skaityti, todėl yra nuspręsta išskirti į du skirtingus įstatymus, nes, kaip minėjau, manome, kad tai padės lengviau taikyti įstatymo nuostatas praktikoje ir sumažins klaidų tikimybę.
Dėl administracinės naštos. Iš tikrųjų kaip pavyzdį galiu pateikti, kaip aš ir minėjau pristatydamas, kad supaprastinamas dalyvių kvalifikacijos vertinimas. Tai, ką jūs paminėjote, kad institucijos, perkančiosios organizacijos turi gauti visą informaciją, kuri yra prieinama valstybiniuose registruose (bet ir dabar privalo institucijos tai daryti, jeigu to nedaro, vadinasi, nusižengia įstatymų galios normoms), bet būtent šiame naujame įstatymo projekte yra numatyta, kad visi galimi tiekėjai, viešojo pirkimo dalyviai turės pateikti tik deklaraciją, t. y. nereikės pateikti kopijų sertifikatų, nereikės pateikinėti kopijų, sakykime, kokių nors pažymėjimų apie darbuotojų kvalifikaciją ir panašiai, ir panašiai. Užteks deklaracijos ir bus tikrinami dokumentai tiktai šito būtent tenderio arba viešojo pirkimo nugalėtojo, žinoma, jeigu jis neatitiks kvalifikacijos, jo pasiūlymas bus atmetamas ir bus atitinkamai vertinami kitų eilėje esančiųjų pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, didžiausia problema, ypač statybų sektoriuje, buvo rangovas, kuris paprastai būdavo laimėjęs viešuosius pirkimus ir kuris nedirbo, nedarė darbų, nugraibydavo visą grietinėlę. O lieka problemos subrangovams, tada imamos pačios prasčiausios medžiagos, mokami mažiausi atlyginimai. Ar tai sprendžia šitas įstatymas?
Toliau jūs kalbėjote apie trumpesnius pirkimo procedūrų terminus, bet, tarkime, jeigu atsiranda tie, kurie paduoda į teismą, tai vėl viskas išsitęsia iki begalybės. Ar yra kokių nors metodų ir būdų užkirsti tam kelią?
Ir dar vienas dalykas. Žalieji pirkimai, supaprastinti pirkimai. Ekologiškus produktus arba pagal gerą praktiką ir kokybiškai užaugintus produktus bus galima pirkti per supaprastintus pirkimus?
E. GUSTAS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia apie subrangovus. Šiame įstatyme yra numatyta tokia galimybė, kad būtent perkančioji organizacija turi teisę numatyti darbus ir darbų apimtį, kurią privalo atlikit būtent genrangovas. Šita nuostata yra įtvirtinta. Bet, kita vertus, turėkime omenyje, kad ne visada šitie dalykai, sakykime, susieti su piktnaudžiavimu, jeigu yra samdoma subranga. Vis dėlto kai kuriais atvejais subrangos samdymas padeda pritraukti į šitą procesą ir dalyvauti šiame procese smulkiajam ir vidutiniam vėslui, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Tai irgi, manau, geras dalykas, ir čia jau perkančiosios organizacijos balanso pasirinkimo reikalas. Taip pat, kaip aš ir minėjau pristatymo metu, įstatyme yra nuostatos, kad dabar pirkimo sąlygose bus galima numatyti, kad genrangovas ir kartu galbūt subrangovai mokėtų savo darbuotojams, vykdantiems šitą sutartį, šitą viešąjį pirkimą, mokėti ne mažesnį kaip tam tikrą nustatytą atlyginimą.
Dėl piktnaudžiavimo, kuris pasitaiko, sakykim, atsiimant ir panašiai arba dalyvaujant konkursuose. Aš suprantu, apie ką kalbama. Mes gana dažnai kalbėdavome ir kalbame apie galimybę taikyti, sakysim, teikiant teismui užstatą. Deja, šito dalyko mes kol kas taikyti negalime, nes analogiška byla šiuo metu yra nagrinėjama Europos Teisingumo Teisme ir nuo jo sprendimo priklausys tolesnė tokių užstatų taikymo eiga. Bet, kaip aš ir minėjau, yra pateiktos Civilinio kodekso pataisos, kuriose yra žymiai padidintas žyminis mokestis. Šiuo metu žyminis mokestis, būtent viešųjų pirkimų visose bylose, yra nustatytas, rodos, 289 eurai. Šiuo įstatymu bus nustatoma, kad dėl tarptautinių pirkimų bus galima nustatyti žyminį mokestį net iki 3 tūkst. eurų. Toks atsakymas ir toks sprendimo būdas.
O žalieji pirkimai yra reglamentuojami šiame įstatyme, kad yra įpareigojama būtent Vyriausybė nustatyti žaliųjų pirkimų apimtį, kokios apimties tam tikrų pirkimų atveju pirkimai turėtų būti žalieji.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šitas pateiktas paketas gana pozityviai koreguoja viešojo pirkimo procedūras, ir, matyt, kiek padidins skaidrumą ir efektyvumą. Tačiau esminiai dalykai, mano supratimu, lieka šone, pasakysiu, štai kodėl. Prieš viešuosius pirkimus iš esmės visuomet yra biudžetinio planavimo stadija, biudžeto asignavimų sudarymo stadija. Jeigu biudžeto asignavimų stadijoje kokiai nors žinybai ar ministerijai paskiriama suma, ji, neturėdama efektyvumo kriterijų, paskirsto tuos pinigus, pavyzdžiui, 30, 40, 50 objektų, kad jie būtų tęsiami, nesinaudoja efektyvumo kriterijais dėl to, kad būtų kaip galima greičiau baigtas objektas ir pradėtų funkcionuoti, tuo atveju viešųjų pirkimų procedūra įtvirtina tą neefektyvų lėšų, biudžetinių asignavimų viešųjų finansų naudojimą. Taip yra iš tikro – mes galime stebėti statybose, švietimo finansavimo programose ir t. t.
Klausimas būtų toks: sakykite, ar Viešųjų pirkimų įstatymo nereikėtų daug labiau susieti su kriterijais, Valstybinės investicinės programos biudžetiniais asignavimais, konkrečių ministerijų konkretiems viešiesiems objektams, kad jie būtų baigti kaip galima greičiau ir baigti pagal efektyvumo kriterijų arba būtų visiškai panaikinti ir nutraukti? Tai toks, mano supratimu, labai svarbus aspektas, kuris paprastai praleidžiamas ir paimama tik paskutinė stadija, tai yra viešieji pirkimai. Jeigu objektas nereikalingas, tai ir viešieji pirkimai nereikalingi, arba jis yra neefektyvus ir viešieji pirkimai negali būti efektyvūs. Ačiū.
E. GUSTAS. Ačiū už klausimą. Aš pasakysiu taip, kad vis dėlto investiciniai projektai, kurie yra įgyvendinami… Išskaidymas pinigų per investicinius projektus ir jų finansavimas iš tikrųjų yra absoliučiai ne Viešųjų pirkimų įstatymo objektas. Tai yra Valstybės investicijų programos sudarymo taisyklės ir tai yra tų teisės aktų, kurie reglamentuoja tos Valstybės investicijų programos sudarymo taisykles ir tvarkas, būtent ten šitie dalykai turi būti reglamentuojami. O jei Viešųjų pirkimų įstatymu uždraustume pradėti viešąjį pirkimą vykdyti, kol nėra biudžetinio finansavimo tam tikram projektui ar objektui, tada mes vėl stabdytume, ir labai smarkiai stabdytume viešųjų pirkimų organizavimą, ir uždelstume projekto įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų paklausti apie komunalinį sektorių, viešuosius pirkimus ir VIPʼą. Tačiau jūs, atsakydamas į kolegų klausimus, atsakėte man. Ačiū.
E. GUSTAS. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
E. GUSTAS. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu… (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIIP-3750, Nr. XIIP-3751, Nr. XIIP-3752, Nr. XIIP-3753, Nr. XIIP-3754, Nr. XIIP-3755, Nr. XIIP-3756, Nr. XIIP-3757, Nr. XIIP-3758, Nr. XIIP-3759, Nr. XIIP-3760, Nr. XIIP-3761, Nr. XIIP-3762, Nr. XIIP-3763 ir Nr. XIIP-3764, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo projektams nuo Nr. XIIP-3750 iki Nr. XIIP-3754 pritarta. (Balsai salėje)
Dabar dėmesio! Komitetai. Projektas Nr. XIIP-3750. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Gerbiamieji kolegos, labai daug papildomų komitetų, manau, kad tikrai jų tiek nereikia, nes nuo to nukentės tiek šis įstatymo projektas, tiek visi kiti, nes niekaip papildomi komitetai neapsvarstys. Todėl siūlau kaip papildomą komitetą tik Audito komitetą, prie Ekonomikos komiteto. (Balsai salėje) Ir kokį dar sakote? Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar sutinkate? Numatomas svarstymas pavasario sesijoje. Taigi dėl visų įstatymų projektų, kuriuos pateikė ministras E. Gustas, pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi: Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tik dėl (tuoj pasakysiu) projekto Nr. XIIP-3752, Civilinio proceso kodekso, pagrindinis – TTK, papildomi – Audito komitetas, Ekonomikos komitetas. Ir toliau, dėl Administracinių teisės nusižengimų kodekso pagrindinis – TTK, papildomi – EK ir AK. Ar pritariate? Pritarta. Dėkui.
15.27 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3535, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3536, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3537 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2a, 2-2b ir 2-2c klausimai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lydimieji: Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – aplinkos apsaugos viceministras L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS. Gerą dieną. Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į pasipriešinimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams skaičiaus didėjimą ir netobulą teisinį reglamentavimą, naudojant elektros šoko įtaisus, vykdant tarnybines pareigas, siūlomi vartojimo formuluočių tikslinimai. Projekto tikslas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, vykdančioms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, suteikti teisę įsigyti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros srove, šaltiniu, vykdant tarnybines pareigas, šias institucijas priskiriant „specialaus statuso subjektams“. Taigi, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, vykdančių valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galiotų jų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
PIRMININKĖ. Visus tris pristatėte?
L. JONAUSKAS. Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mes su kolega Seimo nariu esame jus taip savotiškai praminę – pats brangiausias inspektorius Lietuvoje, kaip viceministras, gaunantis gerą atlyginimą, dažniausiai vakarus ne su šeima, ne su žmona, ne su vaikais praleidžia, bet gaudo brakonierius. Tai aš dabar noriu kitokį klausimą paklausti. Jeigu Seimas priims šitą įstatymą, ar jums, kaip viceministrui ir inspektoriui, tokį ginklą ministras išduos, ar ne?
L. JONAUSKAS. Ačiū už klausimą ir už neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statuso reklamą. Deja, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams šitas prietaisas nebus suteikiamas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gaila.
PIRMININKĖ. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, siūlant išplėsti represinių priemonių arsenalą, matyt, vis tiek reikia žiūrėti į kažkokias konkrečias situacijas. Gal jūs dabar galėtumėte man įvardyti pastaraisiais metais pasitaikiusias situacijas, kai aplinkos apsaugos inspektoriai, patekę į tokias situacijas, negalėjo įgyvendinti savo pareigų dėl to, kad neturėjo elektros šoko, neturėjo elektros šoko įtaiso su iššaunamosiomis adatomis, taip pat visokių kitų gynybos priemonių? Ar tai yra tik toks teorinis dalykas, išplečiantis tą arsenalą, ar vis dėlto tai yra būtini instrumentai, kurie gali užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos priežiūrą?
L. JONAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kiekvienais metais nutinka tokių atvejų, kuriuos jūs minite. Šiais metais, prieš keletą savaičių, vykdant akciją „Lašiša“, Kauno rajone buvo užpultas inspektorius, jis gavo keletą smūgių su valties irklu. Taip pat prieš keletą savaičių Vilniaus miesto centre buvo užpultas mūsų inspektorius, brakonieriai pasipriešino ir įkando inspektoriui į ranką, suplėšė tarnybinę uniformą, buvo kitų sužalojimų. Kiekvienais metais yra tokių atvejų, kai grasinama ne tik fiziniu smurtu, bet ir realiai, tarkime, 2008 metais buvo atvejis, kai mūsų inspektorius apšaudė guminėmis kulkomis. Taip, ši priemonė veiktų labiau ne kaip represinė, o kaip prevencinė, ir mūsų pareigūnams suteiktų daugiau laisvės ir galimybių tiek patiems apsiginti, tiek prevenciškai drausminti tuos pažeidėjus. Tokių atvejų, kurių kiekvienais metais būna dešimtimis, manau, nebūtų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kuo dabar yra apsiginklavę inspektoriai? Kokias jie turi priemones ir kiek reikės pinigų šiam perginklavimui? Ar tinkamai mokysite? Aš nemanau, kad policijai reikėtų lėšų, kad automatą išsaugotų, tai pradėjo kalbėti apie lėšas. Ar jūs parengėte tuos inspektorius, kad jie mokėtų taikyti tą šoką?
L. JONAUSKAS. Ačiū už klausimą. Elektros šoko įrenginio, kurį turi ir policijos pareigūnai, rinkos kaina yra apie 700 eurų. Šiuo metu mūsų pareigūnai yra ginkluoti Walther firmos pistoletais, tie pistoletai yra naudojami gyvosios gamtos apsaugai, gamtos apsaugos kontrolei, ypač medžioklės srityje tais atvejais, kada kalbama apie tuos pažeidėjus, kurie gali turėti ginklus. Šiuo atveju mokymai yra reikalingi ir jie bus surengti, policija kiekvienais metais rengia tokius mokymus. Policijos statistika yra tokia, kad kiekvienais metais pasitaiko apie 500 atvejų, kai policijos pareigūnai panaudoja šiuos įrenginius.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, aš taip suprantu, šis elektros šoko įrenginys būtų tik papildoma priemonė šalia ginklo, taip? Lengvesnėms situacijoms, gal negresiančioms inspektoriaus gyvybei, taip?
L. JONAUSKAS. Tikrai taip. Aš manau, kad daugeliu atveju, kai mūsų pareigūnai naudoja tarnybinį ginklą, jie nešiojasi jį vykdydami užduotis. Elektros šoko įrenginys pakeistų tuos įrenginius, tačiau ginklų visiškai neatsisakysime, nes, kaip minėjau, yra tokių situacijų, kai tarnybinis ginklas tikrai yra būtinas.
O jeigu jūs klausiate, kada paskutinį kartą realiai mūsų pareigūnams teko panaudoti kovinį ginklą, tai buvo maždaug prieš 10 metų, kai mūsų aplinkos apsaugos pareigūnai, kartu būdami ir policijos rėmėjai, sulaikė grupuotę, kuri plėšė sodus, namus. Ten buvo apie 60 tam tikrų veikų, dėl ko pareigūnai buvo net apdovanoti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti. Kaip jūs dabar minėjote, jie ir budėdami naudoja ir tarnybinius ginklus, dar turės ir elektros šokus. Bet aš norėčiau tokį klausimą užduoti. Pareigūnai budi pavieniui, kad reikia papildomų priemonių, ar grupėmis? Nebus tokio varianto, kai vienas pareigūnas nuvažiuos patruliuoti, iš jo viską atims ir bus kaip su automatu?
L. JONAUSKAS. Atsakymas labai paprastas, gerbiamasis Seimo nary. Policija budi grupėmis, bet tarnybinius ginklus naudoja. (Balsai salėje) Taip, mažiausiai po du.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų gamtos apsaugos inspektoriai atlieka daug darbo ir dar daugiau atliktų, jei jie dažniau būtų gamtoje, o mažiau kabinetuose. Aš tikiuosi, kad jūs jiems tą galimybę sudarysite. Nes, kiek žinau, ir automobiliai tam tikru metu turi būti prirakinti toje vietoje, kad negalėtų niekur važiuoti, ir kiti dalykai. Gal jūs šiuos dalykus peržiūrėkite.
Dėl elektros šoko. Žinote, ko labiausiai bijausi šiuo atveju, kadangi jie dažnai būna prie ežerų ir prie upių, jei netyčia iššautų į vandenį, tai užmuštų arba kokią žuvį, arba patys būtų nukrėsti. Turint omenyje tam tikrą šių reikalų nepatyrimą ir retą ginklo naudojimą, ar nekils pavojaus inspektorių gyvybei? Aišku, būtų gerai, kad jie būtų kuo geriau ekipuoti ir daugiau galėtų dirbti gamtoje, nes yra labai daug problemų, kurias reikia spręsti.
L. JONAUSKAS. Dėl rizikos. Manau, kad rizika yra pati minimaliausia. Kaip ir minėjau atsakydamas kitiems Seimo nariams, tikrai įteisinus šiuos elektros šoko įtaisus, bus rengiami mokymai, pareigūnai išmoks naudotis tais prietaisais. Be abejo, didesnė rizika yra, kai pareigūnai turi šaunamąjį ginklą nebaigę mokymų, tikrai ta rizika būtų kur kas didesnė.
O atsakant dėl automobilių, tai yra įrašyta sąvoka „būdravimas“ ir įkurta aplinkos apsaugos dispečerinė, kuri veikia kiaurą parą. Tam tikrais atvejais, kai mūsų pareigūnai yra kviečiami, jie tikrai tuos automobilius laiko prie namų, tai leidžia ir visų lygių teisės aktai. Ši situacija jau išspręsta.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Viceministre, jūs savo laiške kreipėtės dėl mano veiksmų į Darbo partijos vadovą V. Mazuronį, buvusį jūsų ministrą. Prašom pasakyti, ar jūs, kaip viceministras, vykdamas kartu su patruliuojančiais aplinkosaugininkais, taip pat turėsite tokį elektros šoką? Kiek man yra žinoma, V. Mazuronis jums neatsakė, ar netaikysite kartais, jeigu jums bus išduotas… kad išgautumėte iš V. Mazuronio atsakymą apie mane?
L. JONAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų partijos pirmininkas man atsakė ir tą padarė socialinių tinklų paskyroje.
O į kitą klausimą, į pirmąją dalį apie tai, ar neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai galės naudotis šiais prietaisais, atsakysiu dar kartą, jeigu negirdėjote, – ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Atsakėte į visus klausimus. Dėkui.
L. JONAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Brundza kalba už. M. Adomėnas irgi už. Nematau. Tada V. A. Matulevičius – už.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, aš užsirašiau daugiau iš solidarumo, negalvodamas, kad teks kalbėti. Vis dėlto aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius palaikyti šį projektą, nes mes patys, kurie būname gamtoje, kas yra medžiotojas, kas yra žvejas, puikiai žinome, su kokiais asmenimis gražiame gamtos prieglobstyje kartais aplinkosaugos pareigūnams tenka susidurti. Vien dėl to, kad jie turėtų galimybę. Ginklas yra ginklas, tai yra labai dideles pasekmes turintis įnagis, kurį panaudoti galima tik esant išskirtinei situacijai. Turbūt reikia kiek įmanoma vengti jį panaudoti. Žinoma, elektros šokas, kaip brutaliai šis įrenginys skambėtų, aš manau, aplinkosaugos pareigūnų darbą padarys saugesnį ir privers kartais piktybinius brakonierius, kurie su niekuo nesiskaito, prieš imantis veiksmų prieš pareigūnus gerai pagalvoti. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius – prieš. Aš nematau Sauliaus.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties dabar kalbėkime, pusiau juokais tokį klausimą uždaviau. Jau rimtai, kolegos, reikėtų spręsti arba svarstyti, arba pritarti po pateikimo tokiam prašymui. Problema yra, bet tokiais metodais, jeigu kalbėsime apie savo policiją, tą, kuri šiandien stokoja, nėra užtektinai aprūpinta netgi elektros šoko prietaisais, mums šiandien tas galimybes suteikti gamtos apsaugos inspektoriams, manau, jokios galimybės nėra, svarstyti neturėtume. Juo labiau viceministras, stovėdamas tribūnoje, nepasakė, kiek tai kainuos, iš kokių lėšų tai turės būti, ar šiame biudžete yra numatyta. Manau, jokios galimybės, mes turime pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIIP-3535, Nr. XIIP-3536 ir Nr. XIIP-3537, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. Ar pritariame? Taip, pritarėme. Dėkoju.
15.42 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3584 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3584. Pateikimas. A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą paskatino parengti kario laiškas. Jis kreipėsi į mane keldamas klausimą, kodėl jis, karys, kuris, atlikdamas karinę tarnybą ir naudodamas šaunamąjį ginklą tiek pratybų metu, tiek tarnybos metu, norėdamas įsigyti ginklą savigynai turi išlaikyti kursus ir egzaminą. Pasidomėjus, kaip reglamentuojami šie klausimai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, pasirodo, kad kursų ir egzamino nereikia laikyti asmenims, kurie pakliūva į specialaus subjekto statuso pareigūno sąvoką. Tai yra policija ir kiti pareigūnai. O asmuo, atliekantis karinę tarnybą ir turintis teisę tarnybos metu nešiotis ir naudoti ginklą, nėra laikomas specialaus subjekto statuso pareigūnu ir todėl tokios teisės neįgyja.
Akivaizdu, kad vieni asmenys, tarnybos metu turintys teisę nešioti ginklą, atleidžiami nuo egzamino laikymo prieš įsigyjant ginklą, o kariams šitos teisės nėra, jie turi galimybę įsigyti ginklą asmeniniam naudojimui tik išlaikę kursus ir egzaminus.
Mūsų nuomone, tai yra perteklinis reikalavimas, nes kariai tarnybos metu jau išmoksta ir įgyja įgūdžių elgtis su ginklu. Noriu tik pasakyti, kad kursų ir egzamino laikymo kaina yra 80 eurų, todėl, mūsų nuomone, reikėtų sulyginti.
Baigdamas pasakysiu, kad yra priimtas generalinio komisaro įsakymas „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklių“, kuriame pasakyta, kad ne tik esami, bet ir buvę specialaus subjekto statuso pareigūnai atleidžiami nuo šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo egzamino. Tuo remiantis siekiama analogišką taisyklę pritaikyti ir kariams, t. y. sulyginti karius su specialaus subjekto statuso pareigūnais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti klausimą, kuris yra dėl visų šių įstatymų, einančių toliau, nes klausti vien apie šitą… Jeigu leistumėte, paklausčiau ir dėl kitų įstatymų projektų, kurie yra toliau?
PIRMININKĖ. Negalima, nes nebuvo pateikimo.
A. PAULAUSKAS (DPF). Vėliau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tada aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Vėliau galėsite paklausti. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, paskutiniai įvykiai rodo, kad tie specialaus subjekto statusą turintys pareigūnai kartais sugeba su savo tarnybiniu ginklu atlikti veiksmus, kurių niekas neatleistų nė vienam medžiotojui. Ar kokį užpakalį peršauti, ar palikti ginklą ant sėdynės ir išeiti. Realiai tie salėje esantys žmonės, kurie yra medžiotojai, žino, kad už tokius nusižengimus jie būtų nubausti – iš jų būtų atimta galimybė iš viso laikyti ginklą. Prašom pasakyti, ar nereikėtų padaryti atvirkščiai: visiems privalomą ginklo laikymo egzaminą, kad jie dar kartą pereitų kursus, nes bijau, kad tokių dalykų gali atsitikti su ginklais, kurie laikomi savigynai?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Aš pajuokausiu. Jeigu vairuotojas turi profesionalaus vairuotojo teises ir vairuoja autobusą ar kokią kitą sunkią mašiną, norėdamas įsigyti lengvąjį automobilį asmeniniam naudojimui, turėtų vėl laikyti teises ir juo naudotis. (Balsai salėje) Turi, bet bendri įgūdžiai turbūt išlieka. Taip ir su ginklu. Jeigu karys nešioja ginklą, kiekvieną dieną juo naudojasi, turi įgūdžių, tai kam jam lankyti tuos kursus ir egzaminus laikyti? Iš tikrųjų ten kalbama apie tą patį, ko jį mokė, kas ruošė būti kariu. Aš nematau čia… O dėl ginklo, jis visada turi savybę iššauti, tik reikia žinoti, kada ir kur.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tokį klausimą. Kas bus, jeigu karys, eidamas mokymus, savo tarnybą, savo sugebėjimus įgis tanke, artilerijos arba, sakykime, kokiame nors organizaciniame padalinyje (aš nežinau visų ir išvardyti negaliu) ir nebus išmokytas naudotis asmeniniu ginklu? Kaip tada, ar tokiam irgi galios jūsų taikoma pataisa? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Visi kariai yra mokomi, nepaisant to, kokią tarnybą jie atlieka, bet elgtis su ginklu ir įgyti įgūdžius privalo visi.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, mano klausimas panašus į Sergejaus. Ar šios įstatymo pataisos būtų taikomos tik profesionaliosios karo tarnybos kariams, kurie tuo metu tarnauja kariuomenėje ir turi tą kvalifikaciją, palaiko kasdien, ar ir šauktiniams, kurie, pavyzdžiui, po devynių mėnesių grįžta ir tampa normaliais civiliais, paprastais, kaip ir visi kiti žmonės, kad ir neėję tos tarnybos?
A. PAULAUSKAS (DPF). Čia kalbama…
L. BALSYS (MSNG). Ar nereikėtų išskirti?
A. PAULAUSKAS (DPF). …apie profesionalius karius. Kaip aš pradėjau kalbėti nuo laiško, tai karys, ištarnavęs dešimt metų, baigęs tarnybą Tauragėje, norėjo įsigyti ginklą, pasirodo, jam reikia laikyti egzaminus, kursus, mokėti pinigus dėl to, ko jis mokėsi dešimt metų. Tai yra profesionalių karių prašymas.
L. BALSYS (MSNG). Ir ginklai gali skirtis.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, įgūdžius gali įgyti visi, bet po tam tikro laiko tie įgūdžiai, taip, kaip ir chirurgo, atliekančio operacijas, susilpnėja. Grįžti po atostogų ir atlieki jau ne taip, kaip kiekvieną dieną. Kodėl jūs manote, kad blogai, jeigu prisimins kursų metu, pakartos praktinius įgūdžius, kas čia blogo, niekaip nesuprantu? Prašom pasakyti.
A. PAULAUSKAS (DPF). Blogo gal ir nėra, kaip sakoma, kartojimas yra mokslo motina. Bet aš bandžiau išdėstyti, kad šiuo metu pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tokių kursų ir egzaminų nereikia laikyti specialaus statuso subjekto pareigūnams, t. y. policininkams, viešojo saugumo tarnybos kariams ir visiems, kurie yra pareigūnai, o kariams reikia. Mano nuomone, turi būti sulygintos sąlygos ir reikia neišskirti, nes kažkodėl kariams reikia, o policijos pareigūnams nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo dėl viso projekto gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo… (Balsai salėje) Balsuoti?
Tada prašom balsuoti. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIIP-3584, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
15.51 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3826, Karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3827, Nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3828 (pateikimas)
Dabar kviečiu A. Paulauską pateikti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius – Karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, šis įstatymas, matyt, sukels daugiau diskusijų. Yra kalbama apie Šaulių sąjungą ir savanorių pajėgas.
Noriu pradėti nuo to, kad Šaulių sąjunga pagal savo esmę yra visuomeninė karinė organizacija, turinti, beje, ilgą ir garbingą istoriją. Šauliai stoja į tą organizaciją, nes nori išmokti ginti tėvynę: valdyti ginklą, susipažinti su karybos pagrindais. Šaulių organizacija yra finansuojama Krašto apsaugos ministerijos, tačiau lėšų įsigyti ginklų neužtenka. Pavyzdys: šiuo metu Vilniaus rinktinėje yra 900 šaulių, o ginklų tik keliolika. Jie turi labai nedidelį kiekį automatinių ginklų, todėl, suprantama, išmokti valdyti ginklą yra sudėtinga. Šauliai stoja į medžiotojų sąjungas, sportinio šaudymo būrelius. Kitaip sakant, fiktyviai dalyvauja įvairiose organizacijose, kad galėtų įsigyti ginklą už savo pinigus ir išmokti su juo elgtis. Projekto tikslas yra suteikti teisę šauliams ir aktyviojo kariuomenės rezervo savanoriams įsigyti pusiau automatinį ginklą, t. y. B ir C kategorijų ginklą, ir laikyti jį namuose. Tai visų pirma atitiktų pasikeitusią mūsų regiono geopolitinę situaciją, kai pasirengimas reaguoti į iškilusius iššūkius ir reakcijos laikas tampa labai svarbiu faktoriumi, atgrasančiu potencialų agresorių.
Taip pat norėčiau priminti ne tik politinį, bet ir teisinį argumentą. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas vieną bylą, yra pasakęs, kad įstatymo leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kai būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečiams iš anksto tinkamai pasirengti tam, kad, paskelbus mobilizaciją, jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę. Taigi valstybė turi turėti ne tik reguliariąją kariuomenę, bet ir reikiamą skaičių tinkamai parengtų ginti valstybę piliečių.
Išlaidų, papildomų lėšų dėl šio įstatymo nereikės. Atvirkščiai – kariai, šauliai įsigys ginklus už savo pinigus ir valstybei nereikės jokių papildomų finansų.
Dėl lydimųjų įstatymų, t. y. dėl Nepaprastosios padėties ir kito įstatymų projektų. Jie sudarytų galimybę šaulius panaudoti kaip sudedamąją viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį, taip būtų eliminuota galimybė, įvedus nepaprastąją padėtį, iš šaulių laikinai paimti jų turimus ginklus ir šaudmenis. Karo komendantūrų pratybose bus įgyvendinamos tipinės karo komendantūros standartinės veiklos procedūros, ten galės dalyvauti Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Kiti lydimieji įstatymai tiesiog reikalingi tam, kad būtų aiškesnis šaulių statusas. Turbūt svarbiausias yra tas įstatymas, kad šauliai turėtų galimybę įsigyti ginklą ir jį laikyti namuose. Viskas. Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Ne per seniausiai buvo estų organizacijos „Kaitseliit“ vadas, jis, pristatęs jų sistemą, pasakė, kad jų krašto apsauga finansuoja aprūpinimą seifais, tiesą sakant, apsaugos priemonėmis tuos žmones, kuriems pavedama pagal slaptus dokumentus turėti tuos ginklus namuose. Ar matote šiuo atveju tokią galimybę Lietuvoje?
A. PAULAUSKAS (DPF). Būtų per drąsu dabar tame projekte dar teikti, kad valstybė turėtų ką nors remti, finansuoti ar seifų, ar tų pačių ginklų įsigijimą. Atvirai sakant, aš jau nedrįsau to rašyti, bet aš esu bendravęs su Estijos, kuri turi tokią šaulių ir savanorių organizaciją kaip vientisą, tokios organizacijos vadu ir klausęs, ar buvo kokių nors incidentų. Jis man tiesiai atsakė – per dešimt metų nei jokių kriminalinių, nei kokių kitų įvykių nėra buvę, nors žmonės laiko ginklus namuose. Aš noriu pasakyti, kad yra visi saugikliai šitame įstatyme: vien tik tai, kad tu esi šaulys, tu negalėtum įsigyti ginklo, nes tu turi būti išlaikęs egzaminus, kursus, gauti policijos leidimą. Yra viskas, kaip ir priklauso kitiems, norintiems įsigyti ginklą savigynai.
Dėl seifų. Aš tik tiek galiu pasakyti. Gal Šaulių sąjunga, atsižvelgdama, kiek būtų tokių žmonių, iš savo biudžeto galėtų ką nors paremti, bet aš šitame įstatyme to neteikiu.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis projekto teikėjau, aš noriu pasveikinti jus ir komiteto branduolį, besiėmusį šitos iniciatyvos ir vedantį prie kuo platesnio konsensuso svarstant ir priimant tokius projektus Seime. Bet mano klausimas išties yra toks: ką jūs atsakytumėte tiems kritikams arba balsams, pasigirstantiems galbūt įvairiose Europos vietose, kai terorizmo grėsmių akivaizdoje pasigirsta netgi siūlymų, kad gintis mes galime apribodami arba griežtindami ginklų asmeniniam naudojimui įsigijimą? Kokie būtų jūsų argumentai kaip profesionalo ir nemažai suprantančio šitoje srityje?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Kiek man teko nagrinėti, skaityti apie teroristinius įvykius arba aktus, neteko niekur matyti, kad būtų panaudojami savigynai skirti ginklai. Tai paprastai nelegaliai gauti automatiniai ginklai, granatos, sprogmenys, kurie tikrai nėra laisvai parduodami ir niekas jų legaliai nėra laikęs. Todėl teigti, kad šie ginklai gali būti panaudoti kokiems nors teroristiniams tikslams, neturiu jokio pagrindo. Tik noriu priminti Estijos pavyzdį, kad per dešimt metų jokio kriminalinio įvykio nėra buvę. Aišku, po teroristinių įvykių bandoma imtis visokių priemonių – paimti ginklus, galbūt sugriežtinti ginklų naudojimą, bet aš manau, kad tas kelias tikrai nėra teisingas arba vienintelis, nes svarbiausia yra užkirsti nelegalią prekybą. Kad ir dabar, ką parodė Prancūzijoje įvykęs teroristinis aktą? Kad iš Serbijos, tiksliau, iš buvusios Jugoslavijos, žlugus tai valstybei, ginklai buvo patekę į juodąją rinką, iš kur tie teroristai galėjo įsigyti. Aš šitas baimes atmesčiau, tikrai to negalėtų būti, nes tiesiog tie ginklai yra daugiau pritaikyti savigynai ir tiesiog mokslui arba mokymuisi naudoti ginklą.
PIRMININKĖ. Klausia B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš tokį klausimą turėčiau. Ar šauliai, jūsų nuomone, prireikus yra potencialūs savo tėvynės gynėjai? Jeigu taip, ar jie galėtų ginti savo tėvynę ginkluoti ragatkėmis?
A. PAULAUSKAS (DPF). Kuo ginkluoti?
B. JUODKA (LSDPF). Ragatkėmis, žinote.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ragatkėmis? Manau, kad visi kažkuo gintumės, bet kvalifikuotai ir rimtai gintis tai tikrai reikia, kad žmogus mokėtų. Aš citavau Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris tiesiai sako, kad Konstitucija įpareigoja piliečius ginti, bet kad jie gintų kvalifikuotai, jie turi mokėti valdyti ginklą, žinoti taktiką, karybos reikalus. Čia Šaulių sąjunga ir yra tokia, kur žmonės ateina norėdami to išmokti, norėdami jausti, kad jie priklauso visuomeninei karinei organizacijai. Dabar jinai daugiau yra visuomeninė ir nevisiškai atitinka savo istorinę prigimtį.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Aš noriu pranešėjo paklausti, numatote įsigijimą ir leidimą turėti ginklą labai jauniems žmonėms. Aš įsivaizduoju, kad veiks panašiai kaip medžiotojų ginklo laikymas ir kontrolė. Be aš vis dėlto manau, kad reikėtų numatyti daugiau saugiklių. Noriu paklausti, kas, pavyzdžiui, patikrins, kaip įrengtos vietos, seifas saugoti namuose tų karių, nes jų ratas labai išplečiamas, jų labai daugėja. Taip pat tas jaunas žmogus dažnai impulsyvus, ar nereikėtų numatyti papildomo psichologinio patikrinimo, nes žinome, kad ginklą galima panaudoti ir ne pagal paskirtį, numatytą šiame įstatyme. Taip pat numatomas leidimas jį nešiotis. Tai jeigu jis bus pakviestas į tarnybą, tai jis su tuo ginklu autobusu vyks į tarnybą? Aš taip suprantu. Man atrodo, čia per mažai numatyta saugiklių, norime atrodyti saugiau, o atrodome, mano nuomone, nelabai saugiai.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pažiūrėkite, dabar asmuo savigynai gali įsigyti ginklą – trumpavamzdį arba kokį nors kitą. Jis lygiai tą patį turi padaryti, išlaikyti egzaminus, pereiti kursus, gauti policijos leidimą, medicininį leidimą, vadinasi, visa tai turi pereiti, ir psichologą, ir psichiatrą, ir visus kitus sveikatos parametrus atitikti, ir tada policija… Visi šie reikalavimai šauliams išlieka.
Dar daugiau, šaulių vadas tiktai savo įsakymu gali suteikti tiems šauliams teisę laikyti ginklą namuose. Dar vienas garantijos etapas – tai šaulių vadas, kuris irgi prisiima atsakomybę leisti tam žmogui ar neleisti. Kaip jis laikys namuose, be abejo, bus tikrinama. Bus tikrinami ir Šaulių organizacijos vadovų ir policijos. Kaip ir dabar, galime ateiti į visų namus ir pasižiūrėti, kaip tu laikai ginklą, jeigu neteisingai arba neturi seifo, tiesiog paimti iš tavęs tą ginklą. Lygiai tokie pat reikalavimai bus ir šauliams.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, pagal savižudybių skaičių, ypač jaunimo, mes pirmaujame Europoje. Ar jūs nemanote, kad ginklų prieinamumas dramatiškai padidins savižudybių tikimybę? Juo labiau kad tokie statistiniai duomenys egzistuoja, Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikrai blogas pavyzdys, kai kurios valstijos labai turtingai apsiginklavusios, neišvengia nei ginkluotų išpuolių, tarp jų visai neseniai įvykusių reprodukcijos klinikoje ir t. t Ar neturite tokių baimių?
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl JAV. Ten iš tikrųjų ginklų prekyba yra laisva, tu gali kai kuriose valstijose nueiti į parduotuvę ir tiesiog nusipirkti, nei pažymėjimo kokio nors prašo, nei sveikatos pažymėjimo, nieko. Be abejo, kai taip laisvai yra prekiaujama, visokių incidentų ir įvyksta.
Pas mus, dabar negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek yra savigynai išduotų leidimų įsigyti ginklą, pridėkite dar medžiotojus, tai čia bus turbūt apie milijoną žmonių, jeigu ne arti milijono, aš neatmetu, kad gali būti savižudybių.
Dabar pažiūrėkite, šitas įvykis Šalčininkuose irgi gali patvirtinti jūsų klausimą. Bet kai jūs sakote, dramatiškai padidės, aš manau, galiu drąsiai sakyti, tikrai dramatiškai nepadidės tų savižudybių, nes žmonės pereis ir sveikatos patikrinimą, psichiatro apžiūrą ir pagaliau pats šaulių vadas matys, kam patikimas ginklas. Jis taip pat bus atsakingas už tai.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, pati idėja iš tikrųjų gal ir nebloga yra, ypač tas atgrasymo elementas, kai potencialus priešas žinotų, kad žmonės turi pusiau kovinių ginklų, pusiau automatinių. Tai gal čia ir gera idėja.
Kiek, jūsų manymu, tokių ginklų būtų tuose namuose pas šaulius ir ar kiekvienam šauliui jį būtų galima turėti, ar būtų koks nors amžiaus apribojimas, atmetus ten tą egzaminų sistemą ir t. t.? Vienas klausimas.
Kitas klausimas ne visai su šauliais susijęs. Jeigu aš neklystu, tai dabar tokius pusiau automatinius ginklus gali turėti vadinamųjų šaudymo sporto būrelio nariai. Ar jums neatrodo, kad čia reikėtų sugriežtinti šitiems žmonėms tokių ginklų turėjimą? Nes čia labai sunku prognozuoti, kas bus šaudymo būrelio nariu, ar jis nebus kokios nors saugos tarnybos darbuotojas, ar jis nebus koks nors priešiškai nusiteikęs ir tokiu būdu susiburs į kovinę grupuotę. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad kalbėjau su Šaulių sąjungos vadu, jis tikrai neįsivaizduoja, kad visi šauliai gali turėti tuos ginklus. Tai tikrai bus daugiau tie, kurie rengiami koviniams būriams, tai yra šauliai, kurie karo ar incidento metu turės labai aiškias užduotis.
Dėl sportinių. Aš iš tikrųjų sakiau, kad dabar šauliai, norėdami įsigyti ginklą, tampa fiktyviais šauliais, tada jie įgyja tą ginklą, treniruojasi ir tokiu būdu mokosi valdyti ginklą. Aišku, kad tai yra nenormali praktika, nes ten tikrai nėra tų sportininkų, tai yra tiesiog žmonės, norintys turėti ar įgyti įgūdžių valdyti ginklą. Kad reikia pasižiūrėti, be abejo, galima bus pasižiūrėti, kas ten įsigijo ir kiek iš tikrųjų tų sportininkų ten yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, klausimų laikas baigėsi. Ar pratęsime? (Balsai salėje)
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl visų trijų projektų. E. Masiulis – už.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai seniai brandintas įstatymo projektas. Man atrodo, kad įvertinant geopolitinę situaciją, įvertinant ir tai, kad Šaulių sąjunga ir savanoriai, čia kažkaip apie savanorius nebuvo kalbama, šis įstatymas, suprantu, apima ir savanoriškąją krašto apsaugą, tikrai įgauna vis didesnę reikšmę šitos organizacijos bendroje nacionalinėje gynybos sistemoje.
Man atrodo, kad tikrai vyksta, bent jau Šaulių sąjungoje, labai daug pačių įvairiausių priemonių, kur vykdomi kursai, mokymai, kaip valdyti ginklą, kaip elgtis su ginklu. Todėl net neabejoju, kad žmonės, priklausantys Šaulių sąjungai, tikrai yra profesionalūs ir pasirengę turėti santykius su ginklu ir elgtis su ginklu. Man atrodo, kad esant tiek tokiai geopolitinei situacijai, tiek tai, kad Šaulių sąjunga, nors ir visuomeninė organizacija, tačiau vienija tikrai patriotiškus ir mylinčius savo kraštą ir valstybę žmones, mes tikrai žengiame labai pažangų žingsnį ir laiku, leisdami šitiems žmonėms, aišku, atitinkantiems visus reikalavimus, kurių reikia B ir C kategorijos ginklams ir šaudmenims įsigyti, turėti tuos ginklus namuose. Man atrodo, kad tai bus ir didesnė paskata pačiai Šaulių sąjungai stiprėti, ir būtų dar labiau atsakinga organizacija, ir tai bus didesnė motyvacija tiems žmonėms, kurie nuolat papildo Šaulių sąjungą, tikrai jaustis reikalingiems savo kraštui ir esant kokiai nors būtinybei ir poreikiui visavertiškai ir visapusiškai prisidėti prie mūsų valstybės gynybos.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai esu prieš, nes ginklų prieinamumas dramatiškai padidina savižudybių tikimybę. Tai yra gydytojų psichiatrų išvada, galiu pacituoti: „Savižudžiai tam, kad nusižudytų, vartoja 3 % vaistų, o šaunamuosius ginklus, jeigu jie yra namuose, – 85 %“. Klinikinė depresija, finansiniai sunkumai, narkotikai, pagaliau meilė be atsako gali būti savižudybių priežastis, juo labiau sprendimas nusižudyti priimamas impulsyviai. Per valandą sprendimą priima 70 % savižudžių, 24 % iš jų – per penkias minutes.
Dabar paklausykite. Kai Izraelio armija uždraudė kariams savaitgaliais pasiimti ginklus, savižudybių nusišaunant sumažėjo 40 %. Įsiklausykite į šią statistiką. Manyčiau, kad jeigu ginklas yra namuose, ypač dabar, kai į Šaulių sąjungą stoja tikrai labai jauni žmonės, jis visados gali iššauti. Tikrai labai atsakingai priimkite šitą sprendimą, nes, manau, jis gali būti labai pražūtingas kai kuriems, sakyčiau, nelabai stabilios psichikos žmonėms, nors psichiatrai juos tikrins ir visa kita atrodo gerai. Tarkime, minėtas Švenčionių vicemeras. Jis turbūt nebuvo nestabilios psichikos. Mielieji bičiuliai, labai atsakingai kelkite rankas balsuodami dėl šio sprendimo.
PIRMININKĖ. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vis dėlto kalbėti apie įstatymą. Lietuvoje yra daug problemų. Jeigu mes dabar su šiuo įstatymu, su nacionalinio saugumo interesu siesime visas Lietuvos problemas, manau, kad tai bus nerimta kalba.
Ginklai turi būti išduodami atsakingai patikrintiems, patvirtintiems asmenims, kurie tarnauja ne vienus metus tose organizacijose. Atsakomybė yra vadų, atsakomybė yra tų, kurie tuos ginklus turi. Jie ir dabar juos turi, tiesiog sąlygos yra nevienodos, pavyzdžiui, medžiotojai ar sportinių būrelių dalyviai.
Apie šaulius ir savanorius siūlau kalbėti pagarbiai. Žmonės, kurie atiduoda savo geriausius metus krašto apsaugai, nėra narkomanai, nėra savižudžiai, nėra kokie nors asocialūs asmenys, todėl kalbėjimas apie tas grėsmes, kurios nėra susijusios su šiomis organizacijomis, skamba išties labai keistai. Aš siūlau pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo. Manau, jeigu iškils kokių nors svarbių, reikšmingų aplinkybių svarstymo metu, būtų galima patobulinti.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas. Nėra. L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, pirmininke. Mane truputį stebina, kad mes norime visiems išdalinti ginklus. Aš tikiu, kad Šaulių sąjunga yra ta organizacija, kuri tinkamu momentu gali apsiginti. Lietuvos tauta yra taiki tauta, mes net savo nepriklausomybę iškovojome sielos tvirtumu, laisvės tikėjimu. Bet aš iš kitos pusės noriu visiems pasakyti: kol mūsų tauta neišblaivės, negalima papildomai dalinti ginklų. Noriu jums priminti – mes esame trečioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes čia kalbame apie gana rimtus dalykus ir suvokiame, o gal ir ne visi vienodai suvokiame, kokio pobūdžio tai yra organizacijos. Kariai savanoriai ar Šaulių sąjungai priklausantys žmonės yra sąmoningi žmonės, patriotiškai nusiteikę ir atsakingi žmonės.
Aš kviesčiau kolegas suprasti, kad ir laikas, kai mes gyvename, yra nekasdienis. Nėra vieno universalus atsako, yra visa visuma veiksmų, kurie gali padaryti mus stipresnius. Ir tai yra vienas žingsnelis į priekį. Jeigu medžiotojai ar sportinio šaudymo profesionalai yra vienintelis kelias arba kertelės, per kurias iki šiol galima gauti ginklą savigynai, tai, atleiskite, kuo Šaulių organizacijos nariai yra prastesni už kitų organizacijų narius? Eikime tiesiu, sąžiningu ir skaidriu keliu su visais saugikliais, apie kuriuos čia ne kartą buvo kalbėta, kalbėta apie daugybę formų iki šių pataisų rengimo ir kodėl jos atsirado. Išsivaduokime nuo stereotipinių baimių, dalį kurių mes čia išgirdome, ir judėkime į priekį.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė – prieš.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tiek šauliams, tiek savanoriams jų daliniuose yra priskirti ginklai. Jie pagal nustatytą schemą atvyksta, esant situacijai, gauna tuos ginklus ir veikia pagal instrukcijas. Aš tikrai žiūriu rezervuotai į tokį siūlymą, nes turint ginklą po ranka, kaip sakė kolegė R. Juknevičienė, kyla įvairių minčių, o tos mintys dažniausiai virsta veiksmais, apie kuriuos perskaitome žiniasklaidoje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate įstatymų projektams Nr. XIIP-3826, Nr. XIIP-3827 ir Nr. XIIP-3828, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 57, prieš – 6, susilaikė 16. Po pateikimo projektams pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo – gerbiamasis N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamajai L. Dmitrijevai ir gerbiamajai B. Vėsaitei. Jūs visiškai teisingai sakote, kad alkoholio vartojimas didina savižudybių skaičių, ypač jeigu namuose yra ginklas, bet jūsų abiejų frakcijose yra daugiausiai remiančių tą lietuvių tautos nugirdymą. Taip, jūsų frakcijose. Jūs abi pasistenkite, kad jūsų frakcijos nebalsuotų dėl alkoholio grąžinimo į degalines, dėl ko stengiasi krikščionys demokratai. (Balsai salėje: „Teisingai!“)
PIRMININKĖ. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl svarstymo eigos. Čia aplink šioks toks šurmulys, suprantu…
PIRMININKĖ. Ar galima tylos!
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Mano siūlymas toks. Atsižvelgiant į tai, kad Seime vyko A. Anušausko inicijuoti šio klausimo klausymai, ir atsižvelgiant į tai, kad komitetas iš esmės yra iniciatorius ir šį klausimą yra apsvarstęs, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo, kad projektas būtų svarstomas ir priimtas dar šioje sesijoje. Vyriausybės nuomonė dėl šio klausimo ministro vardu jau yra išsakyta, taigi mes tikrai galime svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymui. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, kad dar šią sesiją svarstytume. Balsuojame. Kas už tai, kad svarstytume per šią sesiją, balsuojate už, kas kad per pavasario sesiją, balsuojate prieš.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 44, prieš – 27. Svarstymas bus dar per rudens sesiją.
Dabar gerbiamojo A. Paulausko noriu paklausti, kokią siūlote svarstymo datą? Kaip supratau, jūs komitete kaip jau… Kadangi komitetas teikia, jūs, kaip pirmininkas, kokią datą siūlote svarstyti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Paskutinę savaitę. Nors komitete yra aptarta, iš tikrųjų čia teisingai sakė, bet mes turime krašto apsaugos ministro nuomonę išklausyti, galbūt ir kitų pareigūnų, kurie gali turėti skirtingas nuomones.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, ar tiktų gruodžio septynioliktą svarstymas?
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Ir dvidešimt antrą priėmimas. Tinka?
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar pritariame. Dabar replika po balsavimo Petras.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pasakyti repliką dėl balsavimo. Iš tikrųjų argumentų yra ir dėl vienos, ir dėl kitos pusės, tačiau pažiūrėkime: Šaulių sąjunga yra šimtametė organizacija, gana atsakinga, nemažai nusipelniusi Lietuvos istorijai, gana atsakingi žmonės, okupavus Lietuvą, tos organizacijos atsikūrė ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir šiandien dar veikia. Aš manau, ten labai atsakingi žmonės renkasi, todėl labai laiku šitas įstatymas, ir gerai, kad bus priimtas dar per šią sesiją.
PIRMININKĖ. D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Aš tik norėjau svarstant šitą įstatymą atkreipti kolegų dėmesį dar į vieną didelę problemą, ypač į Sveikatos reikalų komitetą ir pirmininkę. Amžinai, kai mes kalbame apie ginklus, Lietuvos problema yra dėl bendros psichinių liginių įskaitos – jos tokios nėra. Ir tai labai apsunkina ir daro didelę riziką, išduodant ginklus. Čia nėra mūsų komiteto kompetencija, aš norėčiau paprašyti šio komiteto, kad šitą problemą lygiagrečiai paanalizuotų ir vieną kartą Lietuvoje išspręstų.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininke, sutinkate?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Mūsų papildomas, ne?
PIRMININKĖ. Jūs norite papildomų komitetų? Tiesiog jums įpareigojimas parodyti iniciatyvą ir apsvarstyti šitą klausimą. Sutinkate? (Balsai salėje) Dėkui.
16.23 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3147(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-5 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia tiesiog, kad būtų aiškiau, projektas buvo tobulintas ir registruotas rugpjūčio mėnesį. Vėliau dirbanti Šaulių sąjungos darbo grupė pateikė…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Puteiki, jūs labai garsiai kalbate.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …įstatymo projektus, kuriems ką tik po pateikimo buvo pritarta. Šiuo atveju mano siūlymas, nes tai yra dalis jau pateiktų įstatymų projektų. Jeigu pritarsite, tai jie bus sujungti komiteto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, neišeikite. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia pirmajame įstatyme buvo paliesta, kad iki 18 metų ginklo laikyti negalės jaunasis šaulys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Natūralu.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tai dabar jūsų nuomonės norėčiau paklausti: trauka jaunųjų šaulių arba jaunimo į Šaulių sąjungą yra būtent šaudymo pratybos, ne vien tik uniforma, visokios stovyklos ir panašiai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega Puteiki, emocijas truputį valdykite.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Kaip jums atrodo, Šaulių sąjunga su jais dirba, bet nepakankamai šaudymo pratybų požiūriu. Jeigu vyresnysis, turintis ginklą, partnerį turėtų jauną šaulį, kurį galėtų mokyti ir prižiūrėti jį, kaip jums atrodo tokia partnerystė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Supratau. Viskas vyksta, tik nepainiokime galimybės įsigyti ir turėti su galimybe kažkur treniruotis. Čia du skirtingi dalykai.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų, kas čia yra papildomo prie to, ką prieš tai girdėjome?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, tai yra keliais mėnesiais anksčiau užregistruotas įstatymo projektas, kuris apima dalį tų, kuriems jau po pateikimo pritarta. Jie gali būti tik sujungti.
PIRMININKĖ. Dar ne viskas, dar klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate apie automatinį ginklą, priklausantį Šaulių sąjungai. Šiuo atveju kyla klausimas, kiek Šaulių yra aprūpinti automatiniais šaunamaisiais ginklais. Žinote, kai mes svarstome, kad suteikiame galimybę Šauliams įprastus ginklus patiems įsigyti ir laikyti namuose, tai tokia čia loska? Kaip iš viso valstybė aprūpina Šaulius, esant šiai situacijai tai labai svarbu. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju kalbama apie B, C kategorijos ginklus. Koviniai ginklai apskritai nereguliuojami šio įstatymo nuostatomis. A kategorija – tai koviniai ginklai. Kariuomenė jų turi, šauliai, be abejo, mokomi ir su tais ginklais, kiek man yra žinoma, tiesiog šiuo atveju yra šiek tiek kitaip viskas siūloma įstatymo projekte. Kalbama apie pusiau automatinius ginklus.
PIRMININKĖ. Dabar tikrai ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dabar po visko nuomonė… ar gali Mantas nekalbėti, nes yra tik už? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIIP-3147(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 4, susilakė 13. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 17 dieną.
16.29 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3781, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3782, Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3783, Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 3 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3784, Teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3785, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3786, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3787, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3788 (pateikimas)
Dabar kviečiu krašto apsaugos viceministrą M. Veličką pristatyti daug įstatymų projektų. Tai nuo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3781 iki projekto Nr. XIIP-3788. Prašom.
M. VELIČKA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jo tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviai valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugai, kartu su juo teikiami ir lydimieji dokumentai, kuriuos reikia pakeisti, kad įstatymas efektyviai įsigaliotų. Remiantis NATO ir Europos Sąjungos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo praktika ir atsižvelgiant į poreikį, šiuo projektu siekiama numatyti galimybę informaciją pripažinti neviešintina tarnybine informacija, atskirti apibrėžtį įslaptintos informacijos apsaugos politiką formuojančių subjektų, Vyriausybės ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos kompetenciją; numatyti vienodą visų asmenų, pretenduojančių gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimo tvarką, patikslinti patikrinimo kriterijus ir šios teisės suteikimo procedūras, kurios bus patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu dėl informacijos pasakysiu, kad yra tikrinami tik asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, tik pateikę pasižadėjimą saugoti informaciją, pareigūnai tikrinami pasirinktinai.
Optimizuoti asmenų tikrinimą atliekančių institucijų ratą ir kartu sutrumpinti patikrinimo laiką. Šiuo metu patikrinimą atlieka keturios institucijos, tai yra Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas.
Sukurti prielaidas dirbti su įslaptinta informacija esant nestandartinėms darbo su įslaptinta informacija situacijoms, pavyzdžiui, karinių pratybų metu, mobiliose vadavietėse ir panašiai. Mažinti reikalavimus įslaptintiems sandoriams, kurių metu būtų susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma. Ir įstatyme atsisakyti perteklinių procedūrinio pobūdžio nuostatų, jas paliekant sureguliuoti įgyvendinamaisiais teisės aktais.
Tai tokia būtų pirminė informacija. Prašom po pateikimo pritarti, duoti eigą ir apsvarstyti šį įstatymo projektą komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, čia yra keletas įdomių punktų. Gal galėtumėte truputėlį paaiškinti mums. Viename punkte teigiama, kad per 5 dienas, jeigu paaiškėja, kad buvo ne tas lygis ar ne tokia svarbi informacija, tai įslaptinęs subjektas turi per 5 dienas sumažinti tą lygį. Tai mano klausimas būtų: kaip jums atrodo, kokią įtaką šis punktas ir toks išslaptinimo palengvinimas turės mėgėjams nutekinti informaciją iš įvairių valstybės institucijų, ar jiems palengvės gyvenimas, ar pasunkės?
Antras klausimas. Principas – „Būtina žinoti“. Ar jums neatrodo, kad šiuo principu gali būti piktnaudžiaujama, jeigu jis nebus detaliau reglamentuotas įstatyme?
M. VELIČKA. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų šio įstatymo projekto tikslas yra atskirti informaciją, kuri nėra tokia jautri, nes šiandien pas mus pati žemiausia slapta informacija yra su grifu „Riboto naudojimo“. Šiandien šiuo įstatymu yra įvedama, sakykim, nauja slaptumo žyma, tai yra neviešintina, vadinama „Tarnybinė informacija“. Riboto naudoto informacija sukelia daug sunkumų, nes tai yra žemiausias grifas, ir jeigu mes norime įslaptinti bet kokį dokumentą, kuris neatitinka riboto naudojimo informacijos slaptumo, tačiau tai yra žemiausia riba, tai atsiras daugybė problemų ir ateityje. Todėl šiuo atveju ir stengiamasi atriboti, kad ne kiekvienu atveju reikėtų dėti žemiausią šiuo metu galiojančią ribą „Riboto naudojimo“, įvedant „Tarnybinis naudojimas“ ribą. Taip bus išsprendžiama problema dėl tam tikro slaptumo suteikimo tam tikroms pažymoms ar kokiems nors kitokiems sandoriams.
Aš atsiprašau, galite priminti antrą klausimą? (Balsai salėje) Principas – „Būtina žinoti“. Aš atvirai pasakysiu, jeigu asmenys šiandien yra tikrinami taip, kaip jie yra tikrinami dirbti su šia įslaptinta informacija, tai niekas čia nepasikeis. Jeigu asmuo turės norą, sakykime, tą informaciją skleisti mums nenaudingais tikslais, tai yra tam tikros institucijos, kurios, manau, atliks tinkamai savo darbą. Šiandien tie atvejai pas mus yra vienetiniai. Nemanau, kad tai turės įtakos šio įstatymo priimta redakcija turės įtakos, tam dalykui.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs puikiai žinote tuos visus klausimus, bet jūs man pabandykite paaiškinti, gal ir kitiems kolegoms bus įdomu. Iki tam tikro momento buvo aišku, kad tas subjektas, kuris galvoja, kad ta medžiaga yra slapta, jis uždeda tą žymę, ir tai yra šventa. Ir jis pats gali ją panaikinti. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje atsirado kitokių variantų, kad vienas subjektas sprendžia, kad tai yra slapta informacija, o teismas… Ar turi teismas teisę pakeisti nuomonę ir pasakyti, kad ši informacija yra neslapta? Kitaip sakant, ar gyventojai, organizacijos kiekvienu atveju, pabrėžiu, turės teisę ginčyti slaptumo žymę? Iki to laiko neturėjo. Jūs suprantate apie kokį atvejį aš kalbu? Teismas nusprendė, kad informacija buvo neslapta, ir tas žmogus, kuris išviešino slaptą informaciją, yra nekaltas. Tuo aspektu pasakykite keletą žodžių. Ačiū.
M. VELIČKA. Man atrodo, aš suprantu, kokią situaciją jūs prisimenate. Dirbdamas Vyriausybėje, šiandien nedrįsčiau pasisakyti, nes čia, manyčiau, yra labiau politinis negu teisinis atsakymas. Teisiškai turbūt būtų galima atsakyti tik tai, kad teismas gali išslaptinti informaciją, bet kuriuo atveju teismas turi teisę, teismai ir teisėjai, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, pripažinę… gali išslaptinti informaciją. Ar tokiu atveju galima kreiptis dėl kiekvieno tokio atvejo, čia jau būtų ne mūsų kompetencijos klausimas. Aiškinantis tą dalyką reikėtų žiūrėti turbūt Teismų įstatymą ir su jų atitinkamais specialistais šnekėtis.
PIRMININKĖ. Niekas nenori klausti. Ačiū, viceministre, jūsų niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Po pateikimo pritarta projektams Nr. XIIP-3781 iki Nr. XIIP-3788. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Teismų įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projekto papildomas dar yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl Valstybės tarnybos įstatymo papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XII-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3849 (pateikimas)
Dabar kviečiu gerbiamąją Seimo Pirmininkę pateikti rezervinį pirmą klausimą.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai greitai. Aš tik vykdau frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ valią, kaip ir priklauso padaryti, jie keičia gerbiamąjį V. Kamblevičių į R. Žemaitaitį. Kadangi pagal frakcijų pasiskirstymą frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ priklauso NATO Parlamentinė Asamblėja, tai R. Žemaitaitis yra pagrindiniu nariu, o A. Mazuronis tampa papildomu, pavaduojančiu nariu.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone Seimo Pirmininke, ar jūs, siūlydami poną R. Žemaitaitį į NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos narius ir vadovus, aš noriu paklausti, suprantate, kad ši organizacija yra valstybės saugumo klausimų pagrindinė tribūna Europoje? Žinant, ką kalbėjo ponas R. Žemaitaitis apie pagrindinę šiuo metu Vakarų demokratijų ir Rusijos priešpriešą, turiu mintyje, kaip teisino vadinamąjį Krymo referendumą ir kaip kalbėjo, kad tai yra normalu, lygino net su kitais referendumais, man tiesiog sunkiai suvokiama, kaip žmogus, kuris iš principo atkartoja V. Putino poziciją, gali atstovauti Lietuvai, nepaisant to, kad čia yra demokratija, mes visi turime savo pažiūras, yra kairė, dešinė ir t. t., bet šiuo atveju Europoje nėra tokios priešpriešos, kurie bandytų žmonių, rimtų politikų, kurie bandytų pateisinti pono V. Putino veiksmus. Tai ar galima siūlyti?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Tai yra frakcijos kvota, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ parašė man raštą ir aš, kaip Seimo Pirmininkė, privalau pateikti Seimo nutarimą. Jūsų teisė apsispręsti. Jei jis bus patvirtintas nariu, jūs žinote, kad jis turės pereiti visas reikiamas procedūras, gauti visus leidimus, ir jeigu leidimų atitinkamų nebus, tai tada reikės išbraukti. Bet aš dabar neturiu jokios oficialios informacijos, kodėl aš neturėčiau teikti, ir neturiu statutinės galios neteikti ir nevykdyti frakcijos apsisprendimo. Čia visa atsakomybė tenka frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, jie deleguoja žmogų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Jis jaunas, gal dar pasitaisys, gal jau pasitaisė.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Motyvai dėl viso 1 – už, 1 – prieš. V. Kamblevičius – už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, mes labai nemėgstame žmonių, kurie turi savo nuomonę. Pavyzdžiui, R. Žemaitaitis – jaunas, šiuolaikinis politikas, jis kartais išreiškia savo nuomonę. Tai nereiškia, kad jis yra NATO priešas, bet mes esame įpratę, kad turime liaupsinti, turime gerbti. Reikia gerbti žmones, kurie turi savo nuomonę. Jis nėra mūsų priešas ir nėra NATO priešas, bet konservatoriai taip užsibrėžė, kad būtinai ne R. Žemaitaitis. Aš labai noriu jūsų paklausti, kas galėtų geriau reprezentuoti, jei ne R. Žemaitaitis? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. A. Matulevičius – prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad salėje nėra Remigijaus, ir taip išeina, kad mes kalbame tarsi už akių. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra nuomonė ir yra žmogaus pozicija. Aš gerbiu bet kurio žmogaus nuomonę, bet Remigijaus pozicija, ką jis pasakė apie Krymą, mane labai sutrikdė. Jeigu dabar nuo Lietuvos atplėš gabalą kur nors paskelbus referendumą, tai ką, sakysime, kad čia irgi demokratija? Aš vis dėlto siūlau nekeisti, nepritarti šiam siūlymui. Palikime V. Kamblevičių, jis žmogus pražilęs, orus ir tikrai nepadarys gėdos Lietuvai ir turbūt mūsų nacionaliniams interesams. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau padaryti pateikimo pertrauką, nes iš principo Seimo Užsienio reikalų komitetas yra atsakingas ir kuruoja visas delegacijas, na, paskui Seimo valdyba, žinoma. Profesine prasme yra taip, todėl, sakyčiau, būtų svarbu, reikalinga ir naudinga, kad mes tiesiog pasikalbėtume arba čia, salėje, su ponu R. Žemaitaičiu, arba komiteto posėdyje. Tada visiems būtų lengviau apsispręsti.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu prašoma daryti pertrauką. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pertrauka po pateikimo? (Balsai salėje)
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 26, prieš – 15, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio.
Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, per laisvos Lietuvos istoriją mes visi didžiavomės, kad atsisakome cenzūros. Dabar tarp mūsų atsiranda teisuoliai, kurie prisiima cenzūros teisę, ir ką jie siūlo? Seimo narys, Tautos atstovas, davė priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos, tačiau kai kam atrodo, kad jis yra nepatikimas. Kolegos, aš suprantu, kad „cenzūra“ yra saldus žodis. Taip, norisi pasakyti, kad vieno vaikas ne toks, kito batų numeris ne toks, o tas, man atrodo, yra Lietuvos priešas. Klausykite, kolegos, vertybių saugotojai! Tai viena.
Antra. Statutas juk nenumato tokių kandidatūrų svarstyti komiteto posėdžiuose. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Replika – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovas sugeba viską suvelti taip, kad besiklausantis tikrai nesupras, apie ką kalbama. Kuo čia dėta cenzūra? Lietuva, kaip valstybė, turi savo užsienio politiką, ir jeigu žmogus savo kalbomis esminius dalykus, susijusius, sakysim, su Ukrainos suverenumu vertina neigiamai, tai jau cenzūros reikalas. Jis gali turėti savo pažiūras, bet mes žiūrėkime, ką deleguojame į tokias atsakingas pareigas. Nekalbėkime tų dalykų, apie kuriuos mes ir nešnekėjome. Čia ne cenzūros reikalas, čia, manau, yra mūsų užsienio politikos reikalas, o vienas iš jos įgyvendinimo instrumentų yra NATO Parlamentinė Asamblėja. Pavardės neminėjau.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovai, jūs šiek tiek susipainiojote. Mes dabar kalbame ne apie cenzūros įvedimą, mes kalbame apie mūsų atstovų delegavimą į kurią nors struktūrą. Žmonės mus rinko deleguodami čia, į Seimą, atstovauti jų nuomonei, Seimas turi teisę svarstyti, kas jų nuomonei atstovaus. Frakcija turi teisę siūlyti, bet mes galime su frakcija diskutuoti. Tai yra normali teisė, ir mes turbūt turėtume girdėti mūsų atstovų kalbas, tų, kurie atstovauja mūsų nuomonei, o ne tik patys save. Turbūt čia yra problema. Man atrodo, tai yra demokratinė procedūra ir taip, beje, elgiasi visi parlamentai.
PIRMININKĖ. Dar kartą M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, pakartojo. Kolegos, kolega R. J. Dagys sušvelnino čia situaciją. Juk tai yra aiški cenzūra – jūs duodate vertinimą, kad Seimo narys negali turėti jokios savo nuomonės, o jeigu jis ją turi ir ta nuomonė skiriasi nuo kelių čia sėdinčių žmonių nuomonės, tai jis jau negali būti vienos ar kitos institucijos… Pavyzdžiui, kai buvo tvirtinama, dabar Rasa išėjo, buvo tvirtinama ministre. Man ji irgi nepatinka, jos pažiūros, aš įvardinčiau, yra netgi antivalstybinės, bet aš to nesakau, aš tyliu, ir ji sėkmingai ketverius metus buvo ministrė. Be to, jūs vertinate žmogų, tai kaip čia ne cenzūra? Prisiminkite tarybinius laikus, juk visi čia „sdelany v SSRS“. (Balsai salėje) Suprantate? Ir jūs dabar tą pačią metodiką, KGB metodiką, perkeliate į Lietuvos Respublikos parlamento salę. Į tai aš ir atkreipiu jūsų dėmesį. Necenzūruokite, gerbkite ir kitų žmonių nuomonę, o ne iš karto pamokslaukite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. R. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, NATO Parlamentinėje Asamblėjoje esu nuo 1999 metų. Lietuva joje yra nuo pat pradžių (tada dar buvo asocijuota narė). Lietuva nuo pat pradžių, parlamentas, niekada nėra turėjęs delegacijos vadovo, kuris keltų abejonių dėl tokių svarbių klausimų, kuris būtų kalbėjęs, kad Krymo aneksija nėra aneksija. Ką mes čia dabar darome? Mes siunčiame valdančiosios daugumos, nes valdančioji dauguma vadovauja visoms delegacijoms, atstovą į vieną svarbiausių parlamentinių delegacijų – į NATO Parlamentinę Asamblėją. Iki šiol aš maniau, kad valdančiosios daugumos pozicija NATO klausimais, agresijos prieš Ukrainą klausimais, Krymo aneksijos klausimais buvo visiškai aiški. Mes ją rėmėme, toks yra sutarimas parlamente, išskyrus porą trejetą žmonių, kurie yra pasisakę. Dabar būtent iš tų poros trejeto žmonių vienas yra siunčiamas delegacijos vadovu. Kalbėkime apie esmę. Ten žmonės protingi, jie žiūri, kas ateina. Yra Google, yra viskas, jie mato, koks žmogus ateina.
A. Ažubalis paprašė pertraukos, tai tegul tas žmogus ateina, tegul jis kalba iš tribūnos, tegul jis kalba komitete, kad mes žinotume, kad gal tada suklydo, gal jis elgsis kitaip, gal jis nesakys tokios baisios nuomonės, kurią pasakė čia. Kas bus, jeigu NATO Parlamentinėje Asamblėjoje iš Lietuvos atstovo lūpų pradės skambėti tokia pozicija? Čia labai svarbus klausimas, kurį mes svarstome, nesvarbu, kad vakaras. Tikrai kviečiu Užsienio reikalų komitetą nenusišalinti, įsijungti, pasikalbėti, o mes dar svarstymo metu galėtume išklausyti poną R. Žemaitaitį, ką jis iš tikrųjų mano. Praeitame posėdyje jis mane kaltino, kad aš dirbu Amerikos tarnyboms. Klausykite, šitas žmogus nuvažiavęs tokias nesąmones šnekės ir NATO Parlamentinėje Asamblėjoje? Ar jūs jaučiate, kad mes savo valstybės prestižą galime sugriauti?
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius. Ir baigiame.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, R. Juknevičienės žodžiai sukelia humorą. Mielieji kolegos, labai gerai suprantate, kad anksčiau NATO Asamblėjai vadovavo A. Mazuronis, bet viršininkė buvo Rasa. (Balsai salėje) Stop, stop! Aš viską gerai žinau. Žinodama R. Žemaitaičio kietą charakterį… jau nebebūsi stumdoma jo, tu tiesiog guli kaip M. Melnikaitė prieš kryžių ir atakuoji tą mūsų R. Žemaitaitį.
Mielieji kolegos, R. Žemaitaitis yra be galo jaunas, energingas, mąstantis ir jeigu jis pasakė kokius nors įžeidžiančius žodžius, na, jaunimui yra leistinas dalykas kartais pasakyti. Miela Rasa, aš jaučiu, kad R. Žemaitaitis pastatys tave į vietą ir viskas bus gerai. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Turite laiko iki ketvirtadienio išsiaiškinti. Gerbiamoji Pirmininke, jūs negalite pristatyti rezervinio 2 klausimo, nes čia yra Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų tvirtinimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai daug aistrų sukėlė klausimas ir pertrauka galbūt bus išnaudota ir tam, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ dar kartą pamąstytų ir pagalvotų. Aš manau, kad būtų džiugu ir sąžininga, jeigu jie pasiūlytų moterį. Jolita gali atstovauti, ir manau, kad būtų labai geras kompromisinis sprendimas ir visos aistros nurimtų. Aš kreipiuosi į frakciją. Gerbiamasis Remigijus eina Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Žinant, kiek komitete yra darbo, ekonominių klausimų mes svarstome labai daug. Manau, kad Audito komiteto pirmininkė taip pat galėtų tinkamai atstovauti. Bet čia yra pasiūlymas frakcijai.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, už išmintingą pasiūlymą.
Gerbiamieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Seimo narių pareiškimų nėra. Siūlau registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, 2015 m. gruodžio 1 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.