LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571

10 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad pagal bendrovių valdysenos gerąją praktiką bei pasaulines korporatyvinio valdymo tendencijas, pastebima, kad vis didesnis dėmesys yra skiriamas kolegialių organų sudėčiai ir formavimo principams.

Šiuo metu LRT įstatyme yra numatyta tik LRT Tarybos formavimo tvarka - tiek, kiek ji apima kiekvieno Tarybos narius skiriančio subjekto teisę paskirti tam tikrą Tarybos narių skaičių. Visgi, nėra jokių indikatorių, kuriais vadovaujantis Tarybos narius skiriantys subjektai galėtų apsispręsti dėl Tarybai tinkamiausių kandidatų ir užtikrinti skyrimo procedūros skaidrumą. Atsižvelgiant į tai, LRT įstatyme siūloma nustatyti saugiklius Tarybos nepriklausomumui užtikrinti, t.y. nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. Tai išplaukia iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriame pasakyta, kad

„aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“ ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) rekomendacijų, išdėstytų dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos

principai“.

LRT išorinę priežiūrą vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija, tačiau tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams draudžiama būti Tarybos nariu. Tapatus draudimas turėtų būti nustatytas ir žurnalistų etikos inspektoriui, ir Visuomenės informavimo etikos komisijos nariams. Tokie apribojimai turi būti

nustatyti ir savivaldybių tarybų nariams bei Europos Parlamento nariams.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarką. Šiais patikslinimais užkertamas kelias situacijai, kai generalinis direktorius neišrenkamas dėl to, kad Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, nes dėl pasirinkto slapto balsavimo būdu negalima įgyvendinti Tarybos posėdžio pirmininko lemiamo balso taisyklės, kuri jau yra įtvirtinta ir galiojančiame įstatyme.

Projekto tikslai:

1. LRT įstatyme nustatyti saugiklius LRT Tarybos nepriklausomumui užtikrinti, t.y. nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša.

2. Patikslinti sąrašą aplinkybių, neleidžiančių užimti LRT Tarybos nario pareigas.

3. Patikslinti LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarką.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Seimo narys.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu LRT įstatyme yra numatyta tik Tarybos formavimo tvarka - tiek, kiek ji apima kiekvieno Tarybos narius skiriančio subjekto teisę paskirti tam tikrą Tarybos narių skaičių. Visgi, nėra jokių indikatorių, kuriais vadovaujantis Tarybos narius skiriantys subjektai galėtų apsispręsti dėl Tarybai tinkamiausių kandidatų ir užtikrinti skyrimo procedūros skaidrumą.

Šiuo metu LRT įstatyme yra nustatyta, kad LRT Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių(juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.

Šiuo metu LRT įstatyme nustatyta, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

LRT įstatyme siūloma nustatyti saugiklius Tarybos nepriklausomumui užtikrinti, t.y. nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. Tai išplaukia iš Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriame pasakyta, kad „aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti

svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri“ ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) rekomendacijų, išdėstytų dokumente „Visuomeninių transliuotojų valdysenos principai“.

LRT įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąrašas aplinkybių, neleidžiančių užimti Tarybos nario pareigas. LRT išorinę priežiūrą vykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija, tačiau tik Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams draudžiama būti Tarybos nariu. Tapatus draudimas turėtų būti nustatytas ir žurnalistų etikos inspektoriui, ir Visuomenės informavimo etikos komisijos nariams. Tokie apribojimai turi būti nustatyti ir savivaldybių tarybų nariams bei Europos Parlamento nariams.

Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje patikslinama LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarka:

• Nustatoma, kad LRT Tarybai renkant generalinį direktorių, turi būti laikomasi 12 straipsnyje 3 dalyje numatytos tvarkos – generalinis direktorius išrenkamas, kai surenkama daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, Tarybos posėdžio pirmininko balsas yra lemiamas.

• Įstatymo lygmeniu įtvirtinama galimybė Tarybai rengti atvirą arba slaptą balsavimą, tačiau numatoma, kad visais atvejais turi būti užtikrinamas lemiamas Tarybos posėdžio pirmininko balsas, kai Tarybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasidalija po lygiai.

Šiais patikslinimais užkertamas kelias situacijai, kai LRT generalinis direktorius neišrenkamas dėl to, kad Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, nes dėl pasirinkto slapto balsavimo būdu negalima įgyvendinti Tarybos posėdžio pirmininko lemiamo balso taisyklės, kuri jau yra įtvirtinta ir

galiojančiame įstatyme.

Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje keičiamos ir nustatomos naujos su LRT generalinio direktoriaus konkursu susijusios taisyklės. Nustatoma, kad dėl turimų kandidatų turėtų būti balsuojama bent tris kartus. Nustatoma, kad net ir įvykus trims balsavimams dėl LRT generalinio direktoriaus, konkursas automatiškai nenutraukiamas, bet paliekama teisė LRT Tarybai spręsti – nutraukti konkursą, ar bandyti pasiekti sprendimą balsuojant dėl esamų kandidatų. Tarybai balsuojant dėl tų pačių kandidatų sudaroma galimybė Tarybos nariams pakeisti nuomonę, pasiekti susitarimą dėl LRT generalinio

direktoriaus išrinkimo žymiai operatyviau, nei kiekvieną kartą po lygiosiomis pasibaigusio balsavimo rengiant naują konkursą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

LRT, atsižvelgiant į priimto įstatymo nuostatas, turės pakeisti LRT įstatus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

Visuomeninis transliuotojas, LRT.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas