AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947
6 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, seksualinio priekabiavimo veiksmai užimtumo srityje yra draudžiami ne absoliučiai, bet tik vienu šio įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nustatytu atveju, kuomet darbdavys arba darbdavio atstovas įpareigojamas imtis priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio 5 punkte darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Taigi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pažeidimu įvardija tik tokį seksualinį priekabiavimą, kuris darbdavio, darbdavio atstovo nukreiptas į darbuotoją susiformavusių darbo teisinių santykių metu (valstybės tarnyboje). Galimo seksualinio priekabiavimo veiksmai, nukreipti į norintį (ketinantį) įsidarbinti asmenį, nėra reglamentuoti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir nėra šiame įstatyme įvardijami moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu. Siekiant šalinti esamą teisinio reguliavimo spragą ir taip pat vienodai ginti asmenų, kurie ieško darbo ir susiduria su priekabiavimu ir (ar) seksualiniu priekabiavimu teises, tikslinga nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, nes pareiga užtikrinti įpareigotų ir patį darbdavį seksualiai nepriekabiauti prie darbuotojų ar darbo ieškančių asmenų.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – Lygių galimybių įstatymas) 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose taip pat numatyta, kad darbdavys, įgyvendindamas lygias galimybes, privalo imtis priemonių, kad esamas darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, tuo tarpu nėra užtikrinama asmenų, kurie nėra darbuotojai (valstybės tarnautojai), o tik dar ieško darbo, teisės. Analogiškai, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, siekiama pakeisti esamą situaciją ir siekiama nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Šiuo metu paminėtuose įstatymuose numatyta formuluotė „imtis priemonių“ leidžia darbdaviui nebūti tiesiogiai atsakingu už pasireiškusį priekabiavimą ir (ar) seksualinį priekabiavimą, jei jis ėmėsi kokių nors minimalių veiksmų, kad to būtų išvengta.
Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas apginti ketinančių įsidarbinti asmenų teises ir apsaugoti nuo galimo priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo atvejų.
Įstatymų projektų uždaviniai – pašalinti įstatymų reguliavimo spragas ir teisiškai reglamentuoti seksualinį priekabiavimą ne tik darbuotojo (valstybės tarnautojo) atžvilgiu, bet ir asmens, pretenduojančio į darbo vietą atžvilgiu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projektų rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas šiuo metu teisiškai reglamentuoja tik tokį seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą, kuris nukreiptas į jau dirbantį asmenį.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma numatyti, jog priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo metu būtų užtikrintos ne tik esamo darbuotojo, bet ir darbo ieškančio asmens teisės, t.y. seksualinio priekabiavimo atveju darbdavys arba jo atstovas būtų atsakingas už šiuos veiksmus ir neišvengtų atsakomybės.
Tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis, tiek Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis numato, kad nagrinėjant asmenų skundus dėl priekabiavimo yra preziumuojama, kad toks faktas buvo ir skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių teisių (ir galimybių) principas nebuvo pažeistas. Taigi, asmuo, kuris ketina įsidarbinti ir kurio atžvilgiu pasireikštų priekabiavimo ir (ar) seksualinio priekabiavimo veiksmai (elgesys), galėtų ne tik pats tiesiogiai ginti savo pažeistas teises, tačiau tai sudarytų galimybę ir Lygių galimybių kontrolieriui savo iniciatyva atlikti tyrimą ir priimti Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje numatytus sprendimus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų pakeitimų projektais išplečiamas subjektų ratas, kurių atžvilgiu nukreipti tokie pat veiksmai būtų laikomi neteisėtais kaip ir dirbančių darbuotojų (valstybės tarnautojų) atžvilgiu - darbdavys seksualinio priekabiavimo metu gali būti ir nesusisaistęs susiformavusiais darbo santykiais su nukentėjusiuoju (kandidatu į darbo vietą), tačiau šis veiksmas (priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas) būtų traktuojamas lygiai taip pat kaip ir tuo atveju, kuomet yra susiformavę darbo santykiai. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus galimai padidėtų pranešimų skaičius apie tokius atvejus darbo pokalbių metu.
Įstatymas įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiem projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Seksualinis priekabiavimas“, „priekabiavimas“, „darbo ieškantis asmuo“, „lygios galimybės“, „lygių galimybių įstatymas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Aušrinė Armonaitė
Dovilė Šakalienė
Viktorija Čmilytė – Nielsen
Simonas Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
Mykolas Majauskas
Ingrida Šimonytė
Virginijus Sinkevičius
Arvydas Nekrošius