Projekto lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1020 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Ribojamosios priemonės – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.
2. Subjektas, kuriam taikomos sankcijos, – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės.
3. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Lietuvos Respublikosšio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas II1 skyriumi
Papildyti Įstatymą II1 skyriumi:
„II1 SKYRIUS
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR ĮGYVENDINIMAS
61 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas Lietuvos Respublikos įstatymais
1. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo).
3. Įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpis (pradžia ir pabaiga), ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos.
4. Jei įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatomi kriterijai, apibrėžiantys subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) ar juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės.
62 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumui, poveikiui sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimui, ekonominių išteklių realizavimui, įgyvendinimui, įgyvendinimo koordinavimui, užtikrinimui ir atsakomybei mutatis mutandis taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;“
6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
7 straipsnis. V skyriaus pakeitimas
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
„V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ PAŽEIDIMUS
13 straipsnis. Atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus
1. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu įtariama, kad padarytas šio įstatymo pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, visą turimą informaciją, susijusią su galimai padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, ir apie tai informuoja Užsienio reikalų ministeriją.
2. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos.
14 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos
1. Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos).
2. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurios neatlieka ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu pažeidimu, nedelsdamos perduoda tirti poveikio priemones taikančiai institucijai pagal veiklos sritį.
3. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teisenos arba ikiteisminio tyrimo, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai pagal veiklos sritį, kurios pareigūnams ar valstybės tarnautojams yra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba ikiteisminį tyrimą.
4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs pažeidimų, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir (arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, tvarka.
15 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Poveikio priemones taikančios institucijos už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiria šias poveikio priemones:
1) baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, bet ne mažesnę nei 10 000 eurų;
2) baudą nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;
3) kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę nei 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, ir ne mažesnę nei 20 000 eurų.
2. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.
16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka
1. Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, poveikio priemones taikanti institucija juridiniam asmeniui (toliau – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė), nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pasiūlymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo registruotąja pašto siunta arba pateikimo elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikimo pasirašytinai dienos. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą paaiškinimų pateikimo terminą poveikio priemones taikančiai institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.
2. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę susipažinti su poveikio priemones taikančios institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jei poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.
3. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įforminamas protokolu ir turi būti motyvuotas bei grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tarptautinių sankcijų pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir kiti įrodymai ir jų vertinimas.
4. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.
5. Informacija apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą. Šie pareigūnai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas. Jei ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama poveikio priemones taikančiai institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą, stabdomas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Jei baudžiamasis procesas pasibaigia ir juridinis asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas tęsiamas.
6. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, išsiunčiamas registruotąja pašto siunta arba pateikiamas elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikiamas jam pasirašytinai.
7. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip dveji metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
8. Poveikio priemones taikančios institucijos poveikio priemones juridiniam asmeniui skiria vadovaudamosi teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamos į:
9. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo pripažino padaręs tarptautinių sankcijų pažeidimą ir bendradarbiavo su šį pažeidimą tiriančia poveikio priemones taikančia institucija šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas poveikio priemones taikančiai institucijai tirti pažeidimą, teikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);
10. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo vengia bendradarbiauti su poveikio priemones taikančia institucija ir teikti jai su pažeidimu susijusią informaciją ar paaiškinimus, kliudo atlikti patikrą;
3) juridinis asmuo tęsia pažeidimą, nors poveikio priemones taikanti institucija įspėjo dėl galimo pažeidimo ar veiklos trūkumų;
4) dėl juridinio asmens tyčinių veiksmų ar neveikimo pajamos, gautos iš ūkinės veiklos, pažeidžiančios šį įstatymą, viršija 500 bazinių socialinių išmokų, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;
11. Konkretų juridiniam asmeniui skirtinos baudos dydį poveikio priemones taikanti institucija apskaičiuoja ir pagrįstai nustato atsižvelgdama į šias baudų skyrimo taisykles:
1) skiriamos konkrečios baudos dydį nustato nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas sudedant šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus baudos mažiausią ir didžiausią baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;
2) skirdama konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;
3) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;
17 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių
Jei poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.
18 straipsnis. Paskirtos baudos sumokėjimas ir išieškojimas
1. Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas nebuvo visiškai patenkintas, įsiteisėjimo dienos.
2. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, priėmusi sprendimą skirti baudą, yra mokesčių administratorius, baudos išieškojimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių priverstinio išieškojimo tvarka.