AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – mažinti šešėlį, didinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą.
Įvertinus kelis metus galiojančios 9 proc. lengvatos ekonominį ir finansinį poveikį, stebint neatsigavusį į priešpandeminį lygį atvykstančių turistų skaičių ir atsižvelgiant į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius visos industrijos veiklą, siūloma viešojo maitinimo sektoriui pratęsti 9 proc. PVM galiojimo terminą neribotam laikui. Tai leistų užtikrinti sektoriaus skaidrėjimą ir šešėlinių pajamų legalizavimą, išsaugoti ir sukurti naujas darbo vietas, užtikrinti biudžeto pajamų augimą, įsidarbinimo galimybes pažeidžiamoms visuomenės grupėms - jaunimui, moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir karo pabėgėliams. Taip pat būtų užtikrintas mažų įmonių apyvartumas ir sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus. Papildomas pajamas atneštų ir išaugęs vartojimas bei gausesnis veiklą išlaikyti sugebėjusių įmonių skaičius, kuris moka ir kitus (gyventojų pajamų, pelno ir kt.) mokesčius.
Pandemijos laikotarpiu pritaikyta PVM lengvata didelę dalį verslų išgelbėjo nuo bankroto, ir tuo pačiu paskatino įmones veikti skaidriau ir mokėti visus joms taikomus mokesčius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateikti duomenys rodo, kad viešojo maitinimo sektoriaus pardavimai 2022 metais augo 53 proc. palyginus su 2019 metais, o 2023 m. I ketv. - net 86 proc. palyginus su 2019 metų I ketv. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinės kainos restoranuose pakilo 20,5 proc., tuo tarpu sektoriaus apyvartos 2023 m. I ketv. išaugo 32 proc. palyginti su 2022 m. I ketv. Taigi, galima teigti, kad 11,5 proc. ketvirčio apyvartos buvo ištraukta iš šešėlio.
Tikėtina, kad PVM lengvatos taikymas taip pat sudarė sąlygas tiekti daugiau viešojo maitinimo paslaugų ir taip buvo išlaikytas viešojo maitinimo paslaugų įperkamumas, atsižvelgiant į tai, kad bendro vartojimo ekonomikoje kritimo sąlygomis, vartotojai pirmiausia mažina elastingiausių kainai prekių ir paslaugų vartojimą. Įsigaliojus PVM lengvatai, Lietuvoje 2021 m. liepos mėn. buvo fiksuotas daug didesnis oficialus viešojo maitinimo paslaugų vartojimo rodiklis nei buvo fiksuojamas iki pandemijos, ir tuo Lietuva išsiskyrė nuo Latvijos ir Estijos, kur tuo pačiu metu buvo fiksuotas ryškiai mažesnis viešojo maitinimo paslaugų suvartojimas, nepaisant panašios epidemiologinės ir ekonominės situacijos. Nuo tada Lietuvos maitinimo įstaigos fiksavo nuolatinį realų augimą, kuris nebuvo fiksuotas kitose Baltijos šalyse, nepaisant eilės valstybės taikytų pandemijos valdymo priemonių 2021 m. pabaigoje. Tai rodo, kad PVM lengvata išskaidrino reikšmingą dalį pardavimų, nes panašus efektas nebuvo fiksuotas kaimyninėse valstybėse.
Europos Sąjungos patirtis rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas maitinimo paslaugų sektoriams daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. Pavyzdžiui, Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, tuo tarpu Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog palankia mokestine aplinka grįsta maitinimo sektoriaus plėtra įtraukia bedarbius į darbo rinką, stimuliuoja ekonomiką ir galimai didina į biudžetą surenkamų pinigų kiekį.
Šiuo metu Lietuvoje maitinimo paslaugų sektoriuje yra įdarbinti dešimtys tūkstančių darbuotojų. VMI duomenimis, 2019 m. maitinimo paslaugų sektoriuje dirbo 35 954 žmonių. Nepaisant pandemijos, o 2022 m. ir augančių energetikos kaštų ir infliacijos padarinių, karo Ukrainoje pasekmių, šis sektorius ir toliau augo bei kūrė naujas darbo vietas. 2022 m. I ketv. sektoriuje dirbo 36 713 darbuotojų, o jau 2023 m. pradžioje jame buvo sukurta 38 018 darbo vietų, 1 305 daugiau negu prieš metus. Iš Lietuvoje dirbančių Ukrainos karo pabėgėlių, net 12 proc. (2 500) įsidarbino apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse. Po 2023 m. gruodžio 31 d. nelikus PVM lengvatinio tarifo maitinimo paslaugoms, didesnė mokestinė našta ne tik stabdys maitinimo sektoriaus plėtrą, atlyginimų augimą, bet ir tikėtina, kad turės ženklią įtaką bankrotų skaičiui sektoriuje.
Pažymėtina, kad 23 iš 27 ES šalių maitinimo įstaigoms taiko pastovų lengvatinį PVM tarifą. Dar iki pandemijos Europos Sąjungos šalyse galiojo sumažintas PVM tarifas maitinimo sektoriui, o kai kurios valstybės, siekdamos amortizuoti pandemijos poveikį, šį tarifą tik dar labiau mažino. Pavyzdžiui, Liuksemburge taikomas 3 procentų lengvatinis tarifas, Vokietijoje – 7 proc., Prancūzijoje – 10 proc. Lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms nėra numatytas tik Maltoje (18 proc.), Estijoje (20 proc.), Latvijoje (21 proc.) bei Danijoje (25 proc.). Europos pavyzdys rodo, jog daugumos šalių vyriausybės išskiria šį sektorių, kaip ypatingai svarbų infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo ir vartojimo didėjimo įrankį, kadangi beveik visas šiame versle dalyvaujantis kapitalas lieka šalyje mokesčių ar pelno pavidalu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį lengvatinis 9 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais, taikomas terminuotai, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais būtų taikomas neterminuotai.
Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, o stabiliai palanki mokestinė bazė leis sektoriui investuoti į inovacijas ir į didesnį tvarumą.
2020 m. pradžioje svetingumo sektoriaus perspektyvos buvo teigiamos ir daugelis įstaigų svarstė galimybę investuoti į patalpų atnaujinimą, sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir pagerinti svečių patirtį. COVID-19 pandemija ir pastarųjų metų įvykiai smarkiai paveikė įstaigų gebėjimą įgyvendinti tokius planus. Taigi, sumažinto PVM sąskaita, įmonės sutaupytas lėšas galės nukreipti į finansinio tvarumo atgavimą, mažinti kainas, atnaujinti ir plėsti patalpas, investuoti į technologines inovacijas ir tvarius verslo sprendimus, gerinti klientų patirtį.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nuolatinis lengvatinis PVM tarifas maitinimo sektoriui nesukuria valstybei papildomų nuostolių, kadangi jo potencialų netekimą kompensuoja iš „šešėlio ištrauktos lėšos“ - didėjantis socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų, pelno mokesčio surinkimas.
VMI duomenimis, 2022 metais sektoriaus bendrai sumokėtų mokesčių balansas yra tik 16 proc. mažesnis negu 2019 m. (atitinkamai 115 489 tūkst. Eur ir 138 174 tūkst. Eur). Sektoriaus įmonės pervedė net 276 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir 71 proc. daugiau pelno mokesčio. 2023 m. I ketv. palyginus su 2019 m. I ketv. bendrai sumokėtų mokesčių balansas buvo tik 9 proc. mažesnis (atitinkamai 26 719 tūkst. Eur ir 24 233 tūkst. Eur) Gyventojų pajamų mokesčio sumokėta 424 proc. daugiau, o pelno mokesčio 204 proc. daugiau.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis:
„Lengvatinis PVM tarifas“, „restoranai“, „maitinimo įstaigos“, „maitinimo paslaugos“, „kavinės“, „išsinešti tiekiamas maistas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Lukas Savickas
Saulius Skvernelis
Algirdas Stončaitis
Laima Nagienė
Algirdas Butkevičius
Zigmantas Balčytis
Vilija Targamadzė
Domas Griškevičius
Zenonas Streikus
Kęstutis Mažeika
Linas Kukuraitis
Vytautas Gapšys