LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 62
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, užimkite savo darbo vietas, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį darbo posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
15.04 val.
Vyriausybės valanda
Pirmas vakarinės darbotvarkės klausimas būtų Vyriausybės valanda. Turime sąrašą ministrų, kurie negalės dalyvauti: tai kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, finansų ministras V. Šapoka ir energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Jau atsirado, bus.
Pirmasis Vyriausybės norėtų paklausti G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, iš tikrųjų klausimas premjerui dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos. Turiu su tuo susijusius du pasvarstymus ir norėčiau išgirsti jūsų reakciją. Pirmasis yra, kaip jūs pats vertinate tai, kad skiriasi dabar pateikto nutarimo projekto tekstas ir pateiktas nutarimas nuo jūsų sukurtos darbo grupės išvadų? Kalbu konkrečiai apie Lietuvos edukologijos universiteto jungimą prie Vilniaus universiteto, ypač turint galvoje, kad patys profesoriai iš Edukologijos universiteto išreiškė pritarimą darbo grupės rezultatams. Pakeistas sprendimas – jį jungti prie Kauno universiteto, būsimo, kurio dar nėra. Tai čia pirmasis klausimas.
Antras klausimas. Kaip jūs tikitės, kad jeigu universitetai, kuriuos Seimas paveda patiems susitvarkyti iki 2018 m. birželio 1 d., to nepadarys, kokios sankcijos yra įmanomos jiems įgyvendinti arba priversti susijungti, jeigu jie tiesiog to nedarys? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal nuo antrojo klausimo. Apie sankcijas tikrai neturėtume kalbėti, nes jeigu mes žiūrėsime per šitą prizmę ir pradėsime bausti sankcijomis universitetus, akademinę bendruomenę ir visą aukštąjį mokslą, nemanau, kad tai bus teisingas kelias.
Paskatos, kokios yra, aš jau paminėjau forume, susitikęs su universitetų senatų ir tarybų atstovais. Vyriausybė pirmiausia darys tuos žingsnius, kurie yra jos kompetencija, keisdama finansavimo modelį ir įteisindama sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Turėsime įrankį taip reguliuoti arba bent jau daryti paskatas dėl minimalaus balo.
Toliau. Lygiai tas pats, kas numatyta su… Darys tas paskatas su programų rentabilumu, tai irgi labai aišku ir yra Vyriausybės kompetencija, nereikės mums laužyti rankų, mes tai priimsime, kad nebūtų programose po šešis, dešimt žmonių, išskyrus, kurios bus unikalios. Taip pat yra programų skaičiaus mažinimas, studijų krypčių… ir visi kiti darbai, kurie yra Vyriausybės valioje, kurie natūraliai skatins ir ves prie procesų, kurie turėtų eiti ir skatinti bendruomenes prie konsolidacijos. Tikrai mes nebūsime stebėtojai, todėl tie terminai, kurie numatyti… Vyriausybė pritarė ir pateikė Seimui nutarimo projektą. Ir Seimo valioje bus apsispręsti dėl paties turinio, dėl plano ir terminų. Aš manau, kad mes turime tikrai realius terminus ir galėtume įgyvendinti.
Dabar dėl LEU ir kitų mokyklų. Mes iš tiesų nuo pat pirmos dienos kalbėjome ne apie tinklą. Tinklas yra trečioje vietoje, mano galva ir Vyriausybės manymu. Mes kalbame apie kokybę, apie finansavimo įsipareigojimus, sistemos keitimą. Tame plane labai aiškiai yra išsakyti trys labai svarbūs Lietuvos geografiniai taškai, kuriuose bus organizuojamas mokytojų rengimas, – Vilnius, Kaunas ir Šiauliai.
Dėl konkrečių universitetų. Taip, darbo grupės pasiūlymas buvo toks, buvo ir daugiau. Kolega J. Razma buvo atradęs Policijos akademiją ir visa kita. Vyriausybė nėra ir neprivalo aklai paklusti darbo grupės išvadoms – mes už pagrindą ir rėmėmės jomis, bet yra pozicija, kuri… Ir dėl tų procesų, kurie jau yra pradėti, kalbant apie aukštųjų mokyklų, rodančių iniciatyvas, tikrai nematau nieko blogo. Taip, šiandien LEU bendruomenės, dalies fakultetų yra kitokia nuomonė. Bet galutinis spendimas, kaip minėjau, ir dėl tinklo bus čia, ir manau, kad mes turime teisę palikti diskutuoti pačiai bendruomenei, kur, kokią jie mato savo ateitį.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Narkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau pagirti vieną iš jūsų įstaigų – Valstybės tarnybos departamentą – už labai gerą statistiką. Iš tos statistikos matyti, kad nuo gruodžio 13 dienos, kuomet jūs tapote premjeru, Lietuvoje valstybės tarnautojų pareigybių padidėjo 468. Tai peržengia simbolinę 60 tūkst. valstybės tarnautojų ribą. Tuo tarpu per penkis mėnesius Statistikos departamentas rodo, kad Lietuvoje 27 tūkst. sumažėjo gyventojų skaičius, kas prilygsta Jonavos miesto išnykimui. Mano klausimas jums, kaip didžiausiam darbdaviui Lietuvoje, valdančiam didžiąją dalį biurokratinio aparato. Kada bus gana iš esmės ir ties kuria riba sustos valstybės tarnybos pareigybių augimas, ar tai bus 62 tūkst., ar kiek? Ir kiek reikia dar Lietuvai sumažėti, kad būtų pargręžta tendencija į mažėjimo tendenciją? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Negaliu komentuoti tų statistinių skaičių, kurių nemačiau. Aš tiesiog pasidomėsiu, kodėl tokie skaičiai yra, nes nuo Vyriausybės darbo pradžios yra uždrausta Ministro Pirmininko potvarkiu priimti į laisvas pareigybes, išskyrus išimties tvarka, kuri kalba apie tas, kurios neišvengiamos yra, organizuoti konkursus. Juo labiau steigti ir didinti pareigybes galima tik Vyriausybės sprendimu. Tokio sprendimo aš neprisimenu, kad mūsų Vyriausybė būtų priėmusi, lyg ir nepraleidau nė vieno Vyriausybės posėdžio. Buvo padaryta išimčių, bet ir tai nedidinant bendro skaičiaus. Kitose ministerijose panaikinus laisvus etatus, kalbant apie krašto apsaugos sistemą, kur, atsiradus Lietuvoje priešakiniams daliniams, tiesiog logistikai užtikrinti buvo reikalingos pareigybės krašto apsaugos sistemai, bet ne didinant bendrai, o panaikinant kitus laisvus etatus. Aš tiesiog pasitikslinsiu, kodėl tokia statistika yra skelbiama.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius, ruošiasi J. Imbrasas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas mano būtų adresuotas gerbiamam sveikatos ministrui. Ačiū. Jūs puikiai žinote, kad Vilniuje jau penkerius metus veikia paliatyviosios slaugos „Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas“, jūs ten lankėtės, matėte poreikį. Tas hospisas buvo įsteigtas visuomeniniais pagrindais, suteikiamos paslaugos išeinantiems iš šito pasaulio žmonėms. Vien per tą laiką virš 2 tūkst. sergančiųjų suteikta kokybiška priežiūra. Dabar stacionare gydomi, prižiūrimi 14 asmenų, virš 30 yra namie prižiūrimi. Hospisas nori plėsti savo paslaugų teikimą, ypač sukurti vaikų priežiūros centrą. Kreipėsi į ministeriją dėl prašymo leisti vykdyti būtent tokią paslaugą. Keista, kad žinant, jog vien tiktai Vilniuje kiekvienais metais Anapilin išeina virš 20 vaikų, iš ministerijos gautas atsakymas, kad nėra poreikio teikti tokios paslaugos. O nesant šių paslaugų poreikio, neleista toliau tęsti paliatyviosios slaugos vaikams paslaugos. Kaip jūs, gerbiamas ministre, paaiškintumėte tą nesusipratimą, delikačiai kalbant? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų į paliatyviąją priežiūrą mes turėsime pasižiūrėti kompleksiškiau ir pabandyti pažiūrėti, kaip tas paslaugas plėsti. Pagal dabar galiojančias tvarkas yra sudėtingai skaičiuojami tie poreikiai, ir ne tik su paliatyviąja slauga, bet ir su kitomis paslaugomis yra problema, kai yra skaičiuojama dideliems miestams, kur realiai tų paslaugų lyg ir netrūksta, yra formaliai institucijos, kurios gali tas paslaugas suteikti. Greičiausiai dėl to toks atsakymas ir duotas yra. Bet iš tikrųjų mes prie to klausimo grįšime ir žiūrėsime, kaip paliatyviąsias paslaugas apskritai išplėsti ne tik šitam hospise. Tikrai pasistengsime, kad ten ir vaikams būtų leidžiama tokias paslaugas teikti. Aš pasistengsiu, kad greičiau tas klausimas būtų sprendžiamas.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi A. Gaidžiūnas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamojo premjero. Plačiai žinoma šiandien Lietuvoje, kad pagal socialinę atskirtį ir pagal tą rodiklį mes esame Europos dugne. Čia, parlamente, kol kas priiminėjame įstatymų pataisas, kurios iš esmės nesprendžia šios problemos. Tai klausimas premjerui būtų toks: ar Vyriausybė planuoja, ar rengia įstatymų paketą ar dar kokį nors dokumentų rinkinį, kuris iš pagrindų keistų mūsų valstybės mokesčių politiką? Progresiniai mokesčiai ir kiti svarbūs dalykai, ir biudžeto formavimo principai. Vis daugiau Lietuvos žmonių supranta, kad be šių sprendimų iš dugno vargiai ar greit mes pakilsime. Valstybės ateitis nekaip atrodo ir liūdnoka.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakymas – taip. Aš nežinau, ar globalios, ar esminės, bet rengiame dėl mokesčių reformos ir valstybės biudžeto formavimo principų, ir savivaldybių biudžetų formavimo principų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi J. Olekas. Aurimai, įdėkite kortelę.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti švietimo ministrės. Kiek žinau, yra skirti vadinamieji geltonieji autobusiukai kaimo mokykloms. Ar teisingai elgiasi savivaldybė, jei naują autobusiuką atiduoda kitai mokyklai, o tai, kuriai skirta, duoda seną?
J. PETRAUSKIENĖ. Autobusiukams įsigyti yra numatytos lėšos ir yra paskirstyta savivaldybėms pagal kriterijus. Savivaldybės turi teisę taip elgtis. Bet ar tai yra teisinga, tai tikrai ministerija negali to vertinti. Tai savivaldos kompetencija.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti kolegai sveikatos apsaugos ministrui. Mes daug kalbame apie sveikatos būklę, čia turime įvairius vertinimo aspektus ir sveikatos, ir gydymo dalykų, bet mes diskutuojame apie dvasinės sveikatos dalykus, kurie susiję. Ir vakar diskusijoje mūsų komisijoje iškilo klausimas dėl psichologų veiklos. Aš žinau, kad dabar rengiami įstatymų projektai, bet norėčiau, ministre, jūsų pozicijos dviem aspektais. Viena, tai galimybės pasirengusiems psichologams patiems dirbti savarankiškai, nustatant galbūt ir tam tikras diagnozes, ir suteikiant pagalbą, nes pagal dabartines tvarkas dar reikia gydytojo dalies. Ir dėl apmokėjimo tvarkos, kad galėtų Ligonių kasa, dirbant savarankiškai psichologams, apmokėti. Kokia būtų jūsų pozicija? Ir jeigu pozicija būtų bendra, mes galėtume galbūt pakeisti įstatymus, kurie dabar draudžia tai daryti?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai aš matau labai panašiai, kaip jūs, nes mes dar gyvename tokioje savotiškoje baimėje, čia gal gydytojai turi tokią baimę, kad psichologai nugydys, kur nereikia, ar padarys, ko negalima.
Tas pats yra su slaugytojomis. Aš tikrai būčiau nusiteikęs sudaryti maksimaliai visas galimybes, kad psichologas galėtų ir savarankiškai dirbti. Tikrai peržiūrėsime, kiek norma galėtų daryti įtaką psichologui, nes viena yra. Gal reikia papildomai dar pažiūrėti, kad būtų reguliuojama.
O dėl apmokėjimo, tai vėl, aišku, jeigu jis dirbs savarankiškai, tada jau teks keisti teisinį reguliavimą. Jeigu šeimos gydytojo komandoje jis atsirastų, tai per įkainius galima tą apmokėjimą suorganizuoti. Bet tikrai aš palaikyčiau, jeigu tokia bendra iniciatyva būtų.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama švietimo ir mokslo ministre, viešojoje erdvėje kol kas aš nemačiau to, bent jau mums nebuvo pristatytas aukštųjų mokyklų pertvarkos planas, bet esu matęs, kad planuojamas dviejų meno akademijų, t. y. Vilniaus dailės akademijos ir Muzikos ir teatro akademijos, sujungimas. Turiu žinių, kad tas noras nėra išplaukęs iš pačių. Tiksliau, bent iš vienos tikrai nėra tokio noro.
Kartu norėčiau paklausti, jeigu pertvarkos tikslas yra siekti kokybės, tai gal jūs žinote, kas netenkina dabar Muzikos ir teatro akademijos ar Vilniaus dailės akademijos studijų programose ir kodėl reikėtų keisti, ir kokie apskritai yra vertinimo kriterijai? Kas pasikeistų sujungus tas dvi mokyklas ir kas būtų geriau?
Dar šalutinis klausimas. Žinau, kad Muzikos ir teatro akademija planuoja didžiąsias naujo pastato statybas, ir žinau, kad eiga lyg ir duota jūsų parašu. Kaip bus su tais techniniais trukdžiais? Ar tai kaip tik bus privalumas jungiantis ir ar tai nesudarys daugiau problemų, negu atneš naudos? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Menininkų rengimas šiandien yra tikrai labai išskaidytas ir fragmentuotas. Tai rodo ir visi ekspertiniai vertinimai. Tai nebūtinai tiesiogiai susiję su pačių studijų kokybe. Tiesiog valdymas ir turto valdymo efektyvumas, apskritai valdymo efektyvumas, mokslo potencialo telkimas yra ta kryptis, kuri siūloma ir menams. Tą patį išreiškė ir pačios menų mokyklos, siekdamos vertikalios integracijos.
Kokiu būdu turi vykti jungimas ir ar tai turi būti gili integracija, visiškai suliejant dvi institucijas juridiškai, tai dar yra atviras klausimas, tačiau sutelkti menininkų rengimą, užtikrinant stipriausių kompetenciją, yra tokia kryptis.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Talmontas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamam susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, jūs, šiaip ar taip, esate atstovas arba atstovaujate tai šakai, kuri turi ginti arba prižiūrėti ir kartu administruoti Kelių priežiūros programą. Bet taip išeina, kad Kelių priežiūros programa kasmet (ir seniau buvo tokia tradicija, ir dabar ji tęsiasi), nuolat yra skriaudžiama. Kitaip tariant, šiais metais iš 512 mln. jau paimti kitoms reikmėms 82 mln., nors pačiame Kelių priežiūros įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad negalima to dalyko daryti, nors tai yra daroma.
Sakykite, jūs, kaip prižiūrėtojas ir gynėjas, ką darote arba ką galvojate daryti, kad iš tikro ta Kelių programa nebūtų rezervinis kokių nors kitų išlaidų finansavimo šaltinis, kad iš tikro keliai pradėtų po truputėlį gerėti? Mes žinome, kad kelių sąskaita galima daug ką kita finansuoti, bet jokiu būdu ne pačius kelius. Ar jūs galvojate apie 80 % akcizo padidinimą? Kitaip sakant, kokia jūsų vizija dėl artimiausių šios programos dalykų?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą ir dar daugiau už moralinį ir žodinį palaikymą. Iš tiesų nuo 2008 metų krizės įsivyravo tokia praktika, kad nuo Kelių programos yra nuolat nurėžiami pinigai kitoms biudžeto skylėms lopyti. Nuo to laiko Lietuva, kuri buvo laikoma kelių lyderiu šiame regione, po truputį eina į antrąsias gretas. Lenkai mus jau aplenkė. Dar esame šiek tiek geresni už latvius, bet iš principo einame į antrą planą. Mes jau neskiriame tiek lėšų, tiksliau, neužtenka lėšų, kad palaikytume kelių kokybę. Jau nekalbame apie naujų kelių tiesimą, naujas galimybes.
Visos galimybės yra Seime. Galiausiai biudžetas yra patvirtinamas Seimo. Šiandien, šią akimirką, ir iki šiol bet kuria gauta proga apeliuoju į Seimo narius, kad reikėtų tą praktiką keisti, palikti tas lėšas Kelių programoje, nes mes jau artėjame prie kritinės ribos. Ir su premjeru esame dėl to klausimo kalbėję, bet viskas galiausiai yra Seimo narių rankose. Apeliuoju į jus. Labai dėkoju už galimybę dar kartą tą sritį paminėti, kiek ji yra svarbi, kad sudarant biudžetą kuo mažiau, o galbūt ir visai lėšų nebūtų paimama iš Kelių programos kitoms biudžeto skylėms lopyti. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi A. Dumbrava.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu klausimą gerbiamam žemės ūkio ministrui ponui B. Markauskui. Gerbiamas ministre, tenka dažnai susitikti su ūkininkais. Pačiam tenka važiuoti po rajoną ir matyti, kad daug kur, kur nebuvo pelkių, jau darosi pelkės. Mes visi suprantame, kad melioracijos įrenginiai jau genda ir reikia renovacijos. Čia neseniai buvo keliamas klausimas, kad būtų padidintos lėšos.
Mano klausimas toks: ar bus kitais metais biudžete tos lėšos padidintos?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš, kaip ir kolega Rokas, noriu padėkoti už klausimą, kad dar kartą galėčiau atkreipti dėmesį į melioracijos problemą. Visai neseniai buvau susitikęs su premjeru ir mes apie tai kalbėjome. Aišku, yra labai paprasta situacija: tam, kad melioracijos sistemas atnaujintume per 13 metų, tai yra iki 2030 metų, reikia kiekvienais metais maždaug 240 mln. eurų, arba 3 mlrd. eurų. Atnaujinti. Turbūt niekas negalime turėti tokių vilčių, kad galime laukti tokių lėšų, skiriamų iš biudžeto.
Mes su premjeru aptarėme galimybę steigti melioracijos fondą. Į tą melioracijos fondą turėtų mokėti patys žemės savininkai, turėtų prisidėti ir tie žmonės, kurie yra pasistatę namus ir prisijungę savo lietaus nuleidimo įrenginius prie melioracijos įrenginių, Susisiekimo ministerija, kur lietaus vandenys nuleidžiami nuo kelių, geležinkeliai, ko gero, Aplinkos apsaugos ministerija. Mes manome, kad ir Krašto apsaugos ministerija turėtų prie to fondo prisidėti. Tokiu atveju, tikimės, būtų galima sukaupti lėšų, kad kiek atnaujintume melioracijos įrenginius.
Aš neturiu vilties, kad galime atnaujinti tokia apimtimi, kokia turėjome, nes šiandien mes turime maždaug 1,8 mln. kilometrų dešimties centimetrų vadinamųjų šakučių vamzdelių. Tikrai mes prie tos sistemos jau negalėsime grįžti, bet tam, kad mūsų laukus būtų įmanoma dirbti, palaikyti ir jie neužpelkėtų, vis dėlto turime ką nors daryti. Fondas yra viena iš išeičių.
Žinoma, mes ir vėl, formuodami naują 2018 metų biudžetą, teiksime papildomą poreikį bent tam, kad neturėtume avarijų, nes tikrai turime hidrotechninių įrenginių ir pralaidų, ir užtvankų, kur yra visiškai avarinė situacija, ir bent paremontuoti tuos dalykus mes turėtume. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimą norėčiau užduoti sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, esu kraujo donoras ir man įdomu, kaip vystosi donorystė Lietuvoje. Tačiau neseniai, prieš kelias dienas, sunerimau perskaitęs straipsnį, kad Santariškių ligoninėje trūksta kraujo. Yra tokių grasinimų, kad gali būti nutrauktos operacijos arba nevykdomos operacijos. Bet yra Nacionalinis kraujo centras. Ar yra tarp jų koks nors ryšys, ar Nacionaliniame kraujo centre taip pat trūksta kraujo ir jo nėra? Kodėl susidaro tokia tikrai gąsdinanti ir nerimą kelianti situacija? Ką jūs apie tai manote? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tie centrai tarpusavyje bendradarbiauja. Jeigu trūksta kraujo, tikrai jis yra patiekiamas ten, kur reikia. Apskritai reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuva padarė labai didelę pažangą, lyginant su ta sistema, kai buvo atlygintina kraujo donorystė, nemažai daliai žmonių buvo mokama už kraują. Tikrai sulaukdavome ir tokių riziką keliančių žmonių ateidavo, o dabar absoliuti dauguma jau yra neatlygintini kraujo donorai. Todėl, matyt, kartkartėmis kyla tokių iššūkių, bet centrai turi dabar jau ir donorų sąrašus, ir aktyviai juos kviečia. Aišku, naudojasi visomis priemonėmis, ir spaudoje paskelbia. Todėl, matyt, čia kyla ir tokių susirūpinimą keliančių žinių, bet tikrai nėra buvę tokios situacijos, kad Lietuvoje realiai nevyktų operacijos. Planinės operacijos gal kada ir gali būti atidėtos, bet kalbant apie skubias iš esmės nėra buvę tokios situacijos, kad nebūtų kraujo.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Skardžius.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui apie Lietuvos pašto reformą. Pradėjus vykdyti reformą, buvo daug diskutuojama apie ją, po to pasirodė informacija, kad reforma laikinai stabdoma, tiktai Radviliškyje ir Utenoje paliekami bandomieji projektai. Norėjau paklausti, kokios stadijos dabar yra projektai ir gal kokių privalumų pastebėta ar problemų, vykdant tuos bandomuosius projektus? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Jūs esate teisingai informuotas, kad yra bandoma daryti kelis bandomuosius projektus, taip pat ir Radviliškyje. Patys bandomieji projektai tik pradedami, dar per anksti ką nors sakyti. Su šia reforma mes tikrai neskubėsime. Reikia įvertinti jos realumą, tikslingumą ir atsakyti į kitus klausimus. Taigi nuo bandomųjų projektų labai daug kas priklausys. Pirmiausia žiūrėsime Radviliškyje, kaip bus Radviliškyje. Lyg ir yra vietinės valdžios palaikymas tos reformos, bet reikia ir realiai gyvenime išmėginti tuos atvykimus, iškvietimus, ar žmonės sugebės rasti tų paštininkų telefonus, ar tie vyresnio amžiaus žmonės galės jų internete ieškoti, ar bus aiškiu, lengvai prieinamu būdu. Žodžiu, atsargiai žiūrėsime į šią reformą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Be abejo, norėjau paklausti finansų ministro, bet galbūt tiesiog, kad žinotų, pasakysiu premjerui. Klausimas labai paprastas. Kas imsis gelbėti „Geotermą“ nuo nevykusio valdymo? Tai yra įmonė, kuri labai svarbi Lietuvos mokslui, ne tik kiekvienam gyventojui, kad Klaipėdos… kad „Fortumas“ nepakeltų kainų, gviešiasi dabar be „Fortumo“ ir „Danpoweris“, kitos įmonės kaip tik šią išskirtinę įmonę paimti į savo rankas. Energetikos komisijoje susipažinę su ataskaitos finansiniais rodikliais mes matome, kad savininkas yra Turto bankas ir „Lietuvos energijos gamyba“. Jie nejudino ir nesiruošia judinti piršto, o užtektų tiktai iš Energetikos ministerijos… pakeisti dujinį katilą, kuris naudoja brangias SGD dujas, į biokuro ir būtų labai rentabili ir pati konkurencingiausia gamyba Klaipėdos šilumos rinkoje. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Klausimas aktualus ir tiesiog šiuo metu turime susitikimų, sprendžiame problemą. Aišku, yra klausimas dėl pačios situacijos įmonėje. Ji buvo nedėkinga ir šiuo metu galutinio atsakymo negaliu pasakyti. Aišku, su Finansų ministerija kartu dirbame.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mes čia su kolege M. Navickiene ir kitais kolegomis lyg ir domimės klausimu ir norėtume aplinkos ministro paklausti dėl tokios keistos susiklosčiusios situacijos, konflikto, taip sakyčiau, jūsų reguliuojamoje srityje, kada ministerija siekia išardyti, nugriauti Belmonto užtvanką, tuo tarpu Saugomų teritorijų tarnybos, kuri irgi yra jums pavaldi, žmonės sako, kad tai yra netikslingas veiksmas. Mes žinome, kad regioniniai parkai yra sukurti tokiu pagrindu – integruojant gamtinius, kultūrinius, rekreacinius dalykus, tai norėtųsi sužinoti, kokia yra tikroji priežastis, kam reikia griauti tą piliečių pamėgtą, sakykim taip, kultūrinio paveldo objektą, nepaisant to, kad jis nėra įtrauktas galbūt į vertybių sąrašą, bet jau yra priprasta nuo pat XIX amžiaus, kad tai atitinka visas teritorijų planavimo ir saugomų teritorijų taisykles, ir tie patys žuvitakiai, su visa pagarba lašišoms, yra įrengti. Kaip jūs prognozuojate tolesnį šios užtvankos atrodymą? Kaip jūs atliepsite piliečių interesus?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš nematau konflikto. Čia yra du skirtingi požiūriai, kuriuos mes viduje aptarėme. Aplinkos ministerijos pozicija yra aiški ir kompromisas rastas, kad ta užtvanka būtų gerokai žemesnio aukščio ir, padarius tam tikrą akmenų brastą, ją būtų galima palikti. Iš esmės dėl ko toks sprendimas ir dėl ko griauti? Pirmiausia ne griauti, užtvanka pati sugriuvo. Užtvanka yra dabar pačios blogiausios būklės, nes jos aukštis… yra ne XIX amžiaus, ten yra gelžbetoninis šiuolaikinis statinys. Manau, kad tas kompromisas, kuris surastas dėl žuvų migracijos, yra pakankamai geras. Iš esmės yra Aplinkos ministerijos bendra pozicija, yra patvirtintas sąrašas ir svarbių ekologiniu požiūriu upių, tai upės turi būti laisvos, ten, kur jos yra laisvos nuo užtvankų, ten taip ir turi likti. O kai jinai dabar sugriuvus ir kai jinai yra pačios blogiausios stadijos, tai taip tikrai negali likti, nes dabar jokia migracija negali vykti, o visa kita išsprendžiama.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
E. GENTVILAS (LSF). Ponui žemės ūkio ministeriui klausimas. Ruošiatės atiduoti privatizuoti Klaipėdos žuvies produktų aukcioną. Manau, kad labai gerai darote, bet klausiu, ar nekilo pavojų? Prieš pusantrų metų ten buvo įmesta 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų tam, kad būtų sukurtas valstybinis karšių filė gamybos fabrikėlis. Valstybinis. Tai labai gerai, kad privatizuojate, tačiau rizikas aš matau dvi. Ką tik tam, kad išgelbėtumėte tą įmonę, buvo skirta 200 tūkst. eurų, na, einamiesiems trūkumams padengti, o kitas dalykas, jeigu privatizuojate ir nebebus tęsiama karšių filė gamyba, ar Europos Sąjunga nepareikalaus grąžinti 1,5 mln. eurų, nes veikla turėtų būti tęsiama bent penkerius metus? Ar tuos saugiklius įdedate ieškodami privataus investuotojo?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega Eugenijau. Viską labai teisingai išdėstėte, tik ne karšių filė, o menkių filė, tai vienintelis skirtumas. O šiaip jūs labai teisingai viską išvardinote. Buvo investuota 1,5 mln. eurų iš aukciono padarant žuvies perdirbimo įmonę. Kodėl taip buvo padaryta, nežinau, tikrai jokio pagrindimo nerandame. Buvo padaryta didžiausia nesąmonė, nes valstybei užsiimti žuvies verslu, aš tikrai manau, nereikėjo, bet čia jau turėjo žiūrėti tie, kas tai darė praeitoje kadencijoje.
O dėl 200 tūkst. eurų, aišku, mes neturėjome pasirinkimo, nes priešingu atveju įmonė bankrutuotų ir tada tikrai tuos 1,5 mln. eurų gautos paramos tektų grąžinti. Dabar į privatizavimo sąlygas tai bus įtraukta, kad įmonė turi išlaikyti penkerius metus tą… Dabar jau penkerių metų nereikėtų, man atrodo, ten yra trumpesnis laikas. Turėtų išlaikyti tą prievolę užsiimti perdirbimu. Ten tikrai labai nedidelė apyvarta, rodos, yra 30 tūkst., todėl labai tikimės, kad investuotojas, pirkėjas tą prievolę prisiims ir mums nereikės grąžinti Europos Sąjungos paramos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi Z. Jedinskio nematau salėje, tai klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi A. Sysas. (Šurmulys salėje) Įdėkite kortelę. Įdėkite kortelę!
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Turiu du klausimus aplinkos apsaugos ministrui. Štai vienas klausimas iš Skuodo rajono. Gyventojai klausia, tiesiog reikalauja, kad būtų mažinamas bebrų ir ūdrų skaičius. Bebrai užtvenkė kanalą, ūdros išgaudė visas žuvis. Aš žinau, kad bebrai yra invaziniai žvėreliai ir jų neleidžiama naikinti, bet ką atsakyti žmonėms? Ar neįmanoma rengti projektų kanalams valyti ir bebrams gaudyti?
Ir dar vienas klausimas yra iš Klaipėdos. Štai žmogus sako, kad per abu su žmona gauna tik 300 eurų pensijos ir per prievartą yra įtraukti į savo namo renovaciją. Žmogus klausia: ar neįmanoma atšaukti renovacijos, nes aš neturiu iš ko mokėti? Bus perduotas antstoliams. Štai tokie klausimai, į kuriuos aš turiu atsakyti žmonėms. Ačiū. (Triukšmas salėje)
K. NAVICKAS. Ačiū. Iš tikrųjų gyvenimiški klausimai. Bebras nėra invazinė rūšis. Aš tik noriu patikslinti, tai yra vietos rūšis, jinai medžiojama ir ją galima medžioti. Šiuo atveju vietos gyventojai arba žemės savininkai susitaria su medžiotojais, kaip juos išgaudyti. Tai galima daryti.
Dėl ūdrų tai čia yra perlenkta. Ūdros nėra tas… Mes labai greitai perlenkiame šiuo atveju. Aš noriu truputį plačiau atsakyti. Labai greitai perlenkiame sakydami, kad viena rūšis išstumia kokią nors kitą, bet iš tikrųjų nėra taip, kad… Ūdra apskritai yra gėlų vandenų gyvūnas ir pakankamai jautrus ekologiniu klausimu. Kaltinti, kad žuvų nėra, tiktai ūdrą, tai irgi yra netiesa, nes, be ūdrų, yra kitų žvejų, meškeriotojų, kurie tas žuvis pakankamai išgaudo, ir todėl nekelčiau taip aštriai šios problemos.
Dėl renovacijos. Aš taip pat dažnai susiduriu su tuo klausimu ir mūsų Vyriausybės kaip tik yra siekis intensyvinti renovaciją, kad daugiau namų būtų įtraukta. Ką atsakyti jūsų konkrečiu atveju? Taip jau yra, kai mes gyvename daugiabučiuose, tai yra kolektyvinis susitarimas. Ir tas kolektyvinis susitarimas taip ir įgyvendinamas. O mokėjimas nemokėjimas, tai jis vis tiek anksčiau ar vėliau atsipirks per sutaupytą kainą, per sutaupytą šilumos naudojimą ir, aišku, per nekilnojamojo turto kainą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Kernagis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą savo bičiuliui M. Sinkevičiui, nes ne vieną Vyriausybės valandą klausiau, visi ministrai iš eilės, ar aplinkos, ar švietimo, energetikos, sveikatos – visi kalba apie reformas. Jūs tyliai sėdite. Ar vyksta kokios reformos ūkio srityje?
O mano klausimas būtų svarbiausias. Aš virš dešimt metų laukiu, kol iš Ūkio ministerijos ateis įstatymo projektas, mažinantis ūkinės veiklos formas, kurios egzistuoja Lietuvoje, nes dorose Vakarų šalyse dažniausiai yra trys ūkinės veiklos rūšys. Pas mus jų yra, prikūrėme ir patys painiojamės. Bent jau šitoje srityje ar galvojate kokią reformą padaryti, Mindaugai?
M. SINKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų reformų, matyt, vyksta pakankamai daug. Vyriausybės darbotvarkė, kartu ir parlamento, intensyvi. Gal dar papildomų jų nederėtų, bet iš tikrųjų darbas vyksta. Kokiu požiūriu? Kadangi mes tikrai turime valstybinį tikslą tapti EBPO nare ir turime įgyvendinti ne vieną rekomendaciją, o tos rekomendacijos, susijusios su Ūkio ministerijos kompetencija, labiausiai paliečia valstybės įmonių pertvarką. Tai nebūtinai vien tik urėdijos, nebūtinai vien tik transporto sektorius. Tuo pačiu metu yra ir valdybų nepriklausomumas, jų darbo efektyvumas. Tuo pačiu metu, šalia valstybės valdomų įmonių, nesvarbu, kokiu statusu jos veiktų, ar tai būtų VĮ, ar AB, ar UAB, mes turime ir kitas rekomendacijas, susijusias su priežiūros institucijomis. Anksčiau buvo kalbama apie kontrolės, dabar mes vadiname priežiūros institucijomis. Iš tikrųjų pertvarką šioje srityje ir EBPO rekomenduoja daryti, ir mes patys matome, kad tai reikia daryti. Šiuo metu priskaičiuojama apie 60 įvairių priežiūros institucijų, tikrai pradedame analizę ir kalbėjimąsi su kiekviena šakine ministerija, kurių pavaldumui priklauso įvairios priežiūros institucijos. Ar tai būtų Maisto ir veterinarijos tarnyba, ar tai būtų (…), ar tai būtų tas pats Turizmo departamentas, nes jis irgi vykdo priežiūros funkciją, prižiūrėdamas agentūras, kurios teikia tam tikras paslaugas potencialiems klientams. Sakyčiau, kad dvi tokios esminės reformos ir vyksta. Bet Ūkio ministerijos specifika yra tokia, kad Ūkio ministerija viena neveikia, ji veikia horizontaliai.
Ta pati valstybės valdomų įmonių pertvarka. Ūkio ministerija pati valdo vos kelias įmones, tiesą sakant, irgi abejotino turinio, „Toksiką“, „Visagino energiją“ ir dar kažką. Bet kalbame su kolegomis ir tą pertvarką darome kartu. Toną kartais duoda Ūkio ministerija, gal Ūkio ministerijos nesimato, bet ji tą toną duoda.
Dėl ūkinės veiklos formų aš tikrai pasidomėsiu ir tada paprašysiu diskusijos tête-à-tête asmeniškai, gal buvo iš tikrųjų praeityje siūlymų, kurių aš nežinau. Linkęs į juos atsižvelgti, jeigu jie tikrai turi racionalumo ir pagrįstumo. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Kernagio nematau. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministrą. Buvo daug kalbėta apie regioninę politiką. Dabar pasiekia žinios, kad iš Kauno rajono bus perkeliama LEADER programos pagrindinė grupė. Ar tai tiesa, ar ne? Ir dėl kokių priežasčių čia tai daroma? Iš tikrųjų su kuo bus jungiama ir kodėl tokia reforma daroma, vėl mažinant darbo vietas regionuose?
B. MARKAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Ką ir Mindaugas kalbėjo, tų reformų daug. Kaip tik aš kalbėjau su frakcija, galvojame ne kitą, bet dar kitą savaitę ateiti į frakciją ir pristatyti daugiau ar mažiau visas reformas, kurias numato vykdyti Žemės ūkio ministerija, taip pat, be abejo, ir LEADER centro.
Dėl regioninės politikos. Premjeras pirmadienį per ministrų pasitarimą pasakė, kad visos ministerijos turi galvoti apie įmones prie ministerijų ir apie įmonių prie ministerijų iškėlimą į regionus. Aišku, aš negalėčiau šiandien pasakyti konkrečiai dėl LEADER. Šiandien yra numatoma, kad LEADER centras būtų jungiamas su Rinkos reguliavimo agentūra, bet pasakyti, kurioje vietoje ji bus, tikrai reikės pasverti. Aš manau, kad viena iš galimybių, kad įmonė liktų Kaune.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi V. Poderys.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą galimybę paklausti premjero. Premjere, tema jums ta pati, jums žinoma, tačiau klausimą įpareigojo paklausti mano rinkėjai. Ar ketinate atvažiuoti į didžiausią Lietuvos pramoginį renginį „Jūros šventė“, kuriame nėra saugu? Jeigu ne, ar komandiruotumėte vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrus į šį renginį, kad įvertintų padėtį? Būkite aplankytas. Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš jau gavau kvietimą be tarpininkų, mėgstu tiesiogiai bendrauti. Tokį kvietimą turiu. O koks bus mano sprendimas, tai aš pagalvosiu, laiko dar yra. Bet jeigu nebus galima prekiauti alumi, tai ko ten važiuoti?
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys. Ruošiasi M. Navickienė.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Ministre, prieš trejetą savaičių priėmėme įstatymą – Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių. Viena iš pagrindinių nuostatų, įgyvendinant šį įstatymą, yra ta, kad sistemos operatorius turi imtis priemonių, kad elektra iš tokių elektrinių kaip Astravo nepatektų. Kad jis tai galėtų daryti, Vyriausybė turi patvirtinti planą. Kad Vyriausybė patvirtintų planą, Seimas turi pripažinti nesaugia. Kad nesaugi, Vyriausybė turi teikti įvertinimą tokios elektrinės. Ar negalėtumėte pasistengti ir sutrumpinti šitą procedūrą ir kuo greičiau kreiptis su vertinimu į Seimą, kad mes turėtume galimybę pripažinti ar nepripažinti šią elektrinę saugia ar nesaugia. Tada toliau šita grandinėlė įsisuktų iki praktinių veiksmų. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už tikrai aktualų klausimą. Teisingai sudėliojote visą sistemą, kokia turėtų būti grandis. Dėl pirmojo žingsnio, būtent Vyriausybės vertinimo. Įstatymas įsigaliojo gegužės 3 dieną, formaliai laikotarpis yra iki rugpjūčio 3 dienos. Bet suprasdami šio klausimo aktualumą ir ne tik įstatymo raidę, bet ir dvasią, jau dabar pradėjome atlikti tą vertinimą ir planuojame Vyriausybės siūlymą, išvadą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Planas yra iki birželio vidurio. Tokiu būdu galėtume, Seimui patvirtinus dėl jos saugumo arba nesaugumo, žengti kitą žingsnį jau pakankamai greitai, nuo birželio mėnesio.
PIRMININKAS. Norėčiau atsiprašyti, praleidau vieną frakciją. Klausia M. Bastys. Ruošiasi M. Navickienė.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų adresuojamas Ministrui Pirmininkui ir susisiekimo ministrui dėl informacinių išteklių konsolidavimo. Jau ne pirmą kartą klausiu ir kol kas nematau konkrečių veiksmų, kas per šį laikotarpį yra padaryta ir kokie numatomi artimiausi veiksmai dėl informacinių išteklių konsolidavimo? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai yra veikianti programa, ji buvo Vyriausybės posėdyje pakoreguota. Atsižvelgiant į situaciją, arba bus didesnės korekcijos, arba ne. Jūs žinote tą sprendimą, koks buvo priimtas ankstesnės Vyriausybės dėl keturių centrų. Vis dėlto mes šiandien esame apsisprendę ir manome, kad tikrai nebus keturių centrų. Mes einame prie vieno centro, o su tuo yra susiję parengiamieji darbai.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamam socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui. Gal nėra visiškai tiesiogiai jūsų sritis atsakyti, bet prašyčiau tiesiog jūsų vertinimo.
2015 metų birželio mėnesį vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos veiksmų planas ir juo buvo skirtas finansavimas Vilniaus nakvynės namų rekonstrukcijai A. Kojelavičiaus gatvėje. Nurodyta priemone numatyta, siekiant įgyvendinti veiksmų plano uždavinį, yra padidinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų dalį, pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
Naudodamasi šia priemone Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą, kad štai rekonstruosime nakvynės namus, bet kartu spręsime ir kitą miesto problemą ir atkelsime į tą vietą blaivyklą. Tai mano klausimas būtų toks. Ar, jūsų nuomone, tai būtų tokia socialinė paslauga, kuri atlieptų tokią priemonę? Ir ar tikrai nėra kitų, reikšmingesnių socialinių paslaugų, kurių poreikis būtų?..
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Socialinių paslaugų tiek planavimas, tiek teikimas yra savivaldos kompetencija ir tas sprendimas padarytas Vilniaus miesto.
Dabar mano vertinimas. Nežinau, reikia gilintis į situaciją labai konkrečiai, kas vyksta su benamiais, kas vyksta su blaivinimo paslauga ir kodėl jos yra atkeltos, sujungtos toje A. Kojelavičiaus gatvėje. Tuo tarpu, žinia, benamystė iš tiesų dažniausiai yra didmiesčių problema ir ten turėtų būti sprendimai, ir ne tik nakvynės namų sprendimai. Norint vystyti bendruomeninę paslaugą, tai tikrai šalia nakvynės paslaugų reikia ir visų kitų, o ypač stiprinti socialinį darbą su benamiais. Tai toks trumpas komentaras. Reikia gilintis, kad plačiau pakomentuočiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas taip pat yra socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, šių metų pradžioje buvo daug kalbėta apie vaiko teisių apsaugos sistemai reikalingą reformą. Jūsų vadovaujamos ministerijos iniciatyva pradėti rengti esminiai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pokyčiai. Tuo pat metu paaiškėjo, kad daugumoje savivaldybių nepakanka vaiko teisių specialistų ir kad jie dirba darbo dienomis tik iki 17 valandos, o savaitgaliais nedirba išvis.
Norėčiau jūsų paklausti, kiek savivaldybių šiuo metu išsprendė šį klausimą? Ar jau pakanka budinčių specialistų? Ir galbūt žinote, koks procentas jau susitvarkė su šia problema?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tikrai yra opi problema dėl budėjimo nedarbo metu. Vaiko teisių specialistai budi keliose savivaldybėse tikrai, aš žinau, konkretaus procento nežinau. Savivaldybės tvirtina vidines tvarkas kol kas pagal galiojančią teisę, pagal įstatymą. Kada jis bus priimtas, kada bus centralizuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tada turėtų būti užtikrintas budėjimas visą parą visose savivaldybėse. Procento nežinau. Savivaldybės tai daro iš vidinių resursų. Ministerija papildomų neskiria.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius, ruošiasi R. Sinkevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Klausimą turiu gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, aš galvoju, ar tik jums ir visam ministrų korpusui nebūtų geriau, jei Vyriausybės valanda vyktų nuo 13 valandos? Mes kreipėmės į Seimo vadovybę, tačiau šio atsakymo negavome. Mums tai parodė, kad gal čia jūs įpainiotas į tuos klausimus. Tačiau jei taip būtų, tai daug geriau būtų išnaudotas ir efektyvesnis darbas tiek Seime, tiek Vyriausybėje.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Prisipažinsiu, įpainiotas aš čia. Galvojau, kad bus geriau, o išėjo, kaip visada. Nežinau, ar vis tiek ta valanda čia reikalinga – ar nuo 13 iki 14 valandos, ar nuo 15 iki 16 valandos, reikia apsispręsti, kaip visiems patogiau, ir jums, ir Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi M. Majauskas.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau prašyti komentaro dviejų ministrų, tai yra žemės ūkio ministro ir energetikos ministro. Prieš keletą metų buvo sutarta, kad žemdirbiai instaliuotos galios mokestį moka tik tris mėnesius, kada yra derliaus nuėmimo ir džiovinimo procesas. Kitu metu tas mokestis yra nemokamas. Tuo tarpu žemdirbiai sutiko, kad per jų žemę einančios servitutinės elektros linijos nebūtų kaip nors kompensuojamos už patirtą nepatogumą.
Dabar Aukščiausiojo Teismo sprendimu šis sutarimas pažeistas. Tai yra Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žemdirbių netektys arba nepatogumai dėl servitutinės linijos, per jų nuosavybę einančios, turi būti kompensuoti. Tai klausimas, ar bus padidintas elektros tarifas visiems vartotojams ir ar energetikai laikysis susitarimo ir toliau netaikys galios mokesčio ištisus metus? Kaip spręsite, ministrai?
B. MARKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Klausimas labai senas. Tos diskusijos tęsiasi turbūt kokių 15 ar 20 metų, aš tikrai esu tą problematiką girdėjęs. Bet tikrai galiu gana teisingai pasakyti, kad tokio susitarimo nebuvo, kad nebuvo galios dedamosios mokestis taikomas trims mėnesiams su sąlyga, kad ūkininkai nereikalaus kompensacijos už elektros atramas, esančias jų laukuose. Žinoma, nei žemės ūkio savivalda, ūkininkų, nei juo labiau ministerija nėra iniciatorė, kad tai būtų sprendžiama valstybiniu mastu.
Aišku, šiuo atveju į teismą kreipiasi atskiri ūkininkai ir jie pasiekia tokį susitarimą. Mes suprantame, kad energetikai, elektros energijos tiekėjai vienaip ar kitaip tuos patirtus nuostolius turės kompensuoti, jeigu visi ūkininkai pareikalaus, kad už patiriamus nuostolius jiems būtų kompensuojama. Aš galvoju, kad mums dar kartą reikėtų susėsti ir susitarti, bet tik viena aš sakau, kad tokio susitarimo tikrai nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Gailius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų negali nesižavėti jūsų užsispyrimu padidinti šildymo kainas 700 tūkst. gyventojų, jūs to nuosekliai siekėte. Bet jūs labai aiškiai taip pat komunikavote sąlygą, jog tai bus padaryta tik tuo atveju, jeigu bus labai aiškus kompensavimo mechanizmas, ką galima suprasti.
Tačiau iš šiuo metu pateiktų dokumentų jokio naujo mechanizmo nėra, yra tik pakeistas vienas skaičius – iš 20 % ribos yra sumažinta iki 15 % kompensuojamos ribos. Bet mechanizmas iš esmės yra likęs lygiai toks pat, kai tu turi eiti į seniūniją su kepure rankoje, pildyti ataskaitas, šeimos deklaracijas, turto, pajamų deklaracijas, darbo sąlygas, turto įsigijimo, pardavimo dokumentus…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kaip jūs matote tą kompensacijų mechanizmą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, norėčiau jums nuosekliai priminti, kad praeitos kadencijos Seimas apsisprendė, kad PVM šildymo lengvata baigė galioti šių metų sausio 1 dieną. Šios kadencijos Seimas netikėtai, nelauktai nusprendė laikinai eilinį kartą pratęsti iki gegužės 31 dienos. Gegužės 31 diena ateina ir baigta ta laikina lengvata, kuri buvo kompensuota iš prieš tai buvusio klausimo, iš Kelių plėtros programos lėšų.
Jeigu jūs nuosekliai galvojote ir norėjote rūpintis 700 tūkst. gyventojų, kaip paminėjote, tai reikėjo tokį siūlymą teikti su Biudžeto įstatymu, labai pagrįstą. Būtume numatę bendrai finansavimo šaltinį ir būtų viskas gerai. Dabar tai panašu į tokį, neįsižeiskite, pigų populizmą.
Kompensavimo mechanizmas, dėl ko jis reikalingas, jis reikalingas dėl to, kad bet kokiu atveju, jeigu įvyks, vienaip ar kitaip, čia yra mūsų valia, ir ta lengvata… Aš tikiuosi, kad jos niekada nebus, jeigu ji bus laikina, nes tai yra savęs apgaudinėjimas ir įstūmimas į kampą. Bet kokiu atveju ji gali įsigalioti (jūs puikiai žinote) kitų metų sausio 1 dieną. Šildymo sezonas bus taip pat. Reikės kompensuoti būtent tiems žmonėms, kuriems iš tiesų pagal jų turimas pajamas priklauso šita socialinė parama. Tas kompensavimo mechanizmas tam ir numatytas.
Dar daugiau. Centrinis šildymas. Juo naudojasi nemažai šalies gyventojų, bet ne visi – galbūt daugiau negu 60 %, o kiti, kurie taip pat šildo savo būstus biokuru, dujomis, elektra, malkomis, jokių lengvatų neturi. Ta parama, dėl kurios mes priėmėme įstatymą, yra būtent skirta kompensuoti visais būdais besišildantiems mūsų žmonėms, kuriems tai yra per didelė našta. Yra remtina suma. Manau, kad šitas mechanizmas turi veikti.
Dabar dėl paties proceso. Mes, aš tikiuosi, investavome, o ne panaudojome šimtus milijonų litų ir eurų kurdami įvairias informacines sistemas. Šiandien valstybėje a priori turėtų būti visi duomenys, reikalingi, žinotini apie asmens turimą turtą, pajamas ir visa kita informacija turi būti. Turi būti! Tai, kas turi būti, o mes prisiminkime, kad taip ir yra, ir turbūt dažnai būna taip, kad tiesiog tai yra biurokratinis perteklinis reikalavimas nenorint tapti registro naudotoju. Aš manau, kad tai taip pat paskatins mūsų biurokratines institucijas pasinaudoti tais informaciniais ištekliais, kuriuos mes turime. Aš to tikiuosi.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Garbus aplinkos ministre, gerbiamas aplinkos ministre, turbūt visos Lietuvos savivaldybės pasinaudojo finansavimo šaltiniu – 2007–2013 metų sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymas“ priemone „Vandens ir nuotekų tvarkymas“. Turbūt didžioji dalis savivaldybių dėl globalių problemų (gyventojų išvykimo, dirbančiųjų kitose valstybėse) šiandien susiduria su tikslų įgyvendinimu – prisijungusių prie tinklų skaičiaus nepasiekia ir sulaukia grasinimų sankcijomis iš Aplinkos projektų valdymo agentūros. Neina į derybas. Ar įmanomos kokios nors derybų galimybės ir pagalba savivaldybėms sprendžiant šią problemą? Kokio masto ši problema, ministre, yra? Ačiū jums.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra tikrai aktualus. Aktualus tuo, kaip jūs teisingai ir įvardinote, kad buvo pasinaudota parama ir buvo prisiimti įsipareigojimai kiekvieną savivaldybę prijungti prie nuotekų tinklų. Įsipareigojimai turi galioti.
Aš pateiksiu truputį platesnį kontekstą. Lietuva, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama, taip pat įsipareigojo dėl geresnės vandenų būklės visoje teritorijoje. Šiuo atveju mes jau gauname labai aiškius signalus dėl įsipareigojimų neįgyvendinimo. Čia ir iškyla tas klausimas, kas prisiima atsakomybę? Negali likti atsakinga tiktai centrinė valdžia ar Aplinkos ministerija dėl galutinio rezultato, jeigu pinigai buvo panaudoti vietoje. Todėl ta pačia diskrecijos arba pasidalinimo teise mes tai ir darome. Čia ne dėl to, kad mes norime kam nors atkeršyti, bet dėl to, kad nepasiekėme rezultatų.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrams. Laikas klausti baigėsi.
Tęsiame darbotvarkę. Ministrai Ž. Vaičiūnas ir L. Kukuraitis lieka salėje. Pristatysite įstatymų projektus.
16.05 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-664ES, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-665ES, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-666ES (pateikimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas po Vyriausybės valandos – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-664ES. Pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas. Gal galėtumėte kartu pristatyti ir lydimuosius aktus? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Energetikos įstatymą, Elektros energetikos įstatymą ir Gamtinių dujų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šių pakeitimų esmė yra tinkamai įgyvendinti direktyvas dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Kaip žinoma, šitos direktyvos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus dar 2011 metais ir 2012 metais. Lietuva pagal jų įgyvendinimą tiek turinio prasme, pasirinkto modelio prasme, tiek laiko prasme buvo vertinama kaip viena pažangiausių Europos Sąjungoje, tačiau Komisija atliko visų valstybių direktyvų perkėlimo procesą, turinį ir pripažino, kad iš esmės tos direktyvos perkeltos tinkamai, bet yra tobulintinų nuostatų. Pirmiausia tai yra susiję su Komisijos principingu požiūriu į reguliatoriaus nepriklausomumą. Šiuo atveju yra kalbama apie Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Būtent dėl to šių metų vasario 15 dieną buvo pradėta pažeidimo procedūra.
Siekiant tinkamai perkelti direktyvą yra siūlomos kelios esminės nuostatos dėl turinio.
Pirma. Siūloma panaikinti Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo Vyriausybės priskirtą funkciją reglamentuoti ir tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų principus.
Antra. Siūloma nustatyti, kad VKEKK būtų suteikta kompetencija nustatyti įkainių apskaičiavimo sąlygas būtent dėl ekonominio prijungimo sąlygų, t. y. tvirtinti energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų įkainius. Tai ne tik tvirtinti įkainius, bet ir nustatyti pačią apskaičiavimo metodiką ir sąlygas.
Trečias esminis pakeitimas. Yra siekiama įtvirtinti, kad energetikos įmonėms, įskaitant perdavimo sistemos operatorių ir vertikalios integracijos įmones, VKEKK galėtų skirti iki 10 % įmonės metinių pajamų dydžio pinigines baudas, jei jos netinkamai vykdo būtent šių trijų įstatymų nuostatas, kuriomis įgyvendinami direktyvoje numatyti įpareigojimai.
Būtent teisinio reguliavimo nauda yra du esminiai dalykai.
Vienas dalykas. Iš esmės būtų sustiprintas mūsų reguliatoriaus VKEKK nepriklausomumas nustatant ekonomines prijungimo prie tinklų sąlygas, ir nepriklausomumas būtų nustatomas tokia apimtimi, kad Vyriausybė negalėtų tvirtinti reguliuojamų kainų principų.
Antra nauda yra ta, kad būtent vadovaujantis tomis direktyvų nuostatomis būtų nustatomos konkrečios sankcijos už nustatytų prievolių nesilaikymą. Tai jau mano minėta – iki 10 % įmonės metinių pajamų. Tai reikštų, kad siekiama įtvirtinti VKEKK kompetenciją spręsti ir skirti labiau atgrasančias baudas už veiklos atskyrimo sąlygų pažeidimus. Tikėtina, kad tokios priemonės turėtų sumažinti šiuose įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikančių subjektų skaičių.
Taip pat, žinoma, būtų atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas ir būtų nutraukta Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra.
Tokie yra esminiai įstatymų pakeitimai. Priėmus įstatymus, būtų reikalinga panaikinti du Vyriausybės nutarimus. Todėl dėl to fakto, kad yra pradėta pažeidimo procedūra, prašome svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą. Norėčiau paklausti jūsų. Jūs labai teisingai stiprinate reguliuotojo galias, tačiau kada reguliuotojas įkąs valstybiniam monopolininkui, nes, kaip matyti iš pristatymo Energetikos komisijoje, jo dukterinės įmonės dirba nuostolingai specialiai tam, kad laisvoje rinkoje numuštų kainas. Jos kryžmiškai subsidijuojamos iš tos pagrindinės veiklos, ką daro monopolininkas, ir po to mums viskas nukeliauja į tarifus. Kaip šiuo atveju sustiprinti valstybės reguliuotojo VKEKK galias, kad suvaldytų tą džiną, paleistą iš butelio?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju tie pasiūlymai eina atskiru įstatymo pakeitimo projektu ir tikimės, kad jis taip pat bus priimtas kaip įmanoma greičiau. Ar sujungti, ar atskirai – čia yra Seimo narių valia, bet siūlytume atskirai.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs gal girdėjote istoriją apie Kainų komisijos poziciją, kada mes dėl „Vilniaus energijos“ penkerius metus teisme kovėmės. Komisija penkerius metus stovėjo kitoje pusėje ir įrodinėjo, kad jie teisūs. Po penkerių metų teisminių ginčų Vyriausiasis administracinis teismas įrodė, kad Kainų komisija buvo neteisi ir turėjo pripažinti klydusi, nors jai buvo pateikti visi skaičiai. Ar čia buvo nekompetencija, ar čia buvo korupcijos apraiškos, aš nenorėčiau vertinti, bet dabar dar labiau, taip sakant, padidinus jų nepriklausomumą, kaip pasiekti, ką, jūs galvojate, reikia daryti, tą skaidrumą, garantijas, kad teisingai būtų vertinamos ir įvertinamos kainos, kaip tai padaryti? Dabar jie turės dar daugiau galimybių elgtis taip, kaip jie elgėsi penkerius metus Vilniuje.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Dėl pirmos klausimo dalies. Po teismo sprendimo, kaip žinia, dabar yra perskaičiuojama permoka, perviršis ne tik 2012–2014 metų, bet ir nuo 2010 iki 2015 metų. Ta suma bus pateikta, ir nedrįsčiau vertinti, kiek tai buvo procedūriniai kokie nors dalykai ar kiti momentai, bet faktas yra tas, kad tie perskaičiavimai bus pateikti artimiausiu metu.
Dėl skaidrumo užtikrinimo. Suprantama, kad stiprinant vienas iš svarbiausių uždavinių, kad reguliatorius turėtų tinkamas galias, o skaidrumas, aišku, yra ir parlamentinės kontrolės dalykai, ir kiti dalykai. Tuo tikrai siūlome naudotis, ir mes iš ministerijos pozicijos tiek, kiek galime, taip pat stengsimės, kad tas skaidrumas būtų įmanomai maksimaliai didesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Išties pritariu šiems siūlymams. Manau, kad po pateikimo gal vis dėlto reikėtų ne ypatingos skubos, o leisti apsvarstyti komitetams ir Energetikos komisijai šiuos siūlymus. Manau, daug ką galima būtų pasiūlyti ir, gerbiamasis ministre, atkreipiu jūsų dėmesį į tuos grandiozinius projektus dėl atliekų kogeneracinių jėgainių statymo, kad savivaldybė, kurios tiesioginė funkcija yra tiekti šilumą savo miesto gyventojams, lieka absoliučiai be nieko. Valstybinis monopolininkas gauna 51 %, o maždaug keturiasdešimt nuošimčių lyg ir sutarta, kad 8 % atitenka už trečią TEC savivaldybei. Tai yra tikrai maža įtaka, iškeliaus greičiausiai į Bermudus, Kiprą ar kur nors kitur, nors pinigai vis dėlto bus valstybės įmonės, europiniai pinigai. Tai man tas dalykas nesuprantamas. Prašome įjungti visas galias, tai yra prašymas, kad savivaldybei atitektų likę procentai, kad valdytojas būtų „Lietuvos energija“ ir Vilniaus savivaldybė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote įstatymo projektą ir lydimuosius aktus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Siūloma svarstyti birželio 1 dieną. Ar galima pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, papildomų nesiūloma.
A. Skardžius – per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, yra siūlymas Energetikos komisiją kaip papildomą. Ministras sutinka turbūt? Ačiū.
PIRMININKAS. Energetikos komisija papildoma. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.16 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-668ES, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-669, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-670, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-671, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-672 ir Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-673 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-668ES. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Pateikimas. Prašau į tribūną.
L. KUKURAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų pristatyti visą paketą?
PIRMININKAS. Žinoma, galima.
L. KUKURAITIS. Gerai. Pristatome įstatymų projektų paketą: Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus.
Šių įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju ir visų minėtų įstatymų nuostatos būtų taikomos pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje šios nuostatos taikomos tik pabėgėlio statusą gavusiems, o papildomą apsaugą gavusiems asmenims netaikomos. Nevyriausybinės organizacijos ir tos struktūros, kurios dirba tiek su pabėgėliais, tiek su papildomą apsaugą gavusiais užsieniečiais, neretai šią skirtį įvardina kaip diskriminuojančią, nes ir tos, ir tos šeimos išgyvena panašias patirtis.
Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma tikslinti keičiamo Šalpos pensijų įstatymo nuostatą, kad šalpos pensijos neskiriamos ir nemokamos asmenims, kurie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas lemia tai, kad asmuo praranda teisę gauti šalpos pensiją vien dėl to, kad yra apdraustas valstybės biudžeto lėšomis kaip turintis atitinkamą socialinį statusą, tačiau realių pajamų negauna, nes neturi darbo santykių ir nėra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu. Toks teisinis reguliavimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šalpos pensijų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas senatvės ar netekto darbingumo atvejais, todėl ši valstybės parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į realią situaciją, o ne vien į tai, kad asmuo turi apdraustojo statusą.
Įstatymo projektu Nr. 2, įstatymo projektu Nr. 5 ir įstatymo projektu Nr. 6 siūloma nustatyti teisinį pagrindą socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti valstybės biudžeto lėšų išmokoms vaikams, šalpos išmokoms ir tikslinėms kompensacijoms mokėti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką, atsižvelgiant į tai, kad iškilo poreikis nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų minėtoms išmokoms ne tik administruoti, bet ir mokėti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką, o tam būtinas teisinis pagrindas Išmokų vaikams, Šalpos pensijų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.
Prašome įstatymų pakeitimo projektams pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti jūsų dėl vieno įstatymo konteksto, būtent neįgaliųjų, nes čia yra labai siaura sritis, ką jūs pristatėte. Bet aš apskritai, naudodamasi proga, norėčiau paklausti, ar ketinate iš esmės peržiūrėti šitą įstatymą, atkreipdami dėmesį į visą deinstitucionalizacijos procesą, ir atnaujinti stebėsenos grupės veiklą, kad kuo greičiau susirinktume ir priimtume tam tikrus praktinius žingsnius dėl viso neįgaliųjų deinstitucionalizacijos proceso? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai šiuo metu labai intensyviname darbą su neįgaliųjų organizacijomis, taip pat ir pertvarkos klausimais. Atnaujiname Neįgaliųjų tarybos darbą ir artimiausiu metu taip pat rinksimės ir deinstitucionalizacijos klausimais. Stebėsenos komisija, kiek žinau, turės būti sukviesta artimiausiu metu. Viceministrė yra įsipareigojusi, ji yra vadovė ir, man atrodo, jau yra nustatyta data, greičiausiai artimiausiu metu gausite kvietimus.
Dėl įstatymo pakeitimo. Tiek taryboje, tiek stebėsenos grupėje būtent tai ir svarstysime. Jeigu reikalingi tam tikri sprendimai dėl įstatymo pakeitimo, tai ir darysime.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs teikiate paketą, susijusį su pabėgėliais. Mes vieną kartą jau svarstėme panašų projektą. Turbūt komunikacijos Vyriausybėje trūksta ar kaip. Buvo pagrindiniai prieštaravimai ir pastabos, yra teikta, kad vis dėlto pabėgėlio statusas, neneigiant to, kad jie turi gauti socialinę ir kitokią paramą, turėtų būti apibrėžtas atskirai, turėtų būti nurodyta, kad pabėgėliai gauna tokias ir tokias paslaugas. Taip kai kurių valstybių praktikoje ir daroma, nesuplakami gyventojai į vieną krepšelį kartu su pabėgėliais, nes tai sukelia žmonių neigiamas nuostatas: kodėl mes turėtume čia juos, jie semia iš mano paties kišenės. Jeigu yra kita kišenė, paprastai žmonės kitaip reaguoja. Į mano kišenę tu nelįsk. Kodėl jūs neinate normalia koncepcija, kad pasakytumėte, kad sukuriame pabėgėlių socialinių garantijų įstatymą, kuriame pasakome: tai, tai, tai jam galioja, (…) pabėgėlių problemos išspręstos.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Sakyčiau, kad išskirtinis įstatymas sudarytų prielaidas pasipiktinimui atsirasti, nes būtų sudaromos išskirtinės sąlygos. Šiuo atveju, šalia tų struktūrinių lėšų ir kitų lėšų, kurias valstybė yra įsipareigojusi skirti pabėgėliams perkelti ir integruoti, išmokos iš tiesų labai derinamos su valstybės piliečių gaunamomis išmokomis, nes nevyriausybinės organizacijos teigia ir spaudžia, kad pabėgėliams būtų mokama daugiau. Jeigu mes formuotume atskirą įstatymą arba atskirą reglamentavimą pabėgėlių finansavimo, tai tikrai keltų įtampą visuomenėje. Šiuo atveju, kai mes lyginame su piliečiais, greičiausiai galime kalbėti apie tai, kad integruotis lėšos skiriamos pradžioje, o paskui jūs gaunate tai, ką gauna Lietuvos piliečiai, ir taip užtikriname nediskriminavimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, įgyvendinant šitą pirmą įstatymo projektą, kiek, jūsų skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir galbūt kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiktų per metus, siekiant įgyvendinti šitas nuostatas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Skaičiai labai skiriasi, nes šiuo metu, skirtingai negu prieš keletą metų, labai daugėjo pabėgėlio statuso suteikimų, kalbant apie santykį su papildoma apsauga. Suskaičiuota, kad vidutiniškai 170 tūkst. eurų per metus, iš kurių 47 tūkst. eurų būtų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų, o 120 tūkst. – savivaldybės savarankiškai funkcijai vykdyti – piniginei socialinei paramai finansuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šita tema mus pasiekia tai per vieną langą, tai per kitą langą, todėl norisi matyti visą paveikslą ir norisi kalbėti apskritai apie mūsų požiūrį į migracijos srautus, suvaldymus ir panašiai, nes dabartiniai sprendimai, ką mes šiandien padarysime, bus padaryti dėl tolimos ateities, nes migracija, žinote, mes dabar kalbame apie 1 tūkst. asmenų, bet jų gali daugėti.
Iš tikrųjų daug diskusijų apie modelį, ką reikia daryti. Jūs daugiau propaguojate, kad reikia, kad jie tiesiog savivaldybėse integruotųsi ir panašiai. Bet jeigu mes kalbame realiai apie karo pabėgėlius, tai karo pabėgėlio statusas yra suteikiamas tada, kai yra karas gimtinėje. Kai karas gimtinėje baigiasi, žmogus turi teisę ir būtų gerai, kad jis grįžtų į gimtinę.
Šiuo atveju yra klausimas, ar, jei labai integruosime ir galbūt sukursime tam tikras šiltnamio sąlygas, nebus taip, kad mes paskatinsime juos negrįžti į savo gimtinę. Todėl čia labai rimtas klausimas, ar mes konceptualiai gerai prieiname prie problemos, ar kaip tik, jeigu kalbame apie laikinumo statusą, tam tikras galbūt išskirtinis statusas, apie ką kalbėjo R. J. Dagys, būtų tam tikras sprendimas, nes iš tikrųjų, žinote, mes kažkur, į kažką integruojame, kažką, žodžiu, priimame, bet strategijos nematyti. Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo metu mes tikrai veikiame kiek galima kartu su Europos Sąjunga, solidariai padėdami integruoti bent dalį pabėgėlių iš tų perkrautų stovyklų. Kai perkeliame žmones, kaip žinome, didžioji jų dalis, absoliučiai didžioji dalis, išvažiuoja iš Lietuvos. Tačiau jeigu kalbame apie tuos žmones, kurie atvyksta į Lietuvą, o paskui turi dar kartą išvažiuoti, tai mes užtikriname jų klajoklių gyvenimą – nuolat ieškoti vietos, kur yra geriau, iki baigsis karas, kaip jūs sakote.
Kiek yra intencijos tų žmonių, kurie jau atvažiuoja ir perkeliami į Lietuvą ir kitas šalis, grįžti į savo teritoriją, ten, kur gyvena – kitas klausimas. Bet žiūrint į vaikus ir žiūrint į šeimas, mano ir socialinių darbuotojų, kurie susitinka su tomis šeimomis, perspektyva yra labai aiški – kiek galima greičiau jiems padėti pasijusti saugiai. Ir tas perkėlimas į savivaldybes yra noras, kad jie nekeliautų iš taško A į tašką B per tarpines institucijas, tokias kaip Rukla ir kitas, bet pasijustų saugiai. O tada daryti sprendimus dėl grįžimo ar ne atgal.
Iš asmeninės patirties galiu paliudyti, kad viena šeima iš Irako, kurią perkėlė organizacija, kuriai vadovavau anksčiau, kiekvieną kartą, kai mes susitinkame, o susitinkame dažnai, kalba, kad kai tik baigsis karas Irake, jie grįš atgal. Net jeigu jie turi giminaičių užsienyje ir t. t. Jie gyvena butuose, jie gyvena savivaldybėje, jie turi draugų, turi artimųjų, bet dėl grįžimo atgal vis tiek jie sprendžia. Nėra taip, kad mes juos įsiurbiame ir padarome Lietuvos piliečiais. Jie irgi mąsto apie savo vaikus ir kultūrinius aspektus.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo darbo vietą.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal negaišinsiu laiko, čia abejonę iškėlė R. J. Dagys. Mano panaši abejonė.
PIRMININKAS. Dėkojame. L. Kasčiūnas gal dar nori?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pasinaudosiu proga, jeigu galima. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kalbame apie rimtus dalykus, apie dalykus, kurie numatys mūsų valstybės ateitį migracijos krizės kontekste, todėl šiandien priimti sprendimai atsilieps ateities kartoms.
Aš įsivaizduoju, kad migracijos proceso valdymas (…) nacionalinei valstybei turi būti orientuojamas į tai, kad pabėgėliai turi turėti laikinumo statusą. Pernelyg gili jų integracija į mūsų visuomenę iš esmės reiškia tai, kad mes sudarome sąlygas, net ir pasibaigus konfliktui, likti čia. Todėl aš labai rimtai siūlau jums permąstyti visą šitą strategiją ir šiuo atveju susilaikyti arba balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, bet kai pakalba žmonės, kurie sumaišo viską į vieną krūvą… Tai yra socialinės paramos klausimai, tai ne statuso, ne buvimo laiko čia klausimai. Mokėkite perskaityti, ką pristatė ministras. Jeigu mes prisiimame tam tikrus įsipareigojimus, tai mes turime užtikrinti tam tikras garantijas šitiems žmonėms. Ne į laukinių kraštą atvažiuoja. O mes dabar pradedame šnekėti, kad, priimdami tokius pasiūlymus, kalbame apie pilietybės jiems suteikimą ar dar ką nors. Gerbiamas Kasčiūnai, jūs, kaip politologas, atrodote kaip ką tik perskaitęs pirmą knygą apie politologiją.
PIRMININKAS. Dar norėtų T. Tomilinas – už. Kadangi projektų daug, tai leidžiame šiek tiek daugiau pasisakyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kviečiu balsuoti už ir neklausyti to, ką kalba oponentai. Iš tikrųjų čia yra manipuliacija. Mes šiandien turime ypatingą situaciją Europoje. Mums reikia rodyti solidarumą, mums reikia rodyti, kad tikime bendra Europos idėja. Kaip niekada, tai yra labai svarbu. Viena iš sričių, kur valstybės veikia kartu, tai yra prieglobstis. Tai nėra ekonominė migracija, tai yra prieglobstis. Tai yra labai svarbu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 82, prieš – 3, susilaikė 9. Įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Siūlome svarstyti birželio 20 dieną. Ar galime pritarti? Pritariame.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų kol kas nėra, bet, matau, gal bus pasiūlymų. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, ne dėl komiteto, aš repliką.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti dėl pagrindinio komiteto? Dar P. Urbšys norėtų.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nežinau, bet tai bus susiję su savivaldybių kompetencija, jeigu aš neklystu. Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?..
PIRMININKAS. Ar dėl visų įstatymų projektų, ar dėl kurių nors konkrečiai?
P. URBŠYS (LVŽSF). Prašau?
PIRMININKAS. Ar dėl visų įstatymų projektų?
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne, kurie susiję su savivaldybės kompetencija.
PIRMININKAS. O kurie? Jūs turite pasakyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, kad tikrai būtų galima, jeigu galima, dėl visų, nes pagrindinis bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bus kitas. Nes tai ir valstybės problema.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, dėl visų siūlote?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų siūlomas papildomas komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Galime. Ačiū. Pritarta.
Nori repliką po balsavimo R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, arba mes jau šiandien nesugebame susivokti, dėl ko mes balsuojame ir apie ką diskutuojame, iš dviejų Socialinių reikalų ir darbo komiteto kolegų pasisakymo, arba mes nerimtai į savo darbą žiūrime. Niekas neprieštarauja dėl socialinių garantijų. Klausimas – kokiu būdu mes įsiteisiname tas laikinas garantijas? Ar integruojame į bendrą savo sistemą su visais kartu, ar tai yra atskiru įstatymu ir atskira eilute finansuojamas dalykas, kaip laikinas problemos sprendimas? Čia yra esminis dalykas, kuris gali turėti įvairiausių pasekmių toliau žiūrint į mūsų pabėgėlių statuso sprendimą. Gerai, kai yra kelios šeimos, bet kai jų bus tūkstančiai, pažiūrėsime, kaip mes tuos dalykus toliau spręsime. Prieš gėdydamas, gerbiamas Algirdai, kitus, susigėskite patys.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū pirmiausia gerbiamam R. J. Dagiui, kuris tikrai viską sudėliojo į lentynas. Aš tik pabaigoje pasakysiu, mielieji, pone Algirdai, Vakarų Europos kairieji padarė viską, kad šiandien multikultūrinis modelis Europoje žlugo. Dėl to ir yra tos politinės įtampos, kultūrinės įtampos ir dėl to kyla kraštutinė dešinė. Prašau prisiimti atsakomybę, prašau nedaryti tų pačių klaidų ir nekartoti jų Lietuvoje. Gerai? Labai ačiū. (Šurmulys salėje)
16.53 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame. Grįžtame prie savo darbotvarkės. Grįžtame prie rytinės darbotvarkės, nes padarėme pertrauką vieno klausimo, t. y. Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3294(3). Kviečiame pranešėją G. Vasiliauską į tribūną. Priėmimo stadija. Gal galėtumėte pakomentuoti, ką mes jau esame priėmę ir ką turėtume daryti toliau?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio paskutinis klausimas – priimtas Seimo nario R. Juškos pasiūlymas. Naudodamasis proga aš gal norėčiau truputėlį pakomentuoti, ar visi teisingai supratote šio įstatymo pataisą. Trumpas komentaras būtų toks: pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas automatiškai skiriamas antrajai kadencijai, jeigu jo kasmetinės veiklos rezultatai įvertinti gerai ir labai gerai; pasibaigus antrajai kadencijai, nutraukiama sutartis su biudžetinės įstaigos vadovu ir, jeigu jo kiekvienų metų darbo rezultatai buvo įvertinti gerai ir labai gerai, jam yra išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija ir jisai gali dalyvauti konkurse tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo vietai užimti. Laimėjęs konkursą, jis skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu pirmajai kadencijai.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Turime dar vieną P. Urbšio pasiūlymą. Jis iš esmės jau apsisprendė dėl R. Juškos, tačiau matau, kad norėtų kažkuo dar papildyti. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš R. Juškos pasiūlymą buvo pasiūlymas, kurį aš atsiėmiau, bet po to gerbiamas J. Razma tapo vienas iš to siūlymo teikėjų. Tada Seimas nenubalsavo už tai, kad būtų tik po dviejų kadencijų vėl grįžtama į pirmąją. R. Juškos siūlymo esmė buvo dėl išeitinių kompensacijų, kad yra du mėnesiai. Bet kai Seimo nariai nubalsavo dėl dviejų mėnesių, jie ir nubalsavo už tai, prieš ką jau pasisakė, kad taip neturi būti. Kad vis dėlto atsirastų aiškumas ir kad nepadarytume klaidos, yra mano siūlymas dėl kadencijų, kad vis dėlto nebūtų sugrąžinama į pirmąją kadenciją, bet būtų galima kas kadenciją, jeigu labai gerai arba gerai, dalyvauti konkurse ir sudaryti galimybę kitiems dalyvauti. Balsuojame alternatyviai, nes yra R. Juškos siūlymas ir yra mūsų siūlymas. Siūlau Seimui apsispręsti, o kaip Seimas apsispręs, tai jau jo valia.
PIRMININKAS. Dėkojame Povilui. Dar norėtų A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Povilai, iš principo mes balsavome dėl vienos jūsų pataisos. Tai turėjome daryti galbūt anksčiau dėl alternatyvos, bet jūsų pataisą, kurią pateikė gerbiamas J. Razma, mes atmetėme, po to buvo kita alternatyva – gerbiamojo R. Juškos, mes nubalsavome. Už 91 redakciją jau yra nubalsuota. Nepadarykime taip, kaip mes vieną kartą prieš Naujuosius metus dukart balsavome už tą patį ir nubalsavome dėl dviejų skirtingų dalykų. Po to Etikos ir procedūrų komisija labai ilgai sprendė. Sprendimas jau buvo priimtas, dėl 91 straipsnio jau yra nubalsuota, todėl kito balsavimo dėl to, dėl ko komitetas P. Urbšio nepritarė, nereikia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėkojame. Dar norėtų J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). A. Sysas viską teisingai pasakė. Grįžtant prie tų buvusių balsavimų, iš tiesų, jeigu būtų buvusi priimta mano parengtoji pataisa, tai nebūtų reikėję balsuoti nei dėl pono R. Juškos, nei dėl kitos gerbiamo P. Urbšio pataisos. Manoji nebuvo priimta. Galbūt Seimo nariai laukė įstaigų vadovams šiek tiek palankesnės gerbiamo R. Juškos pataisos ir už ją labiau balsavo. Čia nereikėtų dėl to stebėtis ir kažką aiškinti. Baigiame apsisprendimą dėl tos dalies ir tada judame prie kitų straipsnių.
PIRMININKAS. Mes tada galime tiesiog Seimo narių paklausti, kad Seimas apsispręstų šiuo klausimu, ar mes svarstytume iš naujo šį klausimą, ar atliktume naują balsavimą? (Balsai salėje)
Nori kalbėti P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiami Seimo nariai, nes, šiaip ar taip, tas siūlymas, kuris atsirado dėl to, kad būtų kadencijos neribojamos, bet kas ketverius metus būtų galima organizuoti konkursus, atsirado todėl, kad dalis Seimo narių manė, kad tas kadencijų neribojimas gali sukelti problemų dėl rotacijos. Bet jeigu dauguma Seimo narių apsisprendė taip daryti, tegul lieka tas pirminis variantas. Svarbiausia mes fiksuojame, kad kadencijos yra neribojamos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame, kad išsiaiškinome.
Judame toliau. (Balsai salėje) Kadangi priimtas prieš tai sprendimas nekvestionuojamas, žiūrime – ir tada P. Urbšio siūlymas iš principo jau netenka reikšmės.
Toliau susijęs su pirminiu yra Seimo nario Z. Streikaus siūlymas. Kadangi anam nepritarėme, ko gero, ir šitam turėtume nepritarti, nes iš principo yra susiję.
Akylesnis kolega mus šiek tiek pataisė. Reikėtų dar nuspręsti ir patikslinti 91 straipsnio 1 ir 4 dalis. Gal Gediminas galėtų pristatyti?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 27 d. pasiūlymas. Komiteto pasiūlymas – išbraukti 4 straipsnio 3 dalį, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki šiol…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ne tas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Nusprendus keisti projekto 91 straipsnio 5 dalies redakciją, atitinkamai turi būti patikslintos 91 straipsnio 1 ir 4 dalys ir jos išdėstytos taip: „Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas.“
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Dabar dėl viso straipsnio. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Pritarta.
Toliau 4 straipsnis ir dėl jo yra įvairių siūlymų. Prašau pristatyti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Tai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 27 d. siūlymas. Siūlymas išbraukti 4 straipsnio 3 dalį, kuri skambėjo taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo sukuria biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, rezervą, numatantį jų rotacijos tvarką ir socialines garantijas.“ Komitetas pritarė šiam siūlymui.
Toliau yra gautas Seimo nario R. Juškos pasiūlymas toks pat kaip ir Teisės departamento – išbraukti 4 straipsnio 3 dalį. Komiteto nuomonė – pritarti. Komitetas pritarė ir pagal Teisės departamento pasiūlymą pasiūlė išbraukti 4 straipsnio 3 dalį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl 3 dalies išbraukimo? Ačiū. Pritarta.
Toliau žiūrime, yra R. Juškos ir J. Razmos pasiūlymas. Iš principo yra tas pats pasiūlymas. Taip? (Balsai salėje)
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Taip, yra tas pats.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui? (Balsai salėje) Prašom. A. Sysas nori kažką paaiškinti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, prisiimu kaltę kaip pirmininkas, kuris pirmininkavo ir vienam, ir kitam posėdžiui. Labai gaila, kad kai kurie mano kolegos užmiršta, kaip balsuoja trečiadienį ir kaip balsuoja penktadienį. Aš paprasčiausiai kaip pirmininkas neturėjau… Gerbiamo J. Razmos pataisa atsirado jau po komiteto sprendimo, bet mes statutiškai ją vis tiek turėjome apsvarstyti. Tikrai negalvojau, kad kolegos, kurie trečiadienį balsavo vienaip, kai kažkas šūktelėjo „balsuojam“, aš, užuot pasakęs, kad mes jau priėmėme sprendimą, pasakiau „mes balsuokime“, ir kai kurie mūsų komiteto kolegos balsavo priešingai, negu balsavo trečiadienį, ir išėjo tam tikra kazuistika. Todėl aš prašiau gerbiamo J. Razmos atsiimti šitą savo siūlymą, nes jis jau buvo priimtas. Taip išspręstume tokią tiesiai šviesiai kvailą situaciją.
PIRMININKAS. Kadangi mes jau pritarėme, tai jau gal tiek to. (Balsai salėje)
Kviečiu balsuoti dėl viso. Kadangi dėl motyvų nėra, tai balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymo projektui po… Atsiprašau, įstatymas priimtas. (Gongas) (Triukšmas salėje) Gerai, pasižiūrėjome, nebuvo niekas užsirašę, bet… (Balsas salėje: „Buvote užsirašę jau vėliau.“) Po to užsirašėte. (Balsas salėje: „Kai balsavome, jau nebuvo.“) (Šurmulys salėje)
Gerai, judame toliau, nes matau, kad čia diskusijos bus audringos ir užsitęs. (Balsai salėje) Ar tikrai jūs ne taip balsavote? (Balsai salėje) Gerai, prašau, komentaras po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi ne tik aš vienas, bet ir kiti supratome, kad mes balsavome už straipsnį, aš susilaikiau, bet jeigu mes balsavome dėl viso, tai prašau mano balsą įskaityti už, nes aš po tų visų mūsų labai keistų balsavimų džiaugiuosi, kad Povilas galų gale pritarė savo nuomonei ir komitetas galų gale pritarė savo nuomonei. Todėl tikrai siūlau pataisyti mano susilaikymą į balsavimą už.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Tęsiame toliau. (Balsas salėje) A. Sysas taip pat norėtų balsą įskaityti. (Balsai salėje) Atvirkščiai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Galima? Mano balsą taip pat prašau įskaityti kaip susilaikius.
PIRMININKAS. Aš turiu pasiūlymą. Jeigu yra toks sąmyšis, ar galėtume perbalsuoti? (Balsai salėje)
Siūlau dėl viso įstatymo balsuoti iš naujo. Kas palaikote šį įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3294(3) priimtas. (Gongas) Dabar teisingai.
16.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Toliau – Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Į tribūną ateina N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ne, šį kartą nebus kritikos konservatoriams, liberalams. Kritika bus valstiečiams. (Šurmulys salėje)
Tiesiog norėjau pasakyti, kad ankstesni Seimai labai rūpindavosi išskirtinėmis profesijomis, sukurdami joms labai neblogas darbo sąlygas, atrėždami nuo politikų ir valstybės tarnautojų kompetencijos didžiules veiklos sritis ir sukurdami ten šiltnamio sąlygas. Pavyzdžiui, bankroto administratorius, jeigu nusprendžia iš jo administruojamos įmonės kokių pusę milijono eurų pervesti benamiui, ir tai bus pastebėta po 367 dienų, pinigai liks pas bankroto administratorių, o jis galės toliau dirbti. Seimai anksčiau nustatė bankroto administratoriams tokias puikiais sąlygas, kad jie drausminėn atsakomybėn gali būti traukiami ne anksčiau, negu praėjus metams. Advokatai susitvarkė jau prasčiau, tai yra truputį geriau, šešiems mėnesiams praėjus jau nebegalima advokato traukti drausminėn atsakomybėn. Notarai išvis super – praėjus trims mėnesiams nebegalima traukti.
Aš norėjau valstiečiams pasakyti, kad jūs, taip smarkiai stumdami Architektūros įstatymą, norėjote sukurti dar vienai laisvajai (verslą darančiai) profesijai išskirtines sąlygas, nes jūs norėjote palaiminti ankstesnio tvarkos ir teisingumo ministro parengtą įstatymo projektą, pagal kurį architektams perduotumėte regioninėse tarybose nagrinėti urbanistinius, architektūrinius ir paminklosauginius klausimus. Mažytė išlyga, kad tos regioninės tarybos yra rekomendacinės, bet gyvenime iš tikrųjų tai būtų didžiulis laukas ir kompetencija perduota žmonėms, kurie iš tikrųjų daro verslą, kaip ir prieš tai išvardintos trys laisvosios profesijos.
Šiandien aš nenoriu kalbėti apie mokestinę politiką, kuri suteikė jiems didžiulius pinigus ir jie santykinai moka mažiau negu bibliotekininkė ar mokytojas mokykloje tų mokesčių, bet aš noriu paprašyti valstiečių pasisaugoti ateityje ir nedaryti tų klaidų, kurios buvo padarytos su advokatais, notarais, bankroto administratoriais ir kitais. O kaip tai taisyti, čia jau yra kita kalba. Tiesiog norėjau paprašyti – nedarykite ir architektų taip pat pusdievių. Valdo valstybės politikai ir valstybės tarnautojai. Ačiū.
16.57 val.
Savaitės (2017-05-22–2017-05-26) – 2017 m. gegužės 23 d. (antradienio) ir 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Taip, daugiau pranešimų lyg ir nėra. Pristatome savaitės, prasidedančios gegužės 22 dieną, posėdžių darbotvarkę. Tvirtinimas. Kadangi pagrindinio pranešėjo V. Pranckiečio nėra, tai prašome pirmosios vicepirmininkės pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš pabandysiu jus tiesiog informuoti. Kitos savaitės, na, dar kitos (gegužės 22 ir 26 dienos) mūsų posėdžių darbotvarkės. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo priėmimas. Toliau grįšime prie labai atsakingo darbo, prie Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų svarstymo, todėl tikrai labai laukiame, kad visi pasidomėtumėte šiuo klausimu. Taip pat alkoholio kontrolės visas paketas. Ir taip pat dar vienas, noriu atkreipti dėmesį, svarbus dalykas. Mes Seimo nutarimu norime kreiptis į Konstitucinį Teismą, tokia iniciatyva yra, ir prašyti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės santykius pagrindžiančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, prašymas išaiškinimo.
Ketvirtadienio darbotvarkėje mes turėsime daug įstatymų priėmimų – ir Vyriausiosios tarnybinės etikos, ir Mokesčių administravimo, ir Užsieniečių teisinės padėties; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo svarstymo tęsinys. Taip pat džiaugiamės, kad opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija rengiasi pateikti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Klausti norinčių yra pakankamai. Pirmasis – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti darbotvarkę papildyti. Gal neišeis į pagrindinę darbotvarkę, bet nors į rezervą įtraukti 12 įstatymų projektų, kurie ir buvo numatyti pavasario darbų programoje, tai yra projektai nuo Nr. XIIIP-647 imtinai iki Nr. XIIIP-658, susiję su mūsų siekiu stoti į EBPO organizaciją 2018 metais, ir dėl centrinio depozitoriumo, dėl Pabaltijo šalių depozitoriumų jungimosi. Čia yra grynai techniniai projektai, jie ir diskusijų daug nesukels, kad mes galėtume priimti juos ir dar šią pavasario sesiją…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gal planuokime antradienio rezervinius. Manau, kad suspėsime apsvarstyti ir priimti, tai yra pateikimas vyktų.
A. PALIONIS (LSDPF). Taip.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo statutas numato, kad Vyriausybės valanda vyktų pirmame darbotvarkės posėdyje, būtent rytiniame. Pirmą kartą Seimo istorijoje buvo pakeista – nuo 15 valandos. Šiandien Vyriausybės pirmininkas pasakė, kad norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visuomet. Galbūt vėlgi reikėtų grįžti prie mūsų Statuto, kad Vyriausybės valanda vyktų įprastu laiku, nuo 13 valandos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad mes tai padarėme atkreipdami dėmesį į Vyriausybės prašymą, nes jie motyvavo, kad jų posėdis vyksta, ir jiems patogiau būtų tuo laiku. Bet jeigu jūs manote, kad tai trukdo Seimo darbui ir kad mums būtų tikslingiau sugrįžti, iš tikrųjų galime dar kartą kalbėti su Vyriausybe, tartis, nes Statute yra ta nuostata, jūs teisingai į ją atkreipėte dėmesį. Paprastai vyksta tuo laiku. Ten yra taip įrašyta, mes dar kartą pasitarsime.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs žodžiu minėjote, kad bus Alkoholio kontrolės paketas, tačiau darbotvarkėje, šitame ekranėlyje, aš matau tik porą įstatymų, kurie yra siūlomi A. Kubiliaus ir vienas yra iš Krašto apsaugos ministerijos. Ar mes turėsime tą paketą, kuris yra aptariamas taip gausiai, kuris jau yra, ar čia kiti įstatymai?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes turėsime ir tai, ką jūs pastebėjote ir ką matote, ir tai, ką jau apsvarstė Sveikatos reikalų komitetas. Jeigu jie nėra čia įrašyti, tikrai atsiprašau, mes papildysime jums leidus ir pritarus.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jus padrąsinti įtraukti Architektūros įstatymą į kitą savaitę, priešingai negu jūsų frakcijos narys gerbiamasis N. Puteikis. Tik priminsiu, kad jūsų Vyriausybė yra įsirašiusi šį ketvirtį priimti šitą įstatymą ir du kartus jis buvo išbrauktas jūsų frakcijos prašymu. Mes komitete iš esmės esame perėję visas stadijas, neturėjome pastabų, ir komiteto nariai iš jūsų frakcijos taip pat neturi pastabų. Pastabų turi ne Aplinkos apsaugos komiteto nariai, ir kardinalių, tokių kaip N. Puteikio. Labai prašau frakcijoje išdiskutuoti iki galo, ir opozicija linkusi pritarti, jeigu galėčiau apeliuoti į visus balsus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų būtų jau buvę šios dienos darbotvarkėje, tačiau dėl STT išvados, kurią turėjo apsvarstyti komitetas, šitas įstatymas buvo išbrauktas iš darbotvarkės ir numatyta, kad tai bus antradienio posėdžio darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, gal aš galėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę Krašto apsaugos sistemos organizavimo projektus Nr. XIIP-4844 ir Nr. XIIP-4845, Karo prievolės įstatymus, kurie perėjo svarstymą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Pakartokite numerį, kad patikslintume.
J. OLEKAS (LSDPF). Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos projektas Nr. XIIP-4844 ir Karo prievolės įstatymo projektas Nr. XIIP-4845, kuriems buvo (…). Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, pasistengsime paderinti. Dabar greičiausiai, kad tikrai turėsime labai gražiai užpildytas darbotvarkes.
J. OLEKAS (LSDPF). Bendromis jėgomis.
PIRMININKAS. Dar, matau, nori D. Šakalienė kažką pasitikslinti.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Noriu pasitikslinti, ar įtrauktas Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-551 dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kur Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė sprendimą. Ar įtrauktas, ar ne? Jeigu neįtrauktas, prašau įtraukti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, gerbiamoji kolege, įtrauktas į antradienio darbotvarkės programą.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dar N. Puteikis nori.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau, kad jūs patikslintumėte, turbūt ne antradienį Architektūros įstatymas, nes komitetas nespėtų susirinkti antradienį, turbūt ketvirtadienį.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ketvirtadienį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). O S. Gentvilui…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, nežinau, gal ir antradienį, nes tikėtina, kad kitą savaitę, kai nebus plenarinių posėdžių, komitetai dirbs taip pat sėkmingai, ir Aplinkos apsaugos komitetas, manau, taip pat susirinks į posėdį. Jeigu jo išvados nebus atitinkamai pagal nustatytą laiką, tokiu atveju įtrauksime ketvirtadienį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu replikuoti S. Gentvilui, kad vakar komitete STT išvados nebuvo pristatytos. Ir gerbiamojo kolegos frazė, kad nebuvo jokių rimtų pastabų, yra neteisinga po to, kai perskaitėme STT išvadas. Ten yra trys lapai rimtų pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, visi darbotvarkės klausimai yra baigti. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
17.05 val.
Informaciniai pranešimai
Dar turiu trumpą pranešimą, kad dalis Seimo narių jungiasi į laikinąją grupę, t. y. į Europos parlamentarų asociacijos Afrikai remti (AWEPA) Lietuvos sekciją. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas G. Vaičekauskas, laikinosios grupės pirmininko pavaduotoju – V. Simulikas.
Gegužės 11 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.