LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 10, 12, 13, 16, 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-14 Nr. XIVP-3369

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi asmenys ir šeimos, kurie kaip gyvenamąjį būstą išsinuomojo artimiesiems giminaičiams priklausantį būstą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.

            Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš teikiamo siūlymo yra neaišku, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiu atveju, kai gyvenamąjį būstą išsinuomotų šeima ir tik vienas iš šeimos narių būtų artimasis giminaitis fizinio asmens, kuriam priklausantis gyvenamasis būstas buvo išsinuomotas.

            Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> esant galimybei asmenims (šeimoms) apsigyventi artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims ir kt.) priklausančiame būste, asmenys (šeimos) neturėtų naudotis valstybės teikiama parama“. Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, kodėl asmenys negalėtų artimiesiems giminaičiams (ypač pilnamečių ir šeimas sukūrusių brolių ir seserų atveju) išnuomoti jiems priklausančio būsto, kodėl būtinai turėtų artimiesiems giminaičiams suteikti apsigyventi būstą neatlygintinai. Pastebėtina, kad būsto išlaikymas savininkui kainuoja nepriklausomai nuo to, ar jame gyvena artimasis giminaitis, ar kitas asmuo. Be to, dažnu atveju būsto nuoma yra skiriama kredito įstaigos suteiktai būsto paskolai už minėtą būstą mokėti. Pažymėtina ir tai, kad minėtu atveju būsto nuoma yra įforminama „oficialiai“ – nuomos sutartis turi būti registruota VĮ Registrų centre, o valstybei mokamas gyventojo pajamų mokestis, taigi asmenų galimybė sudaryti fiktyvius nuomos sandorius yra abejotina. Manytina, jog artimieji giminaičiai galbūt galėtų, pavyzdžiui, išnuomoti gyvenamąjį būstą už mažesnę kainą, tačiau preziumuoti, jog asmenys turi suteikti artimiesiems giminaičiams gyvenamąjį būstą neatlygintinai, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti proporcingesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nuomos iš artimųjų giminaičių atveju nustatant maksimalią nuomos kompensacijos sumą ar maksimalią būsto nuomos sumą.

            Trečia, išimtis dėl artimųjų giminaičių dėstytina šią išimtį nustatant fiziniams asmenims ir vartojant formuluotę „fiziniams asmenims, išskyrus artimuosius giminaičius“.

            Ta pati pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 daliai ir 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktui.

2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti neturi būti grąžinamos inter alia tuo atveju, jeigu asmuo ar šeima perleidžia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, įsigydami kitą būstą, ir pateikia kito būsto, kurio statybos užbaigtos Statybos įstatymo nustatyta tvarka, įsigijimą patvirtinančią notarinės formos pirkimo – pardavimo sutartį (ar jos kopiją). Pagal projekto aiškinamąjį raštą tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, kad „būtų sudarytos prielaidos galimiems piktnaudžiavimams išvengti, taip pat būtų garantuojama, kad asmenys (šeimos), parduodamos būstą, kurio įsigijimui buvo suteikta subsidija, apsirūpins kitu būstu, kuris būtų tinkamas gyventi“. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamasis turtas gali būti įgyjamas (perkamas) ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir kitų sutarčių, pavyzdžiui, statybų sutarties, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, atsisakant konkretaus sutarties, kurios pagrindu pereina nuosavybės teisė, pavadinimo įvardijimo.

Antra, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 4 punkte formuluojama subsidijos negrąžinimo taisyklė siejama tik su kito būsto pirkimo – pardavimo sandoriu, kai tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – užtikrinti, kad asmuo apsirūpins kitu būstu, kuris būtų tinkamas gyventi – gali būti pasiektas ir kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar dovanojimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti formuluojamas plačiau, neapsiribojant tik pirkimo – pardavimo sutartimi, o apimant visus nuosavybės teisės perėjimo atvejus.

3. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 2 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytus teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar siūlomas terminas yra realus.

4. Siekiant teisinio aiškumo projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ keistina konkrečia data, įrašant „iki 2024 m. sausio 1 d.“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]