LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27, 28 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3599(2)

2024-04-23 Nr. 108-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-22	27	34	2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Pažymime, kad dėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 34 dalies 2 punkto nuostatos, reglamentuojančios statinių, skirtų Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams statybos pradžią be statybą leidžiančio dokumento, laikomės pozicijos, išreikštos 2024 m. balandžio 8 d. Teisės departamento išvadoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIVP-3599). Be to, iš projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 34 dalies 2 punkto nuostatų nėra aišku, koks momentas būtų laikomas „statybos pradžia“ ir kokie statinių statybos dokumentai turėtų būti parengti iki statinių statybos pradžios. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus minėtas projekto nuostatas, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 34 dalies 2 punkto nuostatos, įsigaliosiančios 2024 m. lapkričio 1 d.	Nepritarti	Pirma, argumentai dėl 2024 m. balandžio 8 d. Teisės departamento išvadoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIVP-3599) pateiktų pastabų teikti 2024-04-17 Ekonomikos komitete, t.y.: 1)Statybos įstatymo 27 str. 34 d. yra specialioji įstatymo norma, konkretinanti, plėtojanti bendruosius Statybos įstatymo normų imperatyvus (Statybos įstatymo 2 str. 46 d. ir 27 str. 22 d.) ir įtvirtina atvejus, leidžiančius nuo jų nukrypti, t. y. pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau jį gaunant iki statybos užbaigimo. Numatomais Statybos įstatymo pakeitimais siekiama tik papildyti 27 str. 34 d. reglamentuojant, kad neturint statybą leidžiančio dokumento galima pradėti statybą ir statant statinius, skirtus Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius įgyvendinti, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Statybos įstatymo 27 str. 34 d., reglamentuojanti, kad pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento galima statant statinius, kurie priėmus sprendimą Lietuvos Respublikoje įvesti nepaprastąją padėtį, Vyriausybės sprendimu pripažinti tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslų ir priemonių įgyvendinimu, yra galiojanti nuo 2022 m. gegužės 7 d. Esant aiškiam projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykiui, nuostatas tarpusavyje nederintinos. 2) Įstatymo pakeitimo projektais siekiama tik nustatyti išimtis, leidžiančias pradėti statinių statybą neturint statybą leidžiančio dokumento ir reglamentuoti informacijos, susijusios su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, nurodytų statinių statybai, viešinimą. Visos kitos Statybos įstatyme įtvirtintos procedūros, statybos dalyvių pareigos ir pan., kiek jos nėra susiję su teisinio reguliavimo pakeitimais dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir informacijos apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą viešinimo Statybos įstatymo 27 str. 34 d. nurodytų statinių statybos atveju, nekeičiamos ir statybų procese galioja pilna apimtimi. Statybos įstatymo nuostatos numato, kad projektuotojas yra atsakingas už tai, kad jo rengiamas projektas atitiktų esminius statinio reikalavimus ir privalo užtikrinti, kad pagal parengtą projektą galės būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p.). Dėl prijungimo sąlygų išdavimo į prisijungimo sąlygas išduodančius subjektus (elektros energijos, dujų ir panašiai) galima kreiptis ir neturint statybą leidžiančio (Statybos įstatymo 24 str. 23 d.). Projekto nuostatos netikslintinos, nes teisinių neaiškumų nesukuria. 3)siūlomais Statybų įstatymo pakeitimais siekiama tik nustatyti išimtis, leidžiančias pradėti statinių statybą neturint statybą leidžiančio dokumento ir reglamentuoti informacijos, susijusios su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, nurodytų statinių statybai, viešinimą. Visos kitos Statybos įstatyme įtvirtintos procedūros, statybos dalyvių pareigos ir pan., kiek jos nėra susiję su teisinio reguliavimo pakeitimais dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir informacijos apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą viešinimo Statybos įstatymo 27 str. 34 d. nurodytų statinių statybos atveju, nekeičiamos ir statybų procese galioja pilna apimtimi. Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 2 p. numato, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Įtvirtinus teisinį reglamentavimą, nustatantį išimtis pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, nuostatos, susijusios su statybą leidžiančio dokumento privalomumu nenaikinamos ir statybą leidžiantis dokumentas turės būti gautas iki statybos užbaigimo. Rangovas privalės pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateiks statinio projektą ir pagal aktą perduos statybvietę (o rangovas ją priims). Antra, statybos pradžios sąvokos apibrėžtis įtvirtinta Statybos įstatymo 2 str. 93 d. Statybos pradžia – diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant septyniems).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-22	28	1	1, 2		Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios pagal projekto 5 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3600(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-3600(2)) 2 straipsniu taip pat siūloma keisti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios pagal projektu Nr. XIVP-3600(2) keičiamo įstatymo Nr. XIV-2413 (2024 m. balandžio 4 d. redakcija) 37 straipsnio 1 ir 5 dalis taip pat įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte ir projekte Nr. XIVP-3600(2) Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos išdėstytos skirtingai, todėl 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos minėtų įstatymo nuostatų redakcijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, paliekant tik projekto Nr. XIVP-3600(2) 2 straipsnyje išdėstytus Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimus. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti įstatymo pavadinimą (išbraukti skaičių „28“) ir pernumeruoti projekto 4 ir 5 straipsnius.	Pritarti	Projekto 3 straipsnį išbraukti. Projekto 4 ir 5 straipsnius atitinkamai laikyti 3 ir 4 straipsniu. Projekto pavadinimą patikslinti, išbraukiant 28 straipsnį. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant septyniems).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-22	39	1			Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kada nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla būtų laikoma suderinta su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju. Projekto nuostatos taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589 (toliau – projektas Nr. XIVP-3589), kurio 1 straipsniu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį siūloma papildyti 5 dalimi, nustatant, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla laikoma suderinta, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priimamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į projekto Nr. XIVP-3589 6 straipsnio nuostatas, priėmus įstatymą, minėtoji nuostata įsigaliotų tik 2025 m. sausio 1 d. Tuo tarpu teikiamo projekto 4 straipsnyje dėstoma vertinamoji keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostata pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą įsigaliotų 2024 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kada nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla būtų laikoma suderinta su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju. Tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta šios išvados 2 pastabai ir neatsisakyta projekto 3 straipsnio, kurio 1 ir 2 dalyse dėstomose keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat numatoma, kad šiose dalyse minėtais atvejais pateikiama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderinta statinio kadastro duomenų byla, nuostata, nuo kada nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla būtų laikoma suderinta su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju turėtų būti dėstoma projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o jos kartoti projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nereikėtų.	Nepritarti	Nekilnojamųjų daiktų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Įvertinus galiojančias Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, statinio kadastro duomenų byla laikoma suderinta esant Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo spaudui statinio kadastro duomenų byloje ir žymai Nekilnojamojo turto kadastre apie statinio kadastro duomenų nustatymą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant septyniems).

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė