PASIŪLYMAS

DĖL Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3546

2024-05-03

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

10

2

 

Argumentai:

Šiuo metu LRT įstatyme yra nustatyta tik Tarybos formavimo tvarka, tačiau nėra jokių indikatorių, kuriais vadovaujantis Tarybos narius skiriantys subjektai galėtų apsispręsti dėl Tarybai tinkamiausių pagal kompetencijas kandidatų. Siūlytina įstatyme nustatyti, kad Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų, pavyzdžiui finansų valdymo, veiklos audito, strateginio valdymo ir kt. poreikį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų leidėjas LRT įstatyme yra įtvirtinęs pareigą Tarybai įsteigti nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetus. Šių privalomų Tarybos komitetų įsteigimas didina Tarybos darbo efektyvumą, užtikrina didesnį skaidrumą, mažina galimas veiklos rizikas, užtikrina visapusiškesnį požiūrį į LRT strategiją bei siekia veiksmingesnio gerojo valdymo principų įgyvendinimo. Taigi, Tarybos pirmininko išreikštas poreikis dėl Tarybai trūkstamų kompetencijų būtų kaip priemonė Tarybos narius skiriantiems subjektams apsisprendžiant dėl siūlomų Tarybos narių kandidatūrų, atsižvelgiant į LRT poreikius bei užtikrinant Tarybos veiklos skaidrumą bei efektyvumą. Be to, toks Tarybos narių skyrimas atsižvelgiant į pateiktą poreikį sudarytų tinkamas prielaidas užtikrinti Tarybos sudėties įvairovę bei lygybę. Įvairovės užtikrinimas Tarybos lygmenyje suteiktų galimybę objektyviau ir visapusiškiau žvelgti į kylančias problemas, padėtų išvengti vienodo, siauro požiūrio renkantis problemų sprendimo būdus bei atvertų kelią naujų idėjų įgyvendinimui.

 

Pasiūlymas:

        Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tuo atveju, kai išrinkto ir paskirto Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo likęs kadencijos laikotarpis yra mažesnis negu 3 metai, jie savo pareigas eina iki savo, kaip Tarybos nario, kadencijos pabaigos. Tuo atveju, kai jie, nesibaigus Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo 3 metų kadencijai, paskiriami į Tarybos nario pareigas antrai kadencijai, jie Tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigas nenutrūkstamai eina visą 3 metų kadenciją.“

 

2

13

5

 

Argumentai:

 

2024 m. kovo 13 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema - Europos žiniasklaidos laisvės aktas (toliau – EMFA). EMFA preambulėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad visuomeniniai transliuotojai atlieka ypatingą vaidmenį, nes pagal savo kompetenciją, užtikrina, kad piliečiai turėtų galimybę gauti įvairaus turinio pasiūlą, įskaitant kokybišką informaciją ir nešališką bei subalansuotą nušvietimą žiniasklaidoje. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pagrindinę teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, suteikiant žmonėms galimybę ieškoti įvairios informacijos ir ją gauti, taip pat propaguojant demokratijos, kultūrų įvairovės ir socialinės sanglaudos vertybes. Jie suteikia forumą viešoms diskusijoms ir platesnio piliečių demokratinio dalyvavimo skatinimo priemones. EMFA konstatuojama, kad skiriasi visuomeninių transliuotojų vadovybės skyrimo ir atleidimo iš darbo taisyklės. Pavyzdžiui, daugumos nacionalinių teisinių tvarkų atveju nustatyti keli atleidimo iš darbo pagrindai, o kitų atveju nenumatyta jokių konkrečių taisyklių. Jei taisyklės yra nustatytos, kai kuriais atvejais jos yra nepakankamos arba praktiškai neveiksmingos. Pabrėžiama, jog valstybės narės turi nustatyti veiksmingas priemones visuomeninių transliuotojų nepriklausomumui užtikrinti.

Taigi, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, EMFA siekiama nustatyti vienodas taisykles visoms valstybėms narėms.

 

EMFA 5 straipsnyje įtvirtintos visuomeninių transliuotojų nepriklausomo veikimo apsaugos priemonės:

 

1.      Valstybės narės užtikrina, kad visuomeniniai transliuotojai būtų redakciniu ir funkciniu požiūriu nepriklausomi ir nešališkai teiktų savo auditorijai įvairią informaciją ir nuomones.

2.      Valstybės narės užtikrina, kad visuomeninių transliuotojų administracijos vadovo arba valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą. Paaiškinama, kad jie turi būti skiriami remiantis skaidriomis, atviromis, veiksmingomis ir nediskriminacinės procedūromis ir skaidriais, objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, iš anksto nustatytais nacionaliniu lygmeniu. Jų kadencijos trukmė turi būti pakankama veiksmingam visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui užtikrinti. Sprendimai dėl administracijos vadovo arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos:

 

a)      turi būti tinkamai pagrindžiami;

 

b)      gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus;

 

 

c)      apie juos atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta;

 

d)      jie turi apimti teisminės peržiūros galimybę.

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „LRT generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Taryba pareiškia jam objektyviu viešuoju interesu pagrįstą nepasitikėjimą ir jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių“.

 

 

 

 

Teikia:

Seimo narys                                                                                                    Edita Rudelienė