LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Audito komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5292
2020-11-23 Nr. 141-P-22(1)
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Zigmantas Balčytis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Evelina Dobrovolska, Simonas Gentvilas, Deividas Labanavičius, Kęstutis Masiulis, Laima Nagienė.
Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Amerikos verslo rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 |
|
|
|
Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t.y. jau dabar matomas 38 200 tūkst. eurų trūkumas. (Lentelė 1) Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. |
Pritarti
|
|
|
2. |
Amerikos verslo rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 |
|
|
|
Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse1 numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc.2, o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas”. (Lentelė 2) Siūlymas: Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado, kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. |
Pritarti
|
|
|
3. |
Amerikos verslo rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 |
|
|
|
Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių. Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. (Lentelė 3) Siūlymas: Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. |
Pritarti
|
|
|
4. |
Amerikos verslo rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG), 2020-10-21 |
|
|
|
Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas. Siūlymas: Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. <...> |
Pritarti
|
|
|
5. |
Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacija (IFPA), 2020-11-13 |
|
|
|
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, vienijanti 17-os stambiausių pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybes Lietuvoje, susipažino su Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5292(2) (toliau –Projektas) bei jo svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose rezultatais. Pirmiausiai norime atkreipti Jūsų dėmesį į fundamentalias sveikatos priežiūros sistemos finansavimo problemas: 1. Sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra ženkliai per mažas ir tai patvirtina objektyvūs faktai. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). 2. Nėra politinės valios iš esmės pakeisti esamos situacijos: a. Metai iš metų valstybės politikoje atkakliai ignoruojamas faktas, kad sveikatos apsaugos finansavimas visiškai neatitinka visuomenės poreikių – net nesvarstoma, kad reikėtų įvertinti kertinius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sudarymo ir naudojimo principus, mokestinę bazę, šiais aspektais palyginti Lietuvą su kitomis ES šalimis, sužinoti šios srities ekspertų bei plačiosios visuomenės nuomonę ir pan.; b. Nepakankamo finansavimo problema „maskuojama“ objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais apie neefektyvų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų naudojimą, per dideles vaistų kainas, „neišnaudotus vidinius rezervus“ ir pan., nors per paskutinius 6-7 metus nebuvo atlikta nė viena nepriklausoma analizė šioje srityje, kuri padėtų objektyviai įvertinti, kokios yra efektyvesnio resursų naudojimo galimybės ir kokio dydžio sutaupyta lėšų suma galėtų būti nukreipta visuomenės sveikatos poreikių tenkinimui. Maža to, neretai sąmoningai siekiama supriešinti skirtingų interesų grupes (pacientus, gydytojus, vaistininkus, gydymo įstaigų vadovus), įtraukiant jas į PSDF biudžeto „antklodės dalybas“, taip dar labiau nukreipiant dėmesį nuo sisteminių problemų. 3. Teisinis nihilizmas valstybės finansų valdyme. Vis dažniau net ir aukščiausiose valstybinėse institucijose ignoruojami arba pagal „norą ir situaciją“ laisvai interpretuojami teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys sveikatos apsaugai skirtų finansų valdymą, arba, pasinaudojant institucine įtaka, formuojama išskirtinai tai institucijai palanki teisinė aplinka. Toliau pateikiame keletą pavyzdžių: a. įstatymuose numatytoms ir valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti į PSDF biudžetą pervedamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Tačiau planuodama šias lėšas, Finansų ministerija nuolat skiria ženkliai mažesnę suma, nei yra faktinis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuotas poreikis (2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, tuo tarpu poreikis – apie 211 mln. Eur). Taip „suplanuotam“ 2021 m. PSDF biudžeto projektui š.m. lapkričio 4 d. pritarė ir LRS Biudžeto ir finansų komitetas. Tokie sprendimai viešai parodo valstybės institucijų požiūrį, kad teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi pasirinktinai, t.y. gydymo įstaigos privalo teikti įstatymais numatytas paslaugas, negaudamos už jas atlygio, nors sumokėti valstybę įpareigoja tie patys įstatymai; b. Iki 2003 metų valstybės mokamų privalomo sveikatos draudimo įmokų dydį už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (pensininkus, vaikus, moksleivius, bedarbius ir t.t.) iš esmės, pagal savo pačios pasirinktinus kriterijus, nustatydavo Finansų ministerija. Tokiu būdu valstybės mokamos įmokos buvo ženkliai (kelis kartus) mažesnės, nei gyventojų ar darbdavių mokamos įmokos. Tai paskatino diskusijas, kad valstybė neturėtų piktnaudžiauti jai suteikta įstatymų leidybos teise, kad pareiga mokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas tiek piliečiams, tiek valstybei būtų nustatoma pagal vienodus, sąžiningus principus. Siekiant šio tikslo, per paskutinius 17 metų, sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo tvarka buvo keičiama 7 kartus, tokiu būdu laipsniškai mažinant atotrūkį tarp skirtingų draudėjų mokamų draudimo įmokų dydžių bei jų apskaičiavimo principų. Pagal 2018 metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, nuo 2021 m. draudimo įmoka, mokama tiek už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tiek savarankiškai besidraudžiančio asmens įmoka bus vienoda ir sudarys 6,98 procento nuo minimalios mėnesinės algos dydžio. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sąlygos po tiek metų pagaliau bus vienodos. Valstybės biudžeto įmoka skaičiuojama pagal užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 metais bus lygi 464,9 euro. Tuo tarpu savarankiškai besidraudžiančių įmoka skaičiuojama pagal einamąjį mėnesį galiojančios minimalios mėnesinės algos dydį ir 2021 m. turėtų sudaryti 537,7 euro. Tokiu būdu, Finansų ministerijos iniciatyva, pakeitus tik atskaitos laikotarpį, valstybės biudžetas, lyginant su savarankiškai besidraudžiančiais asmenimis, „sumažino“ savo išlaidas 15,7 procento ir tokiu būdu 2021 metais „sutaupys“ 109,7 mln. eurų. c. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintos Vaistų politikos gairės 2017-2027 metams. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Vaistų politikos gairių 21-ame punkte nurodytos Vaistų politikos plėtros kryptys: <...21.1. siekiant užtikrinti valstybės lėšų, numatytų vaistams kompensuoti, didėjimą, įteisinti nuostatą, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas;>. Deja, bet šios nuostatos buvo grubiai ignoruojamos rengiant ir svarstant 2020 m. biudžetą (lyginant su 2019 m. buvo planuojamas pajamų augimas 11,9 procentų, bendrų išlaidų augimas (be išlaidų rezervui padidinti) - 7,6 proc., o išlaidų vaistų kompensavimui augimas – tik 2,9 proc.). Sprendimą pritarti tokiam biudžeto projektui ir nesilaikyti Vaistų politikos gairių LRS Sveikatos reikalų komitetas motyvavo tuo, kad jei bus didesnis išlaidų poreikis vaistų kompensavimui, tai metų eigoje bus galima skirti lėšų iš PSDF biudžeto rezervo - tokiu atveju, minėtas reikalavimas bus visiškai įvykdytas. Tokiu būdu, imperatyvi biudžeto planavimą reglamentuojanti teisinė norma „tapo“ banaliu, nieko neįpareigojančiu ir visiškai neapibrėžtu laiko ir lėšų prasme, pažadu. Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija su giliu susirūpinimu kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašo : 1. Rengiant, svarstant ir priimant PSDF biudžetą nepažeisti fundamentalių teisinės valstybės principų ir teisėtų visuomenės lūkesčių, griežtai laikytis biudžeto sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei valstybės sveikatos politiką apibrėžiančių strateginių dokumentų. 2. Užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 dalies 3 papunkčio nuostatų, reglamentuojančių valstybės biudžeto asignavimų skyrimą įstatyme nurodytais atvejais, įgyvendinimą. Tam būtina 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatyti biudžeto asignavimų sumą, adekvačią finansavimo poreikiams, susijusiems su valstybės deleguotų funkcijų vykdymu, t.y. projekte numatytą 114,2 mln. Eur sumą padidinti iki 211 mln. Eur sumos. |
Atsižvelgti |
|
|
6. |
Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacija (IFPA), 2020-11-13 |
|
|
|
3. Užtikrinti, kad iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo kylanti prievolė draudėjams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas būtų įgyvendinama laikantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas yra valstybė, ar pats asmuo. Tuo tikslu, skubos tvarka pakeisti LR sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad valstybės biudžeto įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis tokiais pačiais principais, kaip ir savarankiškai įmokas mokantiems asmenims. Atitinkamai padidinti 2021 m. PSDF biudžeto projekto įplaukų dalyje numatytą valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sumą nuo 700,3 mln. Eur iki 810 mln. Eur. |
Pritarti / Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
7. |
Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacija (IFPA), 2020-11-13 |
|
|
|
4. Atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1008 patvirtintų Vaistų politikos gairių 2017-2027 metams 21 punkto nuostatas, padidėjus 2021 m. PSDF biudžeto pajamoms, tokia pačia proporcija padidinti ir planuojamas išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šias papildomas lėšas skirti naujų inovatyvių vaistų, įrašytų į Rezervinių vaistų sąrašą, kompensavimui. |
Pritarti
|
|
|
8. |
Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacija (IFPA), 2020-11-13 |
|
|
|
5. Parodyti politinę valią ir imtis iniciatyvos iš esmės spręsti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo klausimus: a. Atlikti nepriklausomą tyrimą, kuris leistų įvertinti finansinių išteklių sveikatos sistemoje efektyvesnio naudojimo galimybes ir potencialų taupymų mastą; b. Įvertinti kitų ES šalių praktiką, pasiekimus ir trūkumus reglamentuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros finansavimą; c. Įtraukiant ekonomikos ir sveikatos sektoriaus specialistus, plačiąją visuomenę, inicijuoti diskusiją, ar siekiant geriau tenkinti visuomenės poreikius sveikatos priežiūrai, tikslinga didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos bankas, 2020-11-09 |
|
|
|
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl numatomų Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1]. Santrauka: · Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. · Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto[2]. · Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. · 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, toliau RRF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. · Be to, yra rizika, kad gaunama pajamų suma iš kitais metais prasidėsiančių mokesčių atidėjimų, susikaupusių per 2020 m., grąžinimo gali būti mažesnė, nei planuojama. · Kita vertus, valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei planuojama, dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. · Taip pat yra rizikų dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu.
2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta lėšų iš RRF suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 m. išlaidos naujų Ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), iš jų 813 mln. eurų (1,6 % BVP) bus finansuojama RRF lėšomis[3]. RRF ir dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, kol kas nėra patvirtintos, be to, net ir ES šalims susitarus dėl RRF, yra rizika, kad siūlomi Ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RRF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebus gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, Ateities ekonomikos DNR plano projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių: pavyzdžiui, nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų gauta apie 20 proc. 2021 m. planuojamos sumos iš RRF, o Ateities ekonomikos DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas būtų apie 0,3 proc. p. didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Vis dėlto, kadangi RRF yra nauja priemonė ir iš jos finansuotinų projektų vertinimo kriterijai dar nėra tiksliai žinomi, negauta lėšų suma galėtų būti dar didesnė ir atitinkamai lemtų reikšmingesnį valdžios sektoriaus deficito pablogėjimą. Minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas, be to, neaiškus įgyvendinimas projektų, kuriems Vyriausybės nutarimu jau buvo skirta lėšų 2020 m. Taip pat yra rizika, kad pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo gali būti mažesnės, nei planuojama. Projektuose numatyta, kad pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 m. Remiantis paskelbtomis mokesčių atidėjimų grąžinimo sąlygomis, mokesčių mokėtojai per 2020 m. susidariusias mokesčių skolas be palūkanų galės sumokėti per 2 m. arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per 5 m. (šiuo atveju po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų skaičiuojamos palūkanos). Tačiau mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 m. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti 0,5–1,2 proc. p. prastesnis (ir sudaryti 5,5–6,2 % BVP) dėl, tikėtina, didesnio su pandemija ir jos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio. Daugelis kovai su COVID-19 ir jo padariniais patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 m. pradžios (pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, subsidijos grįžusiesiems iš prastovų ir kt.), kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vis dėlto tęsiantis ekstremaliai padėčiai tam tikros priemonės galios, o lėšos joms bus reikalingos ir 2021 m. (pavyzdžiui, ligos išmokos, subsidijos prastovų metu, papildomos išlaidos sveikatos apsaugai ir kt.). Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 m. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, 2021 m. ligos socialiniam draudimui, tikėtina, nebus išleista gerokai mažiau, nei numatoma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, labai tikėtina, kad pandemijos ir jos pasekmių valdymo priemonės gali pareikalauti didesnių išlaidų, nei šiuo metu numatyta projektuose. Juose pateikti skaičiavimai rodo, kad toms priemonėms, kurios galioja ekstremalios situacijos ir (arba) karantino metu (neįtraukiant priemonių, kurių įstatymuose nustatyta galiojimo data yra gruodžio 31 d.), 2020 m. gali būti išleista apie 700 mln. eurų (žr. lentelę). Jei 2021 m. prireiktų bent pusės šių lėšų, valdžios sektoriaus deficitas didėtų apie 0,5 proc. BVP, o jei prireiktų tiek pat lėšų, – 1,2 proc. BVP (atitinkamai deficitas padidėtų iki 5,5–6,2 % BVP)[4]. Be to, dalis išlaidų 2020 m. buvo vienkartinės arba jos suplanuotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Joms 2020 m. planuojama išleisti apie 2,7 proc. BVP. Atitinkamų papildomų lėšų reikėtų, jeigu būtų nutarta panašios apimties priemonių imtis ir 2021 m. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties ir (arba) karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos. Manome, kad reikėtų vengti praktikos, kai reikšminga dalis išlaidų yra neįtraukiamos į biudžetą, kaip buvo daroma 2020 m. Lietuvos banko vertinimu, svarbu įtvirtinti apgalvotą karantino metu taikomų paramos ir skatinimo priemonių sistemą, kuri leistų gyventojams ir verslui pasinaudoti parama, kai jos labiausiai reikia, ir ji turėtų įsijungti „automatiškai“. Pagalbos teikimas vienkartinėmis ad hoc fiskalinėmis priemonėmis apsunkina įmonių galimybes planuoti veiklą ilgesnėje perspektyvoje, todėl stabdo ekonomikos transformaciją, lėtina investicijų augimą, o ateityje tai gali lemti, kad mokesčių bus surinkta mažiau.
Lentelė. Fiskalinės išlaidų priemonės, neįsk. investicijų ir priemonių verslo likvidumui palaikyti, tiesiogiai neveikiančių balanso (paskolų, garantijų ir kt.)
Lietuvos banko vertinimu, yra rizikų dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su Ateities ekonomikos DNR planu. Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį planuojamo valdžios sektoriaus deficito 2021 m. lems Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas (naujiems veiksmams bus skirta 1,6 mlrd. eurų (3,2 % BVP), atkreipiame dėmesį į rizikas, susijusias su plane numatytų priemonių tikslingumu ir efektyvumu. Lietuvos banko vertinimu, plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitiktų strategines kryptis, kurioms jie priskiriami. Ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Siūlytume pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kad būtų galima tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims. Skubotas lėšų skyrimas didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, atiteks labiau einamosioms išlaidoms nei investicijoms, o ekonominė nauda bus nedidelė. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje valstybė gautų didesnę ekonominę naudą, jeigu būtų skirta papildomai laiko ir reikiamų resursų siekiant tiksliau įvertinti investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikus išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą. Aiškus prioritetas turėtų būti struktūrinė ekonomikos transformacija, ilgalaikių iššūkių sprendimas. Taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama ne tik rentabilioms, bet ir didžiausią naudą šalies ekonomikai kuriančioms priemonėms. Ilgesniu laikotarpiu didesnę pridėtinę naudą turėtų nešti investicijos į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, kurios turėtų padėti pritraukti užsienio investicijas, didinti užimtumą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą. Manome, kad reikia kritiškai persvarstyti Ateities ekonomikos DNR planą ir pagal poreikį tikslinti investicijų poreikį ir pobūdį bei itin atsakingai planuoti ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą, o sprendimai dėl atskirų projektų turėtų būti priimti atsižvelgiant į naudos ir kaštų analizės įžvalgas. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jeigu dauguma Ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus Lietuvos RRF planą. Teikiamų investicinių projektų naudingumui vertinti siūlome pasitelkti kaštų ir naudos analizę, kuri valstybei leistų racionaliau naudoti turimus ribotus išteklius, pavyzdžiui, kiek ir kokios viešosios infrastruktūros reikia, arba bent jau žinoti tikrą siūlomų investicinių projektų kainą. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad RRF lėšos galės būti panaudotos iki 2026 m. Net jei EK patvirtintų siūlomus projektus, planuoti 1/3 visų numatomų gauti lėšų išleisti jau kitais metais (iš viso iš šios priemonės planuojama gauti 2,4 mlrd. eurų, o 2021 m. planuojama panaudoti 0,8 mlrd. eurų) reiškia itin skubotą projektų pasirinkimą. Tai didina riziką, kad pasirinkti projektai nebus patys tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti. Skubotai priimamų projektų rezultatas gali būti priešingas, nei norima, – didės įsipareigojimai, tačiau laukiamo rezultato – ekonomikos transformacijos, siekiant tvarios ir konkurencingos ekonomikos, – nebus pasiekta. Projektuose suplanuotų viešųjų finansų rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus. Šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanas ir tai sudaro sąlygas lengviau finansuoti valdžios sektoriaus deficitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą. Rizikų dėl skolos didėjimo gali kilti ir ilgesniu laikotarpiu: didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpio problemas, ji lemia didesnes išlaidas skolai tvarkyti ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl didėja rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą: itin svarbu, kad skolintos lėšos būtų skirtos toms fiskalinėms priemonėms, kurios būtų efektyviausios stabilizuojant ekonomiką, būtų tikslinės ir savalaikės, sudarytų sąlygas greitai atsigauti ekonomikai, stiprintų ekonomikos pagrindus, nes ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių skolą stabilizuojančių veiksnių. 2021 m. planuojama pasiskolinti 5,1 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį –vidaus rinkoje (1,9 mlrd. Eur), tačiau atsižvelgiant į rinkos padėtį ir pajėgumus skolinti 2020 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2021 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 9 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl yra tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka turėtų sudaryti paskatas bankams panaudoti likvidžias lėšas įsigyjant mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai, tačiau reikia imtis priemonių ir sumažinti savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių ataskaitų netikslumus. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2020 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2022 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2021 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2020 m. biudžete. Pažymėtina, kad ir toliau konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis išlieka netikslus. Į su skola susijusių duomenų kokybės trūkumus savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė[5]. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama ankstesnę[6] Valstybės kontrolės rekomendaciją, parengė rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, tačiau to nepakanka, nes klaidų finansinėse ataskaitose vis dar yra. Tai kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnės vertės, nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų. Todėl minėti vertinimai gali būti netikslūs. Be to, galimai didesni savivaldybių įsipareigojimai gali kelti didesnę valdžios sektoriaus deficito riziką. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: išmokų vaikams didinimas, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, pensijų didinimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų 0,2 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai: a) išmokos vaikams. Nuo 2021 m. siūloma tikslines išmokas vaikams padidinti nuo 60 iki 70 Eur; b) atlygis darbuotojams. Jis 2021 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2021 m. sausio mėn. nuo 607 iki 642 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2021 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų vienkartinių sprendimų); c) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2021 m. didinamos šalpos išmokos, socialinių išmokų baziniai dydžiai, pensijos. Šių sprendimų grynasis poveikis gyventojų disponuojamosioms pajamoms bus teigiamas ir sudarys apie 494 mln. Eur. Makroekonominiu požiūriu individualūs priemonių poveikiai infliacijai yra maži, todėl pateiktas suminis poveikio vertinimas. |
Atsižvelgti |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Valstybės kontrolė, 2020-11-10 |
|
|
|
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – Fiskalinė institucija), kovo 26 d. paskelbė išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2021 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2021 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2020 m. numatomas 8,4 proc. BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Fiskalinė institucija, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko 2021 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 1. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, 2020-2021 m. perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė pagrįstai netaikoma. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2021 m., laikomasi prielaidos, kad 2022 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. Išlaidų augimo ribojimo taisyklė 2020 ir 2021 m. pagrįstai netaikoma dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos minėtam laikotarpiui projektuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo. 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, priešingai nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo, 2020 m., tikėtina, atitiks valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių reikalavimus. 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektai parengti laikantis valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklių. Dėl valstybės skolos 1. Valdžios sektoriaus skola, esant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, artėja prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos. Fiskalinė institucija projektuoja, kad 2020 m. VS skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. 2. Pažymėtina, kad rizikų balansas išlieka neigiamas: valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali augti dėl didesnio nei projektuota valdžios sektoriaus deficito, mažesnio nominaliojo BVP ar prastesnių Lietuvos kredito reitingų. Atsigaunant ekonomikai, svarbu ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Šalies ekonomikai parodžius spartesnį nei tikėtasi atsigavimą, esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą. Šią išvadą pagrindžianti analizė pateikta ataskaitoje „2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“, kuri kartu su išvada teikiama Seimui. |
Atsižvelgti |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5292 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) viešojo sektoriaus biudžetų svarstymas yra sisteminis procesas, todėl Seimo Audito komitetui priėmus sprendimą grąžinti 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, atitinkamai PSDF biudžetas taip pat turėtų būti grąžintas Vyriausybės sisteminiam įvertinimui;
2) šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, todėl atitinkamos galimos viešojo sektoriaus biudžetų korekcijos taipogi turėtų būti vertinamos sistemiškai;
3) įvertinus Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. BPE-8 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje Nr. BPE-8 „2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“ o taip pat Lietuvos banko išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus dėl galimo didesnio su pandemijos pasekmių valdymu susijusių lėšų poreikio nei suplanuota, o taip pat tai, kad 2021 metų PSDF biudžeto projektu Nr. XIIIP-5292 nėra tenkinamas ir užtikrinamas finansavimo poreikis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos techninėms priemonėms bei sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, tikslinga sistemiškai įvertinti suplanuotas PSDF įplaukas ir išlaidas.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Bilotaitė.
Seimo narys,
Audito komiteto posėdžio pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė)