LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 13 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1413
2022-04-20 Nr. 104-P-36
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė.
Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, komiteto biuro patarėjai Vilma Greckaitė, Mantas Lapinskas, Agnija Tumkevič, Vilma Kaminskienė, komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys.
Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-16 |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog įstatymo projektu, be kita ko, siekiama suteikti medžiotojams teisę įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Toks siūlymas grindžiamas teiginiu, kad „<…> šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus“. Atkreipiame dėmesį, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje naktinis taikiklis apibrėžiamas kaip „prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą“. Šis apibrėžimas atitinka 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) IV priedėliu „Draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės“ uždraustą žinduolių ir paukščių medžioklės priemonę „Taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“. Pagal Konvencijos 8 straipsnį susitariančiosios šalys susitaria, kad „Jei veikla gaudant ar naikinant laukinės faunos rūšis <...> gali pakenkti rūšims, išvardytoms II priedėlyje (griežtai saugomos faunos rūšys – mūsų past.) <...> Šalys uždraudžia naudoti priemones, išvardytas IV priedėlyje“. 1996 m. birželio 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ Nr. I-1376, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, vadovaujantis Konvencijos 22 straipsniu buvo nustatytos išlygos dėl kai kurių Konvencijos IV priedėlyje numatytų draudimų negaliojimo. Pažymime, kad tarp šių išlygų nėra numatyta išimties Konvencijos IV priede uždraustai priemonei „taikikliai, turintys vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją šaudant naktį“, t. y. priemonei, kuri keičiamo įstatymo kontekste atitinka naktinius taikiklius, todėl siūlytina projekte aiškiai įvardyti, kad naktiniai taikikliai negalėtų būti naudojami medžioklėje. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslą ir paskirtį, manytina, kad minimas draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pabrėžtina, kad draudimas medžioklės metu naudoti naktinius taikiklius pagal dabar galiojantį reglamentavimą jau yra apibrėžtas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės). Įsigaliojus įstatymo projektui, tvarka išliktų ta pati – Lietuvoje medžiotojams ir toliau liktų draudimas Lietuvos teritorijoje medžioti su naktiniais taikikliais, nes tai draudžia Taisyklės, tačiau medžiotojams, įsigijusiems naktinius taikiklius atsirastų galimybė juos naudoti rengiantis valstybės gynybai ir karo atvejui. Be to medžiotojai galėtų važiuoti medžioti su naktiniais taikikliais į kitas šalis, kur tai nėra uždrausta, pvz. į Latviją. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-16 |
* |
|
|
2. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka. |
Atsižvelgti |
Argumentai: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-16 |
2 |
|
|
3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projektas tobulintinas: 3.1. įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas skaitmuo ir žodis „9 dalies“; 3.2. įstatymo projekto 2 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji nenumeruotina. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Techninė pastaba. Žr. Komiteto pasiūlymą. |
|
4. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06
|
* |
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą[1]. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir / ar pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
|
5. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 |
* |
|
|
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3, 13 ir 37 straipsnius išbraukiant naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklams ir jų priedėliams priskiriamų objektų sąrašo taip panaikinant draudimus dėl tokių ginklų priedėlių įsigijimo, turėjimo, įvežimo ir išvežimo (tranzito). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1.1. Projekto aiškinamajame rašte[2] siūlomi Įstatymo nuostatų pakeitimai argumentuojami tikslais suteikti teisę sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projektu siūlomas nuostatas tokią teisę įgytų ne tik šiuos kriterijus atitinkančių asmenų kategorijos, bet ir kiti asmenys (nepaisant jų profesinės ir / ar kitokio pobūdžio veiklos), pagal Įstatymo nuostatas galintys įsigyti ginklų priedėlius. Taigi, Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas atskirais atvejais neatitiktų Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus.”. Taip pat pabėžiama, kad “Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui.” Atsižvelgiant į šias nuostatas ir į įstatymo projekto tekstą, manytina, kad Įstatymo projektas atitinka aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. |
|
6. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 |
* |
|
|
2.1.2. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas siejamas su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto (toliau – Strategijos projektas) nuostatų, numatančių piliečių ir jų organizacijų įtraukimą į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, įgyvendinimu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad: 2.1.2.1. Strategijos projektas dar nėra priimtas, todėl dalis jos nuostatų gali būti pakeistos. Tuo atveju, jeigu priėmus ir patvirtinus Strategiją piliečių ir jų organizacijų įtraukimą į rengimą ginkluotam pasipriešinimui reglamentuojančios nuostatos būtų iš esmės pakeistos (lyginant su dabartinėmis Strategijos projektu siūlomomis nuostatomis), Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai gali būti neįgyvendinti; Projektu siūlomi pakeitimai prarastų aktualumą ir kiltų dviprasmiškumų dėl Projektu pasiūlytų nuostatų interpretavimo. 2.1.2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad (atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus) Projektu siūlomos nuostatos ir siekiami tikslai susiję su Strategijos projekto VIII skyriaus „Žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo kryptis“ 19.8 papunkčio nuostatomis, pagal kurias siekiant sudaryti prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime numatoma „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis;“. Taigi, minėtos Strategijos projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad Strategijos projekto tikslai yra susiję su organizuoto pobūdžio piliečių įtraukimu į pasirengimą ir (esant reikalui) vėlesnį jų dalyvavimą ginkluotame pasipriešinime (t. y. piliečiai organizuotai bus mokomi dalyvauti kovinėse grupėse ir pan.). Tuo tarpu Projekto nuostatos susijusios su individualaus pobūdžio teisės fiziniams asmenims įsigyti ir turėti naktinius taikiklius suteikimu. Šiuo atveju aktualu, kad Projektu neakcentuojami naktinių taikiklių įsigijimo, turėjimo, įvežimo ir išvežimo (tranzito) tikslai, todėl galimos savo pobūdžiu neigiamos minėtos teisės suteikimo interpretacijos, kad Projektu suteikiama teisė ne tik įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, bet ir juos naudoti įvairiems (ne tik Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems) tikslams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokioms interpretacijoms sąlygas sudaro ir Įstatymo 11 straipsnio „Asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis“ 1 dalies nuostatų konstrukcija, suponuojanti nuomonę, kad Įstatymo teisinio reglamentavimo kontekstas suteikia teisę ne tik įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, bet ir naudoti juos medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, mokymui ir kitiems įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams neprieštaraujantiems tikslams. Atsižvelgdami į išdėstytą siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui, atsižvelgiant Į Strategijos projekto tikslus apibrėžti naktinių taikiklių naudojimo paskirtį ir kriterijus). |
Nepritarti |
Argumentai: Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, jog „1. Agresijos atveju Lietuvos Respublika privalo būti ginama ginklu. Pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos bei kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.“ Pritartina, kad veiksmingiausiai ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teritorinę gynybą galėtų vykdyti koordinuotai veikiantys Lietuvos gyventojai, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ar teritorinei gynybai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ (toliau – Strategijos) projektas yra rengiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą, kurio 11 straipsnio 3 ir 4 dalys įtvirtina kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų bei partizanų vienetų, kurie įvedus karo padėtį būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, vaidmenį. Komiteto nuomone, įstatymo projekte apibrėžti naktinių taikiklių naudojimo paskirtį ir kriterijus nėra tikslinga. Nors įteisinus naktinių taikiklių įsigijimą ir turėjimą padidėja rizika, kad jie bus nelegaliai naudojami medžiojant Lietuvos Respublikoje, tačiau už tai yra nustatyta griežta administracinė atsakomybė – bauda nuo 600 iki 1700 eurų su privalomu teisės medžioti atėmimu ir visų medžioklei panaudotų priemonių konfiskavimu. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad net įteisinus naktinius taikiklius jie nebus panaudoti neteisėtai medžioklei Lietuvos Respublikoje. Išbraukus naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų sąrašo, jie būtų laikomi ginklų priedėliais, kurių civilinė apyvarta nedraudžiama. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 5 dalį naktinius taikiklius galėtų įsigyti tik asmenys, kurie turi leidimą laikyti ginklus ir tik tiems ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. |
|
7. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 |
* |
|
|
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-03-04 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973, kuris nustato nuo 2022-07-01 įsigaliosiančias Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas , kurios savo turiniu skiriasi nuo Projekte išdėstytų ir keičiamų Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatų. Dėl minėtos priežasties siekiant išvengti teisinio reglamentavimo dviprasmiškumų siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą. |
|
8. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06 |
* |
|
|
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi teisė įsigyti naktinius taikiklius būtų suteikiama žymiai platesniam (nei nurodoma Projekto aiškinamajame rašte) asmenų ratui. Be to, sąlygas dviprasmiškumams interpretuojant Projektu siūlomas nuostatas sudaro aplinkybė, kad Projektu neatskleidžiami su naktinių taikiklių įsigijimu ir turėjimu susiję tiesioginiai tikslai ir neužtikrinama, kad individualiai įsigyti ir turimi naktiniai taikikliai tiesiogiai būtų naudojami tik organizuoto pobūdžio apmokymuose dėl ginkluoto pasipriešinimo ir pan. Sąlygas dėl pernelyg plataus Projektu siūlomų nuostatų interpretavimo sudaro ir Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų konstrukcija, pagal kurią sudaromos sąlygos regimybei, kad Projekto priėmimo atveju asmenims būtų suteikiama teisė ne tik įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, bet taip pat ir naudoti juos įvairiems (ne tik nurodytiems Projekto aiškinamajame rašte) tikslams. |
Nepritarti |
Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Taip pat pabrėžtina, kad naktinis taikiklis yra ginklo priedėlis, kuris pats savaime nekelia jokios grėsmės. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė įsigyti naktinius taikiklius nebūtinai kiekvienu atveju bus įgyvendinta. Kiekvienas asmuo net ir turėdamas tokią teisę įsivertins savo poreikius, finansines galimybes ir ketinimą įsitraukti į kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų bei partizanų vienetų pasirengimą valstybės gynimui karo atveju. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Ginklų pirklių asociacija, 2022-03-16 |
|
|
|
Galiojantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau - GŠKĮ) buvo priimtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22) dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kuri pagrindinį dėmesį skyrė didžiųjų ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) patiriamai vidinei privačių asmenų sukeliamai terorizmo grėsmei, tačiau ši direktyva neįvertino, kad Lietuva ir jos kaimynės patiria valstybinio terorizmo grėsmę ir savo kaimyninių ES ir NATO nepriklausančių valstybių. Mūsų nuomone, GŠKĮ neturėtų būti griežtesnis nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nes pertekliniai įstatymo reikalavimai ir dviprasmybės galėtų būti panaudoti prieš Lietuvą ir jos piliečius net ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais, pagal kurį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. GŠKĮ turėtų reguliuoti civilinę apyvartą ir neturi būti taikomas ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, o civiliams asmenims iš GŠKĮ turi būti aišku kas yra kariniai ginklai. Esamas GŠKĮ net okupantui ir jo kolaborantams suteiktų per daug galimybių įstatymą panaudoti prieš su okupantu kovojančius piliečius, todėl siūlome įstatyme nenustatyti daugiau reikalavimų ir apribojimų, nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis nurodyti, kad GŠKĮ netaikomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais. Visų pirma, ginklų pavojingumo kategorijų aprašymą siūlome nustatyti analogiškai kaip tai numatyta direktyvoje (ES) 2017/853, nes Lietuva A kategoriją papildė taip, kad dabar vienodai labai pavojingi tapo ir kariniai ginklai, karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai ir templiniai ginklai (arbaletas), o pagal GŠKĮ 7 str. 5 d. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimus A kategorijai galima priskirti pipirinių dujų balionėlius remiantis GŠKĮ 3 str. A pavojingumo 20 punkto dalimi „pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos“. Kad išvengti tokių nesusipratimų siūlome laikytis direktyvoje (ES) 2017/853 nustatytų pavojingumo kategorijų turinio, o Lietuvos nacionalinę specifiką išdėstyti atskiruose straipsniuose nemaišant jų su ES nustatytomis pavojingumo kategorijomis. ES 2017/853 direktyvoje yra tokios pavojingumo kategorijų reguliavimas civilinėje apyvartoje: „A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai“, „B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo“, „C kategorija. – Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti“. <...> |
Nesvarstyti |
Argumentai: Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. Ginklų pirklių asociacija teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją, kuri reikalauja išsamių klausymų ir konsultacijų dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms.
|
|
2. |
Lietuvos medžiotojų draugija, 2022-03-16
|
|
|
|
Galiojantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau - GŠKĮ) buvo priimtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22) dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, kuri pagrindinį dėmesį skyrė didžiųjų ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) patiriamai vidinei privačių asmenų sukeliamai terorizmo grėsmei, tačiau ši direktyva neįvertino, kad Lietuva ir jos kaimynės patiria valstybinio terorizmo grėsmę ir savo kaimyninių ES ir NATO nepriklausančių valstybių. Mūsų nuomone, GŠKĮ neturėtų būti griežtesnis nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, nes pertekliniai įstatymo reikalavimai ir dviprasmybės galėtų būti panaudoti prieš Lietuvą ir jos piliečius net ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais, pagal kurį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. GŠKĮ turėtų reguliuoti civilinę apyvartą ir neturi būti taikomas ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, o civiliams asmenims iš GŠKĮ turi būti aišku kas yra kariniai ginklai. Esamas GŠKĮ net okupantui ir jo kolaborantams suteiktų per daug galimybių įstatymą panaudoti prieš su okupantu kovojančius piliečius, todėl siūlome įstatyme nenustatyti daugiau reikalavimų ir apribojimų, nei to reikalauja ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis nurodyti, kad GŠKĮ netaikomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio numatytais atvejais. Visų pirma, ginklų pavojingumo kategorijų aprašymą siūlome nustatyti analogiškai kaip tai numatyta direktyvoje (ES) 2017/853, nes Lietuva A kategoriją papildė taip, kad dabar vienodai labai pavojingi tapo ir kariniai ginklai, karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai ir templiniai ginklai (arbaletas), o pagal GŠKĮ 7 str. 5 d. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimus A kategorijai galima priskirti pipirinių dujų balionėlius remiantis GŠKĮ 3 str. A pavojingumo 20 punkto dalimi „pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos“. Kad išvengti tokių nesusipratimų siūlome laikytis direktyvoje (ES) 2017/853 nustatytų pavojingumo kategorijų turinio, o Lietuvos nacionalinę specifiką išdėstyti atskiruose straipsniuose nemaišant jų su ES nustatytomis pavojingumo kategorijomis. ES 2017/853 direktyvoje yra tokios pavojingumo kategorijų reguliavimas civilinėje apyvartoje: „A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai“, „B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo“, „C kategorija. – Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti“. <...> |
Nesvarstyti |
Argumentai: Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. Lietuvos medžiotojų draugija teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją, kuri reikalauja išsamių klausymų ir konsultacijų dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms.
|
|
3. |
Ginklų pirklių asociacija, 2022-04-14 |
N |
|
|
GINKLŲ PIRKLIŲ ASOCIACIJA anksčiau jau yra pateikusi savo pasiūlymą dėl naujos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau tekste - GŠKĮ) redakcijos ir toliau laikosi savo pasiūlymo, tačiau šiame savo pasiūlyme pateiksime tik 2022-03-15 Registracijos numeris XIVP-1413 apimtyje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas). 1. Dėl 1 str. Įstatymo tikslas ir paskirtis 3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos: 1.1. Dabartinėje redakcijoje nurodoma GŠKĮ netaikomas 3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 2,5 džaulio (J);. Žaislas pistoletas vaikams gali šauti prilimpančiomis strėlytėmis ar sviediniai, kurių sviedinio kinetinė energija yra 3 ir daugiau džaulio, todėl siūlome pakeisti šią nuostatą, kad GŠKĮ netaikomas 3) ginklams, kurių sviedinio kinetinė energija yra iki 7,5 džaulio (J). |
Nepritarti |
Argumentai: Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. |
|
4. |
Ginklų pirklių asociacija, 2022-04-14 |
1 |
|
|
2. Dėl 3 str. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys 2.1.
Iš A
kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami:
prašome išbraukti 2.2. Ukrainiečių prašymo turinio iliustraciją pateikiame čia žemiau, vaizdumo tikslu:
2.3. Siekiant išvengti situacijos, kuri nutiko Ukrainos ginklų savininkams prašome Lietuvos piliečiams netrukdyti įsigyti duslintuvus ir naktinius taikiklius savigynai už savo pinigus.
2.4. Atkreipiame dėmesį, kad dažnai nežinoma, kad civilinėje apyvartoje esantys duslintuvai tik sumažina garsą, bet jo nepanaikina. Pavyzdžiui Europiniai civiliniai duslintuvai: 2.4.1. BREEZER OSD - STEYR ARMS (steyr-arms.com) duslintuvai STEYR BREEZER OSD kalibrams 7,62 mm / .30″ (308 Win., 30-06, 300 Win. Mag.) 5,56 mm / .22″ (222 Rem., 223 Rem., .22-250 Rem) slopina garsą 33 dB (AVERAGE-SOUND-SUPPRESSION 33 dB). 2.4.2. https://www.steyr-arms.com/en/breezer/steyr-ums/ duslintuvai STEYR BREEZER UMS, kalibrams 5,56×45 NATO slopina garsą 30 dB 2.4.3. https://www.steyr-arms.com/en/breezer/breezer-msd/ duslintuvai STEYR BREEZER MSD kalibrams 7,62 mm / .30″ (308 Win., 30-06, 300 Win. Mag.) slopina garsą 33 dB.
2.5. Jau nuo II pasaulinio karo laikų karinės klasės duslintuvai karabino garsą slopina 85.5 dB ir daugiau, bet kaip pastebime, civilinėje apyvartoje esantys duslintuvai slopina garsą 33 dB, todėl: 2.5.1. civiliai duslintuvai veikia dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams (septynioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje ), nuostatomis 2.5.2. civilinėje apyvartoje esantys duslintuvai gesina ugnį iš ugniaginklio šautuvo vamzdžio šūvio metu, kad ugnis neakintų šaulio su naktiniu taikikliu, negadintų akių ir mažiau išduotų šaulio vietą ir negadintų naktinio taikiklio, nes naktiniai taikikliai be duslintuvo ugniai slopinti yra nefunkcionalūs. 2.5.3. civiliai duslintuvai slopinantys garsą - 33 dB nedaro šūvio begarsiu. Žinomiausių kalibrų pikinis garsas apie 163,6 dB . Lietuvoje neseniai matuotas garsas už 6,8 metro nuo šaudymo langelio žinomiausio kalibro Šautuvas Haenel Jaeger 10, kal. 30-06 be kompensatoriaus visuminis Garso ekspozicijos lygis buvo 120,2dB , taigi už 6,8 metro garsas jau krito apie 40 dB, kas tik patvirtina, kad šūvio garsas sumažinimas yra dėl būtiniausių šaulio sveikatos ir klausos ir regos saugos reikalavimų, o ne dėl to, kad jo negirdėtų aplinkiniai, policija ar aplinkosauga, nes šūvis su NATO šalių civilinėje apyvartoje esančiais duslintuvais išlieka aiškiai girdimas. 2.5.4. Tuo galima įsitikinti nuėjus į šaudyklą. Jūsų žiniai: vaikų darželiuose vidutinis triukšmo lygis siekia 85 dB, kiaulių fermose – 115 dB, šokių aikštelėse garso slėgio lygiai dažnai viršija 100 dB, todėl jei 30-06 kalibro garsą duslintuvai mažina nuo 163,6 dB iki 130,6 dB tai garsas aplinkinių ausiai lieka garsesnis nei diskotekos garsas šokų aikštelėje. |
Nepritarti |
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje civilinėje apyvartoje yra leidžiami tokie ginklų priedėliai kaip ugnies slopintuvai ir kompensatoriai, kurie, šiuo atveju, ir galėtų būti panaudoti. Taip pat išlieka galimybė naudoti individualias apsaugos priemones (pvz. apsaugines ausines šaudymui). |
|
5. |
Ginklų pirklių asociacija, 2022-04-14 |
1 |
|
|
2.6.
Iš A
kategorijos turėtų būti išbraukti 18 papunktį „ |
Nepritarti |
Argumentai: Komiteto nuomone, pateikti siūlymai nėra susiję su svarstomu Projektu ir turėtų būti vertintini atskirai. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-03-25 |
* |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1413 (toliau - Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad, nors, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, naktiniai taikikliai nėra reglamentuojami 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/55 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nuostatomis, tačiau Projekto nuostatos vertintinos Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų apsaugą, kontekste. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „paukščių medžiojimo, gaudymo arba žudymo atžvilgiu pagal šią direktyvą valstybės narės draudžia visas priemones, įtaisus ar būdus, kurie naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje, ypač tuos, kurie išvardyti IV priedo a punkte“. Atitinkamai šios direktyvos IV priedo a punkte yra nurodyti taikikliai šaudyti naktį. Analogiškai, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 15 straipsnyje numatyta, kad „<...> valstybės narės uždraudžia naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač [draudžia] VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus“. Direktyvos 92/43/EEB VI priedo a dalyje taip pat nurodyti taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Todėl siekiant nepažeisti paminėtų direktyvų nuostatų turėtų būti užtikrinta, kad naktinius taikiklius išbraukus iš A kategorijai priskirtų ginklų sąrašo ir iš esmės leidus šiuos prietaisus įsigyti visiems asmenims, įskaitant ir ginklus turintiems medžioklės tikslais, būtų draudžiama naktinius taikiklius naudoti medžioklei. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB draudžia naktinių taikiklių naudojimą medžiojant paukščius. Taip pat ir Tarybos direktyva 92/43/EEB su naktiniais taikikliais draudžia medžioti tik gyvūnus, išvardintus Tarybos direktyvos 92/43/EEB IV ir V priedo a dalyse. Kitų laukinių gyvūnų medžioklė su naktiniais taikikliais pagal direktyvų nuostatas nedraudžiama. Komiteto nuomone, griežta administracinė atsakomybė, numatanti dideles pinigines baudas su privalomu teisės medžioti atėmimu ir visų medžioklei panaudotų priemonių konfiskavimu, atgrasys medžiotojus nelegaliai naudoti naktinius taikiklius medžiojant Lietuvos Respublikoje. |
||
|
2. |
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2022-03-30
|
* |
|
|
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1413. Policijos departamentas pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto neturi. |
Atsižvelgti |
|
||
|
3. |
Vidaus reikalų ministerija, 2022-04-01
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1413 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1413), teikia šią nuomonę dėl nurodyto projekto. Įstatymo projekte Nr. XIVP-1413 keičiamo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 3 straipsnio 11 punkto pakeitimu siūloma naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskirtų objektų sąrašo. Tokiu būdu naktiniai taikikliai pagal galiojančio GŠKĮ 2 straipsnio 19 dalies nuostatas būtų laikomi ginklų priedėliais, kurių civilinė apyvarta nebūtų ribojama. Pagal galiojančio GŠKĮ 12 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas asmenims išduotas leidimas laikyti ginklus ar leidimas įsigyti ginklus suteiktų teisę asmenims įsigyti ne tik šiuose leidimuose nurodytus A, B ir C kategorijos ginklus, bet ir jiems skirtus priedėlius (taigi ir naktinius taikiklius). Pažymėtina, kad naktiniai taikikliai, kaip A, B ir C ginklų priedėliai, galės būti naudojami visais galiojančio GŠKĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais – medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniam tyrimui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, taip pat kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Taigi įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 nuostatos sudarytų teisines prielaidas neriboti naktinių taikiklių civilinės apyvartos ir leistų juos įsigyti ir naudoti ne tik pilietinio pasipriešinimo ar teritorinės gynybos tikslais, bet ir kitais, su pilietiniu pasipriešinimu ar teritorine gynyba nesusijusiais tikslais. Toks naktinių taikiklių civilinės apyvartos liberalizavimas kelia tam tikrų abejonių viešojo saugumo prasme, o įstatymo projekte Nr. XIVP-1413 siūlomos GŠKĮ pataisos nėra tiesiogiai ir visa apimtimi susijusios su aiškinamajame rašte aptartais įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 tikslais (proporcingumo aspektas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektą. Šiame projekte tvirtinamos Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ (toliau – Strategijos projektas) 5 punkte yra išskirtos pilietinio pasipriešinimo rūšys – neginkluotas pilietinis pasipriešinimas ir ginkluotas pilietinis pasipriešinimas. Strategijos projekto 14 punkte numatyti šie rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetai: atsparumo stiprinimas, pilietinės valios stiprinimas, švietimo sistemos visapusiškas įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) stiprinimas ir jų potencialo naudojimas. Strategijos projekto 19 punkte taip pat nustatyti žinių ir įgūdžių ginkluotam pasipriešinimui ugdymo krypties uždaviniai: 1) užtikrinti profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų įgyvendinimą; 2) įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti Lietuvos šaulių sąjungos koviniams būriams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų Lietuvos šaulių sąjungos koviniams būriams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose (toliau – koviniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai); 3) stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą; 4) populiarinti LK ir karo tarnybą, vykdyti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK; 5) tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiųjų motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą; 6) populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą; 7) plėtoti karo komendantų institutą, siekiant užtikrinti sklandų kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu; 8) įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis; 9) sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudojamą karo padėties metu ir okupacijos atveju. Taigi šie Strategijos projekte įvirtinti uždaviniai akcentuoja ne pavienių Lietuvos gyventojų, bet Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių), savanoriškąją krašto tarnybą pasirinkusių asmenų, taip nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, kurios karo metu yra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis, tinkamą pasirengimą, sąveiką, veiklos (tarnybos) populiarinimą. Manytina, kad veiksmingiausiai ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teritorinę gynybą galėtų vykdyti koordinuotai (organizuotai) veikiantys Lietuvos gyventojai, priklausantys sukarintoms savanoriškoms organizacijoms (Lietuvos šaulių sąjungai, krašto apsaugos savanorių pajėgoms), praėję šiose organizacijose reikiamus mokymus (pratybas) ir turintys reikiamų įgūdžių ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ar teritorinei gynybai vykdyti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973[3]. Šiuo įstatymu bus leidžiama šaulio tarnybai, taip pat profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti įsigyti A kategorijai ginklams priskiriamus automatinius šaunamuosius ginklus, naktinius taikiklius ir duslintuvus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta manytina, kad veiksmingiausiai ir efektyviausiai ginkluoto pilietinio pasipriešinimo ir teritorinės gynybos tikslus leistų pasiekti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973 bei Strategijos projekte nurodytų uždavinių, prioritetų ir priemonių įgyvendinimas. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VRM rašte cituojamos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projekto 19 punkto 8 papunktis būtent numato „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su LK ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“.
|
||
|
4. |
Vidaus reikalų ministerija, 2022-04-01 |
|
|
|
Kartu siūlome gauti Aplinkos ministerijos nuomonę dėl naktinių taikiklių galimo panaudojimo medžioklės tikslais įgyvendinant priimto įstatymo projekto Nr. XIVP-1413 nuostatas. |
Nepritarti |
Argumentai: Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslą ir paskirtį, manytina, kad minimas draudimo medžioklėje naudoti naktinius taikiklius klausimas turėtų būti sprendžiamas ne šiame įstatyme, o medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Draudimas medžioklės metu naudoti naktinius taikiklius pagal dabar galiojantį reglamentavimą jau yra apibrėžtas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258. |
||
|
5. |
Valstybės saugumo departamentas, 2022-04-07
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) susipažino su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1413 (toliau – Įstatymo projektas). VSD vertinimu, Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nekelia papildomų grėsmių ar rizikų valstybės saugumui. |
Pritarti |
|
||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1413(2) ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-04-20 |
2 |
|
|
|
Argumentai: -atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, patobulinti įstatymo projektą, įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukiant skaitmenį ir žodį „9 dalies“ ir atsisakant įstatymo projekto 2 straipsnio numeracijos, kadangi 2 straipsnis turi tik vieną dalį; -atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą ir į tai, kad šis įstatymo projektas buvo parengtas anksčiau nei š. m. kovo 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-973, nustatantis 13 straipsnio 9 dalies nuostatų įsigaliojimą nuo 2022 m. liepos 1 dienos, kurios savo turiniu skiriasi nuo Projekte išdėstytų ir keičiamų Įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatų, tikslintinos Projekto 2 straipsnio nuostatos.
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 13 straipsnio
„9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus,
išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose,
duslintuvus, |
Pritarti |
|
|
2. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-04-20 |
4 |
|
|
|
Argumentai: -siekiant suderinti priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-973, kuris įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 dienos, ir šio projekto nuostatas, siūlytina numatyti viena diena vėlesnes šio įstatymo projekto įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo datas.
Pasiūlymas: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija iki 2022 m. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0 , susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu).
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius, Jonas Jarutis.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-1413(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė