LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-1280

 

2022-05-11    Nr. 113-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jolita Baušytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Olga Kilkinova, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjas Mindaugas Mizaras, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Žana Jerochovienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2022-02-09

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

1. Projektu siūloma nustatyti, kad rinkimams į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas gali būti steigiami naujos teisinės formos juridiniai asmenys – rinkimų komitetai. Projekte nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, aiškinamajame rašte nėra numatytas įgyvendinamųjų teisės aktų poreikis. Pažymėtina, kad naujos teisinės formos juridinio asmens duomenų registravimui Juridinių asmenų registre, taip pat rinkimų komitetų steigimo dokumentų ir steigėjų sąrašų patikrinimo bei patvirtinimo procedūrų įgyvendinimui būtų būtina pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Be to, naujos teisinės formos juridinio asmens registravimui ir jų narių apskaitai būtina sukurti ir įdiegti programines priemones. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Vyriausybė 2022 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą dėl projekto.

2.        

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2022-02-09

 

2

4

2. Įsigaliojus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nebereikia nurodyti Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinio Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atitinkamai, koreguotina Projekto 2 straipsnio 4 dalis.

Pritarti

 

3.        

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2022-02-09

 

 

 

3. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo 18 punktu, Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktinas sutrumpintas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pavadinimas, t. y. Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014.

Pritarti

 

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinę politinių organizacijų sampratą, yra pažymėjęs (2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai):

– politinės organizacijos negali būti tapatinamos su politinėmis partijomis; politinės partijos yra viena iš politinių organizacijų rūšių: tai susivienijimai, kurių steigimosi tikslai ir uždaviniai išskirtinai siejami su politine veikla, siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, dalyvauti inter alia įgyvendinant valstybės valdžią;

– greta politinių partijų pagal Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas; tokios organizacijos, steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti ir kartu keliančios politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą;

– konstitucinė politinių organizacijų samprata apima ne tik tokias nuolat veikiančias politines organizacijas, bet ir tokias politines organizacijas, kurios steigiamos tam tikriems politiniams siekiams įgyvendinti, be kita ko, tam, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose (kaip antai rinkimų asociacijos).

Remdamasis tokia konstitucine politinių organizacijų samprata ir pabrėždamas jų reikšmę formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimais pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį kandidatų sąrašus galėjo kelti tik politinės partijos. Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime pabrėžta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, taigi – ir kuo platesnes galimybes varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje, taip pat pažymėta, kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais – ne formalios narystės – ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų – sąrašus. Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime papildomai konstatuota, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis; tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos.

Pažymėtina, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose buvo įtvirtintas naujas rinkimų komiteto, kaip rinkėjų grupės, turinčios teisę konkrečiuose rinkimuose kelti kandidatus į savivaldybės tarybos arba Europos Parlamento narius, institutas, t. y. Lietuvos teisės sistemoje sukurta nauja konstitucinę politinės organizacijos sampratą atitinkančios politinės organizacijos (steigiamos politiniam siekiui įgyvendinti – dalyvauti konkrečiuose rinkimuose) rūšis, skirta užtikrinti galimybę asmenims pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise rinkimuose, vykstančiuose tik pagal proporcinę rinkimų sistemą, nesusisaisčius su jokia politine partija narystės  ar kitokiais ryšiais.

Vertinant projektu siūlomą nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį ši politinė organizacija labai nutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos – kuria siekta įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą užtikrinti galimybę asmenims būti renkamiems nesusisaisčius su politine partija, – ir taptų tokia panaši į politinę partiją, kad iš esmės nuo jos nebesiskirtų (plačiau apie tai žr. kitoje pastaboje). Pabrėžtina, kad abiejų projekte numatytų politinių organizacijų rūšių steigimo tikslai būtų susiję išskirtinai su politine veikla ir siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, šios organizacijos būtų nuolat veikiančios, turėtų juridinio asmens statusą, didelį reikalaujamą steigėjų ir narių skaičių. Taigi, nors pavadintos skirtingai, šios politinės organizacijos iš esmės būtų vienodo pobūdžio; iš trijų oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje paminėtų galimų politinių organizacijų rūšių, atitinkančių konstitucinę tokių organizacijų sampratą, projekte būtų numatyta iš esmės viena. Atsižvelgiant į tai, apskritai diskutuotina, kokia būtų tokių rinkimų komitetų, kokie yra numatyti projekte (t. y. nuolat veikiančių, steigiamų didelio steigėjų skaičiaus pagal iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami politinėms partijoms, ir siekiančių tų pačių kaip ir politinės partijos tikslų), paskirtis ir prasmė.

Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Taigi, remiantis argumentais, analogiškais tiems, kuriuos Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dėl asmens, norinčio įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę,  tiesioginio arba netiesioginio vertimo būti susaistytam su kuria nors politine partija, manytina, kad negali būti nustatomas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norintis įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę, būtų priverstas siekti narystės kokioje nors kitoje nuolat veikiančioje asociacijoje, nesvarbu kaip ji vadintųsi, arba susisaistyti su ja kitokiais ryšiais.

Atsižvelgiant į visa tai, projekte siūlomas nustatyti rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų komitetai, kaip ir politinės partijos, būtų nuolat veikiančios didelį steigėjų bei narių skaičių ir juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, o ne iš palyginti nedidelio rinkėjų skaičiaus konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir nesudėtingai įregistruojamos rinkėjų grupės, vertintinas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, taip pat 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgti

Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

 

 

 

2. Iš projekto nuostatų akivaizdžiai matyti, kad jis parengtas galiojančio Politinių partijų įstatymo pagrindu, numatant, kad daugelis šiuo metu politinėms partijoms nustatytų reikalavimų būtų taikomi ir rinkimų komitetams. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą rinkimų komitetas privalėtų būti įsteigtas kaip juridinis asmuo (2 straipsnio 4, 7 dalys, kurios, pataisius klaidingą numeraciją, turėtų būti 6, 9 dalys); asmuo vienu metu galėtų būti tik vienos politinės organizacijos narys (5 straipsnio 2 dalis); nustatomas didelis būtinas rinkimų komiteto steigėjų skaičius (5 straipsnio 4 dalis; koks steigėjų skaičius būtų reikalingas rinkimų komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, nėra aišku dėl nesuprantamos šio straipsnio 5 dalies formuluotės); rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų (13 straipsnio 4 dalis). Iš esmės vienodi reikalavimai politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nustatomi ir jų veiklos, finansavimo, finansavimo kontrolės bei kitose srityse. Taigi, sistemiškai vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad rinkimų komitetai savo statuso, ypač pareigų ir jiems taikomų reikalavimų bei apribojimų, požiūriu yra prilyginami politinėms partijoms. Vienintelis šių dviejų politinių organizacijų rūšių skirtumas šiuo aspektu – reikalavimas steigėjų ir narių skaičiui (šis skirtumas nėra toks esminis, kad lemtų visiškai skirtingą šių organizacijų statusą). Tačiau projektu siūloma nustatyti iš esmės skirtingas politinių partijų ir rinkimų komitetų teises: politinės partijos turėtų teisę dalyvauti visuose Lietuvos Respublikoje rengiamuose rinkimuose (13 straipsnio 1 dalis), o rinkimų komitetai – tik konkrečios savivaldybės tarybos bei mero rinkimuose (5 straipsnio 5 dalis, 13 straipsnio 3 dalis) ir (arba) rinkimuose į Europos Parlamentą (13 straipsnio 2 dalis); tik politinės partijos turėtų teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus (19–21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, rinkimų komitetų teisės dalyvauti kai kuriuose rinkimuose ir teisės gauti valstybės biudžeto asignavimus ribojimas, nustačius iš esmės vienodą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinį reguliavimą, vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Atsižvelgti

Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 9 d. nusprendė, kad ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

 

 

 

3. Įstatymo preambulė turėtų būti dėstoma atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R‑298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) III skyriaus antrojo skirsnio „Preambulė“ 23 punkto nuostatas.

Pritarti

 

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

 

 

 

4. Projekto 1 straipsnio 1 dalies formuluotėje „politinė partija ir rinkimų komitetas“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „arba“.

Pritarti

 

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

8

34

35

1,3

4

1,3

2

 

5. Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.

Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“; tikslintinos projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1, 3 dalyse  pateiktos nuorodos į Viešųjų įstaigų įstatymą; projekto 8 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Teisingumo ministerija)“; projekto 35 straipsnio 2 dalyje Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pavadinimai rašytini be žodžių „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

4

 

6. Pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R‑72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o pagal šio aprašo 18 punktą visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas teisės akto tekste minint jį pirmą kartą, toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodytinas sutrumpintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, į kurį teikiama nuoroda, pavadinimas.

Pritarti

 

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

3

 

7. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodomas viešojo juridinio asmens požymis „pelno nesiekiantis“ vertintinas kaip ydingas, todėl svarstytina galimybė jo atsisakyti. Galiojantys įstatymai iš esmės neriboja galimybės viešiesiems juridiniams asmenims vykdant savo steigimo dokumentuose numatytą veiklą siekti pelno ir jo turėti. Pagrindinis viešojo juridinio asmens požymis, skiriantis jį nuo privataus juridinio asmens, – ne siekis ir galimybė turėti pelno, o gaunamo pelno ar pajamų panaudojimas tik viešojo intereso, o ne jo steigėjų ar dalyvių naudos tikslu (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis).

Nepritarti

Pagal politinių organizacijų veiklos tikslus nei partijos, nei rinkimų komitetai neturėtų siekti pelno.

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

 

 

8. Projekto 2 straipsnio dalių numeracija taisytina – po 4 dalies turėtų būti 5–15 dalys.

Pritarti

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

4

 

9. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje) juridinių asmenų teisines formas – „politinė partija arba rinkimų komitetas“ – siūlytume išskirti taip (pavyzdžiui, brūkšniais), kad būtų aišku, jog toliau pateikiama apibrėžtis („kurio tikslas <...>“) yra ne rinkimų komiteto, o politinės organizacijos, kaip viešojo juridinio asmens.

Šios dalies formuluotę „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime“ siūlytume patikslinti taip: „siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomai formuluotei

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

5

 

10. Neaišku, kodėl projekto 2 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 7 dalyje) apibrėžiant politinės partijos siekį dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią neminimas dalyvavimas Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su projekto 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose). Šios dalies formuluotę „dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose“ siūlytume patikslinti taip: „dalyvaujant Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomai formuluotei

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

6

 

11. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) sąvokos „parlamentinė politinė partija“ apibrėžimas vertintinas kaip netikslus ir nekonkretus, nes nėra aišku, kokie asmenys galėtų būti laikomi politinės partijos „atstovais“ – politinės partijos nariai, politinės partijos iškelti ir išrinkti asmenys ar kokiais nors kitokiais ryšiais su politine partija susiję asmenys. Sąvoka tikslintina konkrečiai nustatant, kokiais ryšiais su politine partija susijusių asmenų sudaryta frakcija Seime būtų laikoma „parlamentinės politinės partijos“ požymiu.

Pritarti

 

15.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

7

 

12. Projekto 2 straipsnio 7 dalies (pataisius numeraciją – 9 dalies) formuluotė „dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“ tikslintina, jungtukus „ir“, „arba“ pakeičiant jungtukais  „ir (arba)“, vietoj žodžio „dalyvaujantis“ įrašant „dalyvaujant“, o vietoj „Europos Parlamento“ – „rinkimuose į Europos Parlamentą“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomoms formuluotėms

16.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

11

 

13. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje (pataisius numeraciją – 13 dalyje) deklaratyvus asmens, atsakingo už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą, apibrėžimas „asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už“ turėtų būti keičiamas į „asmuo, atsakingas už“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomai formuluotei

17.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

2

6, 11

 

14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliosiančio 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo Buhalterinės apskaitos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą, 2 straipsnio 6 dalį sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ keičiama sąvoka „finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“, projekto 2 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių ,,politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ įrašytini žodžiai ,,politinės organizacijos finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomoms formuluotėms

18.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

5

2

 

15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti reikalavimą „būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu“. Šioje nuostatoje išbrauktini žodžiai „steigėju ar“, nes įsteigus politinę organizaciją, jos steigėjas tampa juridinio asmens dalyviu – politinės organizacijos nariu ir turi teisę bet kada iš jos išstoti; tai, kad asmuo yra politinės organizacijos steigėjas, jam išstojus iš tos organizacijos negali būti pagrindas riboti jo teisę steigti kitą politinę organizaciją ar jai priklausyti.

Pritarti

 

19.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

5

4

 

16. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“.

Pritarti

 

20.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

5

5

 

17. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje nustatomas minimalus rinkimų komiteto steigėjų skaičius – „0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės, į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų“ – yra visiškai nesuprantamas ir tikslintinas.

Šioje dalyje žodis „dalyvaus“ keistinas žodžiais „ketina dalyvauti“, o žodis „kandidatuos“ – žodžiais „ketina kelti kandidatus“.

Pritarti

 

21.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

6

2

1

18. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos“ keistina formuluote „įregistruotos politinės organizacijos ar kito įregistruoto juridinio asmens“.

Pritarti

 

22.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

6

4

 

19. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „politinės partijos“ įrašytina „politinės organizacijos“ arba „jos“.

Pritarti

 

23.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

7

6

 

2

 

8

20. Pagal projekto 7 straipsnyje, taip pat 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių (expressis verbis tai nustatoma 7 straipsnio 2 dalyje). Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 7 dalį rinkimų komitetas yra juridinis asmuo, todėl pagal Civilinio kodekso normas, kuriomis reglamentuojama juridinio asmens teisinė padėtis (ir kurioms pagal šio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalį teikiama pirmenybė, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų), rinkimų komitetas turėtų teisę steigti filialus ir atstovybes.

Draudimas rinkimų komitetams steigti filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius diskutuotinas ir dėl to, kad pagal projekto nuostatas rinkimų komitetas galėtų būti steigiamas dalyvauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apimančioje 60 teritorijos administracinių vienetų – savivaldybių, vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Nepritarti

Rinkimų komitetai kaip subjektas atsirado siekiant atriboti jų veikloje dalyvaujančius asmenis nuo politinės partijos veiklos. Pagrindinis rinkimų komiteto tikslas yra dalyvauti konkrečiuose rinkimuose. Tam nėra būtina rinkimų komitetams steigti filialus.

24.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

7

8

9

1

3,4,5

5

 

21. Pagal Rekomendacijų 77 punktą, aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus; tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalyje pirmą kartą teikiamą nuorodą į Juridinių asmenų registro nuostatus reikėtų formuluoti kaip nuorodą į Vyriausybės tvirtinamus juridinių asmenų registro nuostatus, o 8 straipsnio 3–5 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje teikiamas kitas nuorodas – į juridinių asmenų registro nuostatus (plg. su atitinkamomis nuorodomis Civiliniame kodekse).

Pritarti

 

25.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

8

6

 

22. Projekto 8 straipsnio 6 dalies formuluotėje „jeigu politinės organizacijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės“ jungtukai „ir“, „bei“ keistini jungtukais „ar“, „arba“.

Pritarti

 

26.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

8

9

 

23. Atsižvelgiant į tai, kad pagal vertinamą projektą valstybės biudžeto asignavimai būtų skiriami tik politinėms partijoms, neaišku, kokią prasmę turėtų projekto 8 straipsnio 9 dalyje numatyta rinkimų komitetų pareiga dukart per metus pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą, ir kodėl neužtektų tik prieš rinkimus patikrinti, ar rinkimų komiteto narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus.

Pritarti

 

27.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

8

9,10

 

24. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 9 ir 10 dalyse siūloma reglamentuoti politinės organizacijos (politinės partijos ir rinkimų komiteto) narių sąrašų pateikimo Teisingumo ministerijai tvarką ir šią tvarką pažeidusiai politinei organizacijai kylančias pasekmes, kartu turėtų būti keičiamas Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas „politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo“.

Pritarti

 

28.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

9

5

 

25. Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostata „jai steigti reikalaujamas narių skaičius“ tikslintina, nes politinę organizaciją steigia įstatymo nustatyti fiziniai asmenys – steigėjai, kurie nariais tampa tik po politinės organizacijos įsteigimo.

Pritarti

 

29.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

11

7

1

2

 

26. Projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu“ tiek, kiek ji apima rinkimų komitetus, nedera su projekto 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią rinkimų komitetams draudžiama turėti struktūrinių padalinių.

Pritarti

 

30.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

13

2

 

27. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje formuluotė „Europos Parlamento rinkimams“ keistina formuluote „rinkimams į Europos Parlamentą“.

Pritarti

 

31.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

13

2,3

 

28. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl atitikties „steigėjų skaičiaus“ reikalavimui diskutuotinos. „Steigėjo“ sąvoka yra aktuali tik politinės organizacijos steigimo metu – įsteigus politinę organizaciją jos steigėjai tampa nariais, kurių skaičius gali kisti. Teisė dalyvauti rinkimuose turėtų būti siejama su politinės organizacijos narių skaičiumi, o ne su „steigėjų“ skaičiumi.

Pritarti

Pritarti TD siūlomai sąvokai

32.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

14

 

 

29. Projekto 14 straipsnyje po žodžio „teisę“ įrašytinas praleistas žodis ,,sudaryti“.

Pritarti

Redakcinio pobūdžio pastaba

33.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

19

1

6

30. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią politinės organizacijos finansavimo šaltiniu gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, derintina su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurį ši dalis skiriama tik politinėms partijoms.

Pritarti

Siūloma tikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

34.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

19

11

 

31. Projekto 19 straipsnio 11 dalies trečiajame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos lėšų grąžinimo ar pervedimo į valstybės biudžetą sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio.

Pritarti

 

35.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

19

13

 

32. Projekto 19 straipsnio 13 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tikslintina, nurodant, kokie šios komisijos sprendimai turimi omenyje, kitaip neaišku, kodėl šią labai bendro pobūdžio nuostatą siūloma nustatyti būtent šiame straipsnyje.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 19 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Asmenys, nevykdantys šiame straipsnyje nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“

36.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

20

1

 

33. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini, nes minimas ne konkretus, o bendrinis įstatymo pavadinimas.

Pritarti

 

37.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

20

 

 

34. Projekto 20 straipsnio dalių numeracija taisytina – po 3 dalies turėtų būti 4–9 dalys.

Pritarti

 

38.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

21

2

 

35. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „organizacijoms“.

Pritarti

 

39.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

21

3

1

36. Projekto 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „organizacijoms“ įrašytina „partijoms“.

Pritarti

 

40.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

21

4

3

37. Projekto 21 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose išbrauktinas žodis „organizacijos“.

Pritarti

 

41.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

21

5,6

 

38. Projekto 21 straipsnio 5 ir 6 dalyse taisytinos klaidingos nuorodos į 20 straipsnio 4 dalį (jos turėtų būti teikiamos į 20 straipsnio 3 dalį).

Pritarti

 

42.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

21

4

4

39. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios, vertinamo projekto 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj nuorodų į šiuos įstatymus turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą.

Pritarti

 

43.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

22

1

 

40. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „organizacijų“ įrašytina „organizacijos“.

Pritarti

 

44.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

23

34

1

1

 

41. Projekto penktojo skirsnio pavadinimą, 23 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį reikėtų suderinti su 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (nuorodą į Buhalterinės apskaitos įstatymą reikėtų pakeisti nuoroda į Finansinės apskaitos įstatymą; sąvoka ,,buhalterinė apskaita“ keistina sąvoka ,,finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai reikėtų pataisyti projekto 34 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį.

Pritarti

 

45.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

24

2

3

42. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“.

Pritarti

 

46.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

26

2

 

43. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, pagal kurio 3 straipsnį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, įsigaliojus Rinkimui kodeksui, netektų galios (nors Rinkimų kodekse šis įstatymas kodifikuojamas tik tiek, kiek reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, – apie tai žr. Teisės departamento 2022 m. vasario 22 d. išvados dėl projekto Nr. XIVP-1279 3 pastabą), vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šį įstatymą turėtų būti daroma nuoroda į Rinkimų kodeksą.

Pritarti

 

47.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

30

3

 

44. Projekto 30 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „priimtą“ įrašytinas žodis „nurodytą“.

Pritarti

 

48.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

20

31

34

 

 

 

45. Kadangi pagal projekto 31 straipsnio 3 dalį „analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją“, atkreiptinas dėmesys į Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 20, 31, 34 straipsnių nuostatos.

Pritarti

 

49.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

32

1

5

46. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „narės valstybėje“ įrašytina „valstybėje narėje“.

Pritarti

 

50.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

32

33

2

4

 

47. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje vietoj projekte neįvesto trumpinio „Įstatyme“ įrašytina „šiame įstatyme“, o 33 straipsnio 4 dalyje vietoj „Įstatymo“ – „šio įstatymo“.

Pritarti

 

51.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

33

1

 

48. Projekto 33 straipsnio 1 dalyje žodis „politinių“ išbrauktinas; šios dalies nuostata tikslintina, nes jos prasmė nėra aiški.

Pritarti

 

52.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

33

3

1, 2

49. Projekto 33 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė „Informavimo (reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą“ yra neaiški ir tikslintina; vietoj žodžių „analitinio fondo“ įrašytina „analitinio centro“; vietoj žodžių „šio Įstatymo“ įrašytina „šio įstatymo“; tikslintina klaidinga nuoroda į „35 straipsnio 3 dalies 1 punktą“.

Pritarti

Pritarti TD siūlomoms formuluotėms.

Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte sąvoka „analitinio fondo“ taisytina į sąvoką „analitinio centro“.

53.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

34

4

 

50. Projekto 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „internetinėje“ įrašytinas žodis „interneto“.

Pritarti

 

54.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

36

1

 

51. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 178 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant naują įstatymą, anksčiau galiojęs tuos pačius santykius reglamentuojantis įstatymas pripažįstamas netekusiu galios įstatymo pabaigoje atskiru straipsniu, projekto 36 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina atskirame straipsnyje ,,Įstatymo pripažinimas netekusiu galios“, ją patikslinus taip: „Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą Nr. I-606 su visais pakeitimais ir papildymais.“

Pritarti

 

55.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

36

2

 

52. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas reglamentuotini kitame straipsnyje. Projekto 36 straipsnio 2 dalies nuostatą siūlytume formuluoti kaip bendresnio pobūdžio normą, kuria būtų nustatytas įpareigojimas politinėms partijoms, įsteigtoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, per tam tikrą nustatytą laiką suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įtvirtinti naujos teisinės formos juridinį asmenį – rinkimų komitetą, svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui skirtame straipsnyje neturėtų būti nustatytas pavedimas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus (pavyzdžiui, pakeisti Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus).

Kadangi projektas yra teikiamas kartu su Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-1279, kuriame numatyta, kad Rinkimų kodeksas įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d., įvertintina ir tai, ar projekte nereikėtų įtvirtinti pereinamųjų nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, registravimas.

Spręsti pagrindiniame komitete

Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose.

56.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-03-01

 

 

 

53. Šis projektas yra Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279 lydimasis teisės aktas, todėl siekiant tinkamai inkorporuoti šiuos įstatymus į teisės sistemą, reikėtų nustatyti tą pačią jų įsigaliojimo datą.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-04-22

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomais įstatymų projektais: Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP‑1279(2), Politinių organizacijų įstatymo projektu Nr. XIVP-1280, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1281. Norėtume pažymėti, kad pastabų šiems teisės aktų projektams iš savivaldybių gauta labai nedaug. Kelios savivaldybės pateikė pastabas dėl Politinių organizacijų įstatymo projekte ir Rinkimų kodekse naujai reglamentuojamos rinkimų komitetų veiklos, finansavimo tvarkos bei jų statuso sulyginimo su politinėmis partijomis. Jų poziciją geriausiai atspindi  Kauno m. savivaldybės raštas, kurį pridedame.

Įvertinta

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Kauno miesto savivaldybė, 2022‑04‑05

 

Kauno miesto savivaldybės meras

V. Matijošaitis

Šiaulių miesto savivaldybės meras

A. Visockas

Panevėžio miesto savivaldybės meras

R. M. Račkauskas

Rokiškio rajono savivaldybės meras

R. Godeliauskas

Kazlų Rūdos savivaldybės meras

M. Varaška

2022-04-27

 

 

 

POĮ siekiama naujai reglamentuoti rinkimų komitetų įsteigimą, veiklą ir atsakomybę. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte deklaruojama, kad rinkimų komitetai turėtų įsisteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Taigi rinkimų komitetai de facto prilyginami politinėms partijoms, griežtinami įvairūs reikalavimai įsisteigimui, veiklai, atskaitomybei ir t. t., tačiau tuo pačiu jiems apribojama teisė gauti valstybės biudžeto finansavimą, sudaromos kitos įvairios kliūtys, trukdančios efektyviai pasinaudoti tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkėjo teise. Konstitucinėje doktrinoje politinės partijos buvo aiškiai atskirtos nuo politinių organizacijų, pažymint galimą jų veiklos laikinumą, t. y. įsikūrimą tam tikram tikslui tam tikram laikotarpiui, pvz., konkretiems rinkimams. Konstitucinis teismas, nagrinėdamas rinkimų į Europos parlamentą reglamentavimą, be kita ko pažymėjo, „kad konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais - ne formalios narystės - ryšiais, todėl, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų - sąrašus.“ (LRKT 2010-11-09 nutarimas byloje Nr. 26/2009).

Siūlomu projektu formalizuojant rinkimų komitetų veiklą, sudaromos prielaidos asmeniui, siekiančiam būti išrinktu savivaldybių tarybų rinkimuose, privalomai priklausyti politinei organizacijai, kuri savo reguliavimu iš esmės atitinka politinę partiją, kas gali būti laikoma teisės laisvai vienytis į įvairias organizacijas pažeidimu.

Neapsiribojant aukščiau išdėstytu, pastebėtina, kad POĮ 5 straipsnyje nėra aišku kiek asmenų reikia norint įsteigti rinkimų komitetą, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateikiamas pavyzdys visiškai neatitinka ir nepaaiškina įstatymo formuluotės ir siūlomo reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad yra numatomas skirtingas steigėjų skaičiaus reikalavimas rinkimų komitetui, kuris dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą ir rinkimų komitetui, kuris dalyvauja tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose. Praktikoje gali susiklostyti tokia situacija, kad rinkimų komitetas, dalyvavęs savivaldos rinkimuose, kituose rinkimuose norės kelti kandidatus ir į Europos Parlamentą, vadinasi turės iš naujo steigti rinkimų komitetą su daug didesniu steigėjų skaičiumi. Įvertinant ir tai, kad POĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodoma, jog asmuo gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu, darytina išvada, kad tokiu reguliavimu siekiama apriboti asmenų teisę laisvai pasirinkti organizacijas arba apriboti jų pasyviąją rinkimų teisę. Tuo tarpu politinėms partijoms ir jų kandidatams jokių papildomų steigimosi, organizacinių ir kitokių prievolių neatsiranda.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kokia steigėjų proporcija yra taikoma politinėms partijos ir rinkimų komitetams - politinei partijai įsteigti užtenka 2000 steigėjų (apie 0,07 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų), tuo tarpu rinkimų komitetui, ypač vertinant tai, kad jis veikia lokaliai, - 0,1 proc. gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Šiuo kriterijumi iš rinkimų komitetų reikalaujama proporciškai daugiau steigėjų, nei iš politinių partijų.

POĮ 13 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad vėliau nei 180 dienų iki rinkimų įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali. Tačiau POĮ nėra numatyta jo įsigaliojimo termino, nors POĮ teikiamas bendrame Įstatymų projektų pakete. Net ir darant prielaidą, kad POĮ turėtų įsigalioti iš karto, t. y. nuo jo paskelbimo, akivaizdu, kad rinkimų komitetams nustatomas įsisteigimo reikalavimas sudaro kliūtis artimiausiuose savivaldybių tarybų rinkimuose tinkamai įgyvendinti savo teises, skirtingai nuo jau egzistuojančių politinių partijų, kurioms tokie reikalavimai netaikomi. Todėl, jei nevertinant aukščiau išdėstytos nuomonės apie nepagrįstą pasyviosios rinkimų teisės varžymą rinkimų komitetą privalomai prilyginant ir reguliuojant kaip politinę partiją, siūlome numatyti POĮ nuostatų įsigaliojimo atidėjimo terminą, t. y. rinkimų komitetų įsisteigimo privalomumą taikyti po 2023 m. vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Šį siūlymą pagrindžia reikalavimas rinkimų komitetui ne tik surinkti reikiamą steigėjų skaičių, suorganizuoti steigiamąjį suvažiavimą, kuriame turi būti priimti komiteto įstatai, programa, išrinkti valdymo organai ir t. t., bet ir prievolė naujos teisinės formos - rinkimų komiteto - politinę organizaciją registruoti Juridinių asmenų registre ir tik po to, kai pateikiamų dokumentų atitiktį patvirtina Teisingumo ministerija. Visas šis naujo politinio darinio steigimo ir įregistravimo procesas gali trukti 3 - 4 mėnesius. Įvertinant aukščiau nurodytą 180 dienų apribojimą bei steigimo ir registravimo proceso trukmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų paketas nėra priimtas, darytina pagrįsta išvada, kad rinkimų komitetai net nespės įsisteigti ir negalės dalyvauti 2023 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. pabrėžė, jog „visuotinai pripažinti demokratinės teisinės valstybės standartai įpareigoja įstatymų leidėją <...> Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) 2002 m. priimtą Geros praktikos rinkimuose kodeksą, kuriame rinkimų įstatymų stabilumas priskiriamas prie tinkamo rinkimų principų įgyvendinimo sąlygų; nurodoma, kad esminės, svarbiausios rinkimų teisės nuostatos, neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieneriems metams iki rinkimų. Taigi, visuotinai pripažįstamas teisinio stabilumo principas reikalauja atidėti POĮ įgyvendinimą ir tuo būdu užtikrinti pagrįstus rinkėjų teisinius lūkesčius. Be kita ko pastebėtina, kad šiai dienai nėra jokių Įstatymų projektus įgyvendinančių teisės aktų projektų, kurių nebuvimas taip pat sudaro sąlygas teisinio stabilumo principo pažeidimui.

Taip pat POĮ siūlome numatyti, kad šiuo metu veikiančios visuomeninės organizacijos turėtų teisinę galimybę reorganizacijos būdu, atitikus visas politinėms organizacijoms keliamus reikalavimus, tapti politine organizacija.

Jei nebūtų atsižvelgta į siūlymus išvengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodinamos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su įsisteigimu, finansinių ir kitų ataskaitų teikimu, atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kaip kad yra numatyta politinėms partijoms (POĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kt.). Rinkimų komitetams skiriama biudžeto lėšų asignavimų suma galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems rinkimų komitetams, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų, rinkimus gavo ne mažiau kaip du šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir tiems, kurie per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą, atitinkamai koreguojant POĮ 21 straipsnį. Šis siūlymas kyla iš kitų RK esančių teisų rinkimų komitetams deleguoti atstovus į rinkimų komisijas ir kitus organus.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, nepritariame siūlomam teisiniam reguliavimui. Neatsižvelgus į pateikiamas pastabas, bus sudaryta galimybė Seimo nariams patvirtinti tokį politinių partijų ir rinkimų komitetų reguliavimą, kuris jiems nustatomų įsipareigojimų dalyje juos sulygins (ir sukurs mini partijas), tačiau veikimo principų dalyje rinkimų komitetai taps suvaržyti dar labiau nei politinės partijos. Todėl tokio Įstatymų projektuose nustatyto reglamentavimo traktuoti kaip lygių galimybių sukūrimo visoms politinėms organizacijoms konkuruoti rinkimų sistemoje negalime.

Pritarti iš dalies

Pritarti dėl rinkimų komiteto steigimo termino trumpinimo. Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose.

Nepritarti dėl siūlymo atsisakyti apribojimo, kad asmuo gali priklausyti  tik vienam rinkimų komitetui. Tai nėra paprasta asociacija, o politinė organizacija, turinti konkrečius siekius dalyvauti rinkimuose. Analogiškas reikalavimas taikomas partijų nariams – galima priklausyti tik vienai politinei partijai.

Rinkimų komitetams nustatomas skirtingas steigėjų skaičius įvertinant tai, kokiai teritorijai atstovauja konkretus rinkimų komitetas. Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatai renkami vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su šalies teritorija. Kandidatų sąrašui yra reikalavimas surinkti daugiau parašų nei kituose rinkimuose, tad atitinkamai siejasi ir reikalavimas rinkimų komitetui turėti didesnį steigėjų skaičių.

2.        

Kauno miesto savivaldybė, 2022‑04‑05

 

 

 

 

Nepritariame siūlymui leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus. Toks poreikis nėra pagrindžiamas Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, dėl tokių centrų veiklos ir reikalingumo nėra išdiskutuota su visuomene. Iš esmės tokių centrų steigimas tik dar labiau padidintų rinkimų komitetų atskirtį, nepaisant jiems siūlomų nustatyti lygiaverčių politinėms partijoms pareigų, sudarant pastarosioms dar didesnes galimybes dominuoti tiek rinkiminiu, tiek tarprinkiminiu laikotarpiu.

Nepritarti

Europos Sąjungoje daugelis partijų turi analitinius centrus. Tokie centrai būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.

3.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-04-06

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos regionų frakcijos 2022 m. kovo 16 d. prašymą, atliko Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.

1.    Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projektu siekiama įtvirtinti naujovę – analitinius centrus, kuriuos gali steigti politinės  partijos. Pagal Projektą, analitinis centras – pagal Politinių organizacijų įstatymą (toliau – Įstatymas) ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. Analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją. Projektu siūloma nustatyti, kad analitinis centras galės teikti paslaugas tik politinei partijai, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.

Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:

1.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomas analitinių centrų teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.

Pagal Projekto 2 straipsnio 3 dalį, analitinio centro tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą. Projekte ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokie partijos interesai laikytini „viešaisiais“, todėl Projekto nuostata „tenkinant politinės partijos viešuosius interesus“ sudaro prielaidas įvairioms interpretacijoms. Projekte ir Projekto aiškinamajame rašte nėra detalizuota (paaiškinta), kokias konkrečias veiklas, išskyrus renginius (mokymus) (Projekto 33 str. 2 d.) ir politinės reklamos paslaugas (Projekto 33 str. 3 d. 1 p.) analitiniai centrai vykdytų. Iš Projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų („<...> nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais“)  galima suprasti, kad analitinio centro vykdomos veiklos galėtų sutapti su Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (Rinkimų kodekso projekto 115 straipsnio 8 dalyje) nurodytomis politinei kampanijai reikalingomis paslaugomis, pavyzdžiui, politinei partijai būtų teikiamos politinės kampanijos konsultavimo, mokymo, komunikacijos, viešųjų ryšių, žiniasklaidos planavimo, politinės reklamos ir kitos politinei kampanijai reikalingos paslaugos. Projekte nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija kontroliuoja analitinį centrą, jį finansuoja skirdama lėšas analitinio centro veiklai, į tai, kad analitinis centras iš esmės neveiktų rinkos sąlygomis (kadangi paslaugas, be renginių dalyvių, teiktų tik politinei partijai), manytina, kad Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galėtų būti sudarytos sąlygos politinėms partijoms pasinaudojant analitiniais centrais manipuliuoti politinės kampanijos išlaidomis. Pavyzdžiui, už analitinio centro politinei partijai suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas (arba šias paslaugas gaunant neatlygintinai), taip išvengiant teisės aktuose politinėms partijoms nustatytų politinės kampanijos išlaidų limitų. Taip pat iškiltų atsakomybės taikymo politinei partijai problema, jei atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama naudos politinei partijai (pavyzdžiui, politinei kampanijai reikalingas paslaugas teiktų neatlygintinai ar už žemesnes nei rinkos kainas), savo iniciatyva atliktų analitinis centras.

Politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už politinės kampanijos limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.

Nors Projekto 33 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad analitinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šio reikalavimo laikymosi kontrolė praktikoje būtų ypač sudėtinga ar net neįmanoma.

Paminėtina, kad Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) vertinimo ataskaitoje Lietuvai „Dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo“ nurodė, kad „tretieji asmenys“ gali vaidinti svarbų vaidmenį politinėse kampanijose ir turėti įtakos jų rezultatams, egzistuoja grėsmė, kad per tokius asmenis gali būti netiesiogiai finansuojamos politinės partijos ir kampanijos, šių trečiųjų asmenų veikla gali būti piktnaudžiaujama pasitelkiant ją kaip papildomą neteisėtą politinės kampanijos priemonę ir kad gali būti apeitos net ir labai išsamios bei griežtos galiojančios taisyklės.

Pritarti iš dalies

Pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui projektui XIVP-1279(2) (Rinkimų kodeksui) Nr. 20, kuriame siūloma papildyti Rinkimų kodekso projekto 115 straipsnį, dėl analitinių centrų išlaidų limitų reglamentavimo.

Nepritarti pastabai, kad nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas neatlygintinai: analitiniai centrai yra juridiniai asmenys, todėl yra draudimai, įtvirtinti Rinkimų kodekso projekto 105, 110, 112 straipsniuose, o taip pat Politinių organizacijų įstatymo projekto 19 straipsnyje nustatyti finansavimo šaltiniai.

Nepritarti pastabai, kad nenustatytas draudimas analitiniams centrams teikti politinei partijai paslaugas ne rinkos kainomis:

Rinkimų kodekso projekto 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta - rinkimų politinės kampanijos dalyviui rinkimų politinės kampanijos reikmėms įsigijus prekes ir gavus paslaugas žemesne negu rinkos kaina, kainos skirtumas laikomas nepinigine auka.

4.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06

32

1

4,5

1.2. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu siūloma nustatyti analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos.

Minėta nuostata diskutuotina šiais aspektais:

1.2.1. „Politinio fondo“ apibrėžimo nei Projekte, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikta. Todėl neaišku, koks Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos ar NATO narės valstybėje įsteigtas subjektas laikytinas politiniu fondu. Pagal Projekto 35 straipsnį numatyta analitinių centrų finansavimo kontrolė, todėl nesant apibrėžtai „politinio fondo“ sąvokai,  ši kontrolė negalės būti tinkamai vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekte pateikti „politinio fondo“ apibrėžimą.

1.2.2. Nėra aišku, koks politinių fondų teisinis reglamentavimas yra (ir koks jis bus ateityje) kitose Europos Sąjungos ar NATO narėse valstybėse: ar pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama šiems politiniams fondams priimti paramą iš trečiųjų šalių subjektų, kokie keliami skaidrumo reikalavimai ir pan. Pavyzdžiui, jei politiniams fondams pagal tos valstybės teisinį reguliavimą leidžiama priimti pinigines dovanas iš privačių juridinių asmenų ir šiems politiniams fondams finansuojant analitinius centrus Lietuvoje, tokiu atveju būtų apeinamas Projekte numatytas draudimas analitiniams centrams gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų (Projekto 32 straipsnio 2 dalis).

Siekiant suvaldyti aukščiau minėtas rizikas, užkirsti kelią neaiškios kilmės finansinių šaltinių patekimui į politinių partijų veiklą bei siekiant, kad analitinių centrų iš minėtų fondų gaunamomis lėšomis nebūtų pakenkta politinių partijų nepriklausomumui, demokratiniam funkcionavimui ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, siūlytina Projekte nustatyti papildomas minėtų rizikų suvaldymo priemones.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

5.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06

32

33

34

1

4

3,4

 

1.3. Pagal Projekto 33 straipsnio 4 dalį numatyta, kad „už Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Tačiau Projekte, skirtingai nuo politinių organizacijų, dėl analitinių centrų padarytų pažeidimų atskirai atsakomybės nesiūloma reglamentuoti, taip pat dėl žemiau nurodytų atvejų nėra pateikti siūlymai pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Todėl analitiniai centrai išvengtų atsakomybės už pažeidimus tokiais atvejais:

-  kai analitinis centras finansuojamas iš neleistinų šaltinių (nenustatyta atsakomybė tiek asmeniui, kuris neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, tiek neteisėtą finansavimą gavusiam analitiniam centrui) (Projekto 32 straipsnio 1 dalis);

-  analitiniam centrui nepateikus Vyriausiajai rinkimų komisijai finansinių ir veiklos ataskaitų (Projekto 34 straipsnio 3 dalis);

-  analitiniam centrui savo internetinėje svetinėje nepaskelbtus mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas (Projekto 34 straipsnio 4 dalis) ar paskelbus žinomai klaidingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti

atsakomybę už minėtus pažeidimus, pavyzdžiui, atitinkamai papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnius.

Pritarti

Pritarti STT pasiūlymui dėl Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnių papildymo.

 

6.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06

24, 25, 26, 32,

34

 

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu numatoma nepakankama analitinių centrų finansinių ataskaitų dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, ataskaitų apie gautas lėšas viešinimo tvarka:

2.1.1. Pagal Projekto 34 straipsnio 2 dalį, analitinis centras kartu su  metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu turi parengti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti ir priedus –  lėšų, gautų iš dalininko ataskaitą, lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų ataskaitą, analitinio centro veiklos finansavimo ataskaitą, taip pat turi pateikti banko sąskaitų išrašus.

Tačiau skirtingai nuo politinių organizacijų (Projekto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai), Projekte nenumatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija tvirtintų  analitinių centrų finansinių ataskaitų rinkinių, jų priedų formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus, todėl nėra aiški šių dokumentų pildymo ir pateikimo tvarka, kokio turinio, detalumo turėtų būti šie dokumentai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Projektą.

2.1.2. Pagal Projekto 34 straipsnio 4 dalį, analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant skaidrumo ir atliekant analitinių centų finansavimo kontrolę, svarbu, kad minėtos lėšų ataskaitos būtų detalios (o ne nurodomos tik bendros gautų lėšų sumos). Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Projekto 34 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad minėtos ataskaitos turi būti detalios (nurodomas kiekvienas lėšas pervedusio subjekto pavadinimas (išskyrus renginių atvejus), nurodoma už ką tokios lėšos buvo pervestos (konkrečios suteiktos paslaugos ar įvykdytų (planuojamų vykdyti) projektų esmė). Taip pat siūlome nustatyti minimalų laikotarpį (pavyzdžiui, 2 metus), už kurį analitinio centro internetinėje svetinėje turi būti patalpintos mėnesinės ataskaitos (siekiant išvengti atvejų, kai skelbiama tik praėjusio mėnesio gautų lėšų ataskaita, o prieš tai buvusios lėšų ataskaitos iš internetinės svetinės pašalinamos).

Arba galėtų būti Projekte numatyta, kad šių mėnesinių ataskaitų apie gautas lėšas skelbimo internetinėje svetinėje tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

2.2. Pagal Projektą nėra nustatyto draudimo, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą,  politinės partijos, politinės organizacijos negali teikti paramos. Atsižvelgus į tai, kad analitinis centras yra kontroliuojamas politinės partijos, ir siekiant išvengti politinių partijų piktnaudžiavimų teikiant paramą pasinaudojant analitiniais centrais, siūlytina nustatyti (Projekte ir (ar) Labdaros ir paramos įstatyme) draudimą, kad analitiniai centrai negalėtų teikti paramos kitiems subjektams.

Pritarti

Atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymus dėl analitinių centrų papildomo reglamentavimo projekto 24, 25, 26, 32, 34 straipsniuose, susijusiuose su finansavimo kontrole, nepriklausomu patikrinimu, finansavimo viešumu, finansavimo šaltiniais.

7.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06

32

1

4

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1.      Projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu ketinama nustatyti analitinio centro galimą finansavimo šaltinį – Europos politinių fondų lėšos.

Pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (toliau – ES Reglamento) 22 straipsnio 2 dalį, Europos politinių fondų lėšos nenaudojamos politinėms partijoms tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

Analitiniam centrui gaunant lėšas iš Europos politinių fondų, netiesiogiai finansinę naudą gautų ir analitinio centro steigėja ir vienintelė dalininkė politinė partija, kadangi politinei partijai būtų palengvinta analitinio centro (kurio veiklos tikslas – teikti politinei partijai paslaugas) išlaikymo našta.  Todėl svarstytina, ar Projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dera su ES Reglamento 22 straipsnio nuostatomis.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

8.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-04-06

 

 

 

Paminėtina, kad su Projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas ir  Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas Nr. XIVP-1279. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019–2021 m. yra atlikusi keletą antikorupcinių vertinimų dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, vykdomą politinių partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolę reglamentuojančių teisės aktų. Į pateiktas pastabas, kurių dalis – kritinės antikorupcinės pastabos, nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad dauguma nustatytų teisinio reguliavimo trūkumų ir jų sukeliamų galimų rizikų būtų pašalinta priėmus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Rinkimų kodekso projektą.

Vis dėlto išsamiai išanalizavus Rinkimų kodekso projektą, nustatyta, kad jo nuostatos pakankamai neprisidės prie ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytų teisinio reguliavimo ir jo taikymo rizikų pašalinimo, taip pat nebus įgyvendintos Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos rekomendacijos aiškesnei, išsamesnei, skaidresnei ir korupcijai atsparesnei politinių partijų finansavimo bei politinės reklamos kontrolei, taip pat labiau nepriklausomai ir nešališkai Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai užtikrinti.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakartotinai svarstyti pateiktų pastabų įgyvendinimo galimybes.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

9.        

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2022-04-12

8

5

9

1,2

 

Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektą (toliau – POĮ), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1.    POĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta politinės organizacijos pareiga teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai politinės organizacijos narių sąrašą, šio sąrašo teikimo tikslą (siekiant nustatyt, ar politinės organizacijos nariai atitinka POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus) ir turinį (politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir, POĮ nustatytu atveju, pilietybė). Įvertinus asmens duomenų teikimo tikslą ir POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus politinės organizacijos steigėjams ir nariams, matyti, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas neapima politinės organizacijos nario gyvenamosios vietos adreso. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti POĮ 8 straipsnio 9 dalį,  papildant asmens duomenų teikimo tikslą ir (ar) POĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalis tokiu būdu, kuris atspindėtų šio asmens duomenų tvarkymo būtinumą.

Pritarti

 

10.    

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2022-04-12

24

2

5

2. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nustatant asmens duomenų skelbimo tikslą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) sudaro sąlygas ir atsako, kad politinių partijų finansavimo viešumo ir skaidrumo tikslu jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;“

11.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

21

2,4,

5, 6, 7

 

Vyriausioji rinkimų komisija siūlo:

1.1.       patikslinti 21 straipsnio nuostatos, dalis jų turėtų galioti politinėms partijoms, įsteigtoms po šio įstatymo įsigaliojimo (siūlomo 21 straipsnio 6 dalies „bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus“)

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įstatymų leidėjas turi teisę spręsti dėl 21 str. 6 d. normos tikslingumo, atsisakant valstybės biudžeto skyrimo naujoms parlamentinėms politinėms partijoms (reiktų išbraukti 21 straipsnio 6 dalį ir nereikalingas šiuo raštu siūlomas 21 straipsnio 4 dalies 2 punkto pakeitimas:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms organizacijoms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.

4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:

1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;

2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas iš pusės pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos organizacijos veiklai finansuoti, sumos minusavus asignavimų dalį, skiriamą pagal šio straipsnio 6 dalį, gautą sumą dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;

3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės organizacijos  partijos kandidatus, balsų skaičiaus;

4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje keltas kandidatas ar jos kandidatų sąrašas savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Rinkimų kodekso reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami.

5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal 20 straipsnio 4 3 dalį arba 21 straipsnio 6 dalį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio, bet ne didesnis nei mažiausi politinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirti valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkėjų balsus.

7. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos politinės partijos įregistravimo, bet ne anksčiau nei politinė partija įgyja teisę dalyvauti rinkimuose, iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo ar prijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

12.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

2

 

 

2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos

Papildyti naują 4 dalimi ir vėlesnes dalis pernumeruoti.

1. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus.

4. Analitinio centro einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, analitinio centro sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos analitinio centro lėšos ir iš kurios apmokamos analitinio centro išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai analitinio centro veiklai vykdyti.

1413. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos ar analitinio centro sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.

Pritarti

 

13.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

19

 

 

19 straipsnis. Politinių organizacijų finansavimo šaltiniai

1. Politinės organizacijos finansavimo šaltiniai yra tik:

1) politinės organizacijos nario mokesčiai;

2) valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms;

3) politinės organizacijos lėšos, gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;

4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos;

5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;

7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės organizacijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės organizacijos politinei kampanijai finansuoti.

Papildyti nauja 9 dalimi, o kitas pernumeruoti:

9. Politinei kampanijai finansuoti skirtas aukas politinė organizacija gali rinkti tik į politinės kampanijos sąskaitą ir naudoti Rinkimų kodekse nustatyta tvarka.

1312. Jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė organizacija priėmė ar panaudojo iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Vyriausiosios rinkimų komisijos  sprendimai, įpareigojantys politines organizacijas pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.

Pritarti

 

14.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

20

 

 

20 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms

2. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuo pusės iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.

Nuo 5 dalies visas dalis reikia pernumeruoti

45. Valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos šio straipsnio 5 4 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose numatytoms išlaidoms, jeigu jų turėta vykdant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytą veiklą. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos veiklos apskaita tvarkoma atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų naudojimo apskaitos.

78. Per metus nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai lieka politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje ir gali būti naudojami kitais metais šio straipsnio 45 dalyje numatytai veiklai finansuoti.

9. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.

Pritarti

 

15.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

24,

25,

26,

32,

33          

 

 

Nustatyti nepriklausomo patikrinimo ir finansavimo viešumo reikalavimus analitiniams centrams ne žemesnius nei politinėms organizacijoms:

24 straipsnis. Politinių organizacijų finansavimo kontrolė

1. Politinių organizacijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.

2. Vyriausioji rinkimų komisija:

1) tvirtina šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų priedų ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;

2) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina techninę užduotį politinės organizacijos ir analitinio centro patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;

3) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės organizacijos, analitiniai centrai laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;

4) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės organizacijos, analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją;

5) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;

6) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiamos analitinių centrų mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas;

76) tvirtina politinių organizacijų bei analitinių centrų finansinių ataskaitų rinkinių ir sąskaitų išrašų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarkos aprašus.

25 straipsnis. Nepriklausomas politinių organizacijų patikrinimas

1. Politinė organizacija, per kalendorinius metus gavusi didesnę kaip 200 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą arba gavusi valstybės biudžeto asignavimus, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti politinės organizacijos patikrinimo sutartį.

2. Analitinis centras, per kalendorinius metus gavęs 100 VMDU dydžių ir didesnę pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti analitinio centro patikrinimo sutartį.

32. Politinių organizacijų ir analitinių centrų, per kalendorinius metus gavusių mažiau negu 200 VMDU dydžių mažesnę nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pajamų sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje nurodytam nepriklausomam politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas.

43. Auditorius:

1) turi atlikti politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą;

2) turi teisę iš politinės organizacijos ar analitinio centro gauti visus reikalingus dokumentus politinės organizacijos ar analitinio centro patikrinimui atlikti.

4. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai privalo bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiu auditoriumi ir pateikti patikrinimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir kitą informaciją.

26 straipsnis. Finansavimo viešumas

1. Politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, politinės organizacijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų neribotą laiką.

2. Analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų yra vieši ir skelbiami neribotą laiką.

32. Kiekvienas asmuo, pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės organizacijos ar analitinio centro finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones.

43. Politinės organizacijos ir analitiniai centrai, kurie kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės organizacijos ir analitiniai centrai savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas.

32 straipsnis. Analitinio centro finansavimo šaltiniai

1. Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:

1) steigėjos politinės partijos lėšos;

2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;

3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;

4) Europos politinių fondų lėšos;

5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;

6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;

7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;

8) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.

2. Analitiniam centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu.  Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams stebėseną.

3. Analitinis centras lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šaltinių, išskyrus iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervestas lėšas, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš einamosios banko sąskaitos.

4. Analitinis centras lėšas, gautas iš politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos.

5. Už analitinio centro finansinę apskaitą atsakingas asmuo analitinio centro gautas lėšas nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamoje mėnesinėje ataskaitoje ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Iš šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų finansavimo šaltinių gautos lėšos nurodomas išskiriant jas pervedusius asmenis ir pervestas sumas.

6. Jeigu analitinis centras priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja analitinį centrą tokio pat dydžio sumą, kurią analitinis centras priėmė ar panaudojo iš neleistinų finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą. Vyriausiosios rinkimų komisijos  sprendimai, įpareigojantys analitinius centrus pervesti lėšas į valstybės biudžetą pagal šį įstatymą, laikytini vykdomaisiais dokumentais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.

33 straipsnis. Analitinio centro veiklos ribojimai

1. Analitinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai.

34 straipsnis. Analitinio centro buhalterinė apskaita ir atskaitomybė

2. Kartu su analitinio centro metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai:

1) lėšų gautų iš dalininko ataskaita;

2) lėšų gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;

3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant išlaidas, apmokėtas iš valstybės biudžeto sąskaitos, ir paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;

4) banko sąskaitų išrašai.

4. Analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas ne vėliau kaip iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka praėjusio mėnesio banko sąskaitų išrašus ir mėnesines ataskaitas apie gautas lėšas.

Spręsti pagrindiniame komitete

Pasiūlymai atitinka STT pastabas

16.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

 

 

 

Nustatyti administracinę atsakomybę analitiniams centrams.

Pritarti

Pasiūlymas atitinka STT pasiūlymą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 544 ir 545 straipsnių papildymo.

17.    

Vyriausioji rinkimų komisija

2022-04-25

 

 

 

2.         Vyriausioji rinkimų komisija atkreipia dėmesį, kad įstatymu nereguliuojama, kam gali būti naudojami politinės partijos analitiniam centrui pervesti valstybės biudžeto asignavimai, ar gali būti vykdomos operacijos grynaisiais.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

 

 

 

Argumentai:

Siūloma „Rinkimų komiteto“ sąvoką keisti į „Politinio susivienijimo“ sąvoką. „Rinkimų komitetas“ nebeatitinka pačios sąvokos esmės, nes tai suponuoja, kad šis politinis darinys gali būti įsteigtas tik rinkimams. Pavyzdžiui, iš esmės neteigiama, kad partija, kuri veikia ne tik rinkimų metu, yra traktuojama kaip „rinkimų partija“. Šiuo atveju logiškas siūlymas pervadinti komitetus į „Politinius susivienijimus“. Visuomenėje taip pat paplitęs manymas, kad komitetas, visų pirma, yra organizacijos struktūrinis ir darbinis padalinys, kuris nesusijęs su rinkimais. Rinkimų komiteto sąvokos klausimas taip pat turėtų būti išspręstas rinkimų kodekse.

Pasiūlymai:

Pritarti

 

 

 

1

1

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija ir rinkimų komitetas politinis susivienijimas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir rinkimų komitetų politinių susivienijimų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.“ 

Pritarti

 

2.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

2

4

 

2 straipsnis. 2 straipsnio 4 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Politinė organizacija - pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime.“ 

Pritarti

 

3.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

2

7

 

3 straipsnis. 2 straipsnio 7 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Rinkimų komitetas Politinis susivienijimas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“ 

Pritarti

 

4.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

5

4

 

4 straipsnis. 5 straipsnio 4 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad jis Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip tūkstantį steigėjų.“

Pritarti

 

5.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

5

5

 

5 straipsnis. 5 straipsnio 5 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Rinkimų komitetui Politiniam susivienijimui, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos susivienijimas komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinio susivienijimo rinkimų komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti rinkimų komiteto politinio susivienijimo įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam rinkimų komiteto  politinio susivienijimo steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).“ 

Pritarti

 

6.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

6

2

2

6 straipsnis. 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) politinės organizacijos teisinė forma – politinė partija arba rinkimų komitetas politinis susivienijimas;“

Pritarti

 

7.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

7

2

 

7 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.“

Pritarti

 

8.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

13

2

 

8 straipsnis. 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies punktą ir išdėstyti jį taip:

„2. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus Europos Parlamento rinkimams, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.“

Pritarti

 

9.        

Seimo nariai: Andrius Kupčinskas,

Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Silva Lengvinienė, Edita Rudelienė, Domas Griškevičius,

Rita Tamašunienė,

2022-03-15

13

3

 

9 straipsnis. 13 straipsnio 3 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Rinkimų komitetai Politiniai susivienijimai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.“

Pritarti

 

10.    

Seimo narė Agnė Širinskienė, 2022‑04‑11

32

1

4,5

Argumentai:

Atsižvelgiant tai, kad STT atlikusi projekto antikorupcinį vertinimą nurodė daug esminių pastabų, susijusių su analitinių centrų finansavimu, ypač užsienyje esančiais šaltiniais, o taip pat konstatavo, kad „Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, yra nepakankamas, neužtikrinantis skaidrumo ir galintis sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.“ „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomas analitinių centrų teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.“ Siūlytina atsisakyti analitinių centrų finansavimo lėšomis, kurios centrui suteiktų ES arba NATO valstybėse įsikūrę juridiniai asmenys.

Pasiūlymas:

Išbraukti 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, o 6-8 punktus laikyti atitinkamai 4-6 punktais.

 „1. Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:

1) steigėjos politinės partijos lėšos;

2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;

3) atlyginimas už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;

4) Europos politinių fondų lėšos;

5) Politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;

6) 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;

7) 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;

8) 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

11.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

5

1

 

2.       Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektui Nr. XIVP-1280 (toliau – POĮ projektas), tačiau siūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:

2.1. Pagal Konstitucijos 119 straipsnio antrąją dalį asmens pasyviosios rinkimų teisės turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime byloje Nr. 06/07 pažymėta, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata suponuoja kuo didesnes galimybes visiems atitinkamos teritorinės bendruomenės nariams, Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems nuolatiniams gyventojams dalyvauti priimant sprendimus dėl tos vietos (teritorinės bendruomenės) reikalų tvarkymo, vadinasi, – ir daugiau galimybių varžytis dėl vietų atitinkamos savivaldybės taryboje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariais gali ir turi būti renkami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų gyventojai:

2.1.1. Kartu su POĮ projektu pateikto RK projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas; 10 straipsnio 5 dalyje – kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 72 straipsnio 2 dalyje – kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti partija arba rinkimų komitetas.

2.1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad POĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, jog politinės partijos arba rinkimų komiteto steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Pagal POĮ projekte siūlomą teisinį reguliavimą politinių partijų ir rinkimų komitetų steigėjais ir nariais negalės būti visi nuolatiniai atitinkamos savivaldybės gyventojai (tokia teisė suteikiama tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), todėl nuolatiniai atitinkamo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojai, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos piliečiai, negalės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise ir būti išrinkti į savivaldybių tarybas. Paminėtina, kad, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsniu, šiuo metu į savivaldybių tarybas gali būti išrinkti nuolatiniai atitinkamo administracinio vieneto gyventojai.

2.1.3. Siekiant, kad POĮ projektas atitiktų Konstituciją, Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną ir konstituciniu įstatymu planuojamą patvirtinti Rinkimų kodeksą, siūloma POĮ projektą patikslinti nuostata, kad ne tik Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai atitinkamos teritorijos gyventojai galėtų dalyvauti rinkimų komitetų, steigiamų savivaldybių tarybų rinkimams, veikloje.

Pritarti

 

12.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

32

1

4

2.2. POĮ projekte siūloma leisti politinėms partijoms steigti analitinius centrus, taip pat numatyti analitinių centrų finansavimo šaltiniai, įskaitant lėšas iš Europos politinių fondų (POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Europos politinių fondų veikla reglamentuojama vadovaujantis 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo. Pažymėtina, kad pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 22 straipsnį, Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos kitu tikslu nei jų užduotims finansuoti ar išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jų statute išdėstytais tikslais, apmokėti. Minėtos lėšos negali būti naudojamos rinkimams, politinėms partijoms ar kandidatams arba kitiems fondams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti. Kadangi POĮ projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų analitinių centrų veiklos finansavimo Europos politinių fondų lėšomis neatitinka galiojančio Europos Sąjungos reguliavimo, siūlytina ją iš POĮ projekto išbraukti. Be to, pritartina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2921 pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, susijusiems su analitinių centrų veikla.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

13.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.3. Šiuo metu Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje (kurios nuostatus tvirtina teisingumo ministras (toliau – PPNSIS)), per kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiami politinių partijų narių sąrašai, o pagal POĮ projekte siūlomą reguliavimą būtų teikiami ir rinkimų komitetų narių sąrašai, negali būti užtikrinti politinių partijų narių duomenų aktualumas ir teisingumas, tvarkomi duomenys negali būti panaudoti kitų institucijų, vykdančių teisės aktuose nustatytas funkcijas, tikslams. PPNSIS negali užtikrinti inovatyvių elektroninių paslaugų ir patogių įrankių, suteikiančių galimybę politinėms partijoms teikti savo narių sąrašus, taip pat steigimo dokumentus ir duomenis Teisingumo ministerijai, be to prašymai tapti politinės partijos nariu teikiami ne elektroniniu būdu:

2.3.1. Siekiant sudaryti teisines prielaidas skaitmenizuoti politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo funkcijas, realizuoti patogias ir efektyvias elektronines paslaugas politinių partijų atstovams ir nariams, užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tobulinti ir spartinti viešojo administravimo procesus, pereinant prie inovatyvių technologijų, greitesnio ir saugesnio duomenų apdorojimo, sudaryti sąlygas kibernetiniam atsparumui, atverti duomenis ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo užsakyta Politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo galimybių studija (toliau – galimybių studija). Galimybių studijoje buvo svarstytos kelios alternatyvos: modernizuoti veikiančią PPNSIS sukuriant trūkstamus funkcionalumus, sukurti Politinių partijų narių registrą, taip pat sukurti Politinių partijų narių registrą ir modernizuoti PPNSIS arba sukurti naujus funkcionalumus prie Lietuvos Respublikos gyventojų registro arba Juridinių asmenų registro. Galimybių studijos rezultatai parodė, kad, siekiant užtikrinti pažangių sprendimų kūrimą ir jų naudojimą teikiant inovatyvias paslaugas visuomenei, kokybiškų viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą ir atvėrimą, būtinas PPNSIS pertvarkymas į naujomis technologijomis grįstą registrą, kuriame tvarkomi politinių partijų narių duomenys turėtų prima facie galią.

2.3.2. Siekiant turėti aktualius ir teisingus politinių partijų narių duomenis, kurie galėtų būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir sukelti kitas teisines pasekmes, taip pat šiuolaikinėmis technologijomis realizuoti su politinių partijų narių sąrašų tvarkymu ir politinių partijų steigimu bei politinių partijų narių duomenų keitimu susijusius funkcionalumus, įgyvendinti politinių partijų atstovų, narių ir pareiškėjų poreikius tenkinančias elektronines paslaugas, siūlytina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8, 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-5027 nuostatomis, į POĮ projektą įtraukiant ir Politinių organizacijų registro steigimą numatančias nuostatas. Pažymėtina, kad jeigu POĮ projektas būtų priimtas iki Seimo IV (pavasario) sesijos pabaigos, Politinių organizacijų registras galėtų pradėti veikti 2025 m. sausio 1 d.

2.3.3. Kartu su teikiamu POĮ projektu turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėl juridinių asmenų likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Nepritarti

Kol nebus modernizuotas Politinių organizacijų registras, siūloma svarstyti galimybę registruoti rinkimų komitetus kaip juridinius asmenis paprastesniu būdu.

14.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.4. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. KT17-N8/2019, siūlytina POĮ projektą papildyti Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4457 nuostatomis, kuriomis siekiama patikslinti galiojančią politinių partijų veiklai finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo tvarką.

Pritarti

 

15.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

6

2

1

2.5. Dėl nevienodo privalomo narių skaičiaus ir skirtingų veiklos tikslų būtų tikslinga užtikrinti rinkimų komitetų atskyrimą nuo politinių partijų (aiškų identifikavimą, kuriai politinių organizacijų kategorijai priklauso konkretus juridinis asmuo), todėl greta kitų POĮ projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte rinkimų komiteto pavadinimui keliamų reikalavimų siūlytina numatyti, kad rinkimų komiteto pavadinime būtų žodžių junginys „rinkimų komitetas“, taip pat – kad būtų nurodoma ir atitinkama savivaldybė, kurioje komitetas dalyvauja rinkimuose.

Nepritarti

Atsiras papildomi žodžių junginiai, kurie nesuteiks jokios informacijos rinkėjui, o tik padarys sudėtingesnį ir ilgesnį pavadinimą.

16.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų preambulėje yra dėstomi to teisės akto priėmimo pagrindai, tikslai, siekiai, motyvai, tačiau POĮ projekto preambulės nuostatos yra bendrojo konstatuojamojo pobūdžio ir nenurodo nei kodėl yra priimamas atitinkamas įstatymas, nei ko tuo yra siekiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina POĮ projekto preambulę išdėstyti vadovaujantis teisingumo ministro tvirtinamose teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų reikalavimų.

Pritarti

 

17.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

24

26

2

1

5

2.8. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, siūlytina tikslinti POĮ projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir nustatant skelbimo terminą. Taip pat siūlytina tikslinti POĮ projekto 26 straipsnio 1 dalį, nurodant asmens duomenų skelbimo tikslą ir skelbtinus politinės organizacijos narių asmens duomenis.

Pritarti

 

18.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

19

1

6

2.9. POĮ projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma numatyti, kad politinių organizacijų (politinių partijų ir rinkimų komitetų) finansavimo šaltinis gali būti nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad pajamų mokesčio suma pervedama tik politinėms partijoms. Siekiant suderinti POĮ projekto nuostatas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, turėtų būti keičiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numatant, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis gali būti skiriama ne tik politinėms partijoms, bet ir rinkimų komitetams.

Pritarti

Pritarti nuostatai, kad būti keičiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas.

19.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.10. POĮ projekto 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu po Seimo rinkimų įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio nuostatas Seimas tvirtina valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams. Priėmus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, visi finansiniai ištekliai paskirstomi asignavimų valdytojams. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas, kai atsiranda poreikis skirti papildomų valstybės biudžeto asignavimų einamaisiais metais įregistruotai naujai parlamentinei politinei partijai, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą, taip pat yra nesuderinamas su valstybės biudžeto formavimo procesu ir negalėtų būti įgyvendinamas. Siūlytina POĮ projekto 21 straipsnį papildyti 7 dalimi ir numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai skiriami nuo kitų kalendorinių metų pradžios po naujos parlamentinės politinės partijos įregistravimo ir skiriami iki paskutinio pusmečio, kurio asignavimai skaičiuojami pagal Seimo rinkimų, po kurių įsteigta parlamentinė politinė partija, rezultatus, taip pat numatyti, kokiais atvejais valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas yra nutraukiamas arba asignavimai neskiriami.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

20.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.11. Atkreiptinas dėmesys, kad POĮ projektui įgyvendinti bus reikalingi registrų ir valstybės informacinių sistemų technologiniai pakeitimai: turėtų būti sukurti ir įdiegti Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) funkcionalumai, būtini naujos teisinės formos juridinius asmenims (rinkimų komitetams) įregistruoti, taip pat įdiegti JAR elektroninės paslaugos (toliau – JAREP) funkcionalumo pakeitimai, įgalinantys elektroniniu būdu JAR tvarkytojui pateikti prašymą įregistruoti rinkimų komitetą arba prašymą įregistruoti šios teisinės formos juridinio asmens pasikeitusius duomenis ir dokumentus. Pabrėžtina, kad šiuo metu PPNSIS nėra galimybės vykdyti veiksmų, kurie turės būti užtikrinti pagal POĮ projektą, nes nėra techninių galimybių registruoti skirtingų teisinių formų politinių organizacijų, nėra sukurtos integracijos į JAR, nėra galimo politinių organizacijų narių sąrašų tikrinimo pagal skirtingus kriterijus funkcijos, nėra realizuotų sąsajų su Gyventojų registru, kad būtų galima sužinoti gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje deklaravusių gyventojų skaičių. Todėl, siekiant įgyvendinti POĮ projektą, turės būti sukurti arba pakeisti PPNSIS funkcionalumai. Preliminariu JAR, JAREP ir PPNSIS tvarkytojos valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, JAR, JAREP ir PPNSIS funkcionalumų pakeitimai galėtų būti sukurti 2023 m. I-ąjį ketvirtį:

2.11.1. Norint sudaryti galimybę rinkimų komitetams dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, kaip laikiną priemonę rinkimų komitetų steigėjams tikslinga numatyti pareigą pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau nei pusę metų gyveno konkrečioje savivaldybėje.

2.11.2. Įsigaliojus POĮ projektui, bet nesukūrus naujų JAR, JAREP, PPNSIS technologinių įrankių, naujos formos juridinių asmenų (rinkimų komitetų) duomenys ir dokumentai dėl rinkimų komitetų įregistravimo JAR tvarkytojui būtų teikiami popieriniu būdu, o narių duomenų atitikties Gyventojų registro duomenims, savivaldybės gyventojų skaičiui ir kitiems reikalavimams, kurie yra keliami rinkimų komitetams, patikrinimas būtų atliekamas rankiniu būdu organizacinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į didelį savivaldybių tarybų 2019 m. rinkimuose dalyvavusių rinkimų komitetų skaičių (2019 metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 87 rinkimų komitetai, kuriuose bendras narių skaičius buvo 5991), nerealizavus techninių sprendimų gali kilti rizika, kad 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams steigiamų rinkimų komitetų registravimas ir narių patikrinimas negalės būti įgyvendinti. Todėl siūlytina nukelti nuostatų, susijusių su naujos juridinio asmens formos įsteigimu ir registravimu, įgyvendinimo terminą iki 2025 m. sausio 1 d., kai, tikėtina, bus realizuotas politinių partijų narių sąrašų tvarkymo ir partijų narių registravimo skaitmenizavimo projektas ir pradės veikti Politinių organizacijų registras.

Spręsti pagrindiniame komitete

Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose.

21.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-05-04

 

 

 

2.12. Atsižvelgiant į tai, kad POĮ projekte siūloma įtvirtinti naujos teisinės formos juridinį asmenį, būtina numatyti įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimą, reikalingą įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti. Priėmus POĮ projektą, bus būtina parengti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Taip pat turi būti parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, numatantis Teisingumo ministerijos funkcijas, susijusias su rinkimų komitetų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentų nagrinėjimu ir išvadų pateikimu JAR, bei Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1R-60 „Dėl Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektas, kad rinkimų komitetams būtų suteikta galimybė teikti savo narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Kadangi prašymai dėl steigimo dokumentų ir duomenų pakeitimų Teisingumo ministerijai teikiami pagal Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“, turi būti papildyti sąrašo nuostatai, numatant, kokius dokumentus ir duomenis rinkimų komitetai turės pateikti Teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, kad POĮ projektas teikiamas kartu su RK projektu, siūlytina nustatyti, kad POĮ projektas įsigalioja ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 1 d. Tuo atveju, jei nebus atsižvelgta į šio nutarimo 2.11.2 papunktyje teikiamą siūlymą, siekiant sudaryti realią galimybę steigti rinkimų komitetus 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams, siūlytina nustatyti išimtį ir netaikyti POĮ projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatų 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimams dėl reikalavimo būti įregistruotiems iki rinkimų likus 180 dienų.

Spręsti pagrindiniame komitete

Siūlyti pagrindiniam komitetui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose rinkimų komitetų įsteigimo terminą sutrumpinti, sudarant realias galimybes jiems dalyvauti rinkimuose.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1280  ir Komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:      

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2022-05-11

 

33

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Politinių organizacijų įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją, siūloma tikslinti 33 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Analitinis centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, kuri yra šio analitinio centro savininkė, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.“

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė