LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 205

STENOGRAMA

 

2018 m. rugsėjo 13 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ

 

 

 

PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­dė­si­me Sei­mo va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį ir pra­šom re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 73 Sei­mo na­riai.

 

15.03 val.

Įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2400 (pa­tei­ki­mas)

 

Pir­ma­sis po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2400. Kvie­čiu pa­tei­kė­ją. Ger­bia­ma A. Nor­kie­nė – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ge­ra die­na. Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, pra­šo­me frak­ci­jos var­du pu­sės va­lan­dos per­trau­kos.

PIRMININKĖ. Pra­šau?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Pu­sės va­lan­dos per­trau­kos šiuo klau­si­mu.

PIRMININKĖ. Pu­sės va­lan­dos per­trau­kos. Pra­šom bal­suo­ti dėl frak­ci­jos pra­šy­mo dėl pu­sės va­lan­dos per­trau­kos dėl įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­to.

Bal­sa­vo 68: už – 41, prieš – 18, su­si­lai­kė 9. Tai­gi pu­sės va­lan­dos per­trau­ka.

Pra­šom. K. Ma­siu­lis – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pra­šy­ti ko­le­gas, ypač iš val­dan­čių­jų, kad ne­pik­tnau­džiau­tų to­mis pu­sės va­lan­dos per­trau­ko­mis. Aš ne­su­pran­tu, kam to rei­kia.

PIRMININKĖ. Man at­ro­do, siū­ly­mas bū­tų vi­siems ne­pik­tnau­džiau­ti, ta­da ir ne­bū­tų ap­si­drau­di­mo. (Bal­sai sa­lė­je)

 

15.04 val.

Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo Nr. IX-929 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2477 (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met ki­tas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2477. Pa­tei­kė­jas – A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pri­sta­tau jums Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo 15 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Šiuo pa­kei­ti­mu sie­kia­me pail­gin­ti lai­ko­tar­pį, per ku­rį su­ren­gia­mas re­fe­ren­du­mas, jei Sei­mas pri­ima nu­ta­ri­mą dėl re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mo. Šiuo me­tu Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas lai­ko­tar­pis nuo dvie­jų iki tri­jų mė­ne­sių, tai yra la­bai trum­pas lai­ko tar­pas. Ma­ny­ti­na, kad lai­ko­tar­pio pra­tę­si­mas iki aš­tuo­nių mė­ne­sių su­da­ry­tų ge­res­nes są­ly­gas re­fe­ren­du­mui pa­si­reng­ti, tin­ka­mai su­pla­nuo­ti jam skir­tas lė­šas, pi­lie­čiai ga­lė­tų įsi­gi­lin­ti į re­fe­ren­du­mui pa­teik­tus klau­si­mus ir pa­na­šiai.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas, bet ne­ma­tau. P. Urb­šio taip pat. J. Sa­ba­taus­ko nė­ra. E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, šis įsta­ty­mas taip pat tur­būt šiek tiek sie­ja­si su re­fe­ren­du­mu, apie ku­rį mes kal­ba­me, dėl pi­lie­ty­bės ir t. t. Ar ne­ma­no­te, kad vėl­gi tas aš­tuo­nių mė­ne­sių ter­mi­nas šiek tiek per il­gas, nes toks di­de­lis šuo­lis nuo dvie­jų? Ko­kie pa­grin­di­niai ar­gu­men­tai? In­for­ma­vi­mui pa­kan­ka, už­ten­ka ir trum­pes­nio lai­ko. O jei­gu rei­kia dirb­ti su vi­suo­me­ne, to nie­kas ne­truk­do da­ry­ti ir da­bar, pa­vyz­džiui, pro­pa­guo­ti re­fe­ren­du­mo idė­ją tie­sio­giai ir pa­na­šiai, o ne įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu? Ačiū.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kaip ži­no­me, re­fe­ren­du­mu pa­pras­tai spren­džia­mi la­bai reikš­min­gi vals­ty­bei klau­si­mai ir, ma­nau, Vy­riau­sy­bė, mi­nis­te­ri­jos ir vi­sos ki­tos ins­ti­tu­ci­jos tik­rai tu­rė­tų pa­kan­ka­mai lai­ko pa­si­ruoš­ti. Aš­tuo­ni mė­ne­siai yra ga­na di­de­lis lai­ko tar­pas, su­tin­ku, gal­būt ga­li­ma jį ko­re­guo­ti, ta­čiau toks bu­vo ma­no siū­ly­mas kar­tu su dar­bo gru­pės na­riais. Mes įvai­rius va­rian­tus svars­tė­me, ta­čiau ap­si­sto­jo­me prie ši­to. Ma­nau, kad ko­mi­te­tuo­se ap­svars­čius, pa­dis­ku­ta­vus gal­būt tas skai­čius ir ga­lė­tų kis­ti, ta­čiau šiuo me­tu siū­lo­me to­kį.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Gai­lius. Pra­šom.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, jau at­sa­kė į klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. No­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš tik­rų­jų, kai ter­mi­nai di­dė­ja, di­dė­ja ir ap­im­tys, ir fi­nan­si­niai re­sur­sai tu­ri pa­di­dė­ti. Jūs ne­skai­čia­vo­te, kiek pa­di­dės, kiek rei­kės pa­pil­do­mai dau­giau lė­šų?

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pa­kei­tus ši­tą įsta­ty­mo da­lį tik­rai pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ne­rei­kės, vals­ty­bei tai nė kiek ne­kai­nuos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų, no­rin­čių pa­klaus­ti, klau­si­mus.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už. Vėl J. Sa­ba­taus­ko ne­ma­tau. Tuo­met A. Vin­kus.

A. VINKUS (LSDDF). Ma­ny­čiau, kad šis siū­ly­mas yra lo­giš­kas ir pri­im­ti­nas, nes šiuo at­ve­ju, kaip bu­vo ir klau­si­me pa­brėž­ta, že­mu­ti­nė lai­ko ri­ba nė­ra ma­ži­na­ma, pa­lie­ka­me da­bar ga­lio­jan­tį re­fe­ren­du­mo vyk­dy­mo dvie­jų mė­ne­sių lai­ko­tar­pį nuo re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mo die­nos. Ta­čiau da­bar ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me mak­si­ma­li vyk­dy­mo da­ta yra ri­bo­ja­ma tri­mis mė­ne­siais, o siū­lo­ma­me pro­jek­te, kaip ma­to­me, nu­ma­ty­ta šį ter­mi­ną pra­tęs­ti iki aš­tuo­nių mė­ne­sių. Pri­ėmus šį įsta­ty­mo spren­di­mą, dar kar­tą pa­brė­žiu, kas jau bu­vo pa­sa­ky­ta sa­lė­je, bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė tiek ins­ti­tu­ci­joms, tiek pi­lie­čiams ge­riau pa­si­reng­ti to­kiam at­sa­kin­gam įvy­kiui kaip re­fe­ren­du­mas, ku­riuo spren­džia­mi vals­ty­bės klau­si­mai. Siū­lau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Bal­suo­ja­me. Pra­šau. Bal­suo­ja­me dėl Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas.

Bal­sa­vo 78 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš – 8 ir su­si­lai­kė 18. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ir siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – spa­lio 16-oji.

 

15.10 val.

Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straips­nių, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2415ES (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš ry­ti­nio po­sė­džio mums yra li­kęs dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2415ES. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pro­jek­tą pa­teik­ti kvie­čia­me kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­rą G. An­dru­lio­nį. Pra­šom. Ir G. Bu­ro­kie­nė – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš no­rė­čiau grįž­ti prie prieš tai bu­vu­sio klau­si­mo ir pa­pra­šy­ti, kad įtrauk­tų į svars­ty­mą anks­čiau, kad ir rug­sė­jo 25 die­ną, nes ko­mi­te­tas ap­svars­tys jį ki­tą tre­čia­die­nį.

PIRMININKĖ. Jūs svars­ty­si­te ki­tą tre­čia­die­nį?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.

PIRMININKĖ. O ki­tas tre­čia­die­nis tai bus rug­sė­jo – ke­lin­ta iš­eis mums? – 17 die­na. Tai vis tiek… Ne, iš­eis… (Bal­sai sa­lė­je) Ta­da ga­li­ma 25 die­ną.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­kui.

PIRMININKĖ. Rug­sė­jo 25 die­ną. Kei­čia­me ta­da svars­ty­mo da­tą. At­si­pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du šio klau­si­mo, dėl ku­rio po­nas vi­ce­mi­nist­ras sto­vi, mes pra­šo­me per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKĖ. Šven­ta tei­sė – pra­šy­ti. Pra­šom bal­suo­ti dėl Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo per­trau­kos.

Bal­sa­vo 82: už – 36, prieš – 36, su­si­lai­kė 10. Per­trau­kai pa­kan­ka. Ačiū, vi­ce­mi­nist­re.

Kvie­čia­me Sei­mo Pir­mi­nin­ką pri­sta­ty­ti ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkę.

 

15.13 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2018-09-17–2018-09-21) – 2018 m. rug­sė­jo 18 d. (ant­ra­die­nio) ir rug­sė­jo 20 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

V. PRANCKIETIS. Ačiū už ga­li­my­bę. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkė bu­vo svars­ty­ta šian­dien Se­niū­nų su­ei­go­je. Se­niū­nų su­ei­ga jai pri­ta­rė. Yra daug klau­si­mų, ku­riuos mes jau pa­tei­kė­me, da­bar jau bus jie svars­to­mi ki­tą sa­vai­tę ir pri­ima­mi. Jei­gu tu­rė­tu­mė­te klau­si­mų man dėl dar­bo­tvarkės, ma­lo­niai pra­šom.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą. Klau­sian­čių nė­ra.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti tei­kia­mai sa­vai­tės dar­bo­tvarkei? Ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke.

Tai­gi pu­sės va­lan­dos per­trau­ka, pa­pra­šy­ta dėl Am­nes­ti­jos įsta­ty­mo, dar ne­pra­ėjo. Ki­to mi­nist­ro ne­tu­ri­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ger­bia­mie­ji. Pa­reiš­ki­mų ir­gi nie­kas ne­no­ri da­ry­ti? Net N. Pu­tei­kis ne­tu­ri.

15 mi­nu­čių per­trau­ka. Bū­tų bu­vęs Au­to­rių tei­sių įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas, pa­pra­šė­te pu­sės va­lan­dos per­trau­kos, ko­le­gos.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me už­im­ti vie­tas, 15 mi­nu­čių per­trau­ka bai­gė­si. Tę­sia­me po­sė­dį.

 

15.30 val.

Įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2400 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pus­va­lan­džio per­trau­kos bu­vo pra­šy­ta dėl dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mo – įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­to Nr. XIIIP-2400. Pra­dė­si­me jo pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Į tri­bū­ną kvie­čiu R. Kar­baus­kį. Pra­šom.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pa­sa­ky­ti, kad am­nes­ti­jos ak­to iš­lei­di­mo tei­se Lie­tu­vos sei­mai nau­do­jo­si sep­ty­nis kar­tus. Da­bar yra pa­siū­ly­mas skelb­ti am­nes­ti­ją. Vėl­gi pro­jek­te yra iš­dės­ty­ta, ku­rių ka­te­go­ri­jų įka­lin­tie­siems, t. y. nu­teis­tie­siems.

Ši­tas pro­jek­tas, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, tu­rė­tų spręs­ti tris pa­grin­di­nius klau­si­mus. Am­nes­ti­jos pri­tai­ky­mas mo­ti­noms, au­gi­nan­čioms ne­pil­na­me­čius vai­kus, bei be­si­lau­kian­čioms mo­ti­noms lems, kad jos, iš­ėju­sios į lais­vę, ga­lės rū­pin­tis sa­vo vai­kais. Am­nes­ti­ja pa­ge­rins pa­gy­ve­nu­sio am­žiaus žmo­nių ir ne­ga­lią tu­rin­čių ka­li­nių gy­ve­ni­mą. Vėl­gi jie tu­rės ga­li­my­bę lais­vė­je rū­pin­tis ir li­ga, ir sa­vo oria se­nat­ve. Taip pat ti­ki­ma­si, kad ne­pil­na­me­čiai nu­teis­tie­ji ga­lės grei­čiau in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę, tu­rės ge­res­nes mo­ky­mo­si, ug­dy­mo są­ly­gas.

Ko­kių nors nei­gia­mų pa­sek­mių ši­tas pro­jek­tas ne­tu­rė­tų tu­rė­ti. Ga­liu at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Pir­mo­ji klau­sia M. Na­vic­kie­nė. Nė­ra. Tuo­met A. Bi­lo­tai­tė. Pra­šom.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ži­no­ma, kad jau yra ne kar­tą tai­ky­ta am­nes­ti­ja Lie­tu­vo­je. Kaip ro­do 2002 me­tų prak­ti­ka, nu­teis­tų­jų bu­vo su­ma­žin­ta 39 %, ta­čiau ne­tru­kus vėl pa­si­pil­dė įka­li­ni­mo įstai­gos 32 % nu­teis­tų­jų, ku­rių dau­gu­ma bu­vo tie pa­tys am­nes­tuo­ti žmo­nės. Vie­nas klau­si­mas, kaip jūs įsi­vaiz­duo­jate, ar taip ne­at­si­tiks, ar tos pro­ble­mos bus spren­džia­mos? Ir ki­tas klau­si­mas yra su­si­jęs su tuo, kad, ži­no­ma, iš­eis į lais­vę 300–400 žmo­nių ir jais tu­rės rū­pin­tis pro­ba­ci­jos tar­ny­bų žmo­nės. Kaip ži­no­me, šiuo me­tu yra vyk­do­ma re­or­ga­ni­za­ci­ja, ir klau­si­mas ky­la, ar tik­rai pro­ba­ci­jos tar­ny­bo­je dir­ban­tys žmo­nės tu­rės re­sur­sų ir ga­li­my­bių tais žmo­nė­mis pa­si­rū­pin­ti?

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). La­bai ačiū. Iš tik­rų­jų Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba bus pa­jė­gi tai­ky­ti am­nes­tuo­tie­siems pro­ba­ci­ją. Tai pir­mas, ką aš ži­nau.

Ki­tas da­ly­kas, šian­dien pa­sa­ky­ti, ku­ris as­muo bū­tų lin­kęs į pa­kar­to­ti­nį nu­si­kal­ti­mą, la­bai sun­ku, bet iš ki­tos pu­sės pa­žiū­rė­ki­me, ko­kias ka­te­go­ri­jas nu­teis­tų­jų ši­ta am­nes­ti­ja pa­lie­čia. Vėl­gi, ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­te­ris. Iš 6 tūkst. ka­lin­čių­jų, jei­gu aš ne­klys­tu, apie 400 tė­ra mo­te­rų.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ne­pil­na­me­čius ir apie ne­įga­lius žmo­nes, ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nes tam tik­rų ka­te­go­ri­jų… Aš ne­no­riu skai­ty­ti da­bar to, kas yra teks­te, jūs tai ma­to­te. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tai yra tos ka­te­go­ri­jos nu­teis­tų­jų, kur ga­li­ma ti­kė­tis, kad dau­ge­lis jų tik­rai ne­grįš į įka­li­ni­mo įstai­gas dėl pa­kar­to­ti­nio nu­si­kal­ti­mo. Kiek aš at­si­me­nu, anks­tes­nių am­nes­ti­jų ap­im­tys bu­vo di­des­nės ir pa­lie­tė kiek ki­to­kias ka­te­go­ri­jas nu­teis­tų­jų.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Anu­šaus­kas. Ne­ma­tau sa­lė­je. Tuo­met G. Skais­tė. Pra­šom.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). No­rė­jau pa­klaus­ti, ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie tei­si­nin­kų ko­men­ta­rus, ypač kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tus, kad, na, pa­žei­džia ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą? Ir ar pla­nuo­ja­te pro­jek­tą ko­re­guo­ti, ar vis dėl­to lai­ky­si­tės sa­vo nuo­mo­nės, kad vis­kas yra ge­rai, kaip už­re­gist­ruo­ta?

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas aiš­kiai pa­dir­bės su to­mis iš­va­do­mis, ku­rios yra pa­teik­tos, aš tik pa­sa­ky­siu vie­na. Ren­giant ši­tą pro­jek­tą bu­vo at­si­žvel­gia­ma į įsta­ty­mų pro­jek­tus, tuos sep­ty­nis, ku­rie bu­vo pri­ima­mi ši­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sei­mų, ir ta­da jo­kių pa­sta­bų – nei iš Kon­sti­tu­ci­jos spe­cia­lis­tų, nei iš Tei­sės de­par­ta­men­to – ne­bu­vo duo­da­ma. Mus šiek tiek nu­ste­bi­no kaip tei­kė­jus, kad yra ši­to­kių abe­jo­nių, ku­rių anks­čiau nie­ka­da ne­bu­vo, bet bet ku­riuo at­ve­ju ši­tą dar­bą tu­rės at­lik­ti ko­mi­te­tas, prieš svars­ty­mą mes gau­si­me iš­va­das.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų tur­būt kon­tro­ver­siš­ki klau­si­mai, nes Lie­tu­vo­je įdo­miai pa­si­sa­ko ne­ma­žai žmo­nių dėl mir­ties baus­mės. Ne­at­si­me­nu, kaip jūs pa­si­sa­ky­da­vo­te dėl mir­ties baus­mės grą­ži­ni­mo, da­bar toks gai­les­tin­gu­mas su­sie­tas ne su Lie­tu­vos šimt­me­čiu, bet kaž­ko­dėl su po­pie­žiaus vi­zi­tų da­to­mis ir po­pie­žiaus vi­zi­tu. Gal­būt tei­sin­giau bū­tų bu­vę šiuo at­ve­ju dau­giau sie­ti su vals­ty­bės rei­ka­lais ne­gu su Baž­ny­čia ir ti­kė­ji­mu, nors tai ir glau­du, bet gal­būt… Kaip čia pa­sa­kius, jei­gu iš­ėjęs ka­li­nys pa­da­rys daug ne­ge­rų da­ly­kų, vėl­gi ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai su­pras­ta.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs pro­jek­tą skai­tė­te? Bū­tent ten pir­miau­sia šne­ka­ma apie Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­tį ir kar­tu pa­mi­ni­mas po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas. Šiuo at­ve­ju, man at­ro­do, mes tu­ri­me tą pa­čią nuo­mo­nę. La­bai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jei­gu mes klau­sia­me, tai mums kaž­kas ne­aiš­ku, ne­rei­kia sa­ky­ti: ačiū jums, nes kam ta­da iš vi­so tas klau­si­nė­ji­mo žan­ras? Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti: yra pa­kan­ka­mai daug Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, kaip jūs ver­ti­na­te tas pa­sta­bas? Gal­būt šiek tiek pa­si­kar­to­siu, nes te­ko bū­ti ne vie­no­je Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo by­lo­je, at­sto­vau­ti Sei­mui ir dėl ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po. Ar bū­tent ši­tas siū­ly­mas ne­pa­žei­džia ben­dros ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po nuo­sta­tos? La­bai ačiū.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pir­miau­sia vi­sus mū­sų de­par­ta­men­to siū­ly­mus nag­ri­nės ko­mi­te­tas. Ki­ta ver­tus, jei­gu šne­kė­tu­me apie Kon­sti­tu­ci­ją, ma­ne šiek kiek ste­bi­na tai, kad sep­ty­niuo­se anks­tes­niuo­se at­ve­juo­se, ku­rie bu­vo ana­lo­giš­ki, to­kios grės­mės ne­bu­vo įžvelg­ta. Pa­pras­čiau­siai aš ma­nau, kad mū­sų ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te at­liks sa­vo dar­bą, ir mes gu­si­me jų iš­va­das.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, kaip ži­no­ma, vi­suo­me­nė vi­są lai­ką bai­mi­na­si, kad į lais­vę bus iš­lei­džia­mi vi­so­kie pa­vo­jin­gi nu­si­kal­tė­liai, re­ci­dy­vis­tai ir pa­na­šiai. Ar pa­gal šį įsta­ty­mą to­kie žmo­nės iš­eis? Ko­kie yra jū­sų siū­ly­mai, kaip to iš­veng­ti ir pa­na­šiai.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pa­si­kar­to­siu, kad iš tik­rų­jų Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė tai­ky­ti pro­ba­ci­ją. Ki­tas da­ly­kas, kad ka­li­niai nė­ra pa­lei­džia­mi pa­gal są­ra­šą. Kiek­vie­nas kon­kre­tus at­ve­jis yra nag­ri­nė­ja­mas Am­nes­ti­jos ko­mi­si­jos, ku­ri yra su­da­ro­ma, ir tai ne­įvyks­ta tą pa­čią die­ną ir t. t. Jei­gu žmo­gus įka­li­ni­mo įstai­go­je yra pa­da­ręs tam tik­rų nu­si­žen­gi­mų ir t. t., jis tik­rai ne­bus am­nes­tuo­ja­mas, nors jis pa­pul­tų pa­gal tuos straips­nius, ku­riems tai­ko­ma am­nes­ti­ja. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad mes čia grės­mių tik­rai ne­su­ku­ria­me, ir la­bai ti­kiuo­si, kad tie žmo­nės, ku­rie iš­eis į lais­vę, pa­pil­dys mū­sų dir­ban­čių­jų gre­tas ir žmo­nių, ku­rie iš tik­rų­jų rū­pi­na­si sa­vo šei­ma taip, kad už­au­gi­na są­ži­nin­gus ir ge­rus vai­kus. Ti­kiuo­si, kad taip ir at­si­tiks, nes tam mes ir siū­lo­me am­nes­ti­ją, kad tie žmo­nės rū­pin­tų­si sa­vo vai­kais, gy­ven­tų mū­sų ben­druo­me­nė­je nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, su­pras­tų sa­vo pa­da­ry­tas klai­das ir ga­lė­tų jas iš­tai­sy­ti.

O kad ši­ta­me siū­ly­me bu­vo mi­ni­mas ir po­pie­žius Pran­ciš­kus, vėl rei­kia pa­sa­ky­ti, kad jis la­bai daž­nai kal­ba apie tai, kad mes tu­ri­me bū­ti at­lai­dūs tiems žmo­nėms, ku­rie da­ro klai­das. Ir šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie tas nu­teis­tų­jų ka­te­go­ri­jas, ku­rių straips­niai, pa­gal ku­riuos jie teis­ti, daž­nu at­ve­ju ga­li bū­ti ver­tin­ti­ni kaip klai­da, ku­rią žmo­gus pri­pa­žįs­ta, ir jie no­ri iš­tai­sy­ti ją sa­vo gy­ve­ni­me, ne­be­kar­to­ti jos.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tie­sų, kal­bant apie ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą, ypač mo­te­rų at­žvil­giu, ma­nau, yra aki­vaiz­du, kad tik mo­te­rys ga­li bū­ti nėš­čios, ir mes tai pui­kiai su­pran­ta­me. Ly­giai taip pat Lie­tu­vo­je yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kad vėl tos pa­čios mo­te­rys įka­li­ni­mo įstai­go­se augi­na vai­kus, vai­kai ne­ka­li su tė­vais. Ma­nau, ma­to­me ga­na daug skir­tu­mų. Bet gal jūs ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti ki­tas gru­pes, ku­rias iš­sky­rė­te, tie­siog pa­ko­men­tuo­ti, ko­dėl jas taip pat iš­sky­rė­te?

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš tru­pu­tį pa­čio­je pra­džio­je var­di­nau tas gru­pes. Ne­pil­na­me­čiai, ne­įga­lūs as­me­nys, pa­gy­ve­nu­sio am­žiaus as­me­nys, nėš­čios mo­te­rys ir t. t., tos gru­pės, ku­rių bu­vi­mas įka­li­ni­mo įstai­go­se, ypač iš vie­šo­sios erd­vės ži­nant tą si­tu­a­ci­ją, kad mes šian­dien ne­už­tik­ri­na­me sau­gu­mo, net mū­sų ka­lin­čių­jų sau­gu­mo ne­su­ge­ba­me už­tik­rin­ti įka­li­ni­mo įstai­go­se… Iš tik­rų­jų tai yra ta ka­te­go­ri­ja žmo­nių, ku­rie pir­miau­sia ga­li bū­ti tie as­me­nys, jei­gu gal­vo­tu­me vien jau apie jų sta­tu­są, am­žių ir t. t., ku­rie ga­li tą ga­li­my­bę, am­nes­ti­ją, pri­im­ti kaip gy­ve­ni­mo do­va­ną grįž­ti į tą ben­druo­me­nę ir sa­vo spren­di­mus gy­ve­ni­me, ir sa­vo klai­das tai­sy­ti kar­tu su mu­mis kas­dien dirb­da­mi dar­be ar­ba, sa­ky­ki­me, už­si­im­da­mi vi­suo­me­ni­ne veik­la ar au­gin­da­mi vai­kus.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Nor­kie­nė.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Sa­ky­ki­te, gal jums ren­giant šį pro­jek­tą te­ko su­si­pa­žin­ti ir su anks­tes­nė­mis am­nes­ti­jo­mis, ko­kie as­me­nys bū­da­vo pa­lei­džia­mi ta­da? Ka­dan­gi da­bar sa­lė­je ky­la to­kių nuo­gąs­ta­vi­mų, kad siū­lo­te kaž­ką la­bai ra­di­ka­laus. Ačiū.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jau mi­nė­jau at­sa­ky­da­mas į klau­si­mus anks­čiau, kad šis pro­jek­tas reng­tas re­mian­tis anks­tes­nių am­nes­ti­jų at­ve­jais. Kaip jau mi­nė­jau, šiek tiek ste­bi­na to­kio pa­ties pro­jek­to vi­siš­kai skir­tin­gas ver­ti­ni­mas. Anks­tes­nių sei­mų spren­di­mų at­žvil­giu ne­bu­vo šne­ka­ma apie Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mus ar­ba kaž­ką pa­na­šaus. Aš ma­nau, kad vėl­gi Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te tie da­ly­kai bus ap­tar­ti. Ga­liu nu­ra­min­ti bet ku­rį iš mū­sų, jei­gu bus krei­pi­ma­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, jei­gu at­si­ras, kas kreip­sis dėl to, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­aiš­kins, at­sa­kys ir t. t. Nors aš abe­jo­ju, ar čia bū­tų pa­grin­do kreip­tis, nes ta­da kil­tų klau­si­mas dėl to, o kaip at­si­ti­ko ki­tus sep­ty­nis kar­tus?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Mo­ty­vai dėl tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. E. Va­rei­kis kal­ba už. Pra­šom.

E. VAREIKIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Aš kal­bė­siu kaip žmo­gus, ku­ris jau daug me­tų ben­drau­ja, drau­gau­ja su to­kia or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri va­di­na­si „Ka­li­nių glo­bos drau­gi­ja“. Šio­je drau­gi­jo­je bū­da­mas, ben­drau­da­mas su žmo­nė­mis, kar­tais skai­ty­da­mas jiems to­kias mė­gė­jiš­kas pa­skai­tas, aš ma­tau, kad to­je Lie­tu­vos nu­teis­tų­jų sis­te­mo­je iš tik­rų­jų yra la­bai daug bė­dų. Yra žmo­nių, ku­rie iš tik­rų­jų, kaip sa­kė pro­jek­to pri­sta­ty­to­jas, tie­siog su­kly­du­sių, yra žmo­nių, ku­rie la­bai ge­rai su­pran­ta, ką jie pa­da­rė, bet for­ma­liai jiems pa­gel­bė­ti yra sun­ku. Tam tik­ri for­ma­lūs spren­di­mai yra la­bai kie­ti ir jiems ga­li pa­gel­bė­ti tik am­nes­ti­jos at­ve­jai. Tik­rai mes, pri­tai­ky­da­mi am­nes­ti­ją, ga­li­me kai ku­riems žmo­nėms su­da­ry­ti ga­li­my­bę ne to­liau bū­ti už gro­tų, bet su­teik­ti šan­są jiems iš­ei­ti ir pa­sveik­ti. Ma­nęs klau­sia žmo­nės, o ko­dėl Skan­di­na­vi­jo­je to­kie kom­for­ta­bi­lūs ka­lė­ji­mai, o Lie­tu­vo­je to­kie blo­gi? At­sa­ky­mas yra la­bai aiš­kus. Skan­di­na­vai ma­no, kad tas žmo­gus, ku­ris pa­kliū­va į ka­lė­ji­mą, yra so­cia­li­nis li­go­nis ir jį rei­kia gy­dy­ti ir ga­li­ma iš­gy­dy­ti. Pas mus ma­no, kad žmo­gus, pa­kliu­vęs į ka­lė­ji­mą, tu­ri bū­ti at­skir­tas nuo vi­suo­me­nės ir kuo šiurkš­čiau su juo elg­sie­si, tuo bus sma­giau. Tai­gi to rei­kia veng­ti.

O dėl to, ar rei­kia am­nes­ti­ją pri­tai­ky­ti prie šven­tės ar prie ko­kio… ži­no­ma, prie šven­tės pri­tai­kius tiems žmo­nėms dar su­tei­kia­mas kaž­koks šan­sas ži­no­ti, ko­dėl ta­ve iš­lei­do. Net Šven­ta­ja­me Raš­te nu­si­kal­tė­lį iš­lei­do per šven­tes. Gal ne tą iš­lei­do, ku­rį rei­kė­jo, bet iš­lei­do. Aš pri­ta­riu šiam pro­jek­tui ir siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – A. Bi­lo­tai­tė. Pra­šom.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tik­rai su­pran­ta­ma, kad šiuo pro­jek­tu yra sie­kia­ma iš­lais­vin­ti so­cia­liai jaut­rias gru­pes, ta­čiau į tuos du ar­gu­men­tus man vis dėl­to nė­ra at­sa­ky­ta. Pir­mas da­ly­kas, kad anks­tes­nės am­nes­ti­jos, ku­rios bu­vo pri­tai­ky­tos, pa­ro­dė, kad tie žmo­nės, ku­riems pri­tai­ko­ma am­nes­ti­ja, po kiek lai­ko vėl grįž­ta į įka­li­ni­mo įstai­gą. Ant­ras da­ly­kas su­si­jęs su Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba, nes te­ko kreip­tis į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją ir klaus­ti, ar su­ge­bės Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba pa­si­rū­pin­ti tais žmo­nė­mis. Kaip ma­to­me iš tos si­tu­a­ci­jos, iš tu­ri­mų re­sur­sų, si­tu­a­ci­ja neat­ro­do ge­rai, ir var­gu ar bus įma­no­ma pa­si­rū­pin­ti, nes re­sur­sų trūks­ta. Tai yra dar kur pa­dir­bė­ti, kad bū­tų ga­li­ma pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ko­le­gos, ar­gu­men­tai iš­sa­ky­ti. Pra­šom bal­suo­jant ap­si­spręs­ti dėl įsta­ty­mo „Dėl am­nes­ti­jos ak­to“ pro­jek­to Nr. XIIIP-2400.

Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už – 64, prieš – 4, su­si­lai­kė 25. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – spa­lio 9 die­na.

S. Jo­vai­ša – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą taip pat pri­myg­ti­nai pra­šy­čiau įvar­din­ti. No­rė­čiau re­pli­ką po bal­sa­vi­mo dar.

PIRMININKĖ. Jūs siū­lo­te pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu įtrauk­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą?

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, taip bū­ti­nai.

PIRMININKĖ. Ar su­tin­ka­me? Ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Da­bar re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. No­rė­čiau ger­bia­mam Ra­mū­nui (kal­ba te­le­fo­nu, aiš­ku), kad gai­les­tin­gu­mas tu­ri bū­ti su žen­klu „ly­gu“ ly­gia­tei­siš­ku­mui. Ma­ny­čiau, kad šis pro­jek­tas nė­ra vi­siš­kai vy­kęs, yra tam tik­ras ra­cio­na­lus grū­das, bet ne­vi­siš­kai. Rei­kė­tų, ko ge­ro, vi­siems su­teik­ti ko­kią nors am­nes­ti­jos ga­li­my­bę – ar po 100 die­nų nubrauk­ti nuo baus­mės, iš­sky­rus tuos, ku­rie įka­lin­ti iki gy­vos gal­vos, ar po me­tus, bet vi­siems vie­no­dai. Ma­ny­čiau, kad Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas nag­ri­nės ši­tą klau­si­mą tru­pu­tį ki­tu as­pek­tu, ir gal dar bus ki­tų pa­siū­ly­mų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Bai­gė­me su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu.

 

15.48 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos kon­ven­ci­jos pa­kei­ti­mų pro­to­ko­lų rati­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2472 (pa­tei­ki­mas)

 

Ima­mės dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mo – įsta­ty­mo „Dėl Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos kon­ven­ci­jos pa­kei­ti­mų pro­to­ko­lų ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2472. Kvie­čia­me su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą R. Ma­siu­lį. Pra­šom, mi­nist­re.

R. MASIULIS. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pri­sta­tau klau­si­mą dėl Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos kon­ven­ci­jos pa­kei­ti­mų pro­to­ko­lų ra­ti­fi­ka­vi­mo. Pro­jek­to tiks­las yra ra­ti­fi­kuo­ti Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos kon­ven­ci­jos 50 straips­nio A da­lies pa­kei­ti­mo pro­to­ko­lą, pri­im­tą 2016 m. spa­lio 6 d. Mon­re­a­ly­je, ir Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos kon­ven­ci­jos 56 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­to­ko­lą, pri­im­tą taip pat to­je pa­čio­je vie­to­je tuo pa­čiu me­tu. Pro­to­ko­lais nu­ma­to­ma pa­di­din­ti Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Val­dy­mo or­ga­nų ta­ry­bos ir Oro na­vi­ga­ci­jos ko­mi­si­jos na­rių skai­čių. Ta­ry­bos na­rių skai­čius di­di­na­mas nuo 36 iki 40, o Oro na­vi­ga­ci­jos ko­mi­si­jos na­rių skai­čius di­di­na­mas nuo 19 iki 21.

 Šiuos pa­kei­ti­mus pa­ska­ti­no iš­au­gęs Tarp­tau­ti­nės ci­vi­li­nės avia­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos na­rių skai­čius ir sie­kis ge­riau su­ba­lan­suo­ti at­sto­va­vi­mą vals­ty­bėms ta­ry­bo­je bei Oro na­vi­ga­ci­jos ko­mi­si­jo­je. Šie pa­kei­ti­mai su­tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ga­li­my­bę tu­rė­ti dau­giau įta­kos ta­ry­bo­je pri­ima­miems spren­di­mams per cen­tri­nę Eu­ro­pos ro­ta­ci­nę gru­pę, ku­rios na­re Lie­tu­vos Res­pub­li­ka ta­po 2014 me­tais. Taip pat di­dė­ja ti­ky­bė Lie­tu­vos Res­pub­li­kai at­ei­ty­je bū­ti iš­rink­tai į ta­ry­bą, nes ji au­ga ir gal­būt Lie­tu­va ka­da nors bū­tų iš­rink­ta. Pa­tvir­tin­ti, ra­ti­fi­kuo­ti šį pro­to­ko­lą nie­ko ne­kai­nuo­ja, o gal­būt ka­da nors bus vals­ty­bei nau­din­ga. Tai­gi siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me už pa­tei­ki­mą. Jū­sų pa­klaus­ti nė­ra no­rin­čių. Ko­le­gos, gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Siū­lo­ma pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu skir­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą, pa­pil­do­mas ne­nu­ma­to­mas. Svars­ty­mo da­ta – spa­lio 11-oji.

 

15.50 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių narių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės oro su­si­sie­ki­mo su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ projek­tas Nr. XIIIP-2483 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės oro su­si­sie­ki­mo su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2483. Pra­šom, mi­nist­re, pa­teik­ti.

R. MASIULIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pri­sta­tau ki­to do­ku­men­to ra­ti­fi­ka­vi­mą. Po la­bai il­gų de­ry­bų Eu­ro­pos Są­jun­ga ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos su­si­ta­rė dėl oro su­si­sie­ki­mo su­si­ta­ri­mo, kad vi­sų šių ša­lių oro kom­pa­ni­jos tu­rė­tų tei­si­nę ga­li­my­bę iš ki­tų ša­lių vyk­dy­ti skry­džius. Mū­sų ša­liai tai ir­gi bū­tų nau­din­ga ir tie mū­sų oro ve­žė­jai, ku­rie yra, jie ga­lė­tų iš tų ša­lių… jie tie­siog tu­rė­tų pla­tes­nes ver­slo ga­li­my­bes. Be abe­jo, mums gal­būt bū­tų ir­gi nau­din­ga, gal kas nors no­rė­tų ir iš Lie­tu­vos vyk­dy­ti dau­giau ve­ži­mų.

Tai­gi su Ame­ri­ka mes pa­tys dvi­ša­lės su­tar­ties ši­to­je sri­ty­je ne­tu­rė­jo­me. Kaip tik šiuo nuta­ri­mu ga­lė­tu­me ra­ti­fi­kuo­ti ir at­ver­ti ver­slo ga­li­my­bes mū­sų oro ve­žė­jams. Prie šio su­si­ta­ri­mo tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir JAV pri­si­jun­gė ir Is­lan­di­ja, ir Nor­ve­gi­ja, ir tai yra su­si­ta­ri­mas tarp vi­sų ke­tu­rių ša­lių. Tai­gi ka­dan­gi vals­ty­bei tai pa­kenk­ti ne­ga­li, ga­li bū­ti tik nau­din­ga, siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Vėl­gi klau­sian­čių nė­ra. Ko­le­gos, ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me? Dė­ko­ju. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų, pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta – spa­lio 11-oji.

 

15.52 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės pa­pil­do­mo su­si­ta­ri­mo dėl Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės oro su­si­sie­ki­mo su­si­ta­ri­mo tai­ky­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2484 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės pa­pil­do­mo su­si­ta­ri­mo dėl Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių, Is­lan­di­jos ir Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės oro su­si­sie­ki­mo su­si­ta­ri­mo tai­ky­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2484. Pra­ne­šė­jas – mi­nist­ras R. Ma­siu­lis. Pra­šom.

R. MASIULIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pir­mu pri­sta­ty­mu kaip tik vis­ką abiem klau­si­mais pri­sta­čiau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sian­čių taip pat nė­ra. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta – ta pa­ti spa­lio 11-oji.

 

15.53 val.

Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 3, 41, 5, 61, 7, 71, 9, 10, 14, 23, 231, 24, 25, 26, 28, 29, 301, 302, 303, 304, 33 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo, Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 241, 242, 243, 244, 251, 252, 291, 292, 293, 294, 295, 296, 297 ir 298 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2205ES, Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. XIII-992 2 ir 4 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2206 (pa­tei­ki­mas)

 

Kom­plek­si­nis 2-7.1 ir 2-7.2 klau­si­mas – Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so dau­ge­lio strai­p­s­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo bei pa­pil­dy­mo kai ku­riais straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2205 ir Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo 2 ir 4 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2206. Pra­šom, mi­nist­re, pa­teik­ti.

R. MASIULIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pri­sta­ty­ti pri­im­ti Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Tei­kia­mais Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu ir Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma įtvir­tin­ti na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je iš da­lies at­skir­tą vie­šo­sios ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros val­dy­mo mo­de­lį, taip pat už­tik­rin­ti, kad vie­šo­ji ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ra ir ke­lei­vių bei kro­vi­nių ve­ži­mo tran­zi­tu ge­le­žin­ke­lių trans­por­tu pa­slau­gos bū­tų ap­sau­go­tos nuo grės­mę na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams ga­lin­čių kel­ti ri­zi­kos veiks­nių.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ šian­dien vei­kia kaip ver­ti­ka­liai in­teg­ruo­ta vie­na įmo­nė, ku­rios vi­du­je, pa­čios įmo­nės vi­du­je, yra ir Ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros di­rek­ci­ja, ir Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­ja, ir Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­ja. Eu­ro­pos Są­jun­gos ket­vir­ta­ja­me ge­le­žin­ke­lių pa­ke­te rei­ka­lau­jama, kad bū­tų tam tik­ras ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros at­sky­ri­mas nuo mo­ti­ni­nės įmo­nės. Tu­ri­me tei­si­nin­kų iš­va­das, kad Lie­tu­va šian­dien to at­sky­ri­mo ne­vyk­do ir ga­li­me gau­ti dėl pa­žei­di­mo nuo­bau­dą, to­dėl bu­vo svars­to­mi vi­si re­for­mos va­rian­tai, ko­kios „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ val­dy­mo for­mos tu­rė­tų bū­ti. Ap­si­spren­dė­me, kad pa­ti re­for­ma tu­rė­tų bū­ti mi­ni­ma­li, nes tam, kad iš­sau­go­tu­me „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ fi­nan­si­nį at­spa­ru­mą, mes tu­ri­me kon­ku­ruo­ti su ver­ti­ka­liai in­teg­ruo­tais Ry­tų kai­my­ni­ų, tiek Bal­ta­ru­si­jos, tiek Ru­si­jos, ge­le­žin­ke­liais, taip pat ir dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų tu­ri­me tu­rė­ti kuo stip­res­nę na­cio­na­li­nę įmo­nę, kad tos kon­ku­ren­ci­jos ji­nai ne­pra­lai­mė­tų ir to­kiu bū­du ne­su­sil­pnin­tų mū­sų vals­ty­bės, nes mes tu­ri­me Ka­li­ning­ra­do tran­zi­tą, ku­rį pri­va­lo už­tik­rin­ti vals­ty­bi­nė įmo­nė.

Tai­gi pa­si­rin­ko­me pa­tį mi­ni­ma­liau­sią re­for­mos va­rian­tą ir jį pa­si­rin­ko­me pa­gal vo­kie­čių mo­de­lį. Eu­ro­po­je yra daug vals­ty­bių, ku­rios yra pa­si­rin­ku­sios dar ir griež­tes­nį at­sky­ri­mo mo­de­lį – vi­siš­ką su­skal­dy­mą. Mū­sų skai­čia­vi­mu, tai pa­di­din­tų dar ir kaš­tus 10 %, be to, dau­ge­lis tų ša­lių ne­tu­ri to­kių ry­ti­nių kai­my­nių, ko­kias tu­ri­me mes. Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja, Len­ki­ja, Lat­vi­ja, mū­sų kai­my­nai, yra pa­si­rin­kę to­kį pa­tį vo­kiš­ką mo­de­lį, ko­kį siū­lo­me ir mes, kad „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ bū­tų pe­ror­ga­ni­zuo­ja­mi į hol­din­gą, kai at­ski­ros įmo­nės val­dy­bų tie­sio­giai ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­rą, taip pat kro­vi­nių ve­ži­mą ir ke­lei­vių ve­ži­mą To­kiu bū­du ne tik ati­tik­tu­me Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mą, kad ir mi­ni­ma­liai, bet ati­tik­tu­me, iš­lai­ky­tu­me fi­nan­si­nį stip­ru­mą, taip pat ir pa­di­din­tu­me pa­čios įmo­nės skaid­ru­mą, nes su­skai­dy­mas į at­ski­rus ju­ri­di­nius vie­ne­tus pri­vers­tų juos tu­rė­ti at­ski­ras fi­nan­si­nes ata­skai­tas, jos bū­tų at­ski­rai au­di­tuo­ja­mos, tai pri­si­dė­tų prie įmo­nės skaid­ru­mo.

La­bai svar­bus fak­tas, kad po šio at­sky­ri­mo pa­grin­di­nė in­fra­struk­tū­ra, pa­grin­di­nis ge­le­žin­ke­lių tur­tas vis tiek tu­ri lik­ti vals­ty­bės nuo­sa­vy­be, pa­ve­dant „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“ juos tik val­dy­ti, kaip yra iki šiol, o jei­gu api­ben­dri­nus, tur­to par­da­vi­mui, įmo­nių par­da­vi­mui ir to­liau bus tai­ko­mi tie pa­tys griež­ti rei­ka­la­vi­mai, ko­kius mes tu­ri­me šian­dien.

Daž­nai gir­di­me iš opo­nuo­jan­čių­jų šiai re­for­mai, kad gal­būt tiks­las yra pri­va­ti­zuo­ti šias įmo­nes. At­sa­kau, kad to­kio tiks­lo nė­ra. Tiks­las yra ati­tik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mą, pa­di­din­ti skaid­ru­mą, o ko­kius sau­gik­lius, jau kar­tu su­gal­vo­si­me, gal tu­rės pa­siū­ly­mų Sei­mo na­riai, kaip dar la­biau ap­sun­kin­ti ar par­da­vi­mą, ar tur­to ap­sau­gą, mes mie­lai su­tik­si­me, nes su­pran­ta­me, kad es­mi­nė ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ra, vie­šo­ji ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ra yra stra­te­gi­nis vals­ty­bės tur­tas ir jis tu­ri bū­ti ap­sau­go­tas. Ka­dan­gi įmo­nė bus pa­da­lin­ta ir at­skir­tos at­ski­ros įmo­nės, kaip ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros, kro­vi­nių ve­ži­mo įmo­nė ir ke­lei­vių ve­ži­mo, to­dėl ir pra­šo­me pra­plės­ti Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mą, įtrauk­ti ir ši­tas įmo­nes. Šian­dien „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ yra įra­šy­ti kaip vie­na įmo­nė, ka­dan­gi bus dau­giau įmo­nių pa­va­di­ni­mų, tai, aiš­ku, tą Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo įsta­ty­mą rei­kė­tų mo­di­fi­kuo­ti pra­ple­čiant są­ra­šą tų, ku­rie į jį pa­kliū­na, nes at­si­ran­da dau­giau įmo­nių. Svar­bus fak­tas yra tas, kad nei vals­ty­bės, nei sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų ne­rei­kės.

Šios Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vos nuo­sta­tos į na­cio­na­li­nę tei­sę tu­ri bū­ti per­kel­tos iki šių me­tų gruo­džio 24 die­nos, to­dėl siek­da­mi iš­veng­ti ri­zi­kos mes no­rė­tu­me pa­pra­šy­ti Sei­me svar­s­ty­ti šį klau­si­mą sku­bos tvar­ka. Taip pat svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ir Vals­ty­bės kon­tro­lė bu­vo pa­tei­ku­si re­ko­men­da­ci­jas bū­tent skaid­riau val­dy­ti „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“, at­ski­riant įmo­nes, kaip ir bu­vo pa­siū­ly­ta. Taip pat šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu at­sa­ky­tu­me, at­si­liep­tu­me į Vals­ty­bės kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­jas. Gal to­kia es­mė, aš tų de­ta­lių ne­skai­ty­siu. Siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri klaus­ti ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­ras su­skal­dy­ti į at­ski­ras įmo­nes jau ne pir­mi me­tai ir tos kal­bos tur­būt ne tuš­čiai gi­mu­sios dėl pri­va­ti­za­vi­mo. No­ri­si ti­kė­ti, kad jūs sa­ko­te nuo­šir­džiai ir tei­sin­gai, kad in­fra­struk­tū­ra ne­bus pa­lies­ta, ne­bus pri­va­ti­zuo­ja­ma, nes mes ga­lė­jo­me pa­si­mo­ky­ti, kas įvy­ko mū­sų kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, kur tai bu­vo pa­da­ry­ta, ir iš­ki­lo pa­pil­do­mų pro­ble­mų. Ar ap­skri­tai nie­ko ne­bus pri­va­ti­zuo­ja­ma, ar da­lis vis dėl­to ne in­fra­struk­tū­ros ar kaž­ko­kių pa­da­li­nių, pa­sta­tų vis dėl­to bus pri­va­ti­zuo­ta?

Ir ant­ras trum­pas klau­si­mas. Kaip už­tik­rin­si­te ke­lei­vių ve­ži­mą, nes vi­siems aiš­ku, kad esant to­kiam srau­tui ve­ži­mas yra nuos­to­lin­gas. Kaip už­tik­rin­si­te, kad kur­suo­tų ke­lei­vi­niai trau­ki­niai? Jū­sų stra­te­gi­ją da­bar gir­džiu: pra­tę­sė­te li­ni­ją į Daug­pi­lį, pra­de­da kur­suo­ti iš Klai­pė­dos. Ši­tie du klau­si­mai. La­bai ačiū.

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Tik­rai, ma­tau, jūs in­for­muo­tas apie ki­tų ša­lių pro­ble­mas. Tai bu­vo tie­sa, es­tai at­sky­rė sa­vo įmo­nes ir jas pri­va­ti­za­vo, po to la­bai skaus­min­gai vėl iš nau­jo iš­pir­ko ir pra­ra­do krū­vą pi­ni­gų. Es­tų blo­gas pa­vyz­dys mums pa­ro­do, ko ne­rei­kia da­ry­ti, ir to tik­rai ne­da­ry­si­me. Dėl to mū­sų pa­si­rin­ki­mas bu­vo da­ry­ti kuo ma­žes­nį at­sky­ri­mą, tą mi­ni­ma­lų, ku­ris ati­tik­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus, bet to­liau mū­sų įmo­nė iš­si­lai­ky­tų kiek įma­no­ma fi­nan­siš­kai stip­res­nė.

Dėl pa­ties tur­to, kad bū­tų ra­miau, pa­ci­tuo­siu, ką Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­sas va­di­na vie­šą­ja in­fra­struk­tū­ra, ku­ri ne­bus jo­kiu bū­du nie­kaip pri­va­ti­zuo­ja­ma. „Ge­le­žin­ke­lių in­fra­st­ruk­tū­ra skir­ta vie­šie­siems ir ūkio sub­jek­tų po­rei­kiams ten­kin­ti, ke­lei­viams, ba­ga­žui ir kro­vi­niams vež­ti, ma­nev­ruo­ti ir (ar) va­žiuo­ti į ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros ob­jek­tus, sta­ty­bos, re­mon­to ar tech­ni­nės prie­žiū­ros dar­bų ati­ti­ki­mo vie­tą ir iš jos. Tai yra įvai­rūs ga­my­bi­niai ir ne­ga­my­bi­niai pa­sta­tai, sto­čių pa­sta­tai, ke­liai, per­va­žos, tu­ne­liai, til­tai, per­ėjos, pe­ro­nai, plat­for­mos.“ De­ta­lus tur­to są­ra­šas yra mi­nis­te­ri­jo­je. Va­do­vau­jan­tis Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­su, vie­šo­ji ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ra yra Lie­tu­vos vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė. Vie­šo­ji ge­le­žin­ke­lio in­fra­struk­tū­ra ne­pri­va­ti­zuo­ja­ma. Tai­gi kaip ir bu­vo, taip ir lie­ka. Net ir tu­rint in­ten­ci­jų to ne­bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti.

Dėl ke­lei­vių ve­ži­mo, tai „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ kaip tik da­bar sten­gia­si kiek įma­no­ma plės­ti ve­ži­mą ge­le­žin­ke­liu. Lie­tu­va yra tarp… De­ja, šiuo at­ve­ju tarp ke­lių Eu­ro­po­je vals­ty­bių tik ke­li pro­cen­tai žmo­nių va­žiuo­ja ge­le­žin­ke­liu. Net ir Es­ti­ja už mus ve­ža ke­tu­ris ar pen­kis kar­tus dau­giau ke­lei­vių ge­le­žin­ke­liu ne­gu mes, nors vals­ty­bių dy­džiai reikš­min­gai ski­ria­si. Mes tik­rai pri­va­lo­me ge­rin­ti su­si­sie­ki­mą ge­le­žin­ke­liu, di­din­ti va­žiuo­jan­čių skai­čių. Pir­mi me­tai ro­do, kad jis po tru­pu­tį au­ga. Tai­gi šia­me eta­pe mes tik in­ves­tuo­ja­me į ke­lei­vių ve­ži­mą, jį ple­čia­me, di­di­na­me. Gal ir ne šio klau­si­mo te­ma, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad ge­le­žin­ke­lių tiks­las ap­lenk­ti au­to­mo­bi­lį. Tai yra pir­mas eta­pas, ka­da žmo­nės sė­da į trau­ki­nį. Ar­ti­miau­siu me­tu, ti­kiuo­si, tas bus Šiau­lių kryp­ti­mi, nes ten yra in­fra­struk­tū­ra ge­riau­sia, Kau­no kryp­ti­mi, Kau­nas jau la­bai ar­ti. Po ši­tų per­tvar­kų, kai šio mė­ne­sio ga­le pa­leis­ti bus trau­ki­niai, ap­lenk­tas bus auto­mo­bi­lis, ta pu­sė, o jau to­les­niuo­se pla­nuo­se bus Klai­pė­da. Tai­gi tiks­las yra ap­lenk­ti au­to­mo­bi­lį, o po to mąs­ty­ti ir apie ki­tą žings­nį.

PIRMININKĖ. Pra­šy­čiau trum­pin­ti at­sa­ky­mus, nes yra no­rin­čių klaus­ti. V. Rin­ke­vi­čius. Pra­šom.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mų vyk­dy­mo mes pa­pras­tai esa­me ly­de­riai, sten­gia­mės, la­bai uo­lūs esa­me. Jūs pa­mi­nė­jo­te ke­le­tą ša­lių, kur tai yra pa­da­ry­ta, o iš vi­so iš da­bar esan­čių 27, bū­si­mų 26 na­rių, kiek yra dar li­kę to­kių uo­lių kaip mes? Ar jau mes pas­ku­ti­niai esa­me, taip vyk­dy­da­mi tą rei­ka­la­vi­mą?

Iš tie­sų ne­ma­tau di­de­lės nau­dos mū­sų vals­ty­bei. Jūs daug kal­bė­jo­te apie skaid­ru­mą. Iš tik­rų­jų žo­džiais mes jį la­bai ge­rai už­tik­ri­na­me, bet prak­ti­ko­je daž­nai iš­ei­na at­virkš­čiai. Da­bar, pa­vyz­džiui, bus skir­tin­gos įmo­nės. Jei­gu gi­mi­nė­je vie­nas iš va­do­vų dir­ba vie­no­je, uoš­vė – tre­čio­je, duk­tė, žen­tas – ket­vir­to­je, penk­to­je, vis­kas lyg ir bus ge­rai. Kaip mes tą ne­po­tiz­mą už­tik­rin­si­me? Ar čia ne­at­si­ras pro­ble­mų, kaip jums at­ro­do?

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Šio­je sri­ty­je, de­ja, mes ne­bu­vo­me la­bai uo­lūs Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mų vyk­dy­to­jai. Eu­ro­po­je li­ko vi­so la­bo trys vals­ty­bės, ku­rios tu­ri in­te­gralų mo­de­lį: tai mes, veng­rai ir ai­riai. Trys vals­ty­bės vi­so la­bo li­ku­sios, o li­ku­sios yra pa­si­da­li­nu­sios. Da­lis vi­siš­kai iš­skai­dė ge­le­žin­ke­lius, ko mes ir ne­siū­lo­me. O lat­viai, len­kai, vo­kie­čiai, aust­rai, slo­vė­nai, ita­lai ir pran­cū­zai yra pa­si­rin­kę tą mo­de­lį, ku­rį mes siū­lo­me. To­dėl mes tu­ri­me pa­si­vy­ti ki­tus. Ne­sa­me pa­tys uo­liau­si, net, sa­ky­čiau, tarp ma­žiau uo­les­nių esa­me.

O dėl skaid­ru­mo tai, šian­dien in­for­ma­ci­nėms tech­no­lo­gi­joms stip­rė­jant, jau da­bar Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba tu­ri to­kias kom­pe­ten­ci­jas sek­ti su­si­ju­sius as­me­nis. No­rint jie ga­li pa­da­ry­ti že­mė­la­pį su­si­ju­sių as­me­nų ver­slo gru­pė­se, įmo­nė­se, or­ga­ni­za­ci­jo­se. To­dėl tą da­ly­ką sek­ti yra kur kas leng­viau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. To­mi­li­nas, bet sa­lė­je ne­ma­ty­ti. Tuo­met J. Imb­ra­sas. Pra­šom.

J. IMBRASAS (TTF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, šiek tiek nu­ra­mi­no­te pri­sta­ty­da­mas pro­jek­tą, kad pa­si­rink­tas mi­ni­ma­liau­sias va­rian­tas, su­si­rū­pin­ta fi­nan­si­niu at­spa­ru­mu mū­sų svar­bios įmo­nės ir na­cio­na­li­niu sau­gu­mu. Bet aš, skai­ty­da­mas tą pro­jek­tą, vis dėl­to ra­dau to­kį sa­ki­nį, ku­ris man… No­rė­čiau at­sa­ky­mo iš jū­sų. Pa­ra­šy­ta štai taip: „Su­da­ry­ti są­ly­gas ma­žin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pri­ima­mų nu­ta­ri­mų vals­ty­bės tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo, dis­po­na­vi­mo juo sri­ty­je skai­čių.“ Aš su­pran­tu, mes tuo ban­do­me sil­pnin­ti Vy­riau­sy­bės įta­ką val­dant mū­sų vals­ty­bės tur­tą. Tai kam ta­da mes tą kom­pe­ten­ci­ją tu­rė­si­me per­duo­ti? Ir ar čia nė­ra nu­slėp­tų da­ly­kų, dėl ku­rių mes vi­są lai­ką nuo­gąs­ta­vo­me į at­ei­tį?

R. MASIULIS. Tik­rai ne, reik­tų pa­žiū­rė­ti kon­teks­tą tos vie­tos, kur jūs žiū­ri­te, bet pa­gal tur­to val­dy­mą, pa­gal įmo­nės val­dy­mą, pa­gal ga­li­my­bę jį pri­va­ti­zuo­ti iš­lie­ka tas, kas ga­lio­ja da­bar. Ir mes tik­rai ne­at­si­sa­ky­si­me su­tik­ti, jei­gu dar ko­kie nors griež­ti­ni­mai bus pa­siū­ly­ti. Tik­rai nė­ra jo­kių už­slėp­tų in­ten­ci­jų, to­dėl ne­bi­jo­me ir griež­ti­ni­mų, ir ki­tų da­ly­kų. Tik­rai dėl to ga­li­ma ne­iš­gy­ven­ti. Ne­pa­si­keis tas, kas yra da­bar.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mi­nist­re, jūs daž­nai sa­vo veik­lo­je su­si­du­ria­te su įvai­rio­mis ko­rup­ci­nė­mis ap­raiš­ko­mis. Ži­no­me, kad tie žmo­nės da­ro­si vis iš­ra­din­ges­ni. Sa­ky­ki­me, kaip jūs ma­no­te, ko­kias pa­pil­do­mas prie­mo­nes rei­kė­tų tai­ky­ti, kad įvai­rios ne­skaid­rios ver­slo įta­kos gru­pės ne­ga­lė­tų pa­pul­ti į to­kių įmo­nių kaip „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ val­dy­mą ir vi­saip pel­ny­tis iš to, kaip jūs ma­no­te, ko­kias pa­pil­do­mas prie­mo­nes rei­kė­tų pri­im­ti?

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mą. La­bai su­dė­tin­ga, aiš­ku, at­sa­ky­ti į ši­tą. Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, vis­kas pri­klau­so nuo žmo­nių, vis­kas pri­klau­so nuo va­do­vo, nuo va­do­vo po­žiū­rio ir nuo Vin­di­ka­ci­jos de­par­ta­men­to stip­ru­mo. Mū­sų vals­ty­bė­je vin­di­ka­ci­jos de­par­ta­men­tai, pa­si­žiū­rė­jus anks­čiau ir pa­si­žiū­rė­jus da­bar, vis dėl­to yra per sil­pni. Mums rei­kia dau­giau vi­di­nės prie­žiū­ros, di­des­nės kon­tro­lės, de­ja. Pa­vyz­džiui, jei­gu mes žiū­rė­tu­me, ko­dėl Lie­tu­vo­je vai­ruo­to­jai ne to­kie draus­min­gi, pa­ly­gin­ti su Nor­ve­gi­ja ar Šve­di­ja, to­dėl, kad ten ne tik ke­liai ge­res­ni, bet ir prie­žiū­ra griež­tes­nė. Kiek ten yra ka­me­rų, vis­kas yra ste­bi­ma, ir, aiš­ku, žmo­gus ta­da el­gia­si ge­riau. Aš ma­nau, kad kon­tro­lės me­cha­niz­mai pas mus tu­rė­tų bū­ti dar stip­res­ni, ma­nau, dar yra ne­pa­kan­ka­mi. Tai vie­nas – in­ves­tuo­ti į tei­sin­gus žmo­nes, ant­ras – prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos ir vi­daus kon­tro­lė. Griež­tin­ti, griež­tin­ti, na, ką da­ry­si.

PIRMININKĖ. Ir J. Raz­ma už­bai­gia klau­si­mus.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, tei­kiant to­kį eko­no­miš­kai svar­bų pro­jek­tą pa­si­ges­ta kaš­tų nau­dos ana­li­zės. Gal jūs bent trum­pai žo­džiu ga­li­te pa­sa­ky­ti, kaip prog­no­zuo­ja­te, kiek ši re­for­ma at­si­lieps ta­ri­fų po­ky­čiams, ar dėl to ga­li re­a­liai at­si­ras­ti pri­va­čių ve­žė­jų? Ir kaip bus pa­da­lin­tos da­bar­ti­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ sko­los tarp in­fra­struk­tū­ros įmo­nės ir ve­ži­mo įmo­nių?

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mą. Dėl tiks­lių skai­čių, kaip bus da­lin­ta, bus pa­da­li­ni­mo pro­jek­te. Be abe­jo, vi­sos įmo­nės tu­rės už­tik­rin­ti fi­nan­si­nį gy­vy­bin­gu­mą ir, kaip jūs tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, tas skaid­ru­mas ir tas at­sky­ri­mas pri­si­dės, kad ir ne­pri­klau­so­miems ve­žė­jams bus su­da­ry­tos ge­res­nės ga­li­my­bės, nes yra at­ski­ria­mas in­fra­struk­tū­ros ope­ra­to­rius, yra su­stip­ri­na­mas re­gu­lia­to­rius, ir tos ga­li­my­bės su­si­da­ro ge­res­nės. Tai­gi ir šio­je sri­ty­je bus pa­to­bu­li­ni­mų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sų no­rin­čių pa­klaus­ti Sei­mo na­rių klau­si­mus. Mo­ty­vai už – J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ačiū mi­nist­rui už pri­sta­ty­mą. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad pa­čio­je pra­džio­je dėl šios per­tvar­kos bu­vo šiek tiek abe­jo­nių. Šian­dien jos iš­si­sklai­dė, va­kar mū­sų frak­ci­jo­je ga­na iš­sa­miai bu­vo pri­sta­ty­ta. Iš tik­rų­jų lai­kas mū­sų stra­te­gi­nę įmo­nę, ku­ri yra la­bai svar­bi na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, pa­da­ry­ti to­kią, kad ji bū­tų efek­ty­vi, mo­der­ni ir duo­tų kuo di­des­nės nau­dos. Kaip aš su­pran­tu, bu­vo pa­si­rem­ta kai­my­ni­nių ša­lių prak­ti­ka, ne­da­ro­ma tų pa­čių klai­dų. Tie­siog kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pa­siū­ly­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šom ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti dėl tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Bal­sa­vo 75 Sei­mo na­riai: už – 69, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mų pro­jek­tams Nr. XIIIP-2205 ir Nr. XIIIP-2206 yra pri­tar­ta.

Siū­lo sku­bos tvar­ką. Ar ga­li­ma… Vy­riau­sy­bė… ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne. Nors pa­gal da­tą… Man at­ro­do (lap­kri­čio 6 die­ną siū­lo­ma, o įsi­ga­lio­ji­mas – gruo­džio), kad tik­rai vis­ką spė­si­me. Ar Ąžuo­las dėl ši­to klau­si­mo? Ne. Ko­le­gos, ar bal­suo­ja­me dėl sku­bos tvar­kos? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­rei­kia. Tai­gi pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ir, kaip sa­kiau, siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – lap­kri­čio 6 die­na.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ga­li­ma?

PIRMININKĖ. Taip, pra­šom. V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Siū­lau kaip pa­pil­do­mą ko­mi­te­tą Biu­dže­to ir fi­nan­sų.

PIRMININKĖ. Pra­šom gar­siau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

PIRMININKĖ. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą kaip pa­pil­do­mą ko­mi­te­tą, taip? Su­tin­ka­me? Dė­ko­ju.

 

16.15 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2444ES (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2444. Pra­šom, mi­nist­re Ro­kai Ma­siu­li, pa­teik­ti šį pro­jek­tą.

R. MASIULIS. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šis pa­kei­ti­mas yra gry­nai tech­ni­nis, ir­gi pa­to­bu­li­nan­tis. Jei­gu ži­no­te, šiuo me­tu pla­čia­juos­tis in­ter­ne­tas, ku­ris Lie­tu­vo­je yra iš­ve­džio­tas po kai­mo vie­to­ves, val­do­mas įmo­nės „Pla­čia­juos­tis in­ter­ne­tas“ ir pri­klau­so Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai. Šiuo me­tu pla­čia­juos­čio in­ter­ne­to įkai­nius nu­sta­to Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. Mū­sų siū­ly­mas toks, kad bū­tų skaid­riau, ma­žiau gin­čų bū­tų dėl tų įkai­nių nu­sta­ty­mo, tuos įkai­nius nu­sta­ty­tų Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba. Vi­so la­bo toks tech­ni­nis pa­kei­ti­mas. Mes tą tei­sę ati­duo­tu­me Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bai ir ma­žiau kil­tų gin­čų dėl to, ar tie įkai­niai tei­sin­gi, ar ne. Tai bū­tų ne­pri­klau­so­mas re­gu­lia­to­rius, nes, de­ja, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja vie­naip ar ki­taip su­si­ju­si su sa­vo įmo­ne. Tai­gi toks siū­ly­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Vie­nas Sei­mo na­rys no­ri klaus­ti. V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau to­kį trum­pą klau­si­mą iš gy­ve­ni­mo, ži­no­ma. Pla­čia­juos­čio in­ter­ne­to tiks­las bu­vo už­tik­rin­ti pri­ei­na­mu­mą prie ge­ro in­ter­ne­to kuo dau­giau kai­me esan­čių žmo­nių. Bet gy­ve­ni­mo re­a­li­jos yra to­kios, kad daž­niau­siai iki kai­mo ri­bos ar­ba iki se­niū­ni­jos at­ei­na, o žmo­nių kaip ir ne­pa­sie­kia ar­ba la­bai ri­bo­tai pa­sie­kia tas ge­ras in­ter­ne­tas. Gal jau bus spar­tes­nis tas… ko­kios nors pro­gra­mos nu­ma­ty­tos ar pan., kad la­biau pa­tiems žmo­nėms at­ei­tų tas in­ter­ne­tas?

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mą. Pro­jek­tas iš tie­sų nė­ra baig­tas, tas va­di­na­ma­sis RAIN’o pro­jek­tas, to­liau tę­sia­mas. De­ja, tu­rė­jo­me ir vie­no ope­ra­to­riaus skun­dą, ku­ris su­stab­dė šį pro­jek­tą, bet pa­na­šu, kad šiais me­tais pa­vyks su Ko­mi­si­ja jį pra­tęs­ti, tai tre­čia­me eta­pe jis tu­rė­tų bū­ti dar iš­plės­tas. Bet šiaip bū­tų ge­rai ži­no­ti, tik­rai pa­si­do­mė­siu mi­nis­te­ri­jo­je. Aš ne­bu­vau gir­dė­jęs, kad at­ei­na tik iki kai­mo, bet ne­at­ei­na iki re­a­lių gy­ven­to­jų. Tiks­las yra pri­jung­ti tuos gy­ven­to­jus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, mi­nist­re. Dau­giau klau­sian­čių nė­ra. No­rin­čių iš­sa­ky­ti mo­ty­vus taip pat nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – lap­kri­čio 13 die­na.

 

16.18 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Ger­bia­mie­ji, po­pie­ti­nę dar­bo­tvarkę mes bai­gė­me. Yra pa­reiš­ki­mų. Kvie­čia­me A. Ma­tu­lą, ku­ris tu­ri pa­ren­gęs pa­reiš­ki­mą. Pra­šom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, tik­riau­siai vi­si skai­tė­te, kad por­ta­le „15min“ pa­si­ro­dė straips­nis apie tai, kaip ne­įga­liai 34 me­tų mer­gi­nai, pa­kei­tus iki tol var­to­tą vais­tą į pi­giau­sią, pra­dė­jo blo­gė­ti svei­ka­ta, iš­ti­ko epi­lep­si­jos prie­puo­lis, ne­te­ko są­mo­nės ir mer­gi­na bu­vo gy­do­ma re­a­ni­ma­ci­jo­je. At­sta­čius svei­ka­tą ir pa­tiems nu­si­pir­kus anks­čiau var­to­tą mo­der­nes­nį vais­tą svei­ka­ta pra­dė­jo ge­rė­ti. Ką tik šne­kė­jau su ke­lių li­go­ni­nių… pa­cien­tų aso­cia­ci­jų at­sto­vais, sa­kė, to­kių at­ve­jų yra daug. Ypač ken­čia as­me­nys, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, Par­kin­so­no li­ga ir epi­lep­si­ja. To­dėl aš ra­gi­nu Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą ir mi­nis­te­ri­ją per­žiū­rė­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų su­da­ry­mo tvar­ką, kol ne­įvy­ko dau­giau ne­lai­mių, už ku­rias as­me­nys, ku­rie pri­ėmė to­kį spren­di­mą, vis dėl­to tu­rės at­sa­ky­ti.

Aš no­riu pri­min­ti, kad iš kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šo lie­pos 12 die­ną tvir­ti­nant nau­ją kai­ny­ną iš­kri­to 545 vais­tai, dau­giau­sia su­dė­ti­niai, mo­der­nūs, nau­jes­ni pa­ten­ti­niai vais­tai, ma­žų do­zių, vie­toj jų įra­šy­ti su pi­giau­sia veik­li­ą­ja me­džia­ga. Jei­gu žmo­gus, tar­kim, var­to­jo pail­gin­to vei­ki­mo vais­tą, ku­ris tu­ri ke­le­rio­pą po­vei­kį, da­bar jis tu­ri var­to­ti ke­lis at­ski­rus vais­tus ir koks tas po­vei­kis or­ga­niz­me, kaip jis grei­tai pa­si­ša­li­na, yra ne­ži­no­ma. Ypač ken­čia, kaip sa­kiau, žmo­nės, ku­rie tu­ri įvai­rių neu­ro­lo­gi­nių pro­ble­mų.

Šiuo at­ve­ju žmo­gus ne­nu­si­pir­ko se­nų vais­tų, nes jie kai­na­vo 50 eu­rų, jis su­ti­ko pa­im­ti tuos pi­giau­sius vais­tus, nors dak­ta­rė pro­fe­so­rė M. En­dzi­nie­nė in­for­ma­vo, kad keis­ti vais­tą yra la­bai pa­vo­jin­ga, net­gi lauž­ti pu­siau vais­tą, nes to­kios ma­žos do­zės, ku­rią var­to­jo ne­įga­lio­ji, są­ra­še jau ne­bu­vo li­kę, ji­nai tu­rė­jo lau­žy­ti ši­tą vais­tą ir, kaip ma­to­te, įvy­ko kom­pli­ka­ci­ja.

Taip pat pri­me­nu, kad iš tų 545 iš­brauk­tų vais­tų, pa­keis­tų vais­tų, 200 vais­tų leis­ta var­to­ti tęs­ti­niam gy­dy­mui. Va­di­na­si, mi­nis­te­ri­ja, pa­ma­čiu­si, kad vis dėl­to ga­li nu­ken­tė­ti kai ku­rie pa­cien­tai, pa­da­rė iš­im­tį, kad tuos vais­tus, ku­riuos anks­čiau jie var­to­jo, tęs­ti­niam gy­dy­mui ga­li­ma skir­ti, 200 vais­tų. Va­di­na­si, nau­jai su­sir­gu­siam žmo­gui to mo­der­nes­nio vais­to jau var­to­ti ne­ga­li­ma, jis tu­ri var­to­ti tą pi­giau­sią vais­tą. Tuo tar­pu vėl­gi, kad ir ta­me pa­čia­me straips­ny­je ke­li moks­li­nin­kai tei­gia, kad tas pats ge­ne­ri­nis vais­tas to­li gra­žu nė­ra tas pats vais­tas, ji­sai ga­li skir­tis nuo 80 % iki 120 %. Net­gi Eu­ro­pos vais­tų agen­tū­ra sa­ko, kad lei­džia, kad ge­ne­ri­nis vais­tas ga­li tu­rė­ti 20 % pa­klai­dą. Vie­nas ge­ne­ri­nis vais­tas ga­li skir­tis nuo ki­to.

Tai dar kar­tą ra­gi­nu Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, vi­suo­me­nę, mi­nis­te­ri­ją pir­miau­sia pa­keis­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų tvar­ką taip, kad jei­gu žmo­gus ir gy­dy­to­jas ma­to, kad ne­ga­li ri­zi­kuo­ti ir skir­ti tą pi­giau­sią veik­li­ą­ją me­džia­gą, vis dėl­to su­da­ry­tų ga­li­my­bę žmo­gui pri­mo­kė­ti tą skir­tu­mą. Žmo­nės drau­džia­si pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ir vi­si tu­ri tei­sę rink­tis vais­tą to­kį, ko­kį pa­ski­ria gy­dy­to­jas. Jei­gu vals­ty­bė iš­ga­li kom­pen­suo­ti tik pi­giau­sią veik­li­ą­ją me­džia­gą, vis­kas ge­rai, va­di­na­si, vals­ty­bės yra to­kia fi­nan­si­nė ga­lia. Bet žmo­gus, pirk­da­mas mo­der­nes­nį vais­tą, ku­rį jam re­ko­men­duo­ja, tu­ri tei­sę gau­ti tą kom­pen­sa­ci­ją ir pri­mo­kė­ti už tą vais­tą. Da­bar to­kia ga­li­my­bė yra at­im­ta žmo­gui, to­dėl ma­nau, kad to­kių at­ve­jų bus daug. Ra­gi­nu vi­suo­me­nę, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios jau pa­ža­dė­jo mums, ir pa­cien­tus, jei­gu yra to­kių at­ve­jų ir bus to­kių at­ve­jų, kad, pa­kei­tus vais­tą nu­ken­čia ir pa­blo­gė­ja jū­sų svei­ka­ta, in­for­muo­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą. Ne­veng­ti in­for­muo­ti ir ži­niask­lai­dos, dėl to, kad to­le­ruo­ti to­liau to­kių spren­di­mų, koks yra pa­da­ry­tas da­bar, kad žmo­gus ga­li gy­dy­tis tik pi­giau­siu vais­tu… Kaip šian­dien bu­vo ban­do­ma teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad bū­ti­nai 50 % vais­tų vais­ti­nė­je tu­ri bū­ti par­duo­ta ar­ba nu­pirk­ta pi­giau­sių, tai, ma­no ma­ny­mu, yra tie­siog ne­žmo­niš­ka mū­sų pi­lie­čių at­žvil­giu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Dau­giau no­rin­čių da­ry­ti pa­reiš­ki­mų ne­tu­ri­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 74 Sei­mo na­riai.

Rug­sė­jo 13 die­nos va­ka­ri­nis po­sė­dis yra baig­tas. Ge­rų su­si­ti­ki­mų su rin­kė­jais, ko­le­gos!


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.