LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2375

2023-09-27 Nr. 104-P-62

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, padėjėja Vilma Pesliakienė

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjai Dainius Cicėnas ir Jurgita Žilinskaitė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos civilinės saugos pakomitečio pirmininkas (Jonavos r. savivaldybės administracijos Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas) Vytautas Kaminskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė ir Edvinas Mušinskis, Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Edmundas Narmontas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-10, Nr. XIVP-2375	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų nustatymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, papildyti nuostatomis, pagal kurias, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės nustatytas apribojimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Šis terminas Seimo nutarimu galėtų būti pratęsiamas iki 6 mėnesių, o dėl jo pratęsimo Vyriausybė motyvuotu siūlymu turėtų kreiptis į Seimą pateikdama Seimo nutarimo projektą. Projektas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą valstybės valdžios institucijos, tarp jų Vyriausybė, savarankiškai įgyvendina Konstitucijoje ir įstatymuose joms nustatytą kompetenciją, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytus atvejus, o Vyriausybės atsakomybės Seimui principas įgyvendinamas Konstitucijoje numatytais būdais ir formomis, kaip, pavyzdžiui, Seimo reikalavimu Vyriausybė turi atsiskaityti Seime už savo veiklą (Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis), Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Konstitucijoje nėra numatyta tokia Seimo ir Vyriausybės sąveikos forma, kaip Vyriausybės nutarimų, priimtų jai įgyvendinant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, tvirtinimas, jų galiojimo pratęsimas ar kitoks įteisinimas Seimo priimamu teisės aktu. Nei iš paties projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl būtent po 6 mėnesių Vyriausybės vykdytų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo funkcijų, kas apima ir atitinkamų apribojimų nustatymą, konstatuojama, kad toliau įstatyme nustatytus įgalinimus Vyriausybė gali vykdyti tik Seimui priėmus atitinkamą nutarimą. Valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas turi vykti neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios institucijos įgaliojimų vykdymą, o Vyriausybės veiklos priežiūrą, parlamentinę kontrolę Seimas gali vykdyti tik Konstitucijoje numatytomis formomis. Antra, projekte nėra atskleisti nei Vyriausybės Seimui teikiamo nutarimo projekto turinys (t. y. reikėtų aiškiai nurodyti, ar Seimas nutarimu pats tvirtintų atitinkamus asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus ir nustatytų jų taikymo terminą, ar, vis dėlto, nutarime turėtų būti nurodytas tik „leidimas“ Vyriausybės nutarimu nustatytus apribojimus taikyti ir laiką, viršijantį 6 mėnesių laikotarpį), nei galimos Seimo nutarimo projekto nepateikimo ar jo nepriėmimo Seime teisinės pasekmės. Kitaip sakant, projekte reikėtų aiškiai nustatyti atitinkamo Seimo nutarimo nepriėmimo pasekmes Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos bei Vyriausybės nustatytų asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų atžvilgiu. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte taip pat nereikėtų nustatyti ir Vyriausybės motyvuoto siūlymo teikimo Seimui terminų. Trečia, nėra aišku, koks galėtų ir turėtų būti Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo turinys tuo atveju, jeigu Seimas nepritartų (nepriimtų Vyriausybės teikiamo Seimo nutarimo) Vyriausybės nustatytų asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų pratęsimui. Tai yra, svarstytina, ar pats paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos tęsimas turėtų prasmę, jeigu Seimas „nesankcionuotų“ Vyriausybės nustatytų šios situacijos valdymo priemonių reikalingumo. Ketvirta, siūlomas reguliavimas implikuoja, kad bet kokiu atveju asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai galėtų būti taikomi ne ilgiau kaip 12 mėnesių (jeigu, vis dėlto, siekiama, kad Seimas dar šešiems mėnesiams apribojimų taikymo terminą galėtų pratęsti ne vieną kartą – tą reikėtų aiškiai ir nurodyti). Svarstytina, ar tokia imperatyvi nuostata, neatžvelgiant nei į galimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, nei į šios situacijos suvaldymui bei jos priežasčių ar padarinių šalinimui būtinų valdymo priemonių turinį bei galimą jų taikymo mastą, būtų pagrįsta ir proporcinga. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams nustatytus apribojimus Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti.	Pritarti iš dalies	Pagal Konstitucinio teismo doktriną, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Todėl manytina, kad esant tokiems platiems Vyriausybės įgaliojimams, parlamentinė kontrolė yra itin svarbi, kai kalbama apie asmens teisių ir laisvių apribojimus. Išeinant iš šių nuostatų nepritartina tai TD išvados daliai, kurioje suponuojama, kad Vyriausybė be Seimo pritarimo gali ekstremaliosios situacijos metu taikyti asmens teisių ir laisvių apribojimus neribotą laiką. Atsižvelgiant į TD pastabų visumą, siūloma naujai suformuluoti keičiamo įstatymo 40 str. 4 dalį bei šį straipsnį papildyti naujomis 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 1.
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-01-10, Nr. XIVP-2375	1			2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekte numatytą teisinį reguliavimą Vyriausybė, turėdama įgaliojimus nustatyti asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus 6 mėnesiams, pasibaigus šiam terminui atšaukusi nustatytus apribojimus, galėtų, praėjus neapibrėžtam laikui, vėl nustatyti naujus apribojimus. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu, nepasibaigus šeštąjį mėnesį trunkantiems apribojimams, Seimas priimtų sprendimą juos pratęsti dar iki šešių mėnesių. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant siūlomo reguliavimo neapibrėžtumą, būtų pasiekti projekto tikslai, nes Seimui nepriėmus sprendimo pratęsti Vyriausybės nustatytų apribojimų taikymą, įstatyminis reguliavimas netrukdytų Vyriausybei vėl nustatyti apribojimus naujam 6 mėnesių laikotarpiui.	Pritarti	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2375(2)
3	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-01-24, Nr. XIVP-2375				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2375 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys: Remigijus Žemaitaitis, 2023-03-28

Argumentai:

Pasiūlymas:

„4. Nustatydama šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus apribojimus, Vyriausybė turi nustatyti jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę, laikydamasi proporcingumo principo, nepažeisdama sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams nustatytus apribojimus Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti. Vyriausybės nustatytas apribojimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 3 mėnesiai. Šis terminas Seimo nutarimu gali būti pratęsiamas iki 6 3 mėnesių. Dėl jo pratęsimo, Vyriausybė motyvuotu siūlymu kreipiasi į Seimą pateikdama Seimo nutarimo projektą.“

Nepritarti

Pateiktas pasiūlymas terminą trumpinti iki 3 mėnesių neproporcingai apsunkintų Vyriausybės galimybes taikyti šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2375(2) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-09-27

(40)

Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 40 str. 4 dalies išdėstymą, taip pat įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 2 dalimi, kuria keičiamo įstatymo 40 str. papildomas naujomis 5,6,7,8,9 dalimis, jose sukonkretinant ir detalizuojant nuostatas dėl Vyriausybės ir Seimo veiksmų sprendžiant klausimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų tęsimo ilgiau kaip 6 mėnesius.

Pasiūlymas:

Naujai išdėstyti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį ir 40 straipsnį papildyti 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis, išdėstant taip:

„4. Nustatydama šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus apribojimus, Vyriausybė privalo: turi nustatyti jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę, laikydamasi proporcingumo principo, nepažeisdama sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams nustatytus apribojimus Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti. Vyriausybės nustatytas apribojimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Šis terminas Seimo nutarimu gali būti pratęsiamas iki 6 mėnesių. Dėl jo pratęsimo Vyriausybė motyvuotu siūlymu kreipiasi į Seimą pateikdama Seimo nutarimo projektą.“

1) laikytis proporcingumo principo – turi būti nustatomi tik tokie apribojimai ir tik tokio masto, būti valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;

2) nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo;

3) nustatyti apribojimų terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai;

4) kreiptis į Seimą, jeigu yra būtinybė nustatytus apribojimus taikyti ilgiau kaip 6 mėnesius.

5. Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti nustatytus šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus apribojimus išnykus priežastims, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti.

6. Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai ilgiau kaip 6 mėnesius gali būti taikomi tik tuo atveju, kai jų taikymo terminas pratęsiamas Seimo nutarimu. Šis reikalavimas netaikomas, o Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai gali būti taikomi ilgiau kaip 6 mėnesius be Seimo nutarimo apribojimų terminą pratęsti:

1) kai Nacionalinio saugumo komisija, įvertinusi žvalgybos ir kitų institucijų pateiktą informaciją, konstatuoja, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta siekiant suvaldyti trečiųjų valstybių priešiškos veiklos sukeltas ir (arba) nekonvencines grėsmes ir pašalinti jų padarinius;

2) kai nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymo terminas baigiasi tarp Seimo sesijų. Šiuo atveju Vyriausybės nustatyti apribojimai gali būti taikomi tol, kol Seimas, susirinkęs į Seimo sesiją, priima sprendimą dėl Vyriausybės pateikto Seimo nutarimo projekto.

7. Vyriausybė, siekdama, kad jos nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai būtų taikomi ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jų nustatymo pradžios, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki 6 mėnesių termino pabaigos, motyvuotu siūlymu privalo kreiptis į Seimą, pateikdama Seimo nutarimo projektą, kuriame turi būti nurodyti:

1) nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymo pratęsimo pagrindai ir tikslai;

2) konkretūs šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai, kurių taikymo terminą siūloma pratęsti;

3) terminas, kuriam siūloma pratęsti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymą.

8. Terminas, kuriam Seimas gali pratęsti nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymą, negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Apribojimų taikymo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Dėl kiekvieno nustatyto šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto apribojimo taikymo pratęsimo Vyriausybė privalo kreiptis į Seimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Pasibaigus nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymo terminui, kai dėl apribojimų taikymo termino pratęsimo į Seimą nebuvo kreiptasi šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba kai Seimas nepriima nutarimo pratęsti apribojimų taikymo terminą, laikoma, kad Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai yra atšaukiami be atskiro Vyriausybės sprendimo juos atšaukti.“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas, D. Šakalienė, S. Skvernelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2375(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas