PASIŪLYMAS

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 36(1), 36(2), 36(3), 36(4) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3135

 

2019-02-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

4

 

Argumentai:

Projektu iš „Smurtas prieš vaiką“ sąvokos norima išbraukti atvejį, kuomet smurtu prieš vaiką nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui. Paliekamos tik išimtys, kai tokie veiksmai atliekami dėl vaiko sveikatos ar gyvybės. Šiuo pasiūlymu siūlytina palikti seną šios nuostatos redakciją, kadangi sukeldamas fizinį skausmą, asmuo gali bandyti vaiką apsaugoti ne tik nuo pavojaus sveikatai ar gyvybei, tačiau ir nuo pavojaus saugumui, tarkime, nuo trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos: bandymo vaiką pagrobti, seksualinio priekabiavimo, vagysčių iš vaiko ir kt. Tokiu atveju, fizinis skausmas gali būti sukeltas, siekiant vaiką atitraukti, apsaugoti bei išgelbėti nuo trečiųjų šalių nusikalstamos veikos ir pan.

Manytina, kad sukeltas fizinis skausmas, siekiant vaiką apginti, kad nebūtų sukeltas pavojus jo saugumui bei vertybėms, turi būti laikomas proporcinga prevencine priemone ir netraktuojamas kaip smurtas prieš vaiką.

Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam buvo sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar buvo pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“

2.

2.

 

 

Argumentai:

Projektu siūloma nustatyti, kad prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai turėtų būti laikomas psichologiniu smurtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2K-277-788/2016) yra laikoma, kad psichinė prievarta pasireiškia sistemingu persekiojimu, agresyviu priekabiavimu, sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, SMS žinutėmis ir pan. Tokių veiksmų pagrindinis tikslas – kad nukentėjusysis nerimautų, nesaugiai jaustųsi, patirtų stresą ir psichologinį diskomfortą. Nėra aišku, kodėl prevencinius valstybės veiksmus, siekiant apginti žmogaus teises, norima laikyti psichologiniu smurtu prieš vaiką. Nors vaikas, galimai, ir patiria emocinį šoką, išgyvenimus, tačiau tai negali būti prilyginta valstybės psichinei prievartai ar smurtui, dėl kurių jis gyventų nuolatinėje įtampoje ar baimėje. Be kita ko, valstybė veikia teisės aktų nustatyta tvarka, o jos veiksmuose nėra tikslo įbauginti vaiką ar šeimą, priešingai, yra siekis apsaugoti vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, siūloma panaikinti siūlymą, kad neteisėtas vaiko paėmimas būtų prilyginamas psichologiniam smurtui. Be kita ko pažymėtina, kad valstybė visais atvejais privalo atlyginti dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atsiradusią žalą, todėl jeigu po vaiko paėmimo paaiškėtų, kad vaikas buvo paimtas neteisėtai, šeima turėtų visas teises kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Taigi, šiuo metu yra užtikrinamos visos priemonės valstybės institucijų neteisėtiems veiksmams užkirsti.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“

 

3.

4.

 

 

Argumentai:

Projektu siūloma panaikinti vaiko teises į emocinius ir socialinius ryšius. Šių teisių atėmimas, pažeidžia Vaiko teisių konvenciją, kadangi ja vaikui yra suteikiama teisė suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, teisė laisvai reikšti savo nuomonę, teisė į minties, sąžinės laisvę, taip pat teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę (12-15 straipsniai). Be kita ko, Konvencijos valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 straipsnis). Visos šios teisės užtikrina vaiko emocinius ir socialinius ryšius su jį supančia aplinka: susiformavęs draugų ratas, žinomi ir pažįstami pedagogai, darželio auklėtojai ir/ar kiti asmenys, emociškai saugi ir žinoma vaikui aplinka ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad Konvencijoje numatytos vaiko teises privalo būti saugomos, siūlytina palikti galioti senąją 9 straipsnio redakciją.

 

Pasiūlymas:

Pakeist projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius, bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“

4.

14.

 

 

Argumentai:

Projektu siūloma nustatyti schemą, kuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, motyvuotu siūlymu kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, o pastarasis  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu mobiliosios komandos specialistui nėra nustatomas terminas, per kurį jis privalėtų pateikti savo motyvuotą siūlymą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką. Susiklosto paradoksali situacija, kuomet nors ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavus siūlymą iš specialisto privalo reaguoti operatyviai (per 3 d. d.), tačiau mobiliosios komandos specialistas, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, jį gali laikyti visiškai neterminuotai.

Atsižvelgiant į tai, siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko interesus bei kuo mažesnę emocinę ir kitą neturtinę žalą vaikui, siūlytina įtvirtinti minimalų terminą, per kurį mobiliosios komandos specialistas privalėtų pateikti motyvuotą siūlymą dėl kreipimosi į teismą. To nepadarius, vaiko paėmimas taptų neteisėtu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti įstatymą 363 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

363 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, esant reikalui pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl 361 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų:

1) laikydamasis 362 straipsnio 5 dalyje nustatyto principo užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniais, inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą ir atvejo vadybos procesą;

3) nedelsiant, tačiau ne vėliau nei kitą darbo dieną, teikia motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioto teritorinis skyrius, vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.“

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                   Robertas Šarknickas