LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIVP-2759

 

 

2023-06-16  Nr. 106-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Rita Tamašunienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus, Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Indrė Pavinkšnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savivaldybėmis ir Vyriausybė“ įrašyti žodžius „savivaldybių tarybomis ir Vyriausybe“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kalbama apie trijų skirtingų švietimo teikėjų tinklų užtikrinimą, vieni nuo kitų turėtų būti atskirti kableliu, bet ne dvitaškiu.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

 

 

2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais“ (atitinkamai tikslintinos ir kitos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatos). Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šiomis taisyklėmis“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

 

 

3.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų teisę steigti mokyklas, kurių forma biudžetinė įstaiga. Pažymėtina, kad toks reguliavimas prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymui, kurio 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai tikslintini. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatos (nes galiojantys įstatymai nebenumato ir kažkokių privalomų kompetentingų institucijų pritarimų ar sutikimų valstybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų steigimui).

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

4.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nustatantis, kad mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava“, brauktinas kaip ne keičiamo įstatymo, o Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo dalykas (mūsų siūlomas atsisakyti reguliavimas dėl licencijų privalomumo ir valstybės rinkliavos už jų išdavimo yra įtvirtintos Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

5.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikėtų arba apibrėžti sąvokos „materialioji aplinka“ turinį, arba vartoti Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamus materialųjį turtą apibrėžiančius terminus.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

6.    Atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalys brauktinos kaip perteklinės ir pakartojančios identiško turinio nuostatas.

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus bendruosius kriterijus turės atitikti tik mokyklos vykdančios bendrojo ugdymo programas, o keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse kalbama apie platesnį mokyklų ratą.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

7.    Atsižvelgiant į tai, kad kadetų ugdymo programa būtų tvirtinama tik po to, kai jos turinys būtų suderintas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru, bei siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir suderintą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru“ įrašytini žodžiai „suderintą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro“.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

8.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos įstaigos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti specialiojo reikalavimo turinį ir tuo atveju, kai savitos pedagoginės sistemos samprata ar jos elementais yra grindžiamas ne visų mokyklos mokinių ugdymas, o tik vienos ar kelių klasių mokinių ugdymas (nes keičiamo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 3 punkto formuluotė suponuoja, kad tokie atvejai yra galimi, tačiau kažkokių kitokių specialiųjų reikalavimų, taikomų tokiais atvejais, nenustato).

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

10.  Derinant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalis dėstytina taip: „Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas“.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalyje nenustatyti, kad „atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus  bendruosius kriterijus“, nes  nevalstybine kalba bendrojo ugdymo programas gali vykdyti mokyklos nurodytos 43 straipsnio 9, 10, 11, 12, 13 dalyse ir jos turi atitinkamai atitikti šiose dalyse nustatytus specialiuosius kriterijus.  Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

„15. Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, jei užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

11. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nereikėtų atsisakyti nuorodos į šio straipsnio 15 dalį, nes joje įtvirtintam konkrečiam reikalavimui - užtikrinti valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kažkokias detalizuojančias kiekybines ar kokybines reikšmes Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse kažin ar reikės nustatyti.

Nepritarti

Galima nustatyti kiekybinį rodiklį, pvz.  valstybinės kalbos mokymui skiria ne mažiau valandų nei nustatyta bendruosiuose ugdymo planuose.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

8

 

 

12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kokiais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, o kokiais atvejais esant toms pačioms sąlygoms, t. y. kai mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, skiriamos mokymo lėšos ne visai neskiriamos, o tik mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, šioje dalyje prieš žodį „mažinamos“ siūlome įrašyti žodį „proporcingai“.

Nepritarti

Žr. komiteto siūlymą Nr. 1.

Dėl žodžio „proporcingai“ įrašymo buvo balsuota ir šiam pasiūlymui nepritarta. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija,  Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16

3

 

 

Lietuvos švietimo įstaigų mokyklų ir jų vadovų asociacijos, vadovų profesinė sąjunga, teikia savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų  derinimo.

Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su mokyklų tinklo kūrimu, turi atsispindėti šių dienų švietimo sistemos poreikius, kurie yra politiniame susitarime dėl švietimo politikos, LRV programoje, kurioje akcentuojamas savivaldybių savarankiškumas, bendro kokybės standarto poreikis (iki 2024 m.), mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimas ir pan., todėl:

1.  siūlome 43 str. 8 dalyje atsisakyti fragmentiškų reikalavimų mokykloms, bet ieškoti sisteminio požiūrio, apimančio ugdymo prieinamumo ir socialinio teisingumo dimensijas, todėl į kiekybinę raišką orientuotus kriterijus būtina papildyti aiškiais kokybiniais kriterijais (pvz., mokinių pasiekimų pažanga, pasiekimų atotrūkių mažinimas, dalykų pasirinkimas, pedagoginis personalas ir pan.). Taip pat būtina atsižvelgti į Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, - gera mokykla tai ne tik akademiniai mokinių  rezultatai, bet ir mokyklos kultūra bei kitos dedamosios dalys.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4.

2.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija,  Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16

 

 

 

2. siūlome atkreipti dėmesį į regioniškumo kriterijų, nes visos savivaldybės ir mokyklos turi specifinius poreikius. Svarbu siekti vienodų kokybės standartų, apibrėžti būtinas sąlygas, tačiau argumentuotus sprendimus dėl jų įgyvendinimo palikti steigėjams (savivaldybėms), nes sistemoje pasigendama lankstumo, siekiant maksimalaus rezultato.

Pritarti

Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą).

3.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija,  Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16

 

 

 

3. siūlome siekti kurti pagrindus bendrojo ugdymo kokybės standartui, kuris būtų orientyras mokyklų veiklai ir savivaldybių švietimo politikai.

Nepritarti

Komitete nutarta, kad diskusijoms dėl ugdymo kokybės standarto reikia skirti daugiau laiko, o šiuo įstatymo projektu neįvedinėti šios sąvokos.

4.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija,  Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16

 

 

 

4. manome, kad specializuotų mokyklų tinklo kūrimo procesas yra tik politiškai motyvuotas ir neskaidrus. Nebuvo sudaryta sąlygų bei lygių galimybių visoms mokyklos specializuotis, todėl šis tinklas, kaip valstybės užsakymas neturėtų būti plečiamas; gal net turėtų būti naikinamas, grąžinant teritorines mokyklas arčiau namų, taip, kaip numatyta Švietimo įstatyme nes:

- mokiniai praranda galimybę kuo arčiau namų turėti teritorinę mokyklą;

- tai neatitinka įtraukiojo ugdymo principų;

- specializuotos mokyklos nuolat atrenka sau mokinius, priima juo tik atrankos būdu, o „nepalankius“ mokinius šalina ir perleidžia pagalbos naštą teritorinėms mokykloms, kurios ir taip patiria socialinę įtampą dėl „specializuotų“ mokyklų „nurašytų“ mokinių;

 - specializuotos mokyklos proteguojamos steigėjų, ES fondų, kai tuo tarpu vis dar teritorinės mokyklos net negali užtikrinti higienos normos atitinkančių ugdymo sąlygų,  trūksta deramo finansavimo elementariems dalykams, pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, nėra pasirengta įtraukiajam ugdymui;

- specializuotų mokyklų tinklas sutrikdė teritorinių mokyklų tinklo optimizavimą –  didmiesčiuose perkrautos teritorinės mokyklos, o tai trukdo užtikrinti saugią ir empatišką ugdymosi aplinką;

- esant gajam specializuotų mokyklų tinklui, teritorinių mokyklų mokytojai ir mokiniai ilgainiui patiria socialinę atskirtį, susidaro sąlygos nesant gerųjų pavyzdžių (prastėja mokinių bei pedagogų kontekstas), kristi pasiekimams, o juos pakelti į aukštesnį lygį darosi itin sudėtinga;

- realybė rodo,  kad teritorinės mokyklos taip pat gali specializuotis, puikus tokios mokyklos pvz. būtų Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, besispecializuojanti teatro srityje;

Nepritarti

Ne įstatymo projekto dalykas.

5.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija,  Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2023-05-16

 

 

 

Mokyklų tinklo pertvarkos kriterijai turėtų būti vienodi visiems. Pvz. rusakalbiai ar kitomis kalbomis bendraujantys mokiniai pasirinkę mokyklą lietuvių mokomąja kalba, lietuvių kalbos turėtų mokytis pogrupiais, kaip dabar yra tautinių mažumų mokyklose. Šiuo metu tokie mokiniai, pasirinkę integracinį kelią, turi daugiau iššūkių nei tie, kurie to nedaro. Valstybė turėtų sudaryti visas finansines sąlygas. Siūlome naikinti visus nepagrįstus tinklo rodiklius (pakraščių mokyklos ir pan.) bei tik ten, kur pvz. 60 km spinduliu nėra mokyklos, galvoti apie papildomą mokyklos finansinį dotavimą ar pan. Tačiau tokių kriterijų turėtų būti labai mažai ir visiems sudarytos lygios galimybės.

Pritarti iš dalies

Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą).

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-05

2

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2759, teikia šiuos siūlymus bei pastabas :

1. Papildyti 2 straipsniu keičiamo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktą po žodžių „bendrojo ugdymo mokyklas vadovaudamasi“ įrašyti žodžius „Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu“, nes biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas yra savivaldybių savarankiška funkcija, kurias  savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Taip pat politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 įtvirtinta nuostata – „>...suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus“...<.

Pritarti iš dalies

Siūloma įrašyti nuorodą į Vietos savivaldos įstatymą, nenurodant konkretaus straipsnio ir punkto.

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-05

3

 

 

2. Papildyti 3 straipsniu keičiamo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą po žodžių „mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius,“ įrašyti žodžius „mokinių pažangą“. Manome, kad ne vien mokinių skaičius klasėse turi nulemti mokyklos likimą, bet ugdymo kokybę, nuolatinę mokinių pažangą bei jų pasiekimus įrodantys kriterijai.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4.

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-05

3

 

 

3. Papildyti 3 straipsniu keičiamo 43 straipsnio 8 dalies 8 punktą po žodžių „atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį“ įrašyti žodžius „mokyklos regioniškumą“. Manome, kad kuriant mokyklų tinklą, labai svarbu įvertinti šalies Regioninę politiką, kad teikiamos visavertis paslaugos atitiktų regionų bendruomenės poreikius.

Pritarti iš dalies

Siūloma papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą, kad Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgtų į mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką.

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-06-05

8

 

 

4. Pakeisti 6 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 1 dalies ketvirtą sakinį ir jį išdėstyti taip: „Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Tvarkoje turi būti įvertintas socialinis ekonominis kontekstas, mokyklos atstumas iki artimiausios atitinkamą programą vykdančios mokyklos. Tai ypač aktualu pasienio savivaldybių teritorijoje esančioms mokykloms (Pvz.: Neringos, Pagėgių savivaldybės), kuriose dėl objektyvių priežasčių nesusidaro minimalus mokinių skaičius klasėse. Taip pat, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu, netrukdyti savivaldybėms skirti lėšas klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus išlaikymui.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto siūlymą Nr. 1.

 

10.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, 2023-06-05

3

 

 

Atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 31 d. LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr.I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bei kvietimą pateikti pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Teikiamas įstatymo projektas reikalauja nuodugnaus apsvarstymo ir išanalizavimo, nes yra susijęs su svarbiais švietimui pakeitimais, todėl, mūsų nuomone, negali būti priimamas skubos tvarka.

Draugijai „Macierz Szkolna“ rūpi mokyklų lenkų mokomąja kalba ir ten besimokančių moksleivių likimas, todėl vykdant tinklo optimizavimą siūlome remtis ne tik kiekybiniais bet ir kokybiniais kriterijais, įvertinti mokyklos socialinį ekonominį kontekstą.

Miesto bei kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į kelis srautus pagal pasirinktą mokyklą ir ugdymo(-si) kalbą ((lietuvių arba tautinės mažumos(-ų) kalba(-omis), todėl negali atitikti bendriems nustatytiems kriterijams. Būtų tikslinga nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių klasėse bei papildyti, kad mokyklose kuriose ugdymas vykdomas tautinių mažumų kalba nustatomi specialus kriterijai: mokinių skaičius tokios valstybės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė.

Pritarti iš dalies

Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Šalčininkų rajono savivaldybė,

2023-06-05

 

 

 

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Be to, valstybė ir savivaldybės yra įsipareigojusios kiekvienam Lietuvos Respublikos gyventojui padaryti mokslą realiai prieinamu (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 str. 1 p., 5 p.), o tai reiškia, jog savivaldybė ir valstybė privalo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybes mokytis kuo arčiau gyvenamosios vietos ir galimybė pasiekti mokymosi įstaigą nebūtų dirbtinai apsunkinta. Atkreipiame dėmėsį į tai, kad Šalčininkų rajono mokyklų tinklas yra labai specifinis. Miestuose ir kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į kelis srautus pagal pasirinktą mokyklą ir mokymo kalbą (lietuvių arba tautinės mažumos kalba). Dėl šios priežasties kiekvienoje vietovėje veikia kelios mokyklos, kuriose dėstoma skirtingomis kalbomis. Todėl labai svarbu nustatyti specialiuosius kriterijus Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės ir savivaldybės mokykloms, kuriose mokoma valstybine mokomąja kalba ir tautinių mažumų kalbomis. Šiose mokyklose siūloma nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių mokyklose ir klasėse. Siūloma nustatyti, kad:

- pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklos galėtų vykdyti bendrojo ugdymo programas, jei mokinių skaičius mokykloje atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė;

- specialioji mokykla, kurioje mokoma tautinių mažumų kalba, galėtų vykdyti veiklą, jei mokinių skaičius mokykloje atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje, kurį nustato Vyriausybė;

- Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančios valstybės ir savivaldybės mokyklos, kuriose mokoma valstybine mokomąja kalba ir tautinių mažumų kalbomis galėtų vykdyti bendrąsias programas, jei mokinių skaičius klasėse atitinka 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje, kurį nustato Vyriausybė.

Siekdami užtikrinti, kad visi rajono mokiniai galėtų mokytis gimtąja kalba kuo arčiau savo gyvenamosios vietos, prašome peržiūrėti numatytus savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus.

Pritarti iš dalies

Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba.

2.

Neringos miesto savivaldybė,

2023-06-05

3

 

 

Neringos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jau 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. Tl-17 patvirtino ir įgyvendino mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą, pagal kurį sujungė tris biudžetines švietimo įstaigas į vieną juridinį vienetą - Neringos gimnaziją su Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriumi kitoje Neringos savivaldybės gyvenvietėje. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Neringos savivaldybės taryba nebeformuoja jungtinių pradinių klasių komplektų minėtame Juodkrantės skyriuje. Taigi, įgyvendinus Neringos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrąjį planą ir atsisakius jungtinių klasių pradiniame ugdyme Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje liko viena bendrojo ugdymo mokykla, veikianti Nidoje. Neringos savivaldybei esant valstybės saugomojoje teritorijoje, kuri ribojasi tik su Rusijos Federacija bei Baltijos jūra ir Kuršių mariomis, nėra galimybių pritraukti į vienintelę mokyklą daugiau mokinių, todėl joje ugdoma tiek mokinių, kiek jų realiai gyvena Neringoje. Reikia pripažinti, kad dalis mokinių, gyvenančių Juodkrantėje, vyksta mokytis į Klaipėdos m. savivaldybės mokyklas, tačiau šis procesas suprantamas ir paaiškinamas dėl objektyvių priežasčių: daug Juodkrantės gyventojų dirba Klaipėdos m. savivaldybėje, dalis ten turi gyvenamąjį būstą, o ir atstumas iki Klaipėdos juodkrantiškiams mažesnis nei iki Nidos. Neringos savivaldybė, tiek esant Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikai anksčiau, tiek ir dabar pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kiekvienais metais skiria papildomai virš 140 tūkst. eurų ugdymo plano įgyvendinimui Neringos gimnazijoje, nes mokinių skaičius 1-8 ir I-II gimnazijos klasėse būna mažesnis nei 8 mokiniai, o III ir IV gimnazijos klasėse mažesnis nei 12 mokinių. Turėtų būti logiškai suprantama, ir mūsų nuomone, daroma išlyga vienintelei gimnazijai savivaldybėje nustatyti ir finansuoti III-IV gimnazijos klasėse tokį mokinių skaičių, koks jis buvo II gimnazijos klasėje, nes atvykti mokinių iš kitų savivaldybių nėra galimybės. Jei Švietimo įstatymo projekte Neringos savivaldybėje esančiai vienintelei gimnazijai nebus nustatoma išimtis komplektuoti III-IV gimnazijos klases su tokiu mokinių skaičiumi, koks jis buvo 10 (II gimnazijos) klasėje, tai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Neringos gimnazijoje nebeturėsime dviejų III ir IV gimnazijos klasių. Tai reiškia ne tik dar mažesnį mokinių skaičių visoje ugdymo įstaigoje, bet ir mokytojų darbo krūvio mažėjimą, nemotyvuojančią aplinką bendruomenei, visiškai nepatrauklias darbo sąlygas mokytojams, apribotas pasirinkimo galimybes mokiniams. Dvejų-trejų metų perspektyvoje Neringos gimnazija turės būti reorganizuota į progimnaziją ar net pradinę mokyklą, nes šeimos su vaikais, jaunimas ne tik kad nevyks gyventi į Neringos savivaldybę, bet masiškai išjos išvyks.

Atsižvelgdami į aukščiau išvardintus motyvus, prašome LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. 1-1489 28, 42, 43, 44, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTE numatyti išimtis valstybės saugomose teritorijose esančioje vienintelėje savivaldybės gimnazijoje, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičių, Vyriausybės nustatyta tvarka leidžiama komplektuoti mažesnes klases, didinant tokioms gimnazijoms skiriamas mokymo lėšas iš valstybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustatyto Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą, mokyklos geografinę padėtį ir nacionalinės teisės bei teritorijų planavimo dokumentų saugomoms teritorijoms sąlygotus demografinius sunkumus.

Pritarti iš dalies

Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka klasių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, tenkinimą, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, reikalavimą.“

 

3.

Neringos miesto savivaldybė,

2023-06-05

3

 

 

Pakeisti 43 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Valstybės saugomose teritorijose esančioje vienintelėje savivaldybės gimnazijoje, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičiaus, Vyriausybės nustatyta tvarka leidžiama komplektuoti mažesnes klases“.

Nepritarti

Siūlomi kriterijai yra atspindėti kituose įstatymo projekto straipsniuose.

4.

Neringos miesto savivaldybė,

2023-06-05

8

 

 

Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų. Valstybės saugomose teritorijose esančioms vienintelei savivaldybės mokyklai, kurioje dėl nacionalinės teisės ir teritorijų planavimo dokumentų sąlygotų demografinių sunkumų negalima komplektuoti klasių, atitinkančių Vyriausybės nustatyto mažiausio leistino mokinių skaičiaus, Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos mokymo lėšos didinamos iš valstybės biudžeto.“

Nepritarti

Žr. komiteto siūlymą Nr. 1.

Siūlomi kriterijai yra atspindėti kituose įstatymo projekto straipsniuose.

5.

Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija,

2023-06-05

 

 

 

Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai susipažino su Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje paskelbtais institucijoms pateiktais derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) ir kartu teikiamais susijusiais įstatymų projektais.

Vertindami įstatymo projektą ir susijusius įstatymų projektus, visų pirma, norėtume išreikšti lūkestį, kad Įstatymo projektas nebūtų tik formalus Konstitucinio Teismo nutarime nustatytų įstatymo (vėliau ir Vyriausybės nutarimų) spragų taisymas. Manome, kad Švietimo įstatymas turėtų būti taip pakoreguotas, kad sudarytų sąlygas švietimo sistemos augimui, būtų nustatyti teisiniai pagrindai sukurti bendram ir visiems prieinamam bendrojo ugdymo kokybės standartui. Pažymėtina, kad šis lūkestis turi tvirtus tiek politinius, tiek teisinius pagrindus. Kaip antai, Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) 2 punkte susitarta – iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje. Šio Susitarimo 18 punkte susitarta, išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje.

Sveikintina, kad Švietimo ir mokslo komitetas organizavo klausymus ir sudarė sąlygas švietimo bendruomenei diskutuoti, išsakyti poziciją. Manome, kad svarstant tokius visai švietimo bendruomenei svarbius pakeitimus svarbu užtikrinti suinteresuotoms grupėms galimybę susipažinti, išanalizuoti medžiagą, išdiskutuoti ir pateikti pasiūlymus. Tikimės, kad komitetas, išgirdęs pozicijas ir išnagrinėjęs siūlymus, priims pagrįstas išvadas.

Išanalizavę Įstatymo projektą, manome, kad jame nepilnai įgyvendinti Švietimo įstatymo 5 straipsnyje apibrėžti švietimo sistemos principai ir fragmentiškai atspindėtos bendrojo ugdymo kokybės sudedamosios dalys, todėl teikiame pastabas ir siūlymus dėl Įstatymo projekto. Manome, kad Įstatymo projekto 43 straipsnio papildymas turi remtis mokyklos veiklos kokybės kriterijų visumą apimančia logika. Steigėjas, formuodamas mokyklų tinklą, vadovautųsi mokyklų veiklos kokybės kriterijų visuma, kurioje būtent būtų svarbi visuma, o ne atskiras vienas kiekybinis kriterijus. Siūlome, kad būtų nustatytos proporcijos ar ribinės tam tikrų kriterijų kategorijų reikšmės.

Taigi, norime pabrėžti, kad dabar yra puiki galimybė nuo techninių aspektų pereiti prie tvaresnių, kur visuma, o ne atskiras kriterijus lemtų sprendimus dėl mokyklų tinklo ir skatintų savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę už mokyklų tinklą, kuris leistų pasiekti užsibrėžtus švietimo tikslus ir užtikrintų savivaldybių švietimo pažangos planų įgyvendinimą.

Tai atitiktų Švietimo įstatyme nustatytus švietimo sistemos principus ir nenukryptų nuo jau pasiektų politinių susitarimų.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3.

6.

Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija,

2023-06-05

3

 

 

Argumentai:

43 straipsnio papildymas turi remtis mokyklos veiklos kokybės kriterijų visumą apimančia logika. Steigėjas, formuodamas mokyklų tinklą, vadovautųsi mokyklų veiklos kokybės kriterijų visuma. Bendruosius mokyklos veiklos kokybės kriterijus siūlome grupuoti į tris pagrindines kategorijas: pradinių sąlygų, ugdymo proceso ir mokyklos veiklos rezultatų. Tokia tvarka skatintų savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę už mokyklų tinklą.

LRV nustatyta ir šiuo metu galiojanti mokyklų tinklo kūrimo tvarka, kurią norima įtvirtinti Švietimo įstatyme, gali sąlygoti nepageidaujamas arba net nelogiškas pasekmes, kai aukštus veiklos rezultatų pasiekimus turinčios, bet formalaus mokinių skaičiaus neatitinkančios mokyklos būtų galimai net uždaromos, o kitos – tik formalius mokinių skaičius atitinkančios, nors prastus mokymo rezultatus pasiekiančios mokyklos toliau veiktų vien dėl formaliosios atitikties.

Švietimo įstatyme svarbu, visų pirma, įtvirtinti kokybinius veiklos rezultatų kriterijus, numatyti kokybės vertinimo ir kitas poveikio priemones mokykloms tais atvejais, kai jų veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai ženkliai atsilieka nuo savivaldybės ir/ar valstybės numatytų rodiklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas vykdyti bendrojo ugdymo programas suteikiamas akredituojant programą. Ugdymo programos akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu, todėl Švietimo įstatyme svarbu įtvirtinti kriterijus, kuriais privalo vadovautis savivaldybės, sprendžiant dėl savivaldybių mokyklų likvidavimo, reorganizavimo ar pertvarkymo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių Švietimo įstatymo straipsnių nuostatos nėra taikomos, priimant sprendimus dėl mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo (pvz. 23, 37, 40, 43, 46, 48, 49, 58 ir 59 straipsniai).

Pasiūlymas:

43 straipsnio 8 dalį išbraukti, papildyti naujomis 8-11 dalimis ir jas išdėstyti taip:

8. Steigėjas, priimdamas sprendimus dėl mokyklų tinklo vadovaujasi bendraisiais mokyklų veiklos kokybės kriterijais, kurie skirstomi į šias grupes:

1) pradinių sąlygų kriterijai – švietimo standartus ir reikalavimus saugai bei sveikatai atitinkanti mokymosi ir materialioji aplinka; pedagoginio ir vadovaujančio personalo išsilavinimo ir kvalifikacijos atitiktis nustatytiems reikalavimams.

2) ugdymo proceso kriterijai - mokyklos ugdymo plano atitiktis bendriesiems ugdymo planams; dalykų pasirinkimo galimybės; neformaliojo švietimo pasirinkimo ir dalyvavimo galimybės; mokinių mokymosi krūvio atitiktis bendriesiems ugdymo planams; mokymosi ir švietimo pagalba pagal individualius poreikius; švietimo pagalba vaikams iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos.

3) mokyklos veiklos rezultatų kriterijai – mokinių pasiekimų pažanga; mokinių pasiekimai susiejant su įtraukties ir mokinių socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto rodikliais; įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių dalis nuo baigusių pagrindinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas; įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą, neskaičiuojant mokinių, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas.

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes ir mokinių pasiekimų pažangos bei mokinių pasiekimų rezultatų nustatymo metodiką apibrėžia Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau - Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės).

10. Steigėjas sprendimus dėl mokyklų tinklo priima remdamasis visų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų bendrųjų mokyklos veiklos kokybės kriterijų grupių visuma, taikydamas kiekvienai kriterijų grupei numatytas ribines reikšmes, apibrėžtas Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse.

11. Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse numatomi pereinamieji laikotarpiai ir pagalbos priemonės mokykloms, nepasiekusioms ribinių tam tikrų kriterijų grupių reikšmių.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4.

7.

Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija,

2023-06-05

 

 

 

Nepritariame siūlomai Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatai, kai vien tik dėl kiekybinių kriterijų mokiniams (mokykloms) neskiriamos arba mažinamos mokymo lėšos iš valstybės biudžeto. Tokia nuostata pažeidžia lygių galimybių principą.

Pasiūlymas:

„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.

Nepritarti

Žr. komiteto siūlymą Nr. 1.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai R. Tamašunienė ir Č. Olševski

3

 

 

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms vykdančioms bendrojo lavinimo programas tautinių mažumų kalbomis. Tautinių mažumų mokyklos užima svarbią ir reikšmingą vietą Lietuvos švietimo sistemoje, todėl būtina jas įvardinti Švietimo įstatyme, nustatant bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei reikalavimus.

Pažymėtina, kad teisę į ugdymą gimtąja kalba saugo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Šalys ratifikavusios minėtą konvenciją, kurių teritorijose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei yra pakankamas poreikis, savo švietimo sistemose stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų galimybes mokytis gimtąja kalba.

Pažymėtina, kad miestų bei kaimiškose vietovėse, kur gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai dalijasi į du arba tris srautus pagal pasirinktą mokyklą ir ugdymo(-si) kalbą ((lietuvių arba tautinės mažumos(-ų) kalba(-omis)). Todėl svarbu nustatyti mažesnį leistiną mokinių skaičių klasėse.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio keičiamą 43 straipsnio 8 dalį ir papildyti 3 straipsnio keičiamą 43 straipsnį nauja 16 dalimi, o buvusią 43 straipsnio 16 dalį laikyti atitinkamai 17 dalimi ir išdėstyti jas taip:

 

„8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:

 

16. Bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba, formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka 8 dalies 1-6 punktuose nustatytus kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:

1) mokinių skaičius valstybės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka 50 proc. leistino mažiausio  mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės;

2) mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka 50 procentų leistiną mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius;

 3)  užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.

 

17. 16 dalį laikyti atitinkamai 17 dalimi ir išdėstyti taip:

17. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 16 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“

Nepritarti

Mokykla, norinti vykdyti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti visus bendruosius kriterijus. Vyriausybė nustatydama mokinių skaičių klasėse atsižvelgs į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus (žr. keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 14 dalį), todėl siūloma atskirai neišskirti mokyklos, kurioje numatytas mokymas tautinės mažumos kalba.

2.

Seimo narė Laima Nagienė,

2023-06-06

3

 

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime įtvirtinti ugdymo kokybės standarto sąvoką, kaip vieną iš kokybinių kriterijų, leidžiančių užtikrinti, kad klasių ir mokyklų sudarymo nenulemtų vien kiekybiniai/ekonominiai kriterijai. Toks siūlymas teikiamas vadovaujantis Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įsipareigojimu iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų̨ bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą̨, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų̨, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje. Taip pat patvirtinta Geros mokyklos koncepcija, kuri, kaip ir buvo numatyta, turėtų tapti mokyklų veiklos kokybės vertinimo modelio, skatinančio mokyklų̨ tobulinimą̨, pertvarkymo pagrindu. Vadovaujantis mokyklų veiklos kokybės vertinimo modeliu bus vykdomas išorinis mokyklų vertinimas, padedantis nustatyti, ar mokykla kryptingai juda geros mokyklos link, kokia pažanga yra daroma bei kuriose veiklos srityse reikalingas didžiausias postūmis.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu ugdymo kokybės standartu, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;“

Nepritarti

Komitete nutarta, kad diskusijoms dėl ugdymo kokybės standarto reikia skirti daugiau laiko, o šiuo įstatymo projektu neįvedinėti šios sąvokos.

3.

Seimo narė Laima Nagienė,

2023-06-06

3

 

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) gali būti tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje.  Taip pat numatant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos prievolę, savivaldybėms negalint tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą.

Pavyzdžiui, dėl pakeitimų Taisyklėse auga savivaldybių išlaidos dėl transporto organizavimo. Uždarius mokyklą arba pakeitus struktūrą, norint išsaugoti švietimo pagalbos specialistus ir mokytojus (arba siekiant užtikrinti krūvį), jiems teks kompensuoti kelionės išlaidas į kitas mokyklas, o ypač, jei specialistas gyveno ten, kur buvo mokykla  (dalis savivaldybių tai jau daro siekiant į mokyklas pritraukti specialistus). Jei mokykla teikė ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet dėl mažo mokinių skaičiaus teko mokyklą uždaryti, tokiu atveju vėl bus reikalingos lėšos sudaryti sąlygas lankyti vaikui darželį kitur (juolab, kad ikimokyklinį ugdymą numatoma padaryti visuotinį), o dalis savivaldybių ir taip skundžiasi vietų trūkumu savivaldybės įstaigose. Jeigu mokykla nėra uždaroma, o, pavyzdžiui, ji lieka aštuonmetė, tai esamos infrastruktūros išlaidos niekur nedingsta, o naujos išlaidos atsiranda. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, todėl yra svarbu įvertinti visą kontekstą.

Taip pat siūloma panaikinti nuostatą, kad vieno iš Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų neatitikimas lemia poveikio priemonę – Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas. Manome, kad tokia poveikio priemonė neatitinka Švietimo įstatymo numatytų švietimo sistemos principų, Geros mokyklos koncepcijos, yra neproporcinga ir gali lemti nepamatuotus neigiamus padarinius bendrojo ugdymo mokykloms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse.  Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje, numatytas LR Vietos savivaldos įstatyme. Jei savivaldybės negali tinkamai užtikrinti savarankiškųjų funkcijų švietimo srityje, numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme, dėl patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, tokiu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, privalo užtikrinti tinkamą savivaldybių pasirengimą, įgyvendinat įstatyme numatytas  savarankiškąsias funkcijas ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“

Pritarti iš dalies

Siūlomi kriterijai yra atspindėti kitame įstatymo projekto straipsnyje (keičiamo įstatymo 28 str.).

4.

Seimo narė Laima Nagienė,

2023-06-06

3

 

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime pakeisti Švietimo įstatymo projekte pasiūlytą „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik galimą atstumo įvertinimą, bet ir konkrečios savivaldybės regiono poreikius, atsižvelgiant tiek į gimnazijos geografinę padėtį, tiek į gimnazijos istorinę ir (arba) kultūrinę reikšmę gyvenamajai vietovei, specifinius demografinius ir (arba) socialinius aspektus.

Taipogi siūloma teisiniame reguliavime numatyti galimybę netaikyti klasių skaičiaus reikalavimo, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje. Toks pakeitimas leistų įstatyme numatyti kriterijų, sąlygojantį galimas išimtis, kurios, kaip ir dabar galiojančiame teisiniame reguliavime, būtų detalizuojamos Taisyklėse, taip užtikrinant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo principus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį regiono specifiką. Klasių skaičiaus reikalavimas netaikomas, jeigu gimnazija yra vienintelė tokio tipo gimnazija gyvenamojoje vietovėje.“

Pritarti iš dalies

Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomą 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką.“

5.

Seimo narė Laima Nagienė,

2023-06-06

 

 

 

 

Argumentai:

Siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos, Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, būtų proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokiu siūlomu pakeitimu siekiama, kad nebūtų sudaryta galimybė kilti tokioms situacijoms, kuomet kitus bendruosius ir specialiuosius kriterijus atitinkančiai mokyklai visiškai nebūtų skiriamos mokymo lėšos vien dėl nustatyto mokinių skaičiaus neatitikimo.

Toks pakeitimas užtikrintų teisinio aiškumo ir asmenų lygiateisiškumo principus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsniu keičiamą 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“

Nepritarti

Žr. komiteto siūlymą Nr. 1.

Dėl žodžio „proporcingai“ įrašymo buvo balsuota ir šiam pasiūlymui nepritarta. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

8, 9

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 12 pastabą, siūloma aiškiau išdėstyti, kada mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, o kada – mažinamos.

Pasiūlymas:

8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 67 straipsnį nauja 11 dalimi:

„11. Mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos, kai:

1) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose klasėse neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus;

2) mokinių skaičius bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus mokykloje kriterijaus;

3) šio įstatymo 43 straipsnio 16 dalyje nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

2. Papildyti 67 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms, kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus, bet tokių klasių sudarymas atitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodytą leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijų;

2) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms klasėms (grupėms), kuriose mokinių skaičius nesiekia Vyriausybės nustatyto mažiausio sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičiaus;

3) bendrojo ugdymo programas vykdančioms klasėms (išskyrus klases specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams), kurių sudarymas neatitinka šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto leidžiamo didžiausio mokinių skaičiaus klasėje kriterijaus.“

4. Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:

„13. Mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto savivaldybių mokyklų klasėms (grupėms), sumažinimą šio straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“

 

9 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) šio įstatymo 43 straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytais atvejais yra sustabdytas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

Pritarti

 

2.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

1

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į asociacijų, savivaldybių, Prezidentūros kanceliarijos, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti konkrečių savivaldybių situaciją, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, numatant į ką atsižvelgiama tvirtinant ir įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytiems kriterijams ir šioms taisyklėms. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija ministras ar savivaldybės taryba), nustačiusi mokyklų tinklo pertvarkos strateginį tikslą, uždavinius, prioritetus ir pagrindinių rezultatų rodiklius, susietus  su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir(ar) mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos gerinimu, mokyklų veiklos rezultatais, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalyse nustatytais kriterijais ir  Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis , tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas švietimo ir mokslo ministro vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

3.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

2, 4

 

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į asociacijų, savivaldybių, Prezidentūros kanceliarijos, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus, kad būtų vertinami ir mokyklų veiklos rezultatai, siūloma įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 6 dalis ir papildyti keičiamą įstatymą nauja 43 straipsnio 17 dalimi, kurie įsigaliotų 2026 m. rugsėjo 1 d.

 Pasiūlymas:

2 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos teikimu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinį vertinimą taip pat gali inicijuoti švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į mokyklos švietimo stebėsenos,  mokyklos veiklos įsivertinimo, mokyklos vadovo veiklos vertinimo ir mokinių mokymosi  pasiekimų vertinimo rezultatus. Jeigu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veikla, atlikus veiklos  išorinį vertinimą, įvertinama neigiamai, paskelbus vertinimo išvadas, pakartotinis mokyklos veiklos  išorinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po dvejų metų, bet ne vėliau kaip trečiais metais. Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas). “

 

Papildyti 43 straipsnį nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip:

17. Jeigu mokyklos veikla, atlikus pakartotinį jos išorinį vertinimą įvertinama neigiamai, be to, ši mokykla, bendradarbiaudama ir gaudama pagalbą iš jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos  (dalyvių susirinkimo), nėra įgyvendinusi prieš tai atlikto jos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas  bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.“

Pritarti

 

4.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

4

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Prezidento kanceliarijos siūlymą sugrupuoti kriterijus, taip pat į asociacijų, savivaldybių, Seimo narių teiktas pastabas ir pasiūlymus papildyti, į ką atsižvelgiama nustatant kriterijus dėl mokinių skaičiaus valstybinėse ir savivaldybių mokyklose ir klasėse, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8 dalį.

Pasiūlymas:

„8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:

21) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;

32) jos mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

53) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;

64) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;

15) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;

 46) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;

7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo,  nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;

8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą - valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.“

Pritarti

 

5.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

4

2

 

 

Argumentai:

Siekiama patikslinti pasekmes, jei mokykla neatitinka keičiamo įstatymo 43 straipsnio 8-15 dalyse nustatytų kriterijų, papildant 43 straipsnio 16 dalį.

Pasiūlymas:

„16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1-6 punktuose, 9-15 dalyse nustatytų kriterijų, ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka  stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 11 ir  12  dalimis.“

 

Pritarti

 

6.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-06-14

10

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma dalies straipsnių įsigaliojimą atidėti iki 2026 m. rugsėjo 1 d., reikia papildyti straipsnį apie įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.

Pasiūlymas:

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2, 5 ir 9 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 2 d.

2. Šio įstatymo 2, 5 ir 9 straipsniai įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 29 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2 ir 5 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 2 ir 5 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Vilija Targamadzė,

2023-06-14

 

 

 

 

Š. m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pradėti svarstyti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO 7 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMU NR. 768 PATVIRTINTŲ MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ 2023 m. balandžio 26 d. Nr. KT40-N4/2023 Vilnius. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai (Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės), 41 straipsnio 2 daliai (Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas), 120 straipsnio 2 daliai (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai), konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:

– Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus;

– Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punktas, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiai (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 1 priedas (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), 2 priedas (2018 m. liepos 11 d. redakcija);

– Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.4, 1.2.26 papunkčiai tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 1.2.41, 1.2.42, 1.2.43 papunkčiai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2024 m. sausio 2 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas įstatymu turi įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos gali vykdyti savo veiklą. Ir tik įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinta ir detalizuojama poįstatyminiuose teisės aktuose (šiuo atveju – Vyriausybės tvirtinamose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse).

 

Tvirtinant 2023-06-14 Švietimo ir mokslo komiteto darbotvarkę komiteto narys Eugenijus Jovaiša paprašė atidėti su Konstitucinio Teismo sprendimu susijusių Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymą, pabrėždamas šių įstatymo projektų neeilinę svarbą Lietuvos švietimo bendruomenei, Konstitucinio Teismo duotą laiką iki 2024 m. sausio 2 d. ir būtinybę sudaryti komisiją iš savivaldybių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų išdiskutuotų ir tinkamų projektų, kuriems visi pritartų, parengimui. Tokiam racionaliam ir argumentuotam Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui valdančiųjų balsais komitete buvo nepritarta, dėl ko dalis komiteto narių iš opozicijos (Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Aušrinė Norkienė) svarstyme nedalyvavo, o Seimo narė Vilija Targamadzė, argumentavusi, kad vyksta ne diskusija, o daugumos primestų sprendimų priėmimas, taip pat atsisakė toliau dalyvauti svarstyme.

 

Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, reiškiame atskirąją nuomonę:

 

pirma, manome, kad skubos tvarka mechaniškai iš Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių į Švietimo įstatymą perkelti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nesukurs kokybiško teisinio reguliavimo, bet įneš tik sumaištį į ir taip daugybę pokyčių vienu metu išgyvenančią Lietuvos švietimo sistemą;

 

antra, jei jau atsirado rimta proga taisyti įstatymą, peržiūrint mokyklų veikimo kriterijus, tai turime padaryti be skubos, siekdami maksimalaus teisinio aiškumo ir išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis, remdamiesi mokslininkų ir edukologijos ekspertų rekomendacijomis, išanalizavę mokyklų vadovų, savivaldybių pasiūlymus, ypač susijusius su regionine politika, atsižvelgdami į politinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021 – 2030) 18 punktą, kuriuo įsipareigota suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo, t.y. „18. Išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus./.../“;

 

trečia, iš naujo peržiūrėti dabar esamus kiekybinius kriterijus (mokinių skaičius grupėse/klasėse/ mokyklose, gimnazinių klasių skaičius ir pan.), kaip galimai nelemiančius ugdymo kokybės, mokinių pasiekimų ir mokyklos pažangos, tačiau suniveliuojančius skirtingų savivaldybių įvairių tipų ir paskirties mokyklas, lemiančius daugelio mokyklų, ypač regionuose stambinimą bei mažų mokyklų sunaikinimą, atimančius iš savivaldybių teisę, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą,  savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą. Siūlome įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą;

 

ketvirta, atsižvelgdami į tai, kas išsakyta ir į tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios tik 2024 m. sausio 2 d., prašome stabdyti aukščiau minėtų Švietimo įstatymo pakeitimų projektų svarstymą ir sprendimų priėmimą Švietimo ir mokslo komitete iki Seimo šių metų Rudens sesijos ir sudaryti darbo grupę iš Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kitų švietimo profesinių sąjungų, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos švietimo tarybos, kitų suinteresuotų institucijų, įtraukiant mokslininkus, švietimo ekspertus, naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymų projektams parengti skirtų pasiūlymų suformulavimui, ypač sutelkiant dėmesį į visas suinteresuotas puses tenkinančių kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymą.

Baigiant šią atskirąją nuomonę, norime pabrėžti, kad:

-          nėra atsižvelgiama į Europos vietos savivaldos chartijos svarbią nuostatą, kuri skelbia, kad reikalai sprendžiami vadovaujantis vietos žmonių interesais;

-          deramai neįvertinta Konstitucinio teismo nurodyta Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis, kuri sako, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai;

-          neatsižvelgta į LR Teisėkūros įstatymo nuostatas svarstyti alternatyvas, skirti pakankamai laiko, numatyti pasekmes, įskaitant netikėtas, neigiamas;

-          mokyklų tinklo pertvarka galimai prieštarauja šios Vyriausybės regioninei politikai.

 

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė