LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR MOLDOVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMO DĖL KEITIMOSI ĮSLAPTINTA INFORMACIJA IR
ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS ABIPUSĖS APSAUGOS RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl
keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos,
pasirašytas
2024 m. gegužės 28 d., (toliau – Susitarimas) pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą priskirtinas prie
ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.
Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektą (toliau – Įstatymo projektas).
Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.
Įstatymo projektas atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 234.6 p. („Remti asocijuotus Rytų partnerius. Aktyviai remsime NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO ir ES siekius, Rytų partnerių valstybėse vykstančius demokratijos stiprinimo procesus. Būsime aktyvūs ES ir NATO Rytų partnerystės politikos formuotojai, stiprinsime dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, padėdami transformuoti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos ginkluotąsias pajėgas ir didinti atsparumą hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms. Pasikeitus aplinkybėms sieksime peržiūrėti dvišalius gynybinius kontaktus ir bendradarbiavimo tikslus su Baltarusija.“).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Krašto apsaugos ministerija. Tiesiogiai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupė (direktorius Algirdas Norkus, tel. +370 5 273 5630, tiesioginis rengėjas – Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėjas Taras Ivanec, tel. +370 706 80 557).
3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Pasirašydamos Susitarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Moldovos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo užtikrinti įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi arba kurią šalys parengia tarpusavyje bendradarbiaudamos, apsaugą, t. y. sukuriami nauji, iki šiol nereguliuoti, teisiniai santykiai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Susitarimui įsigaliojus bus užtikrinta įslaptintos informacijos abipusė apsauga.
Susitarimas reglamentuoja Lietuvos ir Moldovos institucijų bendradarbiavimą, užtikrinant įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi arba kurią šalys parengia tarpusavyje bendradarbiaudamos, apsaugą. Susitarimas apibrėžia esmines sąvokas, numato šalių įsipareigojimus ir įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, reglamentuoja įslaptintų sandorių sudarymo sąlygas, vizitų procedūras, reikalavimus, taikomus perduodant įslaptintą informaciją, ir kitus klausimus. Susitarimo sudarymas leistų intensyviau plėtoti dvišalį Lietuvos ir Moldovos institucijų bendradarbiavimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 234.6 p. („Remti asocijuotus Rytų partnerius. Aktyviai remsime NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO ir ES siekius, Rytų partnerių valstybėse vykstančius demokratijos stiprinimo procesus. Būsime aktyvūs ES ir NATO Rytų partnerystės politikos formuotojai, stiprinsime dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, padėdami transformuoti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos ginkluotąsias pajėgas ir didinti atsparumą hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms. Pasikeitus aplinkybėms sieksime peržiūrėti dvišalius gynybinius kontaktus ir bendradarbiavimo tikslus su Baltarusija.“).
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Galiojančių teisės aktų keisti ar priimti naujų nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Duomenų apsauga“, „dvišalis susitarimas“, „informacijos perdavimas“, „informacijos saugumas“, „susitarimo ratifikavimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
__________________________