Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 237
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame 2022 m. gruodžio 20 d. (antradienio) rytinį Seimo posėdį. Kviečiu registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norėtų pasiūlyti G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF*). Dėkoju. Frakcijos vardu prašome išbraukti iki kitos dienos posėdžio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą Nr. XIVP-2014, nes jau yra pateikta pataisa, nepraėjęs laikas. Norėtume dar kartą pasižiūrėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Siūlau išbraukti iš popietinės darbotvarkės 2-17 klausimą – Darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra gegužės 1-osios išbraukimas iš šventinių dienų. Aš manau, gegužės šventės pavasarį, gal perkelkime į pavasario sesiją, nes toks vaizdas, kad liberalams trūksta fantazijos. Turbūt dešimtą kartą bandome išbraukti gegužės 1 dieną.
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-17 klausimą ir lydimuosius prašote išbraukti. Dėkoju. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, lygiai prieš savaitę, antradienį, mes pratęsėme nepaprastosios padėties galiojimą dar 3 mėnesiams, labai entuziastingai ir svariai apie tai buvo kalbėta čia. Taip svariai, kad net atmestas opozicijos pasiūlymas sudaryti specialią nepaprastosios padėties tyrimo komisiją. Tuo tarpu tos pačios savaitės penktadienį kariuomenės vadas atšaukė savo karius nuo pasienio. Gal tai nieko blogo, gal tai yra normalu, tiesiog reikia tam tikrų paaiškinimų, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalimis, prašome krašto apsaugos ministro A. Anušausko ir vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės šios dienos posėdžio metu pagal kompetenciją pateikti informaciją apie situaciją Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienyje ir informuoti, dėl kokių priežasčių, kaip minėjau, buvo atšaukti kariai nuo pasienio. Parašų yra 13.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet aš norėčiau priimti parašus, mes patikrinsime, sutikslinsime Sekretoriate visus parašus ir perduosime žinią ministrams. Ačiū. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Norėtume išbraukti projektą Nr. XIVP-2123(2). Komitete dar kilo diskusijų, tai ketvirtadienį. Lydimasis projektas Nr. XIVP-2123(2).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Tik lydimąjį, taip?
S. GENTVILAS (LSF). Tik.
PIRMININKĖ. Supratau. Dėkoju. Visi siūlymai gauti. Visų pirma buvo G. Burokienės prašymas frakcijos vardu išbraukti 1-2.1 klausimą ir lydimuosius iš šios dienos posėdžio. Kas pritariate Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydimųjų išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 51, prieš – 53, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje. Antrasis siūlymas – A. Syso frakcijos vardu. Išbraukti 2-17 klausimą ir lydimuosius projektus – Darbo kodekso pakeitimo projektą ir Atmintinų dienų įstatymo projektą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 64, prieš – 22, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta, klausimų darbotvarkėje nelieka.
Kitas pasiūlymas, prašymas. S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad lydimasis projektas Nr. XIVP-2123, mūsų darbotvarkėje tai yra 1-10.5 klausimas, dar nėra galutinai apsvarstytas komitete. Ar galime bendru sutarimu jį išbraukti? Dėkoju, išbrauktas.
Gerbiami kolegos, iniciatorių vardu tiesiog iš šios dienos išbraukiame 2-16 klausimą ir lydimuosius projektus, tai yra projektus Nr. XIVP-693 ir Nr. XIVP-694, prašome kitą dieną. Ar galime bendru sutarimu? Taip pat to paties lydimąjį projektą Nr. XIVP-695. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Taip pat 2-17.1 klausimas, bet mes jį jau išbraukėme, todėl neaktualu. Gerai, dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerbiami kolegos, dar kartą klausiu, galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Balsuojame? Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas už darbotvarkę, balsuojate už.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 85, prieš nėra, susilaikė 31. Darbotvarkei pritarta.
10.07 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2). Priėmimo stadija. Per šoninį mikrofoną M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu paprašytume pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Prašoma pusės valandos pertraukos. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Darome pusės valandos pertrauką.
10.08 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2262(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti A. Butkevičių, jis yra Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas dėl šio klausimo. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 ir 22, 23, 24, 25 straipsnių nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 26 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamas komiteto pranešėjau, pristatykite komiteto nuomonę.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstomas Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinis pasiūlymas ir šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 26 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl straipsnių nuo 27 iki 34 pataisų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio įstatymo nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas dėl projektų prasidės 11 val. 15 min.
10.10 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2263(2). Šį pakeitimo projektą sudaro 18 straipsnių, pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.11 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2264(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2264(2). Norėčiau vėl pakviesti gerbiamą komiteto pranešėją, kad pristatytų Teisės departamento pastabas nuo 1 iki…
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus dėl 19 straipsnio 4 dalies ir abiem pasiūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Taigi nuo 1 straipsnio iki 18 straipsnio imtinai nėra gauta pasiūlymų, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
19 straipsnį mums ką tik pristatė komiteto atstovas. Ar galime pritarti 19 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento išvadas, pasiūlymus? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.11 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265(2). Devyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.12 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro aštuoni straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-3.5 klausimo užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.13 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.13 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą K. Starkevičių, kad pristatytų Ekonomikos komiteto poziciją. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnį svarstysime vėliau, balsavimo metu, nes yra gauta Seimo narių pataisų. Nebegalime svarstyti, nes yra gauta daug Seimo narių pastabų. O dėl 3 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galima būtų jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnį, dėl kurio gauta daug Seimo narių pasiūlymų, svarstysime balsuoti numatytu laiku.
10.15 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėkoju.
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.15 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2275(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio kalbėti užsirašiusių nėra.
10.15 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2276(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir dėl straipsnių nuo 2 iki 6 imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamas komiteto pirmininke, atleiskite, jūsų išvados ir neprireikė, vėliau pakviesime į tribūną.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2). Priėmimo stadija. A. Nekrošius yra komiteto pranešėjas, bet yra gauta tik viena Teisės departamento pastaba, tai ją ir pati galėsiu perskaityti.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba, ji yra redakcinio pobūdžio ir jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 1-5 klausimo dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku, tai yra nuo 11 val. 15 min.
10.17 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2233(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto išvadą. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašau į tribūną. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnį apsvarstysime vėliau. Atsiprašau, dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Gerbiamas komiteto pirmininke, gal galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabos dėl 2 straipsnio.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kuris čia?
PIRMININKĖ. Čia yra 2 straipsnis, Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Pristatėte, dėkoju. Taigi ar galime pritarti 2 straipsniui? Atkreipiu dėmesį, kad J. Gudauskas savo pataisą atsiėmė. Taip?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taigi, ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio yra gautos Teisės departamento kelios pastabos. Prašau pristatyti jas ir komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal kelias Teisės departamento pastabas? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4, 5, taip pat 6 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Gal galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal dvi Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke.
Motyvai. Už norėtų kalbėti A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, pereitą kartą kalbėjau plačiau šiuo klausimu, šiandien noriu tik pabrėžti balsuodamas už, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai pagrindiniu uždaviniu iškėlė sukurti elektroninę kelių rinkliavos sistemą, kuri pakeistų dabar veikiančią ir kuri užtikrintų įmokų už transporto priemonių valdytojų faktinį naudojimąsi kelių infrastruktūra surinkimą. Tokio tikslo įgyvendinimas leis surinktomis įmokomis kompensuoti bent dalį į valstybinės reikšmės kelius investuotų lėšų, kurios naudojamos apmokestinamo valstybinio kelių tinklo infrastruktūros eksploatavimui, plėtrai, statybai ir priežiūrai, todėl nuoširdžiai balsuoju už ir agituoju balsuoti taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime nuo 11 val. 15 min.
10.22 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-6.2 klausimas – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio kalbėti nėra.
10.23 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2). Teikėjas – K. Adomaitis. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą G. Palucką, jis yra komiteto pranešėjas, tačiau Gintauto salėje nematau. Ar galėčiau vėl paprašyti gerbiamą Kazį, kad pristatytų komiteto išvadą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo.
Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Ar galėtumėte pristatyti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Irgi yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime suredaguotam 3 straipsniui pritarti? Ačiū. Dėl 4 straipsnio yra gautos kelios Teisės departamento pastabos. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Irgi yra pritarta vienam pasiūlymui. Yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
Dėl motyvų dėl šio įstatymo užsirašė kalbėti R. Žemaitaitis. Jis kalbės prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš ir praėjusį posėdį, gerbiami kolegos, kalbėjau. Iš tiesų, kai elitas bando prastumti įstatymo projektą ir sako, su kablukais nevažiuos verslininkas, tai aš specialiai atsisėdęs praėjusią savaitę patikrinau, o kas yra tie jų vadinamieji kablukai. Šiandien užregistruoti N-1 kategorijos džipą – jokių problemų. Vadinasi, tas pats didysis elitas naudosis šita lengvata ir bandys apeiti įstatymų projektus.
Aš dar kartą noriu paklausti jūsų. Ne taip seniai R. Kuodis yra sakęs, na, gyvulių ūkis, kiek ilgai gyvulių ūkis egzistuos Lietuvoje. Šita valdančioji dauguma kalbėjo apie tai, kad gyvulių ūkio nebus ir kad jokių lengvatų vienai ar kitai grupei nebus taikoma. Kaip dabar atsitinka, kad tie patys konservatoriai, kurie kalbėjo apie gyvulių ūkio panaikinimą, išimties tvarka nori atleisti nuo važiavimo magistraliniais keliais vienos ar kitos kategorijos automobilius? Kaip šitą galite jūs paaiškinti? Kai lygiagrečiai aplinkos apsaugos ministras išleidžia įdomų įsakymą, kad fūros šiandien jau nebeskiriamos, kurios yra ekologinės ir neekologinės, o mokamas gamtos mokestis visiems vienodas. Tarsi vienu įstatymo projektu jūs vienus baudžiate, kitu projektu išimties tvarka kažką bandote padaryti.
Tikrai, gerbiami kolegos, kas bent girdite argumentus, nesvarbu, kad čia kalba Remigijus ar kas nors kitas, suvokite, ką jūs darote. Suvokite iš tikrųjų, kodėl šitą lengvatą taikote. Ir dar kartą sakau, argumentas, kad kablukas ir N-1 kategorijos mašinos važinės… Ko gero, mes puikiai šiandien žinome, kaip džipai, stambūs, dideli džipai, taip ūkiškai pasakysiu, registruojami būtent kaip krovininiai. O kodėl registruojami kaip krovininiai? Todėl, kad būtų registruojama įmonės vardu ir būtų galima susigrąžinti PVM. Jūs puikiai galite šiuos duomenis patikrinti „Regitroje“ ir juos matyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik kelis žodžius pasakysiu. Iš tikrųjų kablukais, turbūt sutiksi, nevažinėja kokie nors išskirtiniai žmonės, kurie jau kitomis transporto priemonėmis važinėja, nes tai yra krovininis transportas, ir negalvoju, kad jam ta lengvata čia padarys milžiniškos įtakos, bet paskatins įmones pereiti prie ekologiškesnio transporto naudojimo. Tokia mano pastaba būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai yra išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Šiek tiek lenkiame darbotvarkę.
10.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2367 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėl darbotvarkės 1-8 klausimo yra Seimo narių pasiūlymų. Dabar norėčiau pakviesti J. Razmą, kad pristatytų darbotvarkės 1-17 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2367. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiek tiek pasikeitus dviejų komitetų sudėčiai, konkrečiai Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo, komitetai perrinko savo pirmininkus. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku buvo išrinktas Seimo narys M. Lingė, o Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Seimo narys J. Džiugelis. Šio nutarimo projektu siūloma ir patvirtinti šiuos du išrinktus komitetų pirmininkus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nenori klausti Seimo nariai. Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Per svarstymą užsirašiusių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų dėl šio… (Balsai salėje) Atsiprašau, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Nei už, nei prieš užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.29 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Yra keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo yra užsirašiusių Seimo narių. R. Žemaitaitis norėtų kalbėti prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Sumaišiau.
PIRMININKĖ. Atsisako žodžio. Judame toliau.
10.30 val.
Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2). Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.31 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.3 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2). Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.31 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.4 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2). Jį sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl šio projekto dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Primenu, kad lydimasis 1-10.5 klausimas yra išbrauktas iš darbotvarkės.
10.32 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją A. Gedvilą, Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją, tačiau jo salėje nėra. Gal galėtų… Tuomet aš pristatysiu, matyt, nes nematau iš Aplinkos apsaugos komiteto nė vieno pranešėjo salėje šiuo metu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento pastabos. Pirmai iš jų komitetas pritarė iš dalies, ji yra susijusi su įsigaliojimo data ir jai buvo pritarta bendru sutarimu. Antra pataisa taip pat yra susijusi su įsigaliojimo data, į ją komitetas taip pat atsižvelgė. Ir trečia pastaba taip pat susijusi su įsigaliojimo data. Komitetas taip pat atsižvelgė į šią pastabą.
Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio įstatymo nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.34 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2) (priėmimas)
Ir liko vos kelios minutės iki tol, kol praeis pusvalandis nuo paimtos pertraukos. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą J. Gudauską, Kaimo reikalų komiteto pranešėją. Jo salėje nematau. Nieko neturime.
Taigi priėmimas pastraipsniui Žemės reformos įstatymo. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Jos yra techninio pobūdžio. Komitetas vienbalsiai pritarė tiek pirmai, tiek antrai, tiek ir trečiai pastabai. Ar galime 2 straipsniui pritarti tokiam, kaip jis buvo suredaguotas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Prieš norėtų kalbėti R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš tik norėčiau paklausti, kiek Seimo narių ir kiek kolegų perskaitė šį įstatymą ir ar bent suprato jo esmę? Va, Jurgis kelia ranką, tai, ko gero, Jurgis balsuos prieš, kaip ir aš, nes yra rajoninėje apygardoje rinktas žmogus, atstovauja Plungei ir Rietavui. Aplink Plungę yra labai daug kolektyvinių sodų, čia tarybiniais laikais pagal paskyrą arba valdybos sprendimu buvo suformuotas sodo sklypelis ir žmogui buvo paskirtas arba direktoriaus, arba valdybos ir panašiai. Gerbiamas Jurgi, ko gero, jei įdėmiai skaitėte, šiame įstatyme dingo arba, tiksliau, neatsirado galimybė tam, apie ką mes šnekėjome pateikimo stadijoje, – pirma suteikti žmogui galimybę išsipirkti šį sklypą. Tai yra jeigu yra sklypas, yra savininkas, bet jis nėra Registrų centre įsiregistravęs, tokiu atveju NŽT turėtų privalomu nurodymu siųsti žmogui pranešimą apie tai, kad per 30 dienų užpildytų prašymą ir šį žemės sklypą galėtų pirkti. Ši nuostata dingsta. Ką tai reiškia? Kad jūs planuojate iš karto užpildyti Lietuvos teismus juridiniais faktais. Kai jūs iš žmogaus paimsite šį žemės sklypą ir jį parduosite aukciono būdu, jis, jo palikuonys arba kiti šeimos nariai, pamatę, kad šis sodo sklypas yra parduotas, kreipsis į teismą nustatyti juridinį faktą dėl leidimo įregistruoti sodo sklypą.
Todėl aš tikrai kviečiu balsuoti prieš. Tikrai galvojau, kad mes čia dar padarysime pertrauką ir komitetas išnagrinės, bet, žiūriu, vis tiek eina buldozeriu šis projektas, todėl aš manau ir esu įsitikinęs, kad nemažą dalį soduose sodus turinčių Lietuvos Respublikos gyventojų tiesiog paliksite be tų mažų žemės sklypukų.
Antras dalykas. Žemės reforma nėra baigta. Siūlyčiau antrą variantą. Mes irgi turime tą patį, ir Šilalėje turime, ir Telšiuose, dar nepasibaigusi, turėtų būti galimybė po kelis arus žmogui atkurti nuosavybę. Mes galėtume pabaigti žemės reformą, čia K. Starkevičius, buvęs žemės ūkio ministras, startavo ir ieškojo tų žemės sklypų.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Todėl tikrai, gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti prieš. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Iš tiesų daug argumentų jau išsakė Remigijus. Vis dėlto negali būti taip, kad dabar iš žmogaus, kuris galbūt ir dėl labai objektyvių priežasčių neįteisinęs savo sklypo, bet turi sprendimą, kad tas sklypas jam priklauso, jis turi ten namelį, sodina sau daržovių ir vaisių, ir neturės pirmumo teisės jį įsigyti. Taip vienareikšmiškai neturėtų būti, nes mes antrąkart nacionalizuoti žmonių nekilnojamojo turto tikriausiai negalime.
Antras momentas. Vis dėlto labai svarbu pabrėžti, kad žemės reforma nesibaigė. Sodų bendrijos yra jau dabartinių miestų teritorijoje. Jeigu valstybė mato, kad žemės sklypai yra apleisti, nenaudojami, kodėl nepateikus tų sklypų į žemės reformos ir piliečių nuosavybės grąžinimo eilę? Yra tikrai didelis valstybės rezervas, gyventojams, laukiantiems ir nesulaukiantiems kad ir tame pačiame Vilniuje žemės, tai būtų viena iš galimybių tokius sklypus pasiūlyti kaip kompensaciją už žemę, kurios nėra galimybės grąžinti. Manau, kad reikėtų susilaikyti nuo tokių sprendimų, kol žemės reforma nepabaigta, to nedaryti.
O antras momentas – dar suteikti šansą tiems žmonėms, kurie šiuo metu turi tuos sodo sklypus, pirmumo teise juos įteisinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Dabar jau praėjus pusvalandžiui po paimtos pertraukos grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią.
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas, pagrindinis. Dėl jo yra gauta daug Seimo narių pasiūlymų, taigi apsvarstysime jį prasidėjus balsavimo laikui.
10.39 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2015(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-2.2 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2015(2). Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gautos kelios Teisės departamento pastabos. Gerbiama komiteto pranešėja, prašau pristatyti komiteto išvadą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Buvo gautos Teisės departamento pastabos dėl kelių straipsnių, tačiau jos yra tos pačios dėl visų straipsnių. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms bendru sutarimu ir šiuos straipsnius atitinkamai patikslino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ten gauta ta pati Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta ir suredaguota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 8 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Vėl gauta ta pati Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai bendru sutarimu ir šiuos straipsnius atitinkamai patikslino.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta, dėkoju. Dėl 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gautos tos pačios Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė bendru sutarimu ir šiuos straipsnius atitinkamai patikslino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 12 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti? Ačiū. Ir naujos redakcijos 1 straipsniui ar galime pritarti? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti ir jam? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl šio projekto kalbėti užsirašiusių nėra.
10.42 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2016(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas, taip pat lydimasis – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2016(2). Šį projektą sudaro devyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl 1-2.3 klausimo užsirašiusių nėra.
10.43 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2017(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2017(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio projekto užsirašiusių nėra.
10.43 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2). Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.45 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207(2) (priėmimas)
Kadangi dar turime pusę valandos iki balsavimo laiko, norėčiau pasiūlyti apsvarstyti 1-13 klausimą – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2207(2). Priėmimo stadija. Kviečiu gerbiamą J. Urbanavičių, kad pristatytų Aplinkos apsaugos komiteto išvadas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau, ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Vienai Teisės departamento pastabai mes komitete nepritarėme dėl trejų metų ūkininko ūkio steigimo ir kad 50 % pajamų būtų gaunama iš ūkio. Mes komitete tikrai daug diskutavome. Vis dėlto matome, kad reikėtų, kad išlaikytų tą tokį… kad nebūtų naudojamasi ūkininko ūkiu tik tam, kad statytų gyvenamuosius namus, bet kad tikrai būtų skirta ūkininkauti. Tai mūsų pastaba. Mes bendru sutarimu nepritarėme.
Taip pat dar yra viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pritarta.
Yra Seimo narių S. Gentvilo, V. Pranckiečio, E. Pupinio, K. Starkevičiaus siūlymai, kad nuo 0,5 hektaro būtų didinamas žemės ūkis ūkininkauti iki 2 hektarų. Taip pat šį rytą mes komitete apsitarėme ir bendru sutarimu buvo pritarta Seimo narių pasiūlymui, kad ūkininko ūkis būtų didinamas iki 2 hektarų.
Turbūt pagrindiniai mūsų siūlymai ir buvo tokie. Pritarta bendru sutarimu visai išvadai komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra gauta ir viena Seimo narių pataisa, ją apsvarstysime vėliau. Ar jūs pristatėte ir dėl 2 straipsnio gautą Teisės departamento pastabą? Dėkoju. Ar galime pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.46 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257(2) (svarstymas)
Dabar siūlau apsvarstyti rezervinį 2 klausimą – Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2257(2). Tai yra svarstymo stadija. Noriu pakviesti gerbiamą B. Pietkiewicz, kad pristatytų komiteto išvadą. Prašau.
B. PIETKIEWICZ (LRF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam Sporto įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2257(2) ir siūlo Seimui jį svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Dėl motyvų dėl Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuodami jau netrukus, numatytu laiku.
10.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2) (svarstymas)
Rezervinis 3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2). Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką S. Šedbarą, kad pristatytų komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas atėjo iš Peticijų komisijos. Jis yra susijęs su tuo, kad institucijų atstovai, kurie jau surašo protokolus už kitus pažeidimus, galėtų surašyti ir už valstybės politiko, pareigūno, tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą. Pradžioje buvo siūloma, kad tai visais atvejais darytų policija, tačiau mes manome, kad tos institucijos, kurios ir už kitus nusižengimus surašo protokolus, gali surašyti ir dėl jų institucijos pareigūnų ir valstybės tarnautojų įžeidimo.
Komitetas šį projektą svarstė šių metų gruodžio 14 dieną ir visiems devyniems dalyvavusiems balsavus už jam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių neturime. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra užsirašiusių. Taigi balsuosime numatytu laiku dėl rezervinio 3 klausimo.
10.49 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954(2)ES (priėmimas)
Kadangi apvarstėme kitus rytinio posėdžio klausimus, 1-14 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Širinskienę, kaip komiteto pranešėją dėl 1-14 klausimo – projekto Nr. XIVP-1954, į tribūną.
Dėl nuo 1 straipsnio iki 7 straipsnio imtinai nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime pritarti kiekvienam iš šių straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Ar galėtumėte pristatyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Taip, tai buvo pastabos dėl to, kad projekto nuostata „šiuo įstatymu pakeistos“ yra tikslintina. Komitetas tam pritarė ir kartu patikslino būtent 8 straipsnio 5 dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas pataisas ir komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visam 8 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėkoju, gerbiama komiteto pranešėja.
Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių nėra. Taigi, balsuosime numatytu laiku.
10.51 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2). Kviečiu pranešėją komiteto pirmininką S. Šedbarą. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pasiūlymų nėra gauta. Galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pastaba redakcinė. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 6 iki 23, tuoj, sekundėlę… Dėkoju. Dėl straipsnių nuo 6 iki 23 straipsnio imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš šių straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 24 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra visiškai redakcinė. Komitetas pritarė ir suredagavo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 24 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami netrukus.
10.52 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2). Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Čia irgi redakcinė pastaba. Suredagavome pagal Teisės departamento pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutariu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2342 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Norėčiau pakviesti gerbiamą E. Pupinį, kad pristatytų rezervinį 4 klausimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Pristatau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektą Nr. XIVP-2342.
Peticijų komisija A. Dumbrauskaitės peticiją iš esmės išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 7 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste ir (arba) jį išnuomoja, bet jame faktiškai gyvena ir neturi teisės į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, kiti būste gyvenamąją vietą deklaruojantys ir jame faktiškai gyvenantys asmenys šią teisę turi.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę. Pažymėtina, kad šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, kurią pareiškėja siūlo pakeisti, yra įtvirtinta bendra taisyklė dėl kompensacijų neskyrimo. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, jam būsto šildymo išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų, ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos. Kiti būste gyvenamąją vietą deklaruojantys ir jame faktiškai gyvenantys asmenys šiuo atveju turi teisę į išlaidų kompensacijas, netaikant šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų. Taigi, šiame įstatyme įtvirtintos priemonės sudaro tinkamas sąlygas apsaugoti pažeidžiamiausią visuomenės dalį. Savivaldybėms nustatyta diskrecija leidžia atlikti išsamią individualaus atvejo analizę, įvertinti realią asmens, šeimos situaciją ir skirti paramą tada, kai jos labiausiai reikia. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos A. Dumbrauskaitės peticiją.
PIRMININKĖ. Klausti niekas neužsirašė. Svarstymo stadijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų? Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Atsiprašau, priėmimo. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių neturime. Balsuosime jau netrukus.
Kadangi apsvarstėme visus rytinio posėdžio klausimus, išskyrus tuos, dėl kurių reikia balsuoti nuo pat 1 straipsnio, darome techninę pertraukėlę iki 11 val. 15 min. Tada ir pradėsime iš karto balsavimą. Dėkoju.
Pertrauka
11.15 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Mūsų skelbtoji pertraukėlė pasibaigė. Dabar yra balsavimo intervalas ir iš eilės nagrinėsime projektus, dėl kurių reikia balsuoti. Pirmasis pagal mūsų darbotvarkę – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2). Kviesiu mums vis pasakyti komiteto išvadą M. Ošmianskienę. Iš vietos? Gerai, taip iš tikrųjų bus patogiau. Esame sustoję prie 8 straipsnio, jeigu aš teisingai supratau. Tai yra pačios M. Ošmianskienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Lauksiu autorės komentaro ir komiteto pozicijos.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas po svarstymo Teisės departamento pastabų nesulaukė. Sulaukė kelių Seimo narių siūlymų. Ir dėl 8 straipsnio yra pirmasis mano siūlymas. Juo siūloma užtikrinti… Asmenims su negalia užtikrinamas sveikatos ir priežiūros paslaugų teikimas ugdymo įstaigose, jeigu jos yra būtinos dėl negalios. Iš esmės sveikatos priežiūros paslaugos užtikrinamos ugdymo įstaigose. Komitetas pritarė iš dalies, ir aš sutinku su komiteto išvada.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, komitetas dėl pasiūlymo pritarė iš dalies. Autorė su tokiu pritarimu sutinka. Ar galime visi bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Matau, kad pritariama. Fiksuojame pritarimą bendru sutarimu.
Toliau, dėl 9 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio buvo M. Ošmianskienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Klausome autorės. Tik aš prašyčiau kalbėti kiek arčiu mikrofono, kad aiškiai girdėtume, ką sakote.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas pritarė iš dalies. Aš sutinku su komiteto išvada. Jeigu reikia pristatyti plačiau, tai… Siūlymas yra užtikrinti žmonėms su negalia teisę į savarankišką gyvenimą, o tai yra pagrindinė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ašis. Buvo rastas bendras sprendimas, jam visi pritarėme.
PIRMININKAS. Manau, galime fiksuoti, kad bendru sutarimu pritariame komiteto pozicijai. Ji yra suformuluota, iš dalies pritariant Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymui. Tuomet pritariame bendru sutarimu visam 10 straipsniui. Man atrodo, aš nebuvau fiksavęs dėl viso 9 straipsnio, kad pritariame bendru sutarimu, tik dėl pasiūlymo, iš dalies pritarto, fiksavome. Tai pritariame ir 9 straipsniui bendru sutarimu, šiek tiek grįžę atgal.
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsniai be jokių pasiūlymų. Galime visiems jiems iš karto pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Ir dėl 27 straipsnio yra M. Lingės pasiūlymas. Prašom autorių ir po to komiteto poziciją išsakys M. Ošmianskienė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai grynai techninis redakcinis perkėlimas, iš 27 straipsnio tas nuostatas siūlome išbraukti ir jas įdėti į įgyvendinamąsias nuostatas. Faktiškai tiesiog atsiranda kitoje įstatymo vietoje.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas pritarė. Už – 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kadangi, matau, nebuvo čia vieningo pritarimo, galiu prognozuoti, gal ir Seimo salėje taip yra, tai kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Dėl motyvų nori kalbėti. Sustabdome balsavimą. Tuoj įjungsime, pažiūrėsime. Dėl pasiūlymo užsiregistruokite, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Aš užsiregistravęs. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, čia tikrai nėra techninis pasiūlymas. Šito pasiūlymo esmė yra ta, kad žmogui, kuriam reikalinga ankstyvoji pagalba, pavyzdžiui, vaikas gimsta su negalia, ir iš karto pirmomis dienomis tam vaikui reikia elementarių konsultacijų, jo tėvams, kad susigaudytų, kaip toliau padėti tam vaikui. Arba žmogus dėl traumos įgyja negalią. Nelaukiant grupės ta pagalba iš karto būtų suteikta.
Ką siūlo ponas M. Lingė? Jis siūlo išbraukti šitą pagalbą ir jos įsigaliojimą nukelti į 2026 metų sausio mėnesį. Ką tai reiškia? Kad trejus metus tūkstančiai vaikų, nes per metus maždaug apie du tūkstančius vaikų gimsta su negalia, taip pat dešimtys tūkstančių senjorų, darbingo amžiaus žmonių negaus elementarios pagalbos, kuri padėtų jam arba sumažinti negalios poveikį, arba bent jau patarti, kaip jam elgtis toliau, jam ir jo artimiesiems. Tai yra visiškai nelogiška pataisa. Todėl aš siūlyčiau nepritarti tokiam išbraukimui. Tegul ankstyvoji pagalba įsigalioja nuo įstatymo įsigaliojimo momento.
PIRMININKAS. M. Navickienė – už pasiūlymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu, kolegos, pasakyti, kad iki šitos paslaugos visaapimančio teikimo pradžios įstatyme yra įsipareigota šią paslaugą pilotuoti. Todėl ši paslauga bus pradėta teikti, kai tik bus sukalibruota, parengta ir pasieks gyventojus savivaldybėse. Pagal įstatymą iki 2025 metų gruodžio mėnesio ji jau turi būti išpilotuota. Vadinasi, paslauga jau bus pradėta teikti ir iki nustatyto termino.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymų išsakyti. Balsuojame, ar pritariame M. Lingės pasiūlymui.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 80, prieš – 4, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Dėl viso šio 27 straipsnio ar bus norima kalbėti? Nėra užsirašiusių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Matau, kad yra nepritariančių. Balsuojame dėl 27 straipsnio, ar pritariame šiam straipsniui.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 41. Šiam straipsniui pritarta.
Dabar pagal patikslintą informaciją prašysiu grįžti prie 1–8 straipsnio imtinai, nes galvojome, kad yra pritarta ankstesnėje stadijoje šiems straipsniams, nes ten pasiūlymų nebuvo, tačiau, pasirodo, nebuvo tokio formalaus pritarimo. Tad kviečiu fiksuoti, kad šio projekto nuo 1 iki 8 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu ir toliau žiūrime tada 28, 29, 30, 31, 32 straipsnius. Pasiūlymų jokių nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dabar jau 2 straipsnis pagal kitą numeraciją, bendresnę. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Čia yra pasiūlymų ir pasiūlymą pirmiausia teikia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau anksčiau, čia vis dėlto buvo techninis pirminis pasiūlymas, nes komitetas ir Seimas jau ankstesnėse stadijose buvo apsisprendęs testuoti ir pilotuoti šias paslaugas. Todėl visą įgyvendinimo tvarką (kaip ir kada) reguliuoja šitas straipsnis. Mano siūlymo esmė yra, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija pasitelktų nevyriausybines organizacijas, taip labiau stiprindama nevyriausybinių organizacijų fiksavimą įstatyme, ir būtų pilotuojama metais paankstinant, kad tos paslaugos būtų išbandytos metais anksčiau, negu buvo pasiūlyta Vyriausybės.
PIRMININKAS. Motyvai. V. Bakas – prieš. Tiesa, mes prieš tai turėtume išklausyti komiteto poziciją.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas pritarė, už balsavo 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Prašom, dabar motyvai.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš noriu, kad jūs išgirstumėte, kaip absurdiškai skamba situacija, kurią siūlo ponas M. Lingė. Seimui siūloma atidėti ankstyvosios paslaugos įsigaliojimą trejiems metams. Jūs man pasakykite, ar logiškas pasiūlymas, kur mes 2 tūkst. vaikų ir jų tėvams negalime jau po metų atsiųsti psichologo, kažkokio socialinio darbuotojo, kuris tiesiog žmonėms paaiškintų, kaip jie gali teikti pagalbą. Trejus metus ruoštis pilotavimui yra absurdas!
Būtent ši techninio pobūdžio pataisa ir padaro šitą reformą feikinę, mes negalime, bent jau į opoziciją kreipiuosi, pritarti tokiai fiktyviai, feikinei reformai, kur siūloma trejus metus žmonėms neteikti pagalbos, nors jiems labiausiai reikia būtent pirmosiomis dienomis. Aš manau, valstybė pajėgi jau dabar tą padaryti. Jeigu nevyriausybininkai dar nepasiruošę, tą gali padaryti savivaldybės, bet nepalikime žmonių be pagalbos.
PIRMININKAS. J. Džiugelis remia pasiūlymą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Man sunku suprasti, ar čia yra teksto suvokimo problemų, ar sąmoningas noras suklaidinti. 30 metų negalią turintys žmonės laukia sistemos, kuri juos įgalintų, o ne taip kaip dabar būtų suteikiamos perteklinės, kad tiesiog būtų suteikiamos išmokos ir žmogus paliktas likimo valiai. 30 metų negalią turintys žmonės laukia. Pagaliau galime priimti esminius sprendimus, padedančius negalią turintiems žmonėms.
Po diskusijų komitete buvo sutarta, kad reformos įgyvendinimas būtų paankstintas vienais metais, apie ką kalba konkreti M. Lingės pataisa. Aš tikrai kviečiu tiek valdančiuosius, tiek opoziciją neversti negalią turinčių žmonių dar ilgiau laukti ir pritarti šiai pataisai, kuri yra suderinta su Vyriausybe, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pačiais neįgaliaisiais. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kaip tik ir balsuosime dėl M. Lingės pasiūlymo.
Balsavo 118: už – 91, prieš – 1, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta.
Dabar čia yra kolegos V. Bako pasiūlymai. Jie iš esmės yra priešingi dabar pritartam pasiūlymui. Jeigu autorius sutiktų, mes nesvarstytume, bet jeigu nesutinka, žinoma, aš čia nenoriu daryti kažkokio konflikto, formaliai tada svarstytume.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, aš J. Džiugelį, galbūt būsimą pirmininką, noriu pakviesti bent jau paskaityti, už ką jūs balsuojate. Mes ką tik nubalsavome už tai, kad žmonės dar trejus metus negautų pagalbos. Mano pasiūlymas yra, kad pagalba būtų teikiama nuo 2024 m. sausio 1 d. Tai yra iki 2024 m. sausio 1 d. yra pilotas, kas įmanoma, o toliau po piloto iš karto žmonės gauna pagalbą. Tokia jo esmė. Iš esmės tai yra tas pats, ką siūlo ponas M. Lingė, tik skirtumas tas, kad M. Lingė siūlo toliau neteikti žmonėms trejus metus pagalbos, tai yra teikti tik nuo 2026 metų, aš siūlau tai daryti nuo 2024 metų. Tikrai valstybė ir savivaldybės pajėgios tai padaryti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Turbūt mes sutarsime, kad dėl visų pasiūlymų yra 29 balsai. Aš neprašau čia balsuoti taupydamas laiką. Tada komiteto pozicija.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas siūlymui nepritarė, nes šiuo pasiūlymu siūloma pagalbos paslaugą teikti nuo 2024 metų, tačiau šią paslaugą tikslinga išbandyti, vykdyti pilotinį projektą bent dvejus metus siekiant kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis išgryninti jos turinį, išsiaiškinti jos poreikio mastą, finansavimo poreikį ir galimybes. Komitetas jau pritarė M. Lingės siūlymui nuo 2026 metų teikti šią paslaugą. Nuo 2024 metų paslauga būtų pilotuojama, priešingai, negu teigiama, kad jinai nebus vykdoma. Todėl komitetas nepritarė šiam siūlymui. Buvo balsuota: už – 2, prieš – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dabar aš tik pasitikslinsiu. Vytautai Bakai, jūs abu pasiūlymus pateikėte? Čia jie yra kartu, išskirti, bet aš matau, kad turbūt susiję.
Toliau dėl motyvų M. Lingė kalba prieš.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau laikytis nuosekliai. Žiūrėkime, įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų. Įstatyme jau yra numatyta, kad paslaugos turi būti pilotuojamos. Kaip galima iki 2024 metų pilotuoti tai, kas dar net nebus įsigalioję? Tam visam pilotavimui, išbandymui net nebūtų jokių teisinių sąlygų, jeigu būtų balsuojama ir nubalsuota už šį pasiūlymą. Todėl kviesčiau ir raginčiau laikytis komitete sutartų nuostatų. Į jas, beje, kartu su jūsų frakcijos gerbiamu kolega L. Kukuraičiu atsižvelgėme ir ieškojome tų sprendimų, kad ir nevyriausybininkai atsirastų paankstinant šį terminą. Aš manau, kad turbūt labiau žiūrėkime į nuoseklią, jau apsispręstą redakciją ir balsuokime pasitikėdami tais sprendimais, kurie buvo išdiskutuoti, rasti kompromisai absoliučiai didžiosios daugumos komiteto narių.
PIRMININKAS. L. Kukuraitis pasisakys už pasiūlymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Taip, iš tiesų pritariu ir M. Lingės teiktam projektui, pasiūlymui kaip tokiam kompromisiniam. Turbūt mes visi suprantame. Vytauto argumentai yra teisingi. Paslaugų, deja, mūsų visuomenei, žmonėms su negalia trūksta, jos turėtų pasiekti kiek galima anksčiau. Jeigu yra įmanoma tai padaryti ne 2026 metais, kad pasiektų visą neįgaliųjų bendruomenę, bet padaryti anksčiau, vadinasi, per metus pasiruošti teikti paslaugas, tai tą ir turime daryti. Šiuo atveju vėlesnis terminas yra tiktai pripažinimas, kad mes tiek nacionaliniu lygiu, tiek savivaldybių, tiek nevyriausybiniu nesame pasirengę. Ar per metus negalime pasirengti? Mano vertinimu, galime, todėl šiam pasiūlymui ir turime pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl V. Bako pasiūlymo, tiksliau, dviejų pasiūlymų, jie yra pateikti kaip atskiri.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 49, prieš – 21, susilaikė 51. Pasiūlymams nepritarta. Lieka priimtas M. Lingės pasiūlymas, jis iš dalies leidžia pritarti ir V. Bako antrajam pasiūlymui, kaip pažymėta komiteto išvadoje.
Dabar balsuosime dėl viso šio straipsnio. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 73, prieš – 1, susilaikė 46. 3 straipsniui pritarta.
Formalus 4 straipsnis, dėl jo jokių pastabų nėra. Fiksuojame, kad pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu. Ir liko apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai svarbus žingsnis yra žengiamas į priekį, ilgai laukta ir su socialiniais partneriais derinta reforma, ypač diskutuota, ji leidžia į centrą, į pirmą vietą, statyti konkretų asmenį su negalia, o ne kokį nors ligos kodą. Dėl individualių situacijų turi būti ir individualūs sprendimai, atliepiantys individualius pagalbos poreikius ir paslaugų poreikius.
Projektas išties stipriai keitėsi komitete, nes buvo registruota labai daug pasiūlymų. Dėl absoliučiai didžiosios daugumos mes radome formuluotes, radome kompromisus ir tas nuostatas, kurios leido patobulinti projektą, kad turėtume kuo didesnį supratimą apie jo svarbą ir reikšmę. Keičiamas pats požiūris į paslaugų teikimą. Mažės durų, kurias reikės atverti asmeniui su negalia beldžiantis dėl paslaugų ir pagalbos. Taip, svarbi ir institucinė pertvarka, ji leis vienu langeliu susitvarkyti tikrai svarbius reikalus ir gavus koordinacinę pagalbą nelikti už borto ar tam tikroje nežinioje, kaip pasitaikydavo atvejų iki šiol.
Buvo įvairiausių gąsdinimų dėl išmokų politikos, kad kažkas čia bus, reforma atims įvairias išmokas ir dėl to nukentės asmenys su negalia. Išties tą mitą reikia neigti. Tikrai šita reforma niekaip neturės esminės įtakos, priešingai – netgi bus situacijų, kai tikrai daugės pensinio amžiaus asmenų su negalia, kurie, perskaičiavus išmokas, įgis teisę į didesnes išmokas, priklausomai nuo dalyvumo lygio pokyčių jau sukakus senatvės amžiui. Todėl raginu, kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. A. Sysas pasisakys prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio primininke. Tikrai nebalsuosiu prieš šitą įstatymą. Susilaikysiu. Šiame įstatyme tikrai yra gerų dalykų ir reikia pripažinti, kad komitete buvo atsižvelgta būtent į tas pastabas, į didžiausias pastabas, kurias išsakė savivaldos organizacijos, tai yra dėl atvejo vadybininko (išvis dingo iš įstatymo), kitų dalykų. Deja, diskusijos, kurios buvo dėl kai kurių straipsnių, aiškiai parodo, kad mūsų geri norai nepagrįsti tuo, nepatenkinami finansais. Ne veltui dėl 27 straipsnio net ministrė kalbėjo apie kalibravimą ir pilotavimą. Žinote, tokie gražūs žodžiais. Jeigu paklausčiau, kokio kalibro, nežinau, kas, šautuvai ar dar kas, tai turbūt kiekvienas galvotų visiškai apie skirtingus dalykus, kaip ir apie pilotavimą.
Aš manau, kad lūkesčiai, kuriuos šiuo įstatymu suteikiame neįgaliesiems, yra dideli, bet turbūt paraginčiau visus prisiminti, kaip mes balsuosime už šitą įstatymą, nes kreipimųsi į mus bus labai daug. Vien tai, kad 17 straipsnyje taip ir liko, kad neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustatys trys karaliai, atsiprašau, trys ministrai. Iki šiol jie dar nebuvo susitikę ir tų kriterijų nenustatė. Tai mes tvirtiname įstatymą, kuris keičia neįgalumo nustatymo tvarką, nežinodami, kaip tai bus daroma. Tai būtent šitoje medaus bačkoje yra ne vienas šaukštas deguto ir gyvenimas parodys, kaip mes jį realizuosime, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. M. Ošmianskienė kalbės už.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas atneša naują požiūrį į žmones su negalia – atneša žmonių teisėmis grįstą požiūrį. Tai yra labai svarbu.
Didelis visuomenės nerimas, be abejo, jaučiamas dėl dalyvumo nustatymo, tačiau ministerija ne kartą patvirtino, kad žmonės dėl dalyvumo nenukentės, o bus priešingai – bus pataisyta situacija tiems, kurie šiuo metu nukenčia, kurie realiai negali dirbti, tačiau dėl šiuo metu esančių darbingumo nustatymo sistemos spragų įvertinami kaip darbingi ir todėl yra pasmerkti skursti ir vargti.
Šiuo įstatymu atnešama labai daug naujų gerų pokyčių: įteisinama savarankiško gyvenimo nuostata, suteikiamos galimybės gultis į ligoninę su lydinčiu asmeniu, ugdymo įstaigose atsiras sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir daug daug kitų gerų dalykų. Todėl tikrai kviečiu palaikyti, nestabdyti progreso, o klaidas visada ateityje galima pataisyti.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nepasisakysiu prieš, tačiau susilaikysiu priimant šį įstatymą. Tikrai daug kolegų pasakė, kad yra teigiamų poslinkių šiame įstatyme. Nuo pradžios, kai buvo svarstomas, jis pastūmėtas į gerąją pusę, tačiau mane vis dėlto labiausiai jaudina susitarimai su savivaldybėmis, kaip ta agentūra bendradarbiaus su savivaldybėmis, kokie bus santykiai, kas bus atsakingas. Mes galime pririnkti daug poreikių, individualių poreikių, tačiau kas bus atsakingas, jeigu tie poreikiai nebus įgyvendinti, jeigu nebus finansavimo, neužteks lėšų.
Šiandien mes įstatyme nematome, kad savivaldybėje būtų koordinatorius, yra tik kalbos. Projektas bus bandomas kitais metais, 2023 metais, tačiau nematome, ar bus finansuojama iki galo, nes savivaldybės sako, kad dar nėra viso finansavimo, tik pusė lėšų tam bandymui numatyta, kad atsirastų koordinatoriai savivaldybėse. Žodžiu, yra labai daug neaiškių dalykų dėl finansavimo ir dėl susitarimo, kad nebūtų dubliuojamos tos funkcijos.
Kitas dalykas. Man visiškai, ne tai kad visiškai, bet nepriimtina būtent dėl Ginčų komisijos. Ir dabar viešojoje erdvėje pasitaiko tokių kalbų ir tokių straipsnių, kad Ginčų komisija dirbo labai prastai, mažai išnagrinėjo, nieko nepadarė. Tačiau žmonės, su kuriais man teko susidurti mano apygardoje, sako, kad Ginčų komisija pakeitė iš esmės jų negalią, nes vėl buvo kreipiamasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir tarnyba peržiūrėjo tuos dalykus. Tikrai aš manau, kad Ginčų komisija dirbo gerai, ir duok Dieve, kad Administracinė ginčų komisija dirbtų taip, kaip dirbo ši komisija.
Tikrai yra daug neaiškumų, daug silpnesnių vietų, todėl siūlau susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar tik pasakysiu, kad balsavimo intervalą pratęsiu iki tol, kol balsuosime dėl visų iki šio momento numatytų ir apsvarstytų projektų. Tad gali būti pabaiga gana arti jau pietų pertraukos. Toliau dėl motyvų už pasisako L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, iš tiesų pasisakau už, nes reformos pagrindai buvo padėti dar mūsų Vyriausybės, mes pradėjome tą procesą, kad reforma pasiektų Seimą ir būtų įgyvendinama. Yra daug kritikos ir buvo nuo pat pradžių daug kritikos ir vadinamųjų pilkųjų zonų, neatsakytų klausimų, dėl to natūralu, kad kyla visuomenėje daug nepatenkintų ir nerimaujančių. Dalį tų pilkųjų zonų pavyko Seime pakoreguoti, sutvarkyti. Tikrai norisi padėkoti ir ministerijos kolegoms, ir komiteto kolegoms, kad tikrai labai kruopščiai dirbome prie įstatymo.
Yra dar trys dalykai, kurie yra visiška Vyriausybės atsakomybė. Vienas yra terminai. Dėl terminų mes ginčijomės, deja, buvo apsispręsta dėl vėlesnių terminų.
Antras yra dalyvumo ir neįgalumo nustatymas. Tie klausimynai, kurie kelia nerimą, kur žmonės neturi atsakymų, yra visiška Vyriausybės atsakomybė per ateinančius metus suderinti su visuomene, kad nekiltų ta įtampa, kuri šiuo metu tvyro.
Ir trečias yra pakankamos lėšos. Beje, mes galime geriausiai nustatyti poreikius ir juos deleguoti, jų tenkinimą, savivaldai, Užimtumo tarnybai ir kitiems, bet jeigu nebus skirta lėšų tiems poreikiams įgyvendinti tiek iš nacionalinio, tiek iš savivaldybių biudžeto, ši reforma bus butaforinė.
Bent du dalykai, tai yra negalios ir dalyvumo klausimyno nustatymas ir finansų tinkamas skyrimas, yra visiška Vyriausybės atsakomybė. Jeigu šiai reformai bus pritarta, viskas dabar yra Vyriausybės rankose, nes principiniai pagrindai yra padėti geri.
PIRMININKAS. V. Bakas pasisakys prieš.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, praeitą kadenciją mes padarėme vaiko teisių reformą, tai yra mes pateikėme įstatymus, juos priėmėme ir ją įgyvendinome. Šiuo atveju vyksta atvirkščiai. Mes pateikėme įstatymus ir sakome, kad du trečdaliai neįgaliųjų negaus būtiniausių socialinės pagalbos, medicininės pagalbos, švietimo pagalbos paslaugų. Tą teikia pati ministerija.
Kitaip tariant, mums siūloma priimti įstatymą, kurio vykdymą pati Vyriausybė siūlo atidėti ne tik iki šios kadencijos pabaigos, bet dar ir iki būsimos Vyriausybės beveik kadencijos vidurio. Mes sukuriame didžiulius lūkesčius Seime, kad neva įvyko kažkokia reforma, bet po šio balsavimo niekas nepasikeis neįgaliųjų gyvenime. Absoliučiai niekas, kas buvo iki šiol.
Kodėl tokios reformos teikiamos, aš išvis negaliu suprasti. Arba taip yra sąmoningai klaidinama ir kuriama iliuzija Vyriausybės, Seimo daugumos, kad neva mes kažką darome, arba yra visiškai nesuvokiama, kas yra daroma. Tai pirma.
Antra. Mes atitoliname žmones dar labiau nuo institucijų, naikindami Ginčų komisijos pačią sistemą, nes, kaip rodo praktika, šioje sistemoje žmonėms reikia ne teisminių ginčų komisijos. Taip, dabartinę komisiją reikia pertvarkyti, bet dabar nurodyti žmonėms, kad dėl, pavyzdžiui, kurios nors paslaugos nesuteikimo jam reikia kreiptis į teismą, tai yra Administracinių ginčų komisiją, mes tokiu būdu dar labiau atitoliname žmones nuo sprendimo.
Na ir paskutinė…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …mintis, kad yra visiškai nepadengta pinigais. Tiesiog nėra pinigų jai įgyvendinti ir nenumatoma to daryti. Todėl aš tikrai susilaikysiu balsuodamas dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Ministrė M. Navickienė pasisakys už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, aš suprantu, kad emocijų yra daug ir įvairių. Kai yra didelės reformos, visada yra klausimų, kaip mums seksis jas įgyvendinti. Bet aš manau, mes visi turime sutarti, kad šioje srityje, būtent negalios nustatymo srityje, pagalbos neįgaliesiems, juos prižiūrintiems asmenims srityje pokyčiai yra būtini. Mes turime žengti šį žingsnį arčiau Neįgaliųjų teisių konvencijos. Tiek, kiek mes išdiskutavome šią reformą komitetuose, tiek, kiek stengiamės atsižvelgti į opozicijos siūlymus, kiek laiko derinomės tarpusavyje su tomis pačiomis neįgaliųjų organizacijomis, šiandien mes turime reformą išdiskutuotą, terminai, apie kuriuos kalba kolegos, M. Lingės pasiūlymais yra paankstinti nuo pirminio projekto. 2024 metais reformai įgyvendinti yra numatyta apie 10 mln. eurų. Mes turime labai daug padaryti, poįstatyminiai teisės aktai taip pat bus diskutuojami su tokiu pačiu skaidrumu, su tokiu pačiu atidumu, investuojant tiek pat laiko į visus socialinius partnerius, kad tiksliai žinotume, kaip norime matyti šios reformos įgyvendinimą. Kad agentūroje atsirandantis kiekvieno atvejo koordinavimas suteiktų žmogui galimybę nuo negalios nustatymo momento sulaukti reikiamų paslaugų, tokių, kokių tam žmogui reikia, kad jam nebereikėtų varstyti vienų, kitų ir trečių durų, kad susirinktų paslaugas, ir tokias, apie kurias galbūt net nežino, kur jam kreiptis, tai su agentūros pagalba ta pagalba žmogui bus suteikiama.
Šiandien jau darbo grupės dirba tam, kad poįstatyminiai teisės aktai būtų išdiskutuoti. Negalią turintys žmonės, organizacijos, jungiančios juos, šitų pokyčių labai laukia. Kolegos, tęskime diskusiją, ji tikrai labai sklandžiai pradėjo vystytis komitetuose, pritarkime šiam projektui šioje priėmimo stadijoje ir toliau dirbkime tam, kad ta negalios reforma būtų išpildyta ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Mes tikrai galime padėti negalią turintiems Lietuvos gyventojams ir privalome tą padaryti.
PIRMININKAS. Ir paskutinė dėl motyvų kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ką tik girdėjome, ministrė sakė, kad reforma yra išdiskutuota, tik kažkodėl daug klausimų vis dar kyla tiek Seimo salėje, tiek už jos ribų. Darbo partijos frakcija buvo susitikusi su ne viena nevyriausybine organizacija, dirbančia su neįgaliaisiais, negalią turinčiais žmonėmis, ir girdime tuos nuogąstavimus, dėl kurių šiandien reformai pritarti tiesiog negalima. Jautrius klausimus, kurie susiję su ypač jautriomis socialinėmis grupėmis, mes turime išdiskutuoti. Tos reformos ir pokyčiai turi būti grįsti faktais ir pasitikėjimu. Kaip galima kurti pasitikėjimą, kai šiandien įvairias neįgalumo, negalios išmokas turime vienas mažiausių Europoje. Kol nematome to pokyčio, tai yra sudėtinga ir sukurti geresnį pagrindą didesniam pasitikėjimui, kad ateityje kažkas bus geriau.
O kas labiausiai kelia nerimą? Mes nežinome, kaip atrodys tie dalyvumo procentai, kokią įtaką jie darys neįgalumo pensijos dydžiui. Neapibrėžti tie dalyvumo kriterijai, dėl jų kyla didžiuliai ginčai. Mes manytume, kad pirmiausia reikėtų padaryti bandomuosius projektus tiems dalykams pasiruošusiose savivaldybėse ir tik tada pradėti po nedidelį įgyvendinimo žingsnį tam, kad ir kurtume pasitikėjimą, kad galėtume pagal faktus koreguoti tas vietas, kurios yra abejotinos.
Taip pat yra akivaizdu, kad šia reforma kartu siekiama ir įstaigų pertvarkos. Tikrai daug ginčų kelia tai, kad naikinama Ginčų komisija ir steigiama nauja agentūra. Vėl nauji kadrai, nauji dalykai, dėl kurių nėra taip pat pakankamai išdiskutuota. Jau kolegos minėjo apie finansus ir pagrįstumą. Taigi kol į šiuos dalykus nebus atsakyta, reformai pritarti yra nejautru.
PIRMININKAS. Ką gi, balsuosime dėl šio ilgai diskutuoto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projekto. Priėmimas, projektas Nr. XIVP-2014(2).
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Trūksta vieno užsiregistravusio. Kadangi tik vieno balso trūkumas, galime pakartoti, gal kas nors… (Triukšmas salėje) Kolegos, balsavimai tokiu atveju kartojami kad ir labai daug kartų. Čia ne tas atvejis, kai kas nors pralaimi balsavimą vieno balso skirtumu. Bus kartojama ir vakariniame posėdyje, ir tai yra posėdžio pirmininko sprendimas.
Prašau dėl vedimo tvarkos.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai prašau nedaryti to, nes praėjusį kartą, kai reikėjo įvykdyti opozicijos prašymą, Seimo Pirmininkė neatsižvelgė į mūsų prašymą. Lygiai analogiška situacija.
PIRMININKAS. Neprisimenu analogiškos situacijos, kad dėl jūsų projektų būtų pritrūkę užsiregistravusių, bet, kaip aš minėjau, tai yra… (Balsai salėje) Pasirodo, aš pats nebalsavau, tai tikrai savo kaltę turiu išpirkti. Gerai. Balsuojame dar kartą dėl šio projekto. (Balsai salėje) Kas nenorės, nebalsuos. (Balsai salėje)
Taigi matome, kad nėra 71. Trečią kartą tikrai nebeduosiu balsuoti, nesijaudinkite. Lydimųjų neteiksiu balsuoti, kai nėra pagrindinis priimtas.
11.57 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262(2) (priėmimo tęsinys)
Nagrinėsime kitą paketą. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262(2). Yra likęs tik balsavimas. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 97, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Finansinio tvarumo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2263(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2264(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Kredito unijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2264(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 119, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Centrinių kredito unijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2265(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 118, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau dar vienas lydimasis – Bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 119, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis iš šio paketo lydimųjų – Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau nagrinėsime kitą įstatymų projektų paketą. Pradedame nuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių ir pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2273(2). Kviečiu į tribūną K. Starkevičių, nes dėl kai kurių straipsnių yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra A. Skardžiaus, V. Valkiūno, I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas. Fiksuokime, kad yra remiantys 29 Seimo nariai, kaip ir dėl kitų pasiūlymų. Prašom, kas iš autorių? A. Skardžius pateiks pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žvelgdamas į kalėdinį laikotarpį vis dėlto aš siūliau atsisakyti dovanų vėjo energetikams. Atsisakyti milijardo, kurį turėtų sumokėti elektros vartotojai per 15 metų laikotarpį. Konkurso dalyviai varžytųsi, kuris valstybei pasiūlys didesnį vystymo mokestį.
Taip pat, gerbiamieji kolegos, noriu akcentuoti tam tikrą nesusipratimą – kilo klausimų kolegoms, kodėl išbraukiamas VERTʼo reguliavimas? VERTʼo reguliavimas išbraukiamas kartu su parama, nes jis reikalingas tik paramos atveju. Daugelis valstybių šiuos projektus jau seniai vysto, konkurso metu nereikalaujantys paramos konkursai įvyko Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juolab kad du konkursai vyks tuo pačiu metu 2023 metų rugsėjo mėnesį ir 2024 metų pradžioje. Vienam Energetikos ministerija siūlo taikyti paramą, kitam netaikyti paramos. Tai kam gi konkrečiai pirmasis konkursas yra sukonstruotas? Kam gi atiteks tas aukso puodas – milijardas Lietuvos elektros vartotojų pinigų?! Mes tik galime nuspėti pažvelgę į jau pasiskelbusių vystytojų sąrašus, tačiau konkursas nėra paskelbtas, nesuderinta net su Europos Komisija parama. Ekonomikos komitete, turbūt pirmininkas pasakys, būtent šiandien balsuojant buvo pritarta šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gal ir pasakys, bet prieš tai A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mums pateiktoje išvadoje yra parašyta, kad komitetas pritaria. Šiuo atveju kam dar?..
PIRMININKAS. Taip ir yra, o ko jūs jaudinatės?
A. SYSAS (LSDPF). Tai reikėjo iš karto balsuoti.
PIRMININKAS. Ne, lygiai taip pat svarstomas pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu autorius sutinka, tai…
PIRMININKAS. Čia yra priėmimo stadija. Komitetas tik pasako savo nuomonę.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jums priminsiu šitą kitą kartą, gerai, Jurgi?
PIRMININKAS. Šiuo atveju tikrai nevieningai komiteto nariai balsavo. Svarstome pasiūlymą, nes nuomonių buvo įvairių, ir čia Seime yra įvairių, aš manau. Dabar išklausome komiteto sprendimą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jau svarstymo stadijoje komitete nebuvo pritarta, salėje mes jau balsavome ir nepritarėme. Dabar priėmimo stadijoje vėl jis yra registruotas, šį kartą komitete balsų dauguma jam buvo pritarta. Bet aš tikiuosi, kad mes teisingai apsispręsime posėdžių salėje, aš daugiau nieko negaliu komentuoti.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis kalbės už pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties praėjusią savaitę aš kalbėjau apie tą projektą, atrodo, tikrai labai pasidžiaugiau, kad šiandien komitetas pritaria tokiam logiškam sprendimui. Aš tiesiog papildysiu, kad tai yra konkurencijos teisės pažeidimas, nes Lietuvoje bus skelbiami du analogiški konkursai. Pagal vieną analogišką konkursą lengvata yra numatoma, pagal kitą konkursą lengvatos nebus. Noriu akcentuoti, pabrėžti tai, kad jeigu šitas projektas bus įgyvendintas, šitas įstatymas bus priimtas, visiems Lietuvos gyventojams, vartotojams 1 kilovatas elektros kainos iš karto automatiškai pagal VERT’o metodiką pabrangsta nuo 2 iki 4 euro centų. Ką tai reiškia? Kad mes šiuo sprendimu iš karto branginame elektrą ir tai 15 metų kainuos 930 mln. Ką rodo paskutiniai konkursai tarptautinėje rinkoje? Kad analogiškuose konkursuose dalyvaujančios įmonės laimi be jokios subsidijos ir be jokios paramos, priešingai, net vyksta labai nuožmi kova, kas pasiūlys didesnę sumą. Išties man yra sunku suvokti, kad mes kartu kaip Seimas, kaip 141 Seimo narys dar svarstome tokius projektus, kai jau automatiškai turėjo būti priimtas įstatymas.
Kitas įdomesnis yra dalykas, kad netgi su šiuo kompensavimo principu valstybė dar turės sumokėti 800 mln. už infrastruktūrą, nes akcijų paketas pasiskirstys 49 su 51. Vadinasi, valstybės indėlis į šitą dalyką, infrastruktūrą jūroje, dar papildomai prie 930 mln. bus 800 mln., nors tuo metu sausumoje nereikia nei 930 mln., nereikia nei 800 mln. Tai yra 1,5 mlrd. suma, kas yra lygu 1,5 tūkst. megavatų integruotos vėjo jėgainių elektros energijos. Niekaip negaliu suvokti, kam valstybė, užuot pastačiusi… pigią elektrą, dar nori ją kompensuoti. Na, iš tikrųjų sunku. Todėl kviečiu pritarti A. Skardžiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. K. Starkevičius pasisakys prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Matau tam tikras emocijas ir suprantu, yra sakančių, nereikia jūroje vystyti parkų, mes sausumoje turime daug žemės ir galime juos vystyti. Tarp mūsų turbūt irgi yra tų vystytojų, kurie sausumoje vysto šiuos projektus. Tačiau aš noriu pažymėti, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme jau yra įtvirtina, kad konkursą, kuriame sudaryta galimybė varžytis dėl paramos dydžio, yra numatyta organizuoti 2023 metų rugsėjo mėnesį. Jau pradėtos ir derinimo procedūros su Europos Sąjunga.
Be to, kodėl mes taikome (čia svarbiausia pirmame etape) tą paramos sistemą, jeigu konkurso dalyviai ja naudosis, nes gali ir nesinaudoti ja, kodėl ji yra reikalinga? Nes pirmame etape mes dar galime šią paramą naudoti, o antrame etape, kai jau generuojami mūsų ištekliai išties bus pasiekę ribą, mes iš tikrųjų negalime generuoti, ta parama nebus teikiama antrame etape. Pirmame mes tai numatome. Dabar čia buvo siūlymas išbraukti VERT’ą. Bet kokiu atveju VERTʼo išbraukimas ir valstybinės energetikos priežiūros atsisakymas tikrai būtų žalingas. Čia A. Skardžiaus pataisoje šis pasiūlymas buvo įrašytas. Iš tikrųjų valstybė turėtų užtikrinti, kad gamintojus remtų tik tiek, kiek yra būtina, tai yra mažiausiai, taip taupydama vartotojų lėšas. Tačiau tuo pačiu metu užtikrindama, kad šis valstybei svarbus projektas būtų apskritai įgyvendintas. Pažymėtina, kad šis paramos modelis užtikrina didesnį konkurso…
PIRMININKAS. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …dalyvių skaičių. Tai yra iš tikrųjų labai labai reikšminga.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl A. Skardžiaus pasiūlymo.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 46, prieš – 38, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Apsispręsime dėl viso 2 straipsnio. Dėl motyvų kas pageidauja pasisakyti? Tokių nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio, ar pritariame 2 straipsniui.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 78, prieš – 17, susilaikė 14. 2 straipsniui pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dabar motyvai dėl viso projekto.
Ar A. Skardžius tikrai už kalbės? Yra vietos užsirašyti ir prieš. Aš siūlau užsirašyti sąžiningai.
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, prašau nubraukti 7 sekundes, nes jūs komentavote, ir paleisti iš naujo. Gerai?
PIRMININKAS. Pridėsime.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiami kolegos, aš atkreipiu visų dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių 2009 metais darbo grupėje inicijavau Atsinaujinančių išteklių įstatymo straipsnį, reglamentuojantį vėjo energetiką jūroje. Tai buvo mano pataisa dėl paties pirmo įstatymo projekto, kuris įsigaliojo 2011 metais. Ir dabar pasisakau už vėjo energetiką jūroje, tačiau be kalėdinių dovanų, be to milijardo. Už milijardą galima nupirkti 16 „Himarsų“, apginti visą Lietuvos rytinę ir vakarinę teritoriją, kurios neapgina net labai brangiai pastatyta tvora su koncertina.
Gerbiamieji, tai yra pusė mūsų energetinės nepriklausomybės vietinės generacijos, iš tų 12 teravatvalandžių du parkai gamintų 5 teravatvalandes elektros energijos, taip reikalingos dėl mūsų energetinės nepriklausomybės. Bet tie lobistai, kurie prastūminėja dabar tą paramą, dešimt metų, nuo 2013 iki 2023 metų, blokavo vietinės elektros energijos generacijos pajėgumų vystymą Baltijos jūroje, kad susidarytų tam tinkamas sąlygas. Nenorėčiau vardinti pavardžių. Net buvo apsiskelbę ir kaip direktoriai šių jūros vėjo parkų. Kiek buvo sulaužyta iečių Seime. Gerbiamieji, tikrai palaikykime šį projektą. Aš manau, užteks proto išbraukti iš konkurso sąlygų, jis nėra paskelbtas, šią paramą mūsų Vyriausybei.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega, ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ko gero, jūs gerai prisimenate 2012–2016 metų periodą, kai buvote, gerbiamas Jurgi, Ekonomikos komiteto pirmininkas, kiek mes dėjome pastangų, kad vėjo jėgainės jūroje būtų vystomos. Gerbiamas Kazimierai, mes sakome – už vėjo jėgaines jūroje, bet mes sakome – prieš valstybės kompensaciją ir valstybės dotaciją. Visą laiką tiek, kiek buvau Kaimo reikalų komitete, tiek dabar Ekonomikos komitete, pirmininke, nerasite nė vieno mano protokolo nei kitų protokolų, kur būtų pasisakyta prieš. Mes aiškinamės dėl nelygių teisių: vienu konkursu jūs kompensuojate 930 mln. vienai interesų grupei, jūsų frakcijos nariai ir finansų viceministras turi akcijų „Ignityje“, ir jo akcijų vertė labai stipriai padidės. Tai klausimas, kam jūs atstovaujate, ir kieno – partijos interesams atstovaujate, nes, kaip žinote, „Ignitis“ turės 50 % šito parko akcijų.
Antras svarbus dalykas, kad pagal tuo metu parengtą 2011–2014 metų projektą, A. Butkevičius buvo premjeras, infrastruktūrą išvystyti jūroje kainuos 400 mln. Pagal praėjusios savaitės ESO atliktus skaičiavimus infrastruktūrai (šiandien skaičiuoja) reikės 760 mln. Tai bendrą sumą mes turime 1 mlrd. 700 mln.
Ką tai reiškia? Kad už 1 mlrd. 700 mln. jūs papildomai šiandien sausumoje galite pastatyti, dar kartą sakau, 1,5 tūkst. Tai reiškia, kad jūs iš karto į biudžetą mokesčiais gautumėte 700 mln. pinigų.
Jūs pasirinkote kitą metodiką. Tie politikai, kurie čia kalba apie regionus, kurie kalba apie atstovavimą rajonams, šiandieną nė vienas nebegalite savo apygardoje grįžę pasakyti, kad jūs esate už regioninę politiką. Tas, kuris balsuos už šitą projektą, yra prieš regionus. Jūs jūroje pastatysite 60 vėjo jėgainių, savivaldybei sumokės tik 3,5 mln. Už tuos pinigus sausumoje jūs pastatytumėte 90 jėgainių ir į biudžetą gautumėte 12 mln., plius kitais – 35 mln.
Aš niekaip nesuprantu, kaip jūs 3,5 mln. išmainote į 35 mln. Va čia yra tikrasis lobizmas, dėl kurio panašiai buvo „Leo LT“ sukurtas.
PIRMININKAS. K. Starkevičius – už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes žinome, kad šiandien pasigaminame tik apie 35 % dabar mums reikalingo elektros energijos kiekio. Mes turbūt nuo 2017 metų aktyviai kalbame apie jūrų parką ir jo naudą mūsų ekonomikai. Jeigu mes būtume šiek tiek anksčiau pajudėję, tai šiandieną energetikos krizė, kuri dabar yra, mus tikrai kur kas mažiau paliestų. Tai užtikrintų visą mūsų generaciją. Tikrai raginu kolegas šiandieną nestabdyti šio projekto, jam pritarti ir su juo judėti į priekį.
Dar vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, kad antrajam parkui, aš jau minėjau, paramos iš tikrųjų nebus. Ši paramos sistema suteikia galimybę taip pat būti lanksčiai sistemai, kuri iš tikrųjų įgalins. Jūs dabar sakote, kad jeigu parama bus gauta, ji bus tik iššvaistyta. Iš tikrųjų ne, įgalins optimaliau panaudoti tą gaunamą energiją, ir jeigu bus pagal atitinkamą schemą, tai netgi valstybei ir grąžins lėšas. Be to, tie, kurie pasiūlys geriausias sąlygas, jie dalyvaus ir nugalės tame konkurse. Tai čia iš tikrųjų praplečiama grupė dalyvių, dalyvaujančių šiame konkurse.
O dėl pačių regionų, kaip jūs minėjote, tai numatyta aiški, skaidri parama. Nuo kiekvienos kilovatvalandės, ar jūroje, ar sausumoje būtų generuojama elektra, tą paramą gaus bendruomenės, kurių teritorijoje bus šios vėjo jėgainės, tiek jūroje, tiek sausumoje. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisakys prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš negaliu atsistebėti, kaip konservatoriai, vos tik patekę į valdžią, sugeba padaryti iš energetikos projektų, kurių tikslai iš esmės yra kilnūs, aferų projektus. Matyt, „Mažeikių naftos“ už 1 eurą ar litą nereikia priminti.
Kitas dalykas, buvo „Leo LT“, turėjome SGD terminalo nuomą neadekvačia kaina. Dabar, kai tie projektai baigiasi, atsiranda naujas projektas, prie kurio priauginamas Seime papildomas vėjo jėgainių parkas. Negana to, abu parkai laimės konkursus ir dalyvaus rinkoje skirtingomis sąlygomis. Man įdomu, ką sugebėjo su jumis susitarti pirmojo parko konkurso dalyviai, kas nepavyko susitarti antriesiems, nes yra akivaizdu, kad tos skirtingos sąlygos gali atsirasti, na, ne iš visai skaidrių susitarimų. Kitaip paaiškinti jų logiką yra neįmanoma.
Dar vienas dalykas yra 15 metų parama, dėl kurios, pasirodo, nėra gautas netgi Europos Komisijos leidimas, nors pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį tą leidimą, norint vystyti parkus su valstybės lėšomis, yra privalu gauti. Tai yra valstybės parama. Ką jūs darote? Sukuriate dabar verslo įmonėms teisėtus lūkesčius, kad tas leidimas neva bus gautas, nors realiai to leidimo neturite ir visko gali atsitikti, tad klausimas, ar jį gausite laiku. Manau, kad tikrai už tokį projektą balsuoti negalime.
PIRMININKAS. J. Urbanavičius – už.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai šiame kontekste mes turėtume šnekėti vienu balsu – tiek pozicija, tiek opozicija. Matome, kokia situacija Europoje, Lietuvoje kylančias kainas. Tikrai tai tas žingsnis, kuriuo galime tikrai pažaboti tą situaciją. Sakyčiau, svarbus projektas. Tai yra strateginis projektas.
Aš puikiai atsimenu dar 2008–2012 metais, kai dirbome Seime, kai buvo šnekama apie „Independence“ laivo nuomą, tikrai buvo ieškoma visokių baubų, o šiandieną tai išsigelbėjimas. Žinome, kokia situacija, kainų skirtumai didžiuliai.
Kaip ir Kazimieras minėjo, mes vykdome 35 % generaciją. Tai kur, gerbiami kolegos Seimo nariai, kurie buvote ankstesnėse vyriausybėse, kur jūs buvote, kad tik šiandien daromi šie projektai? Kad ir tas pats atominės elektrinės uždarymas. Uždaryti lengva, bet alternatyvų taip ir neradome. (Balsai salėje)
Aš tikrai siūlau vis dėlto balsuoti už šį projektą. Tai tikrai ir dėl kainų mažinimo, ir strateginis projektas. Aš esu tikras, kad po kiek laiko jūs visi taip pat šnekėsite, kad tikrai mes padarėme gerą žingsnį. Susitelkime dėl bendrų interesų, dėl Lietuvos, dėl kainų mažinimo. Tai tikrai būtų išeitis mums visiems. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, apsieikime be nestatutinių replikų. (Triukšmas salėje)
I. Kačinskaitė-Urbonienė pasisako prieš.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Tikrai sudėtinga kalbėti prieš tokį įstatymo projektą ir neketinau kalbėti, bet išgirdusi kolegos J. Urbanavičiaus pasisakymą, raginantį opoziciją atsižvelgti į strategiškai svarbius projektus, kai mes nuosekliai visus strateginius energetikos saugumo palaikymo projektus palaikėme, sutelktai balsavome, na, iš tikrųjų keista klausyti.
Kodėl šis įstatymas stokoja skaidrumo arba kodėl šis įstatymas verčia šiek tiek abejoti. Kolegos A. Skardžiaus inicijuota pataisa iš principo nebūtų niekaip pakeitusi šio įstatymo esmės. Ji būtų sumažinusi paskatas pakelti vartotojams elektros energijos kainą, nes bet kokiu atveju plotas, sąlygos ir visi kiti dalykai Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines yra sudaromi. Kadangi šis projektas virsta komerciniu projektu, valstybės paskatų jau ir taip užtenka, kad projektas būtų vystomas. Štai dėl ko jis kelia abejonių.
Man atrodo, kad mes visi sutelktai žiūrėsime, kaip atrodys šio projekto įgyvendinimas ateityje, tačiau Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą mes kaip nuosekliai palaikėme, taip nuosekliai ir palaikysime. Ir nereikia skirstyti mus tarp Rytų ir Vakarų, kaip jūs nuosekliai darote. Nereikia sakyti, kad mes čia kažkaip kažko nepalaikome, nes mes nuosekliai visais nacionalinio saugumo, energetikos klausimais elgiamės absoliučiai valstybiškai ir palaikėme sutelktai.
PIRMININKAS. A. Butkevičius – už.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes pastaruoju metu labai dažnai kalbėjome apie elektros energijos generaciją, kad jos yra per mažai.
Kalbant apie šį projektą, apie šį įstatymo projektą, tai šitas įstatymo projektas jau buvo parengtas 2016 metais ir tikrai, jeigu jis būtų buvęs įgyvendintas ir būtų vėjo jėgainė atsiradusi Baltijos jūroje 700 megavatų, aš manau, kad būtų daug mažiau emocijų kalbant apie elektros energijos kainą ir gamybą. Tuo metu jau buvo sutarta su Danijos vyriausybe, kad ji atliks visus priešprojektinius tyrimus, geologinius ir kitus tyrimus. Turiu pasakyti, kodėl 700 megavatų. 700 megavatų buvo pasirinkta dėl to, kad atlikus studijas Vakarų Lietuvos teritorijoje elektros perdavimo tinklų pajėgumai leido pradėti tokią gamybą.
Antras projektas dėl 1 tūkst. 100 megavatų – tai komercinis projektas ir jis yra orientuotas į elektros energijos sinchronizaciją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip pat buvo tariamasi dėl elektros kabelio nutiesimo Baltijos jūros dugnu. Tai yra visiškai du skirtingi projektai, tai yra projektas dėl elektros energijos gamybos didinimo 700 megavatų ir leidžiama valstybės finansinė parama, Europos Sąjungos parama, o komerciniams projektams paramos neleidžiama skirti. Čia dėl žinojimo. Aš manau, kad šitam projektui tikrai, nors ir pavėluotai, bet geriau vėliau negu niekada, reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar P. Gražulis dėl motyvų prieš. (Šurmulys salėje) Bet telefono pokalbis svarbesnis. Jis atsisako.
P. GRAŽULIS (LRF). Na, tai gerai, galiu kalbėti. Jeigu suteikiate žodį, tai kalbėsiu. Išsakyti visi argumentai, tik nereikia klaidinti žmonių. Pirmas dalykas. Atominę elektrinę uždarėte jūs, ponai konservatoriai. Jeigu nebūtų uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, šiandien gal neturėtume tokių problemų. Nebūtų Astravo atominės elektrinės, o dabar turėdami šalia Astravo atominę elektrinę bandome iš jos nepirkti elektros energijos. Perkame brangią elektros energiją, visi gyventojai moka, nors mes nepirkdami nenugriausime Astravo atominės elektrinės. Prisiimkite atsakomybę, kad sukūrėte tokią sistemą valstybėje, kur elektros energija brangiausia pasaulyje.
PIRMININKAS. Po šių audringų kalbų pagaliau balsuosime dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų projekto priėmimo, projekto Nr. XIVP-2273(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 89, prieš – 5, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika tokia, kad kai Petras kalba telefonu, Seime skamba daugiau tiesos, negu tada, kai jis kalba per mikrofoną.
PIRMININKAS. Gerai, žinosime.
12.28 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar lydimasis projektas. Čia jokių pasiūlymų, atrodo, nėra. Iš karto galėsime balsuoti, jeigu nėra užsirašiusių dėl motyvų. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 89, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 89, prieš – 3, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis paketo projektas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233(2) (priėmimo tęsinys)
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2) (priėmimo tęsinys)
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 91, prieš – 2, susilaikė 25. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290(2) (priėmimas)
Dabar – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290(2). 1 straipsnis.
Dėl vedimo tvarkos, prašom, gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu pasveikinti šitoje salėje esančius žydų bendruomenės atstovus su Chanukos diena, su jūsų švente. Ir manau, kad nėra pats tinkamiausias momentas Chanukos metu ir per Adventą svarstyti tokį įstatymą, tokias pataisas, kurios užprogramuoja žydų bendruomenės supriešinimą. Tai ne pats geriausias metas.
PIRMININKAS. Kaip jūs bemanytumėte, darbotvarkė yra patvirtinta ir Seimas apsisprendė, kad būtent šiandien svarstome tą projektą. 1 straipsnis išdėsto visą įstatymą nauja redakcija. Apsispręsime pagal to keičiamo įstatymo straipsnius.
1 straipsnio vidinis 1 straipsnis – įstatymo paskirtis. Dėl jo pasiūlymų jokių negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje: „Negalime!“) Negalime. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Balsuojame dėl naujai dėstomo įstatymo 1 straipsnio vidinio 1 straipsnio.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 73, prieš – 5, susilaikė 2. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Čia jau turėsiu kviesti komiteto atstovą į tribūną ir Seimo nariai T. Tomilinas arba L. Kukuraitis pristatys pasiūlymą. Laikome, kad 29 Seimo nariai yra, netikrinsime.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas patobulina įstatymo projektą. Aš atkreipiu dėmesį, kad keturi prieš, Teisės ir teisėtvarkos komitete šiam pasiūlymui buvo nepritarta vien dėl pirmininko balso. Iš tikrųjų buvo nemažas palaikymas.
Nesinori girdėti, kad yra kažkokia žydų bendruomenės problema. Čia yra mūsų problema, mūsų lyderystės problema, kai mes nesugebame, iš esmės kurdami Geros valios fondo biudžetinio finansavimo įstatymo projektą, nesugebame normalių kontrolės ir valstybės lyderystės elementų įtraukti į projektą, o mūsų pasiūlymas yra labai paprastas, kad Geros valios fondo veikloje stebėtojų teisėmis dalyvautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti atstovai. Tai neutralizuos visas spekuliacijas, visas problemas. Ir rodys valstybės lyderystę, kurios ir diskusijų komitetuose metu labai stipriai pasigenda įvairios bendruomenės.
Negalite jūs vaidinti, kad nėra prieštaravimų būtent dėl šitos redakcijos įstatymo. Yra ir tarptautinis prieštaravimas, kurį mes matėme, girdėjome žmones kalbančius. Matėme Kauno bendruomenės laiškus, matėme šįryt Šiaulių bendruomenės laiškus. Na, negalite jūs vaidinti, kad viskas yra gerai.
Tikrai šitam įstatymui reikia suteikti daugiau laiko, daugiau dėmesio, daugiau atidirbti formuluotes ir tada viskas bus gerai. Deja, einate kažkodėl tokio greito problemos „atsikratymo“ keliu, tai mums, kaip opozicijai, iš tikrųjų atrodo netikra ir nenuoširdu.
Mes taip pat siūlome tam tikrą ginčų sprendimo modelį būtent pataisomis. Aišku, galima komitete tobulinti mūsų tas formuluotes, mes už jų nesilaikome, nes iš tiesų laiko tam skirta buvo labai mažai. Ir čia į mus žiūri ir bendruomenės, pasaulinės bendruomenės, atstovai, ir žydų bendruomenė yra mūsų bendruomenė. Tai yra mūsų bendruomenė, tai yra mūsų Lietuva ir mes tikrai turėtume daugiau dėmesio skirti šitiems reikalams, kad kuo mažiau būtų konfliktų ir kuo daugiau džiaugsmo dėl šito įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Kaip ir paminėjo kolega Tomas, čia yra kaip ir dvi dalys: įtraukti į fondo valdymo organų veiklą stebėtojų teisėmis Vyriausybės įgaliotus atstovus ir toliau pasiūlymas dėl ginčų sprendimo. Tokios sudėties ir tokios struktūros fondas jau veikia daugiau kaip dešimt metų. Naują redakciją išdėstydama Vyriausybė nesiūlė jokios naujos tvarkos ir naujų struktūrų įtraukimo, tai veikia. Komiteto nuomone, netikslinga tą keisti, nes čia yra atstovai Lietuvos žydų bendruomenės, Žydų religinės bendrijos, kitų žydų religinių, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo puoselėjimo organizacijų dalyvavimas. Na, o keisti ginčų sprendimą, kai fondas jau įsteigtas ir veikia daugiau kaip dešimt metų, komitetui atrodė, kad yra netikslinga, todėl nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai. Pats L. Kukuraitis – už.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tik pastiprinsiu tuos argumentus, kuriuos Tomas išsakė. Duodami 30 mln. fondui, dėl kurio skirstymo skaidrumo iš esmės ir yra pagrindinė kritika, mes negalime neprisiimti atsakomybės kaip valstybė. Mes duodame valstybės lėšas, dėl to Vyriausybės atstovų dalyvavimas priimant sprendimus ar bent jau stebėjimo procese yra būtinas. Nevyriausybinių organizacijų fondui mes duodame kur kas mažesnes lėšas, bet ten dalyvauja Vyriausybės atstovai lygiaverčiai su nevyriausybinėmis organizacijomis. Konfliktų čia nekyla. Šiuo atveju lygiai tas pats. Jeigu mes norime pašalinti tas įtampas, šiuo metu egzistuojančias bendruomenėje, turime pritarti šiam pasiūlymui, kad Vyriausybės atstovai dalyvautų. Čia gražų pavyzdį gerbiamas V. Pranckietis pasakė, kad netgi Kristaus Kapo bažnyčia, ji šiaip jau yra krikščionių simbolis Jeruzalėje, yra prižiūrima musulmonų tam, kad krikščionys tarpusavyje nesusipeštų. Lygiai tas pats, tam tikro neutralaus arbitro reikia šiame procese ir mes turėsime daug labiau subalansuotą šitą įstatymo projektą. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Prieš pasisako premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Dar kartą tuo pačiu klausimu. Tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitas pasiūlymas yra ne tik apie Vyriausybės dalyvavimą stebėtojų teisėmis, juoba kad stebėtojo teisės tikrai nekeičia sprendimų priėmimo. O sprendimų priėmimas, kaip yra skiriamas fondo finansavimas vienam ar kitam projektui, ir dabar yra aiškiai aprašytas, nežinau, kiek kolegos tuo domėjosi. Čia yra ir kitų dalykų. Yra tame pasiūlyme pasiūlymų, kurie aiškiai prieštarauja Civiliniam kodeksui, yra kalbama apie kažkokius steigėjus, kurie jau seniai nebėra aktualūs, nes fondas yra įsteigtas, ir taip toliau, ir panašiai.
Negaliu pasakyti, kad aš negirdžiu tų bendruomenėje vykstančių diskusijų dėl priimamų sprendimų, dėl įtraukimo ir taip toliau, ir panašiai. Iki įstatymo įsigaliojimo tikrai dar yra pusantrų metų, jeigu Seimas malonės šiandien šiam įstatymui pritarti. Na, galime ieškoti būdų neinterferuodami tiesiogiai į fondo valdymą padėti rasti bendrą kalbą, kad daugiau bendruomenių arba daugiau atstovų būtų įtrauktų į sprendimų priėmimą. Bet tam tikrai nereikia Vyriausybės dalyvavimo, nes nesulyginama situacija yra su Nevyriausybinių organizacijų fondu, nuolatiniu, nuolat veikiančiu, čia yra nuolat skiriamos lėšos, atitinkamai ir Vyriausybės dalyvavimas taip pat yra nuolatinis. Čia yra kompensacija, tai nėra biudžeto asignavimai, kurie yra skiriami tam, kad už tuos pinigus būtų pasiekti kokie nors valstybės nustatyti tikslai. Tai yra kompensacijų įstatymas, ta kompensacija bus mokama ribotą laiką, fondas, manyčiau, ir toliau gyvuos, Vyriausybė visiškai neturės su tuo jokios bendros atsakomybės ar bendrų darbų. Todėl siūlyčiau į tai taip ir žiūrėti – pasitikėti fondu, pasitikėti fondo valdymo organais, jeigu reikia, padėti fasilituoti diskusijas bendruomenėje, tačiau nesikišti į tuos sprendimus, kurie nėra Vyriausybės ar valdžios institucijų sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl T. Tomilino ir L. Kukuraičio pasiūlymo.
Balsavo 91: už – 21, prieš – 35, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar apsispręsime dėl viso 2 straipsnio. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš – 4, susilaikė 1. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Čia taip pat yra T. Tomilino ir L. Kukuraičio pasiūlymas.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu, kad paklaustumėte, ar yra 29 balsai už pasiūlymą, nes praėjusio balsavimo metu už buvo 21. Tada nereikėtų šitų diskusijų.
PIRMININKAS. Gerai. Aš privalau tą reikalavimą vykdyti, nes taip Statute parašyta. Klausiu, ar yra 29, kurie… (Balsai salėje) Tiesa, pirmiausia iniciatoriai turi pristatyti savo pasiūlymą, jeigu jo neatsiima. Po to tikrinsime, ar yra 29 balsai.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš galbūt šiek tiek atsakysiu premjerei. Aš girdžiu, ką ji sako. Iš tiesų šitas klausimas nėra toks, kad mes galėtume labai ginčytis, labai stipriai politikuoti. Labai gerai, jeigu jūs įdėsite pastangų į tai, kad fondo valdymas tenkintų didesnę, platesnę bendruomenę ir pasaulinę bendruomenę, taip pat religines žydų bendruomenes pasaulyje, kurios tikrai labai daug priekaištų išsako, komitetuose tie priekaištai buvo labai aiškiai girdimi. Gerai, jeigu jūs neneigsite, kad yra tų priekaištų, neaiškinsite, kad jeigu čia viena ar kita organizacija pasakė, kad viskas gerai, tai iš esmės neverta klausyti kitų. Tikrai gerai, kad mes tai išgirdome.
Šis pasiūlymas yra toks galbūt… Jis turi mažiau motyvų, nes aš irgi negaliu atsakyti, kokios sumos yra teisingos, tačiau jis toks labiau edukacinis. Iš tiesų mes visi galvojame, kad 37 mln. yra skiriami nukentėjusių asmenų, žuvusių asmenų palikuonims už privatų nekilnojamąjį turtą kompensuoti. Iš tiesų skiriami tik 5 mln. pagal šitą įstatymą, visa kita yra skiriama Geros valios fondui iš biudžeto finansuoti. Viskas yra gerai, taip gali būti, bet tiesiog turime suprasti, ką darome, ir turime pripažinti, kad būtent tai ir darome labai solidžia suma iš biudžeto – 30 mln. finansuojame Geros valios fondą. Šiuo atveju mūsų pasiūlymas yra kiek padidinti tą kompensavimą būtent privatiems asmenims ir tą minimalią kartelę nuo penkių pakelti iki dešimt. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko pasiūlymą. Nėra 29. Pasiūlymo nesvarstome.
Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 81: už – 75, prieš – 3, susilaikė 3. 3 straipsniui pritarta.
Dabar, kadangi pritarėme naujai dėstomo projekto atskiriems straipsniams, fiksuoju, kad bendru sutarimu pritariame visam 1 straipsniui, jame išdėstyti tie visi straipsniai naujos redakcijos.
Dabar 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu? Yra prieš 2 straipsnį. P. Gražulis. Ar tikrai dėl 2 straipsnio esate prieš? Dėl įstatymo įsigaliojimo?
P. GRAŽULIS (LRF). Taip. Aš manyčiau, gerbiamieji, išvis šio įstatymo nereikia ir nereikės įstatymo įsigaliojimo. Pavyzdžiui, čia siūlo T. Tomilinas griežtinti atskaitomybę ir panašiai, kad pinigai būtų naudojami tikslingai. Jeigu nebus skirta pinigų, nereikės ir tos atskaitomybės.
Apskritai jau buvo pasakyta pono A. Kubiliaus Vyriausybės, skyrė 130 mln., kad daugiau niekada prie šio klausimo negrįšime. O mes vėl po dešimties metų grįžtame. Po dešimties metų dar kartą skirsime žydų bendruomenei. Nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo ne tik žydų bendruomenė, nukentėjo ir kitos tautos, tarp jų ir Lietuva, ir Lietuvos piliečiai. Po karo buvo okupuotas kraštas, išvežta daug žmonių.
Aš manau, labai neteisinga, kad vieną tautybę iškeliame virš visų kitų. Aš jau minėjau, kad ir romų bendruomenė nukentėjo, ir prieš ją buvo vykdomas genocidas, bet mes apie juos nekalbame. Kalbame apie žydus.
Aš pastebėjau, kaip balsuoja Seimo nariai, arba išeina iš salės, nes bijo žydų, nes žydai valdo pasaulį, todėl bando čia taip pataikauti. Aš manau, mes turime atstovauti tikrai tiesai ir tikrai nekiršinti visuomenės.
PIRMININKAS. Už 2 straipsnį – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Atsiprašau, aš dėl motyvų dėl viso.
PIRMININKAS. Jūs norėjote užsirašyti dėl viso projekto, kaip suprantu. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 82: už – 80, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. 2 straipsniui pritarta.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Pasisakančių netrūksta. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš labai norėčiau kreiptis į Seimo narius. Tikrai nenoriu kalbėti apie žmogaus orumą, teisingumą, žmogiškumą, aš tiesiog kalbu iš tarptautinių santykių pusės. Kiti metai bus lemiantys, mes susidursime su tikrai esminiais mūsų laisvės, demokratijos priešininkais ir mums reikės viso laisvo pasaulio vienybės. Aš labai prašau jūsų balsuoti už, nes nepamirškite, kad pasaulio žydų bendruomenė mums padėjo labai daug padaryti, kad mes patys įstotume į NATO. Mums reikia kovoti už Ukrainą, mums reikia ją apginti. Šiandien šis balsavimas turi ypatingą tarptautinę reikšmę. Ir ne tik mums, ne tik mūsų sąžinei, bet ir toms tautoms, kurios iš tikrųjų kovoja už savo laisvę kiekvieną dieną. Labai prašau kuo vieningesnį signalą pasiųsti ir pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisakys prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerai, kad bent jau sužinojome iš Ž. Pavilionio, kad žydai mums padėjo į NATO įstoti. Bet aš ne apie tai.
Iš tiesų svarstant įstatymą ir diskutuojant komitetuose buvo jausmas, ir labai didelis, kad yra susitarta su viena žydų bendruomene, visiškai ignoruojant visas kitas, nes laiškų ir protesto laiškų buvo, kaip ir kolegos minėjo, ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Jau tai kelia klausimų, kodėl Vyriausybė nesiekė platesnio susitarimo, nes tokiu atveju kyla labai natūralus klausimas, ar kada nors tos kitos bendruomenės vėl nepradės kalbėti apie turto, kitas kompensacijas? Labai tikėtina ir premjerė nėra paneigusi to, kad tos kalbos ateityje prasidės.
Kitas dalykas. Vertinant, koks buvo prarastas turtas, ir komiteto posėdžio metu buvome įvardinę ir įvairias gamyklas, ir kitus objektus, man tada kyla klausimas: kodėl tokia maža vertė yra skiriama turto kompensacijai, bet visos sumos iš esmės atiduodamos kultūros, švietimo ir kitoms reikmėms, kurias valstybė gali iš esmės remti kitais mechanizmais? Niekas netrukdo ir dabar remti kultūros paveldo restauravimą, remti sinagogų atstatymą, švietimo sistemą ir kitus dalykus.
Išties man tas neadekvatumas, kai yra skiriamos niekingai mažos lėšos žmonių prarastam turtui kompensuoti, kelia labai daug klausimų. Ar mes vėl neturėsime to grįžimo atgal ir po kurio meto vėl grupės nepatenkintų žmonių sakys, kad jų turtas nebus kompensuotas. Siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. E. Zingeris – už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji, beje, dėl gerbiamo vieno iš pasisakančių, kad žydai valdo pasaulį, aš tik šioje salėje po Antrojo pasaulinio karo galiu išgirsti tuos žodžius, kurie iš esmės atkartoja nacių pagrindinį lozungą, dėl ko žydus reikėjo naikinti. Todėl, kad jie valdo pasaulį. Taigi ačiū už tokį aukštą įvertinimą. Mes taip negalvojame.
Aš norėčiau pacituoti XIX amžiaus miestelių etninę sudėtį: Pandėlys – 4/5 žydų kilmės žmonių. Vilkaviškis – 4/5, Zarasai – 4/5, Eišiškės – 4/5, Širvintos – 4/5, Šakiai – 4/5, daugelis kitų miestų ir miestelių – pusė, šiek tiek mažiau negu pusė. Mes po tiek dešimtmečių kalbame apie tokio teisingumo atkūrimo proceso pradžią. Kodėl to nebuvo 1990 metais? Todėl, kad mums reikėjo atsitokėti ir sužinoti uždraustą sovietų cenzūros mūsų praeitį. Sovietų cenzūra draudė minėti ir Holokaustą, norėčiau jums pridurti.
Be jokios abejonės, žydų visuomenė buvo Lietuvos… Amerikos žydų visuomenė ir daugelis izraeliečių buvo už Lietuvos stojimą į NATO. Čia buvo pasakyta teisingai. Aš suprantu, kad čia yra proceso pradžia. Ministrė Pirmininkė pasakė, kad ji girdi tuos visuomenės balsus, kurie nepatenkinti dalinimu, todėl aš irgi manyčiau, kad rinkimai žydų visuomenės viduje neturėtų būti veikiami pinigų dalinimo, gaunamo iš mūsų. Aš pasakyčiau, kad yra problemų, bet siūlyčiau šiandien balsuoti už, kadangi tai yra teisingumo atkūrimo pradžia, nes tie gyventojai buvo mūsų gyventojai, Lietuvos piliečiai. Žodis „žydai“ nenaikina Lietuvos pilietybės, tai buvo Lietuvos piliečiai, 1918 metais kovoję už Lietuvos nepriklausomybę, o po to sušaudyti, nepaisant to, ar jie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, ar nekovojo, nacių ir vietinių kolaborantų.
Todėl šiandien būtų gerai mums šiek tiek atkurti teisingumo jausmą Lietuvos istorijos kontekste ir visgi nuspausti mygtuką „už“, pasiliekant galimybę daryti įtaką fondui ir padaryti jį atviresnį pasiūlymams. Įsiklausydami į premjerės pasiūlymus, kad per pusantrų metų ji darys pakeitimus, ir mes patys darysime čia pakeitimus, praplėsdami fondo atvirumą. O šiaip, žinoma, siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Istoriją, teisingumo dėlei, galėtų, ko gero, ambasadorius Živilis Pavilionis žinoti, Žygis. Izraelis sugebėjo, buvo tik septyniasdešimta valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Jiems visai nerūpėjo ta Lietuva ir buvo dėję ant tos Lietuvos. Amerika tik šešiasdešimta pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tai kitą kartą, kai sakysite, kad jie kur nors prisidėjo, bent jau istorinius faktus patikrinkite ir pažiūrėkite dokumentus, kada jie ta Lietuva labai rūpinosi.
Antras dalykas, ką dabar pasakė gerbiamas Emanuelis. Jis garsiai įvardino, kad čia yra proceso pradžia. Įdomu, kokio proceso pradžia, Emanueli? Ar Lietuva nacionalizavo turtą, ar Vokietija? Jos dabar prašote, kad brigadą atvežtų į Lietuvą. Šiaip Vokietija nacionalizavo. Jūs man parodykite 1939–1940 metų ar bet kokios kitos datos dokumentą, kad Lietuva perėmė Vokietijos teisę atlyginti turtą, ne religinį. Religinį mes privalėjome kompensuoti ir mes tą dalyką padarėme.
Ir jūs man, gerbiamas Emanueli, atsakykite: o kada jūs mano seneliui kompensuosite namą ir pastatą, kuriuos rusai nacionalizavo? Varniuose, Tveruose, Rietave. Mes kompensacijos jokios negavome ir nė vienas Lietuvos gyventojas negavo turto kompensacijos, o gavo tik žeme. Aš sutinku, kad jūs labai gudriai darote, kaip gerbiamas V. Landsbergis Kauno tvartelį persikėlė į Vilnių. Jūs tada padarėte stebuklą, kur Konstitucijoje nebuvo numatyta, kad nekilnojamasis turtas jums Lietuvoje tapo kilnojamuoju turtu. Gerbiamieji, ką jūs šiandien darote? Jūs sukiršinate žydų bendruomenę, sukiršinate lietuvių bendruomenę tokiu savo sprendimu. Jūs atiduodate fondui, kurį mes dar I. Degutienei vadovaujant ir būnant Seimo Pirmininke, 2011 metais tą fondą ir tą įstatymą padarėme. Mes juo bandėme sureguliuoti, kad nebūtų liečiama privati nuosavybė, tai yra nebūtų liečiamas privatus turtas. Jūs šiandien sukiršinsite, sukiršinsite labai labai stipriai tarp Lietuvos bendruomenės ir žydų bendruomenės, taip, kaip jūs darėte su narkotikų dekriminalizavimu ir su Partnerystės įstatymu. Tai su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Skaldyk ir valdyk valstybę. O, Žygimantai, istoriją pasimokyk.
PIRMININKAS. Buvo Ž. Pavilionio pavardė paminėta, leisiu trumpai pasisakyti.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Man labai gaila taisyti išsilavinimo spragas šio Seimo nario, bet Izraelis nebalsavo už mūsų narystę NATO. Už tai balsavo Amerika, kuri 50 metų nepripažino mūsų nepriklausomybės. Būtent Amerikos žydų bendruomenė! Būtent Amerikos žydų bendruomenė padarė viską, kad visi kongresmenai, visi senatoriai balsuotų už mūsų narystę NATO. Už šį įstatymą oficialiai pasisakė ir JAV ambasada Vilniuje. Su tuo jūs, matyt, nesate susipažinęs arba tai galbūt ir kelia jums alergiją.
PIRMININKAS. Na, vis dėlto aš matau, kad replikas reikia stabdyti. Atsiprašysiu E. Zingerio ir R. Žemaitaičio, nes laiką viršijome. Pirmininko teisė replikoms žodžio nesuteikti.
Dabar motyvai toliau. I. Šimonytė kalba už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties jei ši diskusija dar tęstųsi kiek ilgiau, tai čia turbūt išgirstume visokiausių istorinių atradimų, o galbūt kartais net ir kažkokių minčių apie galutinį kažkokio klausimo išsprendimą. Vis dėlto aš siūlyčiau, kalbant apie tokį jautrų klausimą, liautis vadaloti ir plakti į vieną krūvą skirtingus dalykus ir ignoruoti, kad Holokaustas vyko, jis, deja, vyko taip pat ir Lietuvoje.
Aš norėčiau atliepti tas viešojoje erdvėje šiandien pasigirdusias mintis, kad neva klausimas yra išspręstas ir baigtas. Dar kartą noriu priminti, kad išspręstas yra religinių bendruomenių nuosavybės klausimas specialiu įstatymu, kurį šiandien siūloma pildyti, ir išties taip ir yra. Tačiau yra dvi skirtingos turto rūšys, dėl kurių dėl vienos sprendimas buvo rastas, dėl kitos sprendimo buvo ieškoma, gal nuoširdžiai, gal nelabai nuoširdžiai. Manau, kad Vyriausybei pavyko jį sutarti ir pasiūlyti. Ir štai šiandien mes įstatymą svarstome.
Dabar klausimas yra sumų, apie kurias čia viena kolegė paminėjo. Tai turbūt kolegė žino, kokia dalis Lietuvoje gyvenusių žydų buvo sunaikinta. Tai reiškia, kad didžioji dalis turto pagal apibrėžimą yra bešeimininkis, todėl kompensacija yra skiriama bendruomenės reikmėms. Tos bendruomenės, kuri išliko. Kiek bus žmonių, kurie negalėjo pasinaudoti Restitucijos įstatymu ir kurie galės kreiptis dėl savo privataus turto su dokumentais ir įrodymais, mes pasakyti negalime. Mes galime tik spėlioti. Todėl ta suma dabar įstatyme yra numatyta pagal geriausius mūsų galimus spėjimus, kiek tokių žmonių gali būti. Bet vis dėlto didžioji dalis žmonių buvo sunaikinta, neišliko, nėra kam tą kompensaciją mokėti, todėl mokame ją bendruomenei. O valstybė rėmė, remia ir rems paveldo ir kitus projektus, kurie Lietuvoje yra vykdomi. Taip buvo visada, taip bus ir ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Dar kartą matome, kaip valdantieji prievartauja Lietuvos Konstituciją – konkrečiai 29 straipsnį. Šia proga cituoju V. Kavaliauską, žinoma žurnalistą, visuomenininką, jis rašo (cituoju): „Premjero A. M. Brazausko buvau paskirstas valstybės įgaliotiniu žydų religinio bendruomeninio turto restitucijos, taip pat ir kitais LŽB reikalais. Suradome 108 religinius pastatus, juos įvertinome pinigais ir pasiūlėme aukščiausią procentą Europoje. Konkreti suma siekė 50 mln. litų, kuriuos premjero vardu ir pasiūliau. LŽB pirmininkas S. Alperavičius paprašė 60 mln. Derybos sustojo.
Per tą laiką atėjo A. Kubiliaus Vyriausybė ir premjeras paskelbė: žydams bus išmokama 130 mln. litų (70 mln. daugiau, nei prašė S. Alperavičius). Kai paprašiau paaiškinimų, A. Kubilius pasakė: tai politinis sprendimas.“
Toliau tęsiu: „Dar A. M. Brazausko premjeravimo laiku buvo iškilęs žydų privačių pretenzijų klausimas. Problema buvo uždaryta labai greitai: žydai kartu su kitais padavinėjo pretenzijas, kurių terminas visiems baigėsi 2001 metų gruodį.
Todėl niekaip nesuprantu premjerės iniciatyvos atsiradimo, nemanau, kad to prašė žydų bendruomenė. Galiu paliudyti: jokių milijonų iš Lietuvos nereikalavo JAV ambasada ar Izraelio vyriausybė. Tai iš kur ši iniciatyva „nukraujinti“ ir taip pinigus besiskolinančią Lietuvą? 37 mln. eurų – tai antrą kartą mokami tie patys 130 mln. litų.“
Šitie pinigai šiandien būtų ypač reikalingi mūsų vaikų, jaunimo sveikatai, tačiau jų, kaip matome, neliks, nes reikia vykdyti kažkokius neaiškius dalykus.
PIRMININKAS. Laikas. Rodos, aš dar nepasakiau, kad reikia pratęsti mūsų posėdžio laiką, prognozuočiau, iki 13 val. 20 min., kad spėtume balsuoti dėl tų projektų, kurie jau buvo šioje rytinio posėdžio darbotvarkėje pristatyti, dėl kurių likęs tik balsavimas.
Dabar toliau dar pora pasisakymų dėl šio projekto. V. Pranckietis – už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tarptautiniai santykiai, atrodo, aptarti ir pabrėžti, paslėptas noras nenorėti išsakytas, teisingumo neatkursime, nes neprikelsime, kiršinimo kalbų pasiklausėme, o fondas yra skiriamas gerai valiai pabrėžti. Tai ir balsuokime reikšdami gerą valią, nes skolos niekada negrąžinsime. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. M. Puidokas – prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, aš matau rimtas problemas, kai dėl tokio įstatymo pakeitimo projekto nėra bendro sutarimo ir pritarimo net tarp pačių žydų bendruomenių Lietuvoje. Kolegos jau minėjo, kad į mus kreipėsi skirtingų miestų žydų bendruomenės. Pavyzdžiui, Kauno žydų religinė bendruomenė visų Seimo narių gautame laiške prašo atkreipti dėmesį, kad kompensacijos lėšų paskirstymo procese nedalyvauja nė viena valstybinė institucija – nei Finansų ministerija, nei Teisingumo ministerija, todėl lėšų paskirstymo procesas yra neskaidrus, neužtikrina religinių bendruomenių teisių gauti kompensacijos lėšas. Geros valios fonde kompensacijos lėšos skirstomos pagal principą patinka–nepatinka. Jie rašo: prašome nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektui. Būtina šį vadinamąjį geros valios aktą taisyti ir tobulinti, nes geros valios aktas yra virtęs verslo modeliu valstybės biudžeto sąskaita vienam juridiniam asmeniui.
Akivaizdu, kad tai yra blogas teisinis precedentas ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kontekste. Niekur kitur užsienyje man neteko aptikti tokio keisto ir neskaidraus kompensavimo modelio. Kas trukdys kreiptis į Konstitucinį Teismą kitoms tautinėms mažumoms ir reikalauti analogiškų sprendimų iš Lietuvos? F. Kukliansky Lietuvos žydų bendruomenės skaidrumas jau seniai kelia rimtų klausimų. Ar valstybei nerūpi, kad būtų atliekami normalūs auditai ir lėšos būtų naudojamos skaidriai? Dabar to nėra. Atliekami formalūs auditai nesigilinant į ūkines operacijas. Likusių gyvų per Holokaustą nukentėjusiųjų ar jų giminių skaičius yra vos apie 1,5 tūkst. Kodėl koncentruojamasi ne į pagalbą jiems, o manipuliuojama Holokausto aukomis, kurių niekas sugrąžinti negali?
Kviečiu nepalaikyti. Tokias problemas reikėtų spręsti tik bendru sutarimu, o ne skaldant tiek pačią Lietuvos visuomenę, tiek ir žydų bendruomenę.
PIRMININKAS. Pagaliau motyvai baigti išsakyti ir galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto, tai yra dėl Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2290(2). Priėmimas. Kaip sakiau, replikų daugiau nebus šiame posėdyje, todėl prie mikrofono nekviesčiau rinktis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 74, prieš – 6, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Eilės tvarka kiti projektai, kur likęs tik balsavimas.
13.10 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2)VK (priėmimo tęsinys)
Pirmasis paketas 1-10 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.11 val.
Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2)VK (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.11 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2)VK (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: už – 89, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.12 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2)VK (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 91, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.13 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2) (priėmimo tęsinys)
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1702(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 88, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.13 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2) (priėmimo tęsinys)
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88: už – 75, prieš – 6, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.14 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207(2) (priėmimo tęsinys)
Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207(2). Dėl 1 straipsnio dėl Teisės departamento pasiūlymų yra apsispręsta. Liko apsispręsti tik dėl Seimo narių S. Gentvilo, V. Pranckiečio, E. Pupinio ir K. Starkevičiaus pasiūlymo. Konstatuoju, kad 29 Seimo nariai yra. Autoriai pristatys savo pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Kartu su visu Kaimo reikalų komitetu, K. Starkevičiumi, E. Pupiniu teikiame pasiūlymą, kad ūkininko ūkio sodyba būtų traktuojama tik tuomet, kai ūkininkas turi ne 0,5 hektaro, o 2 hektarus. Vidutinis Lietuvos žemės plotas, kurį valdo ūkis, yra gerokai didesnis – maždaug 7 ir daugiau hektarų. Tikrai šia išimtimi turėtų naudotis ūkininkai, o ne plačioji visuomenė.
PIRMININKAS. Komiteto atstovų nekviesiu, taupydamas laiką, pastebėsiu, kad komitetas pasiūlymui pritarė. Ir dabar motyvai dėl pasiūlymo. Matau, kad P. Gražulis prieš pasiūlymą nori pasisakyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš galbūt nebūtinai dėl šios pataisos, bet apskritai dėl šio įstatymo noriu pakalbėti. Pagrindinė mintis šio įstatymo – užkardyti landas, kad nebūtų gražiausiose Lietuvos vietose užkardytas žmonėms priėjimas prie ežerų, prie upių. Bet šiuo įstatymu tikrai mes tos problemos neišsprendžiame. Jie apeis tą įstatymą. Aš manau, tegul žmonės statosi, tegul gal net ir tuos sklypus dalinasi, iš dalies mažesnes teritorijas, tegul puošia tą Lietuvą, tegul gražina. Svarbiausia, kaip mums išspręsti problemą, kad žmonėms nebūtų atimta galimybė vasaros ir kitu metu prieiti prie upių, prie ežerų, kad jie būtų atitverti, kad būtų galima naudotis tuo bendru turtu, ežerais. Šiandien faktiškai jau prie ežerų prieiti negalima. Štai kur yra problema. Ir tą problemą… Čia neišsprendžiame tos problemos. Trejus metus paūkininkavęs, jis po to galės neūkininkauti. Dabar buvo įstatymas, užteko ūkininko ūkio pažymėjimą gauti, nusipirkti žemės ir galėjai statyti statinius.
Antras variantas. Dabar leisime statyti tik ūkinius pastatus. Bet aš galiu pasistatyti tokį ūkinį pastatą, gražesnį nei namą, ir jame gyventi. (Balsai salėje) Aš manau, kad mes tikrai neišsprendžiame tų problemų, kurias norime išspręsti.
PIRMININKAS. Aš girdžiu replikas, kad nesąmones kalba. Seimo narys turi teisę kalbėti ir nesąmones. Aš negaliu čia kaip nors cenzūruoti. Dabar motyvai už – G. Paluckas. (Šurmulys salėje)
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, mes kartais turime klaidingų įsitikinimų ir ne visai informuoti, bet stengiamės nesąmonių nekalbėti. Bet kalbant apie mano kaimyno kai kuriuos pastebėjimus, jie yra gana netikslūs, nes bet ko statyti vis tiek negalėsi. Tos klėtelės, panašios į gyvenamąją patalpą, taip pat nepasistatysi. Iš principo čia niekaip nesusiję nei su ežerais, nei su jūromis, nei su kokiomis nors upėmis, yra susiję su atviru piktnaudžiavimu, kaip, be teritorinio planavimo dokumentų, be procedūrų, prisidengiant kažkokiu mistiniu ūkininko pažymėjimu, kurį gali gauti greitai ir nebrangiai, imi ir statai sau gyvenamuosius pastatus, trobas, išvengdamas reikalingų investicijų į infrastruktūrą, viešąsias erdves ir panašiai. Šita landelė ar visa landa tikrai neturi moralinės teisės egzistuoti, geriau taisyti vėliau negu niekada. Nors, kas jau labai norėjo, daugeliu atveju išsisprendė tuos savo statybų klausimus. Kas jau nespėjo, tas bus dabar, kaip sakoma, kraštinis. Bet sutvarkyti šitą klausimą reikia, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Galų gale balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 80: už – 71, prieš – 1, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta. Tikiuosi, kad dabar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, nereikalausite balsuoti? Pritariame. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso projekto. Girdime replikas, kad nereikia, bet kai kurie Seimo nariai mano, kad reikia. Tai V. Pranckietis – už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jeigu visi sutariame atsisakyti, tai aš irgi galiu atsisakyti motyvų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aš negaliu konstatuoti, kad visi atsisakė. R. Žemaitaitis užsirašė prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš neatsisakau, tikrai aš kalbėsiu. Tuo labiau kad mane nustebino, kad gerbiamas V. Pranckietis užsirašė, žmogus, kuris yra profesorius ir kuris puikiai žino, kad ūkyje šiandien gali ir iš 50 arų išgyventi. Tai jūs dabar pažiūrėkite, ką jūs darote? Viskas gerai, kad neleistume statyti, aš čia su jumis sutinku, gerai. Bet kokius jūs įrašote į įstatymą esminius dalykus – pajamų per pastaruosius trejus metus yra deklaravęs. Tai dabar gerbiamo V. Pranckiečio sūnus, kuris gyvena Vilniuje, su žmona nusprendžia grįžti į Kauno rajoną ir nusipirkti 50 ar hektarą ir užsiimti uogų, šilauogių ar kokių aktinidijų auginimu. Tai užkerta šitam žmogui grįžti…
Aš stebiuosi, kad Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis už šitą balsavo komitete. Buvo komitete A. Bagdonas, jūs nepatikėsite, pažiūrėkite protokolą. Šiandien Laisvės partija, kuri sako, kad žmogus laisvas, gali grįžti į rajoną, gali mesti miestą, kurti savo verslą ir panašiai, komitete ir čia, koalicijoje, palaiko valdančiąją daugumą, kuri siūlo, jau draudžia jauniems žmonėms mesti Vilnių, mesti darbus Vilniuje ir važiuoti į rajoną auginti braškių, daržovių, gyvūnų ir panašiai. Tai kur pas jus ta Laisvės partija? Aš suprantu, kad konservatoriai nori įkalti, man čia jau daugiau mažiau viskas aišku. Na, bet Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis… Jeigu jūs tikrai planuojate už šitą įstatymo projektą balsuoti, aš tada niekaip nesuprasiu, kur jūsų laisvė ir kur tas laisvės šauksmas yra.
Bet iš esmės pažiūrėkite. Jeigu būtų išbrauktos trejų metų pajamos, mes emigrantus susigrąžintume. Nemaža dalis emigrantų, dirbančių šiandien užsienyje, perka čia žemės sklypą ir nori vystyti veiklą. Aš dar kartą sakau. Bet tas, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos… Tai kaip šiandien Norvegijoje ar Švedijoje, Vokietijoje dirbantis žmogus gali deklaruoti, kad trejus metus gauna pajamų iš žemės ūkio veiklos? Jis gali deklaruoti, kad Švedijoje rinko grybus, kad Norvegijoje augino šilauoges ar kad lašišų fabrike augino lašišas? Ir čia bus pajamos iš žemės ūkio, gautos trejus metus? Kolegos, pažiūrėkite, kokį jūs teikiate projektą ir kaip tas projektas yra priimamas.
PIRMININKAS. Laikas. A. Gedvilienė – už. Replikuoti žodžio nesuteikiu. Dar pasakysiu, kad posėdžio laiką pratęsiame 10 minučių, kartu ir balsavimo intervalą, nes labai daug kalbančių. Replikų nebus.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsuodami už šį projektą mes turime sau atsakyti, ar mes iš tikrųjų palaikome tikruosius ūkininkus, kurie kuriasi ir ūkininkauja savo žemėje, ir ten nori įsteigti savo sodybą, ar mes darome išlygą tiems, kurie nori įsigyti žemės, dažnai gražiausiose Lietuvos vietose, ir pasistatyti prabangius namus, prisidengdami ūkininko ūkio sodybos pavadinimu? Tai yra spraga, kuri buvo anksčiau padaryta, bet, man atrodo, yra laikas sugrįžti prie normalaus reglamentavimo ir normalaus požiūrio.
Ką svarbu pažymėti, kad ūkininkai, kurie iš tikrųjų ūkininkauja savo žemėje, nepraras galimybių ir toliau statyti ūkio pastatus, o jeigu pagal mūsų Kaimo reikalų komiteto kolegų pateiktą siūlymą jie tikrai gyvens iš ūkio veiklos, jie ir toliau steigs ir gyvens ūkio sodybose. Jeigu mūsų konceptas yra daryti išimtis ūkininkams, tai ir kalbėkime apie ūkininkus, o ne apie kokius nors emigrantus, kurie kaip iki šiol negrįžo, taip ir toliau negrįš tik dėl to, kad čia yra ūkininko sodybų ribojimas. Tikrai yra teritorijų planavimo dokumentai, kaip ir visų kitų žmonių prašom jais naudotis ir neužstatinėti gražiausių Lietuvos teritorijų prisidengiant kokiais nors ūkininko ūkio pažymėjimais. Labai agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisako prieš. Nėra. Tai V. Gapšys – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Nors širdis linksta į tai, kad pritarčiau jūsų tiems argumentams, kuriuos išsakėte, bet man kyla ir kitų klausimų, jie, man atrodo, yra neatsakyti. O kas nutiks, jeigu didelis ūkininkas, kuris visus reikalavimus atitinka, nuspręs pastatyti ir parduoti namą? Tai ką? Tada 20 namų statys tas ūkininkas, nusipirks paežerę arba užsakymą įvykdys ir nupirks paežerę. Mes puikiai žinome, kaip gražiausiose vietose kai kurie lyg ir politikai statėsi kitais vardais pastatus. Tiesiog ūkininkams bus padaryta speciali tvarka naujai užsidirbti, kiti negalės prie to prieiti.
Aš sutinku, kad tą reikia sutvarkyti. Visiškai sutinku. Bet tada reikia padaryti taip, kad ir ūkininkai galėtų tose žemėse statytis ūkinius pastatus, o ne namus. O jeigu nori statytis namą, tai tada turi pereiti visas tas procedūras, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, pasikeisti paskirtį ir pasistatyti ten namą. Ūkinis pastatas ir namas yra skirtingi dalykai.
Žiūrėkite, jei užkamšome skyles, tai užkamšome visas skyles, nes šiuo atveju per šią skylutę tvenksis labai stiprus vanduo.
PIRMININKAS. Kolegos, gal čia už užsirašę taip pat gali atsisakyti žodžio? Labai labai… Bet A. Palioniui aš vis tiek privalau suteikti, jeigu pageidauja.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Pritariu šitam įstatymo projektui. Iš dalies pritariu ir V. Gapšio nuogąstavimui, ir R. Žemaitaičio. Visų pirma mes užkardome galimybę naujiems žmonėms, kurie nori ūkininkauti, apsigyventi žemės ūkio paskirties žemėje. Aš manau, tai būtų ateities mūsų sprendimas. Kaip ir BŽŪPʼo pinigus skirsto Žemės ūkio ministerija su įsipareigojimu, tai yra jeigu tu pasiėmei pinigus, tai penkerius ar kažkiek, ar septynerius metus įsipareigoji vykdyti tam tikrą veiklą ir iš to gauti pajamų, tai lygiai taip pat ir šį įstatymą, aš manau, turėtume patobulinti, kad būtų ir vienai pusei, ir kitai pusei gerai. Tiems, kurie nori apsigyventi kaime ir ūkininkauti su įsipareigojimu, kad aš vykdysiu tą veiklą, o jeigu ne, tada aš nukentėsiu finansiškai. Bet šiandien aš tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dar J. Urbanavičius yra užsirašęs. Gal atsisakys?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Daug buvo išsakyta minčių, todėl aš atsisakau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dar liko keturi projektai šiame posėdyje, bet balsavimą dėl jų kelsime į popietinį posėdį, į pirmąjį balsavimo intervalą. Taip pat ir dėl rezervinių, kurie buvo pristatyti. Dabar reikia palikti laiko Seimo narių pareiškimams. Balsavimo intervalą baigiame, o pailginame posėdį tiek, kiek reikės laiko tiems pareiškimams.
13.28 val.
Seimo narių pareiškimai
D. Kepenis – pirmasis pareiškimo autorius. Kviečiu į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip girdime, vėl baisi epidemija. Šį kartą gripo. Jeigu klausėtės šiandien mūsų Lietuvos radijo laidos interviu, vėl du dalykai: skiepykimės ir testuokimės. Šįkart jau nuo gripo. Ir jokio atsakymo, kur gripas buvo dingęs tuos dvejus metus ir kaip jis čia dabar vėl sugrįžo. Bet giesmelė ta pati: testai ir skiepai. Tinka ir tie, kurie buvo nuo kovido. Žodžiu, dabar turime tokią košę, kad jau niekas nebegali jos išsrėbti. Esame tiek prisivirę, kad nežinia kuo viskas baigsis.
Ne kartą raginau ir dabar raginu valdančiuosius ir jų valdomą Sveikatos ministeriją, kad kuo skubiau atliktų reviziją, kas įvyko per tuos dvejus metus, ir įvertintų, kaip tenai, kokių klaidų padarėme, ko pasimokėme ir ką toliau darysime. Šiandien ryte laidos beklausydamas neišgirdau nė žodžio apie imunitetą. Šis žodis yra kertinis, raktinis žodis norint įveikti ne tik gripą – bet kokią ligą. Aš jau keleri metai pasigendu mūsų Lietuvos mokslų akademijos garsių akademikų, Mokslo tarybos garsiausių sveikatos specialistų, pasigendu, jie nieko nekalba. Komentuoja bet kokie veikėjai. Kas juos paskyrė, niekas nežino. Jie šiandien pasakė, o rytoj jų nebėra jau.
Žiūrėkite, noriu priminti šiems mūsų komentatoriams tokio žmogaus, profesoriaus P. Nosterdamo, tyrimą, publikuotą žurnale „Lancet“. Jis sako, kad norint išlaikyti dirbtinio imuniteto efektyvumą revakcinuotis reikia kas keturis–šešis mėnesius. Taip yra dėl to, kad vakcinų efektyvumas kas kiekviena doze mažėja, taip sukeliama imuniteto priklausomybė nuo vakcinų. Kitaip sakant, tie, kurie jau pasiskiepijo tris ar daugiau kartų, turi žinoti, kad turės skiepytis reguliariai kas pusę metų, kitaip jie tikrai dar daugiau sirgs.
Tai dabar ir matome. Kas gali paneigti, kad ši baisi gripo epidemija, kuri dabar vėl plinta, nėra susijusi su tuo, apie ką kalbėjo ir kiti garsūs pasaulyje mokslininkai? Štai Nobelio premijos laureatas M. Levitas teigia, kad COVID-19 nėra pavojingesnis nei paprastas gripas, o kitas Nobelio premijos laureatas L. Montanjė yra pasisakęs ir išreiškęs didžiulę abejonę dėl šių skiepų ir testų vaidmens per praėjusią COVID-19 epidemiją.
Jie pasakė savo abejones, bet niekas net nebando jų nagrinėti ir vertinti. Štai Pasaulinė sveikatos organizacija davė leidimą naudoti (…) biovakciną, pagamintą adenoviruso pagrindu. Kaip žinoma, remiantis „Lancet“ ir „Nature“ žurnaluose publikuotais straipsniais, tokios vakcinos naudojimas didina užsikrėtimo ŽIV rizika. Ar apie tai šnekame?
Na, vienas iš mūsų labiausiai svyruojančių profesorių, tai į kairę, tai į dešinę, buvo profesorius S. Čaplinskas. Jis teigia, kad COVID-19 pasas buvo klaida, taip pat sako, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo mažesnė skiepų nauda, ir pabrėžė, kad žmonių, uždarytų įvedus karantiną, imunitetas silpnėjo.
Taigi, gerbiamieji mūsų mokslo šulai, gerbiamieji Sveikatos ministerijos veikėjai, kurie komanduojate ir raginate, būkite geri, pradėkite domėtis pasauline literatūra, nagrinėkite ją, komentuokite, kvieskite į talką mūsų mokslo akademikus, tegul jie nors ką nors pasako. Na, kiek galima žmones, grubiai kalbant, tručyti ir mulkinti, nes jokio objektyvaus atsakymo mes negauname. Komentarų dėl šių Nobelio laureatų pareiškimų negauname. Tai kas gali paneigti, kad mes toliau sistemingai ir sąmoningai naikiname savo tautą? Na, nėra kito pasakymo. Įsiklausykite. Ačiū.
PIRMININKAS. Buvo keletas Seimo narių besiklausančių. Kitas pareiškimas Č. Olševskio.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, už lango jau seniai žiemiški orai, šildymo sezonas vyksta visu tempu, o išaugusios šildymo kainos skaudžiai smogia ne tik žmonėms, bet ir Lietuvoje veikiančioms bažnyčioms. Apie tai, kad bažnyčios baiminasi ateinančios brangios žiemos, žiniasklaidos atstovai rašo jau nuo rugpjūčio mėnesio. O gruodžio 2 dieną, pavyzdžiui, LRT portale pasirodė straipsnis lyg pavojaus varpas skambančiu pavadinimu „Šalies bažnyčios taupo, neišgali susimokėti už šilumą, kai kur nebevyksta mišios“. Dėl išaugusių energijos kainų Lietuvos garsiosios šventovės, bažnyčios ir maldos namai itin taupo. Patalpos menkai šildomos, o elektra įjungiama tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad pandemijos atbaidyti, infliacijos ir aukštų energijos kainų prislėgti žmonės aukoja mažiau. Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį.
Dar šiemet birželio mėnesį Seime įvyko Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1436 ir Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1437 pateikimas, jais siekiama sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas priskiriant jas prie buitinių elektros energijos ir dujų vartotojų. Per projektų pristatymą atkreipiau dėmesį, kad istoriniuose pastatuose svarbu palaikyti pastovią temperatūrą. Menkai šildomi pastatai neigiamai veikia ten susibūrusių žmonių sveikatą, o maldos namų uždarymas dėl lėšų stokos sunkiai suvokiamas šiuolaikiškai veikiančioje ir laisvoje valstybėje, kokią žadėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje.
Tam, kad vyktų projektų svarstymas, reikalingos Vyriausybės išvados. Pasinaudodamas proga du kartus Vyriausybės valandos metu klausiau apie galimybes sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetiniams ištekliams. Gavau atsakymą, kad neva Vyriausybės išvada jau yra parengta ir bus pateikta Seimui. Praėjo savaitė, o jos vis dar nėra, nors įstatymų projektai pateikti, kaip minėjau, prieš pusę metų. Esu įsitikinęs, kad tikrai tokių teisinių galimybių yra, tai greičiausiai politinės valios trūkumas.
Galima pasinaudoti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri bažnyčias ir religines organizacijas priskyrė prie visuotinės svarbos paslaugas teikiančių subjektų, kuriems nustatoma maksimali leistina energijos kaina už tam tikrą kiekį sunaudotos energijos ir papildomai kompensuojama už nustatyto kiekio viršijimą. Taip pat tokie subjektai gali mokėti už sunaudotą energiją dalimis ir teikti prašymus dėl avanso sumokėti už energijos išteklius.
Kilo retorinis klausimas, ar Vyriausybei tikrai nerūpi tikinčių šalies piliečių gerovė ir istorinių šventovių išlaikymas? Arba ji nesupranta dvasinio gyvenimo svarbos visuomenei, kad taip delsiama su išvadomis, ir neaišku, kada galima jų tikėtis. Kodėl konservatorių valdžia, kurios gretose yra krikščionių demokratų atstovų, lieka abejinga Bažnyčios ir tikinčiųjų poreikiams, atsainiai vykdo savo pareigas ir nesilaiko duoto žodžio?
PIRMININKAS. T. Tomilinas turėjo pateikti pareiškimą, bet salėje jo nėra. Tai J. Jarutis pabaigs šitą žanrą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke Jurgi, gerbiama Monika, Aušrine, Guoda, Česlovai ir Dainiau, tiek liko salėje. Ko gero, reikėtų inicijuoti Statuto pakeitimą, kad vis dėlto Seimo narių pareiškimai būtų ne posėdžio pabaigoje, bet pradžioje. Makabriška yra šnekėti sau pačiam iš tikrųjų.
Mano pareiškimas bus iš tikrųjų trumpas, ilgai netrukdysiu. Pirmiausia turbūt tikiuosi, kad šiandien mes popietinio posėdžio pradžioje išgirsime atsakymą dėl kreipimosi du į ministrus, jį pasirašė daugiau kaip dešimt Seimo narių, kada bus gaunami tie atsakymai. Vis dėlto norėčiau dar kartą pabrėžti, kad ta situacija susidarė po to, kai mes praeitą savaitę priėmėme nepaprastosios padėties pratęsimą, deja, priėmėme, opozicija dėl to nebalsavo, bet iš šitos tribūnos atsakinėjant į klausimus buvo garsiai sakyta, kad tai yra didžiulė grėsmė valstybei, karas Ukrainoje, nesibaigianti migrantų krizė ir taip toliau. O penktadienis – ir kariuomenės vadas atšaukia savo karius iš budėjimo pasienyje. Kaip dabar suprasti, ar baigėsi karas Ukrainoje, ar nebeliko hibridinės grėsmės iš Baltarusijos, ar tai, kad tris kartus sumažėjo budinčių pasienyje, nebėra grėsmė, tai tų atsakymų… Apskritai šita tema neplėtojama nei žiniasklaidos, nei visuomenės. Tiesiog tie klausimai kyla ne tik man, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui, bet ir jų gauname, vis dėlto nuteka ta informacija ir žmonės klausia, kaip čia dabar yra. Iš tikrųjų, o gal čia nieko tokio? Gal kariuomenei nebūdinga funkcija saugoti pasienį, tuo užsiima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tai yra galbūt ir nieko tokio, bet tiesiog gal tai dar vieno generolo demaršas prieš Vidaus reikalų ministeriją, kuri, kas gali paneigti, ir toliau negeba tvarkytis su jai pavestomis pareigomis. Aš tikiuosi, kad atsakymus į tuos klausimus mes gausime, ir tikiuosi, sužinosime, kada tie atsakymai bus duodami. Ačiū.
PIRMININKAS. Reaguodamas į pastarąjį klausimą atsakau, kad planuojama, jog ketvirtadienį ministrai pateiks atsakymus. Nors, žinoma, buvo galima ir komiteto lygiu išsiaiškinti tokias problemas. Posėdžio pabaigoje registruojamės.
Užsiregistravo penki Seimo nariai, tai yra pakartotas minimumas, koks neseniai buvo toks pat užfiksuotas. Ta žinia baigiame rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.