LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399
50, 54, 67, 135, 136, 138, 147, 148, 149, 150, 151, 155, 160, 164, 165, 167, 170, 171³, 171⁶, 175, 180⁷, 180¹⁰, 180¹¹, 180²⁵ IR 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Seimo statuto pakeitimo projektas parengtas siekiant tiksliau ir aiškiau sureguliuoti teisėkūros procedūras Seime, Respublikos Prezidentui grąžinus įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, taip pat patikslinti Seimo statuto nuostatas, suformuluotas netiksliai ir suponuojančias galimus jų taikymo neaiškumus arba apskritai neatitinkančias egzistuojančios teisėkūros procedūrų praktikos.

1.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų atitiktį Konstitucijai užtikrina ne tik Konstitucinio Teismo vykdoma jų konstitucinė kontrolė, bet ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai; paisant iš Konstitucijos kylančių, be kita ko, priimamų įstatymų kokybės reikalavimų, Seimo statute turi būti nustatytos Seimo vidinės prevencinės teisinės priemonės, leidžiančios siekti, kad jo priimami įstatymai neprieštarautų Konstitucijai ir atitiktų kitus iš Konstitucijos kylančius įstatymų kokybės reikalavimus (2019 m. balandžio 16 d. nutarimas).

Nei Seimo priimtas įstatymas, kurį Respublikos Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, nei Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, pateiktas pasiūlymas nėra įstatymo projektas, taigi, Respublikos Prezidentui grąžinus įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl įstatymo projekto vertinimo netaikytinos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sudaryti teisines prielaidas užtikrinti Seimo vidinę prevencinę priimamų įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolę ir tais atvejais, kai Seimas sprendžia dėl Respublikos Prezidento jam pakartotinai svarstyti grąžinto įstatymo, projektu siūloma Seimo statute nustatyti aiškų teisinį pagrindą Seimo kanceliarijos Teisės departamentui teikti išvadą dėl Respublikos Prezidento dekrete pateikto pasiūlymo (teikiami Seimo statuto 165 straipsnio pakeitimai), taip pat, šiam departamentui pateikus išvadą, kad Respublikos Prezidento pateiktas pasiūlymas laikyti įstatymą nepriimtu arba jo teikiamos pataisos ir (ar) papildymai prieštarauja Konstitucijai, – teisinį pagrindą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti ir įvertinti šio pasiūlymo arba šių pataisų ir (ar) papildymų atitiktį Konstitucijai (teikiami Seimo statuto 67, 165 straipsnio pakeitimai). Atitinkamai siūloma papildyti Seimo statutą nuostatomis, kuriomis būtų aiškiai reglamentuotas Seimo sprendimų dėl grąžinto įstatymo priėmimas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikus išvadą, kad Respublikos Prezidento pateiktas pasiūlymas laikyti įstatymą nepriimtu arba jo teikiamos pataisos ir (ar) papildymai prieštarauja Konstitucijai (teikiami Seimo statuto 165 straipsnio pakeitimai). Siūloma patikslinti ir galiojančias Seimo statuto nuostatas dėl pakartotinai apsvarstyto įstatymo priėmimo, be kita ko, su Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalimi nederančią nuostatą dėl pakartotinai apsvarstytam konstituciniam įstatymui priimti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (teikiami Seimo statuto 167 straipsnio pakeitimai).

1.2. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Teisinis aiškumas, kaip vienas iš teisėkūros principų, įtvirtintas ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad šis principas reiškia, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti, be kita ko, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Pagal Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį, aiškinamą sistemiškai su 135 straipsnio 6 dalimi, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertina įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus, tačiau susiklosčiusioje praktikoje yra vertinami ne tik norminių, bet ir nenorminių Seimo nutarimų (t. y. teisės taikymo aktų, pavyzdžiui, dėl referendumo ar rinkimų paskelbimo, Seimo komisijų sudarymo, apkaltos pradžios, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka, teisėjų ir pareigūnų skyrimo ir atleidimo ir daugelio kitų) projektai. Seimo nenorminių nutarimų projektų svarstymui ir priėmimui yra taikomos iš esmės tos pačios procedūros, kaip įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų (Seimo statuto ir norminių nutarimų) projektams, nors pagal Seimo statuto 135 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatas Seimo nenorminiai nutarimai turėtų būti priimami kaip Seimo rezoliucijos. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama pašalinti Seimo statute nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su kitų nei įstatymai Seimo priimamų teisės aktų projektams taikomomis teisėkūros procedūromis, netikslumus (teikiami Seimo statuto 135, 136, 182 straipsnių pakeitimai).

Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidento nepasirašytas įstatymas dar nėra įsigaliojęs, taigi Seimas negali jo nei „pripažinti netekusiu galios“, nei „palikti galioti“, projektu siūloma atitinkamai pakeisti Seimo statuto 160 straipsnio nuostatas, kuriomis reguliuojama, kokias teisines pasekmes sukelia Seimo Etikos ir procedūrų komisijos konstatavimas, kad priimant įstatymą buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą.

Projektu taip pat siekiama panaikinti praktikoje iš esmės neįmanomą įgyvendinti ir todėl neveikiančią nuostatą, pagal kurią, projektą svarstant ir priimant ypatingos skubos tvarka, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėtų pateikti išvadą dėl įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktų pataisų dėl projekto, kurios gali būti pateikiamos likus valandai iki projekto priėmimo pradžios (teikiamas Seimo statuto 164 straipsnio pakeitimas).

Kartu, atsižvelgiant į konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą, projektu teikiamos redakcinės daugelyje Seimo statuto nuostatų vartojamų netikslių formuluočių pataisos, kuriomis būtų patikslinta, kad Seimo komitetai, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Vyriausybė, Teisingumo ministerija, vertindami vieną įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą, turi parengti ir Seimui pateikti vieną išvadą, o ne kelias išvadas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma.

3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas

3.1. Pagal Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertina įstatymų projektų atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, taip pat kartu su tais projektais pateiktų dokumentų atitiktį Seimo statuto reikalavimams, o Seimo statuto 67 straipsnio 3 punkte ir 138 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliojimai vertinti įstatymų projektų atitiktį Konstitucijai, tačiau Seimo statute nėra sureguliuotas Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, pateikto pasiūlymo – laikyti įstatymą nepriimtu arba jį pataisyti ir (ar) papildyti – vertinimas atitikties Konstitucijai aspektu, prieš Seimui sprendžiant dėl grąžinto įstatymo.

Pagal Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną po to, kai Seimo Pirmininkas artimiausiame posėdyje praneša Seimui apie Respublikos Prezidento grąžintą Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, Seimas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu; pagal to paties straipsnio 4 dalį, Seimas, nusprendęs grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą, kuri turi būti ne vėlesnė kaip po savaitės. Šiose nuostatose įtvirtintų terminų tarpusavio santykis yra toks, kad tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kai įstatymas grąžinamas paskutinėmis Seimo sesijos dienomis) gali būti sudėtinga užtikrinti, kad nė vienas iš jų nebūtų pažeistas.

Seimo statuto 167 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Seimo pakartotinai apsvarstytas įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šia nuostata neatsižvelgta į galimas situacijas, kai Seimui nepriėmus pakartotinai apsvarstyto įstatymo be pakeitimų, jis turėtų būti laikomas nepriimtu, ir dėl jo daugiau nebūtų balsuojama.

Seimo statuto 167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Šia nuostata neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį kai kuriems konstituciniams įstatymams priimti reikia ne mažesnės kaip 3/5 visų Seimo narių balsų daugumos.

3.2. Pagal Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su 135 straipsnio 6 dalimi, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas „pateikia išvadas“ dėl užregistruoto įstatymo ar kito Seimo priimamo norminio teisės akto projekto, taigi Seimo statute nėra nustatyta teisinio pagrindo šiam departamentui vertinti nenorminių Seimo nutarimų (t. y. teisės taikymo aktų, pavyzdžiui, dėl referendumo ar rinkimų paskelbimo, Seimo komisijų sudarymo, apkaltos pradžios, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka, teisėjų ir pareigūnų skyrimo ir atleidimo ir daugelio kitų) projektus.

Pagal Seimo statuto 135 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatas Seimo nenorminiai nutarimai turėtų būti priimami kaip Seimo rezoliucijos, tačiau teisėkūros praktikoje šių nutarimų projektų svarstymui ir priėmimui yra taikomos iš esmės tos pačios procedūros, kaip įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų (Seimo statuto ir norminių nutarimų) projektams.

Pagal Seimo statuto 160 straipsnio 4 dalį, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad priimant įstatymą, kuris dar neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios Seimo statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, arba šiai komisijai per 5 darbo dienas nepateikus Seimui savo išvadų dėl Seimo Pirmininko, komiteto ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių motyvuotame kreipimesi į Seimą nurodytų Seimo statuto pažeidimų, Seimas balsuoja, ar ginčijamą įstatymą „pripažinti netekusiu galios“, ar „palikti galioti“ (nepaisant to, kad pagal Konstitucijos 71 straipsnį įstatymas, kol jis Respublikos Prezidento nepasirašytas, yra dar neįsigaliojęs, t. y. neįgijęs galios).

Seimo statuto 164 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad projektą svarstant ir priimant ypatingos skubos tvarka, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėtų pateikti išvadą dėl įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktų pataisų dėl projekto, kurios gali būti pateikiamos likus valandai iki projekto priėmimo pradžios. Įgyvendinti šio teisinio reguliavimo praktiškai neįmanoma, nes per jame numatytą laiką iš esmės nerealu atsakingai atlikti kokybišką siūlomų pataisų teisinį vertinimą, juolab Seimo nariams, balsuosiantiems dėl projekto, spėti su juo susipažinti.

Daugelyje Seimo statuto nuostatų minimos Seimo komitetų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos „išvados“, teikiamos vertinant vieną įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą. Iš tokių formuluočių neaišku, ar šiose nuostatose turima omenyje teikiamo dokumento forma „išvada“, ar kažkokiu kitu dokumentu įforminamos „išvados“.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai

Projektu siūloma Seimo statuto 165 straipsnyje nustatyti aiškų teisinį pagrindą Seimo kanceliarijos Teisės departamentui teikti išvadą dėl Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, pateikto pasiūlymo – laikyti įstatymą nepriimtu arba jį pataisyti ir (ar) papildyti – atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

Projektu taip pat siūloma Seimo statuto 165 straipsnyje aiškiai reglamentuoti tolesnes teisėkūros procedūras, skirtas užtikrinti Seimo vidinę prevencinę priimamų įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolę tais atvejais, kai Seimas sprendžia dėl Respublikos Prezidento jam pakartotinai svarstyti grąžinto įstatymo, būtent: nustatyti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pateikus išvadą, jog Respublikos Prezidento dekrete pateiktas pasiūlymas laikyti įstatymą nepriimtu arba jo teikiamos pataisos ir (ar) papildymai prieštarauja Konstitucijai, šio pasiūlymo arba šių pataisų ir (ar) papildymų atitiktį Konstitucijai privalo įvertinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (atitinkamai siūloma patikslinti ir Seimo statuto 67 straipsnyje nustatytą šio komiteto kompetenciją); nustatyti, kokia tvarka Seimo sprendimai dėl grąžinto įstatymo turėtų būti priimami tuo atveju, jeigu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktų išvadą, kad Respublikos Prezidento pateiktas pasiūlymas laikyti įstatymą nepriimtu arba jo teikiamos pataisos ir (ar) papildymai prieštarauja Konstitucijai.

Projektu siūloma atsisakyti Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Seimas sprendimą, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu, turi priimti „ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną“ po to, kai Seimo Pirmininkas praneša Seimui apie Respublikos Prezidento grąžintą Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, taip pat šio straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią, Seimui nusprendus grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, jo svarstymas Seimo posėdyje turi įvykti „ne vėliau kaip po savaitės“. Šie Seimą saistantys terminai gali lemti, kad Seimo nariams nepakaks laiko pasirengti atitinkamų Seimo sprendimų svarstymui, be kita ko, įvertinti Respublikos Prezidento pateiktą pasiūlymą ir jo motyvus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, o prireikus – ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, pateikti savo išvadas dėl Respublikos Prezidento pateikto pasiūlymo.

Seimo statuto 167 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių, siūloma papildyti nuostata, pagal kurią už konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, taip pat konstitucinio įstatymo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios konstitucinį įstatymą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, taip suderinant šioje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje (ir Seimo statuto 171⁴ straipsnio 3–5 dalyse).

Seimo statuto 167 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti, kokiu atveju Seimas, nepriėmęs pakartotinai apsvarstyto įstatymo be pakeitimų, balsuoja dėl to, ar priimti jį su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, o šio straipsnio 5 dalyje siūloma aiškiai apibrėžti situacijas, kai Seimui nepriėmus pakartotinai apsvarstyto įstatymo be pakeitimų, jis turėtų būti laikomas nepriimtu, ir dėl jo daugiau nebūtų balsuojama, būtent: jeigu Respublikos Prezidentas nėra pateikęs pasiūlymo, kaip šį įstatymą pataisyti ir (ar) papildyti, arba jeigu Seimas yra pritaręs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad Respublikos Prezidento pateiktos pataisos ir (ar) papildymai prieštarauja Konstitucijai.

Projektu siūloma Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalyje vienareikšmiškai tiksliai įvardyti teisės aktus, dėl kurių projektų Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia išvadą. Projekte numatytas toks teisinis reguliavimas, kuris visiškai atitiktų susiklosčiusią praktiką, kai yra vertinami ne tik norminių, bet ir nenorminių Seimo nutarimų (t. y. teisės taikymo aktų, pavyzdžiui, dėl referendumo ar rinkimų paskelbimo, Seimo komisijų sudarymo, apkaltos pradžios, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka, teisėjų ir pareigūnų skyrimo ir atleidimo ir daugelio kitų) projektai.

Projektu taip pat siūloma komiteto išvados projektą dėl svarstomo teisės akto projekto privalomai skelbti Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai leistų komiteto posėdžio dalyviams iš anksto geriau pasiruošti posėdžiui. Siūloma nustatyti, kad subjektai, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymus projektui turėtų pateikti likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki komiteto posėdžio.

Seimo statuto 135 straipsnio 6 dalyje siūloma išbraukti žodį „norminių“, taip atsisakant teisės normos, suponuojančios, kad Seimo nenorminių nutarimų (t. y. teisės taikymo aktų) projektų svarstymui ir priėmimui neturėtų būti taikomi šio statuto V dalies „Įstatymų leidybos procedūra“ reikalavimai, t. y. turėtų būti netaikomos šioje dalyje nustatytos teisėkūros procedūros, kurios yra taikomos įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų (Seimo statuto ir norminių nutarimų) projektams. Kartu siūloma atsisakyti Seimo statuto 182 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Seimo nenorminiai nutarimai turėtų būti priimami kaip Seimo rezoliucijos.

Projektu taip pat siūloma atsisakyti Seimo statuto 160 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, pagal kurias Seimas gali dar neįsigaliojusį, t. y. teisinės galios neįgijusį, įstatymą „pripažinti netekusiu galios“ arba „palikti galioti“, ir vietoj jų nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, jog priimant įstatymą, kuris dar neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios Seimo statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą priimti įstatymą, arba šiai komisijai per 5 darbo dienas nepateikus Seimui savo išvadų, būtų laikoma, kad įstatymas nepriimtas, ir jo projekto svarstymas ir (ar) priėmimas turėtų būti kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo statuto 164 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, projektą svarstant ir priimant ypatingos skubos tvarka, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėtų pateikti išvadą dėl įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktų pataisų dėl projekto, pateiktinų likus valandai iki projekto priėmimo pradžios, yra praktiškai neįgyvendinama, siūloma jos atsisakyti.

Kartu, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, siūloma patikslinti daugelio Seimo statuto nuostatų formuluotes, kad iš jų būtų aišku, jog Seimo komitetų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos atliekamas įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto vertinimas Seimui pateikiamas vienu kaip „išvada“ įformintu dokumentu.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų Seimo statuto pakeitimo pasekmių nenumatoma.

6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Seimo statuto pakeitimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Seimo statuto pakeitimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams

Seimo statuto pakeitimas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamą projektą įstatymų keisti nereikės.

10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jo sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai

Seimo statuto pakeitimui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Seimo statuto pakeitimui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas“, „Seimo kanceliarijos Teisės departamentas“, „įstatymų leidybos procedūros pažeidimas“, „Respublikos Prezidento pateikto pasiūlymo vertinimas“, „atitiktis Konstitucijai“, „Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo svarstymas“, „Seimo komiteto išvada“, „Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada“, „teisėkūros procedūros“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia Seimo narys Jurgis Razma