LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 36 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-04-26 Nr. XIVP-422

              Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 36 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos koordinuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Siekiant aiškumo, projekto ir keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje.

2.    Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti keletą nuostatų, kurios reglamentuotų kai kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmus vykdant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra nuostatų, išsamiai reglamentuojančių žemės naudojimo valstybinės kontrolės institutą, todėl iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie veiksmai būtų suprantami kaip žemės naudojimo valstybinė kontrolė, kokiais principais vadovaujantis ji būtų vykdoma, kokie Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai turėtų pareigūnų statusą ir koks subjektas šį statusą jiems suteiktų, kokios būtų pareigūnų, vykdančių žemės naudojimo valstybinę kontrolę, teisės ir pareigos ir pan. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis detalesnį žemės naudojimo valstybinės kontrolės mechanizmą, kuris apimtų ir planinių bei neplaninių žemės naudojimo patikrinimų tvarką, pagrindus ir kt.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu būtų tikrinami žemę naudojantys asmenys. Manytina, kad sąvoka „žemę naudojantys asmenys“ savo turiniu apima ir žemę naudojančius ūkio subjektus, kuriuos apibrėžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatos ir kurių ūkinės veiklos priežiūrą minėtas įstatymas reglamentuoja. Todėl pastarųjų asmenų žemės naudojimo valstybinės kontrolės atžvilgiu, manytina, turėtų būti taikomos VAĮ IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Pažymėtina, kad VAĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. VAĮ 33 straipsnio 11 dalis nustato, kad „Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo“. Taigi, VAĮ nuostatos nenumato tokių neplaninių patikrinimų, kurie būtų vykdomi nedalyvaujant asmenims, kurių veikla yra tikrinama. Atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ 1 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skyriaus nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo ir VAĮ nuostatų tarpusavio santykis.

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai „prieš pradėdami neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, pateikia tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui priimtą sprendimą dėl šio patikrinimo atlikimo arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą šio dokumento kopiją, o esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, - nuasmenintą priimto sprendimo nuorašą. Tais atvejais, kai neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas be tikrinamo objekto savininko, naudotojo ar valdytojo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą kopija (nuasmenintas nuorašas) atitinkamam subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto patikrinimo, o jeigu tokios galimybės nėra, - kartu su Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka teikiama informacija tikrinto objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui apie atliktą žemės naudojimo patikrinimą.“ Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:

Pirma, projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui“ turinys, nes neaišku, kokie tikrinami objektai (pavyzdžiui, žemės sklypas ar ir kiti objektai) turimi omenyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatų konstrukcija „tikrinamas objektas“ yra ydinga, nes turėtų būti tikrinamas ne objektas, o žemę naudojančių asmenų veikla. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoms.

Antra, projekto nuostatų formuluotė „Tais atvejais, kai neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas be tikrinamo objekto savininko, naudotojo ar valdytojo“ nėra aiški, nes neaišku, kokie „tie atvejai“ (pavyzdžiui, numatyti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ar kokie kiti) turimi omenyje.

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai „atlikdami žemės naudojimo patikrinimą vietoje, patekti (įeiti ar įvažiuoti) į tikrinamą objektą turi teisę su jo savininku, naudotoju ar valdytoju. Kai tikrinamo objekto savininko, naudotojo arba valdytojo negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti atliekant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, ar atsisako įleisti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnus į tikrinamą objektą, Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, jeigu yra galimybė, gali į jį patekti bei vykdyti žemės naudojimo patikrinimą ir be jų.“ Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose vartojami terminai „žemės naudojimo patikrinimas“ ir „neplaninis žemės naudojimo patikrinimas“, todėl iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie planiniai ar (ir) neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai turimi omenyje, kuriuos atliekant būtų taikomos siūlomos įstatymo nuostatos.

Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai galėtų patekti į tikrinamą objektą be jo savininko, valdytojo ar naudotojo, jeigu jų negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti atliekant patikrinimą, arba atsisako įleisti pareigūnus į tikrinamą objektą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu sąvoka ,,tikrinamas objektas“ apimtų privačias žemės valdas, kuriose yra gyvenamieji būstai, svarstytina, ar, siekiant apsaugoti tikrinamo objekto savininko, naudotojo ar valdytojo teises, projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad, kai žemės naudojimo patikrinimas atliekamas nedalyvaujant minėtiems subjektams, jis gali būti atliekamas tik esant teismo leidimui patekti (įeiti ar įvažiuoti) į tikrinamą objektą.

5. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „taikymas“, nes projekto 2 straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymą.

6. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu  keičiamo įstatymo  36 straipsnio nuostatas, kad tam tikrus poįstatyminius teisės aktus turi patvirtinti žemės ūkio ministras ir Nacionalinė žemės tarnyba, nereikėtų atitinkamai tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriuose siūloma nustatyti, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti tik Vyriausybė.

7. Įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis.

8. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos koordinuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį Vyriausybė tvirtina Gairių dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų atlikimo aprašą. Atsižvelgiat į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 

 

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]