Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 185
STENOGRAMA
2022 m. birželio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į posėdžio salę. Pradedame birželio 21-osios, antradienio, vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Pradėsime popietinio posėdžio darbotvarkę tuoj pat pakviesdami gerbiamą Š. Keserauską į tribūną, bet prieš tai aš norėčiau atsiklausti. Kadangi šiomis dienomis išėjo didis Lietuvos draugas U. Elemanas-Jensenas, Danijos politikas, norėčiau trumpai pakviesti signatarą E. Zingerį, kad mes galėtume pagerbti daug Lietuvos nepriklausomybei nusipelniusio politiko gyvenimo kelią. Jeigu galima, trumpai, Emanueli, kviečiu jus į tribūną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Brangūs bičiuliai, prieš kelias dienas atsisveikinome su Danijos daugkartiniu užsienio reikalų ministru U. Elemanu-Jensenu. U. Elemanas-Jensenas turbūt jums pažįstamas. Tai žmogus, kuris, mieli bičiuliai, 1990 metais buvo vienas pagrindinių mūsų nepriklausomybės rėmėjų. Aš manau, kad tie 30 metų nėra per didelis nuotolis, kad jums tai būtų nesvarbu, todėl išėjus žmogui, kuris kartu su J. B. Hanibalsonu sukūrė iki Maskvos, iki sovietinės Maskvos, mūsų pripažinimo istoriją, būtų svarbu. Tad jeigu leisite, aš pasakysiu tik kelis žodžius, skirtus tam didvyriui, kuris priartino ne tik Daniją, bet ir visą Šiaurę prie Baltijos šalių.
Visiškai neseniai Suomijos diplomatijos archyve teko aptikti esminį dokumentą, kuriame Suomijos ambasadorius Norvegijoje 1990 m. kovo 30 d. informuoja savo užsienio reikalų ministrą, kad Danijos užsienio reikalų ministras U. Elemanas-Jensenas rekomendavo Norvegijos užsienio reikalų ministrui K. M. Bondevikui priimti dar niekur nepripažintos Lietuvos parlamentarų delegaciją. Tad U. Elemanas-Jensenas 1990 metais padėjo atrakinti duris Lietuvai, pasibeldusiai pirmiausia į šiaurinių kaimynų duris. Tada tai prieštaravo visiems Vakarų galingiems politikos sluoksniams, kurie žavėjosi M. Gorbačiovo reformų politika. Šie pirmieji žingsniai paruošė dirvą jau po 11 mėnesių Islandijos ir Danijos įvykdytiems Lietuvos valstybingumo pripažinimams.
Todėl šiandien, atsisveikinant su šiuo iškiliausiu politiku, kuris iki Sovietų Sąjungos sugriuvimo priėmė istorinį dokumentą, patvirtinantį Danijos pripažinimą Lietuvos kaip valstybės, o vėliau ir Latvijos, Estijos, ir iš esmės buvo vėliau vienas iš pagrindinių politikų, kurie artino mus prie NATO ir Europos Sąjungos, leisiu jūsų vardu perduoti Danijos parlamento pirmininko pavaduotojai, U. Elemano-Jenseno dukrai, didžiausią užuojautą.
Jo šeima tęsia Skandinavijos šalių politiką ir Šiaurės šalių politiką Lietuvos atžvilgiu, remia mus ir dabar šiuo karštu metu, kai V. Putino Rusija verda neapykanta ir pašėlusiai nori keršyti mums už Sąjūdžio sėkmę, už laisvą Lietuvą, o Europos erdvei už anuos išsivadavimą atnešusius 1990-uosius. Mes sakome U. Elemanui-Jensenui: ačiū tau už visą tavo gyvenimą, skirtą Baltijos šalių okupacijos nepripažinimui ir, antra, Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimui 1990 metais. Tad jeigu gerbiamas pirmininkas leistų, aš paprašyčiau jus gal ir čia esančių signatarų vardu jo atsiminimą, pagrindinio mūsų kolegos, parėmusio mus iš Šiaurės kaimynystės, atminimą paremti jūsų garbingu atsistojimu. Ačiū.
Širdingai dėkui jums.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu leisite, šitą visą jūsų iškilmingą orų paminėjimą perduosime jo šeimai Kopenhagoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Brangūs kolegos, nusilenkėme didžiam žmogui, bet dabar aš drįsiu pakviesti jus nusilenkti… Vakar mirė pasaulinio garso aktorius R. Adomaitis. Jis garsino mūsų tėvynės vardą pasaulyje, kūrė gėrį, grožį ir santarvę, ko mums trūksta. Regimantai, aš kalbu, jeigu tu mane girdi, parlamente ir kreipiuosi į parlamentarus pagerbti tave už tą nueitą gyvenimo kelią mūsų tėvynei Lietuvai. Ačiū. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, pirmą kartą šitaip Seimo salėje man per mano parlamentarizmo biografiją atsitinka, kad prieina viena opozicijos narė, atsistoja ir sako, ar jūs kartais neišgėręs? Tai kviečiu, jeigu kam nors yra neaiškumas, prieiti, apuostyti, jeigu jau atsiranda tokios tradicijos. Aš nesu išgėręs ir nenorėčiau, kad taip būtų elgiamasi Seimo salėje, kai prieinama ir klausinėjama, ar tu neišgėręs. Aš tada irgi prie bet ko galiu prieiti, bet taip nežadu elgtis. (Balsai salėje)
14.07 val.
Vyriausybės pusvalandis
Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pranešimas
PIRMININKAS. Dėkui. Replikos išsakytos. Dabar kviečiu Konkurencijos tarybos pirmininką Š. Keserauską į tribūną. (Šurmulys salėje) Kviečiu rimties Seimo salėje. Dabar yra Vyriausybės pusvalandis, čia taip pat yra valstybės institucijų atstovų. Gerbiamą Konkurencijos tarybos vadovą aš kviečiu pristatyti tą klausimą, dėl kurio jūs čia ir esate pakviestas, apie konkurencijos padėtį šiuo metu Lietuvoje ir kitus aktualius ekonominius klausimus. Prašom.
Š. KESERAUSKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusią savaitę gavau kvietimą ateiti į Seimą ir aptarti su jumis svarbų šiuo metu Lietuvoje atsiradusį klausimą, ką daryti su kylančia infliacija ir koks čia yra konkurencijos institucijos vaidmuo. Kam apskritai reikalinga Konkurencijos taryba? Kol kas to dar niekas nepasakė, bet tas klausimas tvyro visur: ir Lietuvoje, ir ne tik. Aš jį griebsiu ir pabandysiu su jumis aptarti.
Trys dalykai, kuriuos aš norėčiau per savo trumpą, apie 10 minučių, pristatymą pasakyti ir paskui būsiu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Trys dalykai, ką gali konkurencijos institucija, Konkurencijos taryba, Lietuvoje, ko negali ir ko konkurencijos institucijai Lietuvoje trūksta, kad galėtų geriau. Pirmiausia ką gali ir ką realiai daro Konkurencijos taryba, ir kaip tai siejasi su kylančiomis kainomis. Labai paprasta. Lietuvoje veikia rinkos ekonomika, vadinasi, su rimtomis išimtimis prekių ir paslaugų kainos nėra reguliuojamos. Jas nustato rinka. Konkurencijos institucijos visur ir Lietuvoje siekia, kad žmonės gautų naudos iš rinkos veikimo. Kada žmonės gauna naudos? Kai rinkoje yra konkurencija.
Taigi, konkurencijos institucija Lietuvoje siekia išsaugoti bent jau esamą konkurenciją nuo suvaržymų. Suvaržymai bendriausia prasme kelia kainas. Dalis suvaržymų yra neišvengiami, netgi būtini. Mes negalėtume be jų turbūt gyventi, pavyzdžiui, suvaržymai, kurie reikalauja, kad produktai būtų saugūs, nepažeistų sveikatos. Matyt, daugelis supranta, kad, jeigu benziną būtų galima gaminti su švinu, jis turbūt galėtų būti pigesnis. Kažkada taip ir buvo, bet mes jau seniai to atsisakėme. Taigi, suvaržymai, dalis jų, yra būtini.
Ką mes tada darome, kokius konkurencijos suvaržymus mes tiriame? Yra kelios kategorijos suvaržymų, kuriuos mes tiriame. Pirmiausia mes tiriame ūkio subjektų susitarimus, kurie riboja konkurenciją. Kai riboja konkurenciją, kainos, tikėtina, net ne tikėtina, o realiai pakyla. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Vilniuje ir Kaune vairavimo mokyklos susitarė gerokai pakelti savo paslaugų kainas. Pakilo virš 100 eurų, kartais ir daugiau. Įsikišo Konkurencijos taryba. Įdomu buvo tai, kad po tokio įsikišimo kainos, net neužbaigus tyrimo, nes buvo pradėtas tyrimas, nukrito ir mes nustatėme pažeidimą, jis buvo pripažintas teisme.
Kitas pavyzdys – praėjusių metų Konkurencijos tarybos nutarimas dėl konkurentų susitarimo nekonkuruoti ir iš anksto nuspręsti, kas laimės pirkimus maisto produktų pirkimo viešuosiuose pirkimuose, kur pirkėjai buvo ganėtinai jautrūs, pažeidžiami subjektai – mokyklos, darželiai, globos namai ir panašiai. Pardavėjai, iš kurių didžiausias buvo „Sanitex“, bet ir keli kiti mažiau žinomi, 101 viešajame pirkime buvo sutarę tarpusavyje nekonkuruoti ir iš anksto nuspręsti, kas laimės. Tokiu būdu galima manyti, kad kainos buvo padidėjusios. Įsikišo Konkurencijos taryba, bendradarbiaudama su Vilniaus ir Kauno savivaldybėmis, šitą susitarimą identifikavo ir nubaudė. Šiuo metu tik viena įmonė yra apskundusi šitą nutarimą, visos kitos neskundė, didžioji dalis baudų, kurios siekia beveik 13 mln. eurų, jau yra sumokėtos.
Trečias pavyzdys iš susitarimų, kurie pakelia kainas, riboja konkurenciją. Tai „Maxima“ ir „Mantinga“ – „Mantinga“ tiekėjas, „Maxima“ platintojas. Prieš kelerius metus Konkurencijos taryba nustatė, kad šios dvi įmonės susitarė, kad lentynose kainos, kurias mes matome visi, nebūtų nuleidžiamos žemiau tam tikro lygio. Jeigu nebūtų buvę tokio susitarimo, mes būtume galėję matyti mažesnes kainas, bet buvo toks susitarimas. Čia yra viena kategorija suvaržymų, kuriuos mes tiriame.
Mes taip pat tiriame vienašališkus dominuojančių ūkio subjektų veiksmus. Per pastaruosius metus esame tyrę tiek įtarimų sulaukusio „Lietuvos pašto“, tiek „Swedbanko“ veiksmus. Abiem atvejais ūkio subjektai pateikė įsipareigojimus, kurie turėjo spręsti identifikuotas preliminarias problemas, ir mes tuos tyrimus nutraukėme mainais į įsipareigojimus, kurių vykdymą mes prižiūrime.
Konkurencijos taryba taip pat tiria trečią kategoriją suvaržymų, kuriuos nustato viešojo administravimo subjektai – savivaldybės, ministerijos. Kokie čia pavyzdžiai? Notarų įkainiai. Visai neseniai mes nustatėme, kad Teisingumo ministerija pažeidė Konkurencijos įstatymą, reguliuodama notarų įkainius, nes buvo nustatytos tam tikros įkainių grindys, žemiau kurių nebuvo galima pasiūlyti žmonėms mažesnių kainų. Aišku, kad kainos dėl to galėjo būti aukštesnės, nes konkuruoti žemesnių kainų lygiu nebuvo įmanoma. Šiuo metu šis mūsų nutarimas pripažinti pažeidimą yra apskųstas teisme ir mes laukiame Europos Teisingumo Teismo išaiškinimo kai kuriais svarbiais teisės klausimais. Po to ši byla ir kitos, susijusios su notarų byla, galės judėti toliau.
Antras šitos kategorijos suvaržymų pavyzdys – tarpmiestiniai keleivių pervežimai, kur mes taip pat nustatėme pažeidimą, jog daug metų šitoje srityje nebuvo organizuojama konkurencinga atrankos procedūra, visą laiką veikė ta pati įmonė, nepatirdama jokio konkurencinio spaudimo ir nepatirdama spaudimo mažinti kainas arba gerinti kokybę. Rezultatas – šiuo metu yra siūlomas šių paslaugų liberalizavimas, kad paslaugas galėtų teikti be licencijos, kitaip tariant, bet kas, kas sugeba teikti tokias paslaugas. Žiūrėsime, kaip tai vyks toliau. Šituo klausimu šiuo metu vyksta politinis procesas.
Pagaliau Konkurencijos taryba vertina dar vieną svarbią kategoriją suvaržymų, kurie gali atsirasti dėl įmonių susijungimo. Įmonės jungiasi. Tam tikrais atvejais, jeigu jų metinės pajamos viršija nustatytas ribas, jos privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Net jeigu pajamos yra žemesnės negu tos ribos, mes galime taip pat pareikalauti, jeigu įtariame, kad bus suvaržyta konkurencija, kad įmonės praneštų ir mes galėtume vertinti.
Kokie pavyzdžiai? Turbūt iš atminties dar bent jau kai kuriems nėra išblėsęs kelerių metų atvejis, kai mes neleidome įvykti dviejų didelių prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimui. Konkurencinė aplinka mažmeninėje prekyboje šiuo metu būtų reikšmingai kitokia, jeigu būtų mažiau žaidėjų. Kai kuriose lokaliose rinkose žmonėms tie sujungti prekybos tinklai būtų vienintelis arba pagrindinis pasirinkimas, o tai leistų natūraliai kelti kainas, nes nebūtų jokio konkurencinio spaudimo aplink. Šis susijungimas dėl mūsų intervencijos neįvyko.
Ir pagaliau pernai mes uždraudėme įmonei „Cgates“ įsigyti kitą bendrovę „Splius“. Įmonės teikia interneto prieigos paslaugas. Bendrovė „Splius“ veikia lokaliose regioninėse rinkose ir ji buvo žinoma kaip mažų kainų bendrovė. Tas patiko žmonėms. Ji turėjo gana reikšmingą klientų skaičių ir, mūsų vertinimu, toks įsigijimas būtų panaikinęs reikšmingą konkurencijos spaudimą atskirose lokaliose rinkose. Šis sprendimas, beje, taip pat yra apskųstas teismui.
Pagaliau paskutinis dalykas, paskutinė kategorija suvaržymų, kurie gali kilti ir mes tiriame, jie gali turėti reikšmingą įtaką kainoms arba galbūt net kartais reikšmingiausią įtaką kainoms, yra teisėkūra. Teisėkūra nustato nepagrįstus barjerus veikti rinkoje: įeiti į rinką, plėstis rinkoje, konkuruoti rinkoje. Šiuo atveju mes, be abejo, netiriame pažeidimų, nes mes čia kalbame apie Vyriausybės ir Seimo teisėkūrą. Mes atkreipiame politikų dėmesį į tai, kokia rizika gali kilti dėl tam tikro reguliavimo ir kokią žalą tas reguliavimas galėtų padaryti žmonėms, vartotojams, mokantiems kainą už tam tikrą paslaugą ir prekę.
Taigi visais mano minėtais atvejais: susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, įmonių susijungimai, viešojo administravimo subjektų veiksmai, teisėkūra – visais šiais atvejais Konkurencijos taryba gali veikti ir veikia. Nurodžiau konkrečius pavyzdžius, o tas veikimas turi netiesioginę įtaką kainoms. Nes tai veikia konkurenciją, o kainas formuoja konkurencija. Čia pirma dalis, ką Taryba gali daryti, daro ir kokią tai įtaką turi kainoms.
Antra dalis. Ko konkurencijos institucija, ne tik Konkurencijos taryba Lietuvoje, bet ir šiaip konkurencijos institucija Europos Sąjungoje ar šiaip Vakarų pasaulyje negali? Konkurencijos taryba negali tiesiogiai sureguliuoti kainų ir padaryti tiesioginio ir greito poveikio infliacijai. Šito padaryti negali, mano profesinė pareiga tai pasakyti atvirai, net jeigu kartais mums, žmonėms, tai nėra malonu girdėti.
Konkurencijos taryboje taip pat dirba žmonės, mes taip pat patiriame infliacijos pasekmes ir, patikėkite manimi, jeigu mes turėtume stebuklingą įrankį ar ginklą, kuris leistų tą problemą išspręsti, mes neatsispirtume pagundai tai ir padaryti. Vis dėlto infliacija yra makroekonominis reiškinys, pasireiškiantis apskritai ekonomikoje, jis patenka į centrinių bankų veiklos sritį. Konkurencijos taryba, konkurencijos institucijos liko mikroekonominiame lygyje ir sprendžia konkrečias problemas konkrečiose rinkose, o ne bendras problemas, tokias kaip infliacija apskritai ekonomikoje.
Liko trečia dalis. Ko Konkurencijos tarybai trūksta, kad galėtų dirbti geriau? Mes visi galime dirbti geriau. Mums netrūksta galių. Gal tai retai galima išgirsti iš institucijų, bet aš pasakysiu atvirai – mums netrūksta galių. Nors dažnai mes išgirstame tokių pasiūlymų: gal jums reikia daugiau galių? Ne, mums nereikia daugiau galių. Mes jų turime labai daug ir net kai kuriais atvejais daugiau negu kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijos.
Nepaisant to, visada yra detalių, kurias galima pagerinti. Pavyzdžiui, mes labai palaikome dabartinę iniciatyvą keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris leistų kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją apie kartelinius susitarimus išslaptinti ir perduoti Konkurencijos tarybai. Šiuo metu tai nėra galima ir potencialiai taip galėtų būti išaiškinama gana rimtų pažeidimų. Vieną tokį atvejį mes esame turėję ir buvome priversti bylą nutraukti, nes teismas pripažino, kad su prokuroro leidimu informacija mums buvo perduota neteisėtai. Kadangi tai buvo svarbūs įrodymai toje byloje, mes su tais įrodymais dirbti nebegalėjome, tyrimas baigėsi. Toks galių stiprinimas yra svarbus, bet tai yra ganėtinai nedidelė detalė.
Taigi, šiais laikais yra sunku išvengti karinių metaforų. Kariniais terminais kalbant, mums nereikia tankų, mums nereikia haubicų, mums nereikia lėktuvų, nereikia ir bairaktarų – mes visko turime. Ko mums reikia? Mums reikia tankistų, mums reikia artileristų, mums reikia pilotų, mums reikia tyrėjų, analitikų, mums reikia teismų procesų specialistų, nes galų gale tyrimus atlieka žmonės, ne abstrakčios galios, ne įstatymai, bet žmonės. Pati Konkurencijos taryba šitą poreikį gali užsitikrinti ribotai, tai yra pagal jai patikėtus resursus. Mes tai bandome daryti, visų pirma, stengiamės išsaugoti labiausiai patyrusius žmones, kad jie neišeitų, nes nuo jų iš esmės priklauso mūsų sėkmingi tyrimai, ir pakeisti juos naujais tais atvejais, kai žmonės išeina dėl kokių nors priežasčių.
Pateiksiu keletą skaičių, kad geriau suprastumėte situaciją. Konkurencijos taryboje aktyvaus personalo skaičius (sakau, aktyvaus, nes dalis žmonių visą laiką būna vaiko priežiūros atostogose) yra retai siekiantis 70 ar juo labiau viršijantis. Iš jų apie 45–50 yra ekspertai, kurie atlieka tyrimus dėl kartelinių susitarimų, dėl bet ko. Tokio žmonių skaičiaus per metus užtenka atlikti, vykdyti apie dešimt tyrimų, iš kurių kiekvienas trunka bent metus pagal optimistinį scenarijų, realiai – pusantrų, dvejus metus. Prie kiekvieno tyrimo dirba bent pora žmonių. Su tokiu žmonių skaičiumi per metus galima įvertinti apie 20–30 įmonių susijungimų, kurių pastaruoju metu vis atsiranda sudėtingesnių, kadangi jungiasi konkurentai, kurie užima reikšmingą rinkos dalį. Tokius susijungimus reikia vertinti gana giliai, tas vertinimas kartais užtrunka pusmetį ar ilgiau. Su tokiu žmonių kiekiu labai susispaudus galima atlikti maždaug vieną rinkos tyrimą per metus. Rinkos tyrimas nėra pažeidimo tyrimas. Mes bandome aiškintis kokias nors struktūrines problemas rinkose, kurios nepriklauso nuo pažeidimų. Pagaliau, su tokiu žmonių kiekiu mes galime ir padarome, įvertiname apie 400 teisėkūros aktų per metus. Dėl didelės jų dalies mes rašome pastabas, teikiame rekomendacijas, pasiūlymus, sekame, kaip tos pastabos ir rekomendacijos yra įgyvendinamos toliau.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų laikas kalbėti jau baigiasi, prašom pabaigti.
Š. KESERAUSKAS. Labai gerai, nes kaip tik einu į pabaigą. Taigi, tų resursų, jeigu mes norime, kad Konkurencijos taryba padarytų daugiau, reikia tiesiog daugiau. Tai nėra mano originali mintis, ši mintis yra diskutuojama plačiau tarp politikų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kad konkurencijos institucijoms, kaip istorija dabar parodė, dėmesio buvo skiriama per mažai, ypač lyginant su kitais reguliuotojais. Centriniame banke dirba virš 600 žmonių, Ryšių reguliavimo tarnyboje daugiau kaip 150 žmonių, Energetikos reguliuotojas turi beveik 200 žmonių, Konkurencijos taryba apie 70. Tas pats yra kitose valstybėse. Taigi mes vertiname institucijų veiklą, mes su jomis bendradarbiaujame, bet suprantame, kad mūsų resursai yra tokie, todėl daugiau padaryti, turėti didesnį poveikį mes galėtume tik tokiu atveju, jeigu būtų priimami politiniai sprendimai, kiek svarbu yra konkurencijos politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Kadangi kalbu politinių sprendimų priėmimo vietoje, tai tuo savo pristatymą baigiu ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Pirma klaus L. Girskienė. Jos salėje nematau. Tada klausia T. Tomilinas. Ruošiasi K. Vilkauskas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Konkurencijos tarybos vadove, na, aš sutinku, kad jums netrūksta galių, bet, mano galva, jums trūksta valios pripažinti, kad tam tikras protingas reguliavimas gali turėti ilgalaikių ir gerų pasekmių įvairioms rinkoms. Jūsų įstatymo 17 straipsnyje yra pareiga atlikti konkurencijos veiksmingumo rinkose stebėseną, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti. Aš konstatuoju, kad mažmeninės prekybos rinkoje mes turime rekordinę infliaciją, esame Europos „čempionai“. Vadinasi, visos reguliavimo priemonės: mažmeninės prekybos koncentracijos ribojimai, jūsų institucijos veikla ar kiti reguliavimo dalykai, neveikia. Mes konstatuojame, kad konkurencija…
PIRMININKAS. Laikas, kolega, klausti!
T. TOMILINAS (DFVL). …ką daryti?
Š. KESERAUSKAS. Keli dalykai. Vienas dalykas. Prieš tą didelį infliacijos šuolį Lietuvoje maisto kainos sudarė 85 % Europos Sąjungos vidurkio. Taigi maisto produktų kainoms didėti buvo didesnis potencialas negu daugelyje kitų valstybių.
Antras dalykas. Dėl Konkurencijos įstatymo 14 straipsnio ir mūsų stebėsenos. Mes ją atliekame. Yra netgi specialus įstatymas, pagal kurį mes atliekame stebėseną. Pagal Konkurencijos įstatymą mes taip pat atliekame stebėsenas. Mes kaip tik esame tokią vieną stebėseną pradėję prieš kelis mėnesius. Tai yra taip pat mažmeninės prekybos sektorius, bet susijęs su prekyba elektroninėse platformose, nes vartotojams dažnai galimybė gauti mažas kainas yra susijusi būtent su elektronine prekyba. Tai yra labai augantis sektorius ir mes norime dar jo augimo pradžioje pažiūrėti, ar ten nėra kokių problemų.
Bet, kaip aš minėjau, mūsų ištekliai per metus leidžia atlikti maždaug vieną tokią stebėseną – rinkos tyrimą. Paraleliai mes neturime tiek žmonių – analitikų, ekonomistų, kurie galėtų įvertinti kokybiškai tokius dalykus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Skardžius. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad turėtumėte pasiūlymų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Jų gal ir lauktų Kriminalinės žvalgybos komisija.
Antras klausimas. Kiek jūs bendradarbiaujate su kitomis institucijomis, nes aš suprantu, kad kai kuri informacija yra gana jautri? Kaip minėjote, prokuroro neteisingai skirta sankcija galėjo turėti teisinių pasekmių. Kiek jums padeda aiškinantis? Juk jūsų sfera yra plati: ne tik mažmeninė prekyba, bet ir kuras, ir įvairios kartais būtinos žmonėms prekės, kurių kaina irgi labai priklauso nuo mūsų priimamų sprendimų, pavyzdžiui, dėl PVM tarifo ir kitokių antiinfliacinių paketų. Bet kiek nuo jūsų tai priklauso? Ačiū.
Š. KESERAUSKAS. Ačiū už gerą klausimą. Jeigu leisite, šiek tiek plačiau pasakysiu.
Pirmas dalykas. Lietuvoje nėra baudžiamosios atsakomybės už konkurencijos ribojimus. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra – žmonės realiai atsisėda į kalėjimą už kai kuriuos pažeidimus. Kai kuriose kitose valstybėse taip pat yra tokia baudžiamoji atsakomybė. Lietuvoje nėra. Tai reiškia, kad mes neturime daugelio įrankių, kurie leistų mums rinkti informaciją giliau negu paprastai. Nepaisant to, mes galime eiti į įmones, neįspėję paimti informaciją, dokumentus ir visa kita.
Nepaisant to, institucijos, kurios atlieka kriminalinę žvalgybą, tai daro, tirdamos savo kažkokius įtarimus, gali atrasti tai, kas galėtų dominti ir mus. Taip istorijoje yra buvę ne vieną kartą. Bet pernai buvo atvejis, kai būtent kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija prokuroro leidimu buvo perduota mums ir teismas tai pripažino neteisėtu perdavimu. Be abejo, tai mums buvo, kaip jau minėjau, labai svarbus dalykas. Mes turėjome nutraukti tyrimą, kur manėme esant pagrįstų įtarimų.
Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kurio pakeitimas dabar siūlomas ir kurį mes palaikome, tą problemą galėtų padėti išspręsti. Tai vis tiek neleistų mums užsakyti, pavyzdžiui, gal galite pažiūrėti tą ar paklausyti aną. Mes tokių galių neturėsime, nebent būtų kriminalizuota atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė už konkurencijos ribojimus. Bet to ir nereikia. Dauguma pasaulio institucijų to neturi. Galima veiksmingai įgyvendinti konkurencijos taisykles ir be baudžiamosios atsakomybės.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Konkurencijos tarybos pirmininke, Lietuvoje jau antri metai vyksta imituojamas elektros rinkos liberalizavimas. Liberalizavimo procese dalyvauja išimtinai valstybės valdomos įmonės, tai yra Lietuvos monopolininkas „Ignitis“, jo nepriklausomas tiekėjas, Latvijos – „Elektrum“, Estijos – „Enefit“. Ar šis procesas kiek nors yra, jūsų manymu, susijęs su visais tais atitinkamais kriterijais, kas yra rinkos liberalizavimas? Ar vartotojas pajus tokio liberalizavimo vaisius ir naudą? Aš manau, tą procesą jūs tikrai stebite. Ačiū.
Š. KESERAUSKAS. Ačiū. Tą procesą mes tikrai stebime ir esant klausimų bendradarbiaujame su specialiai tam skirtu reguliuotoju – VERTʼu. Ar vartotojas pajus naudą, dar per anksti yra pasakyti, ypač šiuo metu, kai mes patiriame tokį šoką ekonomikoje, susijusį su energetikos kainomis. Dabar labai sunku vertinti, ar čia yra naudinga, ar ne, nes esame neįprastoje ekonominėje ir, be abejo, politinėje situacijoje.
Ar toks liberalizavimas gali būti laikomas liberalizavimu, turint galvoje, kaip jūs klausėte, kad tos įmonės yra valstybės kontroliuojamos? Manau, kad taip vien todėl, kad dėl to gali atsirasti konkurencija. Net jeigu konkuruoja įmonės, kuriose valstybė turi reikšmingą arba visą dalį, vis dėlto jos yra įmonės ir jos konkuruoja, ir vartotojai ilgoje perspektyvoje gali iš to gauti naudos. Be abejo, norėtųsi, kad į rinką ateitų ir daugiau privačių ūkio subjektų, kurių akcininkai nėra valstybė, bet sektorius yra gana ypatingas. Tradiciškai tame sektoriuje Europoje neveikė arba neveikia daug privačių subjektų, todėl, na, taip greitai tas atsitikti negali.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi L. Savickas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, jūs ką tik pasakėte, šokas jus ištiko dėl elektros, bet, ko gero, dėl kuro neištiko. Šarūnai, žiūrėkite, turiu tokį klausimą: kaip jūs vertinate Lietuvoje mūsų kuro rinką, kai žaliavinė naftos kaina lapkričio mėnesį buvo 97 eurai už 1 barelį, sausio 1 dieną – 97,5–98. Akcizai, darbo užmokestis, minimali alga, kaštai pabrango iš viso 22 %. Degalinėje sausio 1 dieną kuras kainavo 80 euro centų, dabar kainuoja 2 eurus.
Kaip jūs manote, kodėl dar premjerė I. Šimonytė nedavė jums pavedimo, nesikreipė, kaip pagal Konkurencijos įstatymą yra numatoma, kad atliktumėte tyrimą, kas darė įtaką ir kokie procesai, ir kokie veiksmai vyksta kuro rinkoje, kai yra akivaizdūs karteliniai susitarimai tarp dviejų degalinių, kurios naftos produktus įsiveža į Lietuvą ir neperka iš „Mažeikių naftos“, ir tų, kurios perka ir čia parduoda? Žinote, kai matai degalinėse 2–3 euro centų kainos skirtumą, o dar nuolaidų kortelę duodi – 10, o spotinė kaina minus 10 centų nuo fiksuotos…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
Š. KESERAUSKAS. Jūsų klausime labai daug klodų. Pradėsiu nuo pradžios. Naftos kaina kyla, degalų kyla daugiau. Reikalas tas, kad nėra tiesioginės greitos priklausomybės tarp naftos kainos pasaulio biržose ir tiek, kiek kainuoja degalai. Degalų kaina priklauso nuo daugybės faktorių ir degalų pardavėjai orientuojasi į tai, kiek degalai kainuoja tarptautinėse biržose. Labai ilgoje perspektyvoje, be abejo, tos dvi kainos tarpusavyje yra priklausomos, bet trumpoje, vidutinėje perspektyvoje tokios priklausomybės nėra.
Apie akivaizdžius kartelinius susitarimus galiu pasakyti tik tiek, jeigu jie yra akivaizdūs, tai mes jau esame tyrimą pradėję, jeigu nesame tyrimo pradėję, jie nėra akivaizdūs. Nes tai, kad kas nors vienodai veikia šiuo metu, nebūtinai reiškia kartelinį susitarimą, bet gali reikšti. Aš negaliu jums atskleisti fakto, ar mes esame pradėję tyrimą, ar ne, tai yra jautri informacija, kuri, jeigu būtų viešinama, leistų įtariamiesiems slėpti įrodymus nebūtinai šioje byloje, jeigu ji apskritai yra.
O kodėl premjerė I. Šimonytė nesikreipė į mus su pavedimu, aš manau ir tikiuosi, kad visi politikai gerbia jų pačių priimtus įstatymus. Konkurencijos įstatyme, į kurį perkelta ir Europos Sąjungos direktyva, sakoma, kad Konkurencijos tarybai negali būti duodami nurodymai, ką tirti. Be abejo, kreiptis – taip, tokie gali būti ir mes laikas nuo laiko gauname. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Savicko nematau. Tuomet klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, noriu pasiteirauti dėl odontologų ir medicinos darbuotojų savivaldos skirtumo traktavimo. Sakykite, kaip tai nutinka, kad Odontologų rūmų licencijavimo klausimas sukelia interesų konfliktą? Nors odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pakeitimai yra griežtai reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro priimtų teisės aktų nuostatomis. Odontologų rūmų veikla prižiūrima sveikatos apsaugos ministro, o Odontologų rūmų nariais gali tapti visi odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licencijas gavę specialistai. Tuo tarpu sveikatos priežiūros specialistus vienijančioms organizacijoms numatyta perduoti kai kurias valstybės institucijų vykdomas funkcijas, pavyzdžiui, licencijavimą, priežiūrą, kvalifikacijos tobulinimą. Gal galima paaiškinti skirtumą ir kaip jūs tai vertinate?
Š. KESERAUSKAS. Ačiū. Aš matau, kad jūs esate gerai susipažinęs su siūlomais licencijavimo tvarkos pakeitimais ir mūsų pozicija šiuo klausimu. Mes kritiškai pasisakėme dėl siūlymo perduoti licencijavimą patiems odontologams ir ne dėl to, kad mums nepatiktų odontologai. Asmeniškai kiekvienas iš mūsų esame nuo jų labai priklausomi, bet čia yra bendra problema su profesijomis, ganėtinai uždaromis profesijomis. Problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Yra pripažįstama ir yra atliktos studijos tiek EBPO, tiek kitų tarptautinių organizacijų, yra bylų praktika, kad nėra gerai, kai tie patys žmonės ir patys užsiima verslu, ir per savo asociacijas, organizacijas ar kažkaip kitaip taip pat sprendžia dėl tokio verslo licencijavimo, ar kas nors gali turėti licenciją, ar negali turėti licencijos. Natūralu ir yra šimtmečių istorijos pavyzdžių, kad profesijų gildijos siekdavo būti gana uždaros, nes kuo mažiau tam tikros profesijos atstovų, tuo, aišku, galima gauti geresnę kainą už profesijos paslaugas. Taigi yra tokia paskata, aš nesakau, kad būtinai taip bus elgiamasi, bet tokia paskata susidaro, jeigu aš ir veikiu rinkoje, ir pats nustatau, kas gali dar veikti rinkoje. Todėl geroji praktika yra atskirti veikimą rinkoje nuo licencijavimo ir būtent dėl to mes išsakėme savo kritiškas pastabas dėl siūlomo projekto.
Skirtumas, dėl ko… Aš gal nepagavau klausimo? (Balsai salėje) Dabar aš nesu pasiruošęs atsakyti į šitą klausimą, bet galėčiau pažiūrėti. Sakau, kitas dalykas, čia nebūtinai susiję su odontologais ar medicinos darbuotojais, čia apskritai profesijos. Tai gali būti advokatai, notarai, architektai, odontologai, iš esmės bet kas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke, už prezentaciją. Jūs minėjote, kad nieko jums netrūksta, kalbant apie galias. Bet iš šalies kartais vertinant, atrodo, trūksta tokio valstybinio požiūrio. Kalbu apie konkretų atvejį, puikiai žinote apie žaliavinės medienos pardavimą. Turbūt ne vieną kartą esame diskutavę dar praeitoje kadencijoje ir šioje jau tris kartus buvo diskusija. Nežinau, arba patvirtinkite arba paneikite, nes keistas iš tikrųjų tas dabar paskutinis siūlymas – apriboti medienos pirkimo kiekį rinkoje jau dalyvaujančioms įmonėms, kiek jos pirkdavo pagal ankstesnius konkursus, nors tikslas yra turbūt pagrindinis, kad mediena neišvažiuotų į užsienį esant toms aplinkybėms, kad importas iš užsienio pakankamai apribotas arba visai uždarytas. Turbūt viduje trūksta ne tik žaliavos įmonėms, bet ir šildymui, elementariai žmonėms energijai pasigaminti. Tai tas paskutinis siūlymas, kuriam lyg ir girdėjau teoriškai…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …jūs pritariate. Kaip tai atitinka, vadinkime, tuos kriterijus, kuriais jūs vadovaujatės? Ačiū.
Š. KESERAUSKAS. Taip, šis klausimas senas. Kiek aš dirbu Konkurencijos taryboje ir dar prieš tai, ir gali būti, kad dar toliau tęsis, nes kokia čia yra problema? Kažkas nori gauti privilegiją pirmenybės tvarka pirkti medieną. Tai reiškia, kad tie, kurie gaus privilegiją mažesnės konkurencijos sąlygomis pirkti medieną, gaus daugiau naudos, tie, kas parduos, gaus mažiau naudos.
Čia taip pat susiduria dvi politikos. Viena yra vadinamoji pramoninė ir industrinė politika, ką jūs sakote, kad gali būti interesas. Klausimas pagrįstas, bet gali būti interesas neišvežti medienos iš Lietuvos. Gali būti bet koks interesas. Bet yra kita konkurencijos politika, kuri sako, kad rinkos turi būti atviros ir neturi būti sudaroma nepagrįstų ribojimų tiems, kurie nori įsigyti. Juo labiau kad mes esame Europos Sąjungos nariai ir negalime riboti laisvos prekybos Europos Sąjungos rinkos viduje tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Man dažnai sako, žiūrėkite, bet kitos valstybės tą daro. Vienas dalykas, jeigu taip daro, tą reikia įrodyti, ir blogi pavyzdžiai nėra sektini. Jeigu taip daro, tada reikia skųsti Europos Komisijai, reikia kelti bylas teismuose, o ne sekti tokiais pavyzdžiais, kurie yra tiesioginis Europos Sąjungos ir judėjimo laisvių suvaržymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
Š. KESERAUSKAS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Vyriausybės pusvalandį baigėme.
14.40 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo ir lydimųjų įstatymų paketas.
Dėl vedimo tvarkos – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų čia dar turime šiek tiek pasitarti. Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-1769, Nr. XIVP-1770 ir Nr. XIVP-1771, viso šio paketo, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Supratau. Frakcijos vardu yra prašymas pusės valandos pertraukos dėl 2-2 klausimo, įstatymų projektų paketo. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Galime. Pritarta bendru sutarimu pusės valandos pertraukai. Ar dar kas? Daugiau norinčių nematau.
14.41 val.
Civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5059(3), Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5060(3), Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5061(3), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5062(3), Civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5063(3), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5065(3) (svarstymas)
Tada pradedame klausimo 2-3.1 svarstymą, tai yra Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų projektų. Kviečiu gerbiamą S. Šedbarą pristatyti išvadas. Svarstymo stadija. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindinis įstatymas, kaip ir minėta, yra Civilinio kodekso nemažai straipsnių pataisų ir papildymo įstatymo projektas. Tai yra dalies teismo funkcijų perdavimas notarams bei antstoliams. Tai yra sena ir labai teisinga idėja, nes, kai nėra ginčo, iš tiesų kitos institucijos gali tuos klausimus išspręsti ir atpalaiduoti teismus nuo didelio bylų srauto.
Civilinio kodekso įstatymo pataisas lydi ir kiti su tuo susiję papildomi projektai. Tai Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo kelių straipsnių pataisos, taip pat Notariato įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas. Siūloma pakeisti nemažai su tuo susijusių Civilinio proceso kodekso įstatymo straipsnių ir Administracinių bylų teisenos įstatymo keletą straipsnių, suderinti su pagrindiniu Civilinio kodekso pataisų įstatymo projektu. Visą šitą paketą komitetas svarstė birželio 17 dieną. Balsavimo rezultatai dėl visų projektų – visi penki dalyvavę posėdyje vieningai balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti BFK išvadą, bet jo nėra. Gal kas iš BFK norėtų pristatyti išvadą? Matau, norinčių lyg ir nėra, tai aš galiu.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir bendru sutarimu pritarė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. Išvada dėl Notariato įstatymo buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus bei atkreipiant dėmesį į Notarų rūmų ir Teisėjų tarybos pateiktas pastabas. Dėl Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo – taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo projekto – taip pat pritarti iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu. Ir dėl paties pirmojo, tai yra Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu ir tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento bei Notarų rūmų ir Teisėjų tarybos pateiktas pastabas.
Dabar diskusija dėl šių projektų. Diskutuojančių nematau. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo laiku, jis vyks kiek vėliau.
14.46 val.
Civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1466(2)VK, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4, 13 straipsnių pakeitimo ir 16, 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1468(2)VK, Civilinio proceso kodekso 71 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1469(2)VK, Notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1470(2)VK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1471(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – tai yra Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų projektų paketas, 2-4.1, 2-4.2, 2-4.4 ir 2-4.5 klausimai. Prašau S. Šedbarą pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia irgi Civilinio kodekso, bet visai kitos srities pataisos. Šis paketas susijęs su tuo, kad būtų sumažintas privalomo notaro dalyvavimo tam tikrais atvejais reikalavimų skaičius, pavyzdžiui, tvirtinant valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo sutartis, tvirtinant dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą ir taip toliau.
Pakete taip pat buvo pagrindinio projekto, Civilinio kodekso, trijų straipsnių pataisų ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisų, taip pat su Civilinio proceso kodeksu susijusi vieno straipsnio pataisa, Notariato įstatymo vieno straipsnio pakeitimas ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Komitetas visą šį paketą svarstė birželio 17 dieną ir visų penkių balsais už buvo šiam projektui pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Analogiškai taip pat šiems įstatymų projektams buvo paskirtas papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Visą projektų paketą komitetas svarstė birželio 8 dieną ir visiems šiems Civilinio kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Notariato įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymo projektams buvo pritarta. Iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Audito komitetas buvo papildomas dėl 2-24.5 klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo projekto. Kviečiu Z. Balčytį pristatyti Audito komiteto išvadą. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų Audito komitetas birželio 8 dieną posėdyje svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą jam pritarti. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (joms Audito komitetas pritarė) ir Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi visų komitetų išvados yra pristatytos. Diskusijoje norinčių kalbėti nematau, dėl motyvų taip pat norinčių kalbėti nebuvo. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.49 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521(2), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1520(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2), Baudžiamojo kodekso 51, 67, 724 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2), Baudžiamojo proceso kodekso 69, 691, 101, 128, 165, 188, 189, 1891, 235, 246, 308, 333, 339, 342, 357, 358, 360, 362, 365, 377, 453, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1524(2), Civilinio kodekso 2.138 ir 5.28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1525(2), Civilinio proceso kodekso 125, 126 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2), Administracinių nusižengimų kodekso 226, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2, 6, 8, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2), Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2, 10, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1530(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1532(2), Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo Nr. XIII-3068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1534(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1535(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1536(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2), Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1538(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 9, 18 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1539(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1540(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1542(2), Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1543(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX 2206 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2), Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1547(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 21, 26, 28, 29, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1548(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1549(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1550(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII 950 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1551(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1552(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII 2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1553(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1554(2), Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1555(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1556(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1557(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1558(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1559(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1560(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1561(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1562(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ Nr. XII-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1563(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1564(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 14, 16, 29, 32, 57 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1565, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 16, 18, 31, 34, 67 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1566, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 14, 16, 29, 31, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1567, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 16, 18, 31, 34, 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1568 (svarstymas)
Dabar blokas iš daugelio projektų, tai yra Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas, 2-5 klausimų blokas. Kviečiu iš pradžių S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra visiškai nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija. Išties didelis ministerijos įdirbis ir tikrai labai stebėtina, kad buvo nedaug pasiūlymų ir pastabų, gana greitai pavyko šį projektą kaip pagrindinį apsvarstyti komitete. Komitetas šį projektą svarstė birželio 17 dieną, įvertino visus gautus pasiūlymus ir visų penkių dalyvavusių komiteto posėdyje balsais už šiam projektui buvo pritarta.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitame pakete šalia Bausmių vykdymo kodekso dar yra (tuoj aš pasakysiu skaičių) 48, o iš viso 49 lydimieji projektai. Daugiausiai iš jų yra Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo pataisos, o visi kiti (aš nežinau, ar juos dabar čia reikėtų vardinti) yra suderinami su Bausmių vykdymo kodeksu ta prasme, kad yra keičiamas žodis ar du žodžiai arba yra pareigybių pavadinimai pakeičiami, nes yra atsisakoma juridinių asmenų vadinamosiose įkalinimo įstaigose ir pereinama prie vieningo vadovavimo. Visą šitą paketą komitetas svarstė taip pat birželio 17 dieną ir visiems lydimiesiems buvo pritarta visų penkių dalyvavusių balsais už.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šito paketo paskutiniai projektai yra Prezidento rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Seimo rinkimų įstatymų pataisos. Šitame pakete buvo siūloma šiek tiek kitaip reguliuoti ir kitaip patikslinti nuteistųjų galimybę dalyvauti rinkimuose. Kadangi tuo metu Rinkimų kodeksas taip pat buvo komiteto žinioje, tai komitetas visas šitas nuostatas perkėlė į Rinkimų kodeksą ir šitie paskutiniai projektai iš paketo tapo nebeaktualūs, komitetas siūlo juos atmesti. Tokia būtų komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą turėtų pristatyti A. Navickas, kol jo dar salėje nėra, gal galima būtų M. Danielę pakviesti? Ji turėtų pristatyti dėl kai kurių šio paketo klausimų buvusio papildomo Sveikatos reikalų komiteto išvadas, dėl klausimų 2-5.16, 2-5.17, 2-5.18, 2-5.19 iki 2-5.21. Taip, išvardinti visko nebūtina. Svarbu, jeigu komplektą svarstėte, kokia pozicija buvo.
M. DANIELĖ (LF). Taip, projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia visiems, reikia suprasti? Tiems, kuriuos svarstė Sveikatos reikalų komitetas, šešiems?
M. DANIELĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, ačiū. Žmogaus teisių komiteto trys išvados. Kadangi sistemoje dar yra daug popieriaus, reikia tarp popierių atrasti, kur yra tos išvados, atleiskite, bet tuoj, man atrodo, Žmogaus teisių komiteto… Jeigu niekas neateina pagelbėti, pabandysiu pats tai padaryti. Ar yra norinčių iš Žmogaus teisių komiteto? Tai bandysiu viską aš įveikti.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Suėmimo vykdymo įstatymui taip pat pritarta bendru sutarimu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymui taip pat pritarta bendru sutarimu.
Gerai, judame prie svarstymo. Pirmasis diskusijoje pasisako V. Bakas. Jo salėje nematau. Kviečiu į tribūną E. Dobrowolską.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui ir kolegoms. Aš tikrai ilgai nekalbėsiu. Galbūt tik norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus dėl šito paketo.
Ši reforma buvo rengta turbūt ilgiausiai iš visų Teisingumo ministerijos atneštų projektų. Jeigu mes kalbėtume apie patį procesą, tai turėjome nesuskaičiuojamą skaičių susitikimų su profesinėmis sąjungomis. Nuoširdžiai dėkoju tiems pareigūnams, kurie labai aktyviai įsitraukė, pateikė pasiūlymų, kaip geriau reglamentuoti saugumą, kaip geriau reglamentuot resocializacijos procesą. Į didžiąją dalį profesinių sąjungų pasiūlymų tikrai buvo atsižvelgta.
Labai dėkoju Kalėjimų departamentui. Jis labai aktyviai visuose procesuose dalyvavo ir teikė siūlymus. Į didžiąją dalį jų taip pat atsižvelgėme. Labai dėkoju ir Seimo nariams, tiems, kurie registravo savo pasiūlymus. Ne kartą buvome susitikę, komitetuose radome sprendimus ir kompromisus ir esu tikra, kad kompromisai tenkina dėl to, kur mes galėjome atsižvelgti.
Kitas dalykas. Aš norėčiau trumpai papasakoti apie patį paketą. Išgirdome lūkestį tiek mūsų koalicijos partnerių, tiek opozicijos, kad vien reglamentavimas nepakeis visų iššūkių, kuriuos mes turime, todėl einame ne tik su reguliavimu. Šitas reguliavimas mums leis pasiekti teisingesnę ir efektyvesnę vadybą, vieną juridinį asmenį ir prisiimti tiesioginę atsakomybę už tuos sprendimus, kad jie būtų vienodi visiems nuteistiesiems, vienodi sprendimai pareigūnams.
Lygiagrečiai ką darome? Baigiame rengti pažangos priemonę, kuri apims pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, atitinkamą darbo užmokestį ir komandų sudarymą, nes išgirdome tą lūkestį ir matome praktikoje, kad mums trūksta pareigūnų. Mes turime juos sugebėti ir motyvuoti, ir kelti jų kvalifikaciją tam, kad galėtume tinkamai už tai atlyginti.
Trečias dalykas. Ne kartą kalbėjome ir čia, salėje, su jumis, kad mes turime judėti ir su infrastruktūra. Tą išgirdome. Baigiama rengti ir tvirtinti pažangos priemonė, kuri apims net keletą infrastruktūros dalių. Visų pirma Vilniaus pataisos namuose planuojame bendrabučio tipo patalpas perdaryti į kamerines. Startuos, jeigu aš gerai prisimenu, nuo 2023– 2024 metų projektų rengimas. Vilniaus pataisos namuose nebeliks bendrabučio, bus tik kamerinis tipas.
Kartu judame su Alytaus rekonstrukcija, kad mes galėtume turėti tik kamerinio tipo, bent iš dalies, tuos pastatus. Perdavėme visą turimą medžiagą teisėsaugos institucijoms, išsivalėme, pateikėme Finansų ministerijai ir netrukus tai keliaus į Vyriausybę, kad mes galėtume ir su Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir įkalinimo įstaigos statyba judėti.
Einama tiek su infrastruktūra, tiek su investicijomis prie personalo ir, svarbiausia, sureguliavimo. Šitas reguliavimas leis tiesiogiai prisiimti atsakomybę, užtikrinti tuos dalykus. Labai norėčiau išsklaidyti mitus. Labai tikėtina, kad kai kurie matote kai kurių institucijų nuogąstavimus. Mes nesudarome nuteistiesiems tų sąlygų, kurių mūsų neįpareigoja tarptautinės organizacijos ir mūsų pavyzdžiai – norvegų, estų, Vokietijos.
Jeigu mes kalbame apie pasimatymų skaičių, mes remiamės SPT rekomendacijomis. Keturi susitikimai. Taip, jie skiriasi: vieni yra kontaktiniai, kiti yra nuotoliniu būdu, bet mes kalbame apie tą standartą, kurį turime užtikrinti. Jeigu mes kalbame apie galimybę gauti ilgesnį pasivaikščiojimą, kai kur klaidingai interpretuojama, kad tai yra visiems. Mes kalbame apie nepilnamečius ir mes kalbame apie asmenis, kurie turi neįgalumą iki 40 %. Mes darome diferenciaciją tam, kad tie žmonės, kurie gali grįžti į visuomenę, tie nuteistieji, iš tikrųjų būtų integruoti ir mes galėtume juos parengti grįžti į visuomenę. Šiandien darydami nuteistuosius dar piktesnius, nesudarydami galimybių resocializuotis ir tiesiogiai su jais dirbti, mes negalime turėti prielaidų, kad jie negrįš į įkalinimo įstaigas. Tikrai norėtume su šiuo paketu, gavę jūsų palaikymą, judėti toliau ir prisiimti atsakomybę. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauską pakviesčiau, bet jo taip pat salėje nėra. Tuo mes diskusiją dėl šio įstatymų paketo ir baigiame. Dėl motyvų. (Balsai salėje) Dėl Bausmių kodekso dar bus pataisų, dėl jų apsispręsime balsuoti numatytu laiku, tada ir kalbėsime dėl motyvų. Toliau. Kai kuriuos iš šio paketo siūloma atmesti, tai nuo 2-5.46 iki 2-5.49, dėl tų įstatymų pasiūlymų nėra. Jeigu yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Taip, buvo pristatyta. Nėra norinčių kalbėti, tai apsispręsime numatytu laiku.
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas. Taip pat S. Šedbaras pristato išvadą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstant Prezidento pateiktą teismų pertvarkos projektą, jį Prezidentas minėjo ir iš šios tribūnos, paaiškėjo, kad pradėti reikėjo nuo Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“, nes norint reorganizuoti pirmos instancijos administracinius teismus reikia priimti šį mano dabar minimą Seimo nutarimą. Tik po to, po trijų mėnesių, galima svarstyti visą paketą.
Taigi, Seimas po pateikimo yra pritaręs Prezidento teikiamai teismų pertvarkai, taip pat pritaręs mano registruotam Seimo nutarimo projektui. Komitetas jį svarstė birželio 17 dieną. Visų penkių dalyvavusių balsais už pritarta šiam nutarimui. Aš tikiuosi, kad jis bus priimtas pavasario sesijoje ir mes rugsėjį galėsime svarstyti visą teismų paketą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau. Balsavimo laikas – 15 val. 25 min.
15.02 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 302, 303, 304, 305 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1757(3) (svarstymas)
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Kviečiu V. Kernagį pristatyti Kultūros komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
15.03 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimų paketas – Loterijų įstatymo ir susijęs Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas. Loterijų įstatymo svarstymas, o Administracinių nusižengimų kodekso bus pateikimas. Kviečiu M. Majauską iš Biudžeto ir finansų komiteto pristatyti rezultatus. Jo nėra. Gal kas iš BFK norėtų pristatyti? Nelabai matau kolegų. Aš vėl pristatysiu.
Biudžeto ir finansų komitetas šį įstatymą svarstė birželio 15 dieną. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Buvo nutarta pritarti bendru sutarimu. Ir taip svarstymo stadijoje… Taip, dabar iš pradžių mes apsvarstysime šį klausimą. K. Masiulis nori kalbėti diskusijoje dėl Loterijų įstatymo. Kviečiu jį į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kažkada mokiausi tiksliųjų mokslų ir viename iš pirmųjų kursų mums buvo dėstoma tikimybių teorija. Tikimybių teorijos dėstytojas, jau tada sovietmetį būdavo platinami loterijos bilietai, tai dėstytojas labai greitai mums ant lentos įrodė, kad pirkti loterijos bilietą labai kvaila. Tikimybė išlošti yra mizerna arba jos… faktiškai ji minimali. Buvo gražiai pasakyta dar tada, kad tai yra tam tikras mokestis, kurį žmonės susimoka savo noru. Tai čia yra papildomas mokestis, kurį žmonės iš tikrųjų susimoka ir neretai turėdami tokią viltį, kad išloš. Be to, tai silpnesnė nei kokių nors lošimų namų, bet priklausomybė. Aišku, kad reikia riboti kiek galima tas galimas priklausomybes jauname amžiuje. Aš sveikinu pastangas riboti visokias priklausomybes, taip pat ir loterijų, priklausomybę lošimams jauname amžiuje. Šio įstatymo tokia esmė, siūlau tą daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskusijoje dalyvaujančių nematau. Kadangi bus sprendžiama dėl pasiūlymo, tai dėl pasiūlymo ir dėl motyvų apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
15.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794 (pateikimas)
O 2-8.2 klausimą kviečiu pateikti M. Majauską. Tai Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794, jo yra pateikimo stadija. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tai yra lydimasis įstatymo projektas. Juo siūloma koreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą numatant atsakomybę už azartinių žaidimų, šiuo atveju loterijos bilietų, pardavimą nepilnamečiams, tokią pat atsakomybę kaip ir už pardavimą parduodant alkoholinius gėrimus ar cigaretes. Taigi atsakomybė būtų tokia pati. Galbūt svarbus niuansas toks, jog atsakomybę diferencijuojame pagal tai, ar tai yra teikiama paslauga internetu ar prekybos vietoje. Taip yra daroma todėl, kad internetu dažnai teikia pats loterijų organizatorius ir jis jau prisiima atsakomybę, ir ta bauda turėtų būti reikšmingai didesnė.
Diferencijuojame, palyginti su bauda prekybos vietose, atsižvelgdami į tai, kad paprastai tai daro kasininkės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su loterijų bendrovėmis, ir siūlome numatyti atsakomybę tokią pačią kaip ir parduodant alkoholinius gėrimus ar cigaretes, ar energinius gėrimus šiuo atveju nepilnamečiams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norinčių paklausti nėra. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Dėl motyvų šio įstatymo projekto atžvilgiu nėra norinčių kalbėti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.08 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie Mokslo ir studijų įstatymo po pertraukos. Čia yra 2-2.1 paketas. Kviečiu A. Žukauską pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl šių trijų įstatymų projektų. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai ir narės. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė, formavo išvadą dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27 ir taip toliau iki 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1769(2). Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 nuo 4 iki 85 straipsnių pakeitimo ir įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1769(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 balsavo ir visi 7 palaikė komiteto šią išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte dėl visų trijų projektų išvadą?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ne, dėl vieno tik pristačiau.
PIRMININKAS. Tai pristatykite tada.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl kitų, tai lydimasis buvo projektas Nr. XIVP-1770. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1770(2). Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Taip pat komitetas svarstė projektą Nr. XIVP-1771. Siūlomas analogiškas sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1771, prie jo prijungtam Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1785. Komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
Ir pagaliau komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Lygiai tas pats sprendimas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1785 prijungti prie Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1771. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Už nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai svarbus įstatymo pakeitimas tiek universitetams, tiek ypač kolegijoms. Turbūt nemažai mes padarėme žingsnių, kad ateinančių į universitetus lygis būtų kur kas aukštesnis, atsiranda tam tikri reikalavimai. Savaime suprantama, lygiagrečiai turėtume eiti tuo keliu, kad ir mokslo lygis stiprėtų tiek universitetuose, tiek kolegijose. Čia vėlgi labai svarbu, kad kolegijose, kas susiję su taikomaisiais mokslais, atsirastų tam tikra sistema, tam tikros karjeros galimybės, kad ši sistema veiktų ir funkcionuotų.
Labai svarbus dar vienas dalykas. Norėčiau pasakyti ypač tiems, kurie ilgai svarstė ir praeitą kadenciją, kaip iš tikrųjų suteikti galimybę universitetams, kuriuose profesijų populiarumas nėra didelis, nes galbūt nevilioja sunkus darbas arba gyvenimas kaime. Tai Žemės ūkio universitetui, taip pat keliems kitiems universitetams suteikiame galimybę prie savo universitetų turėti kolegijas, kurios suformuotų tam tikrą grandinę žmonių, norinčių savo karjerą dėlioti toje srityje. Sukuriama sistema, kad galbūt gabiausi profesijos mokyklų absolventai galėtų toliau tęsti mokslus trumposiose studijose arba įgyti profesijos bakalaurą. Taip pat turės tam tikras galimybes ir laiko kaimiškosiose vietovėse esantys asmenys (šiek tiek sunkiau jiems dėl geografinės padėties siekti aukštojo mokslo) per šią sistemą įgyti aukštąjį mokslą, baigę, kaip minėjau, trumpąsias studijas, studijuoti Žemės ūkio universitete. Tas pats dėl teisėtvarkos specialistų, irgi nutrūkusi grandis, ten nėra tos vidurinės grandies, kolegijų. Tai siūlau pritarti. Žiūriu, kad laikas greitai baigėsi, nors pasakyti dar būtų galima daug, bet…
PIRMININKAS. Tikrai taip, laikas skrieja labai greitai, gerbiamas kolega. 2 minutės ištiksėjo.
V. Targamadzė kalba prieš. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma reikia labai atidžiai susipažinti su šiuo projektu. Aš labai abejoju, ar dauguma yra jį skaitę ir skaitę Lietuvos rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Švietimo tarybos pastabas, nes tai yra rimtos pastabos. Jie net neprašo atmesti, jie prašo rimtų, argumentuotų diskusijų. Pažiūrėkime vien į 53 straipsnio 12 dalyje numatytas trumpąsias studijas. Įsivaizduokite, iš universiteto yra daromas oksimoronas: jis galės turėti ir doktarantūros studijas, ir magistrantūros studijas, ir bakalauro, ir profesinio bakalauro, ir profesinio magistro, taip pat trumpąsias studijas. Kur tai matyta yra?! Galų gale reikia galvoti apie mokslo stiprinimą. Šitas projektas nėra nukreiptas į mokslo stiprinimą, be to, į binarinės aukštojo mokslo sistemos menkinimą. Taigi aš siūlau nebalsuoti už, tiesiog pagalvoti, pasvarstyti, kaip būtų galima pakeisti, nes yra galimybė turėti ir kolegijas, kurios būtų universitetinės ir panašiai. Neatsižvelgti į ekspertų nuomones yra nesąžininga. Tikrai prašau nedarkyti aukštojo mokslo sistemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra išsakyti argumentai už ir prieš. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1843 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dar turime laiko iki to, tad kviečiu apsvarstyti paskutinius rezervinius klausimus, kurie nebuvo pateikti. Tai yra rezervinis 5 klausimas – dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo pakeitimo. Kviečiu Jurgį į tribūną. Gerbiamas Jurgi, kviečiu į tribūną pristatyti rezervinį 5 klausimą – projektą Nr. XIVP-1843.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia gana formalus nutarimo projektas. Tiesiog jį priėmus pasikeistų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai dviejose delegacijose. Trišalėje delegacijoje mūsų Seimo, Lenkijos ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje vietoj A. Valinsko būtų L. L. Andrikienė, o dvišalėje mūsų ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjos delegacijoje vietoj M. Maldeikio būtų Ž. Pavilionis. Su čia paminėtais Seimo nariais projektas suderintas. Frakcijos teikimas yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nėra norinčių paklausti. Gal mes, kaip paprastai tokiais atvejais darome, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymo stadija. Ar nori kas nors diskutuoti? Lyg ir nematau norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Ir priėmimas. Dėl motyvų… Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku dėl rezervinio 5 klausimo priėmimo.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1842 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar prašau pristatyti rezervinį 6 klausimą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šis Seimo nutarimo projektas susijęs su prieš tai pristatytu. Kadangi keičiami delegacijos nariai, kartu buvo, ar numatomi būti ir delegacijų vadovais, dėl to dabar siūloma šiuo nutarimo projektu patvirtinti Ž. Pavilionį mūsų Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjoje delegacijos vadovu, o L. L. Andrikienę patvirtinti trišalės asamblėjos delegacijos vadovo pavaduotoja, nes ten vadovas ir pavaduotojas yra skiriami pagal pareigas, o būtent Užsienio reikalų komiteto pirmininkė ir numatyta, kad turi būti skiriama delegacijos vadovo pavaduotoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra norinčių paklausti? Nebuvo.
Dėl motyvų šioje stadijoje nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti ir dėl motyvų pasisakyti nėra. Gal galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Ir priėmimas. Yra du straipsniai. Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime jau labai greitai dėl rezervinio 6 klausimo.
15.20 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos, paskirtos svarstyti įstatymų projektus Nr. XIVP-935, Nr. XIVP-1597–Nr. XIVP-1601 ir Nr. XIVP-1684–Nr. XIVP-1689, pakeitimo“ pateikimas
Rezervinis 7 klausimas. Prašom. Kitas nutarimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Liko du protokoliniai nutarimai.
PIRMININKAS. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar aš nežinau, kuris yra 7, kuris 8?
PIRMININKAS. Dėl Neįgaliųjų teisių komisijos pirmas yra.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip jau susiklostė, kad galbūt dėl užsitęsusio Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės susirgimo daug projektų yra užstrigę šioje komisijoje, kuri buvo dėl tų projektų paskirta kaip papildoma, todėl pagrindiniai komitetai negali svarstyti tokių gana svarbių projektų, kuriuos galbūt mes tikėtumės priimti dar ir šioje sesijoje. Aš tuos projektus išvardinu, kur minėta komisija yra papildoma: Sporto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-935, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1597 ir jo lydimieji įstatymų projektai, Tikslinių kompensacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1598, Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1599. Toliau iš eilės Socialinio draudimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1600, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1601. Toliau Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1684 ir jo lydimieji įstatymų projektai, jų nebevardinsiu taupydamas laiką. Būtų siūlymas protokoliniu sprendimu atsisakyti Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos, paskirtos kaip papildomos, dėl mano išvardintų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia su Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke tikrai suderinta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Tada apsispręsime labai greitai.
15.22 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų pagrindinių ir papildomų komitetų svarstyti įstatymų projektus Nr. XIVP-1773–Nr. XIVP-1776 pakeitimo ir atsisakymo“ pateikimas ir priėmimas
Kitas protokolinis nutarimas yra dėl svarstyti įstatymų projektus paskirtų pagrindinių ir papildomų komitetų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, birželio 7 dieną mes po pateikimo Seimo posėdyje pritarėme Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tiksliau, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1773 ir lydimiesiems projektams Nr. XIVP-1774, Nr. XIVP-1775, Nr. XIVP-1776. Numatyta svarstymo data buvo birželio 23 diena. Logiška, nes numačius vėliau būtų sudėtinga spėti priimti šioje sesijoje. Dabar matome, kad dėl neįvykusių kai kurių komitetų posėdžių būtų sudėtinga suspėti 23 dieną, o tą paketą būtinai reikia priimti, kitaip mes sukursime sudėtingą situaciją su stipendijų skyrimu sportininkams, jeigu šie įstatymų projektai neįsigalios nuo liepos 1 dienos. Todėl yra siūloma vėlgi atsisakyti kai kurių pagalbinių komitetų ir dėl visų projektų palikti tik vieną pagrindinį komitetą – Švietimo ir mokslo komitetą, jis buvo dėl kai kurių projektų pagrindinis, bet dėl kitų buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis. Žodžiu, visų papildomų atsisakytume ir paskirtume Švietimo ir mokslo komitetą dėl viso paketo vieninteliu pagrindiniu komitetu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš nori kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom. Ačiū, gerbiamas Jurgi.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Buldozeriukas burzgia kaip burzgęs, neįgaliųjų klausimų jau nebereikia svarstyti Neįgaliųjų komisijai, užtenka tik tų komitetų, kur yra kvorumas. Sporto ir susijusių socialinių garantijų, kur turi svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, irgi nebereikia, perduodame Švietimo ir mokslo komitetui, kuriame ne visai tvarkingai valdantieji turi didžiąją dalį balsų, kitaip sakant, net perteklinį vieną balsą tam, kad būtų priimta balsų persvara. Iš principo Seime niekas nesikeičia, viskas vyksta taip ir toliau, bandoma kuo greičiau, nepaisant visų kylančių iššūkių, tiesiog paimti ir apsvarstyti įstatymų projektus, priimti juos taip, kaip iš tikrųjų procedūriškai yra ne visai ir gražu, ir teisėta. Tokia darbo kultūra įsivyrauja Seime. Gaila, kad tos dvi savaitės nieko nepakeitė. Panašu, kad taip ir pabaigsime. Tikėkimės, kad ruduo bus šviesesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalba S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Ieva, šitą kultūrą tikrai ne mes pasiūlėme ir komitetai savo darbo neatliko. Kaip jūs pažiūrėsite į akis R. Meilutytei, kuri vakar iškovojo pasaulio bronzą, jeigu ji, pavyzdžiui, negaus premijos dėl to, kad komitetai nesirinko. Nuo liepos 1 dienos turi pradėti veikti, todėl pasistenkime, padarykime tas priverstines išlygas ir sutvarkykime visą eigą taip, kaip reikėtų. Ačiū. Už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl šio nutarimo išsakyti, matau, nuomonės išsiskyrė. Gal iš karto pradėkime balsavimą nuo šio projekto. Kas pritaria tokiam protokoliniam nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Rezervinis 8 klausimas – projektas Nr. XIVP-1773.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 9, susilaikė 24. Seimo protokolinis nutarimas priimtas.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1845 (priėmimo tęsinys)
Baigsime balsavimus dėl visų rezervinių, tada grįšime prie darbotvarkės. Pagal eilę ryte svarstėme rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo dėl komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1845. Liko priimti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 72, prieš – 6, susilaikė 31. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1844 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1844. Priėmimas. Prašom balsuoti. Tuoj, minutėlę, kviečiu balsuoti. Rezervinis 2 klausimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 74, prieš – 6, susilaikė 32. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1847 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-1847. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112: už – 73, prieš – 5, susilaikė 34. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1843 (priėmimo tęsinys)
Dėl rezervinio 4 klausimo buvome apsisprendę, tai dabar rezervinis 5 klausimas – nutarimo dėl Seimo delegacijų sudarymo projektas Nr. XIVP-1843. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 86, prieš – 4, susilaikė 29. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1842 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1842. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 83, prieš – 6, susilaikė 29. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos, paskirtos svarstyti įstatymų projektus Nr. XIVP-935, Nr. XIVP-1597–Nr. XIVP-1601, Nr. XIVP-1684–Nr. XIVP-1689, pakeitimo“ priėmimas
Rezervinis 7 klausimas buvo protokolinis nutarimas dėl Neįgaliųjų teisių komisijos. Gal šitą galime bendru sutarimu? Paleistas balsavimas, balsuojame. Rezervinis 7 klausimas – protokolinis nutarimas dėl Neįgaliųjų teisių komisijos, paskirtos svarstyti įstatymus.
Balsavo 116: už – 88, prieš – 13, susilaikė 15. Protokoliniam nutarimui pritarta.
15.32 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 7, 8 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame į vakarinės darbotvarkės pradžią, buvo diskutuojama dėl Mokslo ir studijų įstatymo paketo, dėl pritarimo po svarstymo. Kviečiu balsuoti dėl šių įstatymų projektų: Mokslo ir studijų įstatymo, taip pat susijusio Mokslo ir studijų įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 75, prieš – 15, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
15.33 val.
Civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5059(3), Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5060(3), Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5061(3), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5062(3), Civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5063(3), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5065(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Civilinio kodekso projektas ir susijusių penkių teisės aktų projektai, iš viso šeši teisės aktai. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo, taip pat balsuokime. Projektas Nr. XIIIP-5059, Nr. XIIIP-5060…
Balsavo 117: už – 86, prieš – 5, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
15.34 val.
Civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1466(2)VK, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4, 13 straipsnių pakeitimo ir 16, 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1468(2)VK, Civilinio proceso kodekso 71 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1469(2)VK, Notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1470(2)VK, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1471(2)VK (svarstymo tęsinys)
Taip pat kitas Civilinio kodekso pakeitimo projektas ir lydimieji Civilinės būklės aktų registravimo, Civilinio proceso kodekso, Notariato ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų projektai, paketas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo. Darbotvarkės 2-4 klausimų paketas, išskyrus Aviacijos įstatymą, kaip ryte ir šnekėjome.
Balsavo 119: už – 89, prieš – 5, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
15.35 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521(2), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1520(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2), Baudžiamojo kodekso 51, 67, 724 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2), Baudžiamojo proceso kodekso 69, 691, 101, 128, 165, 188, 189, 1891, 235, 246, 308, 333, 339, 342, 357, 358, 360, 362, 365, 377, 453, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1524(2), Civilinio kodekso 2.138 ir 5.28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1525(2), Civilinio proceso kodekso 125, 126 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2), Administracinių nusižengimų kodekso 226, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2, 6, 8, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2), Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2), Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2, 10, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1530(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1532(2), Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo Nr. XIII-3068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1534(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1535(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1536(2), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2), Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1538(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 9, 18 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1539(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1540(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1542(2), Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1543(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX 2206 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2), Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1547(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 21, 26, 28, 29, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1548(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1549(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1550(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII 950 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1551(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1552(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII 2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1553(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1554(2), Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1555(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1556(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1557(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1558(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1559(2), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1560(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1561(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1562(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ Nr. XII-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1563(2), Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1564(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 14, 16, 29, 32, 57 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1565, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 16, 18, 31, 34, 67 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1566, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 14, 16, 29, 31, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1567, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 16, 18, 31, 34, 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1568 (svarstymo tęsinys)
Dabar dėl 2-5 klausimo – Bausmių vykdymo kodekso paketo. Kviečiu S. Šedbarą, čia yra keletas pasiūlymų, mes juos balsavimo intervale turėtume apsvarstyti. Tai yra pradėsime nuo 33 straipsnio, jeigu teisingai, pirmininke, ten pirmas pasiūlymas buvo…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dar yra 29.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tada nuo 29 straipsnio. Yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas, jo salėje nematau. Komiteto pirmininke, prašau tada pakomentuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Seimo narys siūlė, kad, kai nuteistieji dirba, piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis, nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Aš žinau, kad kolega diskutavo su Teisingumo ministerija, su rengėjais ir jie nepritarė, ir mes nepritariame, nes „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio neskaičiuojamos, nuteistieji yra aprūpinami gyvenamąja patalpa, maistu, kitomis būtinosiomis priemonėmis, todėl atsidurtų nepagrįstai privilegijuotoje padėtyje. Be to, ministerija neturi tokių lėšų, kad galėtų mokėti, nuteistieji dirba daugiau, mažiau, minimalų užmokestį. Taigi komitetas tam nepritarė. Aš negaliu kalbėti už autorių, bet, mano žiniomis, jie buvo suderinę ir lyg ir nebuvo konflikto, tik jis negali to pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo norinčių kalbėti nematau, bet kadangi paties autoriaus nėra, manau, mes turime apsispręsti. Kas pritaria V. Bako siūlymui, jam komitetas nepritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl V. Bako siūlymo, jam šiuo atveju pagrindinis komitetas nepritaria.
Balsavo 115: už – 30, prieš – 30, susilaikė 55. Šiam pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau yra dėl 33 straipsnio du M. Danielės pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina šis pritarimas?
M. DANIELĖ (LF). Tenkina.
PIRMININKAS. Supratau. Jeigu jūs neprašote balsuoti, manau, mes galime pritarti komiteto redakcijai, taip? Ačiū, pritarta.
Toliau dėl 34 straipsnio taip pat yra M. Danielės pasiūlymai. Vienam komitetas nepritarė, kitam pritarė iš dalies. Ar dėl šių pasiūlymų jūs norite pristatyti ir prašyti balsuoti?
M. DANIELĖ (LF). Neprašau balsuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Pasiūlymą atsiimate tą, kuriam nepritarė?
M. DANIELĖ (LF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymą jūs atsiimate. Tada tam, kuriam pritarė iš dalies, taip pat, manau, galime pritarti komiteto redakcijai. Teisingai suprantu? Taip.
Toliau dėl trečiojo skirsnio 38 straipsnio taip pat M. Danielės pasiūlymas, jam pritarė iš dalies. Ar jus tenkina tokia redakcija? Tenkina. Tenkina tokia redakcija?
M. DANIELĖ (LF). Tenkina, tenkina.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau dėl 41 straipsnio yra V. Bako pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia gal, pirmininke, pakomentuokite trumpai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, čia truputį pakoregavo redakciją. Autorius dar buvo įrašęs kažkodėl atskirai Seimo narius, kad turi teisę kreiptis, tai mes užrašėme platesnio pobūdžio normą, kad apskritai gali kreiptis ten, kur jis nori. Seimo narių išskyrimas šiame kodekse būtų, na, turbūt perteklinis. Todėl komitetas ir nepritarė, mano žiniomis, autorius buvo sutikęs su tokia rengėjų pozicija.
PIRMININKAS. Tai čia formuluotei pritarimas iš dalies. Gal mes galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją pritarti? Galime? Ačiū, pritarta.
Taip pat dėl 48 straipsnio buvo V. Bako pasiūlymas dėl kolektyvų tarybos. Komitetas irgi pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, tai čia, kiek aš žinau, autorius diskutavo ir derino su Teisingumo ministerija. Jo siūlymas šiek tiek paredaguotas, todėl pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai ir pritarimui iš dalies? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Dėl penktojo skirsnio 56 straipsnio yra M. Danielės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar autorę tenkina toks pritarimas? Tenkina, tai nebalsuojame tada dėl šito.
Taip pat dėl 60 straipsnio yra V. Bako siūlymas, jam komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra dėl kitos kategorijos, bet analogiškas siūlymas dėl minimalaus uždarbio. Man atrodo, turbūt čia turėtų galioti ankstesnis balsavimas.
PIRMININKAS. Taip, komitetas vieną kartą jau apsisprendė dėl piniginės išmokos, tai dėl to antrą kartą nebalsuosime. Tada bendru sutarimu pritariame komiteto redakcijai. Dėkui.
Toliau. Dėl 69 straipsnio taip pat yra V. Bako pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Vytautas neįtikino nei rengėjų, nei ministerijos, nei komiteto. Čia yra siūloma visiškai neatsižvelgiant į tai, koks yra nuteistųjų elgesys tam tikro periodo, prieš baigiant atlikti bausmę juos perkelti, taip trumpai pasakysiu, į tam tikrą laisvesnį režimą. Yra numatyta įvairiausių būdų, kaip pagal kategorijas, pagal elgesį, pagal pasirengimą laisvei nuteistieji gali būti įvairiuose teisiniuose režimuose. Tokiam labai jau šabloniškam ir visiems vienodam režimui nei rengėjai, nei komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matyt, reikės taip pat apsispręsti balsuojant. Nėra V. Bako čia, salėje. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kas pritariate V. Bako siūlymui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite. Šiuo atveju dėl siūlymo dėl 69 straipsnio. Balsuojame dėl V. Bako siūlymo.
Balsavo 115: už – 18, prieš – 28, susilaikė 69. Siūlymui nepritarta.
Taip pat dėl 76 straipsnio yra du V. Bako siūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra analogiški siūlymai, kur mes išbraukėme Seimo narius. Kur gali kreiptis nuteistieji, čia pagal jų atskiras kategorijas. Mes manome, kad bendresnė norma yra teisingesnė, kad nuteistieji gali kreiptis visur, nebūtinai išskiriant Seimo narius ir taip toliau. Mano žiniomis, autorius su tuo sutiko, bet jis negali to pasakyti, kaip ir minėjau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 90 straipsnio taip pat yra Seimo nario V. Bako siūlymas, jam komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, kolegos, siūlymas yra atskirai numatyti nuteistiesiems sąlygas dalyvauti ligų prevencijos programose, kad būtų galima anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Nei rengėjai, nei komitetas tokiai kategoriškai pozicijai nepritarė todėl, kad nuteistieji, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, dalyvauja tose programose. Tokiu atveju jie atsidurtų specialiai išskirtinėje padėtyje negu visi, kas iš mūsų jau pagal tam tikrą amžiaus grupę tose programose dalyvauja. Jeigu konkretus nuteistasis pagal nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, amžiaus, patenka į konkrečios ligų prevencijos programos tikslinę grupę, jam visada yra teikiamos tos paslaugos. Tai yra numatyta kitoje vietoje, todėl tokiam pasiūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti dėl šio siūlymo. Apsispręsime balsuodami. Kas pritaria V. Bako siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos siūlymas dėl 90 straipsnio.
Balsavo 113: už – 16, prieš – 18, susilaikė 79. Siūlymui nepritarta.
Daugiau pasiūlymų dėl šio paketo nėra.
Dėl motyvų po svarstymo už kalbės M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šita reforma yra jau seniai mums labai būtina, mes kalėjimų sistemą turime kaip labai seną, tokią apkerpėjusią, įsisenėjusią, skirtingų karalysčių sistemą. Tai reiškia, kad jūsų, kaip nuteistojo, sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, būtent į kurią įstaigą jūs pakliūsite: ar jūs būsite Alytuje, ar jūs būsite Marijampolėje, nuo to priklausys daugybė dalykų, kaip jūs atliksite bausmę, kas toje įstaigoje bus galima, negalima, leidžiama ar neleidžiama. Kitaip tariant, kiekviena įstaiga visada gyveno pagal savo įgeidžius ir įnorius ir reguliavo žmonių gyvenimą, o mes žinome, kad už kalėjimo grotų taip pat kaip ir psichiatrijos ligoninėse žmonės labai dažnai neturi jokių teisių ir neturi kur pasiskųsti.
Kitas dalykas yra resocializacija, tai reiškia, kad daugybė žmonių, iš tikrųjų beveik visi žmonės, kurie patenka į įkalinimo įstaigas, neturi, jau patekę tenai, reikalingų darbo, bendravimo, socialinių įgūdžių, kad galėtų normaliai funkcionuoti visuomenėje. Išsivysčiusios šalys seniai suprato, kad jeigu žmones su tokiais menkais įgūdžiais laikome izoliuotus, tiesiog uždarę, laikome izoliuotus, ir tie paskutiniai likučiai įgūdžių sunyksta, o jie yra pasmerkti suktis dešimtmečius įkalinimo rate, todėl reikia dirbti.
Pagrindinė įkalinimo esmė yra šitų žmonių resocializacija ir būtent ten Lietuva pagaliau, praėjus 30 metų nuo nepriklausomybės atgavimo, būtent šia kryptimi pradėjo kreipti visą savo sistemą. Šiandien padaryti pokyčiai yra minimalūs, patys reikalingiausi, kad atsistotume į reikiamus bėgius ir stiprintume resocializaciją ir tą tikimybę, kad žmonės nebegrįš į įkalinimo įstaigas, o atlikę bausmę galės funkcionuoti visuomenėje. Todėl kviečiu labai palaikyti šitą reformą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika. Jo salėje nematau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų čia pateiktas visas paketas iš 49 projektų. Realiai kyla klausimas, ar čia bandoma daryti reformą dėl reformos, ar iš tikrųjų norima pakeisti situaciją, pakeisti pareigūnų motyvaciją, nes šiandien situacija tokia, kad bausmių sistemos pareigūnai yra mažiausiai motyvuoti iš visų statutinių pareigūnų. Jų atlyginimai yra patys mažiausi. Šiandien faktiškai mažai rengiama tokių pareigūnų. Nėra norinčių ateiti. Mokymo centre mokosi tik šeši žmonės, tad matome, kad visiškai nėra jokio suinteresuotumo ir nuolat mažėja žmonių, norinčių ateiti, ne tik, kad norinčių ateiti, nemažai nori išeiti.
Dabar ko gi mes iš tikrųjų norime? Ar mes norime daryti eksperimentus, ar norime pagerinti ne tik nuteistųjų situaciją, kad jie resocializuotųsi, integruotųsi į visuomenę, bet ir ten dirbantys pareigūnai nesijaustų kaip podukros ar posūnio vietoje. Todėl aš tikrai nepritariu visam projektų paketui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Atkreipsiu dėmesį, kad dabar balsuosime dėl pirmo įstatymo, dėl kurio buvo pasiūlymų, apsispręsime dėl jo, tada dėl likusių projektų, dėl kurių pasiūlymų nebuvo, ir tada dėl paskutinio gabaliuko, kurį komitetas siūlo atmesti. Balsuojame dėl 2-5.1 klausimo – dėl pritarimo po svarstymo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1521. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521. (Balsai salėje)
Balsavo 114: už – 75, prieš – 9, susilaikė 30. Pritarta po svarstymo.
Dabar kviečiu apsispręsti dėl lydimųjų projektų, dėl klausimų nuo 2-5.2 iki 2-5.45 imtinai, taip pat su Bausmių vykdymo kodeksu susijusių įstatymų projektų, jiems Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė.
Kviečiu balsuoti. Taip pat balsuojame dėl lydimųjų Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektų. Nuo 2-5.2 klausimo iki 2-5.45 klausimo imtinai.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 6, susilaikė 31.
Atkreipsiu dėmesį, kad šiame projektų pakete buvo keturi įstatymų projektai, kuriuos pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė atmesti. Prezidento rinkimų įstatymas, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Seimo rinkimų įstatymas. Pirmininkas paaiškino priežastis, jie bus inkorporuoti į bendrą kitų įstatymų paketą. Kviečiu… Gal galime bendru sutarimu atmesti šiuos projektus? Reikia balsuoti? Gerai, balsuokime. Kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai atmesti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti, tai mes balsuojame dėl pritarimo siūlymui.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 21. Šie projektai atmesti.
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, atvyko vienas pagyvenęs žmogus, norėjau išrašyti leidimą, išklausyti žmogų, bet mane apsauga informavo, kad šiandien išrašyti leidimų negalima. Todėl tą pagyvenusį žmogų turėjau priimti lauke, sušlapome, sulijo. O štai šie vyrukai, visa ši apie 30 žmonių delegacija, kažkokiu būdu pateko į Seimą. Čia galbūt tik valdančiajai daugumai šiandien galima išrašyti leidimus? Kaip čia suprasti?
PIRMININKAS. Labai ačiū už repliką. Nesupratau, kur jūs parodėte, ar į konservatorius, ar į kitus vyrukus, bet… (Balsas salėje)
Trumpai dėl vedimo tvarkos – A. Petrošius ir einame spręsti toliau kitų klausimų.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš tik norėjau atkreipti kolegos dėmesį ir žiūrovų dėmesį į tai, kad balkone nėra jokių 30 žmonių. Petrai, atsiprašau, bet gal reikėtų apsilankyti tam tikrose įstaigose. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, paprašysiu Kanceliarijos išsiaiškinti, jūs tada pabendraukite su Kanceliarija labiau.
15.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777. Kviečiu dėl 2-6 klausimo apsispręsti po svarstymo. Kas pritaria šiam nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dar liko keletas įstatymų projektų ir pasiūlymų dėl jų, tai maždaug keletas minučių ir baigsime balsavimo intervalą.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 91, prieš – 2, susilaikė 26. Pritarta po svarstymo.
15.54 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 302, 303, 304, 305 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1757(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1757. Svarstymas. Gal bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.54 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Čia yra du pasiūlymai dėl Loterijų įstatymo. Pirmasis pasiūlymas yra A. Kupčinsko. Kviečiu A. Kupčinską pristatyti savo siūlymą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties aš jau nekalbėsiu apie neigiamą loterijų poveikį ar tikimybių teoriją jose laimėti, kaip kolega K. Masiulis kalbėjo. Bet, žinote, žmonės taip pat skambina, kad jiems labai įkyriai siūlomi loterijų bilietai platinimo kasose. Tuo užsiima prekybos centrai. Aš netikiu, kad pavieniai kasininkai savo iniciatyva, juo labiau turbūt niekad niekam niekas nesiūlo papildomai įsigyti grėblio, šluotos, pieno ar duonos pačioje kasos vietoje. Siūlau, kad iš tikrųjų tokia veikla nebūtų toleruojama ir tos papildomos rinkodaros priemonės nebūtų vykdomos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pristatyti komiteto sprendimą dėl šio siūlymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį gerbiamo kolegos pasiūlymą ir nusprendė likti prie pirminio projekto, kurį mano esantį pakankamai subalansuotą ir adresuojantį gerbiamo kolegos keliamą problemą iš dalies, nes pagal pateiktą įstatymo projektą prekybos vietų darbuotojai, visų pirma, privalės įsitikinti, kad asmuo yra pilnametis prieš pasiūlydami jam įsigyti loterijos bilietą, todėl tikėtina, kad skatinimas dalyvauti loterijose sumažės.
Vis dėlto komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad prekybos vietose, tęsiantis agresyviai rinkodarai, skatinant įsigyti loterijos bilietus ateityje bus galima sugrįžti prie šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs prašysite balsuoti dėl šio savo pasiūlymo, Andriau? Prašysite. Dėl pasiūlymo motyvų už kalba K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai siūlau pritarti, nes lygiai taip pat, matyt, ir jūs, ir aš labai dažnai susiduriu su tuo, kad prieš apmokant prekių krepšelį pardavėjas ar pardavėja paklausia, ar aš įsigysiu ir loterijos bilietą. Aš neperku, bet, kolegos, aš atsakau, ar aš taip kvailai atrodau? Gal grubokai, bet pasakau šitaip. Bet tikrai neturėtų siūlyti prekės, juk nesiūlo nusipirkti alaus ar nesiūlo nusipirkti (alus irgi yra priklausomybę sukeliantis dalykas) alkoholio, o loterijos bilietą būtinai pasiūlo. Tai gal kumpio geriau tegul siūlo?
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime dėl šio siūlymo, kad nebesiūlytų pirkti bilietėlių. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 53, prieš – 13, susilaikė 32. Pasiūlymui pritarta.
Kitas siūlymas dėl 2 straipsnio yra Seimo nario A. Bagdono. Kviečiu jį pristatyti savo siūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad nepilnamečiai nebūtų skatinami įsigyti…
PIRMININKAS. Tylos salėje! Nesigirdi gerbiamo Seimo nario.
A. BAGDONAS (LSF). Kad nepilnamečiai nebūtų skatinami žaisti azartinių lošimų ir neturėtų galimybės įsigyti loterijos bilietų. Pritarus Seimui pagrindinis tikslas iš esmės bus pasiektas. Tačiau mes turime kitoje pusėje ir verslo atstovus, kurie sukuria darbo vietas, moka mokesčius. Negirdėdami jų prašymo įstatymo įsigaliojimą atidėti tik 4 mėnesiams, kad būtų tinkamai tam pasirengta, aš manau, mes elgiamės truputėlį nesąžiningai kuriančių žmonių atžvilgiu. Aš labai kviečiu jus palaikyti siūlymą ir kad įstatymas įsigaliotų ne 2023 m. sausio 1 d., o gegužės 1 dieną. Siūlymas būtų toks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymo esmę. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas atkreipė dėmesį, kad numatyta projekto įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 1 d., taigi, įsigaliojimas yra ne nuo priėmimo, o nuo kitų metų sausio 1 dienos. Nesupratome argumentų, kodėl iš esmės dabar reikia dar papildomai apmokyti darbuotojus, kurie jau dabar yra apmokyti nepardavinėti alkoholio ir cigarečių, ir kokių reikėtų dar papildomų mokymų pardavinėjant loterijos bilietus? Suprantama, kad yra reikalingi tam tikri techniniai sprendimai galbūt kasos aparatuose, bet, komiteto manymu, pusė metų yra pakankamas terminas iš esmės pritaikyti ir visą technologiją. Todėl nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs, gerbiamas Andriau, prašysite balsuoti dėl šio pasiūlymo? Yra norinčių kalbėti dėl motyvų prieš. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų labai negražiai ir neskaniai skamba šis pasiūlymas ir kad nukeltume. Vadinasi, mes dar toliau skatiname nepilnamečius vis pirkti bilietus, vis žaisti loterijoje, internetinėje loterijoje, ir dar verslą skatiname daugiau uždirbti. Šiuo atveju mes saugokime savo vaikus, nepilnamečius vaikus, apginkime juos. Aš siūlau tikrai nepritarti, jokiu būdu nepritarti šiam pasiūlymui. Tikrai šiuo atveju kvepia lobizmu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti dėl A. Bagdono pasiūlymo. Kas jam pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 104: už – 26, prieš – 31, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl šio viso įstatymo projekto motyvai po svarstymo. Už kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik noriu padėkoti visiems kolegoms, nes matau, kad čia dominuoja bendras sutarimas, kad iš tikrųjų tai yra dar viena priklausomybė. Kaip mes nuo tabako vadavomės, apribojome, kaip vadavomės nuo alkoholio, taip ir čia tą patį reikia padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės K. Mažeika, bet jo salėje nėra. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109: už – 90, prieš – 9, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
16.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas, atrodo, paskutinis projektas, dėl kurio dabar turime apsispręsti. Pateikimo stadija. Kviečiu apsispręsti dėl Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1794. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 99: už – 80, prieš – 6, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi mes baigėme balsavimo intervalą. Darbotvarkėje dar liko keletas klausimų, kaip ir buvo numatyta.
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807 (pateikimas)
Kviečiu V. Juozapaitį į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-10 klausimą – projektą Nr. XIVP-1807. Kviečiu pirmininkauti gerbiamą J. Sabatauską, pakeisti mane šioje vietoje. Prašau, gerbiamas pirmininke, jūsų žodis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos Seimui nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektą.
1 straipsnis – paskirti R. Gudauską, D. Jastramskį, L. Matjošaitytę ir J. Pabrėžą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariais šešeriems metams. 2 straipsnis – nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne, aš dėl motyvų.
PIRMININKAS. Nebenori. Tada pasisakymai dėl balsavimo motyvų. S. Tumėnas – už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti pirmininko pateiktoms visoms keturioms kandidatūroms, nes tai yra, pirma, manyčiau, teigiamas dalykas, kad yra pavyzdys, kad pozicija ir opozicija gali rasti bendrą sutarimą, kaip, mano nuomone, atsitiko šį kartą.
Antras dalykas, visi keturi kandidatai yra skirtingų sričių asmenybės, bet visi yra savo sričių lyderiai, geri specialistai. Manau, jeigu patvirtinsime šiuos keturis kandidatus naujosios komisijos nariais, tai jų darbas prisidės, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija taps įvairesni, nebus eliminuojamos kai kurios gyvenimo sritys, problemos. Esu įsitikinęs, kad prisidės prie to, kad būtų per nacionalinę televiziją matoma visa Lietuva. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuosime, kai bus balsuoti numatytas laikas.
16.06 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas kompleksinis – Visuomenės informavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796 ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu sudarytos darbo grupės dėl viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros siūlymus ir darbo grupės posėdžiuose priimtus sprendimus.
Naujasis teisinis reguliavimas nustatytų, kad įstatyme nebūtų įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių baigtinis sąrašas. Asociacijos nariais galėtų būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Tapimo Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariais sąlygos turėtų būti nustatytos Asociacijos įstatuose.
Taip pat siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnyje nustatyti, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Po vieną savo atstovą į komisiją deleguoja asociacijos nariai, vieną atstovą LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, turintys žurnalistikos studijų programą. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žurnalistikos, žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo.
Šiame straipsnyje taip pat tikslinama, kad komisijos priimti sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų būtų skelbiami tik pažeidimą padariusioje visuomenės informavimo priemonėje ir asociacijos tinklapyje.
Kaip ir minėjo posėdžio pirmininkas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies pakeitimų, ten siūloma atsisakyti nuostatos, kad LRT etikos kontrolierius vykdytų priežiūrą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu ir 1993 m. liepos 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003. Taigi LRT žurnalistų profesinės etikos priežiūrą ir kontrolę vykdytų LRT etikos kontrolierius vadovaudamasis LRT vidiniu etikos kodeksu.
Taigi tos bendros nuostatos buvo priimtos darbo grupėje, jos pagrindu mes ir kreipėmės į Seimą prašydami po pateikimo pritarti šio įstatymo pakeitimams. Mes Kultūros komitete turėsime svarstymą ir toliau grįšime į svarstymo stadiją Seimo plenarinių posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas pirmininke, jūsų niekas nenori klausti. Viską puikiai išaiškinote. Dėl balsavimo motyvų irgi nėra.
16.09 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752 (pateikimas)
Kolegos, einame prie kito darbotvarkės 2-12 klausimo – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1752. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Adomaitis. K. Adomaitis pranešėjas dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto.
K. ADOMAITIS (LF). Laba diena, sveiki, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, pristatau įstatymo projektą dėl Kelių priežiūros finansavimo įstatymo pakeitimo. Įstatymo projektas labai paprastas, todėl neišsiplėsiu. Jo esmė yra įtraukti dar vieną transporto priemonių kategoriją, kuriai netaikomas kelių mokestis, tai yra grynuosius elektromobilius. Elektromobilius, kurie neturi jokio vidaus degimo variklio, nes yra ir tokių. Priežasčių iš tiesų yra labai paprastų. Kadangi kelių mokestis taikomas tik komerciniam transportui, aišku, visų pirma galiotų komerciniam transportui šita lengvata. Reikia atkreipti dėmesį, kad versle, jeigu mes kalbame apie kuo didesnį elektros panaudojimą transporte, tai versle elektromobiliai iš tiesų yra maksimaliai įtraukiami į darbą. Mes savo kaip asmeninį transportą elektromobilius naudojame tiktai kelionei į darbą ir atgal ir jie galbūt praleidžia didžiąją laiko dalį nenaudojami, o versle elektromobiliai iš tiesų yra visiškai panaudojami. Jų yra toks tikslas, kad jie būtų įveiklinti maksimaliai, ir, aišku, tų nuvažiuojamų kilometrų skaičius yra atitinkamai didesnis. Tai yra labai svarbu ir oro užterštumui, ir perėjimui prie alternatyviųjų degalų, ir tas elektromobilių skatinimas būtent verslui tikrai būtų svarbus ir naudingas.
Reikia pabrėžti iš tiesų, kad teko diskutuoti apie tai, kiek komerciniai elektromobiliai šiuo metu yra patrauklūs verslui. Deja, reikia konstatuoti, kad apie 25 % komercinės paskirties elektromobilių vis dar yra brangesni negu kad įprasti vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. 25 % vis dar brangesni. Tai, ką mes teikiame šiandien kaip dotacijas iš Klimato kaitos programos, tai yra 4–5 tūkst. eurų nuolaidą elektromobiliams, sudaro tik 3–4 % viso elektromobilio kainos. Taigi, palyginus su 25 %, niekaip mes dar neperžengiame tos ribos, kad elektromobiliai būtų patrauklesni verslui įsigyti ir plačiai naudoti. Papildomos lengvatos yra tikrai reikalingos.
Šita lengvata leistų nemokėti kelių mokesčio važiuojant užmiesčio keliais, magistraliniais keliais. Šiuo metu komerciniam transportui, lengvesniajam, iki 3,5 tonos, kokių yra daugiausia komercinės paskirties elektromobilių, toks mokestis sudaro 300 eurų per metus. Jeigu mes galvojame, kad elektromobilius arba apskritai automobilius verslas naudoja kokius ketverius ar penkerius metus, tai tokia kelių mokesčio lengvata elektromobiliui, kuris naudojamas užmiesčio keliuose, sudarytų dar papildomus 1 tūkst. 200–1 tūkst. 500 eurų. Tai būtų toks kaip ir visai ženklus papildymas to elektromobilių patrauklumo, lyginant su įprasto vidaus degimo varikliais.
Gal tai ir būtų pagrindiniai motyvai, kodėl šita pataisa siūloma. Teisingai, gal dar reikėtų paminėti iš karto, nes turbūt dar bus klausimų, kad tokių elektromobilių kol kas yra tiktai apie 150 Lietuvoje, ne visi jie turbūt važinėja užmiesčio keliais. Biudžetui poveikis bus minimalus, mes galime padauginti 150 vienetų iš 300 eurų, tai čia gausime tą poveikį biudžetui, koks galėtų susidaryti įvedus šią lengvatą.
Reikia pabrėžti, kad sunkiasvorio transporto apskritai šiuo metu nėra elektrinio ir nebūtų labai aktualus pritaikymas šio įstatymo sunkiasvoriam komerciniam transportui. Netgi turiu pastebėti, kad Teisės departamentas, vertindamas šitą įstatymą, kaip ir atkreipė dėmesį, kad sunkiasvoriam transportui yra griežtesni direktyviniai Europos Sąjungos reikalavimai, kokios lengvatos gali būti taikomos, bet iš tiesų pasižiūrėjau prieš pristatydamas, pasitariau su Susisiekimo ministerijos specialistais, kad Europos Sąjunga leidžia lengvajam komerciniam transportui iki 4,25 tonos taikyti lengvatas. Tikrai šitą lengvatą bus galima pritaikyti, tik gal reikės sužiūrėti tonažus ir panašiai. Toks mano pristatymas. Jeigu yra klausimų, laukiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiek tiek stebina jūsų pasiūlymas…
PIRMININKAS. Ruošiasi L. Nagienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …tikėjimas, kad keli šimtai eurų, galimybė nemokėti paskatins elektromobilių įsigijimą. Ar jūs neklausėte savo kolegos iš valdančiųjų, kad gal verčiau būtų naudoti paramą ne 5 tūkst. įsigijus elektromobilį, o 10 tūkst., kaip daro kitos šalys, ir tai labiau paskatintų tą naudoti? Nes dabar ta situacija darosi tokia, kad, perkant elektromobilį, jis vis tiek yra apie 30 % brangesnis. Ir ta kelių šimtų eurų nuolaida tikrai nepaskatins to daryti. Kodėl jūs einate simboliniu keliu, o ne tikruoju keliu, duodami didelę paramą, ir tuo labiau kad parama elektromobiliams įsigyti yra teikiama iš ES lėšų. Tai būtų dvi naudos – panaudotume ES lėšas ir mokesčių pavidalu į biudžetą grįžtų dalis pinigų. Kodėl taip nedaroma?
K. ADOMAITIS (LF). Aš palaikau elektromobilius, jų vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje. Dėl Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo sprendimai yra priimti Vyriausybės lygmeniu, tiesiogiai iš Seimo sunku padaryti jiems įtaką. Būčiau Vyriausybėje, tikrai ieškočiau būdų padidinti tą paramą. Bet šiuo atveju nesutikčiau, kad čia tokia jau simbolinė kelių šimtų eurų parama. Reikia turėti omenyje, kad niekas neperka automobilių vieniems metams. Paprastai, kai verslas investuoja į automobilius, jie naudojami ketverius arba penkerius metus, tai yra toks įprastas nusidėvėjimo laikotarpis. Tai būtų 1 tūkst. 200–1 tūkst. 500 eurų. Tai nėra taip jau mažai, kaip jūs bandote pasakyti. Bet jeigu yra būdų dar didinti tą paramą, tai aš už.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Nematau. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas buvo šalia kolegos V. Ąžuolo, turiu tokį klausimą. Ar nevertėtų pradėti nuo to, kad atsirastų daugiau elektros įkrovimo stotelių, nes dalis žmonių, kurie nori įsigyti elektra varomus automobilius, vis dėlto vengia, nes Lietuvoje dar trūksta elektros įkrovimo stotelių. Gal tai duotų daugiau efekto, pradžioje pradėti nuo šito. Žinoma, jūsų pasiūlymas irgi yra mažas žingsnis į priekį, aš greičiausiai pritarsiu, bet ar nemanote, kad reikia, kad atsirastų dar daugiau elektros įkrovimo stotelių, kad žmonės galėtų įsigyti elektra varomus automobilius? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Labai teisingas klausimas. Iš tiesų aš galvoju, kad tai yra kitas ribojantis veiksnys, ir aktualus. Tai teko girdėti iš rinkos, pavadinkime, iš tų, kas naudoja elektromobilius. Įkrovimo stotelių sprendimams irgi yra numatytas didelis finansavimas, Energetikos ministerijos – prie daugiabučių, Susisiekimo ministerijos – prie kelių. Yra parengti planai, kur turėtų atsirasti ta infrastruktūra, tikiuosi, kad atkeliauja. Turbūt viskas turi keliauti kartu: tiek elektromobiliai, tiek įkrovos stotelės.
Ir dar galbūt norėčiau pabrėžti, kad esu įregistravęs su įvairių frakcijų kolegomis pataisą dėl alternatyviųjų degalų. Mes įtrauksime žaliąją elektrą kaip alternatyviuosius degalus ir tai labai palengvins elektromobilių įkrovos stotelių plėtrą, jos taps kur kas labiau atsiperkančios ir kartu koreliuos apskritai su elektromobilių infrastruktūros plėtra ir patrauklumu komerciniam transportui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Dėkoju, kolega. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Balsuosime iš anksto numatytu laiku.
16.19 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780. Pateikimo stadija. Pranešėja – S. Lengvinienė. Prašome, kolege.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šį įstatymo pakeitimą teikiu atsižvelgdama į garažų savininkų prašymą. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų įstatymo 11 straipsnis neatliepia garažų savininkų bendrijų interesų. Pagal 11 straipsnį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
Pakartotinis visuotinis surinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Šią nuostatą sunku taikyti garažų savininkų bendrijoms, nes surinkti kvorumą yra sunkiai įmanoma. Taip jau istoriškai susiklostė, kad daugelis garažų bendrijų buvo įkurtos labai seniai ir daugiau jokios veiklos nevykdė. Keitėsi garažų savininkai, bendrijos nebūdavo informuojamos apie šiuos pasikeitimus ir naujų savininkų kontaktinės informacijos negaudavo. Iškilus problemoms, kurias galima išspręsti tik visuotinio bendrijos susirikimo metu, kvorumo surinkti nepavykdavo. Problemos nebuvo sprendžiamos ištisus dešimtmečius. Garažų savininkų bendrijos negali išrinkti naujo bendrijos pirmininko, įsivesti elektros ar vykdyti remonto darbų.
Parengto įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę garažų savininkų bendrijoms nesurinkus kvorumo pakartotiniame susirinkime kvorumo reikalavimo netaikyti, o sprendimus laikyti teisėtai priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkusių dalyvaujančių bendrijos narių.
Prašyčiau po pateikimo pritarti, nes tikrai jis yra labai aktualus ir labai laukiamas šitų garažų savininkų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų turbūt reikia tą svarstyti, nes yra problemų, bet dėl Teisės departamento paliktos pastabos, kad turtui tokios praktikos nėra taikomos, ką galėtumėte pasakyti?
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū už klausimą. Atsižvelgėme į Teisės departamento išvadą ir, manyčiau, patarimas ir pasiūlymas svarstytinas. Manau, komitete apie tai šnekėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių daugiau jūsų klausti. Dėkojame pranešėjai.
Dėl balsavimo motyvų nematau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, E. Pupinis siūlo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų siūlau palaikyti – tikrai problema nemaža. Šiek tiek jau spręsta dėl sodininkų bendrijų, nes sunku surinkti žmones, kaip ir minėta, kai kurie nelinkę dalyvauti susirinkimuose. Bet kai kur nėra tvarkos. Iš tikrųjų tam tikrus sprendimus reikia priimti. Manau, komitete bus apsispręsta ir priimti sprendimai, kaip vis dėlto paraginti žmones, kad rūpintųsi savo turtu, ne tik jį turėtų, bet ir prižiūrėtų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti.
16.23 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755, Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756 (pateikimas)
Kitas kompleksinis darbotvarkės 2-14 klausimas iš dviejų projektų – Želdynų įstatymo 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755, Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756. Pateikimo stadija. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kartu su K. Adomaičiu užregistravome Želdynų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, taip pat Administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio pakeitimą. Pagal dabar galiojančią Želdynų įstatymo numatytą tvarką aplinkos ministras tvirtina želdinių atkuriamosios vertės įkainius, taikomus visoje Lietuvoje. Manytume, kad skirtingose savivaldybėse įkainiai galėtų būti skirtingi. Pavyzdžiui, vystant daugiabučių statybos projektus Vilniuje ir vystant statybą Skuode želdynų įkainiai galėtų būti skirtingi ir tai galėtų nusistatyti pačios savivaldybės. Tokia yra Želdynų įstatymo esmė. Taip pat daromi smulkūs kitų straipsnių pakeitimai.
Na, o Administracinių nusižengimų kodeksu mes siūlome tris kartus didinti baudų dydį už neteisėtą saugotinų medžių sunaikinimą ir du kartus didinti baudos dydį už kitų medžių sunaikinimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs rekordiškai greitai pristatėte ir net niekas nesuspėjo užsiregistruoti paklausti jūsų. Kolegos, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Jau turiu paskelbti frakcijų atstovams, gerbiami kolegos, kad, tikėtina, balsuosime ne 17 val. 20 min., o 16 val. 50 min. arba net greičiau. Tai yra anksčiau.
Mums dar liko svarstyti tris klausimus, tris pateikimus.
16.25 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Želdynų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiu Želdynų įstatymo pataisas. Jomis siekiu, kad sunaikinti kėlę grėsmę žmogaus sveikatai, turtui, eismo saugumui, pastatams arba pašalinti atliekant statybas gatvėse želdynai būtų atkurti per vienus metus. Analogiška situacija egzistuoja miškuose. Pagal Miškų įstatymą, neteisėtai sunaikintą mišką reikia atkurti per vienus metus. Siūlau tas nuostatas taikyti ir miestuose, juo labiau kad yra aibė pavyzdžių, kai miestuose tiesiog stūkso kelmai, nupjauti, kaip ir minėjau, dėl tų pačių priežasčių, tai yra kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, saugumui ir taip toliau, nupjauti ir palikti. Šiuo atveju būtų įpareigota, numatyta įstatymu, kad per vienus metus, jeigu jau tas medis buvo pašalintas, jis turi būti atkurtas ir toje vietoje turi atsirasti kitas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Jei kelia pavojų, gali būti ir tokių variantų, gal iš viso toje vietoje nereikia atsodinti kažkokio želdinio, krūmo, medžio ar panašiai? Ar negali būti tokių situacijų?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Įstatyme labai aiškiai numatau tuos atvejus. Jeigu želdinys pagal projektą numatytoje vietoje augo ir staiga dėl puvinio, dėl žaibo, dėl avarijos ar dėl kitų priežasčių pradėjo kelti pavojų sveikatai arba turtui, buvo pašalintas, tai jo vietoje turėtų būti atkurtas, tiksliau, atsodintas kitas. Čia tiesiog labai paprasta priežastis.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jūs ką tik pasakėte analogiją su neteisėtai iškirstu mišku, privaloma atsodinti. Šiuo atveju jūs teikiate projektą dėl teisėtai sunaikinto kažkokio želdinio. Pacituosiu, ką jūs rašote 3 straipsnyje, be vidurio, intarpo: panaikinus pavojų gyventojams, privaloma atkurti ne vėliau kaip per metus. Kitaip sakant, pavojų jūs siūlote atkurti ne vėliau kaip per metus. Ačiū, atsakymo nereikia.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Prašom.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, daugiau nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
16.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt dar prisimename, kuomet buvo pritarta gerbiamo A. Sodonio peticijai. Buvo pasiūlyta pakeisti tą minėtą Administracinių nusižengimo kodekso 589 straipsnį ir nustatyti instituciją, kuri surašytų administracinio nusižengimo protokolą dėl institucijų ir įstaigų valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo įžeidimo. Kai kuriose institucijose ir įstaigose dirbantys asmenys gali surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tačiau yra institucijų, kuriose nėra to. Kaip tik šiuo įstatymu ir siūlome, kad vis dėlto atsirastų galimybė pareigūnams, konkrečiai, policijos pareigūnams, suteikti teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo tais atvejais, kai nėra kam surašyti. Siūlau pritarti ir šiek tiek padėti valstybės tarnybai, ypač ten, kur gali pasitaikyti tam tikrų orumo įžeidimų, taip išspręsti problemą, egzistuojančią iki šiol. Kaip ir minėjau, tai yra peticijos teikėjo nuomonė, jai pritarė Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nori klausti vienas Seimo narys. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar policijoje iš tikrųjų yra trūkumas tų darbuotojų, sakykime, ikiteisminio tyrimo. Dabar surašyti policijai smulkesniais klausimais tuos protokolus, manau, yra sudėtinga. Galbūt irgi pats realiai žinote situaciją? Bet yra savivaldybėse įkurti viešosios tvarkos skyriai, juos galbūt reikėtų stiprinti? Anksčiau buvo tokios mintys, kad juos reikia sustiprinti.
Dar vienas klausimas. Tai, kad pareigūnas, dirbdamas valstybės tarnyboje, įgaliotas administracijos direktoriaus, dabar gal bus mero įgaliotas, gali surašyti tada, kai tą pilietį randa. Dažniau jis po darbo jį randa ir panašiai, o po 5 valandų jau baigiasi valstybės tarnautojo darbo laikas. Kaip galvojate, kaip čia galima bus išspręsti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų turbūt niekas netrukdo teikti įstatymo pataisas, Administracinių nusižengimų kodekse konkrečiai nurodyti, kas galėtų surašyti tam tikrose institucijose. Tačiau vėlgi nemanau, kad turėtume palikti atvirą erdvę, kad vis dėlto būtų… Nebūtinai reikalingas vilkas, kad suvalgytų aveles. Iš tikrųjų nemanau, kad tokių nusižengimų yra daug, tačiau tai, manau, tiktai sudrausmintų, nes žinotų galimybę. O šiaip sutinku, kad krūvis yra didelis, bet nemanau, kad tų nusižengimų yra per daug. Iš tikrųjų dažnai susilaukia tam tikro atgarsio ir nemažai institucijų turi galimybę pačios surašyti. Čia tikrai krūvis nepadidės.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti.
16.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712 (pateikimas)
Dabar Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Girskienė. Kolegos, čia yra paskutinis šios darbotvarkės klausimas, tų, kurie dar nori šiandien balsuoti ir turi tokią pareigą, prašome ateiti į salę. Prašom, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, sekundėlę. Aš tik įsijungiu. Mano siūlomi pakeitimai yra susiję su daugiabučių namų bendrijų veikla ir su daugiabučių namų administratorių veikla. Yra susidariusi tokia situacija, kad keičiantis namo administratoriui ar administravimo formai naujasis administratorius negali gauti iš buvusio administratoriaus dokumentų, kaupiamųjų lėšų ir kitų techninių projektų, kurie yra reikalingi veiklai tęsti. Buvę administratoriai dažnai piktnaudžiauja susidariusia situacija, todėl aš siūlau patikslinti Administracinių nusižengimų kodeksą ir padidinti baudas už šių funkcijų nevykdymą. Tai yra jeigu administratorius, pasibaigus jo valdymui, neatiduoda per nustatytą terminą, per 10 darbo dienų, dokumentų, kaupiamųjų lėšų kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, tada jis turėtų susimokėti baudą nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Manau, kad dabartinės baudos nedrausmina administratorių, todėl siūlau pasižiūrėti atidžiai ir palaikyti mano siūlomus įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolege, jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip bebūtų keista, bet man patinka jūsų projektas, nes vakar kaip tik buvo atėjusi viena interesantė su lygiai tokia pačia problema. Mano klausimas labai paprastas. Jūsų nuomone, ar nereikėtų keisti paties mechanizmo, kas atlieka kontrolę, nes šiuo metu atlieka savivaldybių administracijos ir ta kontrolė labai dažnai yra tokia dėl akių? Pats kontrolės mechanizmas, nes vis tiek administracinę baudą išrašo tie, kas turi teisę ją išrašyti, šiuo atveju ir administracija tai gali parašyti. Ar nevertėtų dar ir apie tai pagalvoti? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Nežinau. Aš iš tikrųjų nemanyčiau, kad reikėtų keisti asmenį, kuris atlieka kontrolę. Savivaldybės yra arčiausiai gyvenamųjų namų gyventojų ir geriausiai žino tas problemas, todėl manyčiau, kad savivaldybėms nebent galėtų būti suteikta galimybė padidinti pajėgas, tai yra įsteigti papildomų etatų, nes tiek Vilniaus savivaldybė, tiek Klaipėdos, tiek kitų miestų vis dėlto susiduria su ta problema, personalo trūkumu, gal net ir kompetencijos trūkumu kitu atveju. Nemanyčiau, kad reikėtų keisti esamą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo užduoti.
Kolegos, kadangi paskutinis projektas, turbūt pradėsime balsavimą nuo šio projekto. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1712. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 71, balsavo 70. (Šurmulys salėje) Kas vyksta, kolegos? (Šurmulys salėje) Taigi, užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 56, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Turime apsispręsti. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti siūlymui dėl datos, tai yra svarstymo laiko, ir komiteto? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje)
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1807. Pateikimo stadija. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo nutarimui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Galima pritarti siūlymui dėl komitetų ir svarstymo datos? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.38 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 31, 46, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1796. Pateikimo stadija. Lydimasis – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1797. Irgi pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti siūlymui dėl komiteto ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.39 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 84, balsavo 84 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Dabar klausimas: Seniūnų sueigoje buvo neapsispręsta – Ekonomikos komitetas ar Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, turėsime balsuoti alternatyviai. Kas balsuos už, balsuos už Ekonomikos komitetą, kas balsuos prieš, balsuos už Biudžeto ir finansų komitetą. Alternatyvus siūlymas balsuoti dėl komiteto, kuris bus pagrindinis. Už – Ekonomikos komitetas, prieš – BFK.
Užsiregistravo 82 , balsavo 82 Seimo nariai: už – 62, prieš – 20. Taigi pagrindinis – Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas turbūt bus papildomas komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta dėl komitetų ir svarstymo laiko.
16.41 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1780 Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 83, balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 15. Projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.42 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755, Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Želdynų įstatymo 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755. Pateikimo stadija. Ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756. Irgi pateikimas.
Užsiregistravo 83, balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Projektams pritarta po pateikimo.
Siūlomas dėl Želdynų įstatymo projekto kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.43 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Želdynų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima dėl komitetų ir svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 56, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo projektui pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima dėl komiteto ir svarstymo laiko pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Administracinių nusižengimų kodekso 349… jau balsavome, atsiprašau, kolegos. Taigi visa darbotvarkė apsvarstyta. Birželio 21 dienos vakarinis posėdis yra baigtas. Ačiū. Gero vakaro visiems. (Gongas) (Balsai salėje) Ką tik balsavome, kolegos, ir registravomės taip pat.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.