LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 143
STENOGRAMA
2018 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija. Registracija. Kolegos, nutraukiame registraciją, nes ateina dar nemažai Seimo narių, tuoj pradėsime iš naujo.
Dar kartą registruojamės. Registracija.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo“ projektas Nr. XIIIP-1767 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti balsų skaičiavimo protokolą „Dėl Seimo nutarimo dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIIIP-1767 priėmimo.
Iš viso išduota 128 biuleteniai, rasta – 128, galiojančių – 117, negaliojančių – 11: už – 72, prieš – 21, susilaikė 24. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas P. Čimbaras. Taigi nutarimas nepriimtas. Aš noriu dar pacituoti jums Statuto 242 straipsnio „Nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą priėmimas“ 4 punktą: „Jei balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė. Tai Seimo posėdyje viešai paskelbia posėdžio pirmininkas ir tai įrašoma posėdžio protokole.“
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės, 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727. Pranešėjas – G. Landsbergis. Kviečiu į tribūną, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už progą pasisakyti. Negalėčiau praleisti šios progos neatkreipdamas dėmesio į ką tik Seime vykusį egzaminą, kurio, paklausę R. Karbauskio pasiūlymo, valstiečiai neišlaikė.
Matau kai kurių šypsenas. Matau A. Skardžiaus patenkintą veidą, matau P. Gražulį nenusiminusį (Balsai salėje) ir suprantu, kad šiandien bus iššautos taurės šampano, galbūt kokio ir stipresnio gėrimo. Tiesiog puiki šventė. Galima susitikti su KGB agentais, galima su jais bendrauti, taigi, Petrai, tikrai turėsite nemažai galimybių savo veiklą plėtoti ir toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, prašom kalbėti apie esmę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man dar liko 9 minutės, manau, kad aš atrasiu galimybę pasakyti ir tai, ką noriu, ir apie esmę, ir dar daugiau ką.
Dabar mūsų laukia antrasis egzaminas, irgi lygiai taip pat panašus. Kai kurie kaip ir pirmojo egzamino atveju NSGK pirmininkas V. Bakas pasisakė labai principingai, kai kurie jūsų kolegos, aš norėčiau juos įvardinti, tai Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, žemės ūkio ministras B. Markauskas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas yra pasisakę lygiai taip pat principingai, tačiau klausimas yra tas, ar to principingumo užteks iki galo. Šie trys žmonės iš Valstiečių frakcijos yra pasakę, kad jie palaikys šios komisijos steigimą. Pažiūrėsime, ar tai atsitiks iš tikrųjų.
Pakalbėkime apie komisijas apskritai. Aš esu tos nuomonės ir jos buvau principingai visą laiką, kad Seimas turi teisę kelti klausimus ir pradėti komisijas visais visuomenei rūpimais klausimais, nepriklausomai nuo to, kokia ten parašyta pavardė, įmonė, įstaiga, valstybinė institucija ar bet koks kitas klausimas. Seimas užtikrina parlamentinę kontrolę ir komisijos yra vienas iš būdų tai padaryti.
Per paskutinį pusmetį iškilo išties labai nemažai klausimų, susijusių su žemės ūkiu. Tiek daug, kad daugelis mūsų, buvę labai labai toli nuo žemės ūkio klausimų, staiga tapome daugiau ar mažiau bent jau besidomintys, jeigu ne žinovai.
Man pačiam istorija prasidėjo labai paprastai. Viename Lietuvos miestelyje prie manęs priėjo žmogus ir paklausė, ar mes ketiname ką nors daryti dėl perimamų žemės sklypų. Tikrai turiu pripažinti, kad tokią istoriją išgirdau pirmą kartą. Jis pasakė, jo situacija tokia, kad kelių šimtų hektarų ūkis buvo perimtas už skolas. Tiesą sakant, ne visas ūkis buvo perimtas – jiems buvo palikta truputį daugiau negu 10 hektarų, kadangi viso ūkio kainos neužteko skolai padengti. Šiandien žmogus turi atidirbinėti tame 10 hektarų ūkyje ir grąžinti skolas vienam iš Lietuvoje didžiausių koncernų, kurio įvardinti nenorėčiau, bet, manau, jis ne sykį jau buvo skambėjęs.
Tie, kurie esame šiek tiek susidūrę su istorijos mokslais, daugiau ar mažiau žinome tokį reiškinį kaip baudžiava, kuri buvo organizuojama labai panašiu principu – atidirbinėjimas pono dvare, grąžinimas skolų. Šiandien, gerbiamieji, tai vyksta Lietuvoje lygiai tokiu pačiu principu.
Pradėjus eiti informacijai, pirma mes išgirdome apie perimtus žemės sklypus, vėliau uždaviau sau klausimą, kokiu būdu įmanoma perimti žemės sklypus, jeigu įstatymas taip griežtai nurodo, kokio dydžio didžiausias žemės ūkio sklypas gali būti. Paaiškėjo, kad įmanoma: per susijusius asmenis, per dukras, per brolius, per įvairiausius giminaičius, susijusias įmones, galima visais būdais pasididinti sklypus. Bet ši informacija nesustojo. Sužinojome apie ekskavatorius, sužinojome apie trąšas – maišomas, permaišomas, kad būtų galimybė išvengti įstatymų, galų gale sužinojome apie penkis danielius, belakstančius aptvertoje teritorijoje.
Tie, kurie sako, kad reikėtų pirmiausia ištirti ir paklausti institucijų, galbūt praleido faktą, kad mes kreipėmės į institucijas. Kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kreipėmės ir į Ūkio ministeriją (ačiū ministrui, kad šiandien atėjo išklausyti), kreipėmės ir į tą pačią Konkurencijos tarybą, klausdami jų nuomonės. Aš galėčiau pacituoti tik vienos ministerijos atsakymą, kuris turbūt labiausiai ir įkvėpė pradėti eiti komisijos keliu. Tai buvo būtent Žemės ūkio ministerijos atsakymas, kai ministras pasakė, kad jis tirti neturi galimybių – nei techninių, greičiausiai ir politinių. Na, žinoma, jeigu išeini į kovą prieš koncerną, tai net drąsiausias ministras turbūt gali praskysti, ypač jeigu pats turi šiek tiek ryšių su tuo pačiu koncernu arba su jo atstovaujama frakcija Seime.
Mieli kolegos, vienas jūsų padarytas žingsnis rytinėje sesijoje suteikė šiek tiek vilties. Tai, kad jūs paprašėte frakcijos vardu pertraukos, reiškia, kad šiek tiek bijote, reiškia, kad šiek tiek nerimaujate, kad komisija gali būti įkurta, ir ji gali būti įkurta tik jūsų balsais. Jeigu jūs bijote saviškių, vadinasi, tarp jūsų yra žmonių, kurie turi sąžinės, kurie supranta, kad komisijos yra pradedamos ne tik tais klausimais, kurie yra valdantiesiems patogūs, kad tai yra demokratijos įrankis užtikrinti parlamentinę kontrolę. Šiandien jūs turite įtikinti visuomenę, kad jūs į demokratiją žiūrite rimtai ir atsakingai, o į parlamentinį darbą – ne kaip į vykdomosios valdžios arba valdančiosios daugumos įrankį, skirtą sutramdyti mažuosius, bet kaip į instrumentą, kuris turėtų didinti skaidrumą.
Baigdamas aš norėčiau pacituoti gerbiamą A. Širinskienę. Ji kalbėjo, trumpa citata, apie kitą komisiją. Citata: „Komisija reikalinga, nes Seimas turi ne tik problemas konstatuoti, bet ir rengti teisės aktus, kurie padėtų spręsti probleminius klausimus, o teisėsaugos institucijos (pridedame – ir kitos institucijos) to daryti negali.“
Gerbiama A. Širinskienė kalbėjo apie kitą komisiją, tačiau buvo įsitikinusi, kad į klausimus turi atsakyti būtent Seimas. Pažiūrėsime, kiek šį kartą standartų turės valstiečiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Prašom nepabėgti. Jūsų nori paklausti labai nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką tik minėjome Lietuvos valstybės šimtmetį. Kaip žinome, vienos iš socialinių reformų, beje, darytos prieš šimtą metų, buvo nepaprastai svarbios. M. Krupavičiaus žemės reforma – išdalyti dvarai, palikta po 80 hektarų maximum (ne 500, kaip dabar) – reiškė tokį didžiulį socialinį lūžį ir Lietuva iš atsilikusio baudžiavinio krašto virto vis dėlto savarankiškų ūkininkų karta. Kur link einama, jūsų nuomone, koncentruojant didžiulius žemės plotus vienose ar keliose, keliolikoje rankų? (Skambinama varpeliu) Kur tai gali atvesti?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pirmiausia tai yra didelė veidmainystė rinkėjų atžvilgiu. Aš atsimenu, kaip R. Karbauskis ironiškai šypsodamasis į kameras teigė, kad sakantys, kad įstatymas yra apeitas, nesupranta, kaip yra vykdomi įstatymai. Neva jis turi teisę ieškoti įstatymų spragų ir tą žemę koncentruoti. Aš pagalvojau, kiek cinizmo turi žmogus prikaupęs, paskelbęs, kad jam rūpi regioninė politika, žmogus, gyvenantis kaime, iš principo per savo įmones vykdantis visiškai priešingą dalyką. Akivaizdu, kad, sukoncentravus didžiulius, milžiniškus žemės ūkio plotus („Agrokoncernas“ ten turi galimybių, kiti didieji koncernai irgi taip pat turi tam galimybių), žmonės bus nuvaryti nuo žemės. Tai yra priešingas dalykas, negu buvo skelbiama per rinkimus, negu… ciniškai yra meluojama iš šitos tribūnos sakant, kad rūpi kaimo žmogus. Tai yra priešingi veiksmai. Aš manau, kad tai ir bus pagrindinis politinis šios komisijos vertinimas, ar yra valia vykdyti regioninę politiką, ar yra valia priimti įstatymus, kurie atitiktų rinkimų programas, ar vis dėlto tai buvo tiesiog tušti žodžiai.
PIRMININKAS. Klausia kolega K. Masiulis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia specialiai taip daroma.
PIRMININKAS. Kortelę pabandykit… Gal ne iki galo?..
K. MASIULIS (TS-LKDF). A, ne iki galo vėl įdėjęs. Atsiprašau. Gerbiamas pranešėjau, čia buvo jau paminėta krikdemo M. Krupavičiaus pavardė ir 1919 metų jo reforma, kai iš dvarponių buvo atiminėjama žemė ir dalinama dirbantiesiems. Dabar mes turime situaciją, kad iš tikro susidarė du žemę dirbančiųjų tipai: tai latifundijos – galingi koncernai ir pavieniai smulkūs gamintojai. Aišku, kad rinkoje sąlygos jiems konkuruoti yra absoliučiai nelygiavertės. Ar nereikia sugrįžti prie M. Krupavičiaus idėjų?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau patikslinti jus, kolega, nes tai nebuvo atiminėjama. Valstybė nacionalizavo, bet ji kompensuodavo už tas žemes. Čia yra labai svarbus demokratinės ir teisinės valstybės principas. Niekas žemės tiesiog neatėmė. Čia kita partija, okupavusi valstybes, taip elgėsi.
Aš manau, kad pirmiausia mes, ši komisija turėtume nustatyti problemos mastą. Mes matome turbūt ledkalnio viršukalnę, suprantame, kad dalis žmonių kreipėsi į mane, į kitus Seimo narius, į žiniasklaidą vardindami problemas, bet nustačius, kiek daug yra tokių atvejų, kokio masto tai yra problema, būtų galima spręsti, kokių įstatymo pataisų reikia. Kai ateitume su įstatymo pataisomis po to, kai komisija tai nuspręs, mes vėlgi matytume, kokia yra Valstiečių frakcijos pozicija, ar ji yra už regioninę politiką, tai reiškia, už smulkesnio, vidutinio žemės ūkio išsaugojimą Lietuvos regionuose, ar vis dėlto jie palaiko savo lyderio poziciją, kad turi būti palikta spragų ir tiesiog tie ūkiai turi būti koncentruojami. Gal tai yra nauja programa? Gal besirengdami savivaldos rinkimams, gal kitiems, gal čia tokią jie programą bandys – efektyvus, milžiniškas ūkis Lietuvai.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, girdėjome valstiečių ir žaliųjų lyderių poziciją dėl šios iniciatyvos. Tiek premjeras S. Skvernelis, tiek R. Karbauskis pasisakė prieš. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokią poziciją, nes jeigu yra klausimų, kuriuos net ne politikai pirmi iškėlė, turbūt žurnalistai pirmi iškėlė, kas ne kas, o kaip tik jie galbūt turėtų būti labiausiai suinteresuoti atsakymų gavimu. Ir pagaliau, jeigu komisiją sukuriame, jie priklauso valdančiajai daugumai, gali nuspręsti, kas bus komisijos pirmininkas, gali visada užsitikrinti balsavimą komisijoje dėl kokių nors jautrių nuostatų. Tai kas čia tą baimę sukelia, kad pasisakoma prieš tą iniciatyvą, kaip jums atrodo?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš turbūt vertinčiau plačiau. Aš manau, kad valdantieji valstiečiai, dabar remiami ir socdarbiečių, buvusios nomenklatūros, manau, kad pirmiausia žiūri į parlamentą kaip į savo galios įrankį, ne kaip į priemonę atstovauti rinkėjams, bet kaip į galią priversti kitus paklusti jų valiai. Šiuo atveju aš manau, kad baimė pirmiausia ir yra iš to, kad demokratija veikia abiem pusėmis ir klausimai yra keliami kartais valstiečiams, kartais kitoms frakcijoms, kartais galbūt kitiems, nesusijusiems asmenims, bet tai sudaužo galios monopolį ir tai kelia nepaprastai didelę baimę, todėl aš manau, kad yra toks nuogąstavimas.
Kolegos, aš tiktai pridurčiau žiūrėdamas į jus, kviesdamas balsuoti ir palaikyti, kad tiesa išlaisvins. Galbūt atsakymai bus palankūs ir jūsų frakcijos lyderiui.
PIRMININKAS. Klausia…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Galbūt palankūs ir kitoms įmonėms, pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs ką tik dabar pasakėte, kad galbūt atsakymai bus palankūs, bet jūs žinote, kad bet kuri komisija sudaroma taip, kad valdantieji turi daugumą. Tikrai atsakymai ir sprendimai bus tokie, kaip nuspręs valdančioji dauguma. Ar jūs nemanote, kad mes, kaip Seimo nariai, turime ir kitų priemonių, ne tik parlamentinėmis komisijomis, kurių… Neatsimenu kito Seimo, kur būtų sudaryta tiek komisijų kiekvienu klausimu. Mes turime didelę pareigą priimti Lietuvos žmonėms ir valstybei reikalingus įstatymus, o ne tik komisijų formatu aiškintis? Ar mes tikrai negalime tų atsakymų sulaukti per kitas institucijas? Mes kreipėmės į valstybės banką, į kitus ir kai kuriuos atsakymus gavome. Tam nereikia papildomų komisijų, aš tikrai noriu paklausti, kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juozai, aš įžanginėje kalboje atsakiau į šį klausimą sakydamas, kad mes kreipėmės į institucijas. Tiesą sakant, institucijų atsakymai ir paskatino eiti komisijos kūrimo keliu. Mus labai sudomino, kodėl B. Markauskas, atsakydamas į opozicinės frakcijos pateiktus klausimus, pasirinko pasakyti, kad jis negali pateikti informacijos. Tuo tarpu kalbėdamas televizijos laidoje pasisakė, kad jis yra už komisiją. Tai vertinti galima keliais būdais. Vienas iš jų yra tai, kad gerbiamasis Bronius iš tikrųjų būdamas ministro kailyje bijo atsakyti, nes jis žino, kad informacija bus tiesiogiai jo atsakomybė. Tačiau jau paklaustas komisijos, jis nebeturės galimybės išvengti to atsakymo. Būtent todėl jis renkasi šį kelią.
Jūs esate teisus, kad išvados gali būti palankios valstiečiams, kurie turės didesnę daugumą balsų, ir turbūt to, na, niekaip… demokratija suponuoja tokias taisykles. Tačiau informacijos paviešinimas jau bus svarbus žingsnis. Visuomenė, žiniasklaida, mes opozicijoje padarysime didelę darbo dalį, kad ta informacija taptų vieša. Ją būtų galima analizuoti, ją būtų galima svarstyti, o jau išvadas valstiečiai pasirašys, be abejonės, jau čia mes mažai ką padarysime. Bet sukurti visuomenėje bangą, kuri būti už skaidrumą, kuri būtų už atsakymus, nesvarbu, kur tu esi, valdančiojoje daugumoje, opozicijoje ar nacionaliniame transliuotojuje, bet kur kitur, bet klausimai, kurie kyla visuomenei, turi būti atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų gana keista padėtis, nes pati komisija yra ne tik tai padėčiai tirti, bet ir pasiūlyti sprendimus, kurie iki šiol Lietuvoje nebuvo pasiūlyti. Mes čia galime vieni kitus badyti pirštais, kodėl nebuvo vienas ar kitas dalykas padarytas, kodėl nėra sprendžiama, ką daryti su žeme, kurios įsigyta gerokai daugiau, bet matyti, kad asmeniškai R. Karbauskis bijo šitos komisijos. Ir aš nesuprantu kodėl? Galbūt iš tikrųjų kai kurie klausimai suponuoja ponui R. Karbauskiui mintį, pavyzdžiui, trąšų įvežimo tyrimas ar kombainų pardavimas, kad gali būti paliesti kokie nors santykiai su Kremliumi. Kaip parodė rytinis posėdis, šitie klausimai Seime šiandien negali būti svarstomi. Gal mes dabar galime iš jūsų išgirsti įsipareigojimą, kad klausimų, kuriuose galėtų kilti kokių nors nuogąstavimų, kad išaiškės Kremliaus įtakos per trąšų įvežimą ar kombainus, mes kategoriškai atsisakysime svarstyti šitame Seime, nes yra kitų problemų, kurias reikia spręsti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Andriau, puikus klausimas. Aš siūlau netgi iš karto įregistravus komisiją, komisijai pradėjus darbą arba prieš pradedant, per svarstymo stadiją papildyti komisijos pavadinimą, kad ši komisija yra skirta tirti tik žemės ūkio arba su žemės ūkiu siejamoms problemoms, tikrai ne su Kremliumi. Manau, kad tai turėtų atšildyti netgi šalčiausias širdis ir įtikinti netgi griežčiausius oponentus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs per skirtą laiką atsakėte į visus klausimus. (Balsai salėje) Gerbiamasis Jaroslavai, atsiprašau, bet laikas baigėsi, jau net viršijome. Labai atsiprašau. Toks griežtas Statutas, kurį mes patys patvirtinome.
Už norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vėl eilinis išbandymas šiandieną, vieno išbandymo neatlaikėme. Galime tik prognozuoti, ar ne todėl buvo paimta pertrauka prieš svarstant klausimą, susijusį su šia komisija, vien todėl, kad išgirstume rezultatus, kaip buvo nubalsuota už M. Basčio apkaltą. Manau, balsavimas pasmerktas, tačiau nedarykime klaidos – darome komisiją. Nes vėlgi pagrindiniai klausimai bus nagrinėjami, kaip sutvarkyti žemės ūkio įstatyminę bazę, kad iš tikrųjų tokių nukrypimų, kaip dabar yra, kurie susiję su žemės įsigijimu, kurie susiję su tam tikru žemės ūkio sektoriaus užvaldymu per paskolų dalinimą, ką turėtų bankai daryti… Tai yra didžiulė mūsų problema, su kuria mes susidursime nepriklausomai nuo to, ar ten R. Karbauskis veiks, ar „Agrovila“, ar kitos kompanijos. Manyčiau, turėtume pritarti, sėsti prie darbo ir kurti įstatymus, susijusius su didžiausia Lietuvos problema, tai yra žemės ūkio užvaldymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Palionis. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma pranešėjui noriu pasakyti, kad nors ir esu vyresnis už jį, bet nomenklatūros privilegijomis nesu naudojęsis, ko negalėčiau pasakyti apie jį. O dabar kyla klausimas, argumentai, kad turime sudaryti komisiją, kad nustatytume mastą šitos problemos, – ar komisija nustatinės? Komisija kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, į kitas institucijas. Kas trukdo dabar Seimo nariams kreiptis į tas institucijas ir nustatyti mastą? Ar tam reikia komisijos?
Kitas svarbus aspektas yra, mes visi puikiai žinome, kad jeigu yra pažeidimai ir prokuratūroje vykstantis tyrimas nustatys, ar buvo pažeistas įstatymas įsigyjant žemę, ar nebuvo, tada reikia galvoti, ką mes Seime turėsime daryti: ar kurti komisiją, ar keisti įstatymus. Manau, tą darbą, kurį mes pasiryžę atlikti Seime, padarys tam skirtos institucijos. O aš, mieli Seimo nariai, siūlyčiau mums susikoncentruoti į mūsų tiesioginį darbą, o ne komisijų kūrimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties buvo paminėta pavardė ne tik mano, ir kitų Seimo narių, kalbant jaunajam konservatorių lyderiui. Man nesuprantamas dalykas, kai žmogus per pusantrų metų, vos Seime apšilęs kojas, staiga pradeda egzaminuoti. Štai pirmas egzaminas, štai antras egzaminas, jūs neišlaikėte, jūs išlaikėte. Gerbiamasis Landsbergi, norėčiau, kad jūs šiandieną, siūlydamas šią komisiją, tiesiog susimąstytumėte, nuo kada nepriklausomoje Lietuvoje prasidėjo žemės problemos? Nuo tada, kai vienas politikas užsinorėjo savo tvartelį perkelti ir nekilnojami daiktai tapo kilnojami.
Antras dalykas, problema – ne žemės ūkio paskirties žemė, o miestų žemė, kurios laukia Vilniuje 6 tūkst. negaunančiųjų atsiimti jos natūra. O, pasirodo, ponas G. Landsbergis nori savo šeimos verslą Gervėčių g. 4 vystyti ir ten susiplanavęs didžiulį kompleksą. Tai gal mes imkime ir iki galo ištirkime, kas šiandien naudojasi didžiulėmis lengvatomis, gauna pusvelčiui „Lietuvos energijos“ turtą ir dar investavęs į „Lietuvos energijos“ turbūt 600 tūkst., į tą jo projektą.
O dėl kagėbistų aš norėčiau paklausti: gal jūs galėtumėte, pone Landsbergi, paklausti, pavyzdžiui, pono A. Anušausko ar kito žinovo, kieno gi slapyvardis buvo Dėdulė?
PIRMININKAS. Kolegos, aš nutraukiu šitas diskusijas. Mes turime balsuoti. (Balsai salėje) Trumpą repliką. Prašom. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Artūrai, kai aš pasakiau, kad turbūt buvo atidarytas šampanas, aš, matyt, nesupratau, kad iš tikrųjų pataikiau. Gerbiamas Artūrai, man atrodo, kad jūs paprasčiausiai esate girtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo… Po balsavimo, gerai, Petrai? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projekto Nr. XIIIP-1727 po pateikimo. Palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Po pateikimo balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 111 Seimo narių: už – 63, prieš – 25, susilaikė 23. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų reikia? (Balsas salėje: „Reikia! Kaimo reikalų!“) Kaimo reikalų. Gerai. Galime pritarti Kaimo reikalų komitetui? Galime.
Siūloma svarstyti kovo 20 dieną. Gal per šoninį mikrofoną pasakykite, ką norite pasakyti. A. Palionis. Petrai, aš matau. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš siūlyčiau palikti tik Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame, ar reikia Kaimo reikalų komiteto dar kaip papildomo, nes yra vieni už, kiti… Balsuojame alternatyviai. Kas mano, kad reikia Kaimo reikalų komiteto kaip papildomo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Susilaikiusieji neskaičiuojami.
Gerbiamieji kolegos, už – 67, prieš – 37. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti kovo 20 dieną.
Dėl replikos po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, dažnai konservatoriai kalba apie kerštą. Tai aš šiandien noriu parodyti, kad jų yra viena iš galimybių atkeršyti, nes Seimas sudarė komisiją dėl LRT, t. y. konservatorių ruporo, kaip jie švaisto pinigus, išsiaiškinti ir pateikti visuomenei. Jie gina kiek galėdami, kad būtų pakavotos visos šios vagystės.
Noriu paklausti, kas sudarė galimybę įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės? Valstiečiai? Konservatoriai. Jūs tik dabar pamatėte problemą – po 27 metų! Kodėl jūs nepritarėte įstatymo pataisai, kai aš ne kartą siūliau, kad tie, kurie turi daugiau kaip 300 hektarų žemės, negautų lėšų iš Europos Sąjungos ir iš biudžeto? Kodėl jūs nepritarėte įstatymo pataisai, visiškai neseniai teiktai, nes visiškai neribojamas miškų įsigijimas? Šiandien vienas, net ir Rusijos agentas, per konservatorių rankas gali supirkti visus Lietuvos miškus. Ir jūs tos spragos nematote!? O jeigu kiek nors miškų žemės įsigytų valstiečiai, jūs sudarytumėte komisija! Kodėl jūs nematote tų problemų!?
PIRMININKAS. Trumpiau, kolega!
P. GRAŽULIS (TTF). Jūs patys sukūrėte šitas problemas ir kuriate toliau. Teikite įstatymo pataisas, lopykime tas spragas ir pritarkite mano įstatymo…
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). …pataisoms, kurias esu aš pateikęs. Ponai konservatoriai, mažiau veidmainystės! (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aišku, tokios ir kitų komisijų sudarymas – tai politinis procesas, ir turbūt visi mes čia suprantame, norime tai žaisti vietoj kokių nors konkretesnių darbų. Ką gi, žaiskime, bet žaiskime sąžiningai. Gerbiamas Gabrieliau, aš tikiuosi, kad jūs turėsite progą išlaikyti šitą egzaminą, nes į komisiją įtrauksite įvertinimo klausimą, tai, kas buvo kalbėta – žemės iš nekilnojamojo į kilnojamąjį turtą padarymą ir kaip atsitiko, kad Lietuvos viduryje atsirado laisvų, ne nuosavybės žemių, tuo tarpu Vilniaus krašte buvo labai daug tų žemių perkeliama. Matyt, įvertinsite, kokias pasekmes tai turėjo teisingumui ir žemės ūkio vystymuisi. Taigi, gerbiamas Gabrieliau, dabar taip, o toliau žiūrėsime, kaip jūs tą egzaminą laikysite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš kviečiu sakant replikas minėti mažiau pavardžių, nes mes nebaigsime. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi buvo užduotas man klausimas, tai aš atsakysiu. Aš visada kalbu tik apie tai, ką išmanau ir žinau, be jokių užsakymų. Bet aš tikrai žinau iš mūsų tyrimo ir Antikorupcijos komisijos veiklos, kas yra „Gazpromo“ banko rezidentas.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nuoširdumu politikoje tikėti yra be galo sunku. Bet įsiklausyti į tuos argumentus, kad už susidariusią situaciją žemės ūkyje, kai dabar kelia tuos klausimus, vis dėlto turi prisiimti visų pirma tie, kurie inicijavo tuos klausimus. Be abejo, čia egzaminas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kiek ji pajėgs vis dėlto pademonstruoti, kiek politiniame gyvenime ji taiko vienodus standartus sau ir kitiems. Aš tikiuosi, kad frakcija svarstymo metu vienaip ar kitaip įrodys, kad ji yra ta kita politinė jėga ir neprisiims atsakomybės už ankstesnių politinių jėgų padarytas klaidas.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Povilai, už tikrai įkvepiančius žodžius. Tai tik tiek. Aš norėjau atsiprašyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kolegų neteisingai priskyręs jiems būsimą balsavimą, tikrai padariau klaidą ir dėkoju, džiaugiuosi, kad buvau neteisus.
O dėl klausimų apie kokį nors konservatorių dalyvavimą, tai mes turime frakcijoje pasiūlymą tiesiog steigti nuolatinę konservatorių klausimų komisiją, kuri nuolat tirtų tuos pačius klausimus, jų spektras yra ganėtinai ribotas, kokie trys, keturi, penki klausimai, man atrodo, nuolat kartojasi. Tai tikrai nematome problemos, jeigu tik yra poreikis, traukiam, tiriam ir mes tikrai esame pasiruošę atsakinėti ir jums asmeniškai, ir bet kuriam kitam kolegai, tik ranka mostelsiu, kuriems na, nuolat viena tema galvoje sukasi.
15.33 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 291, 30 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1597, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1599, Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601, Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602, Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604, Statistikos įstatymo Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1605, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607, Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kitas 2-1a darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596. Kviečiu į tribūną ministrą E. Misiūną. Pateikimas. Ministre, gal iš karto pateiksite ir lydimuosius? Kartu lydimuosius pateiksite?
E. MISIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Visus lydimuosius, tai yra 2-1a, ar atskirai norite pateikti?
E. MISIŪNAS. Tai jų 28 yra.
PIRMININKAS. Taip. Visus? Ir lydimuosius. Tai čia iki… Jūs galite viską kartu iki… Prašom, ministre. Jūs pristatote visus iki 2-2a, gerai? Ten toliau Statutas kaip tik ir eina. Prašom, ministre. Atsiprašau, dabar, Kęstuti, nori iš karto? Bet tikrai dėl vedimo tvarkos? Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl vedimo. Gerbiamas pirmininke, jeigu mes visą tą paketą čia svarstysime, kas, manau, prasminga, tai gal tada nereikėtų dėl kiekvieno įstatymo už, prieš, o kokius keturis, penkis… daugiau leisti, ar dėl kiekvieno mes?
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tikrai pas jus šiandien labai karštos diskusijos vyksta. Malonu klausyti, bet norėčiau, kad dabar susikauptumėte ir sutelktumėte dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymą, į viešąjį administravimą, į svarbias pertvarkas, kurias reikėtų padaryti. Šių pertvarkų priežastis yra kaip tik teikiamas Valstybės tarnybos įstatymas, lydimieji teisės aktai. Pristatymą demonstruoju skaidrėmis. Aš nežinau, ar gerai matyti.
Šios pertvarkos esminis siekis. Siekiame efektyvesnio, kokybiškesnio viešųjų paslaugų teikimo gyventojams ir taip pat siekiame, kad Valstybės tarnybos įstatymas būtų kaip teisinis pagrindas sudaryti prielaidas turėti modernią valstybės tarnybą, patrauklią valstybės tarnybą naujiems valstybės tarnautojams, naujiems žmonėms, nes, kaip žinome, turime gana daug problemų valstybės tarnyboje.
Štai keletą skaidrių norėčiau pademonstruoti, kokių bėdų yra valstybės tarnyboje. Matome, kad vien nuo 2014 metų ir 2016 metais vos ne du kartus yra mažiau norinčių būti valstybės tarnautojais. Taip pat puiki skaidrė, kuri iliustruoja mažą motyvaciją būti valstybės tarnautojais, yra valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pateikimas. Mus lenkia ir Latvija, ir Estija, jau nekalbant apie kitas šalis.
Štai ką mes turime ydingo valstybės tarnyboje ir ką mes norėtume iš esmės keisti.
Aišku, galima daug kalbėti apie ydingą praktiką, apie ydingas nuostatas. Aš išskyriau tiktai keletą pagrindinių. Valstybės tarnautojų rezervas užkerta kelią rotacijai ir jauniems, gabiems specialistams pritraukti. Kritikuojamas valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės reglamentavimas, nes šiuo metu yra nustatyta, kad atsako tik vidaus administravimą vykdantys valstybės tarnautojai.
Taip pat turime tipinę situaciją, kad valstybės tarnyba yra orientuota į procesą, o ne į rezultatą, nes iš esmės Valstybės tarnybos įstatyme nėra galimybės įvertinti valstybės tarnautoją už pasiektą gerą rezultatą. Mes turime metinius vertinimus. Apie metinius vertinimus vėlgi yra įvairių nuomonių: apie jų objektyvumą, jų naudingumą. Labai gerų apčiuopiamų priemonių vertinti valstybės tarnautoją šiuo metu mes stokojame.
Kalbame apie motyvacinę sistemą. Dabar teikiamame įstatymo projekte sudaromos prielaidos augti darbo užmokesčiui, darbo užmokesčio sistema orientuota į veiklos rezultatus. Štai įstatymo projekte yra nemažai straipsnių, kuriuose yra numatyta galimybė skatinti valstybės tarnautoją už pasiektus rezultatus. Taip, šis įstatymas numato trumpesnes valstybės tarnautojo atostogas – tokias pačias, kaip ir Darbo kodekse įtvirtintos, bet mes turime skatinimo priemonę: du kartus per metus galime suteikti valstybės tarnautojui penkias darbo dienas atostogų už gerus rezultatus.
Taip pat numatome, kad aukščiausių kategorijų tarnautojams taikoma fiksuota pareiginė alga siekiant išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo. Siūlome, kad darbo užmokestis būtų formuojamas iš pareiginės algos, atsisakoma priedų ir priemokų.
Kuo egzistuojanti sistema yra ydinga dėl darbo užmokesčio?
Jūs puikiai žinote, daug esate skaitę straipsnių ir patys tikriausiai turite patirties, kad ateina valstybės tarnautojas dirbti į tarnybą ir iš karto jam skiriami iš esmės maksimalūs priedai, norint jį pritraukti į tas pareigas. Turime daug pavyzdžių. Dar neįžengė koja į darbą, o jis jau gauna 50 % darbo užmokesčio priedą.
Ką tai rodo? Tai rodo stoką motyvacijos. Vadinasi, dabartinis plikas darbo užmokestis nemotyvuoja valstybės tarnautojų dirbti valstybės tarnyboje, todėl šita situacija iš esmės keistina ir mes naujajame Valstybės tarnybos įstatyme sakome, kad vis dėlto iš esmės turi būti… valstybės tarnautojas gauti tinkamą darbo užmokestį, o priedai, kurie dabar yra numatyti įstatyme, priedas už pavadavimą – ne ilgiau kaip šeši mėnesiai, ir už stažą, kitokių priedų nėra, tai yra motyvavimo sistema, darbo užmokesčio pagrindinė sistema. Tai yra normalus darbo užmokestis, be jokių priedų, be jokių papildomų išmokų, be jokių dar kokių nors… neaišku, šiandien gal kartais nevisiškai ir skaidrių priemokų.
Taip pat siekiame valstybės tarnybą padaryti lankstesnę, siūlome nuotolinio darbo galimybes. Šiandien tai yra labai svarbu. Ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat turime pasitvirtinę tvarką, bandome įgyvendinti nuotolinio darbo galimybes. Na, jeigu būtų tokia įstatymo nuostata, tai palengvintų šią nuostatą įgyvendinti.
Atrankos ir vertinimo sistema. Taip, tai visiškai naujas pobūdis, naujas požiūris į valstybės tarnautojų atranką. Žinome, kad šiuo metu mes turime tokias atrankas, kokias turime. Organizuoja kiekviena įstaiga. Vakar Prezidentė pasakė, kad savivaldybėse dirba apie 20 % giminaičių ir t. t. Ką mes siūlome? Mes siūlome centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, kuri bus vykdoma naudojant moderniausius metodus. Taip pat siūlome keisti veiklos vertinimo tvarką. Ką mes šiandien turime? Turime tiesioginio vadovo vertinimą, turime komisiją – klausimas, kiek jinai objektyviai vertina? – ir turime jau darbdavio galutinį vertinimą. Tai mes atsisakėme vienos tarpinės grandies, kad nebūtų komisijos, tačiau, įvertinę kai kurias pastabas, numatėme įstatyme galimybę, kad jeigu valstybės tarnautojas norėtų arba įstaigos vadovas norėtų, kad būtų sudaryta komisija pervertinti valstybės tarnautoją, tokia galimybė būtų sudaryta. Bet šiaip aš tikiuosi, kad 90 % atvejų tokios komisijos nereikės ir vertinimai bus tinkami, objektyvūs ir sąžiningi.
Atsisakome valstybės tarnautojo privalomo mokymo. Žinote, tokia nuostata Valstybės tarnybos įstatyme yra, kad yra privalomas valstybės tarnautojų mokymas. Tikrai turime šiandien tokią patirtį, tikriausiai esate dalyvavę jūs ne vienas, aš irgi esu dalyvavęs kaip tarnautojas, esu dalyvavęs ir kaip dėstytojas, ir tikrai turiu patirtį apie tų mokymų efektyvumą ir naudingumą. Štai dabar turėsime šio įstatymo straipsnio redakciją, kad mokymai valstybės tarnautojams bus, tačiau turi būti išreikštas aiškus poreikis paties valstybės tarnautojo ir jo interesas, t. y. privalomai išsiųsti valstybės tarnautojus mokytis tikrai nebus jokio pagrindo.
Aukščiausių vadovų kadencija. Jau nėra vadovų, kurie neturėtų nustatytų kadencijų. Valstybės tarnybos įstatyme taip pat nustatome vadovams kadencijas – ketveri metai ir dvi kadencijos. Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, įstaigos vadovais, įstaigų vadovams įvedamos kadencijos, kaip ir minėjau, dvi kadencijos po ketverius metus. Kadencijos įvedamos ir ministerijų kancleriams, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris būtų politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, reikia suvienodinti jo teisinę padėtį su Vyriausybės kanclerio.
Štai daugiausia galbūt klausimų ar įdomumo sukėlusi tiek skaidrė, tiek informacija. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbo užmokesčio sistemą. Štai yra pirmos lentelės dalys pagal dabar galiojantį valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydį tiek specialistui, tiek patarėjui, tiek, pavyzdžiui, departamento direktoriui ir štai yra pagal Valstybės tarnybos įstatymo projektą numatytas darbo užmokestis. Ką mes matome? (Skambinama varpeliu) Matome tai, kad specialisto, t. y. žemiausios grandies, darbo užmokestis didėja iš esmės, yra galimybė padidinti iš esmės jam darbo užmokestį. Mes šiandien turime pliką darbo užmokestį nuo 583 eurų iki 636 eurų su priedais, štai iki 800–900 eurų, o mes pagal naująjį įstatymo projektą ir darbo užmokesčio sistemą turėtume galimybę žirklutes didinti faktiškai iki 1 tūkst. 400 eurų. Tai vėlgi iš esmės galime sakyti, kad atsiranda gera motyvacija pritraukti žmones dirbti į valstybės tarnybą ir siekti, kad darbas valstybės tarnyboje būtų prestižinis ir gerbiamas. Šiandien turime…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš atsiprašau, aš jus pertraukiu, nors neturėčiau taip daryti. Kolegos nori dėl vedimo tvarkos, gal nesimato lentelių ar kas yra. Prašom, I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai nuostabu, kai svarstome tokį svarbų klausimą ir niekam Seime nekelia jokios frustracijos, kad prezentacijos ekranuose nėra, o per televizorių, atsiprašau, žydrą lauką mes dar matome, bet jau skaičių, kurie ten nupiešti, tai tikrai nematome. Arba kažkaip technines priemones Seimo nariams parūpiname, kad jie galėtų sekti, ką ministras kalba, arba nežinau, kaip mums dabar tą klausimą išklausyti.
PIRMININKAS. Pastaba teisinga, būtų gerai, kad iš tikrųjų būtų mūsų ekranuose. Prašom, ministre, tęsti, pabandysime ištaisyti tą padėtį.
E. MISIŪNAS. Čia tik ta viena skaidrė, kurios aš suprantu, kad nesimatė, dėl darbo užmokesčio. Bet šiaip tekstas matėsi? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pamėginsime perkelti į mūsų ekranus.
E. MISIŪNAS. Ta skaidrė iš principo… (Balsai salėje) Aš galėsiu atsakyti į klausimus, galiu visus skaičius pasakyti. (Triukšmas, balsai salėje) Gerai, jeigu leistumėte…
PIRMININKAS. Galime atsidaryti savo ekranuose, pabandykite. Atsidaro, mes pabandėme, jau dabar gal atsidarys. Ingrida, pabandykite. Dabar turi atsidaryti. Prašom, ministre, tęsti.
E. MISIŪNAS. Man nesudėtinga, man jūsų laiko gaila.
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
E. MISIŪNAS. Mes buvome prie šitos skaidrės, galbūt daugiausia kilo… Tikrai fonas netinkamas, pataisysiu, kitą kartą tokių klaidų daugiau nedarysime. Bet dėl darbo užmokesčio štai ką matome. (Dabar matosi, turite, gerbiamieji Seimo nariai? Tai labai gerai.)
Štai pirmas stulpelis yra pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą specialistas, patarėjas, departamento direktorius su visais numatytais galimasi priedais ir priemokomis, ir trečias stulpelis yra numatytas pagal Valstybės tarnybos įstatymo projektą, koks gali būti darbo užmokestis, t. y. šakutės nuo–iki. (Balsai salėje)
Jeigu leisite toliau, aš vėliau, klausimų, manau, tikrai bus, turiu paruošęs atsakymus.
Dar viena skaidrė. Štai gavome 107 pastabas. (Balsai salėje) Taip, sutikčiau su ta nuomone. Štai kokios pastabos. Pažiūrėkite, 50 % yra tokių pastabų. Cituoju: 74 pastaba. „Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje 3 punkte vietoj skaičiaus „1–2“ įrašyti skaičius ir žodžius „1 arba 2“. Labai esminė pastaba. 93 punktas. „Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje vietoj santrumpos „MMA“ įrašyti „minimalių mėnesinių algų“. Labai esminė pastaba.
Štai grįžkime prie tos skaidrės, tokių pastabų yra 44 %. Čia akivaizdžiai rodoma, kad norima parodyti, kad šitas įstatymas yra nekokybiškas, o taip nėra. Štai pažiūrėkite, mes turime, atsižvelgiama į 36 % pastabų, mes jau išanalizavome, turiu visas išrašytas pastabas, į kurias atsižvelgėme, ir ką galima toliau diskutuoti. Turime tik 4 % pastabų. Politinis apsisprendimas, dėl ko iš principo tikrai galime kalbėti, diskutuoti ir apsispręsti Seime. 44 % – tai būtent tokios pastabos, kurias aš jums rodžiau. Ar čia yra pastabos? (Balsai salėje) Taip, faktas, tai yra pastabos, bet tokios pastabos ir rodo nenorą priimti arba netgi sužlugdyti įstatymo pateikimą Seime. Čia yra ne pastabos. Galbūt pasakykime, kad yra linksnis blogas, ir įrašykime „1001 pastaba“, nes čia yra milijonas raidžių.
PIRMININKAS. Ministre, ar jau galėtume pereiti prie klausimų?
E. MISIŪNAS. Taip, galime pereiti prie klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Pasiginčysime dėl pastabų. Dar komitetai svarstys. Jūs dėl vedimo tvarkos ar vėl apie praeitį kalbėsite? Ne. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jūs neginate Seimo svarbios institucijos – Teisės departamento, kuris yra pareiškęs dėl įstatymo pastabų, o ministras sako, kad tokiu būdu yra bandoma sužlugdyti ministro darbą. Aš tai vertinu kaip nepagarbą labai svarbiai Seimo institucijai.
PIRMININKAS. Visko pasitaiko, bus čia visokio pasipriešinimo. Įstatymas labai svarbus, liečia daug žmonių, galime visi įvairiai vertinti. Pastabos yra pastabos, net ir redakcinės. Vis tiek reikės į jas atsižvelgti, kolegos. Bet dabar aš pereinu prie klausimų.
Pirmoji klausia M. Navickienė.
O toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausimams skiriame pusvalandį. Pirmoji klausia Monika.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų iš jūsų pristatymo aš taip ir nesupratau, kur yra jūsų siūlomo projekto ir reformos tikslas. Manau, kad visi sutinkame, kad valstybės tarnybos reforma yra būtina, reikalinga reforma. Mes matome statistiką, mes matome demotyvuotus žmones, atlyginimus, klestinčią korupciją ir visus kitus dalykus. Tikrai sutinkame, kad reformos reikia. Bet tai, ką jūs kalbate šiandien, kaip jūs pristatote savo projektą, tai yra atrankos, atostogos, priedai, priedeliai, departamento funkcijų perskirstymas, labai panašu į blogos sistemos nosies pudravimą.
Kas yra viešasis sektorius apskritai? Jūs nieko nekalbėjote apie viešąją vadybą, jūs nieko nekalbėjote apie paslaugas, kurias viešasis sektorius suteikia Lietuvos žmonėms, kokios tos paslaugos turi būti, kokios kokybės paslaugos, kaip dirbantys žmonės tas kokybiškas paslaugas galėtų suteikti. Tada jau kalbėti apie tai, koks galėtų būti jų atlyginimas, kokie vertinimo kriterijai. O dabar panašu, kad siekis yra įgalinti labiau departamentų vadovus daryti įtaką savo pavaldiniams.
PIRMININKAS. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai turėdamas mandatą ir dar trejus metus darbo priešakyje galėtumėte suformuoti ryškesnę reformos viziją.
E. MISIŪNAS. Ačiū už labai gerą klausimą, turiu puikų atsakymą. Tikriausiai nestebite, ką mes Vyriausybėje veikiame. Štai Vyriausybėje yra patvirtinta, jau ir vykdome viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimą. Tai yra visoms įstaigoms įpareigojimas iki liepos peržiūrėti administracines ir viešąsias paslaugas, kaip tik, ką jūs ir sakėte. Vidaus reikalų ministerija pati pirmoji tai padarė, pasižiūrėjo, kiek turime iš viso paslaugų. Nustatėme, kad turime 188 viešąsias paslaugas, teikiame apie 70 pasiūlymų, kaip savo paslaugas modernizuoti, kaip patobulinti, kaip pagerinti priėmimus.
Visa tai yra pateikta Vyriausybei, Vyriausybė protokoliniu nutarimu pavedė ministerijoms ir įstaigoms tą patį padaryti. Viešųjų paslaugų reforma vyksta ir iki įstatymo. Jeigu būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, įsigaliotų sausio 1 dieną, ta reforma jau viešajame sektoriuje turėtų būti padaryta dėl viešųjų paslaugų ir administracinių paslaugų.
Taip pat išsiųsta derinti visoms įstaigoms ir jau yra faktiškai suderinta, tuoj bus ir Vyriausybės posėdyje Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcija. Kaip žinote, Valstybės tarnybos įstatymas tiesiogiai tokių dalykų nereglamentuoja, dėl to aš ir nepasakiau. Bet vėlgi Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijoje, kuri yra parengta, mes kalbame apie biudžetines įstaigas, apie viešąsias įstaigas, kokios jos turėtų būti, kiek jų turėtų būti, kaip turėtų atrodyti valdymas, kiek turėtų būti darbuotojų, kokios turėtų būti Front Office, Back Office funkcijos. Šitas dokumentas taip pat yra parengtas, ir įstaigos turės pasidaryti tokius namų darbus iki dar Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Dėl to sakyti, kad Valstybės tarnybos įstatymas nesudaro prielaidų apskritai viešajam sektoriui kaip nors daryti pakeitimus, nėra pagrindo.
Taip, aš, pristatydamas Valstybės tarnybos įstatymą labai… galbūt tiksliai kalbėjau tik apie Valstybės tarnybos įstatymą, nekalbėjau apie visą viešąjį sektorių, bet dabar, atsakydamas į klausimus, sakau, kad viešajame sektoriuje vykdome permainas, atliekame viešųjų paslaugų ir administracinių paslaugų tobulinimą, darome viską, kad kuo daugiau būtų geresnių viešųjų paslaugų, kad kuo daugiau būtų elektroniniame erdvėje ir jos būtų kokybiškesnės.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, aš norėčiau tik priminti, kad jūs turite atsakymui tik tris minutes. Aš suprantu, kad jūs norite viską išsamiai pasakyti, bet laikas ribotas.
E. MISIŪNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Kitas klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau užduoti vieną esminį klausimą dėl centralizuotos asmenų atrankos. Kadangi jūs iš esmės norite panaikinti dabar veikiantį Valstybės tarnybos departamentą – vieną iš pagrindinių institucijų, dabar atliekančių vieną iš bendrųjų gebėjimų atranką… Dabar aš matau, kad jūs įstatyme įrašote, kad Vyriausybės nustatyta tvarka. Gal jūs turite kokių nors gerųjų pavyzdžių Europos Sąjungos, kur tokia sistema veikia?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai nenorime panaikinti Valstybės tarnybos departamento. Jeigu to pavadinimo nelieka teisės aktuose, tai nereiškia, kad mes jį panaikiname. Tai yra bendra nuostata, kur yra nustatyta… vėlgi teisės aktuose neįrašyti įstaigų pavadinimų. Mes laikomės tokios bendrinės nuostatos ir šiuo atveju tokio departamento pavadinimo neįrašome. Bet vizija numatyta, kad Valstybės tarnybos departamentas bus prie Vidaus reikalų ministerijos ir atliks būtent centralizuotas atrankas. Kaip jūs sakėte, kokiose valstybėse taip yra? Aš turiu padaręs tokią trumpą apžvalgą: Airijoje, Belgijoje, Kipre, Graikijoje yra centralizuotos atrankos, kitose valstybėse yra mišrios atrankos, nuo tam tikro lygio yra centralizuojama atranka į valstybės tarnybą. Taigi čia nieko naujo ir nėra, o patirtis Europos Sąjungos valstybėse tokia yra.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Sveikintinas, ko gero, jūsų noras, kad būtų kuo platesnės šakutės, kad vadovai galėtų skirti didesnį atlyginimą tiems darbuotojams, kurie geriau dirba. Bet ar žinant Lietuvoje susiklosčiusią situaciją, kaip dabar naujausi duomenys yra, kad savivaldybių administracijose per 18 % yra giminių, dar panašus skaičius yra susijusių partiniais ryšiais. Tai ar nebijote, kad suteikimas galių tiesioginiam vadovui sudarys sąlygas, kad tam tikri lojalūs asmenys ar giminystės ryšiais susiję asmenys gaus geresnį atlyginimą ne todėl, kad jie geriau dirba, o tiesiog bus lengviau paskirti geresnius atlyginimus lojaliems asmenims?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Matote, vis dėlto mes norime judėti į priekį ar norime stovėti vietoje ir gal net grįžti atgal? Jeigu mes preziumuosime visada ir sakysime, kad visi vadovai yra nesąžiningi, sakykime… Yra daug visokių pavyzdžių. Taip, galbūt reikėtų tada pasakyti, kad turi būti taip ir ne kitaip. Mes rengdami įstatymo projektą susitikome su privataus verslo atstovais, kalbėjome, kaip jie sugeba motyvuoti darbuotojus. Viena iš motyvacinių priemonių ir buvo vadovo diskrecija. Vadovas priimdamas į pareigas turi turėti teisę nustatyti vienokį ar kitokį darbo užmokestį. Jeigu jam reikia IT specialisto, kuris baigė universitetą, ir jis žino, kad jis puikus ir jam išspręs daug problemų, ir pagal dabartinį įstatymą mes galime jį priimti į 12 arba 14 kategoriją, vadinasi, atlyginimas bus be priedų 600 eurų. Niekas neateina dirbti. Dabar vadovas sakys: taip, man jo reikia. Aš geriau aukosiu teisininką, kurių yra du, bet turėsiu gerą aitišniką ir jam mokėsiu pagal aukščiausią šakutės galimybę atlyginimą, ir jis man daug darbų padarys. Vadovas yra atsakingas. Mes pagalvokime ir apie tai. Pakelkime atsakomybę, reikalaukime iš vadovo atsakomybės. Jeigu vadovas prisiima giminaičius ir jis neįgyvendina įstaigos tikslų, atleiskime tokį vadovą su visais jo giminaičiais. Aš tikrai nematau problemos dėl diskrecijos. Yra mechanizmų, kaip stebėti. Mes turime įstatyme numatytų mechanizmų, kaip tai kontroliuoti, kad nebūtų giminaičiai. Yra centralizuota atranka. Bet mes turime suteikti vadovams diskreciją nuspręsti, kaip jis galėtų tą naują darbuotoją motyvuoti. Mano giliu įsitikinimu, tai yra puiki priemonė vadovui pasirinkti darbuotoją, bet ir pareikalauti iš jo atsakomybės.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, visa, ką jūs šiandien sakėte, yra visiškai priešingai, negu yra jūsų parašyta. Jūs kalbėjote apie kažkokius žingsnius į priekį, tai tokį įstatymą, tokią tvarką mes jau turėjome praėjusiame tūkstantmetyje, kai (…) reorganizuojant patarėjai vadovavo departamentams, kai vadovas galėjo skirstyti kokius nori priedus, kurie buvo 3–4 kartus didesni negu atlyginimai, kai nebuvo perkvalifikavimo sistemos, kai nebuvo centralizuoto departamento. Tai buvo visų tarptautinių institucijų ir mūsų įvertinta kaip blogas ir korupciją skatinantis valdymo modelis, nuo kurio mes atsitraukėme. Kodėl jūs grįžtate į praeitį, kas jau seniai buvo visiems aišku, kad taip daryti negalima?
E. MISIŪNAS. Matote, jūs kalbate tikriausiai… Aš nežinau, kokia jūsų patirtis, prieš kiek čia metų? Galbūt. Galbūt prieš 20 metų buvo vieni vadovavimo metodai. Dabar gyvenimas juda kitokia linkme. Šiandien yra tokie iššūkiai, kad mes negalime tų iššūkių spręsti neturėdami vadovui suteiktos diskrecijos. Galbūt prieš 20 metų buvo daugiau statinės pozicijos gyvenime, dabar yra labai daug dinamikos. Šiandien mes turime iššūkius su IT specialistais, turime daug iššūkių su ekonomistais, turėsime daug problemų su teisininkais, o mes norime viską įdėti į lenteles ir tam tikras linijas, kad būtų specialistas ir gautų ne daugiau, ne mažiau, bet būtent tiek. Aš nežinau jūsų patirties, bet, mano giliu įsitikinimu, ta diskrecija labai naudinga vadovams. Jeigu mes reikalausime iš vadovo atsakomybės už rezultatus ir jeigu vadovas nepasieks tų rezultatų, jis praras savo darbą, jis pats bus suinteresuotas turėti pačius geriausius darbuotojus. Suteikime mes jam įrankius pasikviesti tokius darbuotojus ir motyvuoti tokius darbuotojus dirbti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų darbuotojų vertinimas – nepaprastas dalykas. Čia daugiau… Vienu žodžiu, pagal pažintis gali įvertinti – savas, nesavas, partinis, nepartinis. Iš tikrųjų turi būti tam tikros metodikos.
Bet klausimas ne apie tai. Nustatant biudžetą šiems atlyginimams, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi: ar viršutiniu, ar tuo vidutiniu, ar žemuoju, nes iš tikrųjų, jeigu norite, kad sausio mėnesį įsigaliotų įstatymas, vėlgi kieno nors sąskaita, net jeigu ir atsiras papildomų pinigų, turės būti sutaupyta? Arba jūs turėsite masiškai atleidinėti žmones, kad jau nuo sausio 1 dienos užtikrintumėte atlyginimus, kuriuos žadate pagal tas lenteles.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Labai laukiau, kad paklaustumėte tokio klausimo kas nors. Iš principo tai, ką aš sakiau, kad darome tas reformas dėl viešojo sektoriaus, viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimo, viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos, jau tos pertvarkos duoda rezultatus. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijoje mes 2017 metais turime 10 % darbuotojų mažiau nei 2017 metų pradžioje, 2018 metų pradžioje vėlgi keletas darbuotojų išėjo iš ministerijos. Šiandien aš paklausiau kanclerės, ar mes galime, pavyzdžiui, nuo balandžio 1 dienos mokėti pagal naujojo įstatymo patvirtintą darbo užmokesčio sistemą? Buvo atsakyta, kad taip, galime, nes įstaigos turi pasidaryti namų darbus. Įstatymo įsigaliojimas nėra startas namų darbams daryti. Tiek premjeras, tiek ir finansų ministras yra daug kartų pabrėžę įstaigoms: darykite reformas, darykite struktūrinius pokyčius, darykite ministerijose valdymo pertvarkas, kad nereikėtų papildomo darbo užmokesčio įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui. Visos įstaigos žino tą žinutę ir visos įstaigos vienaip ar kitaip daro. Juolab, kaip aš ir sakau, yra pavedimai dėl administracinių ir viešųjų paslaugų peržiūrėjimo, yra nustatyti pavedimai dėl viešojo sektoriaus įstaigų veiksmų tobulinimo.
Mano giliu įsitikinimu, jeigu įstatymas bus priimtas liepos 1 dieną ir įsigalios 2019 m. sausio 1 d., papildomų lėšų valstybės tarnybai nereikės. Mes namų darbus būsime pasidarę ir, manau, dabar patvirtintas įstaigų biudžetas bus pakankamas mokėti didesniam darbo užmokesčiui.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Nėra. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs jau paminėjote, kad Valstybės tarnybos departamentas kaip toks niekur nedings, bet vis tiek tam tikrą klausimą kelia. Valstybės tarnyba, pagrindinis valstybės tarnybos blokas, sakykim, yra karjeros, arba, tarptautine prasme kalbant, civilinė tarnyba. Tai yra ministerijų tarnautojai, departamentų ir tai yra ne politinio lygmens valstybės tarnautojai. Politinio asmeninio pasitikėjimo yra labai nedidelis skaičius ir yra speciali jų atrankos ir priėmimo tvarka.
Aš pažiūrėjau dabar projektą. Jame parašyta, kad už valstybės tarnybos tvarkymą atsakinga Vyriausybė ir ministras. Nuo pat 1999 metų buvo parašyta: valstybės tarnybos funkcijas vykdanti institucija. Vadinasi, ministras prisiima atsakomybę, nes Vyriausybė kas yra? Tai yra 12, 13, 14 ministrų vieną kartą per savaitę. Tai politikas. Ar iš tiesų, jūs manote, teisinga, kad būtent politikas, kuris keičiasi, na, duok Dieve, kas ketverius metus, kartais ir dažniau, vis dėlto formuoja politiką ir paskui ją įgyvendina? Nebelieka tos grandies, institucinės grandies.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Kaip jums dabar geriau pasakyti? Aš iš principo vėlgi galbūt pasikartosiu, gerbiamasis docente, kad Valstybės tarnybos departamentas nebus naikinamas. Jeigu nelieka pavadinimo Valstybės tarnybos įstatyme, tai dar nereiškia, kad jis yra naikinamas. Aš pasakiau, kad Valstybės tarnybos departamento ateitis, vizija – tai įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri vykdys centralizuotas atrankas. Ten yra tikrai sukaupta daug kompetencijos, ten yra padaryta daug gerų mokslinių tyrimų. Tokią įstaigą, nežinau, kaip jūs galvojate, uždaryti ar kaip nors ją dabar eliminuoti iš valstybės tarnybos politikos įgyvendinimo būtų tikrai neatsakinga.
O dėl ko įrašyta tiktai Vyriausybė ir ministerija? Dėl to, kad mes kalbame apie politikos formavimą. O dėl įgyvendinimo – faktas, kad įgyvendins ir Valstybės tarnybos departamentas, ir kitos įstaigos, kurios yra institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką. Aš nematau dėl to jokios problemos. Jeigu aš atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdami viešojo administravimo veiklą. Norėčiau paklausti. Siūloma, kad neteismine tvarka būtų organizuojamas tas procesas. Norėčiau paklausti, kas priimtų sprendimus ir kokia tai būtų procedūra?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 36 straipsnyje yra numatytos materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje numatytą žalą, jeigu ji buvo padaryta vykdant viešojo administravimo veiklą, bet neviršijant šešių mėnesių valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taip pat yra numatyta naujovė, kai valstybės tarnautojas savo noru gali atlyginti padarytą žalą, o kitu atveju yra numatyta galimybė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. 36 straipsnyje yra labai aiškiai numatytos visos sąlygos ir tvarkos. Esminis skirtumas yra tas, kad, jeigu prisimenate, pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą yra įtvirtinta, kad už padarytą žalą atsako vidaus administravimą vykdantys valstybės tarnautojai. O kas yra vidaus administravimas? Tai tie, kurie dažniausiai nepriima sprendimų. Čia esminis pakeitimas būtų šios žalos reglamentavimo 36 straipsnyje.
PIRMININKAS. Klausia Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Gerbiamas ministre, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, kuri leistų užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą ir nešališkumą. Jūs atsakėte, kokia konkrečiai Vyriausybės įgaliota institucija, centrinė įstaiga vykdytų atranką iš naujo. O koks konkrečios įtaigos vaidmuo ir dalyvavimas atrankoje? Iš anksto ačiū už atsakymą.
E. MISIŪNAS. Taip, mes jau turime dėl centralizuotos valstybės atrankos Vyriausybės nutarimo projektą. Iš principo, kaip ar ir minėjau, centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdytų Valstybės tarnybos departamentas. Yra numatyta, kad, pavyzdžiui, atrenkant specialistus, būtų sudaroma 5–7 asmenų komisija įstaigoms prie ministerijų, vadovams ir ministerijų kancleriams būtų 7–9 šiuo atveju komisijos atstovai. Kokie vėlgi galėtų būti sudėlioti etapai? Mes turime tokį projektinį atrankos reglamentavimą, kaip tai galėtų atrodyti. Faktas, kad yra įvairių idėjų organizuoti atranką, įvairių metodikų taikoma. Tai vėlgi, kalbant apie patį geriausią atrankos organizavimo variantą, yra toks tikslas, kad vis dėlto laimėtų atranką patys geriausi valstybės tarnautojai, kad nebūtų subjektyvumo, kad nebūtų galimybių priimti ne tuos valstybės tarnautojus, kurie yra patys geriausi, o kad vis dėlto atranką laimėtų tie, kurie yra gabiausi, nori dirbti ir gerbia valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau, kad išsklaidytumėte abejonę. Kiekviena reforma, be abejo, sukelia tam tikrų įtampų ir jūs, kalbėdamas apie struktūrinius pokyčius, lyg ir siekiate kokybės savo reforma, bet vis minite mažinimą. Tai noriu pasakyti, kad nebūtinai kokybiniai pokyčiai yra mažinimas, gali būti net labai didelis didinimas, kaip atsitiko socialinės apsaugos srityje, kai supratome, kad reikia didinti paslaugų prieinamumą gyventojams. Yra dabartinė visa armija valstybės tarnautojų, nuo pirmos iki trečios klasės, nuo 12 iki 19 kategorijos. Kas su jais bus, dabartiniais tarnautojais, kurie turi garantijas ir t. t.? Mano pirmas klausimas.
Ir antras klausimas dėl mentorystės. Jūs siūlote jau 65 metų tarnautojams apleisti tarnybą, o kaip alternatyvą siūlote etatą, aš taip supratau, mentoriaus. Tai bus naujas valstybės tarnautojas ir plius senjoras mentorius. Tai čia bus du etatai, ar taip aš supratu?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai šiandien Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja apie 50 tūkst. valstybės tarnautojų, kartu ir statutinių valstybės tarnautojų darbą. Mes norime, kad naujajame Valstybės tarnybos įstatyme neliktų statutinių. Štai po kurio laiko pristatysiu naująją Statuto redakciją, kurioje bus tik statutiniai. Tai iš principo Valstybės tarnybos įstatymas tiesiogiai palies apie 20 tūkst. valstybės tarnautojų. Taip, kaip jūs sakote, kas su jais bus. Taip, keičiasi dabar, kaip yra 20 iš principo kategorijų, tai dabar bus 10 atitinkamai pareigybių su trimis įstaigų grupėmis. Buvo penkios įstaigų grupės. Iš esmės galima būtų pasakyti, kad visos pareigybės, kurios šiandien yra galiojančiame įstatyme, visos jos yra įrašytos ir įstatymo projekte, tik mes padarėme 10 grupių ir nustatėme tam tikras, kaip aš ir minėjau, šakutes. Tai yra, jei žiūrėtumėte labai matematiškai, galėtumėte atrasti, kad štai 12 pareigybės, sakykime, teisininkas naujajame įstatyme atsirastų vėl atitinkamai, sakykime, 7 arba 8 pareigybės grupėje ir jo darbo koeficientas, šiuo atveju jo darbo užmokestis būtų toks, koks yra dabar, sakykime, ar 1, ar 2, ar 3 grupėje. Tai būtų toks pat, koks praktiškai yra. (Balsai salėje) Buhalteriai taip, jie yra valstybės tarnautojai ir pagal dabartinį įstatymo projektą jie ir lieka valstybės tarnautojais. Mes tik šiuo atveju sakome, kad ūkines ir technines funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, kurių faktiškai jau galbūt ir nėra daug, nes ministerijose, kitose įstaigose tokių faktiškai nėra, galbūt kur nors dar savivaldybėse vienas kitas yra, tai tie neturėtų būti valstybės tarnautojai. Apie ką mes kalbame? Sakykime tie, kurie galbūt registruoja dokumentus, tie, kurie galbūt spausdina ką nors, suriša. Tie, kurie galbūt sėdi kaip sargas ar asmuo, kuris kontroliuoja patekimą į įstaigą ir t. t. Tai yra technines ir ūkines funkcijas vykdantys asmenys. Tokių šiandien pagal galiojantį įstatymą yra galbūt kelios dešimtys, ne daugiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
E. MISIŪNAS. Atsakysiu apie mentorių, taip. Kodėl mes mentorių įrašome į naująjį Valstybės tarnybos įstatymą? Dabartinė, sakykime, galiojanti įstatymo redakcija numato galimybes pratęsti, vieną kartą pratęsti sulaukus pensinio amžiaus, kitą kartą pratęsti sulaukus pensinio amžiaus. Naujo įstatymo redakcija numato taip: žmogus sulaukia pensinio amžiaus, jis yra atleidžiamas iš darbo, bet yra numatoma galimybė jį priimti pagal darbo sutartį kaip mentorių. Mes tikrai turime įvertinti sukauptą patirtį, sukauptas žinias, kuriomis galima pasidalinti su jaunesniais kolegomis. Ir jeigu yra toks žmogus, norintis, galintis, turintis pakankamai energijos ir žinių, mes siūlome tokią sąvoką, kad atsirastų kaip mentorius, kurio tikslas būtų perduoti savo įgūdžius ir žinias jaunajai kartai.
PIRMININKAS. Vis dėlto, Aušrine, prašom paklausti.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties labai daug darbo įdėta į įstatymo projektą ir yra tikrai daug dalykų, kuriems aš pritariu, yra dalykų, kurie kelia klausimų. Bet šiandien noriu užduoti du. Pirmas dalykas, vis dėlto ar galėtumėte pasakyti, kaip konkrečiai šis įstatymo projektas sudarys prielaidas darbo užmokesčiui augti valstybės tarnyboje, ypač kalbant apie vidutinio lygmens valstybės tarnautojus, nes mes, na, norime, kad ta tarnyba taptų konkurencinga ir kad joje savo kelią daug profesionalų, ar ne, atrastų. Tai pirmas klausimas – atlyginimai.
Ir antras klausimas visai kitoks. Pastebėjau, kad pirmenybė bus teikiama tam pretendentui į valstybės tarnybą, kuris yra atlikęs privalomąją karo tarnybą. Kaip manote, ar tai nėra vis dėlto diskriminuojanti nuostata moterų atžvilgiu, nes mes žinome, kad kariuomenėje tarnauja vyrai. Jei bus du lygiaverčiai tarnautojai, vadinasi, pirmenybė bus teikiama vyrui?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą ir ačiū už pirmus tikriausiai gerus žodžius pasakytus dėl Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos. Tikrai maloniai nuteikė.
Dėl atlyginimų. Štai ta skaidrė, kurios galbūt nelabai jūs matėte, kuri rodė, dar kartą pakartosiu, pavyzdžiui, specialistas. Štai pagal galiojantį įstatymą specialistas šiandien, jeigu tai yra 12 arba 14 kategorija, gali gauti darbo užmokestį nuo 583 eurų iki 636 eurų. Čia yra plikas atlyginimas. Ateina žmogus, baigęs universitetą, neturintis nei stažo, neturintis jokių priedų nei priemokų, va toks yra jo atlyginimas. Pagal galiojantį įstatymą su maksimaliais priedais ir priemokomis jo atlyginiams gali būti 874 eurai arba 954 eurai. Bet čia jau reikia turėti 20 metų stažą, reikia turėti valstybės tarnautojo pirmą kategoriją ir t. t.
Ką mes siūlome? Štai darbo užmokesčio sistema pagal naują Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Šakutės galėtų būti nuo 609 eurų iki 1 tūkst. 457 eurų. Čia yra be priedų, čia yra bazinis darbo užmokestis, kuris motyvuotų valstybės tarnautoją dirbti valstybės tarnyboje. (Balsai salėje) Taip, jūs turite blogą patirtį, gerbiamas Seimo nary, viršininko. Aš nežinau, man labai gaila, kad jūs tokią patirtį turite, aš tokios blogos patirties neturiu. (Balsai salėje) Aš manau, kad nebus tokių piktnaudžiavimų, o jeigu bus, tai tikrai, manau, bus įstaigų vadovai, kurie sąžiningai dirbs ir motyvuos savo darbuotojus pasiekti geriausio rezultato.
Jeigu kalbėtume toliau, negaliu, man labai norisi atsakyti į tokį klausimą. Jeigu kalbame apie aukštesnes pareigas departamento direktoriaus, tai dabar galiojančio įstatymo nuostatos departamento direktoriui leidžia mokėti nuo 1 tūkst. 285 eurų iki 1 tūkst. 400. Su priedais yra nuo 1 tūkst. 900 iki 2 tūkst. Šiuo atveju pagal įstatymo projektą įstaigos vadovo darbo užmokestis būtų nuo 1 tūkst. 500 iki 1 tūkst. 300… Faktiškai mažėjimas… didėjimas yra labai nedidelis. Darbo užmokesčio sistema leistų ženkliai didinti darbo užmokestį specialistams, vadovams, pavyzdžiui, departamentų direktoriams, kancleriams tas darbo užmokestis didėtų labai nedaug, labai nedaug, bet nebūtų nė vieno valstybės tarnautojo, kuriam tas darbo užmokestis sumažėtų.
Dabar dėl pozityviosios diskrecijos. Taip, buvo diskusijų, taip, čia yra politinė nuostata. Aš negaliu pasakyti, ar tai yra gerai, ar blogai, bet šiandien aš girdėjau ir žinau, kad krašto apsaugos ministras kalba ir apie galimybę moterims tarnauti kariuomenėje. Čia pozityvioji diskriminacija. Ar jos reikia, tikrai galėtume apsispręsti komitetuose diskutuodami, bet, na, mes skatiname eiti jaunuolius tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir įrašėme tokią nuostatą pozityviai diskriminuodami asmenis, kurie neatliko karinės tarnybos.
PIRMININKAS. Kadangi laikas beveik į pabaigą, tai leisiu paskutiniam dar paklausti. (Balsai salėje) S. Gentvilo nėra. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Klausė jūsų jau R. Tamašunienė dėl mentorystės, tai aš irgi noriu paklausti. Jeigu manote, kad valstybės tarnyboje yra reikalingas žmogus, kuris auklėtų, paruoštų tarnybai jaunesnius specialistus, kodėl tas mentorius gali tapti mentoriumi tik tada, kai sulaukia 65 metų? Pagal tai taip išeina. Vadinasi, jeigu jam 50 metų, labai patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, jis negali būti mentorius, prižiūrėtojas ir t. t.
Tai taip ir pripažinkime, kad mentorius įvedamas tik tam, kad sulaukus pensinio amžiaus nereikėtų jo išmesti, ir pavadinamas mentoriumi. Čia tas yra akivaizdu. Jūs man pasakykite, kodėl 64 metų negali būti geras mentorius? Jūs čia sukuriate nišą apeidami pensinį amžių ir pavadinate mentoriais. Čia R. Tamašunienė teisingai sako, tą patį darbą dirbs du etatai. Jeigu reikia mentorystės valstybės tarnyboje, tai nediskriminuokite pagal amžių, nes tampa aiškūs jūsų tikrieji tikslai.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, geras specialistas ir nesulaukęs pensinio amžiaus gali būti puikiu mokytoju, puikiu mentoriumi. Bet mes kalbame apie tą amžiaus ribą, kada jau įstatymas nurodo asmenį atleisti. Bet yra atvejų, kada tikrai žmogus yra energingas, turi puikios patirties, nori ir įstaigos vadovas nori, kad toks asmuo dirbtų, bet įstatymas to neleidžia daryti. Todėl šiuo atveju mentorystės institutas mums leistų pasiimti tokį asmenį ir pasinaudoti jo sukaupta patirtimi ir praktika. Aš manau, tai labai gera nuostata, nes jeigu įstatymas sako, kad viskas – sulaukus pensinio amžiaus mes turime atleisti ir nėra jokių kitokių galimybių žmogų tada priimti, ar tai yra teisinga nuostata? (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau pratęsti klausimus tiems, kurie dabar esame užsirašę, nes iš viso pristatyta yra 12 projektų. Tada neklausinėtume prie tų kitų projektų, kurie pristatyti, o pabaigtume klausimus būtent dabar, nes iš viso yra 12 lydimųjų įstatymo projektų. Tiesiog neklausime, kaip prie kitų klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra pasiūlymas. Kiek siūlytumėte laiko skirti? (Balsai salėje) Yra siūlymas 15 minučių. (Balsai salėje) 10 minučių. (Balsai salėje) Kiek matau, dauguma siūlo 10 minučių.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš dar kartą siūlau. Aš siūlau pabaigti tiems, kurie yra užsirašę, ir neklausinėti prie kitų klausimų, nes kiti įstatymų projektai taip pat yra pateikti ir prie kitų taip pat esame užsirašę. Yra užsirašę prie lydimųjų klausimų. Tai neklausime prie lydimųjų, paklausime dabar.
PIRMININKAS. Čia yra būtent ir suminė su visais lydimaisiais. Kartu ir galime… Gerai. Siūlau kompromisą – 15 minučių. Gerai? Tada skiriame dar 15 minučių.
Klausia A. Sysas. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau sugrįžti prie jūsų skaidrių, kurias parodėte. Pirmoji skaidrė buvo apie atlyginimus, tiksliau, apie pretendentus. Čia aš gale, jeigu labai norite mane matyti.
E. MISIŪNAS. Taip, taip.
A. SYSAS (LSDPF). Ko reikia tikėtis? Devyneri metai įšaldyti atlyginimai, ir jūs norite, kad į tokį darbą eitų žmonės. Čia yra normali žmogaus logika. Jeigu vadovaujamės sveiku protu, į darbą, kur nedidinami atlyginimai, niekas neina.
Bet mano klausimas būtų šiek tiek iš kitos… Jūs pasakėte, kad priedai ir priemokos yra ydinga sistema. Jūs po to pateiksite Valstybės tarnybos statutą, o jame priedai ir priemokos lieka. Įdomiausias dar yra Diplomatinės tarnybos įstatymas, jį kitas ministras pateiks, kad priedai ir priemokos lieka. Ar Vyriausybė diskutuoja teikdama įstatymus, kuri sistema ydinga, nes dabar aš tiesiog nežinosiu, už kurį ministro pasiūlymą balsuoti: ar už šitą teigiamai, ar už kitą, nes jūs pats sau prieštaraujate.
Apskritai kalbant apie šitą įstatymą, ypač apie darbo užmokestį, tai jokių vertinimo kriterijų, subjektyvumas, nes viskas nuo viršininko, nėra aiškios atlyginimo sistemos ir apskritai nekuria motyvacinės sistemos sukūrimo.
E. MISIŪNAS. Viskas? Ačiū jums už klausimą. Priedai ir priemokos. 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemoka už pavadavimą, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir apmokėjimas už darbą poilsio, švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Tokios dvi priemokos lieka.
Dabartinė sistema, kuri galioja dabar Valstybės tarnybos įstatyme, ką mes turime? Turime priedų ir priemokų… (Balsas salėje) Aš suprantu, ką jūs turite omeny. Matote, statute, kai mes kalbame apie statutinę tarnybą, yra ir laipsniai, yra ir kitos darbo sąlygos, yra ir viršvalandinis darbas, ir yra visai kitokios… Ar jūs norite pasakyti, kad policininkas lygus valstybės tarnautojui, sėdinčiam prie kompiuterio ir renkančiam tekstą? (Balsai salėje) Skirtumas toks, kas pareigūnas nešiojasi šaunamąjį ginklą, pareigūnas susiduria su asmeniu, kuris galbūt gali kėsintis jam atimti gyvybę. (Balsai salėje) Mes turime… (Triukšmas, balsai salėje: „…o smegenų nereikia?..“)
E. MISIŪNAS. Ne, smegenų reikia. Mes niekada nekalbame apie smegenis, mes šiuo atveju kalbame apie pavojingesnį darbą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmas ministras per 28-erius nepriklausomybės metus šitaip pažemino valstybės tarnautojus ir šitaip pasityčiojo. (Juokas salėje) Aš būčiau labai dėkingas, kaip ministras iš tikrųjų esate protingas žmogus ir buvęs teisėjas… (Balsai salėje) Nežeminkite žmonių. Aiškinate, kad šiaip (…) tekstus, nuo tų tekstų privedimo jūsų patarėjai taip pat dirba, viceministrai taip pat dirba. Išeina taip, kad viena institucija arba vienas kvalifikuotas žmogus yra aukščiau už kitą? Ar jūs, pavyzdžiui, turite suvokimą, kad teisėjo padėjėjas šiuo metu rašo nuosprendžius ir sprendimus? Tai jūs jį palyginote – kvailesnis už bet kur kitą pareigūną! Nežeminkite šioje tribūnoje kitų valstybės tarnautojų. Visi jie yra vienodi. Visi – tiek jūs, tiek aš, tiek Aušra, mes esame visi vienodi ir darbą atliekama teisingai, sąžiningai, pagal savo įsitikinimus. Nežeminkite daugiau niekada šioje tribūnoje! (Balsas iš salėje: „Leiskite paklausti.“)
PIRMININKAS. Jaroslavai, norėtumėte reaguoti?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Bet iš principo kolega atkreipė dėmesį į tai, kas buvo minėta, aš galvoju, kad tiesiog reikia atsargiai elgtis su žodžiais. Jokio piktybiškumo, gerbiamasis ministre, gal sudėtinga, sunku, bet… Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Iš tiesų, kaip rodo faktai, kai kam nešiojimas ginklo atima smegenis. Čia apie jus, ministre.
Dabar aš konstatuoju faktą, aš dar visai neblogai prisimenu, kaip po Vilnių blaškėsi pareigūnai su ginklais paleidę kažkokį nusikaltėlį, kuris iš vieno jų ginklus paėmė. Šiaip ateityje labai siūlau prisiminti, kad valstybės tarnautojai nešioja daug svarbesnį dalyką – smegenis. Žmonės gimsta ne ginklams nešioti – smegenims. Gaila, kad kai kurie ministrai turi su jomis problemų. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame už jūsų nuomones. Grįžtame prie klausimų.
E. MISIŪNAS. Aš galiu atsakyti? Keletą minučių. (Triukšmas salėje) Šiuo atveju tikrai nekalbėjau apie intelektą, apie smegenis, apie kažką, kalbėjau apie darbo sąlygas ir nevienodas sąlygas. Mes…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašau laikytis tvarkos. Grįžtame prie klausimų. Klausia V. Bukauskas. Prašau.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamasis ministre, aš norėčiau grįžti prie to, ko kolega A. Sysas klausė. Ir norėčiau pratęsti jo klausimą, nes jūs konstatuojate, kad valstybės tarnybos nauja redakcija iš tiesų bus įgyvendinama nepareikalaujant papildomų asignavimų. Praeitos Vyriausybės pradėti darbai ir būtent parengtas Valstybės tarnybos įstatymas jau buvo svarstomas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, jam buvo pritarta, ir kanclerė M. Dargužaitė buvo susipažinusi, ir turėjo pateikti išvadas dėl ankstesnės redakcijos. Mes matome naują, bet matyti tam tikri aspektai, juos iš tos ankstesnės redakcijos jūs esate paėmę.
Bet aš grįžtu prie darbo užmokesčio, nes paraleliai valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė dėl 1996 metais nustatytos valstybės tarnybos pareigūnų hierarchijos darbo apmokėjimo. Pagal mūsų visą skaičiavimą, panaikinus visus priedus, ne priedus, o atsisakius priemokų ir priedų, papildomai būtų pareikalauta 32 mln. eurų, įgyvendinus pareigūnų, valstybės pareigūnų, teisėjų, statutinių, diplomatinių, vidaus tarnybos, žvalgybos pareigūnų, visa kita. Kaip jūs galėtumėte patvirtinti dar kartą savo išvadą, kad iš tiesų jūs įgyvendinsite Valstybės tarnybos įstatymą nepareikalaujant papildomų asignavimų iš biudžeto?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Iš principo tos reformos, kuri dabar daroma visose ministerijose, įstaigose, ir yra tas tikslas, kad būtų peržiūrėtos viešojo administravimo funkcijos, jos vykdomos efektyviau, kuo daugiau funkcijų būtų perkelta į elektroninę erdvę, šiuo atveju atsisakyta nebūdingų tam tikrų funkcijų. Šiandien galiu pasakyti, kaip ir minėjau pavyzdį iš Vidaus reikalų ministerijos, kad mes jau 2017 metais 10 % sumažinome valstybės tarnautojų skaičių. Kitose įstaigose turime pavyzdį – Policijos departamentą, jis vėlgi padaręs reformas atsisakė dalies policijos pareigūnų. Mūsų tikslas, tiek premjero, tiek ir finansų ministro pasakytas, yra, kad Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimas ir nauja redakcija nepareikalaus papildomų biudžetinių išlaidų. Turime labai formalų dalyką, nustatytą biudžetą ir turime suskaičiuoti, kiek reikia darbuotojų ir kaip mes galėtume užtikrinti naujo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Dabartinės vykdomos reformos, kaip minėjau, ir yra priežastis peržiūrėti ir funkcijas, ir darbuotojų skaičių. Tas iš principo ir vyksta šiuo metu.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip ilgametė valstybės tarnautoja, pasisakau už esmines valstybės tarnybos reformos… reikalavimus ir netgi kelčiau kartelę daug aukščiau, negu yra dabar pateiktame projekte. Valstybės tarnautojo profesija turėtų būti prestižinė, išskirtinai prestižinė. Tai apimtų reikalavimus ir nuolatiniam kvalifikacijos tobulinimui, ir valstybės tarnautojų rotacijai pagal kuruojamas sritis, kas taikoma kitų šalių praktikoje. Taip pat išskirtinės socialinės garantijos. Jos neturėtų būti prilyginamos prie privataus sektoriaus, nes Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybės tarnautojas yra specifinė grupė, tą nulemia valstybės tarnybos specifiškumas ir visuomeniniai reikalavimai, taip pat konstituciniai reikalavimai, kurie išties keliami valstybės tarnautojui, įgyvendinant valstybės valdymo aspektus. Jie turėtų turėti taip pat išskirtines socialines garantijas tiek išeitinių, kurios šiandien mažinamos, prilyginant prie privataus sektoriaus, tiek atostogų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …klausimais. Taip pat ar nereikėtų sugrįžti prie to, išskiriant valstybės tarnautojo profesiją?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dabar pareiginė alga bus nustatyta tokia, kad pagal galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas apimtų ir dabar mokamą pareiginę algą, ir priedus, ir priemokas. Todėl mes sudarome sąlygas… Dėl ko aš sakau, kad nė vienam valstybės tarnautojui, įsigaliojus įstatymo naujai redakcijai, nesumažės darbo užmokestis? Dėl to, kad yra taip apskaičiuota: suskaičiavus pareiginę algą, visus priedus ir priemokas, išvestas koeficientas ir jis įrašytas būtent į naują Valstybės tarnybos įstatymą.
Aš giliai įsitikinęs galiu pasakyti: nebus nė vieno valstybės tarnautojo, kuriam sumažės darbo užmokestis. Tik atsiras galimybė tą darbo užmokestį, tinkamai įvertinus valstybės tarnautoją, didinti arba, jeigu bus priimami valstybės tarnautojai, vėlgi pagal nustatytą grupę jam mokėti nuo vieno koeficiento iki kito koeficiento šakučių. Aš manau, tai puiki nuostata, nebus esmės stengtis gauti kokių nors priemokų 30, 40, 50 %, o tavo darbas bus įvertintas pareigine alga. Tu atėjai ir gauni pareiginę algą. Taip, stažas plius, jeigu papildomos funkcijos, galbūt yra plius, bet šiaip iš esmės yra pareiginė alga. Taip ir turėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, man truputį gėda dėl jūsų, kad jūs nežinote nei kaip anksčiau buvo, kokios sistemos funkcionavo, nei kiek mūsų kolega R. J. Dagys dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete ir kaip seniai domisi darbo santykiais ir valstybės tarnautojų reikalais. Tai yra tam tikra nepagarba ir savo profesijai, ir aplinkai.
Aš noriu užduoti nekeltą klausimą. Jūs pristatėte dėl valstybės tarnautojų mokymo. Jūs savo pristatyme teigiate, kad tai ne institucijos reikalas, tai kiekvieno atskiro darbuotojo asmeninis reikalas. Kaip tą tobulinimąsi darys? Atostogų metu, turės gauti nemokamas atostogas, sumokėti iš savo atlyginimo? Jeigu tai ne institucijos reikalas ir valstybė neapmokės, tas man atrodo neteisinga. Aš labai gerai žinau karių karjeros kilimą, kur kiekvienam laipsniui gauti reikia išeiti tam tikrus mokymus, ir, man atrodo, tai yra puiki sistema, veikia atranka (…) ateina. Kaip jūs tai padarysite? Dabar jūs nurodote, kad atlyginimai kai kam beveik dvigubės. Niekam nemažės, jie tiesiog bus atleisti iš darbo, kas jau negalės gauti didesnio…
PIRMININKAS. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). …o kai kam padidins. Tai kaip yra dėl mokymo sistemos, kaip konkrečiai žmonės tai galės vykdyti? Ačiū už atsakymą.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ką aš norėčiau pasakyti? Ar jūs manote, kad dabar galiojanti sistema yra tinkama dėl mokymo? Mokymai yra tokie, kad jie ne visai atitinka mokymų sąvoką, todėl mes norime keisti iš esmės požiūrį į mokymus. Mokymais, taip, institucija suinteresuota, kad jos valstybės tarnautojas turėtų geriausias kompetencijas, bet to turi norėti ir pats valstybės tarnautojas. Yra įstaigos ir yra numatyta, kad įstaigos, kaip ir dabar turi 3 %, taip ir vėliau turės finansavimą mokymams. Bet šiuo atveju turėtų pats valstybės tarnautojas inicijuoti tą poreikį, išsakyti, kokių jam konkrečių mokymų… Turiu pavyzdį, štai iš mūsų ministerijos pavyzdys. Ateina mokymų eilė, pavyzdžiui, darbo organizavimo, ir važiuoja visi: ir tarptautininkai, ir teisininkai, ir buhalteriai. Ar jiems reikia tų kompetencijų? Ne. Aš suprantu, tokia yra patirtis, yra nustatyti įvairūs mokymai ir tie mokymai nėra efektyvūs. Šiuo atveju, įvertinus valstybės tarnautoją, pamačius, kokių reikia kompetencijų, jis turi norėti ir turi sakyti, kad štai man reikia tokių kompetencijų. Ir įstaiga tada siunčia. Įstatyme yra numatyti mokymai, bet yra numatyta, kad ir pats valstybės tarnautojas turi inicijuoti, ir jo paties interesas turi būti tobulėti. (Balsas salėje) Dabar yra siunčiami visi privalomai. Tau reikia tų mokymų ar nereikia, važiuojame ir mokomės. (Balsai salėje) Na, taip, taip ir yra.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministre, šiaip aš taip, norėčiau pasveikinti jūsų entuziazmą dėl šio įstatymo, bet, mano manymu, jūs pradedate ne nuo to galo, nes problema valstybės tarnybos yra ne tik jos atlyginimai, priedai ir etatai, o problema yra ta, kad didelė dalis valstybės tarnybos šiandien dirba bergždžiai, nes nežino, kokių rezultatų turi pasiekti. Ir valstybės tarnybos problema yra ta, kad ji yra neefektyvi. Bet čia yra ne žmonių problema, o sistemos problema. Nors ir OECD patarė, ir Valstybės kontrolė patarė, mes taip ir neturime į rezultatus orientuoto valstybės valdymo, neturime į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto, yra neaiškūs Vyriausybės prioritetai ir kokių ji siekia rezultatų, todėl valstybės tarnyba nežino, ko ji turi pasiekti.
Kaip mes matome iš OECD patirties ir jų skelbiamos literatūros, tai didelė dalis valstybių tokią problemą sprendžia sukoncentruodamos valstybės valdymo politiką į Finansų ministeriją, kuri valdo visus resursus. Mano klausimas yra paprastas. Ministre, ar jūs nesutiktumėte pristabdyti savo įstatymą, padaryti ryžtingą žingsnį ir drąsiai perduoti visą valstybės valdymo reikalą su visa valstybės tarnyba Finansų ministerijai?
E. MISIŪNAS. Jeigu trumpai atsakyčiau, tai ne.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na va.
E. MISIŪNAS. Ir galiu pasakyti kodėl. Vidaus reikalų ministerija yra įstaiga, kuri atsakinga už valstybės tarnybos politikos formavimą. Jeigu atiduotume finansams, tai nežinau. Aišku, čia finansininkai gal geriau pasakytų savo viziją apie valstybės tarnybą, bet šiuo atveju, aš manau, Vidaus reikalų ministerija tikrai tinkamai formuoja politiką.
Štai dabar dar norėčiau papildyti apie skatinimą. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 29 straipsnyje yra numatytos dabar kaip tik naujos skatinimo priemonės, pavyzdžiui, 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad nuo vieno iki dviejų pareiginių algų dydžio gali būti skiriama išmoka per metus taip pat. Numatytas penkių dienų, apmokamų darbo dienų, poilsis, suteikiamas du kartus per metus. Tai labai apčiuopiamas rezultatas, kai valstybės tarnautojas, įvykdęs užduotis, gali gauti tokią, pavadinkime, skatinimo priemonę – penkias darbo dienas atostogų papildomai.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausti laikas baigėsi. Dėl motyvų už užsirašė E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tas užsirašymas už – kuo toliau, tuo mažiau besinori kalbėti už. Aš iš tikrųjų galvojau, na, gerai, palaikome reformos starto poziciją, galvojome, gal ir frakcijos galėtų būti tokia pozicija. Šiandien galėčiau sakyti, kad laisvai. Aš pats girgždėdamas, virpančia sąžine pabalsuosiu už, nors klausimų kyla vis daugiau ir daugiau, pradedant nuo bendros pozicijos. Seimo pirmoji vicepirmininkė neseniai pasakė, kad vieno ministro valanda poliklinikoje yra svarbesnė, reikšmingesnė negu pensininko. Šiandien gi iš ministro girdime, kad kai kurios profesinės grupės yra svarbesnės negu kitos valstybės tarnyboje dirbančios profesinės grupės. Gaila, jeigu mes susiduriame su tokiu mentalitetu, kuris yra ties diskriminacijos riba.
Kiti dalykai, kuriuos pastebėjome. Pozityvioji diskriminacija. Mano manymu, tai yra negatyvioji diskriminacija moterų atžvilgiu, ką jūs, atsakydamas į klausimą, pateikėte kaip pozityviosios diskriminacijos požymį. Čia, taip sakant, lingvistiniai manevrai, kurie iš tikrųjų gali atsisukti ir prieš jus, jūs tikrai turite pergalvoti tas nuostatas.
Mentorystė pagal amžių. Irgi tam tikrą diskriminaciją galima įžvelgti arba norą tiesiog išsaugoti sau reikalingus kadrus pasodinant juos į šiltas vietas. Tie patys mokymai valstybės tarnautojams, kai patys turi susimokėti. Mano manymu, institucija, visa valstybės sistema turi skatinti savo specialistų tobulėjimą. Dabar numetama jiems patiems daryti. Na ir daug kitų nuostatų, kurios… Sakau, balsuoju už su viltimi, kad gal įsiklausysite į kai kuriuos mūsų siūlymus svarstymo ir priėmimo stadijoje. Bet jeigu jūs nežadate įsiklausyti į juos, tai jūs neturėkite iliuzijų, kad gausite mūsų ar bent jau mano balsą ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties turbūt visi galvojame, kad valstybės reforma, valstybės tarnybos reforma šiandien yra reikalinga, ir pati valstybės tarnyba šiandien, ko gero, yra ganėtinai neefektyvi ir sprendimai tikrai yra reikalingi. Tačiau darant reformą visą laiką norisi, kad ji būtų orientuota į rezultatą, o ne tiesiog į procesą. Šiandien asmeniškai man atrodo, kad šitos reformos pasirinktas tikslas yra visai ne tas. Atrodo, kad mes sakome, kad valstybės tarnautojas kaip žmogus dirba netinkamai, tai mes duosime daugiau, ateis kokybiškesni žmonės ir padarys rezultatą geresnį. Tuo tarpu problema yra pats proceso organizavimas ir tai, kaip rezultatas yra pasiekiamas. Jeigu ministerijos nemato reikalo bendradarbiauti tarpusavyje dėl vieno konkretaus projekto, manau, kad didesni atlyginimai to irgi nepakeis. Šiandien labai dažnai valstybės tarnautojų darbas yra tiesiog atsirašinėjimas ir pagrindinis valstybės tarnautojo darbo rezultatas, atrodo, yra atsakyti į kuo daugiau raštų, būtinai nepavėluoti per 30 dienų ir panašiai. O rezultatas bet kokiu atveju nėra pasiekiamas ir dažnai gaunamas tavo atsakymas yra apskritai apie nieką. Išties, jeigu nepasikeis ta orientacija ne į darbo užmokestį, ne į kažkokį mistinių talentų ieškojimą, bet tiesiog į paties proceso organizavimą, kad tas procesas, pasiekus rezultatus, būtų geriau apmokamas, tai aš manau, kad jokia valstybės tarnybos reforma neturės prasmės. Kas yra šiandien pateikta, tai iš esmės keičiama pati apmokėjimo sistema, didelės ribos yra suteikiamos vadovams piktnaudžiauti ir atrodo, kad… Na, tas atlyginimas kodėl turėtų padidėti? Atrodo, kad paliekami patys valstybės tarnautojai tiesiog išsipjauti tarpusavyje, kažkuriuos atleisime, kažkuriems atlyginimas padidės, bet kad sistemiškai visiems būtų nuo to geriau, man šiandien tikrai neatrodo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą… (Balsai salėje) Gerai, supratau. Norite daugiau už ir prieš pasisakyti. Gerai. Už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš pasisakysiu už ir kviečiu visus taip pat, nes iš esmės viskas keičiasi ir galų gale turi keistis ir požiūris. Pačiam teko dalyvauti įvairiuose seminaruose, mokymuose ir iš tikrųjų tai tik dėl pliusiuko yra išmetami milžiniški pinigai į nieką, į pliusą, kuris iš esmės nieko ir nepasako. Tie pinigai turi eiti ir atlyginimams, skatinti keisti patį požiūrį į darbą, į motyvaciją. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo reitingas ir taip nėra aukštas ir šitas įstatymas tikrai nieko bendro su jo pakėlimu neturi. Jeigu mes čia kokią nors naujieną norime atrasti, tai ministrui galiu pasakyti, kad beveik galima paimti kaip nukopijuotą disertaciją, copy paste paimti, kas buvo anksčiau, pabrėžiu, anksčiau, nieko bendro su pažanga neturinčiu ir perkeltu į šitą įstatymą. Nieko čia daugiau nėra. Jeigu mes manome, kad pertvarkysime valstybės tarnybą taip, kad pašalinę departamento direktorius, jų vietoje pastatę politinio pasitikėjimo šefui pavaldžius pareigūnus, nuo to valstybės tarnyba pradės geriau… Jeigu mes atimame visą kvalifikacijos sistemą, tai nuo to bus geriau? Tai, kad komisijose, kurios vertins darbą, tik vadovas viską nuspręs, visos visuomeninės organizacijos, tai nuo to bus geriau? Korupcijos nuo to sumažės? Kad šakutės diskrecijos vadovui nuspręsti, nuo to bus geriau?
Siekti karjeros nebereikia normalia tvarka, kvalifikacijos keisti nebereikia normalia tvarka. Tai kam to reikia? Pinigų daugiau atsiras? Kokie pinigai? Atleidus galima padaryti pinigus, bet ir dabar galite atleisti, jeigu norite. Kas jums trukdo? Niekas jums netrukdo to daryti. Tai kam tai daryti? Ką reikėjo patvarkyti, tai rasti galimybes samdytis papildomai žmones į valstybės tarnybą pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą, įvesti laikinuosius valstybės tarnautojus. Tam nereikėjo keisti kodekso, tą seniai reikėjo padaryti, bet šito nėra, ką aš sakau, ko visi seniai reikalauja, to tiesiog nėra.
Kam mes čia visa tai darome? Tam, kad žmones sukiršintume tarpusavyje? Neturime ką veikti? Tokios kokybės įstatymas, kuris nukopijuotas nuo senesnio, kurio jau seniai atsikratėme, tikrai nepuošia mūsų tarnybos. Tikrai siūlau net nesvarstyti ir nevargti dėl šito įstatymo, nes jį reikia totaliai visą perrašyti, jeigu mes norime ką nors padaryti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kolegos, ginčytis galime dėl daugelio dalykų, tačiau turbūt visi sutiksime, kad valstybės tarnybos sektorius jau seniai prašėsi būti reformuojamas. Gyventojų skaičiui Lietuvoje nuolat mažėjant, tarnautojų didėja. Asmenų atranka į valstybės tarnybą yra sudėtinga, neefektyvi ir negarantuojanti geriausių kandidatų patekimo į pareigas valstybės tarnyboje, o blogiausia, kad pačią valstybės tarnybą daro nepatrauklią jauniems specialistams.
Siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektas visų pirma leistų aiškiau apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką. Šiai reformai pradėjus veikti, būtų efektyviau ir racionaliau naudojamos turimos lėšos, būtų paprastesnis valstybės tarnautojų veiklos vertinimo procesas, tarnautojo kvalifikacijos tobulinimas nebūtų vien institucijos atsakomybė, bet taptų ir darbuotojo interesu bei atsakomybe.
Įvedus ministerijų kanclerių kadencijas bei Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms vadovaujančių įstaigų vadovų paskyrimą politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, svarbi valstybės valdymo aparato dalis taptų aiškesnė, skaidresnė bei efektyvesnė. Būtų sudarytos sąlygos kitiems gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais. Taigi galiausiai teikiamos įstatymo pataisos turėtų lemti įstaigų struktūros pertvarkas.
Svarbu paminėti, kad, įgyvendinant tokią valstybei reikalingą reformą, tikėtina, kad papildomų lėšų, kiek tai susiję su darbo užmokesčio sistemos pertvarka, neturėtų prireikti. Todėl įvertinus viską, kas anksčiau pasakyta, siūlau palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą, nes jis valstybei yra tikrai ypatingai svarbus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žmogus, beveik visą gyvenimą užsiiminėjęs akademinėje srityje šituo klausimu – viešuoju sektoriumi ir valstybės tarnyba, galiu pasakyti, kad geriau tokių pertvarkų net nepradėtume daryti, nes čia nėra jokios reformos, net nekvepia.
Aš noriu paklausti. Viešasis sektorius teikia paslaugas: teikia švietimo paslaugą, sveikatinimo paslaugą, saugumo paslaugą, teisėsaugos paslaugą – įvairiausias paslaugas. Kurioje paslaugoje bus kokybės prieaugis? Dėl ko atsiras kokioje nors paslaugoje geresnis švietimas, geresnės ligoninės arba sveikatinimas, geresnis saugumas? Nieko čia į tą pusę neorientuota pertvarka. Tuščia pertvarka! Vadyboje, jeigu tai būtų mano studentas, sakyčiau: sėsk, du, tu nieko nepasiūlei. Nėra apie ką šnekėti čia. Tuščias laiko gaišinimas, oro virpinimas, vaizdavimas reformos. Tuščia!
PIRMININKAS. V. Vingrienė – už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Valstybės tarnyba seniai šaukte šaukiasi reformos ir ji turėtų būti pradėta. Manau, šiandieną neefektyvi, galbūt daugybė perteklinių funkcijų. Tai, kad pradėta daryti, pokyčiai yra labai svarbu. Aš labai norėčiau pakviesti palaikyti šią reformą.
Be abejo, projektas nėra tobulas, tikrai tobulintinas ir svarstymo metu tikrai turėtų būti patobulintas. Pati esu ilgametė valstybės tarnautoja, turiu gausybę pasiūlymų. Manau, mes tikrai toliau diskutuosime, svarstysime, ieškosime pačių racionaliausių sprendimų. Kaip ir minėjau, būtina koncentruotis ne vien tik į aukščiausią vadovų rotaciją, bet ir į ekspertų, tai taiko ir kitų šalių praktika, taip pat Europos Sąjungos institucijos, – tai vienas iš efektyvesnių būdų.
Taip pat, be abejo, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas. Vienas iš esminių reikalavimų ir pačių valstybės tarnautojų – galbūt suskirstymas į administratorius ir valstybės tarnautojus taip pat. Manau, kad paties projekto tobulinimo eigoje mes atrasime daugiau sprendimų ir patobulinsime. Be abejo, išsakyta kritika yra svarbi, ir manau, kad tikrai bus šitas projektas ištobulintas. Valstybės tarnybos reforma eis tikrai reikiama linkme, nes šiandien ji tikrai reikalinga. Kolegas kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai mes ne skaitovų konkurse, todėl aiškinamojo rašto nereikia skaityti, reikia tikrai iš praktikos arba bent iš žinojimo kalbėti šita tema, nes perskaityti aiškinamąjį raštą didelio proto nereikia. Elementariai. Mes patys čia, Seime… Būtent jūs visai neseniai balsavote, na, netiesiogiai, už valstybės tarnautojų skaičiaus didinimą. Sudaryti dar vieną komisiją… O dabar priekaištaujame, kad valstybės tarnautojų daugėja. Suvokime, ką mes darome!? Prieš valandą balsuojame vienaip, o dabar jau aiškiname visiška kitaip. Tai vienas dalykas.
Antra. Jokių pokyčių kol kas valstybės tarnyboje nėra, išskyrus tai, kad ministras bandė prakišti įstatymo pataisas keliems savo patarėjams ar ten bičiuliams, ar draugams darbo užmokesčio padidinimą. Mes tada Seime atmetėme. Buvo toks? Buvo. Nelinguokite, ministre, galva, bet buvote atėjęs su tokiu pasiūlymu?
Gerbiamieji kolegos, pradėjo daugiau nei metai, apie Valstybės tarnybos įstatymo pokyčius kalbame jau ne vienerius metus. Buvo parengti įstatymai, kuriais buvo galima pasinaudoti, buvo darbo užmokesčio hierarchija. Pažiūrėkite, kas darosi dabar? Jūsų darbo užmokestis, gerbiamieji Seimo nariai, bus žemesnis už valstybės tarnautojų. Jeigu jūs galvojate, kad tai yra logiška, na, tai aš nematau jokios logikos, jeigu mes gyvename valstybėje, kurioje yra tam tikra hierarchija pagal darbo užmokestį.
Valstybės tarnautojas bus vieno viršininko tarnas, jis ir nustatys darbo užmokestį. Kur ten objektyvus? Ten vien subjektyvūs… Noriu pasikviesti – mokėsiu daugiau, nenorėsiu – mažinsiu atlyginimą. Ar mes to norime? Valstiečiai visą laiką kalba apie skaidrumą, aiškumą, tai šiame įstatyme skaidrumo ir aiškumo nėra, nes ten aš – viršininkas ir aš teisus, o tu – pavaldinys ir turi klausyti. Vien dėl to negalime pritarti. Žiūrėkite šiek tiek plačiau, galvokite ir apie Seimą, apie politikus, o ne tik apie valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Laikas! Kadangi tikrai įstatymų daug, tai dar po vieną leidžiu. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų, kolegos, galima daug šnekėti, išsakyti įvairių baimių, bet tie pavyzdžiai, kuriuos mes turime, jeigu nežiūrėjote į tai, kas vyksta šalia jūsų pas kaimyną ant stalo, ir matėte skaidres, ką rodė ministras, turbūt yra aiškiau negu aišku, kad tie skaičiai rodo, kad tos kompetencijos, kurios mes visi norime, ypač valstybės tarnyboje, labai ir trūksta. Palaikydami šį projektą, manau, tikrai to rezultato, kurio mes siekiame, na, bent jau mažą žingsnelį galėtume žengti link tų geresnių valstybės tarnautojų kompetencijų ir jų sąlygų užtikrinimo, o ypač tiems vienmandatininkams siūlau nuvažiuoti į savo kuruojamas savivaldybes, pasižiūrėti, kaip dirba specialistai, kokius atlygimus gauna, kokiomis sąlygomis dirba, kaip jie „laimingai“ gyvena, na, ir, manau, atsakymas jums bus aiškus. Jeigu mes tiktai prašome biudžete daugiau pinigų vienoms ar kitoms, vadinkime, eilutėms padidinti, tai mes turime ir tokį rezultatą, kokį turime. Siūlau tikrai palaikyti ir leisti pagaliau dirbti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų šiandien jau daug ta tema kalbėjome. Siekiai turbūt visų yra geri, kad kokybė pagerėtų, kad dirbtų valstybės tarnautojai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, tačiau pažiūrėkime į siūlomus keitimus, ar neatrodo, kad yra vien rūbų keitimas, o iš esmės negarantuoja pokyčių kokybės prasme? Čia turėčiau sutikti su gerbiamuoju Kęstučiu. Kodėl?
Pirmas dalykas, kuo dabar bloga sistema teorine prasme? Yra numatytas augimas, numatytas kokybės augimo atžvilgiu, yra numatytas tiesioginio vadovo užduočių formavimas tarnautojui, paskui analizavimas tų užduočių atlikimo ir pagal tai aukštesnės klasės skyrimas ar neskyrimas. Tai yra teorija. Bet praktika rodo truputį kitaip, kad vis tiek tai veikia sąlyginai. Analogiškai sąlyginai veiks ir jūsų teikiamas rūbų keitimo modelis, todėl siūlau, atsižvelgiant į tai, kad mažėja konkursų… valstybės tarnybos siekiančių specialistų, pradėti nuo algų kėlimo, vis dėlto nuo algų kėlimo.
Antras dalykas, peržiūrėti viešojo administravimo funkcijas, kaip tos funkcijos suvilios tarnautojus. Tada galima, iš to išplaukiant, daryti kitus eilės tvarka keitimus, kurie nebus labai tokie griežti ir sudėtingi realizavimo požiūriu. Todėl siūlau šį projektą po pateikimo tiesiog atmesti, patobulinti jį, patobulinti specialistų… Nes jeigu Seime bus priimtas po pateikimo, nepykite, gerbiamieji Seimo nariai, bet mes įsivelsime į diskusiją, įsivelsime į ginčus, o geriau, kad tai padarytų specialistai, pateiktų supaprastintą, bet gal efektyvesnį modelį ir tada valstybės tarnautojai tikrai bus kokybiniu požiūriu vis geresni. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasisakė faktiškai visi norintys. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto ir kartu lydimųjų. Balsuojame.
Balsavo 64 Seimo nariai, atsiprašau, balsavo 111 Seimo narių: už – 64, prieš – 15, susilaikė 32. Įstatymo projektui ir visiems lydintiesiems pritarta po pateikimo. Dabar norėčiau įvardinti siūlomus komitetus. Minutėlę, įvardinsiu, paskui duosiu pasisakyti. Kaip pagrindinis dėl visų siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išskyrus projektus Nr. XIIIP-1600, Nr. XIIIP-1601, Nr. XIIIP-1604, Nr. XIIIP-1605. Ir viskas. Dėl šių kaip papildomas tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti iki gegužės 29 dienos. Prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl balsavimo po balsavimo. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, mielieji kolegos ir valstiečiai, aš įsivaizduoju, kad ne visi suprato, už ką balsuoja, nes rinkimų metu jūs kalbėjote apie regioninę politiką, kad regioninė politika yra svarbiausia ir kad žmogus turi pats nuspręsti, kas toje savivaldybėje dirbs ir kas geriausiai atstovaus. Aišku, aš išgirdau naują dalyką, kad dabar jau yra kuruojamos savivaldybės, Seimo nariams priskirtos, tai Seimo Pirmininkas, matyt, paskirsto kokiam Seimo nariui kuruoti. Bet aš pacituosiu, už ką jūs balsavote, ir aš manau, visiems bus gėda parvažiuoti, tiems vienmandatininkams, kurių merai išrinkti, ypač jeigu jūsų partijos. 13 straipsnyje yra aiškiai pasakyta: „Asmuo negali eiti tos pačios savivaldybės, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas.“ Aš jums skaitau Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kas yra savivaldybės institucijos. Tai yra meras ir administracijos direktorius. Tai jūs dabar ką tik padarėte, kad merai, kurie renkami tiesiogiai, po dviejų kadencijų nebegalės būti renkami. Administracijos direktorius irgi nebegalės. Tai šiandien reikėtų pasveikinti tuos Lietuvos gyventojus, kaip valstiečiai iš tikrųjų eina arčiau regioninės politikos.
Aš tikiuosi, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tuos du straipsnius ar suderins, ar pakeis, ar pakoreguos, bet, matyt, žmonės nebegalės išsirinkti sau tinkamų merų. Tai priimkite tada ir dėl Seimo narių, kad jei Seimo narys vienmandatėje išrinktas (…) dvi apygardas, o pagal sąrašą vieną, tai turėtų vieną praleisti. Tai tokia jūsų regioninė politika?
PIRMININKAS. K. Masiulis dar. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu iš tikro jūs būtumėte nusiteikę, ir aš labai skatinu būti rimtai nusiteikusiems dėl valstybės tarnybos reformos, aš drįsčiau siūlyti atkreipti dėmesį į tai, kas vadinama new public management (naujoji viešoji vadyba). Tai į rezultatyvumą ir efektyvumą orientuotas valstybės valdymo modelis.
Čia nėra jokio elemento – nieko nėra, nieko nėra. Čia yra vienas elementas – iš tikro vadovas galės skirti ir lengviau atleisti pavaldinį. Taip turėtų būti, jeigu vadovas atsakingas už rezultatus. Bet kad čia nieko nėra. Dabar tai taps savivale. Ten turėtų būti globalus biudžetavimas, kitoks biudžetavimas. Visa sistema turi būti daroma. Čia nėra nė žingsnio, nieko nepriartinama. Neapsimoka pradėti reformuoti blogai veikiančią seną biurokratinę sistemą. Juo labiau tada nevadinkite reforma.
PIRMININKAS. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministras turbūt negirdėjo tų pastabų, kurios buvo išsakytos pateikimo stadijoje, už, prieš. Viena iš pastabų, kurią pasakė A. Sysas, reikalauja, kad būtų atliktas ekspertinis antikorupcinis vertinimas. Todėl prašau paskirti Seimo Antikorupcijos komisiją papildomu komitetu, komisiją komiteto teisėmis, nes būtina kreiptis į išorinius ekspertus dėl antikorupcinio vertinimo. Tikiu, kad Vidaus reikalų ministerija Teisėkūros įstatymo pagrindais atliko tą vertinimą, bet išorinis ekspertinis vertinimas yra būtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš sutinku, kad šis įstatymo projektas nėra tobulas, bet tai yra kvietimas visam Seimui pradėti šią problemą spręsti ir žiūrėti į ją iš esmės, o ne imituoti žiūrėjimą į ją. Tai, kas buvo pasakyta kolegos apie tai, kad yra kėsinamasi į mero kadencijas, yra jo asmeninė interpretacija. Šis įstatymas nepaliečia rinktų asmenų atstovavimo prasme. Čia irgi rodo tam tikrą išprusimą, koks tai yra įstatymo projektas ir kaip jis yra suvokiamas.
O dėl Antikorupcijos komisijos įsitraukimo į šį procesą – aš sveikinčiau šį mūsų poelgį ir pritarčiau.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Yra siūlymas dėl antikorupcinio vertinimo. Kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo. Kas palaikote šį siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš.
Balsavo 96: už – 57, prieš – 10, susilaikė 29. Siūlymui pritarta.
17.09 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1610, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1611, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1612, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1613, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1614, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1615, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1616, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1618, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1621 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609. Pranešėjas – E. Misiūnas. Prašom. Taip pat pristatysite projektą ir lydimuosius.
E. MISIŪNAS. Ačiū už sprendimą dėl Valstybės tarnybos įstatymo.
Taigi norėčiau pristatyti Valstybės tarnybos statuto naująją redakciją, iš principo kalbame apie šio statuto redakcijos tikslus. Na, galų gale mums pavyko sutarti, kad vienu statutinės tarnybos statutu – Vidaus tarnybos statutu – būtų reglamentuojamos visos statutinės tarnybos. Kaip žinote, anksčiau statutinės tarnybos, tokios kaip Muitinės darbuotojai, taip pat Kalėjimo departamento pareigūnai, turėdavo savo statutus ir jų tarnyba šiuo metu yra reglamentuojama atskirais statutais. Tų statutų nuostatos kai kuriais atvejais skiriasi.
Bendradarbiaujant su profesine sąjunga, su tarnybų vadovais ir su darbuotojais, buvo sutarta parengti vieną bendrą Vidaus tarnybos statuto redakciją ir iš principo suvienodinti nuostatas. Taigi štai matote, kad siekiama: suvienodinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo statusą, darbo užmokesčio, socialinių garantijų tvarką, paliekant kai kuriuos skirtingus statutinių įstaigų sistemai būdingus ypatumus; sudaryti sąlygas pareigūnų darbo užmokesčiui augti; nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarytų pagrindinė alga, priedai už laipsnį, vidaus tarnybos stažą ir priemokos.
Darbo užmokesčio sistema. Siekiama suvienodinti darbo užmokesčio sistemą, nustatyti vienodas priemokas už laipsnį, už darbo stažą skaičiavimo reguliavimą, keičiame pareiginių algų koeficientų sistemą, įtvirtinamas Muitinės pareigūno pareiginės algos perskaičiavimo mechanizmas. Iš principo vėlgi kalbama apie darbo užmokesčio sistemos ir socialinių garantijų sistemos vienodo mechanizmo nustatymą.
Pokyčiai suvienodinant tarnybos tvarką. Vėlgi vadovų skyrimo į pareigas suvienodinimas. Jūs puikiai žinote, kai kurių vadovų skyrimo į pareigas tvarka yra skirtinga, štai prieš kurį laiką buvo pakeista Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo skyrimo tvarka. Šiaip dabar yra suvienodinama, išskyrus policijos vadovo skyrimo tvarką, aišku, Valstybės saugumo departamento. Taip pat suvienodinama laipsnių sistema, laipsnių suteikimo tvarka suvienodinama pagal vidaus tarnybos modelį. Pataisos ir muitinės sistemos pareigūnams vietoj rangų ir pareiginių laipsnių bus suteikiami vidaus tarnybos laipsniai, bus nustatoma vienoda laipsnių suteikimo sistema, nustatomos naujos socialinės garantijos, socialinių garantijų apimtis. Pataisos ir muitinės pareigūnams vėlgi išplečiamas socialinių garantijų spektras, prilyginamas vidaus tarnybos pareigūnų socialinėms garantijoms. Jos šiuo metu yra išvardintos: gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimas, pareigūnų ir šeimos narių nuosavybės apsauga, grąžinimas į tarnybą. Matome septynias garantijas, kurių anksčiau pataisos ir muitinės pareigūnai neturėjo.
Taip pat tikslinama statutinio valstybės tarnautojo sąvoka. Šiuo metu esama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka taip pat bus taikoma ir Kalėjimų departamento, ir Muitinės pareigūnams. Neatitinkantys nustatytos sąvokos pareigūnai bus išstatutinti. Toks būtų trumpas pristatymas. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Šį kartą klausiančių mažiau. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu paklausti. Ar sąmoningai aiškinamajame rašte nenurodyta, kiek ši reforma kainuos finansiškai? Jūs nieko nepasakėte apie finansus. Tik nekalbėkite apie tai, kad nieko nereikės, mes čia patys susispausim kaip prokurorai ir turėsime didelius atlyginimus. Tai vienas dalykas.
Antras. Grįžtu prie to, ką jūs kalbėjote dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Jūs pasakėte – priedai, priemokos yra ydinga sistema, gauna maksimalų atlyginimą ir nėra jokios motyvacijos. Gal galite dar kartą išdėstyti savo poziciją, kodėl priedai ir priemokos vidaus statute yra geras dalykas ir neydingas?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Kiek kainuos? Vidaus tarnybos statutui įgyvendinti yra numatyta apie 7 mln. eurų, jeigu aš dabar tiksliai atsimenu. Aiškinamajame rašte turėjo būti, atrodo, tokie skaičiai numatyti, nes faktas, kad darbo užmokesčio sistemai turėtų būti skiriami papildomi finansai. Bent jau tikrai buvo anksčiau pateikta aiškinamajame rašte.
Dėl priedų ir priemokų. Aš girdėjau jūsų nuomones. Kai kurios, aišku, mano truputėlį išsiskyrė su Seimo narių nuomonėmis, bet vėlgi manome, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį turi sudaryti tiktai darbo užmokestis, o ne taip, kaip dabar yra 60 % ar 70 % priedai ir priemokos. Tai ir yra pagrindinė motyvacinė sistema dirbti valstybės tarnyboje, o nesitikėti, kad gausi priemoką 60 %, ir tada konkuruoti, pavyzdžiui, su privačiu sektoriumi. Šiuo atveju vidaus tarnybos statute numatyti priedai už laipsnį (pareigūnai turi laipsnį, mes turime už tai mokėti), numatyti už stažą, tai lieka ir Valstybės tarnybos įstatyme. Yra numatyti tokie priedai, kokie ir buvo. Aš manau, kad tos nuostatos turėtų skirtis statutiniams valstybės tarnautojams ir valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ministre, užduosiu tradicinį klausimą dėl mokymų. Ar statutiniai pareigūnai irgi turės norėti mokytis ir mokėti už mokslą, ar šiuo atveju jau valstybės institucijos galvos, kad tai yra reikalingas dalykas ir apmokės, priešingai, negu jūs minėjote dėl valstybės tarnybos? Dar kartą pakartosiu: krašto apsaugos sistemoje nė vieno aukštesnio laipsnio negali gauti neperėjęs mokymų. Už tuos mokymus… Atrenkama komisijos, vadovybės, žiūrima, kuris vertas tobulėti, ir tada siunčiamas į valstybės apmokamus mokymus. Kaip šiuo metu bus pagal jūsų naują įstatymo projektą su statutinių pareigūnų mokymais?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Mokymai yra numatyti tokie, kokie ir buvo. Visi statutiniai valstybės tarnautojai yra mokomi, ir privalomai. Mokymų spektras tikrai yra daug platesnis, ne tik teorinių žinių įgijimas, bet ir šiuo atveju praktinių įgūdžių tobulinimas ir įgijimas. Mokymai numatyti ir įstaigos turi tam paskirtų pinigėlių ir moko tarnautojus. (Balsas salėje) Aš negaliu pasakyti ir nesakiau tiek ir dėl valstybės tarnybos, kad mokymų nereikia. (Balsas salėje) Mes kalbame apie tai, kad mokymai turi būti, bet mokymai turi būti paremti abiejų pusių noru mokytis. (Balsas salėje) Ne, dabar taip nėra.
PIRMININKAS. J. Narkevičiaus nematau. R. Budbergytė buvo užsirašiusi. Taip pat nematau. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, geriau jūs nekomentuokite, nes jūs prisišnekėsite čia tiktai, daugiau visokių publikacijų gausite apie savo išmintį. Jūs kalbate apie priedus ir priemokas. Tai taip, priedas ir priemoka yra už stažą, kategoriją, bet tai yra nevoliuntaristiškai skiriami vadovo. Bet lygiai toks pats priedas, kai vadovo paskirtas didesnis atlyginimas. Tai yra klasikinis apibrėžimas valstybės tarnyboje, visur galiojantis.
Dabar klausimas. Jūs neatsakėte iš principo gerbiamam A. Sysui, kodėl čia, šitoje vietoje reikia kitokios motyvacinės sistemos nei valstybės tarnyboje. Toks būtų mano klausimas. Nors iš principo, kad jūs kūrėte bendrą sistemą visiems, tai yra sveikintinas dalykas. Yra spraga, kurią reikia taisyti. Kodėl statutiniai pareigūnai privilegijuoti, palyginti su valstybės tarnyba, labai ryškiai privilegijuoti?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ačiū už bent vieną gerą žodį, tikrai. Nematau, kad statutinė tarnyba yra kuriama privilegijuota tarnyba vien tik dėl to, kad jie turi papildomą priedą, pavyzdžiui, už suteiktą laipsnį tarnyboje. Negalima sutikti, kad pareiginės algos koeficiento nustatymo šakutės yra tam tikra paslėpta priedo forma. Galima žiūrėti, aš suprantu, tarp eilučių, galima visaip kalbėti, nes vadovas turės teisę nustatyti pagal nustatytas pareigybės šakutes vieną koeficientą ar kitą, tai galbūt kaip ir priedas, bet, manau, pareiginė alga vis dėlto turi būti tokia, kuri motyvuotų valstybės tarnautoją dirbti, o ne orientuota į priedo gavimą. Negalėčiau sutikti su tokia nuomone.
O dėl statutinių tai tokie priedai yra nustatyti dabar statute ir tokie lieka.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl nuomonės už taip pat niekas neužsirašė. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pateiktame įstatyme, ko gero, sąmoningai nutylėta, kiek finansų reikės įgyvendinti šitą įstatymą. Ir tai yra labai svarbu, nes jau dėl prokuratūros darbo apmokėjimo – atėjo prokurorai, papasakojo pasaką, kaip jie 200 atleido, o atleido tik 20, ir lengva ranka mes nubalsavome.
Šiuo atveju išvis nesakome. Pasakė, kad vienai grupei, bet čia įeina ir kalėjimai, ir muitinė, ir kitos tarnybos. Visiems jiems, jeigu mes norime suvienodinti darbo užmokestį, reikės ne vieno milijono eurų. Labai norėčiau žinoti, kieno sąskaita tai bus daroma? Kalbame apie valstybės tarnybą, kad ji nemotyvuoja, bet ten darbo užmokestis, kiek suprantu, kils tik voliuntaristiškai, jeigu bus priimtas, tik dėl viršininko malonės vienam ar kitam, o kitiems paprasčiausiai to darbo užmokesčio neliks.
Tokie siūlymai, kas buvo pritarta dėl valstybės tarnybos ir dėl statuto dabar, išbalansuoja ir taip išbalansuotą darbo apmokėjimo sistemą. Mes niekaip negalime susitvarkyti su darbo apmokėjimo sistema ir toliau ją išbalansuojame. Jūs vis tiek turėsite ir Seimas turės atsakyti už tai, kas yra daroma. Aš nemanau, kad ginkluoti žmonės yra, na, aukščiau, privilegijuoti ir jų darbo užmokestis turi būti didesnis už tų, kurie dirba Seime, kurie dirba ministerijose, savivaldybėse, kitose viešose įstaigose. Jeigu mes kuriame valstybę ne policinę, ne karinę, tai mes turime vienodai mylėti, gerbti ir vertinti tuos žmones, todėl darbo užmokestis turi kilti visiems. Dabar aš matau – tik struktūroms ir tik tiems, kas yra ginkluoti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymų projektų paketą. Šiek tiek noriu paprieštarauti kritikams, kurie mato tą neteisingumą ar kokią nors diskriminaciją vienų grupių prieš kitas. Iš tiesų mums svarstant valstybės tarnybos, statutinių pareigūnų pertvarkas turėtų galioti tam tikrų esamų socialinio dialogo laimėjimų, kolektyvinių susitarimų (formalių, neformalių) pagarbos ir puoselėjimo principas. Tai reiškia, kad jeigu jau statutiniai šiandien turi tam tikrus pasiekimus dėl savo socialinių garantijų, tai mes turime tai gerbti ir plėsti, o ne mažinti. Tiesiog aš suprantu, iš kur išplaukia tas skirtingumas, ir jį reikia gerbti, tik tokiu būdu mes galėsime tobulinti esamas sistemas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sveikintinas dalykas bendrų statutų priėmimas, suvienodinimas, tačiau tai vėlgi neapima visų. Mes žinome ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, kitų, kurie nepapuola į bendrą sistemą. Galbūt tai ateities dalykai. Bet mane labiau jaudina, ar mes negalime rasti susitarimo dėl visų tarnautojų? Dabar pateikėte valstybės tarnybos atlyginimus ir statutinių pareigūnų. Palyginkime juos (mūsų karštas ginčas praeitos sesijos pabaigoje) su medikų atlyginimais.
Ministre, ar jūs, teigdamas, kad pareigūnas, statutinis pareigūnas, su ginklu turi gauti tam tikrą atlyginimą, nemanote, kad tam tikrą atlyginimą turi gauti ir ilgai mokęsis, pasiruošęs kovoti už žmogaus gyvybę medikas? Štai kur mes turime pasverti. Šituo savo projektu jūs dabar siūlote atlyginimus timptelti į iššokusių Kalėjimų departamento statutinių pareigūnų atlyginimus ir kitus. Kalbėkime apie visą sistemą.
Čia, Seime, tarnaujančių valstybės tarnybos žmonių, kurie be ginklo, savo žiniomis, savo patirtimi taip pat yra verti to atlyginimo. Kai mes matome tokį vieno sektoriaus patempimą ir šiuo atveju jau neatleidžiamųjų darbuotojų sąskaita, nes valstybės tarnyboje, jūs pasakėte, niekam nesumažės, bet keli tūkstančiai bus atleisti, kad kiti gautų didesnį atlyginimą… Statutiniams pareigūnams sakote, kad reikės tam tikrų sumų. Kokių sumų? Kol kas mums nenurodėte ir mums lieka abejonių, todėl aš negaliu sutikti su pateikto įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, Vyriausybė, teikdama projektą, tikrai yra suskaičiavusi, žino silpnąsias puses ir stipriąsias, ir būtent visus ateities finansinius srautus tikrai subalansuos. Kiekviena naujovė būna sutinkama su dideliu pasipriešinimu, tai čia yra taip natūralu, ir ne tik teikiančių projektą, bet kažkodėl visur ir visada, bet po to mes pamatome, kad tai tikrai buvo reikalinga, teisinga ir būtina. O jeigu yra klausimų, kurie galbūt jūsų nuomone labai diskutuotini, tai mes galime teikti pataisas, bus svarstymai, ir rasime kompromisą. Aš siūlau pritarti ir toliau svarstyti tą klausimą, atsižvelgiant į jūsų siūlymus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš dalies pagyriau ministrą, kad čia buvo surastas kažkoks bendras sutarimas, bet teisingai kolegos pastebėjo – sutarimas tik dėl mažos dalies. Žymią dalį statutinės tarnybos paliekame šone. Maža to, dabar prakišdami ir priimdami šitą įstatymą, privilegijuotą įstatymą (ir tai nesunku įrodyti) kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, kokią mes siunčiame žinutę visiems žmonėms, visai valstybės tarnybai, kuri dabar be galo nusilpusi, nes nėra kam dirbti – algos nekeltos, o dauguma kompetentingų žmonių tiesiog nieko neišmano, nes gauna projektus, kuriuos reikia ištisai perrašinėti.
Deja, ir turėsime visi perrašinėti Valstybės tarnybos įstatymą, nes neišlaiko kritikos – jokių nei europinių, nei kitokių standartų.
Tai dabar mes pasiųsime žinią, kad yra geresnieji ir blogesnieji. Tai jeigu jūs norite prisiimti tokią atsakomybę, gerbiamieji žalieji ir buvę socialdemokratai, taip ir darykite. Čia yra jūsų atsakomybė, bet aš manau, kad visi žmonės, atsakingi už valstybę, to tikrai neturėtų daryti.
Žiūrėkime, ką mes darome, ir paskui nesistebėkime, kad žmonės į mus žiūri nepalankiai. Mes nevertiname savo žmonių ir jų kompetencijos. Čia pats pagrindinis šito projekto… Jeigu mes paimtume jį kaip pagrindą ir perdirbtume Valstybės tarnybos įstatymą, tai būtų išeitis. Bet suvienodintume tuos pačius standartus, kaip ir statutiniams, taip ir valstybės tarnautojams, jeigu mes galėtume tą padaryti, tai tvarka. Bet aš labai abejoju, kad mes tą padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto, taip pat ir lydimųjų kartu.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 58, prieš – 7, susilaikė 24. Po pateikimo įstatymo projektui ir lydimiesiems pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas (čia turiu mintyje projektą Nr. XIIIP-1609), papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
Toliau dėl lydimųjų faktiškai visų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išskyrus dėl paskutinių trijų, dėl kurių papildomi yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas (t. y. dėl projekto Nr. XIIIP-1619), Švietimo ir mokslo komitetas (t. y. dėl projektų Nr. XIIIP-1620 ir Nr. XIIIP-1621). Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Siūlymų daugiau nematau. Tai galime bendru sutarimu.
Toliau. Kadangi pagrindinės mūsų darbotvarkės laikas baigėsi, tai siūlau pratęsti dar dėl kelių klausimų, kol juos visus išnagrinėsime. Tvarkingai dirbame toliau.
17.32 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1622, Konsulinio statuto Nr. I-886 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1623 (pateikimas)
Kitas klausimas būtų – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1622. Prašom pranešėją į tribūną.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimąjį – Konsulinio statuto Nr. I-886 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurie parengti ir teikiami kaip Valstybės tarnybos įstatymo projekto lydimieji teisės aktai. Diplomatinės tarnybos įstatymo projektu siekiama reglamentuoti teisinius santykius, kuriuos šiuo metu reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, nes Valstybės tarnybos įstatymo projektas nustato, kad jis nebus taikomas statutiniams valstybės tarnautojams.
Konsulinio statuto pakeitimo į įstatymą tikslas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatas, iš konsulinio pareigūnų veiklos teisinių pagrindų sąrašo išbraukti Valstybės tarnybos įstatymą. Diplomatinės tarnybos įstatymas yra papildomas nuostatomis dėl diplomatų teisių ir pareigų; diplomatų pareigybių sąrašo; jų darbo užmokesčio; galimybės dirbti nuotoliniu būdu; tarnybinės ir materialinės atsakomybės taikymo; diplomatams taikomų tam tikrų socialinių ir kitų garantijų, kurios buvo taikomos pagal Valstybės tarnybos įstatymą, tokių kaip atostogos, tarnybos stažas, išeitinės išmokos ir kompensacijos; įtvirtinami atvejai, kada diplomatui garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis.
Taip pat išdėstomi diplomatinės tarnybos ir diplomatų veiklos principai, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nuostatos, išdėstomi pagrindiniai diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo principai, diplomato sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas ir panašios nuostatos.
Diplomatinės tarnybos įstatymas taip pat tikslinamas redakciniu aspektu, tai yra patikslinamos sąvokos, jų išdėstymas, priedėliai keičiami priedais ir panašiai. Didelė dalis nuostatų parengta atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, taip pat į Valstybės tarnybos įstatymo projekto bei vidaus tarnybos statuto projekto nuostatas ir kitų statutų teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos specifiką.
Projekto nuostatos, kiek įmanoma ir tikslinga, suderintos su Valstybės tarnybos įstatymu ir (ar) Vidaus tarnybos statuto projektu. Absoliutaus suderinamumo nėra, nes ir šiuo metu galiojantis Diplomatinės tarnybos įstatymas taip pat nustato tam tikrus specifinius aspektus, kaip ir Vidaus tarnybos statutas ar jo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, ar teko susipažinti su ne mažiau kaip dėl valstybės tarnybos dėl jūsų tokio nedidelio įstatymo net 91 Teisės departamento pastaba? Vienas dalykas.
Antras. Prieš jus buvęs ministras tvirtino mums, kad priedai ir priemokos yra ydinga sistema, neskatinanti dirbti, maksimaliai gaunant, ir viskas, todėl reikia keisti. Kodėl Diplomatinės tarnybos įstatyme šita nuostata lieka, priedai, priemokos mokamos ir dar papildomai vis reikalaujate? Ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mes susipažinome su Teisės departamento pastabomis. Daugelis iš jų yra apie Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Tiesą sakant, manome, kad dėl kai kurių pastabų galima diskutuoti, bet, manau, bent jau šiame etape akivaizdu, kad galėsime atsižvelgti į daugumą pastabų.
Dabar dėl priedų ir priemokų. Aš tiesiog norėčiau patikslinti, kad priedai lieka tik už stažą valstybės tarnyboje, kaip tai yra šiandien, ir priedai už diplomatinį rangą, kaip yra šiandien. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame už pristatymą. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto ir kartu lydimojo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo projektams pritarta.
Pagrindiniai komitetai. Kaip pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl lydimojo kaip pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas, papildomo nėra. Siūlymų taip pat nematau. Siūloma svarstyti iki gegužės 29 dienos. Bendru sutarimu galima pritarti.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais“ projektas Nr. XIIIP-1289(2) (pateikimas)
Kas čia mums dar liko? Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metais“ projektas Nr. XIIIP-1289(2). Pranešėjas – M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, 2020 metai žymės 300-ąsias metines nuo tos dienos, kai gimė Vilniaus Gaonas – turbūt viena labiausiai pasaulyje žinomų Lietuvoje gimusių asmenybių. Ankstesnis siūlymas ir sumanymas švęsti Lietuvos žydų bendruomenės įnašą į Lietuvos kultūrą, į mūsų bendrą istoriją, į visuomenės gyvenimą būtų kur kas natūraliau įgyvendinamas tą datą sutapatinant su 2020 metais, t. y. 300-osiomis Vilniaus Gaono gyvenimo metinėmis. Todėl antroji prieš jūsų akis esanti Seimo nutarimo redakcija siūlo būtent 2020 metais žymėti šią datą, taip suteikiant daugiau galimybių ir pasiruošti, ir mūsų tautų bendrystę ne tik memorialinėmis akcijomis, tas irgi yra labai svarbu, bet ir konkrečiais bendradarbiavimo projektais pažymėti su Izraelio valstybe, ir taip prisidėti prie tautų supratimo, bendrystės skatinimo.
Teikiu jūsų dėmesiui šį projektą.
PIRMININKAS. Paklausti nori A. Anušauskas. Nematau. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tiesą pasakius, mano klausimas buvo įregistruotas tada, kai nebuvo pakeitimo. Aš dabar pasisakymo forma pasidžiaugsiu, kad yra toks projektas ir yra įvardytas konkretus žmogus, nes, mano požiūriu, vien pavadinti Žydų litvakų metais yra šiek tiek nekorektiška, nes mes vėl kalbame apie kolektyvą, apie visą visumą bendruomenės, o nekalbame apie konkrečius žmones. Žydai, kaip ir visi kiti Lietuvos žmonės, turėjo vardus ir turi vardus. Mes netekome bendruomenės, bet tai buvo gyvi, konkretūs žmonės. Ar tai buvo… Nežinau, ten tų pavardžių yra tūkstančiai, ar P. Kohneris, ar J. Heifecas, ar E. Goldman, ar kas nors dar, ar R. Gari. Visi žmonės turėjo vardus ir dažniausiai pavardes. Labai gerai, kad jūs pakeitėte tą projektą. Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų tų vardų yra labai daug, tų vardų yra labai daug. Ir kuriuos jūs minėjote – žymūs, pasaulio kultūrai nusipelnę žmonės. Kita vertus, susitelkti vien į vieno asmens jubiliejų tarsi būtų neadekvatu, nes tikrai vardų yra labai daug. Yra labai daug ir kitų vardų. Aš norėčiau tai irgi paminėti, kad vienas iš veiksmų, kuriuos mes galėtume atlikti, tai Lietuvoje pasklidę daugybė holokausto memorialų dažnai yra be vardų, suprasdami būtent vardų svarbą judaizmo religijoje, mes galėtume iki to laiko pasirūpinti, kad visi jie ten, kur yra išlikę vardai, būtų aprūpinti ten žuvusių žmonių konkrečiu vardu, tapatybėmis, atminimais, kad tai nebūtų vien bevardžiai paminklai, įvardijantys – tiek ir tiek vyrų, moterų ir vaikų ten žuvo. Tai yra konkretūs vardai. Visiems šiems vardams paminėti, rišdamiesi prie Gaono vardo, ir siūlome tuos jubiliejinius metus.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Dabar aš, atvirai kalbant, pastebėjau, dėl ko 2020 metus jūs siūlote būtent paminėti, nes mano būtų pasiūlymas ir klausimas, ar nevertėtų tais metais įvardinti 2019 metus, kai mes šiandien priėmę… iš principo Lietuvių metais, tai gal tiktų kartu ir šitas? Istorinė sąsaja yra akivaizdi ir gal tai tarnautų abiejų tautybių, tautų supratimui ir dar didesniam suartėjimui? Taigi pasiūlymas ir klausimas būtų, kodėl ne 2019 metai? Gal vertėtų kartu švęsti ir litvakų, ir kitų tautybių? Ačiū. Supratote mintį.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Tai ir buvo pirminis sumanymas, tačiau, pasitarus vėlgi su bendruomenėmis, paaiškėjo, kad 2020 metai yra nepaprastai svarbios figūros visam litvakų pasauliui, taip pat ir visam Lietuvos kultūros pasauliui – Vilniaus Gaono Elijahu 300-ieji metai. 300-ieji metai pasitaiko nedažnai – tas jubiliejus maždaug kartą per šimtą metų tokios svarbos ir jis tikrai bus švenčiamas. Tai yra žmogus, kurio vardu gatvė pavadinta Jeruzalėje, kituose Izraelio miestuose. Tai žmogus, kuris tikrai žinomas visai žydiškai Lietuvos diasporai, todėl ta šventė tikrai bus minima. Dabar ištęsti ją per dvejus metus tiesiog pasirodė esą nelabai tikslinga.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti. Šiandien pasirodė Lietuvos žydų bendruomenės pranešimas spaudai, ten jie kvestionavo jūsų norėtą pateikti 2019 metų paskelbimą Žydų metais. Sakykite, mes dažniausiai, kai Valstybės istorinės atminties komisijoje svarstome tokius klausimus, vis dėlto konsultuojamės su tomis bendruomenėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su konkrečiais metais. Aš dabar norėčiau paklausti, ar po šito pareiškimo spaudai jūs buvote susisiekęs su žydų bendruomene ir gal pateikėte šito jūsų siūlymo variantą?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, buvau susisiekęs ir buvo pokalbis apie tai. Sakykim taip, kelia mažiau rezervacijų. Tik noriu pasakyti, kad ne visi esantys teiginiai yra visiškai tikslūs tame išplatintame pareiškime.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš noriu pratęsti kolegos mintį. Šiandien rytą buvo atsisakyta teikti Žydų metus, ar čia dabar jūsų teikiamas projektas susijęs su tuo atsisakymu, kuris rytą buvo, ar čia yra savarankiški du dalykai? Ar nebebus grįžtama prie rytinio posėdžio teikimo?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Man regis, aš savo atsakymuose jau atsakiau. Čia yra jau antroji redakcija, kuri yra priimta, tariantis apie tai, kada būtų optimalu, kada žydų bendruomenės kalendoriuje bus toks didžiausias įvykis, tai yra būtent Gaono 300-osios metinės, ir prie 2019 metų, sakykim taip, versijos jau neketinama grįžti.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjui. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už, iš esmės visi užsirašė už. Ar norite kalbėti? (Balsai salėje) Norite. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nežinau, čia iš tikrųjų, kai nėra prieš, tai sunku ką nors rimtai kalbėti, bet aš tikrai galiu pabrėžti kaip žmogus, gyvenantis Vilniuje Žydų gatvėje ir keliasdešimt metrų nuo Gaono paminklo, tai aš privalau balsuoti už, o…
PIRMININKAS. Tuomet kviečiu balsuoti.
Balsavo 71 Seimo narys ir visi 71 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildoma Valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti balandžio 10 dieną. Kitų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
17.47 val.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1761 (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-1761 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projekto. Svarstymas. Kviečiame kalbėti A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties negaliu vienareikšmiškai vertinti to siūlymo įsteigti parlamente dar vieną komisiją, tuo labiau kad institucijų, komisijų, komitetų, kurie tas problemas analizuoja, sprendžia ir gali spręsti, vykdo parlamentinę kontrolę, yra pakankamai. Tai ir Priklausomybių ligų komisija, ir Savižudybių prevencijos komisija, ir Jaunimo reikalų komisija. Yra keletas punktų, 2 punkte keletas pastraipų, kur numatoma tam tikras problemas spręsti, kurias iki šiol sprendžia Jaunimo reikalų komisija, Sveikatos reikalų komitetas, komiteto pakomitetis. Tikriausiai ne tai lemia, ar Lietuva sveikiau pradės gyventi, bet lemia tai, kokius mes priimame teisės aktus, kaip mes finansuojame tam tikrus projektus, kokią mes sukuriame psichologinę situaciją žmonėms ir kaip mes įgyvendiname tam tikras komitetų ir komisijų rekomendacijas. Pavyzdžiui, buvo pradėta priklausomybių ligų centrų reorganizacija ir Priklausomybių ligų komisija, išklausiusi Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, kaip vykdoma reorganizacija, na, kiek pamenu, beveik vienbalsiai ar net vienbalsiai priėmė sprendimą, rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai sustabdyti reorganizaciją, išsiaiškinti tikslus ir kokiu būdu tai daroma. Mes keli buvome nuvykę ir komisija buvo nuvykusi reorganizacijos metu į centrus, į Šiaulius, į kitus, pamatėme siaubingą situaciją.
Vietoj to ko mes sulaukėme? Sveikatos apsaugos ministerija pagreitino tą sprendimą, reorganizavo centrus. Ir kas iš to išėjo? Įkurta nauja biurokratinė institucija, centrinis priklausomybės ligų centras, kuriame dabar dirba apie 30 žmonių. Visi etatai, apie 70 etatų, buvo paimti iš regionų, iš Klaipėdos, iš Kauno, iš Šiaulių, iš Panevėžio ir sumažinti etatai.
Šiuo metu vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad priklausomybių ligų prieinamumas pablogėjo ir dėl to, ir dar dėl vienos atliktos nesąmonės, kada ministro psichiatro buvo atsisakyta kodavimo gydymo metodo. Kas yra kodavimas? Tai yra psichoterapinis gydymo metodas, paremtas placebo metodu. Kiekviena psichoterapija paremta yra ar įtikinėjimu, ar kažkokiu baimės jausmu ar dėl savo gyvenimo, ar dėl kitų dalykų. Tas metodas buvo labai efektyvus, netgi kai kurios savivaldybės finansavo, seniūnijos finansavo.
Dabar ką mes turime? Alternatyvos jokios neturime, turime vaistus, kuriuos reikia vartoti ir kontroliuoti, ir tų vaistų niekas nevartoja. Dėl psichologinės situacijos, kolegos, išties pažiūrėkite, kokia yra sukurta psichologinė situacija. Daugelį reorganizuojamų įstaigų (kad ir dabar ministras pristatė Valstybės tarnybos įstatymą) reorganizuojame, centralizuojame, bet apie tai žmonėms nepaaiškiname. Tarp kitko, vienas iš departamentų, kurio pavadinimo nenoriu sakyti, asmeniškai kalbėjau, sako, mes jau nespėjame dirbti darbų – tiesiog einame į Priklausomybių prevencijos komisiją, į Savižudybių prevencijos komisiją, į Jaunimo reikalų komisiją, Sveikatos reikalų komitetą, dabar dar eisime į Seimo Sveikos gyvensenos komisiją.
Kolegos, manau, kad šita komisija yra perteklinė. Ir vėlgi kyla įtarimas, kad yra kuriami tam tikriems žmonėms postai. Nepritariu ir nesutinku su kolegės R. Baškienės pasakymu, kad tam reikės tik 80 eurų per mėnesį. Tikrai ne 80 eurų – ir pavaduotojas, ir telefono išlaidos, ir kitos išlaidos, ir komisijos biuro darbas, negi jis nebus vertinamas, sėdėjimai, rašymai, dokumentavimas. Be papildomo tūkstančio eurų per mėnesį…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …mes tikrai neapsieisime. Kolegos, tikrai pritariu, kad lietuviai turi pradėti gyventi sveikiau, bet ne komisijų skaičius parlamente tai lemia, o mūsų darbas, mūsų asmeninis pavyzdys ir panašiai. Todėl manau, kad tos komisijos sukūrimas yra perteklinis, užtenka pakomitečio ir sėkmingo darbo.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A. Kirkutį.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Ilga darbo diena, aš pabandysiu nekvaršinti galvos ilgais kalbėjimais. Tiesiog noriu parodyti keletą paveikslėlių, jeigu būtų galima parodyti. Ar techniškai pavyktų? Mano ekrane yra, o kaip padaryti, kad visi matytų?
Kalbant apie komisiją, reikėtų atkreipti dėmesį į du dalykus, tai yra sveikatos apsaugos sistemos dalis ir įrankius, politinius įrankius, kuriais tos dalys galėtų būti reguliuojamos. Kaip minėjau, šiandien jau buvo pasakyta, kad sveikatos apsaugos sistemą sudaro dvi dalys, tai yra asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra.
Jeigu dabar pažiūrėsime į finansavimą, pamatysime labai didelę disproporciją – 98 ir 2 %. Jeigu pasižiūrėtume schemiškai, tai matytume, kad ligų diagnostikai ir gydymui yra skiriama pagrindinė dalis. Bet reikia matyti, kad sveikatos apsaugos sistemoje, be ligų diagnostikos ir gydymo, yra dar dvi labai svarbios dalys. Tai yra sveikatos tausojimas, iš tikrųjų tai yra sveikos gyvensenos kultūros ugdymo ir švietimo veikla, kuri apima įvairias sritis, tiek šeimą, tiek įvairiausius gyvenimo tarpsnius dirbančių žmonių, kovą su žalingais įpročiais. Šitai sveikatos apsaugos sričiai naudojami kitokie įrankiai, negu ligų diagnostikai ir gydymui.
Jeigu gilinsimės dar toliau, pamatysime ir antrą dalį, kad yra sveikatos stiprinimo dalis, t. y. sveikatos išteklių ir atsparumo ligoms didinimo galimybė. Tai yra imuninės sistemos aktyvinimas panaudojant gamtinius išteklius, panaudojant naujausius biomedicinos mokslo pasiekimus. Tai nėra ligų diagnostikos ir gydymo veikla – tai yra sanatorinio kurortinio rekreacinio ir turizmo veikla, kuri dabar nepagrįstai nuskęsta šioje ligų diagnostikos ir gydymo veikloje. Jeigu pažiūrėtume dabar į sveikatos apsaugos sistemą, pamatytume, kad yra trys dalys, ir ne vien tik ligų diagnostika ir gydymas.
Dabar, jei žiūrėtume į tuos politinius instrumentus, kurie galėtų paveikti sveikatos apsaugos sistemą, o ji pas mus, ko gero, pati konservatyviausia ir mažiausiai keičiasi, šie instrumentai leistų pradėti kitaip matyti ir kitaip formuoti sveikatos politiką pas mus.
Komitetas, pakomitetis ir komisija. Ką turėtų daryti komisija? Komisija, ko gero, nors ir pati mažiausia, iš tikrųjų pati svarbiausia sritis, nes tai yra mąstymo ir sąmoningumo sritis. Kalbėdami apie Sveikos gyvensenos komisiją, prisiminkime sveikatos apibrėžimą. Sveikata – tai socialinė gerovė, fizinė, psichinė ir dvasinė žmogaus gerovė. Jeigu dar psichinę išskirtume į minčių, mąstymo žmogaus gerovę, ir jausmų: regėjimo, girdėjimo, lietimo ir t. t., mes pamatytume, kad tai yra tam tikros sveikatos kultūros objektas.
Ir jeigu išskirtume kiekvieną sritį (čia susidaro devynios atskiros sritys ir toje komisijoje esantys devyni nariai galėtų kuruoti tas atskiras sritis), tokia komisija suteiktų galimybę kitaip pasižiūrėti į sveikatos apsaugos sistemą, ne vien tik kaip į ligų diagnostikos gydymą.
Visos šios idėjos ne mano sugalvotos. Jos Lietuvoje yra jau seniai. Ir jos yra užfiksuotos V. Storostos-Vydūno. Ir aš tikrai kviečiu balsuoti už šitą komisiją, nes mums reikia reformuoti, inovatyviai pažiūrėti į sveikatos apsaugos sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokį išsamų nuomonės pristatymą. D. Kepenis taip pat kviečiamas į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų tęsiu kolegos A. Kirkučio mintį. Atsiverskime Lietuvos Konstitucijos 53 straipsnį, ten sakoma: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ (pirma dalis), toliau sako: „Teikia medicinos pagalbą“, ir trečioje dalyje – „Gydymo paslaugos“. Yra trys dalys. Dvi iš jų susijusios su ligų diagnostika. Ar tą darysime operaciniu būdu, ar cheminiu, arba taip, kaip dabar daroma, jau naujuoju būdu – mityba, judėjimu įveikiant ligas. O trečioji dalis – rūpinimasis sveikata, vadinasi, visa tai, ką vadiname sveikata visose politikose.
Septynios ministerijos šiandien Lietuvoje tarpusavyje iki šiol nekoordinuoja savo veiklos ir todėl kas nors turėtų pasižiūrėti, kaip ta veikla vyksta.
Pasaulio sveikatos organizacija yra pasakiusi, kad medicina už mūsų sveikatą atsako tik 8 %. Tai, ko mes tikėjomės iki šiol, kad kas nors rūpinasi, 8 % mūsų sveikatos sistema atsakinga, 20 % yra paveldimumas, 20 % yra darbo sąlygos ir ekologija ir 50 % žmogus pats atsakingas už savo sveikatą.
Žiūrime, kaip jis atsakingas yra? Šiandien pusė mūsų šaukiamojo amžiaus jaunuolių netinka karinei tarnybai – jie yra išbrokuojami, ir kasmet tas skaičius didėja. Ir jokios priemonės nepajėgia sustabdyti mūsų jaunuolių sergamumo ir netinkamumo kariuomenei. Tas yra užfiksuota.
Kitas dalykas. Ta pati Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad 80 % populiariausių ligų, tokių kaip širdies kraujagyslių, kvėpavimo ligos, sąnarių problemos, diabetas, nebūtų, jei Lietuva turėtų sveikos gyvensenos sistemą. Europarlamentaras, eurokomisaras V. P. Andriukaitis ne kartą yra pasakęs, kad Lietuva neturi sveikatos sistemos, nes sistema yra toks darinys, kuris veikia harmoningai, ir kasmet situacija gerėja. Tada, kai Lietuva išėjo į laisvę prieš 28 metus, mes skyrėme 1 mlrd. litų sveikatos sistemai, ir ypatingų problemų nebuvo. Dabar skiriame septynis kartus daugiau ir problemos yra gerokai išaugusios, ir tos ligos, kurios yra pačios populiariausios, taip pat auga didėjant finansavimui.
Pasaulio banko atstovė čia, Seime, padarė pareiškimą prieš desėtką metų, ji pranešė, kad jeigu investuotume vieną dolerį į sveikatos sistemą, į ligų prevenciją, tai nebereikėtų 24 dolerių ligoninėse – 1 ir 24. Šiandien mūsų finansavimas yra tris kartus mažesnis, negu kad sustabdytume ligų augimą. Čia jau matėte – 98,2 % ligoms gydyti ir tik 1,8 % sveikatai ir ta pati sveikata dar dažnai supainiojama su įvairiomis prevencinėmis priemonėmis, skiepais ir t. t.
Tęsdami dėl reikalingumo tokios komisijos ir naujo darinio, kuris iš tiesų galėtų būti visiškai netikėtai naujas, dar turime pasakyti, kad liberalai mus kritikavo, va, jūs draudžiate girtavimą, duokite priemonių, kurios skatintų blaivų gyvenimą. Šita komisija savo uždaviniu ir laikytų, pačiu svarbiausiu uždaviniu, – skatinti sveiką gyvenimą, motyvuoti žmones sveikai gyventi, kad jie norėtų, kad mūsų darbuotojai mokyklose norėtų mokyti vaikus sveikai gyventi ir vaikai norėtų. Dabar mūsų vaikų stuburai krypsta, kompiuterizacija įsigali ir nėra jokio stabdymo. Štai prasidėjo mokyklose sveikatos ir pasiruošimo šeimai programa ir jai teparuošta 200 mokytojų per keturias valandas, kai tų valandų reikėtų bent jau 30, ir ne 200 mokytojų, o Lietuvoje reikia 3 tūkst. 600 mokytojų, bent po tris kiekvienoje mokykloje, kad jie rūpintųsi savo vaikų sveikata. Mes darėme, na, absoliučią profanaciją ir dėl to jokių teigiamų poslinkių mes neturime. Kažką reikia daryti, o tas kažkas tai yra suformuotos gairės, kurias mes netrukus pateiksime jums svarstyti. Ten yra daug priemonių, ką daryti ir nuo ko pradėti. (Balsai salėje) Atrodo, pasakiau viską, ką norėjau. Iš tikrųjų atėjo laikas rimtoms permainoms ir tą gali padaryti tie žmonės, kurie nori veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar buvo užsirašęs J. Olekas, tačiau jo nematau. Po svarstymo dėl motyvų užsirašė N. Puteikis už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, noriu papasakoti vieną epizodą iš Švedijos. Užėjus į savivaldybę, koridoriuje, viešose erdvėse stovi pintinė su vaisiais. Mes klausiame, kas čia, labdara, dovanojo savivaldybei kas nors? Ne, sako, čia politinės partijos susitarė, kad reikia skatinti, kad per pietus neužkandžiautų visokiu šlamštu. Vaisiai yra nemokamai. Jie nepasakė, iš kokių lėšų, bet pasakė, kad politinės partijos yra susitarusios. Po to mes nuvažiavome į savivaldybės kontroliuojamą „Fortum“ šiukšlių deginimo gamyklą, ten mus nuvedė pietauti ir matome, kad daržovės nemokamai. Mes klausiam, kaip tai? Sako, dėkite daržovių, kiek norite, čia yra Švedijos politinių partijų susitarimo reikalas. Tai tarsi paprasta, bet teisingai D. Kepenis sako, koks gali būti politinių partijų susitarimas, jeigu septynios ministerijos dirba priešingomis kryptimis sveikatinimo srityje? Pavyzdžiui, visi politikai sako, Suomijoje geras švietimas, darykime kaip Suomijoje. Pavyzdžiui, fizinis krūvis fizinio pamokose Lietuvos mokyklose. Nė iš tolo prie Suomijos. O ką daro švietimo ministrė? Ji susėdusi darbo grupėje naikina lituanistikos institutus.
Aš pritariu D. Kepenio argumentams ir kitų čia pasakytiems argumentams, sukurkite tą komisiją, sumokėkite 80 eurų per mėnesį, 1 tūkst. eurų per mėnesį tai komisijai, bet tegul ta komisija paima ir tą gerąją kitų užsienio valstybių praktiką realizuoja, tegul koordinuoja. Tai bent jau ministerijos, kurios dabar nežinia ką grybauja su lituanistikos naikinimu, užsiims prasminga veikla. Aš tikiu, kad D. Kepenis, A. Kirkutis, opozicijos nariai, kurie išmano sveikatinimo klausimus, vis dėlto padarys čia gerus darbus. Kolegos, balsuokime už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš daugiau pritarčiau kitiems sprendimams, tai yra lėšų taupymo sprendimams, kuriuos deklaravo valdantieji, konkrečiai valstiečiai ir žalieji. Manau, kad A. Kirkutis ir D. Kepenis gerai išmano.
Beliko tiktai perduoti savo mintis valdančiajai valdžiai, kuri dirba su premjeru priešaky, ministerijoms ir tai bus vykdoma. Negi dabar mes iš Seimo paskyrę devynis komisarus pradėsime vadovauti Vyriausybei? Mūsų reikalas – leisti teisės aktus, o vykdomajai valdžiai juos vykdyti. Iš tikrųjų nematau jokios priežasties kurti komisijas, kurios iš tikrųjų neaišku, kuo užsiims. Užsiims tuo, ką jau čia visi žinome.
O žinome tai, kad galbūt reikia daugiau finansavimo, reikia įgalinti sveikatos biurus savivaldybėse, kad jie turėtų didesnę galimybę veikti, įgalinti biurus veikti su švietimo sistema, galbūt pradėti kelias programas, kurios susijusios su sveikatinimu. Reikia šviesti, mokyti. Visiems tai aišku. Ir be komisijos tai aišku.
Vienintelis dalykas – komisija galbūt galėtų priversti kiekvieną įšokti į eketę, bet tai irgi žmogaus sprendimas, kaip jam gyventi. O kaip valgyti – iš tikrųjų per švietimo sistemą, per higienos centrus, sveikatos centrus galime tai daryti. Tiktai pagrindinė prasmė, manau, yra ta, kad tiems procesams reikia skirti pinigų, o ne komisijai išlaikyti. Aš tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Svarstome toliau pastraipsniui. Po svarstymo pritariame. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame.
Balsavo 69: 54 – už, 5 – prieš, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Dabar pastraipsniui. Priėmimas. Žiūrime, 1 straipsnis. Norėčiau iš karto pasitarti, nes „Tvarka ir teisingumas“ atsisako teikti vieną narį. Čia buvo siūlymas sudaryti iš devynių narių. Tada yra siūlymas iš aštuonių sudaryti. (Balsai salėje) Siūlau sudaryti iš aštuonių. (Balsai salėje) Prieštaraujančių negirdžiu. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
2 straipsnis. Kadangi visos frakcijos dar nėra pateikusios savo narių, šio balsavimo dabar nedarysime. Darysime kitą dieną. Ties ta vieta ir baigiame.
Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, yra… (Balsai salėje) Padarome pertrauką. Pavardžių dar neturime. (Balsai salėje) 2 straipsnį kol kas dar paliekame. Klausimai visi baigti. Seimo narių pareiškimai.
Pirmas – A. Gumuliauskas. Prašau į tribūną. Kol ateis, prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dėl vedimo tvarkos arba replika po balsavimo. Aš kolegai D. Kepeniui jau kelis kartus aiškinau ir sakiau, koks yra privalomojo sveikatos draudimo biudžetas, bet jis kažkaip neatsimena ir visą laiką pusantrų metų kalba tą patį ir bendromis frazėmis. Tai atsisėskite ir pasižiūrėkite, pavartykite. Dabar jūs paminėjote, kad sveikatos draudimo biudžetui prie V. P. Andriukaičio buvo skiriamas 1 mlrd., dabar – septynis kartus daugiau. Išeitų, kad sveikatos draudimui turėtų būti skiriama 7 mlrd. Sveikatos draudimo biudžetas yra šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. 700 mln. Jūs visada šnekate bile ką. Paskaitykite! Jau atėjo laikas konkrečiai ką nors pasakyti, ne tik iš bendro išprusimo.
18.08 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Arūnai, tęskite.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar, gerbiamas Antanai, aš konkrečiai ir pasakysiu.
Kovo 10 dienos posėdžio metu (gaila, kad nėra gerbiamo J. Oleko) J. Olekas padarė pareiškimą, kuriame konstatavo (cituoju): „Dokumente, kuris buvo paskelbtas vasario 15 dieną ir po kuriuo mes pasirašėme, tai yra Šimtmečio deklaracija, aš pasigedau vieno žodžio, kuris buvo vienas iš kertinių 1918 m. vasario 16 d., t. y. „demokratija“. Toliau cituoju: „todėl ateityje siūlau šito žodžio mūsų tekstuose nepamiršti“. Kadangi buvau vienas iš tos deklaracijos rengėjų, tai aš labai atsakingai noriu pareikšti, kad Seimo nariai turi skaityti dokumentus, ypač tie Seimo nariai, kurie čia sėdi nuo 1990 metų. Todėl aš sau leisiu pacituoti labai nedidelę šios deklaracijos pastraipą ir jums priminti, kad po ja dauguma jūsų pasirašė. „Esame įsitikinę, kad šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios akto idealus, kurti ir puoselėti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.“ Antra citata: „Tikime, kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios aktų signatarai.“ Tai reiškia, kad mes kvietėme ir ateities kartas taip pat puoselėti demokratiją ir išsaugoti demokratinę valstybę po šimto metų. Dar kartą visų prašau skaityti tekstus ir tik po to komentuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. N. Puteikis. (Šurmulys salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kadangi J. Bernatonis replikuoja, tai, gerbiamas Bernatoni, jūs čia žinote, kaip valstybė veikia, o naujokai Seimo nariai nežino, tai mano pranešimas skirtas jiems.
Jeigu kas nors iš jūsų norite, jums trūksta pinigų, pavyzdžiui, jums reikia 700 tūkst. eurų pasiskolinti dešimčiai metų be palūkanų ir be užstato, jūs galvojate, kad tai Lietuvoje neįmanoma, tai jūs klystate. Lietuvoje tai įmanoma, aš jums pacituosiu, vasario mėnesį teisme visiems žinomas D. Nedzinskas štai ką pareiškė: „2007 m. gruodžio 17 d. aš, Darius Nedzinskas, paskolinau ir perdaviau grynais pinigais Vytautui Markevičiui 2,5 mln. litų. Paskolos sutartis tarp manęs ir V. Markevičiaus raštu sudaryta teisės aktų nustatyta tvarka ir atitiko abiejų sutarties šalių valią.“ Sutartyje nėra numatytos palūkanos, sutartyje nėra užstato. Viskas čia gal būtų verslas, jeigu ne viena aplinkybė – V. Markevičius, advokatas, tuo metu dirbo neatlygintinu Vyriausybės konsultantu premjero G. Kirkilo Vyriausybėje ir tam tikra prasme buvo atsakingas už „Leo LT“ projektą. Šitas pinigų perdavimas grynais buvo įvykdytas, sutartyje parašyta – 2,5 mln. perduota grynais į rankas. Šita sutartis buvo sudaryta likus dviem dienoms iki „Leo LT“ projekto pristatymo visuomenei.
Tai ką aš noriu šituos dalyku pasakyti? Iš visko sprendžiant pinigai iki šiol negrąžinti. (Balsai salėje) Taip, ar tai daug, ar mažai, aš nesiimu spręsti, bet tiesiog šitas mano pranešimas skirtas naujokams. Taip 2007 metais veikė valstybė. Ir jis skirtas kai kuriems dabartiniams Seimo nariams, tarp jų V. Kernagiui, nes jis yra D. Nedzinsko mylėtojas, G. Landsbergiui, kuris yra D. Nedzinsko gerbėjas, ir ypač LRT programų vadovų A. Matoniui, kuris yra didelis D. Nedzinsko draugas. Taigi, gerbiami politikai ir visuomenės veikėjai, žiūrėkite, su kuo turite reikalų. Jeigu kas, žinote iš ko pasiskolinti be užstato, be palūkanų pinigų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau Seimo narių pranešimų neturime.
18.14 val.
Informaciniai pranešimai
Aš tik dar prieš baigdamas posėdį norėčiau pagarsinti pareiškimą dėl Tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimo. Pranešama, kad įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Monaku grupė. Pirmininke išrinkta R. Miliūtė, o pavaduotoja – A. Norkienė. Grupę sudaro šeši nariai.
Darbotvarkę kaip ir baigėme. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Balsai salėje) Norite registruotis? Gerai, registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Patikslinu, kad grupė yra Maroko, jeigu ne taip ištariau.
Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.