LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

                                                                                                                  I Š V A D O S

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 PAKEITIMO

ĮSTATYMO projekto NR. XIIP-4284

 

2016 m. birželio 23 d. Nr. 106-P-33

Vilnius

1.    Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jarolav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėja Aistė Laurinavičiūtė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

2

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje.

Pritarti

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

6

2

 

2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „vienių“ įrašytinas žodis „vienų“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

6

4

 

3.Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis.

Pritarti

Argumentai: atsižvelgiant į TD 3 pastabą, tikslinami 6 str. 4  d. antras sakinys. Jame nurodoma, kad bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 d. nustatyto maksimalaus minimalios priežiūros priemonės termino, jei minimalios priežiūros priemonė pratęsiama.

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 6 str. 4 d. 2 sakinį ir jį išdėstyti taip:

Vaiko Jeigu minimalios priežiūros priemonė gali būti pratęstapratęsiama, bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti ne ilgesniam, kaip šio straipsnio 2 dalyje nustatytaso, maksimalaus minimalios priežiūros priemonės terminuio.”

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

6

4

 

4. Projekto 6 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats.

Pritarti

 

Argumentai: atsižvelgiant į TD 4 pastabą dėl 6 str. 4 d. trečio sakinio, nurodoma, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 d.

 

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 6 str. 4 d. 3 sakinį ir jį išdėstyti taip:

„Pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

7,

12,

19,

21,

22

 

 

5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 6-8 bei 12, 13, 15 dalyse, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies 11 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“.<...>

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

7

2

 

5. <...> Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos.  Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 7 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai kompleksinė pagalba yra neveiksminga ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

8

 

 

6. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

10

2

 

7. Siekiant aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžio „priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“.

Pritarti iš  dalies

Pasiūlymas: patikslinti ir 10 str. 2 d. išdėstyti taip:

„2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus.“

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

10

4

 

8. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(ultima ratio)“.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

10,

12,

 

 

 

13,

 

22

5

4, 6,

8,

13-15

4

 

4

 

9. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai  valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 4, 6, 8, 13-15 dalims, 13 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 4 daliai.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, 10 str. 5 d., 12 str. 4, 6, 8, 13-15 d., 13 str. 4 d. ir 22 str. 4 d. vietoj žodžių „ministerijos įgaliota“ rašyti žodžius „ministro įgaliota“.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

3

 

10. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 12 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 9 ir 10 dalyjese nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui priimti.“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

5

 

11. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nelogiška savo turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. 

Nepritarti

Argumentai: 12 str. 5 d. nurodoma, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje be kitų dalyvių turi dalyvauti „mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas“, o ne savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos atstovas.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

9

 

12. Nėra suprantamas projekto 12 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos išimties „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to,  šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, išbraukti  pirmoje pastraipoje esančius žodžius „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ ir naujos redakcijos 12 str. 9 d. pirmąją pastraipą išėdstyti taip:

9. Savivaldybės administracijos direktorius (išskyrus šio dalies 3 punkte nurodytą sprendimą), įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:”.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

9

3

13. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 3 punkte turi būti įtvirtinta nuoroda ne į įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

9

6

14. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūlytina išbraukti žodžius „prašymą ir (ar)“, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

12

15

 

15. Derinant projekto 12 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, siūlytina projekto 12 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“.

 

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

13

6

 

16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 13 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.“

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

17

1

1

17. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

18,

 

 

24

3

 

 

3

 

18. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei  kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, 18 str. 3 d. ir 24 str. 3 d. vietoj žodžių „šiame įstatyme“ rašyti žodį „įstatymuose“.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

21,

22,

23,

24,

28,

29,

30,

 

 

19. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir 4 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose, 30 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

21

4

 

20. Projekto 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centras atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, vietoj žodžių „Vaikų socializacijos centras“ rašyti žodžius „Vaikų socializacijos centro direktorius ir darbuotojai“ ir naujos redakcijos 21 str. 4 d. išdėstyti taip:

4. Vaikų socializacijos centraso vadovas ir darbuotojai už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis, už nepranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ar melagingos informacijos suteikimą arba vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.”

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

22

1

 

21. Projekto 22 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo administracijos direktorius perduoda vaikų socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą.

Nepritarti

Argumentai: laikomasi nuomonės, kad nustatytas terminas yra pakankamas parinkti vaikų socializacijos centrą.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

22

3

 

22. Projekto 22 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti, nurodant kokie subjektai pasirašo nurodytą mokymo sutartį.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 22 str. 3 d. 1 sakinį ir jį išdėstyti taip:

„3. Vaikui atvykus į vaikų socializacijos centrą, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka   pasirašoma mokymo sutartis, šio centro administracija pasirašytinai supažindina vaiką jam suprantama kalba ir vaiko atstovą pagal įstatymą su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurias jie turi vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, šios priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, taip pat su vaikų socializacijos centro veikla, vaikų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis.“

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

24

2

4

23. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte nėra aišku kuo skiriasi sąvokos  „svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, išbraukti žodžius „buvimo pas juos“ ir 24 str. 2 d. 4 p. išdėstyti taip:

„4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų, buvimo pas juos metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami informuoti teritorinę policijos įstaigą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs;“.

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

26

 

6

24. Projekto 26 straipsnio 6 punkte po žodžių „minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonių“.

 

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

29,

 

30

1

 

7

7

 

8

25. Projekto 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 30 straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių „teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“.

 

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

29

2,

 

3

3

 

1

26. Projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 1 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai: siūloma 29 str. 2 d. 3 p. ir 3 d. 1 p. po žodžių „vidutinės priežiūros“ rašyti žodį „priemonių“ (ne „priemonės“), nes pagal 6 str. 3 d. vaikui gali būti paskirta ir kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19

 

30

4

4

27. Projekto 30 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.

Pritarti

Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, patikslinti ir naujos redakcijos 30 str. 4 d. 4 p. išdėstyti taip:

„4) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;“.

30.

Europos teisės departamentas

2016-05-12

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4284, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime.

Pritarti

 

31.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 (VLKK )

2

1

 

Siūlomos terminų apibrėžtys: bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau – bendruomenei naudinga veikla) – specialaus pasirengimo nereikalaujanti, neatlygintina ir laisvu nuo mokymosi metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje.

Pritarti

 

32.

VLKK

2

2

 

Komplèksiškai teikiamà pagálba Kompleksinė pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau – kompleksinė pagalba) - koordinuotas švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje.

 

Pritarti

Pasiūlymas: tikslinant 2 str. 2 d., ją patikslinti ir pagal VLKK pastabą, ir pagal TD pastabą, sakančią, kad turėtų būti išbraukti žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“ ir 2 str. 2 d. išdėstyti taip:

„2. Kompleksiškai teikiama pagalba Kompleksinė pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau – kompleksinė pagalba) - koordinuotas švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje.

33.

VLKK

 

2

3

 

Pagalbą vaikui ir (ar) jo atstovams teikiantis specialistas (toliau – specialistas) psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, socialinio darbuotojo, sveikatos priežiūros ar kitą reikalingą kvalifikaciją

turintis asmuo, teikiantis pagalbą vaikui ir (ar) vaiko atstovams pagal įstatymą.

Pritarti

 

34.

VLKK

 

2

4

 

Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.

Pritarti

 

35.

VLKK

 

2

5

 

Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo fizinis arba juridinis asmuo, šioLietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtą minimalios priežiūros priemonę.

Pritarti

 

36.

VLKK

 

2

6

 

Vaiko minimalios priežiūros priemonė vaikui taikomas įpareigojimas, kurį priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą ir pagal kurią vaikui skiriami įpareigojimai.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: patikslinti ir 2 str. 6 d. išdėstyti taip:

„6. Vaiko minimalios priežiūros priemonė vaikui taikomas įpareigojimas, kurį priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą ir pagal kurią vaikui skiriami įpareigojimai.

37.

VLKK

 

2

7

 

Tvarkytina, derinti su ankstesnio termino apibrėžtimi.

Pritarti

Pasiūlymas: patikslinti ir 2 str. 7 d. išdėstyti taip:

„7. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – vaikui taikomas įpareigojimaspriemonė, kurį vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.“

38.

VLKK

 

2

8

 

Vaikų socializacijos centras valstybinė prie bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-06-10

6

1

5

Pakeisti 6 str. 1 d. 5 p., išbraukiant žodžius “jeigu vaikas sutinka”, nes vaikas, turintis psichikos ar elgesio sutrikimų, negali adekvačiai įvertinti jam reikalingos pagalbos pereikį. O Savivaldybės vaiko gerovės komisija, jog siekiant vaiko gerovės pagalba būtina, sprendimą priima atsižvelgdama į specialistų siūlymus.  

Pritarti

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-06-10

17

2

4

Papildyti 17 str. 2 d.. 4 p. Po žodžių “gerbti mokytojus” įrašyti žodžius “minimalią priežiūrą` vykdantį asmenį”.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

6

1

2

 

Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį.

Siūlau minimalios priežiūros priemonę, įpareigojančią vykdyti naudingą veiklą bendruomenėse, praplėsti naudinga darbine veikla ugdymo ar kitose viešojo sektoriaus institucijose.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą NVO, švietimo, kultūros, ar sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią, ar darbinę veiklą vykdančią bendruomenėje įstaigą ar organizaciją

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, patikslinti ir 6 str. 1 d. 2 p. išdėstyti taip:

„2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, ar socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą paslaugas bendruomenėje vykdančią teikiančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;“.

2.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

6

1

4

Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p.

Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir galima teigiamai veikti vaiko elgesį;

Pritarti

 

3.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

6

1

5

Argumentai: Vaikai iki nepilnametystės dar nepilnai suvokia, kas jiems yra gerai, tuo labiau negali nuspręsti, koks gydymo metodas jiems yra tinkamas.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus, jeigu vaikas sutinka;

Pritarti

 

4.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

6

1

7

Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) atlikti bendruomenei arba ugdymo ar kitai viešojo sektoriaus institucijai naudingą darbinę veiklą.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, siūloma suderinti Švietimo įstatymą su šiuo įstatymo projektu ir vietoje žodžio „ugdymo“ rašyti žodį „švietimo“, nesusiaurinti galimų institucijų ar organizacijų sąrašo, nurodant, kad vaikas gali atlikti veiklą įvairaus tipo organizacijose ir vietoje žodžių „ar kitai viešojo sektoriaus institucijai“ rašyti žodžius „ar kitai įstaigai ar organizacijai“, neapriboti, kokią naudingą veiklą vaikas gali atlikti išbraukiant žodį „darbinę“, patikslinti ir 6 str. 1 d. 7 p. išdėstyti taip:

„7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.“

5.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

7

1

 

Argumentai: Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turi būti viena iš kompleksiškai teikiamų pagalbos šeimai priemonių.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos ir pozityviosios tėvystės kursai tėvams švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Nepritarti

Argumentai: 7 straipsnis aptaria kompleksiškai teikiamą pagalbą vaikui ir šeimai. Pagal kompleksiškai teikiamos pagalbos sąvoką, kaip ji yra apibrėžta 2011-11-04 švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų bendrame įsakyme Nr. Nr. V-2068/A1-467/V-946, pozityvios tėvystės kursai nėra kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Galimybė siūlyti vaiko atstovams pozityvios tėvystės ugdymo mokymus nurodyta  teikiamo įstatymo projekto 9 str. 1 d. 3 p. (9 straipsnyje aptariama kita pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą).

6.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

9

1

 

Argumentai:

Būtina dirbti ne tik su vaiku, bet ir su tėvais, nes dažnu atveju vaiko delinkventinio elgesio priežastys glaudžiai susijusios su netinkamu tėvų gyvenimo būdu, tėvų turimų žinių ar įgūdžių stoka, nepalankia vaiko vystymuisi aplinka, sunkumais ar krizėmis, kurias šeima išgyvena. Tėvams ar vaiko įstatyminiams atstovams siūlau sudaryti sąlygas gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; dalyvauti reabilitacijos programose; dalyvauti reintegracijos programose;  integruotis į darbo rinką. 

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos ir kitose programose ar mokymuose;

4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;

5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;

6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;

7) dalyvauti reabilitacijos programose;

8) dalyvauti reintegracijos programose;

9) integruotis į darbo rinką. 

6) 10) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko elgesio pokyčiams.“

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, siūloma naujai teikiamus 7-9 punktus jungti su esančiu 3 punktu, patikslinti ir 9 str. 1 d. išdėstyti taip:

„1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:

1) lankytis pas specialistą;

2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;

4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;

5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;

6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;

67) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtųinčios teigiamosą įtakosą veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams.“

7.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

12

1

1

Argumentai: Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė yra perteklinė. Tiek mokyklose, tiek socializacijos centruose labai trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, todėl manytina, kad daug efektyviau būtų steigti papildomus šių specialistų etatus, o ne  tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atitinkamai išbraukti žodžius „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius“ ir kituose įstatymo projekto straipsniuose.

1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo(toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

Nepritarti

Argumentai: Valstybės kontrolės audito ataskaitoje (2015) pabrėžiama, kad savivaldybėje turi būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip vaikas vykdo paskirtą priemonę, vertinti paskirtosios priemonės  vykdymo veiksmingumą, konsultuoti priemonės vykdytoją, vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Labai svarbu, kad savivaldybėje vyktų glaudus bendradarbiavimas tarp visų tarnybų - šis procesas  turi būti tikslingai koordinuojamas, numačius konkrečiam asmeniui funkcijas ir atsakomybę šioje srityje. Koordinatoriaus atsiradimas  sudarys galimybę veiksmingiau koordinuoti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, vaiko integracijos į bendruomenę procesus.

8.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

12

11

 

Argumentai: Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tuomet siūlau, sprendimo dėl priežiūros priemonės skyrimo terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų.

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

“11. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10   darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.”

Nepritarti

Argumentai: šiuo metu galiojančiame Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas būtent 5 darbo dienų terminas, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija, merai ir praktikai siūlo terminą ilginti, nes praktikoje 5 darbo dienų neužtenka parengti dokumentus, surinkti būtiną informaciją, reikalingą sprendimui priimti ir įforminti įsakymus. 

9.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

12

13

 

Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką, o vaikų ir paauglių psichiatro išvada padėtų teismui objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tari raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.”

Nepritarti

Argumentai: vaikų sveikatos pažymėjime bus integruota ir vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama tarpinstitucinio veiksmų plano, patvirtinto švietimo ir mokslo  ministro 2015-12-22 įsakymu Nr. V-1325, 4.1.4 priemonę,  reglamentuos vaiko sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 027-1/a) išdavimo tvarką, kai vaikas siunčiamas į socializacijos centrą, kurioje bus nustatytas privalomas gydytojo ir vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateikimas.

10.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

17

2

7

Argumentai: Nepilnamečiai vaikai dar neturi finansinių pajam, kad atlyginti padarytą žalą, todėl siūlau žalą atlyginti atliekant naudingą darbinę veiklą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atliekant naudingą darbinę veiklą.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: siūlymas apsiriboti tik darbine veikla  atlyginant padarytą žalą susiaurina įstatymais nustatytos žalos atlyginimo  būdus ir formas, tačiau, atsižvelgiant į V. V. Margevičienės siūlymą akcentuoti, kad galima atlikti naudingą darbinę veiklą, siūloma ją keisti į šiame įstatyme vartojamą „bendruomenei naudingą veiklą“, patikslinti ir 17 str. 2 d. 7 p. išdėstyti taip:

7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, įskaitant ir bendruomenei naudingos veiklos atlikimą.

11.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

19

2

2

Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) fiksuoti elektroniniame registre su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti jų stebėseną;“

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas,  kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan., todėl siūloma atsisakyti fiksavimo elektroniniame registre, tačiau siūloma vietoje žodžio „atlikti“ rašyti žodį „vykdyti“, patikslinti ir 19 str. 2 d. 2 p. išdėstyti taip:

„2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti vykdyti jų stebėseną;“.

12.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

21

1

5

Argumentai: Socializacijos centruose siūlau palikti tik ikiprofesinį mokymą, o profesinio mokymo – atsisakyti. Profesinį mokymą apsunkina tai, kad vaikai į socializacijos centrą atvyksta įvairiu mokslo metų laiku (ištisus metus), todėl vaikas atvykęs pvz., gruodį ar sausį jau nebespėja išmokti visos programos.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

“5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;”

Nepritarti

Argumentai: vaikų socializacijos centrams siūloma įgyvendinti ne profesinio mokymo programą, o atskirus jos modulius, kurie sudaro galimybes lanksčiai taikyti turinį.  Kai kurie centrai jau keleri metai sėkmingai tai įgyvendina. 

13.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

21

3

7

Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną elektroniniame registre, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;“

Nepritarti

Argumentai: neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas,  kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan.

14.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

22

4

 

Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką ir galėtų objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.“

Nepritarti

Argumentai: siūloma nebraukti žodžių „jeigu buvo atliktas įvertinimas“, nes praktikoje yra nemažai atvejų, kai vaiko specialieji ugdymosi poreikiai nebuvo įvertinti, nes tėvai to daryti nesutinka.

Dėl  tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus svarbos ir reikalingumo pastabos pateiktos aukščiau.

Dėl vaikų ir paauglių psichiatro išvados pastabos pateiktos aukščiau.

15.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

22

5

 

Argumentai: Siūlau atsisakyti nuostatos, kad vaikas, kuriam yra paskirta vidutinė priežiūros priemonė galėtų atvykti į socializacijos centrą neturėdamas visų reikalingų dokumentų. Teismas priimdamas sprendimą skirti vidutinę priežiūros priemonę, turėtų būti nuodugniai išnagrinėjęs visas pažymas ir dokumentus, nurodytus 22 straipsnio 4 dalyje, todėl yra nesuprantama, kodėl Vaiko gerovės komisija per 5 darbo dienas  po teismo sprendimo organizuoja reikiamų dokumentų surinkimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį:

5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: 22 str. 5 dalyje kalbama ne apie vaikui paskirtą vidutinės priežiūros priemonę, o apie auklėjamojo poveikio priemonę, kai vaikas į centrą patenka pagal Baudžiamąjį kodeksą Visgi, siūloma iš dalies atsižvelgti į V. V. Margevičienės pateiktus argumentus ir pasiūlymą, išbraukti žodžius „jeigu yra galimybė“, patikslinti ir 22 str. 5 d. išdėstyti taip:

5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.

16.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-05-31)

32

2

 

Argumentai: Kuomet vaikas yra nukreipiamas į socializacijos centrą, jo krepšelis lieka tos teritorijos savivaldybės, kurioje yra registruotas vaikas, mokymosi įstaigoje. Socializacijos centrų veikla yra finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų asignavimų. Vaiko krepšelio pervedimas socializacijos centrui, užtikrintų šios įstaigos papildomą finansavimą. Teismas, priimdamas sprendimą skirti vaikui vidutinę priežiūrą, galėtų įpareigoti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją tvirtinant ir perskaičiuojant tų metų savivaldybės biudžetą vaiko, kuriam skiriama vidutinė priežiūra, moksleivio krepšelį perduoti socializacijos centrui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį:

„2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose papildomai finansuojamas iš savivaldybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, biudžeto lėšų“.

Nepritarti

Argumentai: Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo ir pateikusi išsamius argumentus.  Siūloma įtvirtinti nuostata sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą, nes vaikų socializacijos centrams, kaip valstybės biudžetinėms įstaigoms, lėšos skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės, teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Be to, atsižvelgiant į vaikų patekimo į vaikų socializacijos centrus specifiškumą, t. y. kad mokinių, atvykstančių iš savivaldybių mokyklų į vaikų socializacijos centrus, skaičius nuolat kinta, būtų sudėtinga dažnai vykdyti mokinio krepšelio lėšų perskirstymą.

17.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-06-14)

21

1

5

Argumentai:

Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo, sporto veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;“

Nepritarti

Argumentai: Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. nurodyta, kad „Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.”, todėl įstatymo projekte minimos neformaliojo švietimo veiklos apima ir sporto veiklas. Manoma, kad būtų netikslinga išskirti vieną iš neformaliojo vaikų švietimo rūšių.

18.

Seimo narė V.V. Margevičienė

(2016-06-14)

23

1

3

Pasiūlymas:

Pakeisit 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyt taip:

„3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, sporto užsiėmimuose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;

Nepritarti

Argumentai: Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. nurodyta, kad „Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.”, todėl įstatymo projekte minimos neformaliojo švietimo veiklos apima ir sporto veiklas. Manoma, kad būtų netikslinga išskirti vieną iš neformaliojo vaikų švietimo rūšių.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Sveikatos reikalų komitetas

2016-05-18

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4284 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas.

Pritarti

 

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-06-01

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4284 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir siekiant, kad pagalbos priemonių šeimai ir kitiems vaiko atstovams teisinis reglamentavimas būtų parengtas iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Pritarti

 

3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-06-01

2

1

 

Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytus savivaldybės bendruomenės ir gyvenamosios vietos bendruomenės apibrėžimus, tikslintina projekte naudojama sąvoka „bendruomenei naudinga veikla“.

Pasiūlymas:

Siūloma nustatyti sąvokos „bendruomenei naudinga veikla“ apibrėžimą.  

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas: siūloma šio įstatymo projekte vartoti su VLKK suderintą „bendruomenei naudingos veiklos“ apibrėžimą, 2 str. 2 d. išdėstant taip:

„1. Bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau – bendruomenei naudinga veikla) - neatlygintina ir laisvu nuo mokymosi metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje.“

4.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-06-01

2

8

 

Argumentai: Nepilnamečio atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamą vaikų socializacijos centro sąvokos apibrėžimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:

„8. Vaikų socializacijos centras – valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones“.

Pritarti

Pasiūlymas: siūloma šio įstatymo projekte vartoti su VLKK suderintą ir pagal VVSK patikslintą „vaikų socializacijos centro“ apibrėžimą, 2 str. 8 d. išdėstant taip:

„8. Vaikų socializacijos centras - valstybinė prie bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio  priemones.“

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2016-06-22

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės V. V. Margevičienės bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymą.

Pritarti

 

6.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2016-06-22

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti vaikų socializacijos centrų veiklos dalinio finansavimo galimybes savivaldybių, iš kurių į šiuos centrus atvyksta vaikai, biudžetų lėšomis.

Nepritarti

Argumentai: Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo. Siūloma nuostata vaikų socializacijos centrus papildomai finansuoti iš savivaldybių biudžetų sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą. Vaikų socializacijos centras pagal teisinę formą ir vykdomas funkcijas yra valstybinė mokykla, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto (Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų) taikant mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 24.2.2.3 papunkčiu, vaikų socializacijos centras yra priskirtas prie mokyklų, skirtų mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad vaikų socializacijos centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokykla, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, vaikų socializacijos centrai finansuojami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Formaliojo ir neformaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto valstybiniuose vaikų socializacijos centruose taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

7.1 Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4284(2) pagal Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Sveikatos reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų, Seimo narės V. V. Margevičienės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti skubos tvarka.

Komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 11; prieš – 0; susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA: Įstatymo projektas XIIP-4284(2).

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                              Raimundas Paliukas