LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 230
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Visų labai pasiilgome, tad maloniai prašom ne tik bendrauti, bet ir užimti darbo vietas.
Skelbiu lapkričio 13 dienos, antradienio, plenarinių posėdžių pradžią. (Gongas)
Prašom registruotis.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, leiskite paskelbti, kad pasikeitė balsų skaičiavimo grupė, ir nuo šios dienos Mišrios Seimo narių grupės atstovas M. Adomėnas dalyvaus šitos grupės veikloje, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevičius, S. Šedbaras ir T. Tomilinas – tai balsų skaičiavimo grupė nuo lapkričio 13 dienos iki gruodžio 13 dienos. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritariame. Dėkoju.
Taip pat noriu perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos protokolo išrašą. Svarstyta dėl frakcijos seniūno ir seniūno pavaduotojo – rinkimai. Nutarta Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnu išrinkti J. Sabatauską ir seniūno pavaduotoju – A. Sysą. Priimame jūsų žiniai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. lapkričio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
O dabar darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymų nematau. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Balsuojame.
Mieli kolegos, prašom balsuoti, kad patvirtintume šios dienos, lapkričio 13 dienos, plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Darbotvarkė patvirtinta. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 17.
10.03 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2444(2)ES (svarstymas)
Linkėdama sėkmingo darbo, skelbiu darbotvarkės 1-2 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2444(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją R. Sinkevičių. Malonu jus matyti. O gerbiamuosius kolegas prašyčiau truputį daugiau dėmesio, tylos.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, labas rytas. Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, prašom likti tribūnoje, mums reikia aptarti per svarstymą gautus pasiūlymus. Dėl 6 straipsnio yra gautas R. Miliūtės pasiūlymas. Gerbiamosios kolegės nematau. Aš manau, kad mes sutarsime ir leisime, kad pasiūlymai būtų pateikti. Gerbiamas pranešėjau, prašom pristatyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas pritarė Seimo narės R. Miliūtės pasiūlymui. Kadangi įstatymo projekte yra du jos pasiūlymai, keičiasi įsigaliojimo datos, todėl komitetas sutiko su R. Miliūtės pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, patiksliname, kad įsigaliojimo data būtų lapkričio 1 diena, ir komitetas, įvertinęs pasiūlymus, nustatė atitinkamai. Galime tam pritarti?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Galime.
PIRMININKĖ. Buvo pasiūlyta, kad lapkričio 1 diena, aš patikslinu – gruodžio 15 diena pagal R. Miliūtės pasiūlymą ir komiteto pritarimą. O Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki gruodžio 14 dienos priima šio įstatymo įsigaliojamuosius teisės aktus. Tokie buvo pasiūlymai, ir komitetas tam pritarė.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti, kas po svarstymo pritaria Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui?
Balsavo 96 Seimo nariai: vienbalsiai 96 pritarė Elektroninių ryšių įstatymo projektui po svarstymo.
10.06 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2388(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 201, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2388(2). Svarstymas. Ekonomikos komiteto pranešėjo A. Bauros nekviečiu… kviečiu į tribūną. Prašom, prašom. Nors pasiūlymų ir nėra, bet komiteto išvadą mes norime išgirsti.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė ir bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų, kaip minėjau, nėra, norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, 1 susilaikė. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2388(2).
10.07 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Elektronikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją pirmininką S. Jakeliūną kviečiu perskaityti komiteto išvadą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Tik dėl stenogramos, protokolo – čia yra Energetikos įstatymo, o ne Elektronikos, tai toks mažas pakoregavimas.
O Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 7 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išdėstytas pastabas ir argumentus, kurie daugmaž buvo panašūs arba vienodi, nusprendė nepritarti, arba atmesti siūlomą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – buvo pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – už komiteto siūlymą atmesti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad jau antras pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį abejotiną skaidrumą žadantį projektą. Aš čia švelniai pasakiau – abejotiną skaidrumą, bet iš tikrųjų šis projektas, jei priimtume, gali vėl atgaivinti įvairias PVM grobstymo schemas, kurios susijusios su prekyba naftos produktais. Tikiuosi, kad bent jau dabar Seimo valdantieji įsiklausys į savo Vyriausybės poziciją, į visų specialiųjų tarnybų ir Mokesčių inspekcijos poziciją, ir mes nebevargsime skirdami dar vieną komitetą, nors suprantu, kad projekto autorius ponas A. Palionis yra labai įtakingas ir, matyt, labai svarbus valdančiųjų atstovas, kad tenka pataikauti jo iniciatyvoms, bet vis dėlto gal sveikas protas nugalės. Juo labiau kad Vyriausybė žada kitais metais ryžtingai kovoti su šešėliu. To projekto priėmimas, deja, veiktų priešinga kryptimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – prieš atmetimą.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Negaliu klausytis gerbiamo pono J. Razmos demagogijos, nes problema egzistuoja, sprendžiama nebe pirmą kadenciją. Kodėl Lietuvos verslas turi atsakyti už, pavyzdžiui, Lenkijos valstybėje vykdomas machinacijas? Iš akcizinio sandėlio prekė iškeliauja į akcizinį sandėlį, tarkime, gretimoje Lenkijos valstybėje. Ką toliau daro ūkio subjektai kaimyninėje valstybėje Lenkijoje arba Latvijoje? Lietuvai atsakyti už tuos veiksmus, Lietuvos verslui, laikyti deponavus milijonus – verslas šiandien ne toks turtingas, kad galėtų atsakyti už galimai neteisėtus veiksmus kitoje valstybėje. Atsakomybė yra tarp akcizinių sandėlių, o štai mūsų teisėsauga eina lengviausia kryptimi, kaip uždrausti verslą, skatinti emigraciją ir visai nesigilinti į problemą. Mes visą praėjusią kadenciją nagrinėjome šį klausimą ir ne veltui teikėjai yra ir ūkio ministras, ir A. Palionis, ir kiti Seimo nariai, kurie įsigilinę. Aš manau, prie šio klausimo reikia grįžti ir jį reikia spręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už komiteto pasiūlytą išvadą atmesti, balsuojantys prieš turi kitą savo nuomonę. Prašom, skelbiu balsavimo pradžią.
Balsavo 108 Seimo nariai: už komiteto pasiūlytą išvados projektą, siūlantį atmesti įstatymo projektą, balsavo 89, prieš – 7, susilaikė 12. Energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115 atmestas.
Replika – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Mano balsas yra už.
PIRMININKĖ. P. Urbšys taip pat balsavo, kad atmestume minėtą įstatymo projektą. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes truputį lenkiame laiką. Ar sutiktų Seimo rezoliucijos pranešėja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė?
10.13 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl neteisėtų „rinkimų“ Rusijos okupuotose Ukrainos srityse“ projektas Nr. XIIIP-2900(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl neteisėtų „rinkimų“ Rusijos okupuotose Ukrainos srityse“ projektas Nr. XIIIP-2900(2). Prašau, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, visi turbūt puikiai žinome, kad savaitgalį Luhanske ir Donecke, okupuotose Ukrainos teritorijose, vyko vadinamieji rinkimai. Žodį „rinkimai“ reikėtų imti į kabutes.
Iš tikrųjų šitas veiksmas, inspiruotas Kremliaus, vyko pažeidžiant Minsko susitarimą. Tai rodo agresyvios Rusijos požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus, kad jai yra vienodai ir ji linkusi jų nesilaikyti. Aš manau, kad mūsų Seimas, sekdamas ir Europos Sąjungos, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, turi irgi pasakyti savo labai aiškią poziciją, kad mes nepripažįstame savaitgalį ten vykusių rinkimų, kad mes esame už Ukrainos teritorinį vientisumą, už jos euroatlantinį kelią, kad mes solidarizuojamės su Ukrainos žmonėmis ir ukrainiečių tauta, kuri per pastaruosius penkerius metus patyrė didelių nuostolių visomis prasmėmis: ir dešimtys tūkstančių aukų, ir ekonominiai dalykai, ir visi kiti reikalai, susiję su karu. Tiesiog kviečiu kolegas pritarti.
Ačiū ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, ir Europos reikalų komiteto pirmininkui už jų palaikymą. Manau, būtų tikrai gražus simbolinis aktas šiandien, prieš kalbant ponui A. Parubijui šitoje tribūnoje, parodyti solidarumą su Ukraina.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Prašom. Bet jo šiuo metu nėra. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju už pateikimą.
Diskusija. Tuoj įjungsime. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra.
Priėmimas. Motyvai. Prašom, gerbiami kolegos. A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kartais atrodo, kad gal tokie dokumentai yra tiktai simboliniai, atkreipia dėmesį ir panašiai, bet iš tikrųjų jie turi labai didelę prasmę, nes tai, prie ko galbūt yra pripratusi tarptautinė bendruomenė – prie nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, prie nuolatinio laisvo žodžio, laisvų rinkimų pažeidimų Rytų Ukrainoje… Iš tikrųjų mes turime būti tie, kurie visada rodys dėmesį šiai problemai ir kalbės ne tik Lietuvai, Europai, bet ir visam pasauliui apie tai, kas vyksta mūsų gretimoje kaimyninėje Ukrainoje. Žinote, jeigu neliks nė vieno, kuris į tai nekreips dėmesio, jeigu neliks nė vieno, kuris garsiai apie tai nekalbės tarptautinei bendruomenei, tai ir režimas ten Rusijos Federacijos jausis nebaudžiamas, jausis esantis šeimininkas ir toliau įvedinės savo tvarką. Tikrai labai ačiū Radvilei ir visai komandai, kuri inicijavo šitą rezoliuciją, ir kviečiu ją palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius. Prašau, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš taip pat sveikinu dėl laiku pateiktos rezoliucijos. Smagu, kad tokiame kontekste ji svarstoma, labai tikiuosi, kad bus ir priimta. Šalia A. Armonaitės išsakytų argumentų aš tik tiek galiu priminti, kad, palengva Ukrainos klausimus ir dalies Ukrainos okupuotų teritorijų klausimus nustumiant į antrą planą, yra dar viena proga Lietuvai parodyti savo nuoseklią, tęstinę ir principinę laikyseną remiant Ukrainos siekius. Aš tikiuosi, kad tokių pavyzdžių Europos Sąjungoje bus daugiau, ir kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją. Nuosekli ir principinga pozicija tikrai reikalinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Kviečiu kalbėti A. Kubilių. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų manau, kad labai gera yra rezoliucija ir raginu visus pritarti. Simboliška, kad kaip tik šiomis dienomis Vilniuje yra susirinkusi ir trišalė Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos Parlamentinė Asamblėja. Išties kolegos iš Ukrainos ir Lenkijos gali girdėti ir šią mūsų diskusiją. Aš manau, kad tai, ką Kremliaus režimas organizavo dabar Donecke ir Luhanske, kartu yra labai aiškus ir jų pareiškimas, tai yra Kremliaus pareiškimas, kad jie nesiruošia laikytis Minsko susitarimo. Tai turime konstatuoti labai aiškiai, todėl iš tiesų mūsų uždavinys – Lietuvos kartu su strateginiais partneriais, Lenkija ir kartu su pačia Ukraina – daryti viską, kad Ukrainos kelias link integracijos į Europos Sąjungą būtų kuo spartesnis, nes tai iš tikrųjų leistų garantuoti ir Ukrainos saugumą, ir jos sėkmės kūrimą, kas, mano įsitikinimu, būtų svarbu ne tik pačiai Ukrainai, bet ir visai Europai. Ir kada nors, tikėtina, gal ir Rusijai tai padėtų grįžti prie normalios valstybės standartų. Labai svarbu, kad mes trišalėje Asamblėjoje jau svarstome ir tai, ką Lenkija ir Lietuva galės padaryti kartu 2025–2027 metais, kai pradžioje Lenkija, po to Lietuva antrą kartą pirmininkaus Europos Sąjungai.
Štai iš tiesų, stovėdami kartu su Ukrainos žmonėmis, jų teritorijos vientisumo, jų saugumo ir jų integracijos kelyje, mes darome tai, kas mums ilgainiui padės matyti Europą…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …vieningą, saugią ir taikią. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – J. Jarutis. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū kolegoms, išsakiusiems tas mintis Ukrainos atžvilgiu, ir dėkoju kolegei už iš tikrųjų laiku pateiktą rezoliuciją. Tai dar vienas mūsų parodymas, kad mes esame su Ukraina nuo prieš ketverius metus prasidėjusių įvykių ir esame už tai, kad Ukraina būtų vieninga ateityje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėmesio! Kviečiu balsuoti dėl Seimo rezoliucijos „Dėl neteisėtų „rinkimų“ Rusijos okupuotose Ukrainos srityse“ projekto priėmimo.
Šios rezoliucijos priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 109 Seimo nariai: už – 109. Vienbalsiai pritarėme Seimo rezoliucijai „Dėl neteisėtų „rinkimų“ Rusijos okupuotose Ukrainos srityse“. (Gongas, plojimai) Dėkoju, kolegos.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašome.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas, malonu matyti čia mus visus ir mūsų gerbiamus svečius. Vyksta Trišalė Asamblėja ir mes salėje svečiuose turime Lenkijos Senato pirmininką S. Karčevskį (Plojimai) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininką A. Parubijų. (Plojimai) Kaip ir darbotvarkėje numatyta, žodį suteiksime Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui A. Parubijui. Andrijau, prašau.
10.22 val.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Andrijaus Parubijaus kalba
A. PARUBIJUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pone maršalek, gerbiami Seimo nariai, gerbiami kolegos! Man didelė garbė skaityti pranešimą šiandien Lietuvos Respublikos Seime, ir labai simboliška, kad mano šiandienos pranešimas yra iš karto po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas demonstravo savo palaikymą Ukrainai. Tai yra labai simboliška ir labai charakteringa, kad Lietuva viena iš pirmųjų duoda savo balsą palaikydama Ukrainą.
Šiais metais mes minime šimtmetį, kai buvo atnaujintos mūsų valstybės. Užvakar mes šventėme Lenkijos atkūrimą, taip pat šiais metais mes šventėme Ukrainos ir Lietuvos valstybių atkūrimą. Aš atsimenu, kai prieš šimtmetį Ukraina būtent kiekviename etape jautė tokį pat palaikymą iš Lietuvos. Prieš 100 metų, kai mes kovojome už Ukrainos nepriklausomybę, Ukraina per savo ir Lietuvos savanorius ir po diplomatinio palaikymo visą laiką kietai jautė palaikymą. Prieš 50 metų, kai vyko Antrasis pasaulinis karas, mes kovojome kartu – ir ukrainiečiai, ir lietuviai. Ir Sibiro kalėjimuose lietuviai ir ukrainiečiai buvo petys į petį kartu savo bendra kova už nepriklausomybę.
Aš prisimenu pradžią prieš 25 metus, kai mes visi žiūrėjome į Lietuvą, kai mes visi žiūrėjome į Vilnių ir žinojome: kai Vilnius pradės savo kovą, kai Lietuva pradės savo kovą, ir visos kitos valstybės pasikels būtent šitai kovai. Ir jau tolimais 1989 metais, kai aš buvau dar visiškai berniukas, vaikinas, atvažiuodavau į Lietuvą, kad spausdintume nepriklausomą spaudą Ukrainai. Mes iš čia veždavome per visą Ukrainą tam, kad pasakytume visą tiesą Ukrainai apie mūsų kovą.
Šį mėnesį mes minime Maidano metines. Lapkričio 21 dieną mes išėjome į Maidaną. Aš turėjau garbę būti vienu iš pirmųjų, kuris išėjo į Maidaną ir pradėjo Maidaną. Visą tą mūsų kovos laikotarpį kiekviename etape mes jautėme Lietuvos ir mūsų Lietuvos draugų palaikymą. Visų pirma aš noriu jums padėkoti nuo visos Ukrainos, nuo visų ukrainiečių už tą palaikymą, kurį mes jautėme 100 metų ir kurį jautėme ir paskutinius penkerius metus mūsų kovoje. Ačiū jums.
Šiandien rezoliucija, kurią jūs priėmėte, mums primena, kad kova ir toliau tęsiasi ir priešas yra nepakitęs, mums ir toliau reikia kovoti už savo nepriklausomybę. Ukrainiečiai tęsia šitą karą su ginklu rankose, kovoja už savo laisvę. Kiekvieną dieną mūsų kovotojai gina valstybę, rizikuoja savo gyvybe. Mes girdime apie mūsų vaikinų mirtis ir apie tas kovas, kurios vyksta visoje fronto linijoje su valstybe, kuri turi pačią galingiausią kariuomenę kontinente. Bet nepaisant to aš galiu su pasididžiavimu pasakyti, kad Ukrainos kariai kietai stovi savo pozicijose ir kietai atmuša provokacijas ir atakas. Prieš keletą dienų aš buvau fronto linijoje su NATO Asamblėjos prezidente, su ponia Rasa, su didžia Lietuvos tautos dukra, kuri sutiko nuvažiuoti į fronto liniją. Mes buvome 100 metrų nuo fronto linijos tam, kad ji galėtų papasakoti visam laisvajam pasauliui apie tai, kaip Ukraina kovoja savo kovą.
Šiandien visas pasaulis mobilizuojasi tam, kad palaikytų Ukrainą. Reikia labai gerai suprasti, ir ukrainiečiai supranta, kad mes giname ne vien tik Ukrainos valstybę, mes giname ne vien Ukrainos nepriklausomybę, bet mes giname ir visą laisvą civilizuotą pasaulį. Ir tai labai gerai supranta čia, Lietuvoje. Aš prisimenu tą dieną, kai Rusijos tankai įvažiavo į Gruzijos teritoriją, tada mes kalbėjome Ukrainoje apie tą grėsmę. Bet, deja, ne visos valstybės tada adekvačiai galėjo duoti atsaką agresijai Gruzijoje. Ir tada mes žinojome, kad kai pasaulis bus minkštas Rusijai, kita bus Ukraina. Taip ir atsitiko.
Bet dabar Lietuvoje, Baltijoje visi žino: jeigu Ukraina neatsilaikys, sulauks eilės kitos valstybės, tos kitos valstybės, kurios turi bendrą sieną su Rusijos Federacija. Tai tos valstybės, kurios kiekvienais metais jaučia Rusijos agresiją skirtingais aspektais. Tai yra ne vien tik militaristinė, tai yra energetikos agresija, tai yra ekonominė agresija, tai yra informacinė agresija, kuri turi labai didelę reikšmę, tai yra humanitarinė agresija. Ir mums šiandien labai reikia jungti mūsų pastangas, siekiant užtikrinti mūsų valstybės ir viso laisvo pasaulio saugumą.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja būtent tam ir yra sušaukta, kad mes aptartume ir pasiūlytume tuos algoritmus, pagal kuriuos galėtume užtikrinti saugumą energetikos ir ekonomikos srityje. Kalbant apie „Nord Stream 2“ ir tą iniciatyvą, kuri buvo Tarpparlamentinėje Asamblėjoje prieš metus, galėtų palaikyti mūsų Estijos, Latvijos, Moldovos, Ukrainos, Lenkijos pirmininkai, ir mes kartu galėtume demonstruoti savo poziciją ne kaip atskiros valstybės, o kaip viso mūsų regiono poziciją kaip laisvės… Būtent tas tarpas, kuris turi pasienį su Rusijos Federacija, tos valstybės yra kaip Europos skydas, kuris kiekvieną dieną gina visą laisvą pasaulį nuo V. Putino Rusijos agresijos. Ir čia yra mūsų jėga, ir čia yra mūsų pergalės tikslas.
Kai mes skridome su ponia Rasa sraigtasparniu fronto link, ji pasakė, kad kiekvieną savo pranešimą baigia žodžiais: aš nenoriu, kad mes daugiau turėtume atkūrinėti mūsų valstybes, mūsų nepriklausomybę, mes niekam neleisime užgrobti mūsų valstybės, mes neleisime, kad mes vėl pralaimėtume, kad mūsų vaikai vėl pradėtų kovoti už nepriklausomybę. Mūsų kova – tai mūsų atsakomybė prieš mūsų senelius, prieš mūsų tėvus, prieš tuos, kurie kovojo ir atidavė savo sielą, ir tai mūsų atsakomybė ateičiai. Būtent mūsų solidarumas, mūsų draugystė tarp valstybių, viso laisvo pasaulio solidarumas mums garantuos pergalę ir pasisekimą. Ir aš noriu palinkėti visiems mums nepriklausomybės ir laisvės, tvirtos dvasios. Aš noriu padėkoti už visą palaikymą, kurį mes gaudavome ir gauname dabar. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai, ačiū. (Plojimai)
10.32 val.
Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko Stanislavo Karčevskio kalba
PIRMININKAS. Dabar kviečiu Lenkijos senato maršalką poną S. Karčevskį.
S. KARČEVSKIS. Pone Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, pone Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Aukštieji Rūmai, kolegės ir kolegos. Aš sujaudintas kalbėdamas kaip Lenkijos Respublikos Senato maršalka čia, Lietuvos Seime, Lietuvos sostinėje Vilniuje, iškart po 100-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo metinių. Leiskite lenkų vardu Jums nuoširdžiai padėkoti už visus gausius lietuvių gestus, minint šį jubiliejų.
Gėris duoda gėrį. Kadangi jis kyla iš Dievo, ši jūsų sėja pastarosiomis dienomis mūsų širdyse tarnauja abiejų mūsų tautų naudai. Tačiau ne vien tik šios metinės verčia mus pamąstyti. Prieš 605 metus (1413 metais) Horodlėje lenkų ir lietuvių riteriai susijungė į heraldines gimines. Lietuvos bajorams suteiktos lenkų bajorijos politinės teisės, ir nuo to laiko valdant lietuvių dinastijai lenkų ir lietuvių laisvė buvo ta pati. Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautos: lietuviai, lenkai, rusinai, kaip pasakytume šiandien – baltarusiai ir ukrainiečiai, kartu gynė laisvę.
Trečios didžiosios metinės, kurias švenčiame šiais metais, ypač mes, parlamentarai, tai – 550-osios pirmojo Lenkijos istorijoje dvejų rūmų Seimo, sušaukto 1468 metais Algirdo anūko ir Gedimino proanūkio Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio.
Lenkijos parlamentarizmo šaltinių taip pat yra ir Vengrijoje. 1222 metais Vengrijos karaliaus Andriaus II paskelbtoje Aukso bulėje atsirado vėliau Vidurio Europoje įsigaliojusi ius resistandi teisė – teisė priešintis tironijai, taip pat pirmos pilietinės teisės riteriams. Tie pavyzdžiai iš Vengrijos kartu su Lenkijos sostą perėmusiais Anžiečiais atkeliavo į Lenkiją po 1370 metų, o vėliau iš Lenkijos po Horodlės unijos – į Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą. Po 1569 metų jos buvo plėtojamos lenkų ir lietuvių Abiejų Tautų Respublikoje. Mes galime didžiuotis šia mūsų tradicija, tai iš jos lenkų ir lietuvių kartos sėmėsi jėgų kovoti dėl nepriklausomybės. Todėl šią tradiciją smerkė kaip kažką regresyvų, anarchišką, nepažangų visi tie, kurie norėjo mus pavergti.
Pirmasis visuotinis Lenkijos Karalystės Seimas susirinko 1382 metais, o 1386 metais į Lenkijos sostą jis išrinko Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą. 1468 metais tas Seimas tapo dvejų rūmų, o nuo 1493 metų buvo sušaukiamas reguliariai. Nuo 1445 metų veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tai yra dabartinių Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos žemių, Seimas. 1569 metais po Liublino unijos šie seimai susijungė ir sudarė tuo metu savo aukso amžių išgyvenančios Abiejų Tautų Respublikos Seimą. Kartu tai buvo ir jos parlamentarizmo aukso amžius, kuris prasidėjo 1505 metų Konstitucija Nihil novi. Ji rėmėsi principu „Nieko apie mus be mūsų“, ir iki šiol sudaro abiejų mūsų tautų politinės kultūros pagrindą.
Laisvi rinkimai – faktas, kad karalių rinko bajorijos bendrija, panaikino sosto paveldėjimą ir faktiškai pavertė monarchą prezidentu iki gyvos galvos. Pagal teisę kiekvienas bajoras galėjo rinkti karalių ir kiekvienas galėjo juo tapti, taip pat kiekvienas rinko Seimo narį ir galėjo juo tapti. Taip susikūrė didžiausia aname pasaulyje laisvų žmonių – piliečių, o ne pavaldinių bendrija. Žečpospolita buvo ypatingas darinys – respublikinė monarchija, kurios piliečiai „tik tokiems karaliams buvo pavaldūs, kur norėjo, kad jie jiems viešpatautų“. Tiesa, tokių „piliečių“ buvo mažuma – 8–10 % visuomenės, bet šį nuošimtį gyventojų, turinčių visas politines teises, pažangiausios Vakarų Europos valstybės pasiekė tik XIX amžiaus antroje pusėje.
XVII amžiuje – daugelio karų amžiuje parlamentinė Žečpospolitos sistema iro, menko jos tautų laisvės. 1709 metais Rusija pažeidė Zaporožės, tai yra Ukrainos, nepriklausomybę, 1717 metais apsuptas Maskvos pulkų Žečpospolitos Seimas įėjo į istoriją kaip Nebylusis seimas, kadangi nė vienas terorizuotų Seimo narių neišdrįso prabilti. 1733 metais Rusija ginkluota intervencija panaikino laisvus rinkimus ir primetė Žečpospolitai karalių prieš jos valią. Rusija paralyžiavo taip pat visokias reformas, kad paskui inspiruotų vidaus konfliktus, o anarchijos padėtimi pateisintų padalijimus, savo agresiją pavadindama taikos ir tvarkos sugrąžinimu.
1791 m. gegužės 3 d. Žečpospolitos Seimas priėmė antrą pasaulyje ir pirmą Europoje Konstituciją, kurią papildė Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas. Deja, po metų ji žlugo nuo Maskvos prievartos, tačiau Konstitucija buvo laisvės testamentas, kuriuo iki šiol remiasi lenkų ir lietuvių kartos. Kai po 68 metų, 1863 metais, buvusios Žečpospolitos piliečiai kartu paskutinį kartą kilo į kovą dėl jos atgimimo, kovojo su vėliavomis, kuriose buvo trijų dalių herbas: Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Šv. Mykolas arkangelas – Rusijos simbolis. Kovą jie pralaimėjo, bet nulėmė valstiečių išlaisvinimą. Baudžiavos panaikinimas buvusiose Žečpospolitos žemėse buvo kitoks negu Rusijoje, valstiečiai tapo žemės savininkais, tai didino jų atsparumą komunizmui. 1918 metais Lietuvos ir Lenkijos valstiečiai neplėšė dvarų, o ėjo balsuoti rinkimuose į Seimą ir ėmėsi ginklo, ir apgynė nepriklausomybę. Mes kartu ją praradome po 20 metų ir kartu atgavome dar po 50.
Lenkija pirma ištrūko iš išorinio sovietų imperijos žiedo. Lietuva pirma ištrūko iš vidaus, iš vidinio imperijos žiedo. Leiskite prieš Lietuvos Seimą pareikšti savo nuostabą ir giliausią pagarbą Lietuvos nepriklausomybės restitucijos tėvams. Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybė, nors ir atskira, yra bendra, nes ji kartu gimsta ir kartu žlunga. Mes, pamokyti šios patirties, istorinės patirties, kartu turėtume ją puoselėti, o kai reikia, kartu ją ginti. Šiandien ją turi ginti Ukraina.
Lenkai ir lietuviai puikiai supranta prigimtį pavojaus, kuris kyla ukrainiečiams, todėl nepriklausomybę ir Ukrainos teritorinį integralumą laikome nepajudinamais, o visokį pasikėsinimą – pasikėsinimu į mūsų pačių saugumą.
Mūsų trijų valstybių Parlamentinė Asamblėja tai aiškiai pasakė ir šita pozicija bus nekintanti, ji atspindi giliausius mūsų visų tautinius interesus. Saugumas ir tarptautinė Lenkijos ir Lietuvos pozicija remiasi priklausymu Europos Sąjungai ir NATO. Ši sistema bus pilna ir stabili, kai jos dalimi taps, beje, Ukraina. Tą karštai remiame.
Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Ukrainos Rados Pirmininkui A. Parubijui ir Lenkijos Senato Pirmininkui ponui S. Karčevskiui.
Posėdį tęs Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį.
10.42 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2326(2) (svarstymas)
Norėčiau paskelbti darbotvarkės 1-7.1 klausimą – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją V. Poderį perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitetas spalio 24 dieną sprendimą priėmė tokį: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar pakviesiu papildomo komiteto pranešėją. Užrašytas N. Puteikis Audito komiteto išvadą perskaityti, bet jo salėje… Yra. N. Puteikis yra. Prašau, kolega, perskaityti Audito komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė Energetikos įstatymo projektui Nr. XIIIP-2326. Pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra.
Kviečiu diskutuoti. Norinčių kalbėti nėra.
Prašom sakyti motyvus. Norinčių kalbėti taip pat nėra.
Balsuojame dėl Energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2326(2).
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 92 Seimo nariai, už – 92. Vienbalsiai po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Galime.
10.45 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2327(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą, lydimąjį ką tik po svarstymo priimtojo, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2327. Kviečiu pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją V. Poderį. Prašau, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, dėl šio įstatymo projekto buvo Audito komiteto pasiūlymas, jam Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Tai yra redakciniai pataisymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, išklausysime ir papildomo komiteto pranešėją. Gerbiamas N. Puteikis. Gerbiamas N. Puteikis kviečiamas perskaityti Audito komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2327(2).
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pasiūlymams pritarė.
PIRMININKĖ. Daugiau argumentų?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai Audito komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Poderį, nes gautas Audito komiteto pasiūlymas dėl 4 straipsnio.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Paprašysime, kad N. Puteikis… Gerbiamas Nagli, jūsų dėmesio mums labai reikia svarstant šiuos įstatymų projektus. Yra Audito komiteto pasiūlymas. Prašom, jūs Audito komiteto vardu teikiate pasiūlymą dėl 4 straipsnio „Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimas ir viešumas“. Teikėte pasiūlymą komiteto vardu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vieną sekundę!
PIRMININKĖ. Jūs siūlėte išbraukti „gamtinių…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mes siūlėme išbraukti frazę, kad „gamtinių dujų įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, finansines metines ataskaitas rengtų kartu su auditoriaus išvada ir teiktų komisijai“. Mes manome, kad šito sakinio nereikia ir siūlome jį išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto motyvai?
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas iš dalies pritarė, bet tik perfrazavo jūsų pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ar Audito komitetas sutinka? Sutinka. Gerbiami Seimo nariai, norintys kalbėti dėl pasiūlymo. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu pozicijai, kuriai Ekonomikos komitetas, įvertinęs Audito komiteto pasiūlymą, pritarė iš dalies ir pateikė naują redakciją? Pritariame. Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai, už – 97. Dėkoju, kolegos.
10.50 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2328(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą lydimąjį teisės aktą, darbotvarkės 1-7.3 klausimą – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2328(2). Pagrindinis Ekonomikos komitetas – V. Poderys. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl šito įstatymo projekto taip pat yra gautas Audito komiteto pasiūlymas, kurį turbūt pristatys…
PIRMININKĖ. Kurį po to aptarsime. O dabar jūsų komiteto išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti iš dalies. Tai yra absoliučiai analogiškas pasiūlymas ir absoliučiai analogiškas atsižvelgimas, kaip ir Dujų įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl kviečiu N. Puteikį perskaityti Audito komiteto išvadą, o po to aptarsime pasiūlymą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pritarė pagrindiniam Ekonomikos komiteto… Pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal, gerbiamasis Virgilijau Podery, toli nepabėkite, būkite kažkur čia arčiau, kad jums nereikėtų tiek toli vaikščioti, nes mums reikia kartu priimti sprendimą dėl Audito komiteto pasiūlymo. Audito komiteto pasiūlymą pristato N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Iš tiesų Audito komiteto absoliučiai analogiškas pasiūlymas, kaip ir prieš tai aš pristačiau.
PIRMININKĖ. Šiek tiek, gal ne visai analogiškas, bet panašumo yra. Gerbiamas komiteto pranešėjau, kokį komitetas priėmė spendimą?
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas iš esmės arba iš dalies pritarė ir tik pasiūlė savo redakciją.
PIRMININKĖ. Jūsų redakcija. Ar sutinka komitetas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėti dėl pasiūlymo nėra norinčiųjų. Už visą teisės aktą prašome išsakyti motyvus. Dėkoju. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu su priimtomis pataisomis, kurias ką tik aptarėme.
10.52 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2329(2) (svarstymas)
Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2329(2). Gerbiamas Virgilijau Podery, prašome perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, Ekonomikos komiteto spalio 24 dienos sprendimas skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – Audito komiteto išvada.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė ir bendru komiteto narių sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo – motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo lydimajam teisės aktui – Šilumos ūkio įstatymo projektui? Galime. Dėkoju.
10.53 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2330(2) (svarstymas)
1-7.5 – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2330(2). Prašome V. Poderį perskaityti Ekonomikos komiteto – pagrindinio komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Ekonomikos komiteto sprendimas skamba taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį – Audito komiteto išvada.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir atsižvelgti į Audito komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šį įstatymo projektą svarstė taip pat ir Aplinkos apsaugos komitetas, todėl maloniai kviečiu L. Balsį pasakyti, ką jūsų komitetas nusprendė ir priėmė.
L. BALSYS (LSDPF). Mūsų komitetas nusprendė pritarti, bet aš neturiu popieriaus.
PIRMININKĖ. Minutėlę, tuoj. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mūsų komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagrindinis komitetas patikslino įvertinęs Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Dėkoju. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
10.55 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2331(2) (svarstymas)
Ir dar vienas projektas, lydintis pagrindinį teisės aktą, 1-7.6 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių, dvyliktojo straipsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo vienuoliktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2331(2). Pagrindinis – Audito komitetas. N. Puteikis jau pasirengęs perskaityti komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas buvo pagrindinis komitetas dėl šio projekto, svarstė ir bendru komiteto narių sutarimu pritarė patobulintam šio įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, pranešėją V. Poderį. Prašom, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, sprendimas skamba taip: pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 96 Seimo nariai, vienbalsiai 96 po svarstymo pritarė Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektui. Kaip ir minėjome svarstant pagrindinį teisės aktą, taikoma skubos tvarka ir priėmimas bus vykdomas ketvirtadienį. Dėkoju.
10.58 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-953 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-953. Svarstymas. (Triukšmas salėje)
Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą. O jeigu salėje būtų šiek tiek mažiau triukšmo, būtume labai labai dėkingi.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė P. Urbšio įstatymo pakeitimo projektą. Iš principo idėja tikrai yra įdomi, tai yra kad savivaldybės ir kitos valstybės įmonės negalėtų piktnaudžiauti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, paslaugos ir prekės nebūtų perkamos iš subtiekėjų. Bet komitetas, įvertinęs pačią formuluotę, siūlo atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento išvadą, todėl siūlo grąžinti iniciatoriui tobulinti. Už – 7, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norintys kalbėti… Motyvai prieš komiteto pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto kviesčiau jus įsigilinti į siūlomą pataisą. Esmė yra tokia, kad mes tikrai suteikiame išskirtinę teisę savivaldybėms vykdyti vidaus sandorius, jeigu tai atitinka viešąjį interesą. Bet nėra pakankamų saugiklių, kad savivaldybės įmonė, atlikdama tą viešąją paslaugą, dėl vidaus sandorio gali piktnaudžiauti perleisdama kaip subrangovui dalį paslaugų teikimo privačiam ūkio subjektui.
Skaitau Teisės departamento išvadas, jos yra grynai formalios. Sutikite, esant tokiai jautriai situacijai, papildomi saugikliai tikrai nepakenktų, bet aiškiau apibrėžtų, kada atsiranda riba, kai vidaus sandorius vykdo savivaldybės įmonės ir kai jos dalį paslaugų paveda atlikti subrangovams, kurie jau yra privatūs ūkio subjektai. Aš vis dėlto kviesčiau nepritarti formaliai komiteto išvadai ir pritarti mano siūlymui.
PIRMININKĖ. Motyvai už komiteto išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų mes Ekonomikos komitete pakankamai įsigilinome į iniciatorių siūlymą ir tikrai žinome ne vieną atvejį, kai savivaldybės įmonės piktnaudžiauja esama padėtimi, kai, pavyzdžiui, tuos pačius šviesoforus perka iš trečiųjų tiekėjų ir net ne gamintojų. Problema tikrai egzistuoja, tačiau, įvertinę atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui, siūlytume galbūt kartu su Ekonomikos komiteto atskirais nariais tobulinti ir teikti iš naujo šią iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai išsakyti. Komiteto siūlymas buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojantys už pritaria komiteto siūlymui, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojantys prieš mano, kad reikia toliau tęsti svarstymą.
Balsavo 103 Seimo nariai: už komiteto pasiūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti – 95, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymo projektą Nr. XIIIP-953 grąžiname iniciatoriams tobulinti.
11.02 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Dumbravą perskaityti pagrindinio komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, mieli kolegos. Taigi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, taip pat įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 siūloma atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome pagrindinio komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, motyvai. Už komiteto išvadą, siūlančią atmesti, kalba M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, kaip ir buvo minėta, iš tikrųjų jau esantys teisės aktai sudaro galimybę spręsti aiškinamajame rašte įvardintas problemas. Kaip buvo kalbama, kad tai yra pavieniai atvejai, iš tikrųjų nėra pavieniai atvejai, apie kuriuos mes kalbame. Šiuo įstatymo projektu būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti įsigyjant objektus. Aš puikiai suprantu, kad kalbama apie nuosavybės teisę, apie asmenis, kurie neturi nuosavybės teisių, kitų gyvenamųjų patalpų, kurie jau seniai gyvena tose patalpose, ir ta patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų, tačiau vis dėlto nėra nustatyta, jog už rinkos kainą būtų parduodama, ir tokios aplinkybės sudarytų aiškią landą piktnaudžiauti ir taip įsigyti valstybei priklausantį turtą pigiau, o tai sumažintų pajamas į valstybės biudžetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Vingrienė. Virginijos nematau. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, vis tas žodis „piktnaudžiauti“. Jeigu vertintume pagal vilnietiškus maštabus ar kaip kitaip pavadintume, tai galimai galimas tas piktnaudžiavimas. Čia yra kalbama apie tikrai kaime, kaimo pakraščiuose esančius butus, kuriuose dešimtmečius gyvena žmonės ir neturi galimybės. Natūralu, kad kai gyveni ne savame bute, vertini jį vienaip, o kai gyveni nuosavame, tai ir investuoji, ir tausoji, ir saugai. Nemanau, kad čia galėtų būti kažkokio piktnaudžiavimo. Tiesiog ten su žiburiu nerasi kito, kas tuos butus pirktų. Tiesiog rinkos kaina (savivaldybės turi tokią praktiką) nustatoma, norint parduoti, pasamdžius nepriklausomus ekspertus. Jeigu atsiranda daugiau pirkėjų, ta kaina kyla, jeigu neatsiranda pirkėjų po pirmo, antro, trečio karto, ta kaina krenta ir tokiu būdu tai yra realizuojama. Aš manau, kad čia yra perdėtas būgštavimas dėl kažkokio piktnaudžiavimo, todėl ir pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Deja, Virginija Vingriene, jūs tuo metu kalbėjote telefonu ir aš negalėjau jūsų prikviesti, tad kalbėjo užsirašęs J. Jarutis.
Balsuojame. Pasiūlymas yra atmesti. Balsuojantys už balsuojate, kad pritariate komiteto nuomonei atmesti, balsuojantys prieš arba susilaikę turi kitą nuomonę.
Balsavo 46 Seimo nariai, pritariantys atmetimui, prieš – 29, susilaikė 20. Atmetimui nepritarta.
Gerbiami kolegos, prašome pasiūlyti kitą komitetą, kuris svarstytų minėtą teisės aktą. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Galėčiau pasiūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip pagrindinį.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet reikia informuoti Seimą, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau svarstė minėtą įstatymo projektą. (Balsai salėje) Atsiprašau, tuoj patikslinsime. Mane informavo Sekretoriatas, kad Audito komitetas svarstė, ir Seimas nepritarė. Dabar svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nepritarė ir buvo pasiūlymas, kad svarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra?
M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi tai susiję su valstybės resursais, tai siūlau Biudžeto ir finansų komitetą, kuris galėtų įvertinti visas aplinkybes, taip pat ir piktnaudžiavimo galimybes priėmus šį įstatymo projektą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime sutarti? G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai susiję grynai su savivaldybės turtu, tai yra tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
PIRMININKĖ. Kolegos, kadangi buvo du pasiūlymai, balsuojame alternatyviai. Priimti sprendimo pati negaliu, nes būsiu apskųsta Etikos ir procedūrų komisijai. Apsispręsime kartu.
Pirmasis pasiūlymas buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – mygtukas „už“, Biudžeto ir finansų komitetas – mygtukas „prieš“. Balsavimas alternatyvus.
Balsavo 100 Seimo narių: už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – 69, už Biudžeto ir finansų komitetą – 31. Paskiriamas kitas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
11.09 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2137(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2137. Pranešėjas – V. Poderys, Ekonomikos komitetas, pagrindinis komitetas. Perskaitykite komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. G. Kindurys. Kviečiame maloniai, perskaitykite komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą, Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvai.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
projekto Nr. XIIIP-2137(2).
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš – 3, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138(2) (svarstymas)
Jo lydimasis teisės aktas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138(2). Kaip pagrindinis buvo paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, todėl kviečiu G. Kindurį perskaityti pagrindinio komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Projektas pateiktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Poderys (Ekonomikos komitetas kaip papildomas) kviečiamas perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
V. PODERYS (LVŽSF). Ekonomikos komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir siūlyti paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Ekonomikos komiteto siūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė dėl vedimo tvarkos?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip. Dėl ankstesnio balsavimo. Netyčia paspaudžiau mygtuką „susilaikyti“, norėjau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėl protokolo lieka, kad D. Šakalienė praėjusiame balsavime balsavo…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Už.
PIRMININKĖ. …pritardama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektui. Į protokolą taip ir įrašysime.
Tęsiame dabartinio įstatymo svarstymą. Išvados išsakytos. Norinčių diskutuoti nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta, norinčių kalbėti ir sakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu lydimajam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2138(2).
11.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1377 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1377 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610(2). Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A. Strelčiūną į tribūną. Prašau perskaityti komiteto išvadą.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadai ir įstatymo projektui Nr. XIIIP-2610(2) bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagrindinio komiteto išvadą išgirdome. Papildomi komitetai nebuvo skirti. Diskusija. J. Sabatauskas.
Gerbiamasis kolega, kviečiame diskutuoti. Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, būčiau gal nėjęs į tribūną kalbėti dėl šio projekto, bet man kilo didelių abejonių ir lieka klaustukų. Visai neseniai frakcija „Tvarka ir teisingumas“ sudarė tokią frakcijų koalicijos sutartį, kurioje buvo iškėlę tokius siūlymus, kiek supratau, valdančiosios daugumos atstovai pritarė, dėl seniūnų tiesioginio rinkimo. Šiame projekte numatoma, kad seniūnams nustatomos penkerių metų kadencijos eiti seniūnijos seniūno pareigas. Nors kadencijų skaičius nėra ribojamas, po kitos kadencijos jie privalėtų dalyvauti konkurse.
Tai man kyla klausimas, gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, Valstiečių ir žaliųjų ir Socialdemokratų darbo partijos frakcijų atstovai, ar jūs neapsisprendę, ar jūs nežinote, kaip daryti, ir kokios čia iniciatyvos, kad jeigu jau lyg ir pritarėte naujam į koaliciją atėjusios frakcijos siūlymui rinkti seniūnus, čia dabar nustatote seniūnams, nors jie nėra nei atitinkamo… nei vienam savivaldybės tarnautojui, nei departamento vadovui, nei skyrių vedėjams, nėra nustatomos kadencijos nei kadencijų trukmė, jie visi yra priimami neterminuotai į savo pareigas. Vienintelis savivaldybės administracijos darbuotojas, tarnautojas, tai yra seniūnas, dabar turės penkerių metų kadenciją. Dar iš esmės, nors sakoma, kad nėra ribojamas kadencijų skaičius, tačiau pasakote, po dviejų kadencijų jis turės dalyvauti konkurse. Šiandien seniūnai nėra… (Garso įrašas nutrūksta, negirdėti) Tik savivaldybių merams, vicemerams yra ketverių metų kadencija ir jie dalyvauja rinkimuose: meras – tiesioginiuose rinkimuose, vicemeras – kaip savivaldybės tarybos narys, o po to jis renkamas… pasibaigus kadencijai, automatiškai netenka tų pareigų. Koks čia naujadaras? Kaip paaiškinsite šitą siūlymą ir su kuo jis bus valgomas ateityje, kai sugalvosite seniūnijų seniūnų rinkimus?
Manau, kad čia visiškai nebrandus projektas, neparuoštas, neišdiskutuotas. Mūsų frakcija kategoriškai nepritars šiam siūlymui, nes čia yra visiškas absurdas – išskiriamas iš savivaldybės tarnautojų vienintelis tarnautojas, kuris nėra nei departamento vadovas, nei skyriaus vadovas, tačiau jam įvedama kadencija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai po svarstymo. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai reikėtų padėkoti gerbiamam Juliui už priminimą, kad dabar tos politinės jėgos, kurios yra daugumoje, tiek valstiečiai, tiek dabar ir tvarkiečiai, per rinkimus žmonėms kalbėjo apie tiesioginių seniūnų rinkimų būtinybę. Dabar, kai vyksta svarstymas šio klausimo, jis daugiau panašus į deklaravimą, realių veiksmų kol kas nematyti. Teisinga pastaba, bet jeigu kalbėtume apie seniūnų kadencijas, man atrodo, tai nėra prieštaravimas patiems rinkimams, nes nė vienas žmogus nėra išrenkamas iki gyvos galvos. Būtent rinkimai ir yra tam, kad kartkartėmis turi atsinaujinti ta institucija tų asmenų atžvilgiu, reikia pakeisti tą patį asmenį, tą instituciją. Kadencijų savivaldybėse įvedimas nėra kokia nors naujovė. Dabar yra kadencijos kultūros darbuotojams, bibliotekų vadovams, kitiems įstaigų vadovams. Seniūnas, taip, jis yra administracijos darbuotojas, bet kartu jis yra, nes kai kurios seniūnijos yra tapusios kaip biudžetinės įstaigos, jis yra kaip biudžetinės įstaigos vadovas. Man atrodo, kad kartkartėmis galėtų pats seniūnas įrodyti, kad jis tikrai yra pats geriausias toje vietoje, tai yra būtent tie konkursai. Jam neapribojama teisė į kadencijas. Jis tik yra įpareigojamas laikas nuo laiko pasitikrinti, ar jis iš tikrųjų yra pats geriausias iš visų kandidatų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš kalba J. Narkevičius. Prašom, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties vėl mes grįžtame prie seniūnų teisių kažkokių apribojimų arba iliuzijos parodymo, kad neva mes norime padaryti seniūnus artimesnius rinkėjams, gyventojams. Jei taip, tai labai siektina ir skatintina, bet tada padarykime taip, kaip mes, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, ne kartą sakėme, kad darykime seniūnijas renkamąja valdžia. Darykime atvirus rinkimus, kad seniūnas būtų tiesiogiai rinktas. Jeigu mums reikia taisyti Konstituciją, tai padarykime šitą. Bet nedarykime pusiau kažkokių pseudopakeitimų, kurie neveda niekur, išskiriant, ką mes norime. Iš valstybės tarnautojų? Seniūnas lyg ir valstybės tarnautojas, administracijos seniūnijos specialistas tarnautojas, net ne įstaigos vadovas. O mes išskirtine teise norime jiems padaryti kadencijas, kaip tai daro su Valstybės tarnybos įstatymo sąvokomis. Kodėl? Jeigu mes norime, vėl kartoju, padaryti atstovaujamąją valdžią seniūnijose artimesnę žmonėms, tai ryžkimės ir atlikime esminius pakeitimus. Tiesioginiai seniūnijų rinkimai, tiesioginės seniūnijų tarybos ir tada tikrai bus akivaizdus ir teisingas sprendimas. Dabar dėl tos iliuzijos ir paradokso, ir parodijos, kokią norime mes su seniūnais padaryti, kategoriškai balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2610(2).
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 49, prieš – 14, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-2855 (pateikimas)
Noriu su jumis pasitarti, šiek tiek lenkiame laiką, gal sutiktumėte ir leistumėte pateikti darbotvarkės rezervinį 2 klausimą. Ar I. Šimonytė galėtų pateikti? Tai būtų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-2855. Pateikimas. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kaip ir kiekvienais metais, Seimas turi patvirtinti audito bendrovę, kuri turi atlikti Valstybės kontrolės auditą, nes pati Valstybės kontrolė, kaip žinote, savo audito atlikti neturi teisės ir tai būtų bet kokio audito principų pažeidimas. Kaip ir kasmet, buvo paskelbta vieša atranka, į kurią atsiliepė trys įmonės, visos turinčios pakankamą kompetenciją atlikti šitą darbą. Komitetas vertino tiesiog racionalumo ir mažiausios kainos požiūriu, nors labai didelių skirtumų nebuvo. Pasirinkome mažiausią kainą, kadangi kvalifikacija tikrai atrodo tinkama šiam darbui atlikti, ir siūlome Seimui patvirtinti Apskaitos ir mokesčių konsultacijų įmonę kaip tą įmonę, kuri atliks Valstybės kontrolės 2018 metų finansinių ataskaitų auditą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. E. Pupinis klausia pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau paklausti dėl tos mažiausios kainos. Mažiausia kaina kai kada būna įtartina, nes ne visada garantuoja kokybę.
Ir dar kitas klausimas. Ar dalyvavimas nepakankamai dėl to aktyvus, ar kitos įmonės neturi tokių pajėgumų, ar iš tikrųjų nedalyvauja todėl, kad šansų laimėti nėra dėl kokių nors kitų kriterijų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Paprastai dalyvaujančių įmonių skaičius yra panašus – maždaug trys, keturios, penkios įmonės. Kadangi yra tam tikri išankstiniai reikalavimai šitam auditui atlikti, tikrai bet kokia maža audito bendrovė negalėtų to darbo atlikti, nes yra tam tikri kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Šiuo atveju kainų skirtumai tikrai nėra dideli, negalime kalbėti, kad kas nors siūlo dvigubai mažesnę kainą ar kelis kartus mažesnę kainą. Tikrai skirtumai nėra dideli, visų įmonių kvalifikacija yra pakankama, todėl rinktis pagal mažiausią kainą atrodo visiškai logiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti labai trumpo klausimo. Ar Valstybės kontrolė taiko Viešųjų pirkimų įstatymą parenkant šias įmones? Jeigu taiko, tai kokias būtent viešojo pirkimo procedūras?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra kreipiamasi į audito įmones, kurios gali atlikti tokį auditą. Iš tų audito įmonių, kurios atsiliepia ir pateikia pasiūlymą dalyvauti, yra renkamasi ir Seimas tvirtina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į norėjusių jūsų paklausti Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Dėkoju. Bendru sutarimu tam pritarėme.
11.27 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24, 84 straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2638(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, ar galiu prašyti svarstyti 1-12 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIIP-2638(2), nors šiek tiek lenkiame laiką? Tai būtų Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Galime svarstyti. Dėkoju.
Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pranešėją A. Papirtienę perskaityti pagrindinio komiteto išvadą.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją, papildomo komiteto, V. Ačienę. Prašau, kolege.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų spalio 31 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums. Ekonomikos komitetas, pranešėjas – B. Matelis. Gerbiamasis Bronislovai, prašome perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Mokslo ir studijų įstatymo, ją svarstė jūsų komitetas.
B. MATELIS (MSNG). Ekonomikos komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai – šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiami kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto negauta. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys, vienbalsiai 91 po svarstymo pritarė minėtam įstatymo projektui.
11.30 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2540 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2540(2). Maloniai kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą perskaityti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą klausimą dėl depolitizavimo, ir komiteto sprendimas yra pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, paprastai mes įstatymo pataisas rengiame, kai matome, įžvelgiame taisytinų dalykų, spragų, problemų. Šitą teikiamą projektą aš vertinu skeptiškai, nes, pirmas dalykas, įrašoma, kad mūsų tarybos nariai negali būti Respublikos Prezidentas. Nėra parašyta, ar gali būti buvęs Prezidentas. Pavyzdžiui, mes turime atvejį Kauno universitete, kai buvęs Prezidentas garbusis V. Adamkus yra tarybos pirmininkas, ir universiteto lygmeniu mažas skirtumas, ar buvęs Prezidentas, ar esamas, nes universitetui svarbu, kad toks taurus žmogus turi ryšių su pasauliu, yra autoritetingas. Ar tai yra nuodėmė, jeigu jis padės, pavyzdžiui, organizuoti partnerystę su kitų valstybių universitetais?
Trečia. Lietuvos miesto meras yra savo miesto universiteto tarybos narys. Ar tai yra nuodėmė, kad jis yra patriotas, geriausiai žino savo miesto poreikius? Aš noriu priminti, kad prieš dešimt metų, kai keitėme universitetų tarybas (G. Steponavičius gali tai paliudyti, buvo ministras), esmių esmė buvo naujas žingsnis, kad universiteto tarybą sudarytų pusė akademinės bendruomenės narių ir pusė tarybos narių iš išorės. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo, kad universitetas, akademinė bendruomenė neužsidarytų savo problemose, nevirtų savo sultyse, bet jaustų, ko reikia savo kraštui, ko reikia savo miestui, ko reikia savo regionui. Šitie žmonės taip ir atsirasdavo tarybose.
Toliau miesto tarybos nariai. Miesto tarybos nariai irgi yra savo miesto patriotai. Aš nemanyčiau, kad čia yra didelė nuodėmė, jeigu jie yra universiteto tarybos nariai. Čia yra mano tokie skeptiški sakymai.
Antras dalykas. Vis dėlto įstatymo projekte aš pasigendu, kad nėra parašyta, nuo kada įsigalioja šitas įstatymas. Antra, ar jis jau bus taikomas tiems tarybos nariams, kurie dabar dirba, ar tik tada, kai bus naujai išrinkti tarybos nariai. Tokios yra mano skepticizmo priežastys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Šiandieną svarstymas. Iki priėmimo galima registruoti pasiūlymus ir, manau, tai tikslinga daryti. Pasiūlymų iki šiol nebuvo gauta.
Motyvai. A. Gumuliauskas. Prašom. Atsisako. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš kviečiu kolegas pritarti šiam siūlymui. Nuo 2009 metų galiojantis Lietuvoje aukštųjų mokyklų valdymo modelis vieną iš tikslų kėlė apriboti politikų kišimąsi į aukštųjų mokyklų valdymą, taip pat gerbiant ir aukštųjų mokyklų autonomiją, atribojant nuo politikų veiklos cikliškumo. Iš tiesų čia yra nedideli pakeitimai, kuriais eigoje paaiškėjusias nedideles spragas siūloma ištaisyti. Mes pamatėme, kad per pastaruosius turbūt ketverius penkerius metus tapo vos ne norma, kad kolegijų ir universitetų tarybose yra merų, tarybų narių, manydami, kad jie gali padėti. Ketinimai, geri norai yra suvokiami, bet kartais tokiu būdu yra padaroma meškos paslauga, nes, priešingai, atsiranda daugiau politizavimo, atsiranda skirtingų interesų ir, užuot pritraukus per valdymo modelį iškilius verslo visuomenės, kultūros, meno žmones, ten tas vietas užima su politika susiję žmonės. Tikrai kviečiu pritarti šiam nedideliam Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimui, kurį teikia kolegos J. Razma ir E. Pupinis. Mes tikrai tokiu būdu labiau pasitarnausime aukštųjų mokyklų ir jų akademinių bendruomenių labui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar kartą noriu išsakyti savo abejones, nes mūsų politinės ir švietimo erdvės valdymo spektras yra, manyčiau, sustabarėjęs, mažai kinta, yra statiškas, ribojamas įvairiausių draudimų, ir aš tiktai tenoriu priminti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad visi piliečiai turi vienodas teises tarnauti valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto po svarstymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2540(2) pritarta.
11.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viltanos Šakenytės peticijos“ (projektas Nr. PNP-67) priėmimas
Mielieji kolegos, norėčiau prašyti ir pakviesti P. Čimbarą (Seimo protokolinis nutarimas, rezervinis 3 ir tikriausiai rezervinis 4 klausimai) perskaityti Peticijų komisijos išvadą dėl Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viltanos Šakenytės peticijos“ projekto Nr. PNP-67.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija lapkričio 7 dieną iš esmės išnagrinėjo V. Šakenytės peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą iš Politinių partijų įstatymo išbraukti nuostatą, kad politinės partijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, taip pat atitinkamai pakeisti kitus su politinių partijų finansavimu ir valstybės biudžetu susijusius įstatymus.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktą nuomonę, kitą informaciją ir manydama, kad politines partijas nustojus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis būtų stipriai pakenkta partinei sistemai, o tai lemtų (…) neigiamus procesus politinei sistemai ir valstybei. Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti atmetimui? Galime, dėkoju.
11.38 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Reginos Skrabiškienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-68) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Reginos Skrabiškienės peticijos“ projektas Nr. PNP-68.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Taip pat komisija lapkričio 7 dieną iš esmės išnagrinėjo R. Skrabiškienės peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą ir nustatyti, kad teisės gauti nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neprarastų asmenys, išvykę iš Lietuvos ir apie tai deklaravę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas nuomones ir į tai, kad, atsisakius Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos, bus sudėtinga kontroliuoti, ar asmuo kartu su nukentėjusiųjų asmenų valstybine pensija negauna ir kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos, nes ir kitos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiams moka panašaus pobūdžio išmokas, pavyzdžiui, Rusija, Vokietija, Izraelis ir taip toliau.
Be to, nelikus Valstybinių pensijų įstatyme Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos nustatant teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybės pensijas, asmenys, kurie niekada negyveno Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, tremtinių vaikai, galės pretenduoti į šią pensiją.
Pareiškėjos siūlymas susijęs su papildomomis valstybės biudžeto lėšomis. Nustatyti, koks skaičius asmenų galėtų pretenduoti į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas būtų sudėtinga.
Viena aišku – tada tokią teisę gauti įgytų nemažai Lietuvos Respublikos piliečių, niekada negyvenusių Lietuvoje. Pareiškėjai vėl deklaruotų savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir vėl turėtų teisę gauti šią valstybinę pensiją. Dabar šią pensiją gauna daugiau kaip 60 tūkst. Lietuvos piliečių. Atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šios peticijos nori sakyti motyvus už siūlymą atmesti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes pakankamai ilgai nagrinėjome šį klausimą, buvo gautos išvados Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vis dėlto kaip kontrolės tam tikras mechanizmas, kad nebūtų piktnaudžiaujama tokiomis išmokomis, iš tikrųjų buvo apsispręsta, kad kaip privalomas faktorius turėtų būti gyvenamasis požymis, kad būtų gyvenama Lietuvos Respublikoje.
Aišku, čia susiduriame su tam tikra problema, nes iš tikrųjų išvažiavę žmonės ne visada nori deklaruoti savo išvažiavimą. Iš tikrųjų, jeigu jie nedeklaruoja savo išvažiavimo, jie gali gauti, turi dalyvauti ir kituose mūsų… socialinėje sistemoje ir taip toliau. Šiuo atveju, manau, vis dėlto teisingiau, kai žmogus deklaruoja savo išvažiavimą, o jeigu nedeklaruoja, iš tikrųjų tokios paramos neturėtų gauti. Jeigu gyvena kitoje šalyje, manyčiau, turėtų būti remiama galbūt tik iš vienos pusės, nevisapusiškai pasinaudoti valstybės teikiama parama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš atmetimą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog apgailestauju dėl mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos išvados, kuri rodo, kad tiesiog jie nežino šios pensijos prigimties. Nukentėjusių tremtinių pensija atsirado dėl vienintelės priežasties: kadangi socialinio draudimo pensijos metu mes negalėjome įvertinti (atkreipiu visų Seimo narių dėmesį) vertės to darbo, kurį tremtyje atliko mūsų tremtiniai ir politiniai kaliniai, ir kaupiamosios dalies, kuri turėtų būti, kurią mes kaupiame už įmokų dydį, buvo neįmanoma įvertinti, tokių dokumentų nebuvo ir jų niekada mes negausime (galų gale kaip įvertinti kalinių ar politinių kalinių darbą), buvo nuspręsta mokėti kaip priedą, kaip valstybinę pensiją, už tremties laikotarpį, įvertinant jų laikotarpį.
Vadinasi, šitas priedas turi tokią pačią prigimtį kaip socialinio draudimo pensija. O socialinio draudimo pensija, nors ir kur tu keliausi, keliauja paskui tave. Mes tiesiog rodome nesupratimą, ką mes darome, ir požiūrį į tremtinius taip pat demonstruojame. Todėl siūlau nepritarti. Iš esmės klausimas keliamas teisingai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Balsuojantys už pritariate Peticijų komisijos siūlymui atmesti, balsuojantys prieš arba susilaikantys nepritariate šiai pozicijai. Skelbiu balsavimą. Jau paskelbėme balsavimą, žodį replikuoti suteiksiu po balsavimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už siūlymą atmesti – 61, prieš – 11, susilaikė 14. Peticija atmesta.
Replika po balsavimo – gerbiamas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš daugiau norėjau dėl vedimo tvarkos. Buvo priėmimo stadija ir leidote tik po vieną kalbėti už ir prieš.
PIRMININKĖ. Čia peticija, gerbiamas kolega, dėl peticijų kalbama po vieną.
Dabar skelbiu 15 minučių pertrauką iki 12 valandos. Viliuosi, kad Sveikos gyvensenos komisija tai įvertins teigiamai.
12 valandą tęsime rytinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį po pertraukos.
12.00 val.
Baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 196, 197, 250, 2503, 2521 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2451(2)ES, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14.1 ir 1-14.2 klausimai – Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2451(2)ES ir Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452(2)ES. Kviečiu A. Širinskienę. Gal A. Nekrošius iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto galėtų pristatyti? Ačiū. Svarstymas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Lapkričio 7 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: 12 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ir kitą galbūt iš karto?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ir kitas būtų projektas Nr. XIIIP-2452. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Dar Kultūros komitetas. Kas galėtų? Ligitas Kernagis. Prašom. Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452. Ligitas Kernagis. Prašom, kolega.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Norėčiau patikslinti: ne Ligitas Kernagis, Vytautas. Toks mažas patikslinimas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tikrai, ne į tą pasižiūrėjau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ne į tą pasižiūrėjote, gerai. Tai Kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nėra užsirašiusių kalbėti. Kalbėti už, prieš norinčių nėra. Galime balsuoti po svarstymo? Balsuojame.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2451. Kas po svarstymo palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 65 Seimo nariai. 65 – už, vienbalsiai. Po svarstymo pritarta.
Balsuojame po svarstymo dėl Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2452. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas, kolegos, pradėtas.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.05 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 90, 93 ir 188 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2525 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2525. Svarstymas. Kviečiu A. Širinskienę. Gal A. Nekrošius gali, Agnės nėra. Ačiū. Agnė tuojau ateis. Prašom, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 7 dieną svarstė šį projektą ir… Buvo teiktas alternatyvus balsavimas. Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2525 atmesti, balsavo už. Ir už Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2525 grąžinti iniciatoriams tobulinti 4 balsavo už. Priimtas pirmasis sprendimas.
PIRMININKAS. Atmesti, taip? Ačiū. Norėtų kalbėti dėl šio įstatymo. E. Gentvilas – prieš. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Natūralu, aš pasisakau prieš atmetimą, nes matau argumentus, kodėl galėtume tęsti. Visų pirma čia viena dalis buvo susijusi su Seimo vicepirmininkų skaičiumi, tai yra kad opozicijai priklausytų ne mažiau kaip du. Šitas dalykas jau ne taip seniai yra realizuotas. Kiti dalykai kalba apie tai, kad Seimo opozicijai būtų sudaryta galimybė daugiau, dažniau pateikti savo registruotus projektus. Pavyzdžiui, šioje sesijoje iš 698 įtrauktų į sesijos darbų programą projektų net 23 % projektų yra pateikusi Seimo opozicija. Dabartinis Statutas numato, kad kas trečią ketvirtadienį popietinis Seimo posėdis skiriamas opozicijai, bet baigėsi tuo, kad opozicija nespėjo pateikti daugiau kaip pusės savo registruotų įstatymų projektų. Mano manymu, mes galime arba turime išplėsti opozicijos teises pateikti savo įregistruotus įstatymų projektus. Aš sutinku, kad galima diskutuoti dėl formuluočių, apie ką kalba ir Teisės departamento išvados, galima kalbėti apie kažkokios kitos procentinės ribos arba procentinių ribų nuo–iki nustatymą, bet neatmesti. Man, pavyzdžiui, priimtina nuostata, už kurią pasisakė keturi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, – grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Čia tikrai rastume, ką patobulinti, tačiau kai bandoma ir siūloma visiškai atmesti, aš negaliu sutikti. Todėl siūlau balsuoti prieš komiteto siūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už nėra. Kolegos, turime balsuoti po svarstymo už komiteto, už atmetimą. Kas balsuoja už komiteto, už atmetimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 75 Seimo nariai: už atmetimą – 45, prieš – 23, susilaikė 7. Atmesta.
12.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 98 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2669(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2669. Šį kartą autorius pats A. Nekrošius. Prašau, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 7 dieną svarstė šį projektą ir buvo priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos Seimo statuto projektą Nr. XIIIP-2669 sujungti su projektu Nr. XIIIP-796. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra 2 straipsnio, 208 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Gal jis galėtų pristatyti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Dabar turėčiau pasitikslinti. Čia mes svarstome…
PIRMININKAS. Čia dėl Vyriausybės narių atsakinėjimo į žodžiu užduodamus klausimus. Siūlote: „Jei Vyriausybės nariai atsakinėja į klausimus 30 minučių, tuomet klausimus užduoda tik opozicijai priklausantys Seimo nariai.“ Komitetas nepritarė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dabar egzistuoja tokia nerašyta tvarka, kada mes susitariame, jeigu vyksta pusvalandis, tada klausia tik opozicija. Bet turbūt galima ir kitaip. Aš norėčiau, kad mes pritartume teikiamai pataisai, kad būtų visiškai tiksliai pagal Statutą, nes Statute nėra numatyta kitaip. Yra numatyta valanda Vyriausybės atsakymams į klausimus, tada klausia visi pagal frakcijų dydį. O tas mūsų tradicinis toks veiksmas faktiškai egzistuoja pažeidžiant mūsų Statutą.
Todėl jeigu mes norime, kad ateityje, esant reikalui, kada norima dėl to, kad valdančioji dauguma galėtų išspręsti kokius nors einamuosius klausimus ir sutrumpinti Vyriausybės valandos laiką, ji turėtų tam juridinį pagrindą – reikėtų įrašyti tokią nuostatą, kurią aš teikiu, kad jeigu sutrumpinama Vyriausybės valanda iki 30 minučių, tuomet klausinėja opozicija. Man atrodo, mes turėtume ir Statuto nuostatos atitikimą, ir mūsų faktinį, realų Vyriausybės valandos atsakymų laiką. Kviečiu pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašau, kolega A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė – nepritarti, nes galimai siūlymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, tai yra siūlymas Seimo statute įtvirtinti galimybę Vyriausybės nariams klausimus užduoti tik opozicijai priklausantiems Seimo nariams nedera su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu laisvo Seimo nario mandato principu ir iš Konstitucijos nuostatų kylančiu visų Seimo narių lygybės principu.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kolegos, balsuojame dėl J. Oleko pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas balsuoja už, pritaria J. Oleko pasiūlymui, kas balsuoja prieš arba susilaiko, pritaria komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Atvirkščiai, priešingai. Stabdome balsavimą. Dar kartą aiškinu. Kas balsuoja už J. Oleko pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsuojame dar kartą. Kas palaiko J. Oleko nuomonę, kuriai komitetas nepritarė, balsuoja už, kas pritaria komiteto nepritarimui, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, prašau visus balsuoti. Petrai ir kiti, balsuojame!
Gerbiami kolegos, balsavo 76 nariai: už – 40, prieš – 20, susilaikė 16. J. Oleko pataisai pritarta.
Dėl viso po svarstymo. Čia yra du straipsniai. Už – norinčių nėra. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2669 po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonė, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Dėl viso. Yra du straipsniai, 1 straipsnis, atkreipkite dėmesį, pakeičia mūsų darbo laiką, vakarinis posėdis prasidės 14 valandą, jeigu pritarsime, dirbsime nuo 14 valandos.
Gerbiami kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 52, prieš – 9, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
12.16 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259(2). Kviečiu L. Matkevičienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, kolege. Sveikatos reikalų komitetas, atsiprašau.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 7 dieną bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? A. Vinkus – už. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Malonu, kad yra pateiktas toks Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas, iš esmės susijęs su naujai rinkoje atsirandančių psichoaktyvių medžiagų reglamentavimu. Kai per vienerius metus rinkoje atsiranda daugiau nei šimtas naujų psichoaktyvių medžiagų, suprantu problemos aktualumą, kylančią socialinę riziką ir rizikos sveikatai laipsnį. Šios problemos valdymo būdo parinkimas, praplėtus preparato sąvokos apibrėžimą, kuris apimtų ir naujas psichoaktyvias medžiagas, įrašius naujas psichoaktyvias medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus, ir toliau kitas įstatymą reglamentuojančias nuostatas suderinus su atitinkamomis Europos Parlamentas ir Tarybos teisės aktais, tikėtina, padės rimtą pagrindą sprendžiant naujų psichoaktyvių medžiagų teisinio reguliavimo spragą, todėl pritariu šiam Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimui ir, žinoma, agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Norinčių kalbėti prieš nėra. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2259, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, 84 Seimo nariai vienbalsiai balsavo už.
12.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-903 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2769. Kviečiu D. Kaminską. Pateikimas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis, kuriuo nustatyti maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminai ir numatytos teisinės pasekmės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už šių terminų nesilaikymą. Straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad sveikatos priežiūros įstaigoms už pavėluotai suteiktas paslaugas 20–50 % bus mažinamas finansavimas, atsižvelgiant į tai, kiek dienų pavėluotai suteikta paslauga.
Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymu nustatyta, kad Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos vykdomieji subjektai teikia sveikatos priežiūros paslaugas, o jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės ar savivaldybių lėšų. Sveikatos draudimo įstatymu įtvirtinta, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šiuo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi pagrindiniuose sveikatos sistemą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigoms suteikia teisėtą lūkestį, kad jų teikiamos paslaugos bus apmokėtos.
Nuo 2019 metų sausio mėnesio įsigaliojus minėto įstatymo nuostatoms, gali būti sukurta paradoksali situacija. Už gydytojų specialistų, pas kuriuos registruojasi labai daug pacientų, o šiandien pacientas turi teisę pasirinkti konkretų specialistą, atliktą konkretų, kokybišką darbą gydymo įstaiga gali gauti sumažintą finansavimą, o tai gali atsiliepti teikiamų paslaugų kokybei ir prieinamumui. Be to, nėra aišku, kas apmokės kokybiškų, bet pavėluotai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidas, tai ir medikų darbo užmokestis, tyrimai, konsultavimas, nes pačios įstaigos tokių resursų neturės. Manau, kad laukimo eilių sveikatos priežiūros įstaigose mažinimą reikėtų skatinti, o ne… baudimu.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma išbraukti įstatymo 153 straipsnio 10 dalį ir tokiu būdu atsisakyti finansavimo įstaigoms mažinimo už tai, kad paslaugą jos suteikia pavėluotai. Įstatyme ir šiaip yra nustatyti paslaugų prieinamumo reikalavimai su terminais, veiklos kokybės gerinimo ir vertinimo reikalavimas, o tai savaime skatina kiekvieną įstaigą pasitepti. Priėmus mano teikiamą įstatymą, nebūtų mažinamas apmokėjimas už paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl įstaigos jaustųsi teisiškai saugios.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. A. Vinkus – pirmasis. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš buvau užsirašęs dėl motyvų.
PIRMININKAS. Nenorite. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš puikiai prisimenu ilgas, karštas diskusijas šiuo klausimu lygiai prieš metus. Medikų bendruomenė, sveikatos įstaigų atstovai, administratoriai atkreipė dėmesį, jog yra nepasiruošta įgyvendinti šį įstatymą, o daugelis atkreipė, kad pats įstatymas nėra tinkamas ir nemotyvuos. Mes su kolege I. Šimonyte, A. Matulu ir I. Degutiene teikėme siūlymą atidėti įgyvendinimą dvejiems metams. Jūs tuo metu argumentavote, kad nereikia, užteks metų laiko, tinkamai pasiruošite ir įgyvendinsite. Tai ar dabar galite pripažinti, jog klydote ir iš tikrųjų reikėjo atidėti dvejiems metams, kaip siūlote dabar. Ar iš tikrųjų atsitiko kažkas naujo ir vis dėlto tas įstatymas dėl kažkokių naujų priežasčių turi būti vėl atidėtas?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš ir šiandien manau, kad jo atidėti iš tikrųjų nereikėjo, kadangi reikalingas monitoringas, įvertinti, koks yra laukimo laikotarpis. Mes turėtume įvertinti, kokios yra… ir turėtų stengtis Sveikatos reikalų komitetas teikti dar kitus dalykus, kad įvertintume, kiek yra skiriama laiko pacientui, kiek gydytojas, jis irgi žmogus, gali priimti per dieną pacientų, ir tada spręsti dėl pačių terminų. Šiandien, kad atliktume monitoringą, mes turėtume įvykdyti, kaip sakiau, šitą stebėseną, bet baudas, manau, kad reikia… ir tada aš sakiau, kad jų tikrai nereikėtų. Mums reikėtų galvoti apie skatinimo mechanizmus įstaigoms, kad už kokybiškas, laiku suteiktas paslaugas mes galėtume apmokėti, kad įstaiga būtų motyvuota.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tai, ką jūs dabar atsakėte M. Majauskui, iš esmės nieko nesupratome, kažką suplakėte, sumalėte. Tai aš noriu dar kartą paklausti ir kad jūs tiksliai atsakytumėte. Gerai, prieš metus laiko jūs nesupratote, kad nebūsite pasiruošę įgyvendinti šitą įstatymą ir nesutikote su mūsų pasiūlymais. Bet rugsėjo mėnesį opozicijos iniciatyva komitete padarėme klausymus parlamentinės kontrolės klausimo ir viceministrė K. Garuolienė šimtu procentų įtikinėjo, kad įstatymui įgyvendinti yra pasiruošta, nors mes su kolege I. Degutiene sakėme, kad absoliučiai nėra niekam pasirengta, neveikia registravimo sistema. Iš esmės ministerija dvejus metus iššvaistė vėjais, kad šis prezidentinis įstatymas nuo naujų metų pradėtų veikti.
Gal galite paaiškinti dar kartą tiksliai. Jei prieš metus laiko neatsimenate, ką sakėte, kaip galėjo, kas atsitiko, prieš du mėnesius jūs asmeniškai teigėte, kad įstatymo įgyvendinimui pasirengta, šiandien pats teikiate įstatymų pataisas, nors ką tik savo kalboje pasakėte, kad jūs iš esmės nepritariate toms pataisoms, bet jas teikiate.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Esmė tokia. Jūs irgi neplakite visko į vieną krūvą. Aš pasakiau, kad sveikatos priežiūros įstaigas reikia skatinti, jeigu jos teikia laiku ir suteikia daugiau kokybiškų paslaugų. O tam, kad mes turėtume kokią nors analizę, dėl ko susidaro eilės ir ką mes turėtume ateityje daryti, mums iš tikrųjų reikalingas monitoringas. Dar kartą pasakysiu, todėl ir nereikėjo stabdyti šio įstatymo galiojimo. O dėl baudų. Aš ir anksčiau sakiau, iniciatyva yra siekiant panaikinti įtampą tose įstaigose ir medikams panaikinti įtampą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, noriu paklausti. Išties esmė ta, kad mažinamas finansavimas už pavėluotai suteiktas paslaugas. Noriu paklausti, ar kalbama apie visas suteiktas paslaugas, ar apie būtinąsias, tam tikras grupes galbūt?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Yra nustatyta, sakykime, per septynias dienas ar kiek dienų turi pakliūti dėl paslaugų ar brangių tyrimų, yra numatytos dienos: septynios dienos, trisdešimt dienų. Jeigu viršijamas šis laikotarpis, tai būtent kiek dienų, tiek – nuo 20 iki 50 % – yra mažinama.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, turbūt niekam nekyla abejonių, kad reikalinga ši įstatymo pataisa, nes nepasirengta tam. Jeigu paliktume taip, kaip yra, jūs puikiai žinote, į Sveikatos reikalų komitetą buvo atėję Ligonių kasų atstovai ir sakė, kad iš karto nukentėtų gydymo įstaigos, jeigu tai įsigaliotų. Aš to nekvestionuoju ir labai gerai, kad suskubote tą registruoti.
Tačiau mane stebina tai, kad dar prieš du mėnesius tame pačiame Sveikatos reikalų komitete viceministrė K. Garuolienė tvirtai pasakė, kad yra pasirengta ir šis įstatymas gali įsigalioti nuo 2019 m. sausio 1 d. Kadangi jūs esate valdančiojoje daugumoje, gal irgi kokių gandų žinote, gal čia mes tiesiog per trumpam periodui nukeliame? Gal reikia ilgesniam laikui, kad objektyviai, teisingai tas monitoringas būtų atliktas ir būtų priimtas protingas sprendimas? Kokia jūsų pozicija? Ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Šiandien, aš manau, pirmiausia priimkime bent jau tą sprendimą, kad nebūtų vadinamųjų baudų, būtų panaikinta įtampa, kaip minėjau, įstaigose ir pačių gydytojų. O šiaip galime susėsti ir nuspręsti, ką mes toliau galime daryti. Bet šiandien tai reikėtų priimti, nes artėja sausio 1-oji.
PIRMININKAS. Klausia Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš palaikau jūsų iniciatyvą, iš tikrųjų čia jau kolegos sakė dėl abejonių ir keistos situacijos. Asmeniškai siūliau iki 2020 metų nukelti, negąsdinti žmonių, ieškoti kokios nors išeities. Tuo metu buvo pasakyta, kad negalima nukelti dvejiems metams, reikia tik metams nukelti ir nuo sausio 1 dienos būtinai turi baudos įsigalioti. Toks buvo praeito rudens sprendimas, kai čia balsavome.
Dabar ačiū, susipratote, ištaisote, matyt, bendrą klaidą, kuri buvo. Bet turbūt reikėtų priimti jūsų siūlymą ir paskubėti dėl kokių nors paskatinimų už laiku suteiktas, nes dabar susidarys tokia situacija, kad ir vėluojantys suteikti paslaugas, ir laiku teikiantys gaus tą patį apmokėjimą. Aš kviesčiau sėsti už stalo greičiau ir kartu parengti bendras pataisas. Ačiū už atsakymą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Beje, buvome susitikę su prezidentūros, nes čia vadinamasis prezidentūros įstatymas, dėl eilių buvo iškelta iniciatyva, buvome susitikę su įvairiais atstovais, su gydymo įstaigų vadovais. Buvo paminėta, kad reikėtų galvoti apie skatinimą ir to skatinimo mechanizmus. Todėl aš tikrai palaikyčiau bet kurių Seimo narių iniciatyvas susikurti tuos dalykus.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu tokį politinį klausimą. Na, iš tikrųjų ėjo visas paketas labai skubiai įstatymų pakeitimų ir ministerijos atstovai kaip ir kolegos tikino, kad mes viskam esame pasiruošę ir taip toliau. Gerbiamas kolega, aš jums turiu tokį klausimą. Kodėl šioje tribūnoje stovite jūs, o ne, pavyzdžiui, sveikatos ministras, kurio ministerija ir buvo atsakinga už terminus, už įgyvendinimą, už tai, kaip įstaigos veikia? Aš matau tokią ironiją jūsų veide, gūžčiojate pečiais, bet man atrodo natūralu, kad reikėtų prisiimti atsakomybę ir čia stovėti ministrui, o ne pasiųsti kolegą komiteto narį, kad jis susirinktų ugnį iš opozicijos.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš tos ugnies nebijau, kadangi aš, kaip ir kiekvienas jūs, Seimo narys, turiu savo iniciatyvos teisę. Aš matau, ką reikia taisyti, todėl ir stoviu čia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti. A. Vinkus – už. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Atsižvelgiu į gerbiamo Seimo nario D. Kaminsko pristatymą ir taip pat esu įsitikinęs, kad praktikoje tokio įstatymo įgyvendinimas sukeltų daug problemų.
Pirma, jeigu įstaiga nesuteiks daug paslaugų per nustatytą terminą, tai pagrindinės priežastys, labiausiai tikėtina, bus subjektyvios. Tai gali būtų gydytojų ar įrangos trūkumas, neadekvatūs pacientų srautai, pavyzdžiui, gripo epidemija ir taip toliau, ir dar daug visų kitų priežasčių.
Antra, nukreipti pacientą į kitas įstaigas iš esmės nerealu, nes toje pačioje vietovėje daugiau įstaigų yra tik dideliuose miestuose, kuriuose situacija dėl eilių dažniausiai yra labai panaši, o visoje likusioje Lietuvos teritorijoje, tai yra rajonuose, yra tik po vieną įstaigą. Išsiųsti Mažeikių ar bet kokio kito rajono kaimo gyventoją į kitą miestą ar rajoną bus iš esmės neįmanoma ir toks modelis paprasčiausiai neveiks. Nubaudus įstaigą už paslaugų suteikimą ne laiku, tai yra sumažinus finansavimą 20, 30, 50 %, kaip numatyta įstatyme, galvoti, kad jos padėtis dėl paslaugų teikimo laiku ateityje pagerės, manau, kad taip pat to neatsitiks. Padėtis šiuo atveju, mano samprotavimu, tik pablogės.
Per šio klausimo aptarimą gražiai pasakė Valstybinės ligonių kasos atstovas: kadangi nuo sausio 1 dienos įstatymas su numatytomis finansinėmis nuobaudomis pradės galioti, tai, pavyzdžiui, Santaros klinikoms finansavimas turės būti sumažintas 50 %, tai yra per pusę. Ar apie tai iš viso galime diskutuoti? Juk galutinis rezultatas, kad kentės ne kas kitas, o pacientai, mūsų gyventojai. Taigi labai palaikau siūlymą panaikinti įstatymo nuostatas dėl finansinių bausmių taikymo, o norimo rezultato siekti reikia humaniškais metodais, galbūt, kaip ponas J. Olekas sakė, paskatinant, o ne baudomis.
PIRMININKAS. Prieš – A. Matulas. Prašau, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nieko nesuprantu, aš daugiau esu prieš tokį valstybės valdymą, prieš tokį sveikatos sistemos valdymą. Aš nesuprantu nieko, nes šitas vadinamasis prezidentinis įstatymas buvo priimtas tada, kai sveikatos apsaugos patarėju buvo gerbiamas A. Vinkus. Jis komitete aktyviai įrodinėjo, kad ši nuostata reikalinga, nors mes sakėme, kad įstaigas reikia skatinti, o ne bausti, niekas nepagerės, jeigu įrašysi, kad žmogus turi būti priimtas, brangus tyrimas atliktas per 30 dienų, jeigu ne, tada bus taikoma nuobauda. Šiandien tie žmonės jau šneka visiškai kitaip.
Jeigu normaliai būtų dirbama, man atrodo, būtų buvę galima pasiruošti šį įstatymą įgyvendinti, išbiurokratinti sistemą, padaryti įtaką medikų paskirstymui, kad periferijoje dirbtų gydytojai konsultantai, šeimos gydytojai, ne taip, kaip dabar, vienas gydytojas aptarnauja 2–3 ambulatorijas. Deja, ne tas ministerijai rūpėjo, ministerijai rūpėjo priversti žmones gydytis pigiausiais vaistais. Šiandien aš gavau žinią, kad viena vaistų kompanija, kuri tiekė moderniausius vaistus nuo migrenos, nuo epilepsijos, atrodo, iš viso išeina iš Lietuvos. Tai štai pasekmė, kad buvo užsiimama ne tais dalykais, kuriais reikia, ne to įstatymo įgyvendinimu. O žmonės dėjo viltis, dėjo viltis, kad bus galima pakliūti pas šeimos gydytoją per 7 dienas, pas specialistą, brangų tyrimą atlikti per 30 dienų. Deja, ta žmonių viltis sudaužyta. Aš manau, kad Prezidentė turi atkreipti dėmesį, man atrodo, yra labai daug pagrindo išreikšti nepasitikėjimą tokiu sveikatos sistemos valdymu ir tokiu ministro darbu, nes turi būti čia atsakingas ministras, ne Kaminskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, replika – A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Žodžiu, manau, kad šiandien galime vieni kitus kaltinti, kas kaip pasakė, kaip tada, kokios nuomonės buvo, bet prisiminkime vieną vienintelę taisyklę – klysti žmogiška, jeigu, sakykim, klydau aš, kai mano pavardė buvo paminėta, o klaidą ištaisyti, pone Matulai, yra dieviška.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame po pateikimo. Gerbiami kolegos, kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2769 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną.
Replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu repliką pasakyti savo draugui gerbiamam A. Vinkui. Gerbiamas Antanai, mes pasielgėme dieviškai – mūsų frakcija prisidėjo prie to, kad ištaisytų jūsų klaidas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ministras… Prašau, ministras A. Veryga. Prašom, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Kadangi kelis kartus buvo paminėta, kodėl ne ministras, ir buvo iškelta įvairiausių išgyvenimų, kad yra kažko atsisakoma. Nieko nėra atsisakoma – nei eilių valdymo, nei terminų ir nereikėtų painioti. Yra atsisakoma finansinių nuobaudų. O ministerija to, ką yra įsipareigojusi, iš tikrųjų ir siekia. Jūs tikrai matote pakankamai aktyviai besistengiančias įstaigas ir šeimos gydytojų srautus subalansuoti. Tai nereikėtų kelti sumaišties ir pinti klausimų, kurie yra visiškai nesusiję – ir vaistų politikos, ir panašių dalykų, kur tikrai mes matome aiškiai mažėjančias ir vaistų kainas. Tikrai aš manau, kad kolegos prieš kaltindami kitus, pagalvokite, kodėl anksčiau Lietuva buvo sudariusi sąlygas pinigautis pacientų sąskaita.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolegė A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, prašytume gruodžio 4 dieną, nes įstatymas įsigalioja nuo Naujųjų metų ir turėtume suspėti procedūriškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, komitetas prašo gruodžio 4 dieną. Galime pritarti? Galime. Pritarta.
Kolegos, ar galėtume, A. Palionis prašo pristatyti du trumpus klausimus – projektą Nr. XIIIP-2819 dėl programos pakeitimo ir projektą Nr. XIIIP-2814 dėl pinigų plovimo. Galime? Prašau. A. Palionis. Prašom.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2819 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau, gerbiami Seimo nariai, pritarti rudens darbų programai ir papildyti ją Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2819, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2.
Programą pakeitėme.
12.40 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814 (pateikimas)
Ir dabar dėl ko ją keitėme, tai yra 2-13.2 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2814. Pateikimas. A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo metu finansų įstaigos, nustatydamos kliento fizinio asmens tapatybę, turi vadovautis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kur yra, be kita ko, nurodyta ir kliento pilietybė. Kartu įstatymas numato galimybes kliento tapatybei nustatyti naudoti ir Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimą.
Šiuo metu dėl breksito didelis skaičius finansinių įstaigų ieško tinkamos jurisdikcijos įsisteigti kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl mes, kaip šalis, turime unikalų šansą pritraukti investicijas. Finansų rinkos dalyviai iš trijų Baltijos šalių labiau linkę rinktis Estiją, nes Estijoje yra įteisinta – vairuotojo pažymėjimas naudojamas tapatybei nustatyti. Didžiojoje Britanijoje sąlygos yra lygiai tokios pačios, užtenka vairuotojo pažymėjimo. Šiuo projektu ir siūlome, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, vienas klausimas. Tapatybę patvirtinančiame dokumente paprastai yra parašas. Šiuo atveju, kiek suprantu, jis jau nebebus privalomas? Ar taip?
A. PALIONIS (LSDDF). Parašas yra ir ant vairuotojo pažymėjimo. (Balsas salėje: „Ar visų šalių?“) Taip, visų šalių. Visose šalyse, turiu medžiagą, kur yra išduodamas, čia yra Europos šalių. Europos šalių atitinka ir reglamentuojamas tiktai Europos.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti, ar vis dėlto plastikinės kortelės apsaugos lygis darant sandorius yra pakankamas, nes paso yra daugiau identifikavimo dalykų? Ir ar tai ne per daug didelė rizika būtų?
A. PALIONIS (LSDDF). Supratau jūsų klausimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nes gali būti ir finansinės operacijos atliekamos, ir pinigų plovimo atvejai, ir taip toliau. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Supratau jūsų klausimą. Iš esmės tapatybės kortelė irgi yra plastikinė, pagal ją irgi galima identifikuoti, tiktai skirtumas, paties projekto pakeitimo skirtumas yra tas, kad pase ir tapatybės kortelėje yra pilietybė, o ant vairuotojo teisių nėra pilietybės. Jeigu pažiūrėtume Europos Sąjungos šalis nares, kas kaip reglamentuoja, tai maždaug pasidalinę 50 su 50, tai yra 50 % leidžia vairuotojo teises identifikacijai ir 50 % neleidžia. Pilietybės… Kadangi mes apribojome, kad ne viso pasaulio vairuotojų pažymėjimai, o Europos Sąjungos šalyse, ir visos yra plastikinės, ir visos yra apsaugotos, ir yra kiti būdai, jeigu kyla įtarimų identifikuoti pilietybę. Čia yra tiktai kliento identifikavimas, o ne operacijų atlikimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Galime balsuoti po pateikimo?
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2814, balsuoja už po pateikimo, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašome balsuoti, kolegos!
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Tinka? Ačiū.
12.44 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2777, Civilinio kodekso 2.70, 2.106, 6.410, 6.572 ir 6.765 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2778, Civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2779, Darbo kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2780, Baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2781, Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2782, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2783, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2784, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2785, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2786, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2787, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2788, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2789 (pateikimas)
Kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Dabar visas įstatymų blokas. Norėčiau pakviesti gerbiamą finansų ministrą V. Šapoką. Dabar vyks 13 įstatymų projektų pateikimas. Prašome, ministre. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir taip toliau. Klausimai nuo 1-19.1 iki 1-19.13. Prašom, ministre. Įstatymų blokas. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Vyriausybė teikia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą ir ką tik išvardintų lydimųjų įstatymų projektus. Šie projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano vieną iš priemonių, tai yra Juridinių asmenų nemokumo sistemos pertvarkymą, konsoliduojant juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto teisinį reguliavimą, didinant nemokumo proceso efektyvumą. Taip pat įgyvendinant Seimo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą sujungti Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus, taip pat atsižvelgiant į Europos Komisijos, Pasaulio banko, EBPO, Valstybės kontrolės ir STT rekomendacijas, kurios susijusios su nemokumo procesu.
Tai ne tik efektyvins nemokumo procesus ir sudarys sąlygas išsaugoti gyvybingus verslus, bet tai yra ir signalas investuotojams, nes leis reikšmingai pagerinti Lietuvos nemokumo indeksą „Doing Business“.
Kokie yra pagrindiniai uždaviniai? Spartinti bankroto procedūras, sudaryti prielaidas kreditorių reikalavimams tenkinti didesne apimtimi, įtvirtinti efektyvesnį nemokumo administratorių priežiūros modelį. Svarbiausi numatyti pakeitimai: sujungiamas bankroto ir restruktūrizavimo reguliavimas, keičiama nemokumo samprata, pagal kurią nemokumas nereikš neišvengiamo bankroto, o bus vertinamas ir subjekto gyvybingumas. Tikslas yra anksčiau pradėti spręsti finansines problemas ir inicijuoti nemokumo procesą. Skatinama finansines problemas spręsti ne teismo tvarka. Skatinamas juridinių asmenų restruktūrizavimas, kartu didinant to proceso efektyvumą, tobulinama nemokumo proceso dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatomas į bankroto proceso rezultatus ir greitesnį procesą orientuotas atlygis administratoriui, supaprastintas beturčių įmonių bankroto proceso administravimas ir likvidavimas, vadinasi, neišvengiamas greitesnis ir pigesnis sprendimas. Automatizuotas išmokų iš Garantinio fondo skyrimas ir išmokėjimas, informacijos teikimas kreditoriams ir kitoms proceso šalims vieno langelio principo. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijos sujungimas į vieną. Įtvirtinamas mišrus nemokumo administratorių priežiūros modelis, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą, kuri jai leistų prisiimti žymiai didesnę atsakomybę už šito proceso kvalifikaciją. Ji vykdytų kvalifikacinius egzaminus, prižiūrėtų kvalifikacijos kėlimą ir kontroliuotų etikos taisyklių laikymąsi. Tuo tarpu valstybinė priežiūros institucija prižiūrėtų, kaip administratoriai laikosi nemokumo procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
Įstatymų projektais siekiama sudaryti pakankamas prielaidas kuo ankstyvesniam perspektyvių įmonių finansinių sunkumų sprendimui ir verslo tęstinumui, o bankroto atveju – greitam ir kuo daugiau kreditorių reikalavimų tenkinančiam įmonių likvidavimui. Vidutinė bankroto proceso trukmė nuo beveik dvejų metų sutrumpėtų iki beveik vienerių metų. Efektyvesnis bankroto procesas turės teigiamą įtaką probleminių skolų kaupimuisi mažinti, taip pat, žinoma, atlaisvins tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, kurie galėtų būtų panaudojami šalies verslo ir bendrai ekonomikos plėtrai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs išvadas. Siūlytume pastabas įvertinti per svarstymus komitetuose. Atsižvelgiant į tai, kad šių įstatymų projektų paketas yra parengtas įgyvendinant Vyriausybės programą ir siekiant pagerinti ir Lietuvos „Doing Business“ reitingą. Atsižvelgiant į tuos laikotarpius, kuomet bus atliekamas vertinimas, kviestume svarstyti šiuos projektus rudens sesijoje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. V. Ąžuolas pirmasis. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš dviejų dalių būtų mano klausimas. Labai daug žinome tų atsitikimų, tų tyčinių vadinamųjų bankrotų, kai yra tyčia subankrotinamos įmonės, po to kuriamos naujos įmonės, ir tai kaip karuselė jau išeina. Iš tikrųjų renovacijos, kitose srityse tai kiekvieną dieną kartojasi. Ar šie pakeitimai numato tam tikrą landų užkamšymą, kad to nevyktų?
Ir kitas klausimas būtų dėl bankroto administratoriaus. Deja, bet yra blogų pavyzdžių, kai tampa administratoriui pelningu verslu tą daryti – ir visokius pardavimus, ir visa kita, ir taip pat yra daug piktnaudžiavimo. Tai ar tie pakeitimai padės tas spragas užkamšyti?
V. ŠAPOKA. Iš tiesų šioje srityje yra begalė piktnaudžiavimo, ne tik tose srityse, kurias teisingai paminėjote. Į visas šias problemas šie visi projektai atliepia. Vien kaip pavyzdį paminėsiu, kalbant apie bankroto administravimą. Kaip žinome, šiuo metu jis yra ypač ilgas ir galų gale išsunkiantis visus įmanomus resursus, tai yra numatomas atlygis, kad jis būtų sudarytas iš kintamos ir fiksuotos dalies tam, kad būtų skatinama kuo greičiau tą procesą įgyvendinti. Taip pat nemažai yra piktnaudžiaujama restruktūrizavimu. Vėlgi yra numatytos priemonės, kaip sumažinti iki minimumo to piktnaudžiavimo galimybes. Piktnaudžiaujama dokumentų pateikimu, negavimu. Tam yra vieno langelio principas. Iš tikrųjų yra labai daug priemonių tam, kad tas procesas būtų efektyvus ir piktnaudžiavimo galimybė būtų minimali.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nemažai atsakėte, ko norėjau paklausti apie bankroto administratorius. Iš tikrųjų yra tam tikrų problemų, kuomet bankroto administratoriai negelbsti įmonės, o tik paprasčiausiai nori, kad greičiau ji sužlugtų ir pasiimtų sau pinigėlius. Todėl norėčiau paklausti, kiek yra derinta su verslu, nes, mačiau, rengia Finansų ministerijos specialistai daugiausiai. Ar tai buvo derinama, ar šis procesas prasidės dabar, nes ir Vyriausybės programoje buvo, kad vis dėlto kažkokios asocijuotos struktūros bus įtrauktos į tų įstatymų rengimą? Kaip šiuo atveju? Ar komitetai turės kviestis ir bendrauti iš naujo, ar iš tikrųjų tam tikri susitarimai yra pasiekti? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Iš tikrųjų buvo konsultuojamasi su keliasdešimt institucijų ir buvo organizuotos dvi konferencijos. Prasidėjo nuo to, kad pateikėme savo koncepciją ir matymą, taip pat tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Visuose procesuose aktyviai dalyvavo įvairios asocijuotos struktūros, tai manome, kad dabartinis variantas tikrai yra subalansuotas. Bet žinoma, kad į komitetus tikrai laisva valia kviesti, kadangi pertvarka rimta, tai diskusijų tikrai manau, kad turėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. J. Olekas, prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs čia trumpai taip palietėte tiktai Teisės departamento gana daug, sakyčiau, pastabų, virš 70. Mano būtų išryškintos dvi iš jų: dėl antstolių įtraukimo, kad per antstolius yra siuntinėjami laiškai, ir dėl teismų kopijų visiems antstoliams siuntimo, kaip mūsų Teisės departamentas rašo, tokios papildomos administracinės naštos. Ar tikrai nebūtų galima naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, sakykime, informacinėmis sistemomis dėl tų pačių antstolių paskelbimo ir nebūtinai siuntinėti tuos popierinius variantus? Ačiū už atsakymą.
V. ŠAPOKA. Aš manau, kad tikrai šis pasiūlymas vertas dėmesio. Manau, komitete bus galima jam pritarti, jeigu netrukdys kažkokie teisiniai apribojimai. O jeigu trukdys, tuos teisinius apribojimus pašalinsime.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius. Atsisako. Klausia L. Stacevičius. Prašom.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tęsiant V. Ąžuolo klausimą, man iškilo toks klausimas. Dabar bankroto administratoriai yra kaip ir privatūs administratoriai. Ar jūs negalvojate apie valstybinius administratorius, kad būtų galimybė šiek tiek kontroliuoti ir galbūt būtų mažiau korupcijos atvejų dėl bankroto administratorių?
V. ŠAPOKA. Jeigu visi bus valstybiniai, tai savaime nereiškia, kad nebus korupciniai, jeigu taip pašmaikštautume. O kalbant apie tarptautinę praktiką, tai yra privatūs asmenys. Svarbu, kad būtų užtikrinama tinkama prevencija piktnaudžiavimo ir tinkama priežiūra. Manau, visi saugikliai, kurie įtraukti į projektą, tam prielaidas sudaro.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Pone ministre, mano klausimėlis būtų dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, jis būtų trumpas. Aiškinamajame rašte rašoma, kokie uždaviniai, ir vienas iš jų skamba taip: „Įtvirtinti naują nemokumo administratorių priežiūros modelį sujungiant bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną, iš valstybinės priežiūros pereinant į pusiau valstybinę, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą.“ Iš valstybinės priežiūros pereinant prie pusiau – gal šiek tiek plačiau galėtumėte paaiškinti, kaip čia reikėtų suprasti?
V. ŠAPOKA. Kalbant apie įvairias profesijas, paimkime ar notarus, ar draudimo brokerius, finansų maklerius, auditorius, įprastai efektyviausias būna vadinamasis mišrus modelis, kai kvalifikacija, jos kėlimu ir profesine etika užsiima savivalda. O įstatymų vykdymu, pažeidimų prevencija užsiima valstybės institucijos. Toks modelis ir yra pasiūlytas. Manome, kad šiuo metu tai geriausia alternatyva.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už. Balsuojame dėl įstatymų projektų – nuo klausimo 1.19.1 iki klausimo 1.19.13 po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
A. Baura dėl vedimo tvarkos?
A. BAURA (LVŽSF). Aš tiesiog norėjau paprašyti dėl papildomo komiteto dėl šio paketo. Paskui ar dabar galiu tą padaryti?
PIRMININKAS. Prašom, bet (…).
A. BAURA (LVŽSF). Mes, kai kurie komiteto nariai, esame pasižiūrėję, ten, kur Ekonomikos komitetas, dėl 14 teisės aktų nėra Ekonomikos komiteto kaip papildomo. Prašome, kad Ekonomikos komitetas būtų įtrauktas.
PIRMININKAS. Kolegos, yra prašymas, kad dėl visų trylikos projektų būtų Ekonomikos komitetas, ten, kur jo nėra, taip? Ar man reikia skaityti visus komitetus? Gal nereikia, jų sąrašą gausite, komitetai žinos. Kolegos, siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti?
V. ŠAPOKA. Rudens, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Aha! Ministras prašo rudens sesijoje. Ne tiek daug liko posėdžių. Tuoj pažiūrėsime į grafiką. O kada? (Balsai salėje) Kaip sakote? Yra racijos iš tikrųjų, jeigu tai padėtų šalies verslui ir panašiai. Gerai. Aš tada kreipiuosi į R. Baškienę. Rima? Kolegė R. Baškienė. Ar būtų galima šitą paketą įtraukti į šią rudens sesiją, nors planas buvo?.. Galima. Gerai. Gruodžio 12 dieną ar anksčiau? Gruodžio 12 diena. Tinka? 4-a. Tai bus dar ir 13 dieną posėdis. Aš siūlau 12 dieną. Gerai? Atsiprašau, 11 dieną. Gruodžio 11 dieną. Ačiū. Kolegos pritarė.
Kitas įstatymų blokas. Vėlgi kviečiame finansų ministrą. Tai yra klausimai nuo 1-20.1 iki 1-20.14. Čia Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir labai daug visokių kitų… Siūlau ministrui pristatyti šitą visą bloką. Paskui pereisime prie klausimų. Prašom, ministre.
13.00 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2791ES, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2792ES, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2793, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 34, 45, 47, 48, 49, 50 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2794, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2795, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 29 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2796, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2797, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2798, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2799, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2800, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2801, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2802, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2803, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2804 (pateikimas)
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šis įstatymų projektų paketas – viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonių. Ji skirta alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai užtikrinti. Įstatymų projektų paketą sudaro 14 įstatymų projektų. Pagrindiniai tikslai – sukurti palankią kolektyvinę investavimo subjektų veiklos srities reguliavimo ir priežiūros aplinką, taip padidinant Lietuvos, kaip finansinių paslaugų jurisdikcijos, patrauklumą, paskatinti investicijas, palengvinti kapitalo pasiekiamumą bei, žinoma, užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą ir kartu įgyvendinti daug Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su pinigų rinkos fondais, Europos rizikos kapitalo fondų ir Europos socialinio verslumo fondų reguliavimu, mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principų, pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentu, ir dėl pakeitimo vertybiniais popieriais.
Kokie siūlomi esminiai pakeitimai? Tai yra supaprastintos kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų veiklos sąlygos, pašalinat nereikalingą perteklinį reguliavimą tokiose srityse kaip licencijavimas, veiklos leidimų išdavimas, leidimo patvirtinti ar pritarimo (…) steigimo dokumentams procedūrose. Numatyta, kad investicinėms bendrovėms, valdytojams, tai yra kurių turtas nėra perduodamas valdyti valdymo įmonėms, bus suteikiamos licencijos, o investicinėms bendrovėms, kurių valdymas perduodamas valdymo įmonei, reikalingai šiuo metu, reikalaujamos licencijos nereikės, bus apsiribojama pritarimu dėl jų steigimo dokumentų.
Taip pat yra sumažinami reikalavimai dėl licencijavimo metu reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašo. Taip mažinama kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų administracinė našta, sudaroma galimybė užsienio alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas platinti neprofesionaliems investuotojams. Žinoma, yra nustatomi tokio platinimo reikalavimai, išplečiamas asmenų, galinčių būti turto saugotojais ir depozitoriumais, sąrašas, į jį įtraukiamos licencijuotos finansų maklerio įmonės. Nustatomas lankstesnis, labiau kolektyvinio investavimo subjektų specifikai pritaikytas uždaro tipo investicinių bendrovių reguliavimas tokiose srityse, kaip kapitalo didinimas, savų akcijų supirkimas, dividendų skyrimo sritis. Numatyta galimybė įgyjamų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas apmokėti ne piniginiu įnašu. Įtvirtinama kategorija „rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinka“. Tai suteiks teisinio aiškumo ir skatins institucinių… įskaitant pensijų fondų investicijas.
Taip pat pagal ES teisės aktus Lietuvos bankas yra paskiriamas kaip kompetentinga institucija pagal Pinigų rinkos fondų reglamentą. Taip pat pagal Europos rizikos kapitalo fondo ir Europos socialinio verslumo fondo reglamento nuostatas įtvirtinamos priežiūros institucijos teisės, kurios susijusios su kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdytojų registravimu.
Yra gautos Teisės departamento išvados. Kiek atlikome pirminį vertinimą, daugelis pastabų yra tiesiog techninio pobūdžio. Tai į daugelį jų tikrai bus galima atsižvelgti svarstant šitą įstatymų projektų paketą komitetuose. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pateikėte naujus projektus, kurie atrodo geri norų vedini, tačiau kaip visuomet žinome, jog velnias slypi detalėse. Siūlote dar vienas naujoves, bet norėjau paklausti jau apie įgyvendinamas naujoves. Ar esate informuotas, jog įgyvendinus mokesčių reformas, tai yra padidinus 30 % bruto atlyginimą Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje studijuojantys ir sugrįžę į Lietuvą studentai turės anksčiau pradėti skolų mokėjimą, mokės didesnes palūkanas, nors realios pajamos į rankas dėl to nebus padidėjusios, tai yra riba, kada privalės daryti mokėjimą, jiems pakils 30 % ir taip juos skatins likti emigracijoje. Norėjau paklausti, ar tai dar viena mokesčių reformos grimasa, apie kurią nepagalvojote? Ar esate informuotas ir šią situaciją netrukus spręsite?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, bet šie projektai su mokestiniais pakeitimais nėra susiję.
PIRMININKAS. Kolegos… Ačiū, ministre, atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Dabar balsuojame dėl visų įstatymų projektų nuo 1-20.1 iki 1-20.14. Kas pritaria po pateikimo, kviečiu balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Gerbiami kolegos, yra siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną ir yra įvairūs komitetai. Daugiausia Biudžeto ir finansų komitetas, visur Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia kitų komitetų? (Balsai salėje) Nereikia. Dėl 1-20.4 klausimo kaip papildomas yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti tam? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Ir, dar kartą sakau, grįšime gruodžio 11 dieną. Ačiū, kolegos.
13.07 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2807ES, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 1581, 160, 162, 165, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2808, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2809 (pateikimas)
Vėl keletas kitų įstatymų pateikimas. Pristato finansų ministras V. Šapoka. Profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2807ES ir darbotvarkės 1-22.2 klausimas – Draudimo įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2808, taip pat Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2809. Prašau, ministre.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, Vyriausybė teikia Profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Draudimo įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Projektai parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Dėl profesinių pensijų įstaigų veiklos ir priežiūros. Ją turime perkelti iki 2019 m. sausio 13 d.
Kokie šios direktyvos pakeitimo tikslai ir atitinkamai įstatymų projektų paketo pakeitimo tikslai? Užtikrinti gerą profesinių pensijų asociacijų valdymą ir rizikos valdymą, vadinamąjį governance, nustatyti reikalavimus teikti aiškią ir aktualią informaciją profesinių pensijų fondo dalyviams, potencialiems profesinių pensijų fondų dalyviams ir profesinių pensijų išmokų gavėjams. Taip pat reglamentuoti pensijų asociacijų teisių ir pareigų tarpvalstybinį perleidimą.
Būtų tokie pagrindiniai tikslai. Detaliau gal nepristatysiu. Lietuvoje nėra susikūrusi nė viena profesinių pensijų asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabų, į daugelį iš jų galima atsižvelgti, nes yra techninio pobūdžio. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Niekas nenori klausti. Ar yra už, prieš? (Balsai salėje) Tuojau pasižiūrėsime ir balsuosime. Nėra. Balsuojame.
Gerbiami kolegos, kas pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-2807, Nr. XIIIP-2808, Nr. XIIIP-2809, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priminsiu, kad projektas Nr. XIIIP-2807 yra europinis. Po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Dėl pirmojo projekto Nr. XIIIP-2807 pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Ačiū.
Dėl antrojo ir trečiojo – tik Biudžeto ir finansų komitetas, kitų nėra. Ar reikia? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Tinka? Tinka. Ačiū.
13.11 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2744, Teismų įstatymo Nr. I-480 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2745, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2746, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2747 (pateikimas)
Kolegos, kviečiame į tribūną teisingumo ministrą E. Jankevičių. Klausimai 1-22.1, 1-22.2, 1-22.3 ir 1-22.4 – projektai Nr. XIIIP-2744, Nr. XIIIP-2745, Nr. XIIIP-2746 ir dar vienas projektas Nr. XIIIP-2747, tai yra paketas. Kviečiu pristatyti teisingumo ministrą. Jis jau tribūnoje. Prašom, ministre, visus keturis įstatymus ir pataisas. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų tai yra techninio pobūdžio klausimas, nors ir susijęs su teisėjų pensijomis ir prokurorų bei STT pareigūnų išmokomis bei kompensacijomis. Kadangi Seimas birželį priėmė įstatymą dėl mokesčių paskirstymo ir nuo kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokos bus perkeliamos darbuotojui, tokiu būdu bruto darbo užmokestis nominaliai padidinamas 1,289 karto.
Kadangi teisėjų, prokurorų ir STT darbuotojų kompensacijos, išmokos ir pensijos tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio, išeitų taip, kad tos pensijos ir kitos išmokos neplanuotai automatiškai didėtų. Todėl mes teikiame tą pataisą, kad pensijos, išmokos nedidėtų neplanuotai ir nebūtų keliamos nepagrįstai, o būtų išlaikytos to paties lygmens. Tiek STT, tiek Prokuratūra, tiek Teisėjų taryba pritaria, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pritaria, pastabų neturi. Prašau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. J. Olekas pirmasis. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą ir paaiškinimą. Aš tik noriu pasitikslinti. Pirmajame įstatyme yra ne tik šitas pakeitimas, bet yra dar išbraukimas – „Vyriausybės patvirtintais valstybės teisėjų pensijų nuostatais“. Tai dabar tokių nuostatų jau neliks ar kokia čia yra situacija?
E. JANKEVIČIUS. Tiesiog neliks, o plačiąja prasme kalbant, tos pensijos nedidės 1,289 karto automatiškai, liks to paties lygmens, kokios yra ir dabar.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal galėtumėte pasakyti vidutiniškai, visiškai nenoriu to tikslumo, kokio dydžio maždaug yra pareigūnų pensijos vidutiniškai, kokį dydį jos siekia?
E. JANKEVIČIUS. Labai priklauso… Bet čia yra ne tik pensijos, o ir išmokos. Tai yra ir 600, ir kitokios sumos, ir didesnės, bet ir 500 yra. Aš noriu pasakyti, kad jeigu mes nepriimtume šitos pataisos, tada biudžetui būtų papildomas apie 2 mln. eurų apkrovimas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Galime balsuoti? Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-2744, Nr. XIIIP-2745, Nr. XIIIP-2746, Nr. XIIIP-2747. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kol kas nėra papildomų. Galime pritarti?
Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną.
13.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2858 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pristatyti rezervinį pirmą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2858. Prašom, pirmininke. Svarstymas, tiesa, pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties, gerbiami kolegos, įvyko Neįgaliųjų teisių komisijos posėdis, pirmininku jie išsirinko G. Vasiliauską, tai atitinka kvotas ir bendrą sutarimą. Tiesiog reikia patvirtinti, kad vietoj J. Džiugelio yra G. Vasiliauskas, ir viliamės, kad kitame posėdyje bus išrinktas ir pavaduotojas, ir jie sėkmingai dirbs toliau šioje komisijoje. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Ačiū, bendru sutarimu pritarta po svarstymo. Taip pat nėra norinčių kalbėti? Galime po svarstymo?
Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2858. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Nebuvo.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 51, prieš – 5, susilaikė 14. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, tuo mes rytinį posėdį baigiame. (Gongas) Į vakarinį posėdį renkamės 15 valandą. (Balsai salėje) Negalime, nėra pranešėjų ir taip toliau. Ačiū. Ir taip daug klausimų apsvarstėme.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.