LIETUVOS RESPUBLIKOS energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo NR. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 STRAIPSNIŲ IR įstatymo PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 611 STRAIPSNIU ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 IR 371 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projektų

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 1, 3, 4, 5, 8, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) parengimą paskatinusios priežastys:

1.                  Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, numatyta, kad 2030 metais pirminės ir galutinės energijos intensyvumas bus 1,5 karto mažesnis negu 2017 metais, o 2050 metais –
2,4 karto mažesnis negu 2017 metais. Siekiant šio tikslo, būtina ir toliau didinti energijos suvartojimo efektyvumą visose pagrindinėse Lietuvos ūkio srityse, t. y. pramonės, transporto, žemės ūkio, paslaugų ir namų ūkių sektoriuose.

2.                  Tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų nustatymu iki 2030 metų, Lietuvai tenkančiu įpareigojimu pasiekti ne mažesnį kaip 27 280 GWh suminį sutaupytos energijos kiekį, siekiu įteisinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą ir užtikrinti, kad, įgyvendinant ar rengiant naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniams būstams.

3.                  Siekiama tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (toliau – Direktyva 2012/27/ES) 15 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriomis nustatyti įpareigojimai, susiję su energijos transformavimu, perdavimu ir skirstymu.

2018 m. gruodžio 11 d. buvo patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (toliau – Direktyva), kurioje įteisinti energijos vartojimo efektyvumo tikslai Europos Sąjungos lygmeniu iki 2030 metų, t. y. palyginti su prognozėmis, energijos suvartojimas turi sumažėti
32,5 procento. 2007 m. atliktos prognozės parodė, kad 2030 m. pirminės energijos suvartojimas sudarys 1 887 mln. tne, o galutinės energijos suvartojimas – 1 416 mln. tne. Energijos suvartojimo sumažėjimas 32,5 procento 2030 metais reikštų atitinkamai 1 273 mln. tne ir 956 mln. tne energijos suvartojimo tikslus Europos Sąjungoje. Bendras Europos Sąjungos tikslas turi būti pasiektas sumuojant visų šalių nustatytus energijos efektyvumo didinimo tikslus, kurie gali būti išreikšti šalių pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, arba sutaupytos pirminės arba galutinės energijos kiekiu, arba energijos intensyvumu. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų nustatymas suteiks daugiau stabilumo investuotojams, paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, siekiant ilgalaikio tikslo – palengvinti ekonomiškai efektyvų esamų pastatų pertvarkymą į energijos beveik nevartojančius pastatus ir turės įtakos sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Įgyvendindama Direktyvos reikalavimus, Lietuvos energetikos agentūra atliko Lietuvos pirminės ir galutinės energijos suvartojimo modeliavimą iki 2030 metų. Remiantis atliktu įvertinimu, siekiama įteisinti, kad 2030 metais Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip
5 462 ktne ir galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 4526 ktne. Šis uždavinys neturėtų apriboti Lietuvos ūkio augimo ir plėtros galimybių mažinant pirminės ir galutinės energijos kiekio suvartojimą.

Direktyvoje nustatytas įpareigojimas Lietuvai per visą 2021–2030 m. Direktyvos įpareigojimų taikymo laikotarpį pasiekti tokį suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kuris sudaro bent
0,8 procento naujo kasmetinio sutaupytos energijos kiekio nuo 2016–2018 metais suvartoto galutinės energijos kiekio. Eurostat duomenimis, 2016 metais galutinis energijos suvartojimas buvo 5 099 ktne, 2017 metais – 5 347 ktne, o Lietuvos statistikos departamento 2018 metų duomenimis,  – 5549 ktne. Vidutinis 3 metų galutinės energijos suvartojimas Lietuvoje – 5 331 ktne. Suminis sutaupytos galutinės energijos tikslas – 27 280 GWh. Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas naujomis energijos efektyvumo didinimo politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo
2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., arba įdiegtomis naujomis energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis priemonėmis, kurios buvo įgyvendintos naujuoju laikotarpiu. Siekiant įgyvendinti minėtą tikslą, Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nustatomi įpareigojimai Aplinkos ministerijai, Energetikos ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai, kurios privalo užtikrinti savo kuruojamuose sektoriuose privalomo sutaupyti energijos kiekio pasiekimą proporcingai pagal to sektoriaus dalį, atsižvelgiant į 2016–2018 metų suvartotos galutinės energijos vidurkį. Pramonės sektoriaus dalis  sudarė
20 procentų, transporto – 40 procentų, paslaugų ir namų ūkių – 38 procentus, o žemės ūkio dalis –
2 procentus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo projekte pateikiami privalomi sutaupyti galutinės energijos kiekiai ir atsakingos ministerijos. Taip pat šiuo pakeitimu bus atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktame energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimo ir pasiekimo audite pateiktas pastabas dėl atsakingų institucijų nustatymo ir iškeltų tikslų nustatymo įstatyminiu lygmeniu.

Vienas iš svarbiausių Direktyvos pakeitimų yra naujo energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo įteisinimas. Šis principas turėtų būti taikomas kiekvieną kartą, kai priimami sprendimai dėl energijos infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ar plėtros. Pirmenybė turi būti taikoma energijos efektyvumo didinimo priemonėms, mažinančioms paklausą, jeigu jos yra ekonomiškai efektyvesnės, nei atitinkami su pasiūla susiję sprendimai. Siekiant įgyvendinti minėtą principą, įtraukiamos naujos nuostatos į energetikos sritis reglamentuojančius įstatymus: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą Nr. VIII-1881, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Nr. IX-1565 (toliau – ŠŪĮ) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą Nr. VIII-1973. Įstatymuose įpareigojama šilumos, elektros ir dujų tinklus atnaujinančius ar jų plėtrą vykdančias atsakingas institucijas ir įmones pateikti investiciniuose projektuose techninių sprendimų alternatyvas mažinančias paklausą, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutiniams vartotojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), įvertinusi pateiktuose investiciniuose projektuose pateiktas pasiūlos didinimo ir paklausos mažinimo alternatyvas ir palyginusi jų ekonominį efektyvumą, įtrauks į elektros, dujų ir šilumos  planus tokias priemones, kurios bus ekonomiškai efektyvesnės.

Įvertinus tai, kad Lietuvoje yra nemažai namų ūkių, kurie atitinka energetinio skurdo rodiklius, siekiama Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo
Nr. XII-2702 pakeitimo projekte (toliau – EEFĮ projektas) įteisinti energijos skurdo mažinimo politiką, kuri leistų užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai pirmumo teise galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo padidinimas turėtų, visų pirma, atnešti naudos energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims. EEFĮ projekte nustatomas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Šis principas pirmiausia turėtų būti pritaikytas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir Klimato kaitos programoje, kurioje patvirtina individualių namų atnaujinimo priemonė. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia energetinio skurdo rodiklius, kuriais remiantis bus nustatomi pažeidžiami namų ūkiai.

Taip pat EEFĮ projekte nustatomas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, įdiegti sutaupytos energijos matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas. Matavimas, kontrolė ir tikrinimas turi būti atliekami nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių. Šis įpareigojimas nustatomas siekiant tiksliau apskaičiuoti sutaupytos energijos kiekį ir užtikrinti tinkamą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimą.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nustatoma, kad nuo 2020 m. spalio 26 d. įrengti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai turėtų būti skaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojimą teikimas. Šiuo pakeitimu įgyvendinami Direktyvoje nustatyti įpareigojimai susiję su šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens matavimu; šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens atskiru matavimu ir sąnaudų paskirstymu už juos, nuotolinio skaitymo reikalavimu, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitomis ir informacija apie suvartojimą ir t. t. Šis reikalavimas taikomas tik iš centrinės šildymo sistemos tiekiamai šilumai, vėsumai ir buitiniam karštam vandeniui. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis reikalavimas turėtų būti taikomas visiems daugiabučiams ir pastatams, kurie prijungti prie centrinės šildymo sistemos. Šis reikalavimas bus taikomas, jeigu Energetikos ministerija, atlikusi vertinimą, nenustatys, kad tokių priemonių diegimas galutiniams vartotojams yra ekonomiškai neefektyvus. Nuotolinio duomenų skaitymo prieinant ar privažiuojant technologijos turi būti laikomos nuotoliniu būdu skaitomomis. Naudojant nuotoliniu būdu skaitomus prietaisus nereikia patekti į atskirus butus ar patalpas, kad duomenis būtų galima skaityti.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siekiama įteisinti naują vėsumos energijos rūšį, kadangi šiuo metu šis sektorius yra niekur nereglamentuotas. Įtraukus vėsumos energiją, jai būti taikomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Nr. IX-884 nustatyti ir kitų energijos rūšių sektorių valdymo, reguliavimo, priežiūros ir apskaitos reikalavimai.

Europos Komisija yra įspėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl pažeidimo neteisingai taikant minėtas Direktyvos 2012/27/ES nuostatas ir pažymėjusi, jog siekiant, kad būtų laikomasi Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 8 dalies nuostatų, turi būti nustatytos aiškios techninės dalyvavimo balansavimo, rezervo bei kitų sisteminių paslaugų rinkose sąlygos, kad kiekvienas šias sąlygas atitinkantis paslaugų teikėjas galėtų siūlyti paklausos valdymo (reguliavimo apkrova, angl. demand response) ir (arba) agregavimo (telkimo) (angl. aggregation) paslaugas.

Direktyvoje 2012/27/ES, be kita ko, pabrėžiama, kad paklausos valdymas yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, kadangi ji didina galimybę vartotojams patiems arba per juos atstovaujančius trečiuosius asmenis – telkėjus (angl. aggregators) imtis priemonių sumažinti arba perkelti elektros energijos vartojimą, taip užtikrinant energijos taupymą dėl mažesnio galutinio energijos suvartojimo ir dėl optimalaus perdavimo ir skirstomojo tinklo bei generavimo pajėgumų panaudojimo. Todėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 59, 69 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymu (toliau – EEĮ projektu) siekiama sudaryti tinkamas prielaidas ir sąlygas minėtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir optimalaus perdavimo, skirstomojo tinklų bei generavimo pajėgumų panaudojimo tikslų įgyvendinimui.

EEĮ projektu siekiama, laikantis Direktyvos 2012/27/ES nuostatų, taip pat įvertinant šią direktyvą iš dalies pakeitusios 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva 2019/944) nuostatas (įsigaliosiančias 2021 m. sausio 1 d.) ir pateikiamas sąvokas: reguliavimas apkrova, telkimas, nepriklausomas telkėjas, į Elektros energetikos įstatymą perkelti šių sąvokų atitinkamas apibrėžtis: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis), elektros energijos paklausos telkimas (toliau – paklausos telkimas), nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas), taip pat apibrėžti nepriklausomą paklausos telkėją kaip rinkos dalyvį, kuris vykdo leidimais reguliuojamą veiklą.

Be to, EEĮ projektu siekiama nustatyti nediskriminacines nepriklausomo paklausos telkėjo dalyvavimo elektros energetikos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose sąlygas, nustatyti mechanizmą, kaip numatyti įvairių paklausos valdymo paslaugų ar produktų dalyvavimo minėtose rinkose technines sąlygas.

 

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės (vyriausioji patarėja Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected]) patarėjas Mindaugas Stonkus (tel. (8 5) 203 4667, papild. 7, el. p. [email protected]) ir Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės (vadovas Karolis Švaikauskas, tel. (8 5) 203 4474, papild. 1, el. p. [email protected]) patarėja Elena Mačiulaitytė (tel. (8 5) 203 4474, papild. 2, el. p. [email protected]).

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme neįteisinti: energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai iki 2030 metų ir už tikslų pasiekimą atsakingos institucijos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principas, įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose, prievolė energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones kuruojančioms institucijoms nustatyti sutaupytos energijos matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, įpareigojimas šilumos tiekėjams įrengti šilumos skaitiklius ar daliklius su nuotolinio skaitymo funkcija.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 11 straipsnyje reglamentuota, kad šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose šilumos skaitiklius, kai prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas statomas pastatas arba kai atliekamas esminis pastato atnaujinimas. Jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai jiems individualiai gali įrengti šilumos skaitiklius arba daliklius.

Šiuo metu Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ) 2 straipsnio 141 dalyje yra nustatyta sąvoka „elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas“. Tai asmuo, atsakingas už elektros energijos vartotojų grupės faktinės maksimalios leistinos naudoti galios atitiktį tų vartotojų ir perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytai leistinų naudoti galių sumai.

Tokia apibrėžtis, palyginti su Direktyvos 2012/27/ES ir šią direktyvą iš dalies pakeitusios Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatomis ir atitinkamų sąvokų apibrėžtimis, nepakankamai tiksliai įvardija ir apibrėžia reguliavimą apkrova (angl. demand response), t. y. elektros energijos vartotojo paklausos pokytį ir paklausos telkimą, taip pat pastarąją veiklą vykdantį asmenį.

Be to, pagal EEĮ 2 straipsnyje nustatytas elektros energetikos sektoriaus, elektros energetikos rinkos sąvokų apibrėžtis galima teigti, jog elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas gali veikti energetikos sektoriuje ir vykdyti elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikimą tik vykdydamas kitą energetikos sektoriaus veiklą, kuriai  vykdyti yra gavęs leidimą arba licenciją, t. y. elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo veikla negali būti vykdoma savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų veiklų. Be to, EEĮ detaliau nenustatytos elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo veiklos sąlygos ir dėl nepakankamo reglamentavimo tokie dalyviai neatsirado rinkoje.

Šiuo metu elektros energijos paklausos valdymas (pvz., elektros energijos vartojimo sumažinimas) elektros energijos rinkoje gali vykti tik tiek, kiek, pavyzdžiui, kiekvienas elektros energijos tiekėjas gali reguliuoti (derinti) savo aptarnaujamų vartotojų elektros energijos poreikius, kad jų vartojamo elektros energijos kiekio suma atitiktų tiekėjo iš anksto prognozuotą ir užsakytą, nupirktą elektros energijos kiekį, arba, pavyzdžiui, geranoriškai atsižvelgdamas į perdavimo sistemos operatoriaus signalą dėl per didelio sistemos apkrovimo tiekėjas siektų mažinti aptarnaujamų vartotojų suvartojamos elektros energijos kiekį. Taip pat nėra aišku, ar tiekėjas siekia kainomis paveikti vartotojų elektros energijos paklausą tam tikru metu, kad vartotojai būtų skatinami atitinkamu metu vartoti mažiau elektros energijos. Kadangi nėra galimybės identifikuoti tokiu būdu vykdomo paklausos reguliavimo, tai nėra galimybės apskaityti ir įvertinti jo mastą, taip pat įtaką elektros energetikos sistemai bei elektros energijos efektyvumo tikslams.

Esamas reguliavimas nenumato paskatų ir sąlygų vartotojams vykdyti elektros energijos paklausos reguliavimą, taip pat nenumato priemonių, būdo ar veiklos, kuri padėtų dėl paklausos valdymo susidariusiam produktui (vartotojo paklausos pokyčiui), pavyzdžiui, vartotojo sutaupytai (nesuvartotai) elektros energijai (fiziškai, tą energiją jau turėjo būti iš anksto nupirkęs tiekėjas, iš anksto planuodamas savo vartotojų poreikį) patekti į elektros energijos rinką. Iš esmės vartotojas rinkoje galėtų parduoti sutaupomą (nesuvartojamą) elektros energijos kiekį ir (arba) galią tiems, kurie pasiruošę pirkti iš gamintojų atitinkamą elektros energijos kiekį ir (arba) galią, įskaitant perdavimo sistemos operatorių, kuris vykdo sistemos balansavimą, arba pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui esant sistemos poreikiui už atitinkamą atlygį sutartam laikui nutraukti savo didelės galios reikalaujančių įrenginių veikimą, tačiau nėra reglamentuoto būdo, kaip apskaičiuoti vartotojo sutaupymo ar vartojimo valdymo paslaugų apimtį ir atsiskaityti už jas, taip pat nėra perdavimo sistemos operatoriaus suformuluoto ir rinkai išsakyto poreikio pirkti tokio tipo produktus arba paslaugas, nėra įpareigojimo perdavimo sistemos operatoriui vystyti sistemai reikalingų paslaugų poreikį tokia linkme.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

 EEFĮ projekte siūlomi pakeitimai:

1.              Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 (toliau – EEFĮ) 1 straipsnį ir jame nustatyti pirminės ir galutinės energijos suvartojimo ir energijos sutaupymo uždavinį iki 2030 metų. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pas energijos vartotojus iki 2030 metų būtų sutaupyta, skaičiuojant suminiu metodu, 27 280 GWh galutinės energijos. Šiam uždaviniui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Lietuvos Respublikos integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame bus nustatytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai. Uždavinio nustatymas suteiks daugiau stabilumo investuotojams, paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones ir turės įtakos sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visoje Lietuvoje.

2.              Papildyti EEFĮ 3 straipsnį 4 punktu, kuris įteisintų energijos efektyvumo didinimo pirmumo principą taikymą Lietuvoje. Šis principas leis įvertinti, ar energijos vartojimo efektyvumo didinimas pas galutinius energijos vartotojus yra ekonomiškai naudingesnis nei energijos pasiūlos užtikrinimas. Tai sudarys prielaidas energijos gamybos ir tiekimo apimčių mažinimui, tinklų patikimumo didinimui ir aplinkos taršos mažinimui.

3.              Patikslinti EEFĮ 4 straipsnį ir nurodyti, kaip apskaičiuojamas privalomo sutaupyti energijos kiekis iki 2030 metų, ir dalį metodinių privalomo sutaupyti energijos kiekio apskaičiavimo nuostatų perkelti į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nustatyti atsakingas institucijas, kurios privalo užtikrinti nustatomo privalomo sutaupyti energijos kiekio tikslo pasiekimą iki 2030 metų, proporcingai pagal to sektoriaus dalį, atsižvelgiant į
2016–2018 metais suvartotos galutinės energijos vidurkį. Direktyvoje nustatyta, kad Lietuva kasmet turi sutaupyti energijos kiekį lygų 0,8 procento Lietuvos suvartojamo galutinio energijos kiekio 2016–2018 metų vidurkio. Įgyvendinant šį uždavinį, energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės prisidės prie pramonės, namų ūkių ar paslaugų sektoriuose veikiančių įmonių ar galutinių energijos vartotojų efektyvesnio energijos vartojimo, išlaidų už energijos išteklius mažinimo ir mažesnės aplinkos taršos.

4.              Siūloma papildyti EEFĮ 5 straipsnį 4 dalimi, kurioje būtų nustatytas įpareigojimas valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, pirmenybės tvarka jas įgyvendintų pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose. Šis pakeitimas leis sumažinti išlaidas energijai pažeidžiamuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose gyvenantiems vartotojams, užtikrinti tokiuose būstuose gyvenančių vartotojų komfortiškas gyvenimo sąlygas, o sutaupytas lėšas už energijos išteklius vartotojai galės skirti kitiems būtiniems poreikiams užtikrinti.

5.              Siūloma papildyti EEFĮ 5 straipsnį 5 dalimi, kurioje įteisinama pareiga valstybės institucijoms, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, įdiegti sutaupyto energijos kiekio matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas. Šis įpareigojimas padės užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, garantuoti energijos sutaupymus įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, identifikuoti ir skatinti didžiausius energijos sutaupymus pasiekiančias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Taip pat valstybės institucijos galės stebėti įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės įgyvendinimą ir esant nepakankamai įgyvendinimo apimčiai laiku imtis papildomų priemonių ar veiksmų.

6.              Siūloma papildyti EEFĮ 8 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų įteisinamas įpareigojimas elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriams, teikiantiems garantinio tiekimo paslaugą, sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo.

7.              Patikslinama EEFĮ 11 straipsnio 6 dalis, kurioje vietoje Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pavadinimo įrašoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

8.              Pakeičiamas ŠŪĮ 8 straipsnis, kuriame sistemiškai įgyvendinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principas ir įpareigojimas perkeliamas šilumos ūkį reglamentuojantį ŠŪĮ. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams šilumos vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendiniai. Tai lems arba mažesnes šilumos gamybos kainas arba mažesnį šilumos suvartojimą pas galutinius vartotojus.

9.              Papildomi ŠŪĮ 11 ir 15 straipsniai įpareigojimu šilumos tiekėjams nuo 2020 m. spalio 26 d. įrengti naujus atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus ar šilumos skaitiklius arba daliklius su nuotolinio nuskaitymo funkcija. Šis įpareigojimas leis šilumos vartotojams Direktyvoje nustatytais intervalais pateikti  informaciją apie šilumos suvartojimą, greičiau priimti sprendimus dėl energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimo, keisti savo elgseną, taupyti laiką kas mėnesį deklaruojant šilumos suvartojimą bei šilumos tiekėjams taupyti išlaidas informacijai surinkti iš šilumos vartotojų. Įpareigojimas taikomas tik įrengiant naujus ar keičiant sugedusius apskaitos prietaisus, todėl finansinė našta įmonėms ir vartotojams daug nedidės.

10.              Papildomi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 33 ir
391 straipsniai įpareigojimu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams planuojant investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą pateikti ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo alternatyvą. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams elektros energijos vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendimai. Tai lems arba mažesnes elektros energijos pateikimo kainas arba mažesnį elektros energijos suvartojimą pas galutinius vartotojus. Nustatomas įpareigojimas neturi poveikio konkurencijai ir neatliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, nes papildo jau esamą reglamentavimą ir yra aktualus elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus licenciją turinčiai AB „LITGRID“ ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų, AB „Energijos skirstymo operatorius“.

11.              Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 31 ir 371 straipsniai papildomi įpareigojimu perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams planuojant investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą pateikti ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo alternatyvą. Šis pakeitimas turės teigiamą įtaką galutiniams gamtinių dujų vartotojams, kadangi bus palyginamos pasiūlos užtikrinimo ir pasiūlos sumažinimo alternatyvos ir diegiami ekonomiškai efektyviausi sprendimai. Tai lems arba mažesnes gamtinių dujų pateikimo kainas arba mažesnį gamtinių dujų suvartojimą pas galutinius vartotojus. Nustatomas įpareigojimas neturi poveikio konkurencijai ir neatliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, nes papildo jau esamą reglamentavimą ir yra aktualus tik gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus licenciją turinčiai AB „Amber Grid“ ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų, AB „Energijos skirstymo operatorius“.

12.              Pakeičiama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 straipsnio
14 dalyje nurodyta sąvokos „energija“ apibrėžtis, ją papildant vėsumos energija. Šis pakeitimas leis reglamentuoti naują vėsumo energetikos rūšį Lietuvoje. Vėsumai bus taikomi bendri Energetikos įstatyme nustatyti teisinio reglamentavimo principai, t. y. įpareigojimai vėsumos tiekėjams arba vėsumos apskaitai. Šiuo metu nėra šiame sektoriuje veikiančių subjektų, todėl naujas reglamentavimas nesukuria papildomos administracinės ar finansinės naštos.

13. EEĮ projekte siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/27/ES, taip pat šią direktyvą iš dalies pakeitusios Direktyvos 2019/944 nuostatas, įtvirtinti naujas sąvokas: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis, elektros energijos paklausos telkimas, nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas, taip pat mechanizmą, kurie aiškiai apibrėžia ir sudaro teisinį pagrindą elektros energijos paklausos valdymo priemonėms – paklausos telkimui – per nepriklausomų paklausos telkėjų veiklą dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose.

Lietuvoje kol kas nėra kitose ES valstybėse narėse ne vienus metus veikiančio teisinio reguliavimo ir organizacinių sąlygų, kurie įgalintų elektros energijos vartotojus (taip pat energijos gamybos įrenginius turinčius vartotojus) dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir galios rinkose, parduodant dėl tikslingu sprendimu sumažinto nei įprasta (arba padidinto) elektros energijos vartojimo sutaupytą (nesuvartotą), taip pat papildomai pagamintą (arba daugiau nei įprasta suvartotą) elektros energijos kiekį (ir (arba) galią). ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, elektros energijos rinkose susiformavus atitinkamam poreikiui, pasiūlai ir kainoms, reikalingas (perkamas) elektros energijos kiekis gali būti patenkintas įsigyjant ne gamintojų siūlomą pagaminamą atitinkamą elektros energijos kiekį, bet vartotojo arba kelių vartotojų per tarpininką – telkėją – sutelktą sutaupomą elektros energijos kiekį. Pavyzdžiui, Suomijos balansavimo ir galios rinkose prekiaujama įvairiomis perdavimo sistemos operatoriui reikalingomis paslaugomis ar produktais, pavyzdžiui, dažnio išlaikymo rezervas, dažnio atkūrimo rezervas, kuriuos lygiaverčiai gali pasiūlyti ir gamintojai (gamintojų gamybos įrenginiai), ir sutelkti arba pavieniai vartotojai, t. y. vartotojų elektros energiją vartojantys įrenginiai, tenkinantys tam tikras technines sąlygas (pavyzdžiui, šių įrenginių išjungimą pagal sudarytas atitinkamas sutartis įdiegtų techninių įrenginių pagalba kontroliuoja telkėjas ir turi galimybę juos atjungti nuotoliniu būdu), taip pat atitinkantys tam tikrus techninius parametrus (pavyzdžiui, nustatytą įrenginių galingumą). Pastebėtina, kad kai kurių elektros energijos sistemos valdymui reikalingų paslaugų (produktų) poreikis Lietuvoje atsiras tik Lietuvai atsijungus nuo Rusijos elektros energetikos sistemos ir prisijungus prie Europos kontinentinių tinklų ir visiškai perėmus savo elektros energetikos sistemos dažnio valdymą.

Tačiau jau šiuo metu Lietuvoje tikslingai valdant vartotojų paklausą galima sukurti produktą – vartotojo elektros energijos paklausos pokyčio energiją ir (ar) galią, – kuris yra analogiškas elektros energijos gamybos produktams, ir gali būti parduodamas elektros energijos rinkose, pavyzdžiui, Baltijos šalių balansavimo rinkoje, nustačius, sureguliavus tam tikras organizacines sąlygas. Todėl svarbu nustatyti tinkamą teisinį reglamentavimą, sudarantį realias galimybes ir tam tikras paskatas pradėti veikti naujiems rinkos dalyviams – nepriklausomiems paklausos telkėjams, kurie galėtų išnaudoti vartotojų elektros energijos paklausos pokyčio ir paklausos telkimo potencialą. Skatinamąja priemone, padedančia atsirasti naujiems rinkos dalyviams ir jiems dalyvauti rinkoje, pirmiausia, laikytinas veiklos sąlygų reglamentavimas ir tam tikrų administracinių mechanizmų sukūrimas, taip pat – atitinkamų produktų poreikio (t. y. tokių produktų, kuriuos galėtų pateikti ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai) suformavimas.

Pažymėtina, kad apibrėžiant nepriklausomą paklausos telkėją nustatoma, kad jis nėra susijęs su savo aptarnaujamų klientų (vartotojų) elektros energijos tiekėju. Ši nuostata grįstina siekiu įvesti į rinką nepriklausomą rinkos dalyvį, kurio veikla, siūlomos paslaugos laikytinos alternatyviu arba konkuruojančiu produktu elektros energijos tiekimui, – taigi siekiant didinti konkurenciją elektros energijos rinkose ir siekiant išvengti paslaugų tiekėjų koncentracijos. Atsižvelgiant į minėtą tikslą, susietumas turėtų būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas konkurencijos teisėje, pavyzdžiui, taip, kaip apibrėžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (pavyzdžiui, telkėjas ir tiekėjas būtų laikomi susiję tuo atveju, jeigu jie būtų valdomi ir kontroliuojami vienos patronuojančios bendrovės, priklausytų vienai įmonių grupei).

Pirmiausia siekiama sudaryti reguliacines, organizacines sąlygas bei galimybes nepriklausomiems paklausos telkėjams, konkuruojant su elektros energijos gamintojais, dalyvauti pajėgumų užtikrinimo mechanizme, vėliau – balansavimo energijos, rezervinių galių rinkos.

Pažymėtina, jog vadovaujantis esminiu dalyvavimo elektros energijos rinkoje principu, kaip ir kitiems rinkos dalyviams, nepriklausomam paklausos telkėjui siekiama nustatyti reikalavimą būti atsakingam už didesnį arba mažesnį nei sutarta kaip vartotojo paklausos pokytį patiektą energijos kiekį, todėl jam nustatoma prievolė sudaryti balansavimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį su balansavimo energijos tiekėju, jeigu jis pats nėra balansavimo energijos tiekėjas.

Kai į nacionalinę teisę bus visiškai perkeltos Direktyvos 2019/944 nuostatos dėl paklausos telkimo, bus svarstoma minėtoje direktyvoje numatyta galimybė valstybei narei nuspręsti, ar „reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims“. Suprantama, toks reikalavimas galės būti įgyvendintas tuo atveju, jeigu Lietuvoje susiformuos ir jau kurį laiką (pavyzdžiui, metus) pakankamai stabiliai rinkoje veiks nepriklausomi paklausos telkėjai ir bus galimybė iš surinktų rinkos duomenų patikimai įvertinti paklausos telkimo aktyvavimo tiesioginį poveikį kitiems rinkos dalyviams, išlaidas, kilusias paklausos telkimo aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų balansavimo energijos tiekėjai.

Numatoma, jog nepriklausomas paklausos telkėjas, siekdamas vykdyti savo kaip tarpininko tarp vartotojų ir jų sukuriamo produkto (vartotojo paklausos pokyčio energijos ir (ar) galios) galutinių pirkėjų – elektros energijos rinkos dalyvių ar perdavimo sistemos operatoriaus – veiklą, privalės su vartotoju sudaryti sutartis dėl vartotojo dalyvavimo telkiant elektros energijos paklausą. Pažymėtina, jog tokia sąlyga numatyta Direktyvos 2019/944 13 straipsnyje. Minėtoje sutartyje gali būti aptariamos įvairios su paklausos telkimo veiklos specifika susijusios sąlygos, pavyzdžiui, vartotojų įsipareigojimai pateikti atitinkamą paklausos pokytį arba leidimas nepriklausomam paklausos telkėjui įdiegti techninę įrangą ir valdyti (kontroliuoti) vartotojo tam tikrų įrenginių išjungimą, nepriklausomo paklausos telkėjo įsipareigojimas aprūpinti vartotoją reikalinga technine įranga (pvz., papildomu elektros energijos apskaitos prietaisu atskirų įrenginių elektros energijos vartojimui nustatyti), vartotojų teisė periodiškai gauti informaciją apie jų patiekto produkto apimtį, atlygio vartotojui už jo suteiktą paklausos pokytį sąlygos bei dydis ir pan. Kadangi nepriklausomų paklausos telkėjų vienas iš veiklos tikslų – parduoti vartotojų nesuvartotą (sutaupytą) elektros energiją – yra priešingas elektros energijos tiekėjų tikslui – parduoti vartotojams kuo daugiau elektros energijos, tai projekte numatoma tik nepriklausomų (t. y. su atitinkamais tiekėjais nesusijusių) paklausos telkėjų veikla. Taip pat, siekiant apsaugoti vartotoją, sudariusį sutartį dėl paklausos telkimo, nuo diskriminacinių tiekėjo sąlygų taikymo (telkime dalyvaujančio vartotojo vartojimo kiekiai gali būti sudėtingiau prognozuojami, todėl didintų tiekėjo veiklos neapibrėžtumą, riziką ir, tikėtina, tiekėjai galėtų siekti taikyti tokiems vartotojams nuobaudas), projekte numatoma vartotojo ir nepriklausomo paklausos telkėjo sutarties konfidencialumo sąlyga.

Pažymėtina, jog siekiant apsaugoti vartotojų interesus, numatoma, kad asmenys, norintys vykdyti paklausos telkimo veiklą, privalėtų gauti leidimus vykdyti šią veiklą. Numatoma, taikyti reikalavimus analogiškus tiems, kurie nustatyti asmenims, siekiantiems vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. Taigi, leidimo vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą išdavimo tvarka būtų analogiška leidimo nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklai išdavimo tvarkai, kai Taryba nustatytų deklaracijos dėl asmens, siekiančio verstis nepriklausomo elektros energijos paklausos telkėjo veikla, kuriam nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra, formą ir Taryba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po asmens deklaracijos gavimo Taryboje dienos arba ne vėliau kaip dieną, nurodytą deklaracijoje, jeigu ši diena vėlesnė negu kita darbo diena po deklaracijos pateikimo dienos, Tarybos interneto svetainėje skelbtų asmenų, kurie verčiasi nepriklausomo elektros energijos paklausos telkimo veikla, sąrašą, jų kontaktinius duomenis, išduotų ar pakeistų leidimų numerius, leidimų išdavimo ar pakeitimo datas.

EEĮ projekto 1 straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad vartotojo elektros energijos paklausos pokytis (toliau – vartotojo paklausos pokytis) yra vartotojo įprasto elektros energijos vartojimo rėžimo (vartojamo kiekio ir (arba) galios) pasikeitimas, kuris įvyksta tam tikromis sąlygomis – dėl sąmoningo vartotojo sprendimo, kai jis sumažina arba padidina savo įprastu būdu vartojamos elektros energijos kiekį dėl atitinkamų iš rinkos gautų signalų ir paskatų – mažesnės už elektros energiją mokėtinos sumos arba atlygio.

EEĮ projekto 1 straipsnio 3 dalyje siekiama apibrėžti elektros energijos paklausos telkimą (toliau – paklausos telkimas) kaip veiklą, kurią atliekantis asmuo tarpininkauja ir užtikrina visas technines ir organizacines priemones, kad  jo paties paklausos pokytis ir (arba) vartotojų grupės suderintas  paklausos pokytis patektų kaip paslauga / produktas į bet kurią iš elektros energijos, balansavimo ar rezervinių galių rinkų.

EEĮ projekto 1 straipsnio 6 dalyje siekiama apibrėžti nepriklausomą elektros energijos paklausos telkėją (toliau – nepriklausomas paklausos telkėjas) kaip elektros energijos rinkos dalyvį, kuris būtų nepriklausomas nuo savo aptarnaujamų vartotojų elektros energijos tiekėjo ir turėtų leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą. Iš esmės telkėjo nepriklausomumas svarbus todėl, kad nepriklausomo paklausos telkėjo ir tiekėjo tikslai, atitinkamai, pirmojo – parduoti elektros energijos vartojimo susimažinimą (šio susimažinimo tiekėjas neplanuoja), antrojo – parduoti kuo daugiau elektros energijos ir kuo tiksliau pagal iš anksto numatytą, suplanuotą poreikį, yra priešingi, telkėjo siūloma paslauga būtų alternatyvi tiekėjo teikiamai paslaugai, o telkėjo veikla galimai didintų tiekėjo veiklos neapibrėžtumą ir mažintų tiekėjo pajamų dalį.

EEĮ projekto 1 straipsnio 7 dalyje siekiama apibrėžti pradinę elektros energijos paklausą kaip pagal metodiką įvertinamą įprastiniu ar esamu vartojimo režimu suvartojamos elektros energijos kiekį, kuris būtų atskaitos taškas skaičiuojant vartotojo paklausos pokytį (produktą / suteiktą paslaugą), o EEĮ projekto 2 straipsnyje – nustatyti, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba derintų perdavimo sistemos operatoriaus parengtą Pradinio elektros energijos kiekio nustatymo metodiką.

Be to, siekiant teisinio nuoseklumo, EEĮ projekto 1 straipsnyje taip pat siūloma patikslinti kitas sąvokas, kad jos derėtų su naujomis sąvokomis, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus.

EEĮ projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad išduodamas leidimas vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą elektros energetikos sektoriuje, kadangi, siekiant vartotojų interesų apsaugos, svarbu nustatyti ir kontroliuoti tam tikras šios veiklos vykdymo sąlygas.

Laikantis pirmiau aprašytų principinių nuostatų dėl nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje EEĮ projekto 6 straipsnyje siekiama papildyti nuostatas dėl perdavimo sistemos operatoriaus teisės reikalauti iš balansavimo tiekėjų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų užtikrinta visų balansavimo energijos tiekėjų (ir sudariusių sutartį su nepriklausomais tiekėjais ar pačių nepriklausomų tiekėjų, ir sudariusių sutartį su nepriklausomais paklausos telkėjais ar pačių nepriklausomų paklausos telkėjų) prievolė atsiskaityti su perdavimo sistemos operatoriumi už balansavimo energiją.

EEĮ projekto 7 straipsnyje, siekiant elektros energijos vartojimo valdymo priemonių, šiuo atveju – paklausos telkimo, panaudojimo plėtros, siūloma nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą konsultuotis su rinkos dalyviais, kad jis siektų išsiaiškinti ir įvertinti rinkos dalyvių galimybes sutelkti vartotojų paklausos pokyčius, taip pat galimą vartotojų paklausos pokyčių apimtį, t. y. vertintų paklausos telkimo galimybes (potencialą), taip pat vykdydamas elektros energetikos sistemos esamų poreikių analizę ir prognozę atsižvelgtų į įvertintą paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemos poreikiams patenkinti, ir atsižvelgdamas į visa tai nustatytų nepriklausomų paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose nediskriminacines technines ir kitas elektros energijos ir (arba) paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant Pradinės paklausos nustatymo metodiką, t. y. orientuotų savo poreikį (paklausos produktus) taip, kad ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai turėtų technines galimybes patenkinti elektros energetikos sistemos poreikius.

EEĮ projekto 11 straipsnyje siekiama nustatyti, jog nepriklausomi paklausos telkėjai parduodami sutelktą elektros energiją vadovaujasi Prekybos elektros energija taisyklėmis ir perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Taip pat čia siekiama nustatyti telkėjų atsakomybę už nepatiektą arba per daug patiektą elektros energijos kiekį, sudarant sutartį su balansavimo energijos teikėju arba pačiam būnant balansavimo energijos teikėju.

EEĮ projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti ir apibrėžti vartotojų teisę sudaryti sutartį su nepriklausomu telkėju, taip pat užtikrinti tam tikras šios sutarties sudarymo sąlygas.

Taip pat EEĮ projekte siūlomi kiti nedideli pakeitimai, siekiant suderinti esamą reglamentavimą su apibrėžtomis naujomis sąvokomis.

Numatoma, kad EEĮ projektas turės teigiamą poveikį visuomenei, kadangi sudarys sąlygas elektros energetikos sektoriuje atsirasti naujai veiklai, taip pat naujiems rinkos dalyviams, kurie padidins konkurenciją šioje rinkoje, kadangi siūlys analogišką produktą, pavyzdžiui, kaip ir gamintojai, tačiau pateikiamą kitokiu technologiniu būdu. Taip bus sudarytos prielaidos mažėti šios rinkos paslaugų ir produktų kainoms.

EEĮ projektas turės teigiamą poveikį teisiniam reguliavimui, kadangi užtikrins tinkamą Direktyvos 2012/27/ES nuostatų įgyvendinimą ir nediskriminacines sąlygas siekiantiems teikti elektros energijos paklausos valdymo paslaugas (paklausos telkimą, derinant vartotojų paklausos pokyčius ir (arba) gamybą) dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose.

EEĮ projektas turės teigiamą poveikį, kadangi sudarys sąlygas pasitelkiant elektros energijos paklausos valdymo priemonę – telkimą – efektyviau vartoti elektros energiją ir optimaliau panaudoti perdavimo bei skirstomojo tinklo bei generavimo pajėgumus.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks svarbiausius Lietuvos ūkio sektorius (pramonės, energetikos, transporto, prekybos ir paslaugų), paskatins efektyviau vartoti energiją, didins įmonių konkurencingumą ir mažins vartotojų išlaidas už energijos išteklius.

Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: institucijoms ir įmonėms nustatomi įpareigojimai, kuriems įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas energijos ištekliams įsigyti, turėtų teigiamą įtaką energetikos infrastruktūros sukūrimui, energijos gamybos ir tiekimo saugumui ir įmonių konkurencingumui.

EEĮ projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas atsirasti naujai veiklai elektros energetikos sektoriuje, taip pat naujiems rinkos dalyviams. EEĮ projektas turės teigiamą poveikį elektros energetikos sektoriaus teisiniam reguliavimui, kadangi užtikrins tinkamą Direktyvos 2012/27/ES nuostatų įgyvendinimą ir nediskriminacines sąlygas siekiantiems teikti elektros energijos paklausos valdymo paslaugas (elektros energijos paklausos telkimą), dalyvauti elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. Be to, įgyvendinant EEĮ projekto nuostatas turės būti numatytos įvairių per telkimą pateikiamų paklausos valdymo paslaugų ar produktų (elektros energijos ir (ar) galios) dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose techninės sąlygos, kurios užtikrins veiklos sąlygų ir reikalavimų aiškumą rinkos dalyviams. Siūlomu teisiniu reguliavimu sukuriamos papildomos priemonės didinti Lietuvos elektros sistemos lankstumą, elektros vartotojai skatinami reaguoti į kainų pokyčius, sudaromos prielaidos efektyviau vartoti elektros energiją ir efektyviau panaudoti perdavimo, skirstomojo tinklų bei generavimo pajėgumus.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimti Įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo Lietuvoje sąlygoms ir plėtrai, kadangi paskatins naujų ir inovatyvių energetikos startuolių kūrimąsi Lietuvoje. Įstatymų įgyvendinimas sudarys sąlygas atsirasti naujai veiklai elektros energetikos sektoriuje, taip pat naujiems rinkos dalyviams.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų.

 

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Įstatymų projektus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

2.      Energetikos ministerija turės pakeisti:

2.1.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1-320 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.2.       iki 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio
9 d. įsakymą Nr. 1-244 „Dėl Prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“;

2.3.       iki 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio
18 d. įsakymą Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

3.      Taryba turės:

3.1.            pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2009 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“;

3.2. iki 2020 m. birželio 30 d. – suderinti Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką.

Taip pat siekdamos užtikrinti Įstatymų projektuose nustatytus privalomus sutaupyti energijos kiekius Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija turės pasirengti ir patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia Lietuvos Respublikos nacionalinį  energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m., kuris prisidės prie EEFĮ projekte nustatomų pirminės ir galutinės energijos suvartojimo bei privalomo sutaupyti energijos kiekio tikslų pasiekimo. Plano projekte numatyta, kad 2021–2030 metams planuojamoms ir esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėms įgyvendinti reikalingos bendros investicijos siekia apie 2,6 mlrd. eurų, iš kurių viešųjų lėšų dalis sudaro apie 0,9 mlrd. eurų. Patvirtinus Planą bus nustatyti visi finansavimo šaltiniai minėtų tikslų įgyvendinimui ir atsakingos institucijos.

EEĮ projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Parengti Įstatymų projektai teikti derinimui su atsakingomis institucijomis, visuomene, suinteresuotomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Įvyko susitikimai su pastabas pateikusiomis suinteresuotomis šalimis ir į dalį pastabų atsižvelgta. Pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, įvertintos pastabų derinimo pažymoje.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Energijos vartojimo efektyvumas, pirminė energija, galutinė energija, vėsuma, elektros energija, paklausos valdymas, vartotojo paklausos pokytis, paklausos telkimas, nepriklausomas paklausos telkėjas, vartotojas.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Į Įstatymų projektus perkeliami Direktyvos reikalavimai yra privalomi be jokių išimčių, o dėl jos netinkamo įgyvendinimo gresia Europos Komisijos sankcijos.

Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje pateikiamos tik tos Direktyvos nuostatos, kurios įgyvendinamos Įstatymų projektais. Kitos Direktyvos nuostatos bus įgyvendinamos keičiant arba papildant šiuo metu jau galiojančius teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvą 2012/27/ES, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymus. 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EEĮ projekte numatyta kita įsigaliojimo data nei likusiųjų Įstatymų projektų. EEĮ projektas kaip Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 30, 31, 35 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu įstatymo projektas iš pradžių buvo derintas su atsakingomis institucijomis atskirai, tačiau siekiant efektyvesnio teisėkūros proceso buvo prijungtas prie kitų projektų.