2017-06-22

PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 

NR. XIIP-4804(3)

Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	Str.	Str. d.	Str. p.
1.	8	4		Argumentai: Po svarstymo pritarus Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektui (Įstatymo projektas), Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama nuostata, kad jei iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Pažymėtina, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentacijos rengėjai, kaip rizikingiausią šio etapo proceso dalį, įvardina savivaldybių veto teisę: - Net 47% PAV dokumentacijos rengėjų teigia susidūrę su atvejais, kai savivaldybės taryba priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių; - 75% apklaustųjų savivaldybė priėmė neigiamą sprendimą po PAV programos viešinimo visuomenei. - 87,5% apklaustųjų įvardino, jog sprendimas nebuvo atšauktas. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Vokietijoje, Čekijoje, Liuksemburge ar bet kurioje kitoje ES valstybėje tokios „veto“ teisės savivaldybėms PAV procese nėra suteiktos. Tačiau visose ES valstybėse ar prieš pradedant PAV (pvz., Latvija), ar PAV metu nagrinėjant ataskaitą (pvz., Čekija) yra konsultuojamasi su savivaldybe dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo ir atsižvelgiama į konsultacijų rezultatus išduodant veiklos vystymo leidimą (angl. development consent). Dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti balansą tarp savivaldos teisių ir šalies verslo aplinkos konkurencingumo, siūlytina numatyti, kad tai atvejais, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba yra vykdoma valstybei svarbių ekonominių projektų arba regioninės svarbos projektų teritorijoje, savivaldybė negalėtų priimti neigiamų sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Valstybei svarbių ekonominių projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir atitinkamos srities būklei. Galimos valstybei svarbių ekonominių projektų sritys: · verslo aplinkos infrastruktūra (stambūs verslo, konferencijų ir parodų centrai, kita infrastruktūra); · eksportuojamų aukštos pridėtinės vertės paslaugų ar produktų gamyba; · energetika; · transportas; · aplinkosauga. Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytus kriterijus (pvz., projekto investicijų vertė yra ne mažesnė kaip 5,8 mln. eurų, projekto socialinis, ekonominis poveikis, t. y. naudos ir sąnaudų santykis, yra ne mažesnis kaip 1 ir kt.). Be to, visada atliekama projekto galimybių studiją, kurioje pateikiama išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu, ekonominiu ar kultūriniu ir instituciniu požiūriais, ji pristatoma ir viešai aptariama su visuomene. Regioninės svarbos projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“. Regioninės svarbos projektais gali būti pripažinti regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai (toliau – projektai), kuriais siekiama regiono plėtros plane nustatytų regiono plėtros tikslų ir uždavinių, jeigu projektai, įvertinti pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ar kitų finansavimo šaltinių lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtus techninius ir finansinius dokumentus, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ numatytus kriterijus. Pažymėtina, kad pasiūlymas atitinka Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioritete Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra nustatytus darbus bei 3.5 krypties Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas tikslus. Pagal esamą įstatymo projektą, nėra aiškus savivaldybės tarybos vaidmuo PAV procedūrose. Ji nėra poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir jai netaikomos įstatymo projekto nuostatos dėl procedūrų, terminų, ir pan. Be to, nėra nustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga pateikti gautą programą ir taip sukeliama labai daug neaiškumų dėl PAV procedūrų eigos ir terminų savivaldybėse. Todėl siekiant aiškumo ir apibrėžtumo bei PAV procedūros sklandumo, siūlome įstatyme nustatyti per kokį laikotarpį turi būti parengiama išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Manome, kad 20 darbo dienų yra pakankamas laiko tarpas savivaldybės tarybos posėdžiui sušaukti ar klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių įtraukti į suplanuotą savivaldybės tarybos posėdį. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4) Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose, arba planuojama ūkinė veikla reikalinga įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ar regioninės svarbos projektą. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
2.	8	6		Argumentacija: Savivaldybės taryba nėra poveikio aplinkai vertinimo subjektas, todėl nėra aiškios pasekmės, jei savivaldybės taryba nepriima motyvuotos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, siūlome įstatymo projektą tikslinti ir numatyti, kad taikomos tokios pat pasekmės, kaip  poveikio aplinkai vertinimo subjektų delsimo priimti sprendimus atveju. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.“

Teikia

Dainius Kreivys

Virginijus Sinkevičius (pasirašė 2017-06-26)