Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 232
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame gruodžio 8 dienos vakarinį Seimo posėdį nuo registracijos. (Gongas)
14.02 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Energetikos įstatymo 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius. (Balsai salėje) Jo nematau. Gal kas Ekonomikos komiteto išvadą galėtų perskaityti iš Ekonomikos komiteto, kas norėtų? (Balsai salėje) Gerbiamasis Pinskau, Ekonomikos komiteto išvadą galėtumėte pristatyti dėl šio ir lydimųjų įstatymų projektų? Mes jums duosime komiteto protokolą. Dėl visų trijų įstatymų paketo. (Balsai salėje)
J. PINSKUS (LRF). Gerbiamieji, Ekonomikos komitetas svarstė, yra komiteto narių atskiroji nuomonė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Dalyvavo 12 komiteto narių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt ir dėl lydimųjų toks pats rezultatas, taip?
J. PINSKUS (LRF). Dėl lydimumų taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar svarstė Energetikos ir darnios plėtros komisija. Gal komisijos pirmininkas J. Urbanavičius galėtų pristatyti?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat svarstė šį projektą. Projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Siūlėme sujungti kolegos projektą ir svarstyti kartu su šiuo projektu. Tik dabar ieškau. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Dėl pirmo įstatymo – dėl Energetikos įstatymo 1 straipsnio yra Energetikos ir darnios plėtros komisijos pasiūlymas. Jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar komisiją tenkina toks pritarimas?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, neprašoma balsuoti. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiu atveju? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl lydimojo įstatymo – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo – yra Seimo narių K. Starkevičiaus, A. Nekrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima, reikalausite balsuoti. Gerai. Balsuosime dėl šio klausimo balsuoti numatytu laiku. (Balsai salėje) Balsuoti numatytas laikas, gerbiamas Valdemarai, yra 14 val. 50 min. Dėl trečiojo įstatymo pastabų ir pasiūlymų nėra. Irgi spręsime dėl viso įstatymo balsuoti numatytu laiku. Po pasiūlymų bus galima pasisakyti dėl motyvų.
Gerbiamieji, dėl motyvų. Mes tada apsispręsime dėl pasiūlymų ir balsuoti numatytu laiku duosime šnekėti dėl motyvų.
14.06 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135(2), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2137, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2), Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2), Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Didelis įstatymas, svarstymas. Pranešėjas – M. Majauskas. Ar jis yra salėje? Ar iš Biudžeto ir finansų komiteto kas nors galėtų pristatyti išvadą? A. Palionis norėtų. Žinoma, kad aš esu iš Biudžeto ir finansų komiteto, bet norisi dalintis atsakomybe, didelis įstatymas.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė projektą. Komiteto sprendimas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia dėl visų lydimųjų devynių įstatymų projektų, kuriuos svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat du iš šio paketo svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Čia yra devyni lydimieji ir, pažiūrėkite, eiliškumas sudėliotas taip, kad yra darbotvarkės 2-9 klausimas, po jo eina 2-2.5 klausimas. Ar čia sąmoningai, ar klaidelė, nes surašyta… 2-2.5 klausimas įrašytas ne savo vietoje, o pačioje pabaigoje.
PIRMININKAS. Dėkoju už atkreiptą dėmesį. Aš savo dokumentuose matau, kad viskas yra iš eilės surašyta, bet sistemoje matau, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra nušokęs nuo projekto, bet visa tai yra bendras paketas. Atkreipsiu dėmesį, bandysime sujungti, kad spręstume dėl viso ir 2-2.5 klausimas būtų savo vietoje.
Ar galėtų kas nors pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Tada aš perskaitysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. TTK svarstė šį įstatymų projektų paketą ir pritarė komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Paaiškinimas. Darbotvarkės 2-2.5 klausimas yra atskirtas, nes jį siūlo atmesti komitetai, ne priimti, o atmesti, ir spręsti dėl to Seimui.
Dabar diskusija dėl viso šių įstatymų paketo. Nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų? Yra prieš norintis kalbėti A. Bagdonas. Prašom. Prieš Mokesčių administravimo įstatymo paketą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame į tuos laikus, kai Mokesčių inspekcija apskritai 1991–1992 metais pradėjo surinkinėti mokesčius ir visos transporto priemonės buvo stabdomos, tikrinamos. Man atrodo, kad verslas per tuos visus daugiau kaip 30 metų iš tiesų yra socialiai atsakingas ir mokestinė aplinka yra tikrai palanki tam, kad mokėtų mokesčius, prisidėtų prie valstybės institucijų išlaikymo, o toks reguliavimas, suteikiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai policijos statusą, man atrodo, yra perteklinis, todėl aš negaliu palaikyti tokio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar tik, labai atsiprašau, atkreipsiu dėmesį, kad dėl vieno iš šių projektų, tai yra 2-2.3 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo projekto – buvo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Jam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria iš dalies dėl 8 ir 13 straipsnių korekcijos. Aš supratau, kad Biudžeto ir finansų komitete dėl to didelių diskusijų nekilo, ir gal galėtume tam pritarti, kaip šiuo atveju pagrindinis TTK sureguliavo. Ačiū. Jeigu pritariate, pritarta bendru sutarimu.
Už šį įstatymų paketą kalbės S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir mielas Andriau, būtent kai pagrindinis komitetas svarstė pagrindinį paketo įstatymą, jis nepritarė suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės stabdyti automobilius. Mes, reaguodami į tai, būtent ir siūlome atmesti šį modelį. Ką tik aš buvau komiteto posėdyje ir vėliau atėjau, bet posėdžio pirmininkas perskaitė, kad mes siūlome atmesti tą siūlymą suteikti teisę Mokesčių inspekcijai stabdyti automobilius. Todėl galime tada drąsiai balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
14.11 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2165(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas. Kviečiu M. Matijošaitį, Užsienio reikalų komiteto pranešėją, pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiami kolegos. Minimą klausimą Užsienio reikalų komitetas svarstė lapkričio 30 dieną. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Patobulinimas čia yra tiesiog įrašymas Prezidento dekreto datos ir numeriuko. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu TTK atstovą pirmininką S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį įstatymo projektą svarstė lapkričio 16 dieną. Kaip jau minėjo prieš tai kalbėjęs, tai yra Lietuvos ir Moldovos susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu. Komitete visi 9 dalyvavę komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.13 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai! Laurynai Kasčiūnai, kviečiu jus į tribūną pristatyti NSGK išvadą dėl Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Dirbame dinamiškai, natūralu, kad spėti ne visada lengva.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pagarba didžiausia. Mielieji, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastabų, pasiūlymų dėl jo nėra.
Diskusijoje nemačiau norinčių dalyvauti. Dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.14 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys A. Nekrošius. Kviečiu į tribūną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas nagrinėjo įstatymo projektą. Buvo du pasiūlymai. Abiem jiems buvo pritarta. O visam projektui bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.14 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2) (svarstymas)
Taigi jau svarstytume 2-7 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas G. Paluckas pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlomą įstatymo projektą Ekonomikos komitetas svarstė lapkričio 23 dieną ir bendru sutarimu nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir iš Biudžeto ir finansų komiteto kaip papildomo būtų norinčių pristatyti? Nėra. Tuomet aš perskaitysiu, kad BFK svarstė šį klausimą ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti šiam projektui ir patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir LRV pastabas, joms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dabar yra diskusija dėl šio įstatymo nuostatų. Pirmasis kalbės R. Žemaitaitis. Jo salėje nėra. Antrasis – G. Paluckas. Kviečiu į tribūną.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš pamėginsiu labai glaustai atkreipti dėmesį į kolegų siūlymą dėl minėto įstatymo projekto, juo modernios, pažangios transporto priemonės, komercinės, krovininės transporto priemonės yra atleidžiamos nuo kelių mokesčio. Savaime biudžetui arba Kelių fondui tai nesudarys faktiškai absoliučiai jokio poveikio šiuo metu, nes tokių automobilių arba tokių transporto priemonių Lietuvoje yra itin mažai, tačiau perspektyvoje vėlgi turėtume atkreipti dėmesį, kaip bus finansuojama mūsų kelių infrastruktūra.
Ir čia, matyt, susijęs ir kitas klausimas, jis šioje Seimo salėje buvo nagrinėtas ir Ekonomikos komitete buvo nagrinėtas, tai yra beviltiškai ir nepateisinamai vėluojanti e. tollingo sistemos įdiegimo epopėja. Tai yra nepaprastai svarbu, nes, jeigu jau mes žengiame su technologijomis į priekį ir šiek tiek stengiamės paskatinti pažangias, atsinaujinančiais energijos šaltiniais varomas transporto priemones, vis dėlto neturime užmiršti ir nepastebėti, kad kelius net ir tiems elektromobiliams ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms reikės tiesti ir remontuoti. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu K. Adomaitį. Diskusija. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš norėjau trumpai priminti tris pagrindinius faktus iš Lietuvos aplinkos būklės ir taip pat transporto sektoriaus.
Neseniai pasirodė Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros ataskaita. Joje po ilgos pertraukos palyginti mūsų pasiekimai. Keli faktai iš šios ataskaitos. Mes buvome įsipareigoję 48 % per 15 metų sumažinti azoto oksidų išmetimus, deja, šito nesugebėjome padaryti. Per tuos 15 metų mes tik keliomis dešimtimis tą sugebėjome padaryti. Didžiausias teršalų kiekis, didžiausia atsakomybė tenka kelių transportui.
Mes Lietuvoje turime ir kietųjų dalelių monitoringą. Remiantis naujausiais paviešintais 2019 metų duomenimis, pagal kietųjų dalelių koncentraciją Lietuva yra šio reitingo apačioje, lenkiame blogąja prasme tik Lenkiją, Kiprą, Graikiją, Maltą ir Bulgariją. Kietosios dalelės, be abejonės, yra vienas iš vidaus degimo variklių rezultatų, išmetimo rezultatų.
Galime kalbėti apie klimato kaitą ir vėl prisiminti transportą. Po 1990 metų, nelikus taršios pramonės, mūsų rodikliai pagerėjo. Fabrikai, elektra, šiluma, nuotekų, atliekų tvarkymas – visur mūsų rezultatai iš tiesų yra geresni negu kitur, išskyrus transporto sritį. Transportas yra vienintelis sektorius, kur situacija toliau blogėja ir vietoj 5,2 mln. tonų išmetimo turime 5,8 mln. šiais metais, praėjus 30 nepriklausomybės metų. Taigi klimato kaitos srityje transportas toliau lieka pagrindiniu ŠESD šaltiniu.
Dabar pakalbėkime apie šį siūlymą, kodėl komercinis transportas, kodėl būtent jį akcentuojame ir kodėl šitas projektas yra apie jį. Taip, asmeniniam naudojimui labai smagu pasikeisti savo automobilį į elektrinį. Galbūt mes jaučiamės žalesni, galbūt smagiau važiuoja tas elektrinis automobilis, galbūt ir norisi jam paramos iš valstybės, ir mes suteikiame. Tačiau asmeniniam transportui yra alternatyvų, tebūnie tai autobusas, tebūnie tai dviratis, tebūnie tai elektrinis dviratis ir netgi darbas iš namų yra tam tikra alternatyva. Prisiminkime karantiną. Mes sėkmingai galėjome gyventi toliau su savo automobiliais, paliktais prie namų. Mūsų gyvenimas nesustojo. Mes darėme savo darbus. Vieninteliai, kurie turėjo tuomet važiuoti ir be kurių mes nebūtume išsivertę, tai buvo verslui skirti komerciniai, krovininiai automobiliai, kurie turėjo pristatyti prekes ir pasirūpinti mūsų kasdieniu gyvenimu. Jeigu mes galvojame, jeigu mums rūpi padaryti savo valstybę klimatui neutralią, pirmiausia mes turime galvoti apie šitas būtinąsias paslaugas, nes be jų mes neišsiversime. Čia turi būti mūsų didžiausia parama ir dėmesys.
Pabaigai. Galime ilgai diskutuoti, kaip čia reikia remti mūsų verslą ir koks geriausias būdas, tačiau noriu pabrėžti, kad verslui šiuo metu elektrinis transportas neapsimoka. Kaip beskaičiuotum, kaip bedarytum, jeigu finansais remtumeis (o verslas dažniausiai tuo ir remiasi), tai nėra atsiperkanti investicija. Todėl tokį verslą, kuris investuoja į aplinkai draugišką transportą, turime remti.
Esu dėkingas Ekonomikos komitetui ir kartu Biudžeto ir finansų komitetui, kad jie atsižvelgė į Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus ir nustatė, kad šita mūsų siūloma lengvata galiotų ir po 2026 metų – 75 % liktų tos lengvatos. Leiskime verslui iš anksto planuoti savo investicijas ir investuoti į draugišką aplinkai transportą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat diskusijoje R. Žemaitaitis norėjo dalyvauti. Kviečiu į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, ar kas nors įdėmiai skaitėte šį įstatymo projektą, ypač jo lyginamąjį variantą? Aš niekaip nesuprantu, koks vis dėlto įstatymo straipsnis yra keičiamas? Jeigu paskaitytume būtent 6 straipsnio 3 dalį, yra devyni punktai. Jie įtraukia 10-ą, po to 10-ą išbraukia, siūlo 6 straipsniu papildyti būtent 6 dalį. Aš niekaip nesuprantu – 6 straipsnyje yra viso labo tik trys dalys ir 3 dalyje yra devyni punktai. Taip suprantu, kad jūs norite priimti įstatymą, kuris nebus galiojantis. Tokio punkto nėra ir tokios dalies nėra. Bet tikiuosi, kad kažkas jį ištaisys, nes tai yra svarstymo stadija.
Dabar pakalbėkime apie esmę. Gerbiamas ekonomistas R. Kuodis tokį įstatymo projektą pavadino gyvulių ūkiu. Gyvulių ūkis, jo manymu, yra, kai vieniems išimties tvarka taikomos lengvatos, o kitiems lengvatos yra netaikomos. Keista, kad tokį įstatymo projektą teikia liberalių pažiūrų asmenys. Keista, kad tokį įstatymo projektą teikia net socialistinių, socialdemokratiškų pažiūrų asmenys. Jeigu jūs kalbate apie lygybės teisę ir apie principą, aš jums paskaitysiu, ką jūs pasirašėte: už naudojimąsi magistraliniais keliais, važiuojant grynaisiais elektromobiliais ir vandeniliu varomais automobiliais, taikoma 75 % dydžio kelių naudotojo mokesčio lengvata.
Jūsų įstatymo projektas, gerbiami socialdemokratai, liberalai, laisviečiai, tie, kurie čia pasirašėte! Jūs savo projektu padidinate įmokas eilinių, paprastų žmonių, kurie šiandien vairuoja automobilius, galimai taršius. Jūs šiandien savo pasiūlymu šita sąskaita didinate maisto prekių pristatymą į parduotuves, kitų įmonių, kurios šiandien moka kelių mokestį, paslaugų teikimą.
Įdomiausia tai, kad, skaitant gerbiamo M. Skuodžio mintis, gyvulių ūkis kategoriškai prieštarauja Europos Komisijai, Pasaulio centriniam bankui ir Europos bendradarbiavimo organizacijos gairėms, kurios yra nupieštos Lietuvoje. Man keista, kaip dešinieji konservatoriai, kurie prieš 3 savaites šitas gaires arba šitą pasiūlymą rodė kaip pavyzdį. Man keista, kad finansų ministrė G. Skaistė viešai gyrėsi, kad būtent Europos Komisija sako: reikia sureguliuoti, turi būti panaikintos lengvatos, turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Jūs šiandien išimties tvarka kartu su socialdemokratais teikiate projektą, kuris iš esmės išbalansuoja šitą sistemą. Aš niekaip nesuprantu, kodėl kažkokiems išskirtiniams žmonėms taikomos lengvatos?
Aš sutinku, kad R. Žemaitaičiui, kuris gali nusipirkti elektromobilį ir gali sėkmingai juo važinėti, tikrai bus malonu mokėti 75 % mažesnį kelių mokestį. Viskas kaip ir būtų gerai, bet ar jūs pagalvojate, kad šiandien „Maximos“ parduotuvėje dirbanti pardavėja, bet kuris kitas asmuo, kuris uždirba iki vidutinių pajamų, jūsų tą malonumą šiandien ir padengs?
Aš dar kartą jūsų klausiu, ar jūs suvokiate, kokį gyvulių ūkį šiandien čia darote? Po to jūs čia stovėdami tribūnoje aiškinate, kokia Lietuvoje yra didelė atskirtis.
Šiandien profesorius R. Rudzkis ne taip ir seniai, prieš gerą valandą, padarė labai gerą komentarą. Padarė komentarą, kad darbo užmokestis didėja, bet skurdo lygis pas mus Lietuvoje irgi auga. Ogi būtent dėl tokių Seimo narių pasiūlymų. Kaip nuvažiavę pas savo žmones, kaip susitikę su savo partiečiais jūs galite paaiškinti šitokį gyvulių ūkį, kurį bandote čia sukurti? (Balsas salėje) Įdomus yra kitas dalykas – surenkami mokesčiai ir jų perskirstymas. Šitas mokestis išimtinai bus skirtas kelių priežiūrai ir kelių tvarkymui. Vadinasi, jūs tokiu projektu tyčia ir piktybiškai darote, kad vietinės reikšmės keliai, regioniniai keliai negautų finansavimo. Jūs, gerbiami socialdemokratai, Laisvės partija, Liberalų sąjūdžio, tie, kurie pasirašėte po tuo projektu, šiandien siunčiate žinią savo rajonų merams, savo rajonų tarybos nariams, kad jūs esate prieš žvyrkelių asfaltavimo programą, nes būtent dalis šitų pinigų nueina tenai.
Jūs man pasakykite, kokį jūs čia gyvulių ūkį sukūrėte? Ką tik dėl biudžeto gyvulių ūkį sukūrėte ir dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, valgykloms, tai jūs dabar su automobiliais kuriate. Tikrai, gerbiamieji, aš noriu pasakyti, aš tikrai esu už tokį projektą, aš tikrai palaikau, reikia siekti, kad atsinaujinančioji energetika būtų šiandien Lietuvoje, bet kai jūs darote būtent to mokesčio sąskaita, niekaip aš negaliu suprasti ir niekaip negaliu paaiškinti. (Balsai salėje) Nieko čia nereikia, gerbiamas Valdemarai. Keista yra tai, kad G. Skaistė kalba apie nekilnojamojo turto mokestį, o visi iki vieno Seimo nariai opozicijoje šaukia, kad tokio mokesčio nereikia. Visi iki vieno jūs aiškinate, koks tas mokestis yra neteisėtas ir netvarkingas. Bet kai jūs pasirašote po įstatymo projektu, kuris išimties tvarka išimtiniams žmonėms leidžia nemokėti mokesčio, žinokite, gerbiamieji, aš niekaip negaliu suvokti, kas pas mus čia yra. Vieną dieną duodate, kitą dieną atimate. Pagalvokite, kokį Seimą ir kokią politiką mes formuojame čia.
PIRMININKAS. Ačiū, Remigijau. Matau, G. Paluckas jau pagalvojo, ką mes čia formuojame. Norėtų replikuoti. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tikrai norėčiau paprašyti, kad jūs paprašytumėte ar įpareigotumėte kolegą R. Žemaitaitį nemeluoti, gilintis į dokumentus ir sąmoningai nešnekėti netiesos. Nė vienas socialdemokratas nėra pasirašęs po minimu įstatymo projektu. Todėl aš tikrai kreipiuosi ir į posėdžio pirmininką, ir į kolegą Remigijų, pasinaudokite proga ir atsiprašykite socialdemokratų, nes tai nėra pirmas kartas. Aš paprastai pasižymiu tolerancija, kantrybe, bet tikrai, Remigijau, taip daryti negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jei Remigijus… Jau pradedate atsiprašymus. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jo. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tikrai sumaišiau, nes prie pranešėjų buvo G. Paluckas, o jis buvo kaip komiteto pirmininko atstovas. Tikrai atsiprašau gerbiamo Gintauto.
PIRMININKAS. Puiku! Dabar judame toliau. Motyvai dėl šio įstatymo projekto. Už kalbės K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Kažkoks tragiškas pasisakymas ką tik nuskambėjo iš tribūnos. Visiškai nesuvokiama esmė, iškraipomos skirtingos paramos formos ir galų gale jų poreikis. Noriu pabrėžti, bandydamas atitaisyti tą melą (nėra kaip kitaip pavadinti), nuskambėjusį iš tribūnos, kad šitas pasiūlymas nebus taikomas ir jis nėra skirtas asmeninio naudojimo automobiliams. Jeigu kas nors nusipirks, kad ir R. Žemaitaitis, elektromobilį, tai jis negaus kelių mokesčio lengvatos, nes jis ir dabar nemoka. Niekas už asmeninį transportą, kaip sakyti, už automobilių naudojimą nemoka kelių mokesčio, jis yra taikomas tik komerciniam transportui. Niekam kitam jis nemažės, tik elektriniam transportui. Vėlgi elektrinis transportas, kaip aš ir minėjau, yra brangesnis verslui. Joks verslas, mąstydamas grynai finansine logika, nepuls jo pirkti. Todėl ta paskata, kuria mes padėtume, būtų kompensacija už tai, kad jisai savo verslui patiria tam tikrą finansinį nuostolį, tiesioginį finansinį nuostolį, tai yra visiškai kiti skaičiavimai nei asmeniniam naudojimui skirti automobiliai, jie galbūt yra tokio visai asmeninio poreikio, tai yra grynai verslo patiriamas finansinis nuostolis, jeigu jisai perka elektrinį automobilį. Tai yra kompensacija jam už tai, kad jis mažiau teršia aplinką, kad jis mažiau padaro žalos aplinkai, kad galų gale tie patys kaimo gyventojai, jie čia buvo minėti, neturi kvėpuoti kietosiomis dalelėmis iš dyzelinių variklių. Kalbant apskritai apie žvyrkelių programą, šiuo metu komercinio krovininio transporto Lietuvoje yra registruota vos keli šimtai transporto priemonių. Jokio rimto poveikio kelių finansavimo programai neturės šitas įstatymas. Tik labai tikiuosi, kad ateityje, kai mes dabar priimsime, vis dėlto paskatins verslą atsakingai rinktis aplinkai draugišką transportą. Kviečiu balsuoti už ir nesusipainioti dėl tokių tragiškų argumentų, kuriuos ką tik girdėjote iš tribūnos.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Žemaitaitis kalbės prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiamas Kasparai, jeigu būtumėte 20 metų čia, Seime, tai, ko gero, suvoktumėte ir žinotumėte, kad maža skylute, kuri atsidaro įstatymo projekte, politikai dažnai pradeda naudotis, ji pradeda plėstis. Ir labai gerai prisimenu jūsų įstatymo projektą dėl maišelių, jis buvo reikalingas ir naudingas, išskyrus tik „Grigeo“ ir G. Pangonį. Nes šiandien kartoniniai maišeliai ir visi kiti – tik jo verslo imperijai didinti. Tai vienas dalykas.
Dabar kalbate apie įmones, kad pirks. Šiandien beveik 12 % automobilių nusiperka įmonės ir įmonių savininkai, įmonių vadovai važiuoja šitais automobiliais. Bus labai lengva susipildyti kelionę į Klaipėdą, bus labai lengva susipildyti kelionę į Palangą ir bet kur kitur, kur tu norėsi.
Dabar kai jūs kalbate apie tai, kad neapsimoka pirkti. Šiandien yra pavėžėjimo platformos „Bolt“, „Wolt“, taksi ir visos kitos, kaip jūs pastebėjote, perka hibridinius automobilius. Ir šiandien 400 kilometrų važiuojant iki 100 kilometrų per valandą greičiu dujomis varomu arba hibridiniu automobiliu savikaina išeina 15 eurų. Tai jūs ką nors galite dar paaiškinti, kam šitas projektas reikalingas? Baikite apsimetinėti, kad jūs čia už žaliąją energetiką, už žaliąjį transportą, ir tikėtis, kad čia kažkas bus. Aš jums dar kartą galiu pasakyti – šitas įstatymas bus dar viena landa, dar viena spraga, tik mes jo rezultatus pamatysime po trejų metų, ne kitais metais, ne dar kitais metais, bet po trejų metų. Nes visą laiką politikai atranda galimybę, kaip tas landas didinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kasparas buvo paminėtas, turiu suteikti jam žodį. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Tik labai trumpai. Remigijus vis dar nesupranta, apie kokį čia įstatymą kalbame ir kokį pakeitimą. Mes taikysime šitą lengvatą, liaudiškai tariant, kad būtų tikrai aišku, kablukams, ne asmeninio naudojimo automobiliams, bet kablukams. Aš labai sunkiai įsivaizduoju įmonės vadovą, kuris norėtų nusipirkti kabluką ar „Volkswagen Transporterį“, važinėti juo ir džiaugtis. Tik tiek.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl šio daug aistrų keliančio įstatymo, pasirodo, šiek tiek vėliau.
14.32 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1765(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Kupčinskas. Kviečiu A. Kupčinską pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl šio įstatymo, dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kiek aš atsimenu, čia įstatymas apie tai, kad dukterinių ir patronuojančių įmonių, ne tik valstybės įmonių, bet ir savivaldybių įmonių, valdybas sudarytų ne mažiau kaip pusė nepriklausomų valdybų narių. Bendru sutarimu tam ir pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J. Razmą arba Audito komiteto pranešėją pristatyti išvadą. Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam projektui, ir pasiūlė tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta.
Ir Užsienio reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Gal Užsienio reikalų komiteto atstovas norėtų pristatyti? Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių diskutuoti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.34 val.
Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas J. Varkalys iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pristatys SRDK išvadą. Kviečiu gerbiamą Joną į tribūną.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1162(2). Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovus pristatyti išvadą. Ar yra norinčių? Tada aš pasinaudosiu šia privilegija.
Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, nusprendė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Taip pat šį įstatymo projektą svarstė Ekonomikos komitetas. G. Paluckas sako, kad Ekonomikos komitetas irgi bendru sutarimu pritarė šiam pakeitimui.
Diskusija. Į tribūną kviečiu R. Žemaitaitį. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, tikrai norisi pasveikinti su tokiu projektu ir su tokia idėja. Sakyčiau, labai geras projektas, jei mes šiandien būtume Norvegija, jeigu mes būtume Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar dar kokia kita labai prabangi valstybė.
Pasižiūrėkime, kaip iš tikrųjų įstatymo projekte yra parašyta? Kad bus leidžiama ir suteikiama galimybė gauti iki 5 dienų per metus mokymosi atostogų darbuotojams, kurie mokosi savišvietos būdu. Apmokėjimas nebūtinas, jeigu nėra numatyta būtent dvišalėse arba kolektyvinėse sutartyse.
Ar kas nors šiandien pagalvojo, kad jeigu yra įmonė, konvejerinė įmonė, tarkime, ji užsiima gamyba ir pramone, atėjęs darbuotojas sako: gerbiamas direktoriau, man rytoj yra savišvietos, saviugdos (nežinau, kokie) kursai, mokymai, kaip teisingai vartoti kanapes, ar ne, arba kaip iš kanapių išspausti aliejų. Tai nėra susiję su jo darbu, bet su jo malonumu ir jis, užuot penktadienį atėjęs į darbą, išeina. Kaip jūs manote, kas turi užimti jo darbo vietą ir kas tokiu atveju tas pareigas arba tą darbą atliks? Pamainos viršininkas, darbuotojas, įstaigos vadovas ar dar kuris nors žmogus, kuris yra atsakingas už tai, bus priverstas ieškoti pamainos tam žmogui. Kad surastų pamainą tam žmogui, jis turi turėti kažkokį budintį darbuotoją, budintį iš šalies žmogų, kuris gal per metus toje įmonėje penkis šešis žmones nuolat išleidinės mokymosi atostogų. Tai reiškia, kad įmonei padidės papildomi kaštai. O jeigu įmonei bus papildomų kaštų, kaip jums atrodo, į paslaugos ir prekės kainą kiek bus įkalkuliuojamas šis dalykas? Automatiškai tiek, kiek tas darbuotojas kainuoja.
O kai kažkas rengėte šį projektą, ar kas nors pabandėte pagalvoti, kiek kitiems kolektyvo darbuotojams ir kolegoms klius naštos? Šiandien R. Žemaitaitis neateina į plenarinių posėdžių salę (pavyzdys), nes aš išvažiuoju kur nors į kursus, savo balsavimą arba savo darbą atiduodu kolegei Agnei ir ji nuolat turi atlikti du darbus – ir už save, ir už mane, ir už save, ir už mane toje vietoje. Jai kas nors mokės dvigubą atlyginimą? Čia ir prasideda. Jai turės mokėti dvigubą atlyginimą. O žinote kodėl? Todėl, kad kažkas turės atlikti mano darbą. Kol aš būsiu nemokamose atostogose, tas žmogus gaus dvigubą atlyginimą. O jeigu toks atvejis bus savaitgalį, tai jis jau gaus dvigubą atlyginimą už savaitgalį. Jei tai bus darbas švenčių dienomis, vėl bus mokamas atlyginimas.
Aš tik vieno dalyko niekaip nesuprantu, kolegos. Užuot teikę pasiūlymą, kaip mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą, mes susigalvojame kažkokių marazmų. Aš suprantu, kad čia jaunajai kartai labai populiarus pasiūlymas. Labai žavus, gražus. Čia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tekšt tokį pasiūlymą, jūs čia dabar, jaunime, galite varyti, važiuokite į trasą ir panašiai. Bet niekas nepagalvoja apie tuos likusius darbuotojus, kurie yra.
Tai dar kartą, kolegos, aš esu kategoriškai prieš tokius projektus. Aš manau, kad tas gyvulių ūkis, kuris šiandien yra kuriamas mūsų Seime, kuriamas tų jaunų kolegų, kurie iš tiesų nesukūrė nė vienos darbo vietos. Aš norėčiau, kad tokį pasiūlymą atneštų koks pramonininkas, Verslo konfederacijos atstovas, gamintojas, kuris aiškiai pasakytų, o kas iš tikrųjų yra ir kaip ta darbo vieta yra sukuriama. Bet kai mes nustatome kažkokius reikalavimus kitiems, iš tiesų tai yra labai keista.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną L. Savicką. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu pradėti nuo to, kuo kolega Remigijus pabaigė. Pakalbėkime apie tuos pramonininkus ir žmones, kurie kuria darbo vietas. Tai yra būtent tie žmonės, kurie Trišalėje taryboje visi kartu su profesinėmis sąjungomis, kartu su Vyriausybės atstovais sutarė, kad tai yra projektas, dėl kurio yra bendras matymas ir kuris turėtų būti priimtas. Bet apie viską iš eilės.
Nereikia mistifikuoti ir reikia aiškiai suprasti. Šiandien vien diplomo mums tikrai neužtenka. Mes matome, kad apsiriboti jau įgytu išsilavinimu, prieš kažkiek metų sukaupta patirtimi, jau neužtenka. Ne veltui ir visos vyriausybės, ir Europos Komisija, ir buvusi, ir esama Vyriausybė, aiškiai mato, kad mokymasis visą gyvenimą kaip konceptas, kuris turi ieškoti būdų, kaip mes nuolat galime atnaujinti savo žinias, įgūdžius, plėsti savo kompetencijas, kitaip sakant, mokytis visą gyvenimą, – visa tai yra mūsų prioritetas.
Turime pripažinti, kad dalis mūsų darbuotojų, kurie jau yra įgiję savo profesiją prieš daugiau negu dešimt metų ar dar daugiau ir tomis žiniomis vadovaujasi šiandien, na, jie jau turi iš dalies pasenusias žinias, jos jau nebeatitinka to, ko reikia šiandien. Tie darbuotojai po truputėlį iškrenta iš mūsų darbo rinkos ir turi būti į ją sugrąžinti.
Reali situacija yra tokia, kad ne visi darbdaviai sudaro sąlygas savo darbuotojams tobulėti. Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos, bet tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Tačiau kažkodėl ignoruojame tuos, kurie nori kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai. Taigi, siekdami užtikrinti galimybę savo darbuotojams mokytis visą gyvenimą, kartu su kolegomis siūlome įtvirtinti nuostatą, teisę per metus gauti 1 darbo savaitę neapmokamų atostogų mokytis visiems darbuotojams savarankiškai.
Dabar pakalbėkime konkrečiai. Siūloma teisė į 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogas darbuotojams, kurie mokytųsi savišvietos būdu. Darbuotojams, kurie mokosi tokiu būdu, būtų neapmokama, nebent kolektyvinėse sutartyse dėl to būtų sutarta arba šalių susitarimu tiesiogiai. Ir noriu užbėgti už akių visiems, kurie norėtų kaip nors spekuliuoti, ir paaiškinti, kas vis dėlto yra savišvieta. Ji yra apibrėžta Švietimo įstatyme. Tai yra savarankiškas mokymasis, kuris remiasi iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir praktine patirtimi. Tai yra lygiavertė Lietuvos švietimo sistemos dalis ir gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis. Taigi šis projektas iš esmės įtvirtina ne tik teisę, bet ir garantiją, kad tokios neapmokamos dienos, reikalingos savišvietai, būtų suteiktos tiems darbuotojams, kurie jų paprašys.
Na ir tuomet pakalbėkime, kokia yra dar papildoma nauda šių pakeitimų. Šių pakeitimų nauda ta, kad mes stiprinsime pasitikėjimą tarp darbuotojo ir darbdavio, jie galės dėl to tartis ir susitarti. Mums nereikės ieškoti papildomų dokumentų, kurie pagrįstų ir įrodytų formaliojo ar neformaliojo švietimo programų studijavimą. Tai yra konkretus žingsnis link mūsų savišvietos būdu grįstos kompetencijų plėtros darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, tos koncepcijos įgyvendinimo. Taigi tikiu, kad tai ne tik sukurs galimybes mūsų darbuotojams tobulėti, atitikti darbo rinkos poreikius, prisidės prie socialinio dialogo ir daugelio kitų aspektų, kurie įvardyti ir pateiktuose įstatymo projekto dokumentuose.
Svarbu pabaigoje paminėti. Pritarė Trišalėje taryboje vienbalsiai tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, tiek Vyriausybės atstovai. Gauta Vyriausybės teigiama išvada. Pritarė visi Seimo paskirti komitetai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų dėl šio įstatymo už kalbės T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, raginu balsuoti už šį įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad eilinį kartą turime sutarimą tarp pozicijos ir opozicijos. Buvo atliktas visas įmanomas darbas dėl projekto tobulinimo. Kaip minėjo Lukas, yra pasiektas Trišalės tarybos sutarimas, kas labai svarbu būtent svarstant Darbo kodekso pataisas. Mes turime daryti daug daugiau, nes mokymosi visą gyvenimą rodikliai Lietuvoje, deja, yra nepatenkinami. Jie yra labai prasti, nors esame investavę jau šimtus milijonų, jeigu ne milijardų Europos Sąjungos lėšų į įvairiausius paskatinimus, kaip tuos žmones paskatinti tobulinti savo profesines, bet taip pat ir bendrąsias kompetencijas. Man ypač svarbu, kad žmonės turėtų bendrąsias kompetencijas, o savišvieta šia prasme yra ypač geras įrankis. Neužtenka turėti gerus gydytojus, kurie gerai moka gydyti, neužtenka turėti gerus vairuotojus, kurie moka gerai vairuoti, reikia taip pat juos išmokyti streikuoti teisingai, reikia juos išmokyti kovoti dėl savo atlyginimų teisingai, suprasti, kaip funkcionuoja valstybės sistemos, politinės partijos. Apskritai tas bendrųjų kompetencijų lygis Lietuvoje, deja, yra nepakankamas ir mes turime labai labai dar daug nuveikti. Todėl šita pataisa, kuri suteiks vos 5 neapmokamas laisvas dienas, iš tikrųjų gali prisidėti prie to rodiklio pakilimo. Mes turime įsirašę į savo Nacionalinę pažangos strategiją šitą tikslą, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš tikrųjų nokdaunas galutinis. Sako, išmokys juos streikuoti. Vadinasi, reikia 5 dienų, kad gerai išmoktų Vilniaus transporto darbuotojai streikuoti. Iš tikrųjų stipru, Seime, labai stipru.
Kai sako, kad visi komitetai pritaria, tai dabar turėdamas galimybę permečiau komitetų sudėtį. Kažkodėl tarp tų komitetų, kurie pritaria, ar tarp tų vadovų nemačiau gyvenime, kad nors vienas būtų nors vieną darbo vietą sukūręs. Arba dirba valstybės tarnyboje, arba tiesiog politiniuose biuruose. Irgi stipru. Tikrai labai geras rezultatas. Matau, kaip Lietuva važiuoja į priekį.
Dabar sakoma – nauda. Aš jums pateiksiu pavyzdį, gerbiami kolegos, švietimo įstaigos. Mokytojai kolektyvinę darbo sutartį… Su visais mokytojais yra pasirašytas sutarimas, kad mokytojai turi 5 dienų kvalifikacijos kėlimo kursus. Tos 5 dienos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursams yra apmokamos iš savivaldybės arba švietimo įstaigos biudžeto. Vadinasi, per tas 5 kvalifikacijos dienas mokytojai turi socialinį draudimą, mokytojams eina gyventojų pajamų mokestis, mokamas į savivaldybę, ir mokamas sveikatos draudimas. Jūs dabar tas 5 dienas tuos darbuotojus norite palikti už borto. Irgi stipru. Aš dabar įsivaizduoju, jeigu tas darbuotojas, neduok Dieve, besimokydamas streikuoti nusilauš koją, susilaužys stuburą taip, kaip yra dabar su gaisrininkais… Jeigu jūs nežinote, dabar gaisrininkams, kurie darbo metu yra iškviečiami į tuos vadinamuosius kursus arba laikyti fizinio testo, jeigu atsitinka sveikatos sužalojimas, nemokamas nei biuletenis, nei netektas nedarbas nedarbo metu, nes tai skaičiuojama, kad nedarbas. Taip, Laima, yra. Aš tau atnešiu dabar paskutinę išaiškinimo bylą. Tokiu atveju jūs siūlote ir tas 5 dienas, kad būtų penkiems darbuotojams? Irgi stipru. Su tuo ir sveikinu. Aš tikrai kviečiu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai išsakyti. Mes tuoj pat galėsime balsuoti dėl šio projekto, bet aš manau, kad būtų tikslingiau, kadangi nuo 14 val. 50 min. prasideda balsavimo intervalas, grįžti nuo pat tų klausimų iš eilės, dėl kurių buvo paimta pertrauka ir panašiai ir kurių nebaigėme svarstyti.
14.49 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2) (priėmimo tęsinys)
Visų pirma, yra rytinės darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749. Priėmimo stadija. Gerbiamieji, buvo pasiūlymų. Kviečiu A. Matulą į tribūną. Jis padės mums su šiais pasiūlymais, pristatys komiteto nuomonę.
Dabar, jeigu aš teisingai matau, dėl 1 straipsnio buvo paties A. Matulo pasiūlymas, jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamas pirmininke, čia redakcinio pobūdžio pasiūlymas pakeisti papunkčio numeraciją, todėl prašyčiau ne balsuoti, o pritarti, kaip ir pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Taip pat čia yra Teisės departamento siūlymas. Jam komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti su šiais pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių O. Leiputės, R. Šalaševičiūtės, A. Verygos, Z. Streikaus, J. Sabatausko pasiūlymas. Aš prašyčiau, jeigu teikėjai norėtų, pristatyti tą siūlymą. Prašom, gerbiama Orinta.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Pabandysiu labai trumpai pristatyti. Šiuo pasiūlymu mes siūlome išbraukti konkretų įrašytą skaitmenį – 5 eurus 87 centus, tuomet nereikėtų nuolat kaitalioti įstatymo, o įrašyti, kad Vyriausybė nustatytų tą dydį.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas pirmininke, ką komitetas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas rado labai gražų kompromisą, pritardamas Sveikatos apsaugos ministerijai, ir sutiko, kad šituos dydžius nustatytų Vyriausybė. Tvirtindama kainyną ji visada galės atsižvelgti į tam tikrus kriterijus ir nustatyti tą dydį. Komitetas iš dalies pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Orinta, ar tenkina toks komiteto pritarimas? Tenkina teikėjus, matau. Galime pritarti bendru sutarimu. Atsiprašau, dar vienas pasiūlymas dėl to straipsnio, tai yra V. Gapšio, V. Giraitytės-Juškevičienės, I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Fiodorovo ir A. Mazuronio. Prašom, V. Gapšys norėtų pristatyti siūlymą. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Darbo partijos frakcija žiūri konceptualiai į tai, kad žmonės turėtų kuo platesnę galimybę įsigyti vaistų ir kad už juos būtų bent iš dalies kompensuojama. Dabartinė siūloma tvarka apriboja, kiek įmanoma susiaurina. Yra pasirinkimas toks, kad galima kompensuoti tiktai tuos vaistus, kurie yra pasirinkti valdžios, nuspręsti. Todėl mes siūlome… Aišku, turbūt valdantieji nepritars, nes nori labiau susiaurinti, kad kuo mažiau žmonių galėtų pasirinkimą daryti, bet galime pažadėti tai, kad ateityje, jeigu tiktai bus galimybė ir mes būsime valdžioje, keisime tą sistemą taip, kad vaistų prieinamumas ir pasirinkimas žmonėms būtų kuo platesnis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Suprantu, kad dėl to bus balsuojama, nes komitetas nepritarė.
Aš kviečiu tada pasitikrinti, ar yra salėje 29 Seimo nariai, palaikantys šį siūlymą. Kviečiu balsuoti, ar palaikytumėte Darbo partijos frakcijos kolegų siūlymą, šį pakeitimą. Už buvo 15. Tokiu atveju šio pasiūlymo mes nesvarstome.
Dėl šio straipsnio taip pat buvo O. Leiputės, R. Šalaševičiūtės, A. Verygos, Z. Streikaus, J. Sabatausko pasiūlymai. Abiem komitetas pritarė iš dalies. Sakykite, ar čia susiję, ar reikia atskirai? Orinta?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Čia yra susiję.
PIRMININKAS. Susiję.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jie yra susiję. Vėlgi radome bendrą kompromisą. Iš dalies pritarta bendru sutarimu, todėl prašyčiau teikėjų galbūt nereikalauti balsuoti, nes pritarėme pirmam jūsų pasiūlymui. Tai yra susiję dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suprantu, kad teikėjai neprašo balsuoti.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Neprašome.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu pagal komiteto poziciją? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. 4 straipsniui esame pritarę. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke.
Dabar dėl viso Farmacijos įstatymo dėl motyvų. Priėmimo stadija. Už kalbės J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, man atrodo, kad šitas įstatymas yra labai svarbus. (Šurmulys salėje) Ačiū, kolegės. Iš tiesų yra sisteminis požiūris į tai, kaip turėtų būti formuojama vaistų politika Lietuvoje. Yra bendras sutarimas su Sveikatos apsaugos ministerija, atitinkame iš tiesų, įsiklausėme, tiksliau, įvykdytas Konstitucinio Teismo sprendimas. Vaistų prieinamumas Lietuvoje nesumažės. Aišku, politika yra tokia, kad žmonės ir toliau bus skatinami rinktis pigiausius vaistus, kad vaistų kaina Lietuvoje neaugtų. Tai tikrai turėtų tenkinti ir pacientus, ir, kaip ir minėjau, politikos formuotojus. Labai prašau palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš sveikinu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, kad jis praėjusioje kadencijoje ketverius metus aiškinęs, kaip neveikia generiniai vaistai ir koks jie blogis, iš tikrųjų pagaliau suprato, kaip ir visa likusi Europa, kad vaistų kokybė prie Lietuvos Respublikos sienos nesikeičia. Manau, yra didžiausia pažanga, kokią jūs galėjote padaryti per tuos ketverius protestavimo metus, kad iš esmės atnešėte labai panašų reguliavimą, kokį siūlė praėjusi Vyriausybė.
Nepaisant to, man tikrai labai įdomu, kaip jūs apskaičiuosite didžiausią paciento priemoką, remdamiesi namų ūkio išlaidų pokyčiais ir kartu remdamiesi medicinos priemonių prieinamumu. Kaip tuos dalykus reikia paversti skaitmenine išraiška, matyt, tikrai reikia labai tokios lakios vaizduotės, norint tai padaryti. Tikrai nemanau, kad pats tobuliausias projektas, nors tikrai labai sveikinu Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pažangą suvokus, kad pagaliau generiniai vaistai Lietuvoje nuo šiandien pradės veikti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš irgi kaip kolegė Agnė noriu pasidžiaugti ir iš tikrųjų padėkoti, kad mes lygiuojamės galų gale į civilizuotų, skandinaviškų valstybių lygį ir manome, kad Lietuva neturi permokėti už vaistus, mes tuos pinigus (galime išsireikalauti iš vaistų gamintojų ir pardavėjų, kad jie duotų tokią pat kainą Lietuvai, kaip jie duoda kitoms valstybėms) galėsime panaudoti naujiems vaistams įsigyti. Komitete, svarstant šitą klausimą, aš paklausiau, tiesa, ne pirmininko, bet paklausiau ten protestavusių vaistų gamintojų, ar jie nori pasakyti, kad į Lietuvą tiekia kokių nors nekokybiškų vaistų, kurių nebūtų galima skirti pacientams? Tai jie neturėjo ką pasakyti.
Visiems kolegoms, kalbantiems apie tai, kad pacientai ar galės, ar negalės kažką rinktis: aš džiaugiuosi, kad mes pagaliau kalbame apie tai, kad Europos Sąjungoje gaminami, parduodami vaistai yra kokybiški, jie yra skiriami medikų, kaip jiems atrodo reikalinga, ir už tuos vaistus mes turime gauti sąžiningą kainą. Tai yra geras įstatymas. Aš tikrai sveikinu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaitis prieš. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Ne, gerbiamas posėdžio pirmininke, ne kiek prieš, bet kiek iškeldamas tam tikrą abejonę arba susilaikydamas, šiuo atveju tikrai balsuodamas aš susilaikysiu, nes mes su kolega A. Matulu aną kadenciją buvome tie Seimo nariai, kurie ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Ginčijome tuo metu, kad ministras savo tvarka nustato kompensuojamųjų vaistų tvarką, kaip turi būti. Konstitucinis Teismas pasakė, kad visas reguliavimas arba metodika, apskaičiavimas turi būti įtvirtintas įstatymu.
Aš manau ir su komiteto pirmininku šnekėjau, mes diskutavome, kad mes komitete padarėme vieną klaidą ir ta klaida, tikiuosi, bus ištaisyta, ištaisyta gal ministro, pavyks – įsakymu, nors sunkiai abejočiau, ar mes visa apimtimi įgyvendinsime Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai yra būtent tai, ką ir kolegė Agnė pasakė, kaip bus nustatomi namų ūkio pokyčiai arba kaip bus nustatoma, ar tam žmogui priklauso kompensacija, ar nepriklauso kompensacija. Aš manau, kad ta metodika turi būti įkelta į įstatymą. Įstatyme yra lygiai taip pat – Civilinio proceso kodekse numatyta, kad asmenys, kurie gali pretenduoti, būtų atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tai ten yra aiškiai įvardinta, kas kaip ir dėl ko gali būti atleidžiama. Aišku, paliekama teisė teismui tą dalyką spręsti.
Šiuo atveju bus neaišku, o kas bus tas pareigūnas arba ta institucija, arba įstaiga, kuri priims tą sprendimą. Be kita ko, manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Žingsnis į priekį nuo to, ką mes turėjome prieš tai, ir to, kas dabar yra. Bet ta tokia vidinė abejonė, sakyčiau, dėl to paties teismo apimties išaiškinimo, ar ji bus realizuota, ar ne, aš abejoju. Todėl tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Už kalbės L. Slušnys. Prašom. Gerbiamas Linai, pasitikrinkite, ar turite kortelę. Tuoj.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dabar jau viskas gerai. Atsiprašau. Aš manau, kad tai iš tiesų yra geras įstatymas, galbūt ta retenybė, kai su Aurelijumi mes sutariame, bet išties pataisytas šis įstatymas jau buvo ir anksčiau. Tai yra mes turėsime galimybę tas kainas įvertinti pagal penkių valstybių mažiausias kainas, palyginti ir pasiimti tai, kas yra mažiausia. Valstybė privalo taupyti ir ieškoti tinkamų resursų. Mes turime žiūrėti, kaip efektyviai panaudoti turimas lėšas. Mes šiandien džiaugiamės 3 mlrd., netrukus turėsime, jeigu mes nevaldysime šitų dalykų, sveikatos biudžetui skirti 9 mlrd. ir vis tiek verksime, kad mes neturime pinigų. Šis įstatymas, manau, yra tas, kuris leidžia sutaupyti ir kartu gauti tinkamą vaistą. Mes tikrai kompensuojame tą vaistą, kuris turi mažiausią kainą. O jeigu žmogus nori rinktis, dalį teks primokėti. Iš esmės niekas čia nepablogėja, niekas čia nepasikeičia. Didelių problemų visiškai nematau. Aš manau, kad mes niekada neturėjome ir niekada neturėsime begalinių resursų šalyje kompensuoti viską, ką mes užsimanome. Todėl, manau, pritarkime. Tai yra geriausia versija, ką mes šiandien galime turėti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Nors tikrai sutinku, kad turime taupyti ir efektyviai leisti pinigus, tačiau turime neužmiršti, kad tuos pinigus suneša žmonės, mokėdami mokesčius ir įmokas. Mokėdami mokesčius ir įmokas jie turi teisę gauti vaistą ir turi turėti tam tikrą pasirinkimą, kurį vaistą nori ir patys pasirinkti. Šiuo atveju pasirinkimus mes sumažiname. Kai kreipsis gyventojai, dabar eis, kad jie galėjo gauti tam tikras kompensacijas prieš penkerius metus, dabar galėjo gauti, staiga po to įstatymo priėmimo jie negalės gauti, tai mes turėsime visi teisintis, kodėl jo, mokėjusio mokesčius ir įmokas, staiga pasirinkimas yra siaurinamas. Todėl aš sutinku, kad Konstitucinio Teismo nutarimą reikėjo įgyvendinti, bet tai nereiškia, kad reikėjo pabloginti gyventojams pasirinkimo galimybes. Todėl šis įstatymas, mano manymu, yra nepriimtinas, nes nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus, kuriuos mes teikiame tam, kad sutvarkytume tą sritį. Aš manau, kad mes negalime balsuoti ir palaikyti tokio projekto, jis pablogins žmonių gyvenimo sąlygas.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turiu daug ką pasakyti. Pirmiausia noriu pasakyti gerbiamai Agnei: jeigu jūs atsisakytumėte to jūsų kalbose esamo dažno kandumo, kritiškumo ir gana dažnai sakomos netiesos, iš tikro būtumėte ideali Seimo narė. Ideali būtumėte, nes esate nepaprasto darbštumo, geros atminties žmogus.
Dabar reguliavimas ne tik kad panašus, bet labai panašus, nes Konstitucinis Teismas pirmiausia sakė, kad tvarka turi būti nustatyta įstatyme, o ne kuriama Vyriausybės ar ministro įsakymais. Tai yra padaryta. Bet esminės permainos įvyko praeitais metais, kai parlamentas priėmė sprendimą, kad kompensuojamas vaistas… valstybės kompensuojama vaistų bazinė kaina ne tik sąraše esančio pigiausio, o bet kurio. Jeigu gydytojas su pacientu pasirenka bet kurį vaistą iš sąrašo, visada valstybė kompensuoja bazinę kainą, o žmogus sumoka priedą. Tai padaryta visų mūsų balsais praeitais metais. Čia esminis dalykas. Visa kita iš esmės nesikeičia. Todėl, kolegos, tikrai raginu, kad priimtume šį sprendimą, nes nuo Naujųjų metų įsigalioja Konstitucinio Teismo sprendimas.
O kolegai V. Gapšiui noriu pasakyti, kolega, jūs kalbėjote visiškai ne į temą. Tiesiog kažkas jums parašė tekstą, bet galbūt ne apie tą įstatymą, nes niekas nesikeičia, situacija, priėmus Farmacijos įstatymą, pacientams tik gerėja. Todėl raginu visus ir dėkoju už tai, kad su opozicija kartu pavyko rasti gerą kompromisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš kalbės A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mes puikiai suprantame, kad brangiausias žmogaus turtas yra jo sveikata, tai nėra automobilis, kuriam galima sudėti atsargines dalis atsivežus iš Kinijos ar dar ką nors panašaus. Verkšlenimas, kad neužtenka pinigų, taip pat yra melas, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete yra surinkta 500 mln. – 0,5 mlrd. lėšų, kurios greičiausiai nukeliaus kaip papildoma kišenė kokiems nors kitokiems valstybės poreikiams finansuoti.
Tai taip pat yra neatsakingas požiūris į sveikatos apsaugą, nes žmogus dar būdamas darbingo amžiaus visą gyvenimą moka privalomąjį sveikatos draudimą, kai ateina laikas pasiremontuoti, kažkas pradeda reguliuoti, kokiomis atsarginėmis dalimis jis savo sveikatą gali… kokius vaistus jis naudodamas gali remontuoti savo sveikatą. Tai tikrai yra kažkoks totalitarinis valstybės požiūris į savo piliečius ir aš tikrai matau daug spragų čia. Bet kuris vyresnio amžiaus žmogus, kuriam jau prireikia remontuotis, tikrai supras. O sveikatos priežiūrai užmarinavus laikyti pusę milijardo tiesiog yra nusikalstama, nes dar sveikatos įstaigos, gydymo įstaigos negavo už pandemiją skirtų pinigų, kurie buvo joms pažadėti, jos ten verždamosi diržus mokėjo darbuotojams, kovojantiems su pandemija. Na, ir ministerija su Privalomojo sveikatos draudimo fondu savo reguliavimais tuos šimtus milijonų laiko užspaudusi po savo padu. Todėl aš tokiam dalykui nepritariu ir siūlau žiūrėti labai atsakingai į žmonių sveikatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar pažiūrėsime, koks Seimo narių požiūris į tą remontavimąsi. Balsuokime dėl Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1749(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 89, prieš – 1, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Tuoj pat spręsime dėl Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Aš suprantu, L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Kreipiuosi į opoziciją. Noriu duoti savo žodį, duosiu savo žodį. (Balsai salėje) Tie, kurie su manimi dirbo komitete ir ne tik, žino, kad aš tikrai jo stengiuosi laikytis. Pažadu, kad jeigu mes šiandien pajudėsime į priekį ir priimsime šitą įstatymą, na, tiesiog jūs leisite mums judėti į priekį, aš pažadu, kad dar iki šių metų pabaigos, sesijos pabaigos, parengsiu ir registruosiu pataisą, kad ekstremaliosios situacijos atveju (pagal šiame įstatyme numatytus atvejus), jeigu kils žmogaus teisių, laisvių ribojimų, ūkinės veiklos apribojimų, po 6 mėnesių laikotarpio reikėtų ateiti į Seimą ir pratęsti. Aš kalbėjau su opozicija prieš tai, derinausi frakcijos viduje, tai norėčiau tik paprašyti tiesiog leisti procesui judėti į priekį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ir priimsime, ir priimsime pavasario sesijoje – faktas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Laurynai. Taip pat A. Matulas nori.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti išties, kolegos, kad balsavote už Farmacijos įstatymą, ir tokia didele balsų persvara. Vadinasi, žmonės nuo Naujųjų metų gali būti saugūs, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas bus ir jie gaus kompensaciją už vaistus panašia tvarka, kokia ir buvo, bet tai mes dabar įteisinome įstatyme. Bet, kaip sakiau, naujovių atsirado, nes šiandien žmogus gali su gydytoju tardamasis pasirinkti iš sąrašo kitą vaistą ir sumokėti tik priemoką, bet bazinė kaina jam visada bus apmokama, to nebuvo.
Dabar noriu atsakyti gerbiamai Agnei. Niekada nesakiau, kad generinis vaistas yra blogas, niekada! Jeigu rasite tą citatą… Jūs mėgstate…
PIRMININKAS. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …gūglinti, pasigūglinkite. Bet dar kartą kartoju, kad kiekvienas vaistas, kuris turi tą pačią sudėtį, gali turėti skirtingą terapinį poveikį. Kaip pavyzdį, jeigu leisite, pasakysiu. Pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas…
A. MATULAS (TS-LKDF). …jeigu tos pačios sudėties vaistas turi pailgintą veikimą, vadinasi, terapinis poveikis yra skirtingas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, mes jau… Labai ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Dabar dar baikime diskusiją. Šiuo klausimu, aš matau, A. Skardžius dar dėl vedimo tvarkos, E. Gentvilas ir einame balsuoti toliau. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas Laurynai, tikrai jūs asmuo, kuris kelia pasitikėjimą, tačiau, kaip įprasta, pinigai ryte, kėdės vakare.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). O man L. Kasčiūnas nekelia pasitikėjimo. (Juokas salėje) Sako, suderino su opozicija, derinsime toliau. Nepamirškite, kad ir mes esame, beje, valdantieji. (Balsai salėje)
15.10 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(3)ES VK (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerai. Dabar žiūrėkite, gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti dėl Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-1819(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 90, prieš – 5, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikuoti nori R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveikinu. Gerbiamas Augi, jie su jumis ir neprivalo derėtis, ir nebeprivalo su jumis derinti. Taigi jie turi kas juos palaiko. Prieš tai viena opozicinė frakcija kategoriškai pasisakė prieš ir sakė, kad vos čia ne veto ir reikia kreiptis į Prezidentą, o atėjęs kolega čia mums aiškina… Pietūs viską išsprendžia šiuo atveju.
PIRMININKAS. Gerai.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia, kai jiems irgi pažadėjo dėl Partnerystės įstatymo, jie registruos, bet neaišku, ar balsuos. Registravo jų atstovai, bet taip ir nebalsuoja už partnerystę.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, neskaldykime opozicijos.
15.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Lydimasis. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIVP-1820(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 103, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.3 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 101, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.4 klausimas – Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 90, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.5 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2). Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 101, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.6 klausimas – Energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2). Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 103, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.7 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2). Čia yra du pasiūlymai.
Visų pirma aš noriu pasitarti su jumis. Ar galima pratęsti balsavimo intervalą, kol baigsime visus įstatymus? (Balsai salėje) Ačiū. Pratęsiu.
Dėl šio įstatymo 2 straipsnio yra L. Kasčiūno pasiūlymas. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia tiesiog yra nuostatų suderinimas. Būna, žinote, kartais reikia registruoti, kad suderintume nuostatas. Tai tiesiog mes pritarėme bendru sutarimu. Neturėtų būti kokių nors didelių ginčų.
PIRMININKAS. Ar galime šiam pasiūlymui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui buvo pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat yra L. Kasčiūno pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tie patys argumentai, konkrečiai nurodant, kuri dalis ir nuo kada galioja.
PIRMININKAS. Dėkui. Galime pasiūlymui pritarti? Ačiū, pritarta. Straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 1-12.7 klausimo – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-1825(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 106, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.8 klausimas – Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2). Nėra pasiūlymų. Prašau balsuoti dėl jo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 103, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.9 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 102, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.10 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2). Iki 5 straipsnio esame pritarę. Dėl 5 straipsnio yra L. Kasčiūno pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamas posėdžio pirmininke, tik tam, kad suderintume šio projekto nuostatas su jau atliktais Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projekto pakeitimais.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė vienbalsiai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl kitų straipsnių viskas yra suderinta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1828(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-12.11 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 94, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.12 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia dėl 4 straipsnio yra L. Kasčiūno pasiūlymas, jam komitetas pritarė vienbalsiai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai taip. Ir vien tik dėl to, kad reikia suderinti nuostatas su jau atliktais Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projekto pokyčiais.
PIRMININKAS. Ar galime šiam pasiūlymui pritarti? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuokime dėl Valstybės rezervo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1831(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 99, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.14 klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.15 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 86, prieš – 5, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritaria grąžinimui iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 64, prieš – 4, susilaikė 39. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.24 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas, atsiprašau, 2-1.2 klausimas – Elektros energetikos įstatymas. Svarstymo stadija.
Dėl 7 straipsnio buvo Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Nekrošiaus siūlymas, jam komitetas pritarė, bet suprantu, kad salėje bus siūloma dėl to balsuoti. Dabar dar kartelį, pasiūlymo iniciatoriai gerbiamas Kazy ar Arvydai, pristatykite siūlymą. Galite ir iš vietos, galite ir iš tribūnos. 2-1.2 klausimas. Siūlymas dėl Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio, dėl buitinių vartotojų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas yra teikiamas dėl to, kad buvo kolegos A. Bagdono pasiūlymas, tačiau jis prieštaravo kitiems straipsniams. Tai išvadų rengėjai (mes esame su kolega) pateikė subalansuotą projektą, pataisą. Komitetas už ją nubalsavo: už – 7, prieš – 1, susilaikė irgi 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra toks pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Manau, kad yra daugiau pritariančių (neklausiu) po svarstymo. Ar būtų norinčių prieš šitą siūlymą pasisakyti? Nėra.
Gerai. Balsuojame dėl K. Starkevičiaus, A. Nekrošiaus siūlymo, jam komitetas pritarė.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 71, prieš – 5, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso šių projektų paketo. Motyvai po svarstymo dėl 2-1 klausimo.
Prieš kalbės A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiuo teikiamu įstatymu dėmesys koncentruojamas ne į problemą ar jos sprendimą, tačiau į tuos dalykus, kurie ir taip savaime aiškūs. Rinkoje lieka nepriklausomi trys valstybiniai monopolininkai: Lietuvos, Estijos ir Latvijos, jie, beje, teikdami šias paslaugas kaip nepriklausomi tiekėjai patiria milžiniškus nuostolius. Vien „Ignitis“ per pirmąjį pusmetį, žvelgiant į jo ataskaitą, patyrė beveik 5 mln. eurų nuostolį, turbūt lyginant su „Perlu“ tai ne ką mažiau.
Visi sutinkame, kad elektra yra būtinoji prekė. Lietuvos iš ES institucijų niekas nespaudė dėl elektros rinkos liberalizavimo direktyvos perkėlimo terminų. Tačiau spaudimas buvo iš dalies privatizuoto elektros monopolininko sektoriaus. Valstybė nusiplovė rankas ir vartotojus paliko likimo valiai. Todėl nereikia stebėtis, kad valstybėje kilo triukšmas dėl vienašališkai „Igničio“ keičiamų planų klientams, kad monopolininkė, besinaudojanti dominuojančia padėtimi, kelia tiekimo dedamąją nuo 0,8 cento už kilovatvalandę iki 2,8 cento už kilovatvalandę, gal sausio mėnesį jau sulauksime ir 10 centų.
Klausimų išties daug. Ar tikrai „Igničio“ kainodara skaidri? Kodėl reikėjo pakeisti planus? Ar „Ignitis“ nepiktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi? Kas valstybėje kontroliuoja šiuos energetikos monopolininko „Igničio“ veiksmus? Pavyzdžiui, Lietuvos bankas kontroliuoja komercinius bankus. Aš manau, tai didžiausias apsileidimas, kad valstybėje nėra sukurta priežiūros institucija arba ji neveikia taip, kaip turėtų veikti, todėl ir turime šią problemą.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame dėl pritarimo šiam projektų paketui po svarstymo. Dėl 2-1 klausimo – Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir taip pat Elektros energetikos įstatymo.
Balsavo 100: už – 93, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Bandžiau atidžiai klausyti gerbiamojo A. Skardžiaus ir nesuprantu tokio kalambūro: rinkoje yra trys monopolininkai, paaiškinkite man, kaip vienoje rinkoje trys monopolininkai?
PIRMININKAS. Dėkui. Na, dabar Artūras norės aiškinti, nes paminėtas buvo.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš gerbiamam kolegai, kuris tikrai įsigilinęs į tuos klausimus, noriu pasakyti, kad monopolininkai yra trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – energetikos monopolinių įmonių dukterinės įmonės. Ir joms tie reikalavimai dėl jų mokumo ir taip toliau nėra tie reikalavimai, kurie turėtų lemiamos įtakos.
15.30 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135(2), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2137, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2), Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2), Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 2-2 klausimo paketas – Mokesčių administravimo įstatymas. Kviečiu apsispręsti dėl viso paketo po svarstymo, išskyrus 2-2.5 klausimą – jį Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Balsuojame dėl viso Mokesčių administravimo įstatymo paketo, išskyrus vieną paketo klausimą, dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 103: už – 96, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
Ir, kaip jau minėjau, 2-2.5 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Kas pritaria komiteto pozicijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Balsavo 103: už – 99, prieš – 1, susilaikė 3. Atmesta.
15.32 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2165(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 101: už – 101, prieš, susilaikiusių nėra. Pritarta.
15.33 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900(2) (svarstymo tęsinys)
Gal tokia gaida irgi dėl 2-4 klausimo – nebuvo jokių pasiūlymų, prieštaraujančių dėl Karių materialinės atsakomybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Gal bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.33 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Irgi nebuvo diskusijų dėl to. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.33 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1752(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-1752(2). Buvo šiek tiek diskusijų dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo. Siūlau balsuoti dėl to, dėl pritarimo po svarstymo. Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-1752(2).
Balsavo 97: už – 83, prieš – 2, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
15.34 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1765(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIVP-1765(2). Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, susilaikė 2. Pritarta.
15.35 val.
Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2). Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 97: už – 83, prieš – 2, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, pasivijome darbotvarkę, nuo jos buvome šiek tiek atitolę. Balsavimo intervalą baigėme.
15.36 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2315 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas. Kviečiu viceministrę I. Žilienę pateikti įstatymo „Dėl Reglamento įgyvendinimo“ projektą ir susijusį įstatymo projektą – darbotvarkės 2-10.1 ir 2-10.2 klausimus. Prašau.
I. ŽILIENĖ. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatysiu įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektą ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Projektų parengimą paskatinusi priežastis – įtvirtinti nacionalinėje teisėje reguliavimą, kuris užtikrintų Tarybos reglamento dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, nuostatų įgyvendinimą. Kadangi Reglamentas nepasisako dėl tam tikrų dalykų, tai yra dėl lėšų administratoriaus paskyrimo, lėšų administravimo, mokėjimo dydžių nustatymo ir kitų aspektų, reikalingas įstatymo pakeitimo projektas. Taip pat įstatymų projektais siekiama detalizuoti Reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų įgyvendinimo ir taikymo modelį.
Taigi Reglamentas nustato reguliavimą dėl šių keturių pagrindinių skubios intervencijos priemonių taikymo. Tai yra elektros energijos suvartojimo mažinimo, rinkos pajamų ribos taikymo, solidarumo įnašo taikymo ir įgyvendinant šio reglamento nuostatas surinktų lėšų panaudojimo mažinant aukštų energijos kainų poveikį.
Taigi atsižvelgiant į šį Reglamento reguliavimą, projekte siūloma įtvirtinti vartojimo mažinimo nuostatas: bendrai siekti sumažinti elektros energijos suvartojimą 10 %, stebėti ir, jeigu reikia, imtis priemonių, kad elektros energijos suvartojimas piko valandomis būtų sumažintas 5 %, kaip to reikalauja Reglamentas.
Taip pat numatoma, kad VIAP lėšų administratoriui „Baltpool“ nustatoma pareiga administruoti visas pagal reglamentą ir įstatymą surenkamas lėšas. Vyriausybė turės nustatyti lėšų surinkimo, administravimo ir panaudojimo tvarką. Čia mes naudojame VIAP lėšų administravimo sistemą ir pritaikome analogiją.
Siūloma nustatyti elektros gamintojų rinkos pajamų ir pajamų perviršio skaičiavimo principus. Pagal juos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatys gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką ir deklaravimo tvarką.
Taip pat siūloma nustatyti pareigą energetikos ministrui pasirašyti susitarimą dėl gamintojų pajamų perviršio pasidalinimo su pagrindine eksportuojančia valstybe.
Taip pat projekte siūloma įtvirtinti gamtinių dujų, naftos ir jos perdirbimo sektorių įmonių solidarumo įnašo skaičiavimą vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, o Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyti pareigą bendradarbiauti su lėšų administratoriumi ir kontroliuoti solidarumo įnašų skaičiavimą.
Taip pat projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos vadovaujantis Reglamentu. Tai yra tokioms priemonėms: galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis. Šios priemonės jau nustatytos dabar Lietuvoje. Taip pat bus nustatytos ir nuo kitų metų sausio 1 dienos, todėl šias lėšas bus galima panaudoti tiesiog valstybės biudžeto lėšoms finansuoti.
Taip pat tas lėšas galima naudoti skatinant investicijas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas, atsinaujinančios energetikos išteklių gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą.
Taip pat gali būti numatytos ir finansinės paramos priemonėms, kurios padės mažinti energijos suvartojimą ir kuriomis siekiama plėtoti energetinį savarankiškumą.
Taip pat siūloma Energetikos ministerijai nustatyti pareigą teikti informaciją Europos Komisijai apie Reglamento įgyvendinimą. Ir siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente yra nuostatų, kurių taikymas prasideda šių metų gruodžio 1 dieną, įstatymų projektai yra teikiami svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ačiū už dėmesį ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Sysas. Ir aš perduodu pirmininkavimą J. Sabatauskui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, kadangi vykdant reglamentas yra privalomas dokumentas, tai ar to neužtenka, kad mes dar rašome įstatymą? Aš suprantu, apie ką čia kalbama, pirmiausia – dėl viršpelnio. Ar mūsų įstatymas galios ir Švedijos teritorijoje?
I. ŽILIENĖ. Kaip ir minėjau savo pristatyme, reglamentas, taip, yra tiesiogiai taikomas, tačiau nėra nuostatų, kurios nustatytų, kaip lėšas reikia administruoti, tai yra mes turime nuspręsti, kas bus lėšų administratorius. Įstatymo projekte yra numatyta, kad „Baltpoolas“ bus lėšų administratorius. Jis bus atsakingas už sąskaitų išrašymą, už surinkimą, už kontroliavimą, kad visi sumokėtų tokius įnašus.
Taip pat reglamentas numato ir tam tikras valstybių narių laisves, pavyzdžiui, jisai pasisako, kad būtų galima mokėti 90 % infraribinių pajamų perviršio ir galima mokėti 100 %. Mes esame numatę projekte, kad įnašus turės pasiskaičiuoti patys gamintojai, pateikti deklaracijas. Taryba privalės tikrinti, tačiau jeigu bus klaidų, Tarybai patvirtinus, tokiu atveju turės mokėti 100 %.
Taip pat įstatymo projekte yra pasisakyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalės nustatyti metodiką, pagal kurią bus suskaičiuojamas viršpelnis, nes įvertinama, kad elektros energijos rinkoje galima prekyba biržoje, tačiau yra sudarytos ir tiesioginės sutartys, taip pat yra naudojamos finansinės išvestinės priemonės. Tikrai yra labai daug techninių dalykų ir dėl to reguliuotojas parengs dar metodiką. Metodika yra rengiama paraleliai ir greitu metu bus vieša konsultacija paskelbta. Taigi, yra daug klausimų, kuriuos turi išspręsti pačios valstybės narės.
Taip pat yra numatyta, kad, jeigu nebus teikiama informacija reguliuotojui ir lėšų administratoriui, reguliuotojas galės taikyti sankcijas pagal Energetikos įstatymą, tai yra irgi numatoma tam tikra atsakomybė ir kontrolės mechanizmas. Ir daugiau yra nuostatų, bet galbūt aš dabar nesiplėsiu. Dėl to yra būtina.
Dabar kalbant apie tai, ar bus privalomas Švedijos reguliuotojas. Atkreipiu dėmesį, kad infraribinių generatorių pajamas turės sumokėti ir Lietuvos gamintojai. Taigi, didžioji dalis nuostatų bus taikoma ir mūsų Lietuvos įmonėms.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama viceministre, iš tiesų Lietuvos įstatymai paprastai taikomi Lietuvoje veikiantiems juridiniams asmenims, ar tai būtų energetinės sistemos dalyviai, ar panašiai. Šiuo atveju reglamentas, matyt, įveikia tuos supranacionalinius iššūkius, tai yra dėl santykių su pagrindinėmis šalimis, iš kurių mes importuojame elektros energiją. Bet mano klausimas yra konkrečiai dėl 13 straipsnio, kuris apibrėžia susitarimo galimybę su šalimi, iš kurios mes importuojame daugiausia elektros energijos, ten šiek tiek stokojama aiškumo. Kiek bus gana, liaudiškai tariant? Kokia apimtimi galima ar reikia susitarti, koks bus tas vadinamasis viršpelnio pasidalinimas?
Antras dalykas. Tą tarpvalstybinį susitarimą yra siūloma pasirašyti ir įtvirtinti ministro įsakymu, tai yra ministro lygiu, ne Vyriausybės. Jeigu šis klausimas… Jūsų nuomone, šis klausimas yra grynai techninis, pagal metodikas suskaičiuotas, ar ir politinis? Ir ar nereikėtų šito tarpvalstybinio susitarimo perkelti į Vyriausybės lygį, o ne ministro įsakymą?
I. ŽILIENĖ. Buvo svarstoma, kaip reikėtų pasirašyti tarptautinį susitarimą, tačiau vis tiek turime turėti galvoje, kad žiema jau prasidėjo ir kad vis dėlto susitarimą reikia turėti kuo greičiau. Iš tiesų mes ir numatėme įstatymo projekte, kad susitarimą pasirašo energetikos ministras.
Dabar kalbant apie viršpelnio dydžius, kaip tai bus suskaičiuota, bet kokiu atveju įsitrauks energetikos reguliavimo tarybos, tai yra ir Švedijos, ir Lietuvos, ir jos turės įvertinti tuos viršpelnio dydžius, nes, kaip minėjau, tikrai yra labai daug specifikos, apie tą ir rinka indikavo. Tai ir tiesioginės sutartys, jų yra įvairių elektros energijos pirkimo, tai yra sutartys, kur prekiaujama ne biržoje, taip pat yra draudiminių, išvestinių priemonių, irgi labai daug įvairių jų yra ir specifika labai didelė, todėl ir sakoma, kad turėtų įsitraukti reguliavimo tarybos, reguliavimo institucijos ir suskaičiuoti šiuos dydžius. Specifikos labai daug, nes iš tiesų reikės įvertinti, kiek tos elektros energijos buvo pagaminta tais generatoriais, kuriems nėra taikomas šitas reglamentas, tai yra gamtinėmis dujomis kūrenamais, anglimis. Žiūrėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama viceministre, begalė, daug klausimų, net klausantis daug kas neaišku. Prašom pasakyti, atskaitos taškas – tas 10 % sutaupymas kaip bus pasirenkamas? Ar čia metų pradžia, ar kaip? Nes nuo to irgi kažką mes gausime. Ir kaip bus įvertintos tiesioginės sutartys, jeigu tiesioginę sutartį turi tiekėjas ir gamintojas, tas, kuris perka tą elektros energiją, kaip jam bus apskaičiuotas mokestis, jis ims duomenis iš VERT’o, iš kur gaus? Nes iš tikrųjų irgi, kaip jūs paminėjote, turės mokėti mokesčius. Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Ačiū. Iš tiesų yra numatoma, kad VERT’as galės gauti visą informaciją iš tokių ūkio subjektų, įskaitant ir tiesiogines sutartis, taip pat įskaitant ir finansinių išvestinių priemonių sutartis, ir turės įsivertinti. Kaip sakiau, šiuo metu metodika yra rengiama ir artimiausiu metu bus vieša konsultacija. Čia reikėtų labai daug aiškinti, bet jeigu tikrai būtų poreikis, manau, taryba galėtų pristatyti šitos metodikos nuostatas, kai bus vieša konsultacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, išties mes vėluojame su susitarimais su Švedija. Turbūt galėtumėte paaiškinti, kodėl nėra sutarimo, kuris turėjo būti gruodžio 1 dieną, kada jis bus, dėl viršpelnio virš 180 eurų už megavatvalandę apskaičiavimo.
Kitas klausimas, į kurį vakar negalėjo atsakyti ministerija, svarstant jūros vėjo energetikos projektą ir pataisas dėl jo. Vis dėlto buvo kreiptasi dėl paramos į Europos Komisiją derinimo, valstybės paramos šiam projektui 15 metų, niekas negalėjo įvardinti dydžio, kokio dydžio ta parama. Paramos suderinimas buvo prašomas.
I. ŽILIENĖ. Atsiprašau, galite patikslinti klausimą? Paramos dėl jūrinio vėjo su Europos Komisija?..
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip.
I. ŽILIENĖ. Čia ne šito projekto klausimas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Kadangi jūs kalbate apie VIAP’ą taip pat, tai bus VIAP’o dedamoji dalis. Jūs išsiuntėte dokumentą. Tame dokumente turėjo būti parašyta, kokio dydžio. Dalyvavo ministerijos atstovai, viceministrė iš viso kažkaip sirguliuodama buvo, tai atsakydami į klausimus kiti asmenys, už ją kalbėdami, taip pat negalėjo įvardinti, rodė visokius grafikus, niekas negalėjo paaiškinti, kokio dydžio buvo prašoma parama dokumente, kuris išsiųstas Europos Komisijai dėl paramos 15 metų.
I. ŽILIENĖ. Jeigu galima, į šitą klausimą atsakysime raštu, nes šiame įstatymo projekte, kurį dabar pristačiau, nekalbama apie jūrinį vėją absoliučiai ir tai tikrai nėra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas, tai yra visiškai kitas klausimas. (Balsai salėje)
Dėl pirmos dalies, dėl susitarimo. Taip, dėl susitarimo tai yra derybos su Švedija. Šiuo metu vyksta techninės diskusijos, nes yra vienas iš spręstinų klausimų, kas yra pagrindinė eksportuojanti valstybė. Pats reglamentas nepasako nei pagal kokią metodiką reikėtų vertinti, nei kokiais principais, todėl jau įvyko ne viena techninė konsultacija, vyko ir su Europos Komisija, taip pat ir su Švedijos atstovais. Atsakymai buvo pateikti Švedijos pusei, detalūs, techniniai, dalyvavo ir perdavimo sistemos operatorius. Kitą savaitę yra planuojamas dar vienas techninio pobūdžio susitikimas, kad būtų rasti bendri sprendimai dėl pagrindinės eksportuojančios valstybės. Čia yra pagrindinis klausimas. Jeigu nepavyks rasti konsensuso, tokiu atveju bus dar kartą kreipiamasi į Europos Komisiją, kad ji padėtų išspręsti šį klausimą. Tikrai vyksta intensyvios diskusijos. Ne vien diskusijos, darbiniai posėdžiai. Šiuo klausimu yra dirbama visais lygiais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti dėl Lietuvos ūkio subjektų. Kokios įmokos galėtų būti jiems čia numatytos, ką galima būtų iš jų surinkti į valstybės biudžetą ir kokie tada būtų pagrindiniai Lietuvos ūkio subjektai, mokėtojai, jeigu mes priimtume visus reikiamus teisės aktus?
I. ŽILIENĖ. Taip, ačiū už klausimą. Kokia mokėtina suma, iš tiesų labai priklausys nuo elektros energijos biržos kainos, kokia jau šiuo metu formuojasi nuo gruodžio 1 dienos. Suminė išraiška įmokų iš Lietuvos gamintojų galėtų būti nuo 10 mln. iki maždaug, kaip sakau, 120–130 mln., bet tai yra labai apytiksliai skaičiai, žiūrėsime, kokia yra biržos kaina, kadangi skirtumas yra skaičiuojamas.
Taip pat, kaip ir minėjau, pagal VERT’o nustatytą metodiką reikės įvertinti tiesioginių sutarčių įtaką, taip pat finansinių išvestinių priemonių, pagal finansines išvestines priemones, pagal sutartis reikia žiūrėti galutinį rezultatą, nes gali būti ir nuostolis gamintojui, gali būti ir teigiamas rezultatas. Todėl reikia ir suminį rezultatą žiūrėti.
Yra daug dedamųjų, bet taip apytiksliai, atsižvelgiant į biržos kainą, nuo kelių milijonų, maždaug nuo 10 mln., iki 130–120 mln. Tikrai nenoriu spekuliuoti konkrečiais dydžiais. Tikrai matysime bent už gruodį, kokie tie dydžiai susidaro. Jau bus galima prognozuoti aiškiau.
O kokios įmonės? Taip, tai yra didžiosios elektros energijos gamybos įmonės, tai yra įmonių grupė „Ignitis“, taip pat yra keli vėjo parkai, taip pat atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti skirtas laikas baigėsi. Dėl motyvų… (Balsai salėje) Baigėsi. Laikas baigėsi. 10 minučių skirta. (Balsai salėje) Gali būti ir 100 žmonių užsirašę, bet laikas yra skirtas pagal darbotvarkę. Kolegos, taip yra. (Balsai salėje)
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo langą.
15.52 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307, Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307. Pateikimo stadija. Kviečiu viceministrę L. Maskaliovienę į tribūną. Ir kitas projektas – Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pristatau dviejų įstatymų – Saugios laivybos įstatymo ir Prekybinės laivybos įstatymo – pakeitimo projektus. Įstatymų projektai parengti siekiant trijų kompleksiškai susijusių tikslų.
Pirmasis tikslas yra sudaryti sąlygas įregistruoti Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ ir užtikrinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo tinkamą ir nepertraukiamą veiklą. Atitinkamai pakeitimuose siūlome papildyti Saugios laivybos įstatymą nuostatomis dėl galimybės saugios laivybos valdymo sistemos bendrovei būti įsisteigusiai ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Be to, keičiami šiuo metu galiojantys griežti nacionalinės sudėties reikalavimai, kurie neleidžia suformuoti kvalifikuotos SGD laivo-saugyklos įgulos. Įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, ypač Baltijos jūros regiono, tokių kaip Skandinavijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos praktiką, laivų įgulos nacionalinės sudėties srityje, siūloma sušvelninti nacionalinės sudėties reikalavimus ir Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams.
Nustatyti, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalis dabar esančių, yra nustatyta 50 %, siūlome 25 % valstybės narės piliečių ir kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, išskyrus atvejus, kai laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis.
Nustatyti, kad laivo kapitonais gali būti ne tik Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, EBPO, NATO narių, valstybių narių piliečiai ir atsisakyti privalomo vienintelės dabar numatytos lietuvių kalbos mokėjimo laivo kapitonui ar kapitono padėjėjui, šiems asmenims pakaktų mokėti anglų kalbą. Taip pat siūloma patikslinti laivo kapitono skyrimo tvarką ir darbo sutarties su jūrininkais sudarymo nuostatas.
Antras tikslas, dėl kurio teikiame pasiūlymus, tai padidinti jūrų laivų saugą įtvirtinant aiškesnį, nuoseklesnį, sistemišką teisinį reglamentavimą ir užtikrinti efektyvesnį saugios laivybos reikalavimų laikymąsi. Saugios laivybos įstatymas išdėstomas nauja redakcija ir esminiai pakeitimai yra Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesti vykdyti plūduriuojančių ir trukdančių saugiai laivybai objektų iškėlimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos jūros ir išskirtinės ekonominės zonos funkciją, įtvirtinti aiškius reikalavimus jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms ir jūrininkų mokymo programoms, nustatyti konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms įvykdyti įstatyme nustatytas su saugia laivyba susijusias atestuojamas veiklas, įtvirtinti galimybę locmanui laivą vesti nuotoliniu būdu ir patikslinti informacijos apie laive gabenamus pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius teikimo reikalavimus.
Trečias tikslas yra sudaryti patrauklesnes jūrų laivybos verslo Lietuvoje sąlygas ir didinti jūrų laivų, registruotų Lietuvos jūrų laivų registre, skaičių, skatinti darbo vietų jūrinėje laivyboje sukūrimą. Šio tikslo siekiant siūlome panaikinti nuostatą, nustatančią, kad jūrų laivai yra prilyginami nekilnojamajam turtui. Dėl šio pakeitimo sistemiškai taikant Civilinio kodekso nuostatas jūrų laivai bus laikomi kilnojamuoju daiktu, išskyrus SGD laivą-saugyklą, nes tokia nuostata įvardinta SGD terminalo įstatyme. Atitinkamai siūloma pakeisti nuostatas, reglamentuojančias laivų įkeitimą, ir nustatyti, kad hipoteka bus įkeičiami laivai, esantys kaip nekilnojamasis turtas, o laivai, esantys kaip kilnojamasis turtas, bus įkeičiami įkeitimu. Atsisakius jūrų laivų prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams, įsigaliojus tokiems laivams, tikrai padidės finansuotųjų ratas ir padaugės laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. Didesnis skaičius laivų, registruotų su lietuviška vėliava, turės teigiamą įtaką tiek mūsų ekonomikai per mokesčius, BVP, naujų darbo vietų kūrimui, uosto infrastruktūros panaudojimui ir, žinoma, kitų su laivybos verslu susijusių paslaugų plėtrai. Lankstesnis jūrų laivų nacionalinės įgulos sudėties reikalavimų reguliavimas sudarys prielaidas padidinti jūrų laivybos sektoriaus konkurencingumą ir sukurti daugiau potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams, įtvirtinant galimybę netaikyti laivų įgulai sudėties ribojimo, jeigu yra sudaryta kolektyvinė sutartis, skatinant kolektyvines derybas, kurios savo ruožtu sudaro prielaidas derėtis dėl geresnių darbo sąlygų.
Prašau pritarti šios dienos mano pristatytų įstatymų pakeitimams ir svarstyti toliau. Kadangi labai svarbu užtikrinti SGD terminalo nepertraukiamą veiklą ir tinkamai vėl laiku pasiruošti laivo-saugyklos „Independence“ operatoriaus atrankai, prašau Seimo šiuos įstatymus svarstyti skubos tvarka dar šioje sesijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ar galėčiau užduoti du klausimus iš karto, nes svarstome abu įstatymų projektus vienu metu?
PIRMININKAS. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Pirmas klausimas būtų dėl šitame pirmajame įstatymo projekte nurodyto atsakomybės paskirstymo įvairioms ministerijoms. Visoms ministerijoms kaip ir yra tie paskyrimai, tačiau prie Kultūros ministerijos yra tik viena pareiga, tai yra prievolė nustatyti laivo pripažinimą ir tradicinę laivo tvarką. O priežastis, kodėl mums reikia mažinti nacionalinės, na, Lietuvos piliečių skaičių, ketvirtį ar 50 %, yra tai, kad mes neturime savo jūrininkų, jų yra per mažai ir tokių specialybių, kokių mums reikia, yra per mažai. Tai ar nereikėtų daryti dviejų dalykų, tai yra Kultūros ministerijai pavesti rūpintis jūrine kultūra kaip tokia, nes to visiškai nėra Lietuvos įstatymuose, o Švietimo ministerijai rūpintis tuo, kad tų jūrininkų atsirastų.
Antras klausimas būtų, tai susiję su labai specifine sritimi, laivo įgulos nariu negali būti šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, piliečiai. Nuo gegužės 1 dienos ta praktika turėtų įsigalioti. Tačiau yra žinoma, kad Lietuvos laivuose, kurie negrįžta į Klaipėdą ir nacionalinius uostus, bet plaukioja Gvinėjos įlankoje, sudėtyje tokių piliečių esama. Ar yra tikslinga juos iš ten patraukti žinant situaciją, kad tų jūrininkų gerokai trūksta šiuo metu rinkoje, pasitraukus ukrainiečiams? Ar nevertėtų daryti tam tikras išimtis šitiems laivams, kurie Lietuvos uostų taip ir nepasiekia? Dėkui.
L. MASKALIOVIENĖ. Dėkui. Abu klausimai tikrai labai aktualūs. Ypač pritarčiau dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įtraukimo skatinant jūrininko profesiją. Kol kas šituose konkrečiuose įstatymuose, kuriuos aš pristačiau, Kultūros ministerija tikrai turi labai siaurą konkrečią funkciją – pripažinti tradiciniu laivu. Yra sudarytos tam tikros komisijos, kurių, mano manymu, nuoširdžiai sakant, yra per daug. Gal jas reikėtų koncentruoti ir dar kultūros klausimą įkelti. Yra parengtos gairės, kurias mes tikrai labai tikimės Jūrininkų reikalų komisijoje apsvarstyti. Būtų galima ir tą klausimą apsvarstyti detaliau, galima praplėsti ir Kultūros ministerijos funkciją ir indėlį, taip pat ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Nacionalinio saugumo yra svarbi tema ir tikrai ją reikia atspindėti įstatymuose. Dabartinę redakciją patvirtinusi Vyriausybė, bet mes tikrai suprantame ir globalaus laivybos verslo poreikius ir tikrai esame pasiruošę svarstyti komitetuose alternatyvas, kaip galima, nepametant nacionalinio saugumo klausimo, visgi įrašyti į įstatymą ir formuluotę, atspindinčią verslo, ūkinės veiklos poreikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Tada balsuosime per balsavimo langą. Ačiū, viceministre.
16.02 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297. Pranešėjas – žemės ūkio ministras K. Navickas. Pateikimas. Prašau.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir dabar numato, kad mokslo įstaigos, švietimo, mokymo įstaigos, socialinės globos įstaigos, valstybei priklausančios įmonės, užsiimančios veislininkystės, sėklininkystės veikla, turi teisę savo valdomus žemės sklypus išpirkti iš savininkų. Tačiau pasikeitus situacijai, išsiplėtus miestų teritorijoms, labai nedidelė dalis šitų sklypų pateko į miesto teritorijas. Šios dienos įstatymo nuostatos apibrėžia, kad tokia žemė gali būti ne miesto teritorijoje. Pakeitimo esmė yra ta, kad teisę išpirkti iš privačių asmenų žemę galėtų turėti įstaigos, kurių žemės sklypai de facto šiandieną papuola į miesto teritoriją. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų nėra norinčių klausti. Aš nustebęs, bet taip yra.
Dėl motyvų tikriausiai irgi nėra norinčių. Taip, dėl motyvų irgi nėra norinčių pasisakyti. Vadinasi, gerai parengėte projektą.
16.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pone Kazy, kviečiu jus į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą aš tikrai pristatysiu trumpai. Kaip žinote, iki šiol yra dvejų metų terminas, kai pažeidėjas turi būti informuotas, padaręs kelių eismo ar parkavimo pažeidimų.
Mūsų siūlymas – dėl paties informavimo. Pirmasis siūlymas, čia iš istorijos buvo, 20 darbo dienų, aišku, visiškai nelogiškas. Antrasis, jį mes čia atmetėme Seime, buvo jau 30 dienų, taip pat baustume tik numerius, bet ne administracinės teisės pažeidėjus. Ir dabar šitas pasiūlymas tikrai yra suderintas su Vidaus reikalų ministerija – 60 darbo dienų, visi faktiškai pažeidėjai bus tinkamai informuoti ir atitinkamai po to bus dar dveji metai, kai bus galima išieškoti tas baudas. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Supratau, suradote kompromisą ir vėl iš naujo teikiate projektą – 60 darbo dienų. Gal galite įvardinti, kiek iš viso per metus protokolų būna surašyta, kiek tų nusižengimų yra ir kiek mūsų iždas papildomas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš kažkur… bijau dabar taip tiksliai, bet jų yra šimtai tūkstančių. Nenoriu, aš žinojau, kiek tiksliai, pasakyti, bet jų kiekvienais metais vis daugėja, nes, kaip žinote, dabar keliuose, centrinėse magistralėse yra labai daug nuotolinių ir tų momentinių greičio matuoklių. Bet jau ta sistema pati leidžia iš tikrųjų operatyviai informuoti pažeidėjus. Tiktai būna, kad tas procesas užtrunka identifikuojant, kas vairavo mašiną. Numerius greitai nustatome ir tada turi juridinis ar fizinis asmuo informuoti, kas tuo momentu vairavo. Bet apskritai bus dėl informavimo tos 60 darbo dienų, tai yra maždaug 80 kalendorinių dienų, o po to tas išieškojimas bus kaip ir buvęs, likęs, tikrai bus galima išieškoti iš pažeidėjų tas baudas. O dėl tų šimtų aš patikslinsiu, aš dabar tiksliai…
PIRMININKAS. Kai testavo sistemą, buvo virš 1 mln. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galiu patikslinti, kad 2022 metais surašyta 1 mln. 300 tūkst. protokolų. Tai vienas dalykas.
O dabar dėl klausimo pranešėjui, kadangi bendraautoriai esame, aš norėčiau pasiteirauti, ar nemanote, kad reikėtų ir pasiūlymų, ir ar priimtumėte tą pasiūlymą, kad vis dėlto sulygintume, pavyzdžiui, arba 7 darbo dienas, arba 14 darbo dienų, kad jeigu vairavo ne pats automobilio savininkas, o, sakykime, įmonės darbuotojas ar institucijos darbuotojas, ar žmona, ar vyras? Nes juridiniams asmenims galioja 3 dienų darbo terminas nurodyti kitą asmenį, o fiziniams asmenims galioja 30 darbo dienų. Aš nežinau, ar čia reikia 30 dienų galvoti, ar vairavo vyras, ar tavo žmona, ir aiškintis, kas iš tikrųjų vairavo. Man atrodo, bendras terminas tiek juridiniams asmenims, tiek ir fiziniams, sakykime, protingas: ar 7 darbo dienos, ar 14 būtų, man atrodo, priimtinas neišskiriant.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia turbūt reikia dar daugiau įstatymo pataisų ir tada tikrai būtų galima. Bet čia reikės jau komitete dirbant pagalvoti apie tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Niekas daugiau nenori jūsų klausti. Dėl motyvų yra du norintys kalbėti. Už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, prieš pusantrų metų Ekonomikos komitetas išsikėlė gana ambicingą tikslą ir teikė įstatymo projektą, kuriuo buvo noras įtvirtinti 20 darbo dienų. Suprasdamas, kad tai yra per trumpas laikotarpis, per kurį pažeidėją pasiektų nuobauda, komitetas vėliau rado kompromisą – 60 darbo dienų, tačiau pačioje priėmimo stadijoje dėl įvairiausių siūlymų ir procedūrinių pažeidimų visgi šis įstatymo projektas nebuvo priimtas, jis buvo atmestas. Šiandien mes kartu su kolegomis teikiame subalansuotą siūlymą – geriau mažais žingsniais eikime į priekį link to, kad ateityje nuobaudos veiktų prevenciškai, vairuotojai nekartotų nusižengimų, baudos nepasiektų pažeidėjų po metų ar pusantrų. Rastas kompromisas. Aš tikiuosi, kad po pateikimo Seimo nariai balsuos už šį įstatymo projektą. Užbėgdamas įvykiams už akių norėčiau taip pat paprašyti, kad vis dėlto kaip pagrindinis būtų ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes rastas kompromisas, o Ekonomikos komitetas. Mes galbūt dar šioje sesijoje galėtume pereiti ir svarstymo stadiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Turbūt pagrindinė problema slypi čia (atsiprašau, kad kaip posėdžio pirmininkas aš komentuoju, ką sakė komiteto pirmininkas), dažnai yra atsiunčiama savininkui, savininkas dažnai būna finansų įstaiga, tuomet siunčia tam asmeniui, su kuo sudaryta arba nuomos sutartis, arba lizingo sutartis, tuomet turi atsakyti tas, kas vairavo, ir čia nusitęsia. Daugelyje šalių yra žymiai paprasčiau – visais atvejais baudžiamas savininkas ir niekas nieko neklausinėja. Tavo atsakomybė. Turbūt čia slypi problema.
O dėl komiteto apsispręsime. Manau, kad visais atvejais komitetas turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manau, ten ras tokį kompromisą, kuris tenkins visus. Bet dėl to apsispręsime balsuodami.
16.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… grįžtame prie 2-13 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Pateikimo stadija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektą. Juo siūlau numatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą. Įžeidus ir agresyvus elgesys su paramedikais ar kitais viešąsias paslaugas teikiančiais asmenimis, deja, yra įsisenėjusi ir sisteminė problema. Mano įsitikinimu, turime kurti tokią teisinę aplinką, kuri padėtų ugdyti pagarbą ir aiškiai parodytų, kokio elgesio valstybė netoleruoja.
Siūlomi pakeitimai aktualūs svarbių profesijų atstovams, pavyzdžiui, skubiosios medicinos pagalbos specialistams, kuriems atvykus į iškvietimą turėtų būti sudarytos visos sąlygos greitai ir efektyviai teikti pagalbą. Tuo tarpu dabar, tai liudija ir patys specialistai, neretai atvykę į iškvietimą jie pirmiausia turi apsiginti nuo agresyvių pacientų ar jų artimųjų.
Į panašias situacijas patenka ir kitose srityse viešąsias paslaugas teikiantys asmenys, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai ir kiti. Šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių asmenų garbė ir orumas nesaugomi jokia specialia ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, pareigūnų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų ar statutinių valstybės tarnautojų. Praktikoje tokios veikos, kai raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu pažeminami viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbė ir orumas, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą paprastai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Tokiais atvejais viešąsias paslaugas teikiančiam asmeniui taip pat pasiūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nors ganėtinai akivaizdu, kad skiriasi ir saugomas objektas, ir veikų pavojingumo laipsnis. Tai reiškia, kad iš esmės valstybė tokiose situacijose atsisako suteikti teisinę apsaugą asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas, ir praktika, žinoma, rodo, kad tai nėra gera išeitis. Valstybė, priskirdama pareigas viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims, turi suteikti ir visavertę apsaugą. Toks ir yra mano teikiamo pasiūlymo uždavinys ir tikslas.
Šiuo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeminami viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbė ir orumas, administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, tyrimą atliktų ir protokolus surašytų policijos pareigūnai. Jie šiuo metu visa tai daro analogiškose situacijose dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Atsižvelgiant į tai būtų galima numatyti, kad policijos pareigūnams darbo krūvis iš esmės nedidėtų.
Pažymėčiau ir tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl šio projekto pateikė vieną pastabą, tačiau ji nėra kritinė. Ši pastaba nėra susijusi su teikiamo projekto turiniu, ja siūloma administracinę atsakomybę nustatančią teisės normą dėstyti kitame ANK skyriuje. Tai labiau diskusinio pobūdžio pastaba, aš net neabejoju, pritarus po pateikimo tą diskusiją būtų galima tęsti tam tikruose komitetuose.
Dėkoju už jūsų dėmesį ir mielai atsakysiu į klausimus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai suprantu susirūpinimą, ypač paskutiniu metu viešojoje erdvėje girdime įvairių istorijų. Bet vis dėlto noriu paklausti, ar jūs sutinkate, kad valstybė vienodai turi ginti visų žmonių garbę ir orumą? Ir ar šis įstatymas apims ir tas paslaugas teikiančius žmones, pavyzdžiui, mokytojus, parduotuvės darbuotojus ir panašius žmones?
Ir būtų kitas klausimas. Vis dėlto jūs minite, kad policija… pareigūnams nepadidės krūvis, bet aš manau, kad jūs ir teikiate šį įstatymo projektą dėl to, kad būtų išaiškinti visi atvejai, kaip jūs pati minite, nes dabar nelabai visi kreipiasi. Ar tikrai nepadidės jiems krūvis ir ar jūs esate paskaičiavę, kiek tai kainuos teismams, jeigu bus papildomai, ir policijos pareigūnams? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimus. Kaip ir minėjau pristatyme, analogiškose situacijose policijos pareigūnai būna iškviečiami dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Mano siūlymas yra numatyti administracinę atsakomybę būtent pabrėžiant tų asmenų, kurie teikia viešąsias paslaugas, garbės ir orumo pažeminimą, nes apie tai yra kalbama, tai yra šiek tiek skirtingi dalykai.
Dar taip pat paminėsiu, kaip ir pristatyme sakiau, analogiškos normos jau yra taikomos pareigūnams ir kelių kitų grupių atstovams. Kalbant apie paramedikus, tikrai nekyla, manau, niekam iš mūsų abejonių, kad jie taip pat vykdo kritiškai svarbią funkciją.
Dabar kalbant apie kitus viešąsias paslaugas teikiančius asmenis, jų grupes, taip, į tą sąrašą patenka ir mokytojai, ir socialiniai darbuotojai – daug grupių patenka. Tai sąmoningai padarytas sprendimas, nes išskirti, pavyzdžiui, tik paramedikus ir socialinius darbuotojus taip pat yra gana sudėtinga. Šiuo atveju yra viešąsias paslaugas teikiantys asmenys, jų grupės, mokytojai taip pat patenka į tą pačią grupę.
Dabar dėl pareigūnų krūvio. Dar kartą pabrėšiu, dabar yra norma, kad už viešosios tvarkos pažeidimą jie galėtų bausti tuos pažeidėjus. Mes keičiame, mano siūlymas yra keisti šiek tiek tą akcentą, akcentuojant žmonių garbę ir orumą. Manau, tai yra pagrįsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama Seimo Pirmininke, mano klausimo dalies jau paklausė, koks krūvis, kaip išaugtų. Bet prašom pasakyti. Vis dėlto mes žinome, savivaldybėse yra viešosios tvarkos skyriai. Jie tokią pat teisę turėjo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir taip toliau. Tai dabar tas funkcijas, jeigu yra įžeidžiamos viešosios paslaugos, kaip mes sakome, tai yra labai platu, tokiu atveju visas funkcijas atiduodame policijai? Taip aš supratau pagal dabartinį. Ar ir paliekame, kaip ir buvo anksčiau, kad lygiai taip ir viešosios tvarkos skyriai, ir darbuotojai, kurie irgi yra valstybės tarnautojai? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Ne, iš nieko funkcijos nėra atimamos. Tiesiog naujuoju straipsniu, 5071 straipsniu, siūloma būtent šias mano minėtas grupes įtraukti į sąrašą tų, kurių garbę ir orumą valstybė ypač saugo, pridėti juos prie jau esančių išskirtų grupių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, žinoma, nekvestionuodamas jūsų iniciatyvos ir iš esmės ją palaikydamas, aš turiu tokį kontrpasiūlymą. Na, viskas gerai su ta garbe ir orumu, tačiau su juo, taip sakant, sumuštinio nesutepsi. Mūsų GMP sistema smarkiai atsilieka net nuo kaimyninės Latvijos pagal viską: pagal brigadų skaičių, pagal tai, kiek brigadų tenka vienam gyventojui, pagal įrangos atnaujinimą, pagal algų lygį. Galiausiai mes esame parengę, faktiškai pažodžiui išvertę Latvijos įstatymą dėl socialinių garantijų tiems GMP darbuotojams, kuriems artėja senatvė, jie jau nebegali nešti kūnų į penktą aukštą, jie tikrai praranda sveikatą ir nebegali dirbti. Jiems būtų labai naudinga, jeigu mes eitume Latvijos keliu. Gal jūs pasirašytumėte ir mūsų projektą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas kolega. Mes esame diskutavę apie tai ir aš iš tiesų sveikindama jūsų iniciatyvą ir tai, kad jūs atkreipėte dėmesį į GMP darbuotojų situaciją Lietuvoje, manyčiau, kad ir mano teikiama iniciatyva, ir jūsų keliami klausimai siekia to paties tikslo, kad tie darbuotojai būtų labiau apsaugoti, kad tas darbas būtų labiau (jeigu galima taip sakyti, nuvalkiotas žodis) prestižinis, galbūt ne prestižinis, bet tiesiog suteikiantis daugiau saugumo, suvokiant, kokia tai svarbi funkcija, kad žmones gelbsti, atvažiuoja, gelbsti gyvybes, gelbsti vaikus, tiesiog jų kiekvienas veiksmas gali reikšti gyvenimą arba mirtį. Mano siūlymas yra būtent užtikrinti, kad kai jie daro savo gyvybiškai svarbų darbą, jie nepatirtų tokio streso, įžeidinėjimų, kokius šiandien, deja, patiria sistemiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Tai paskutinis klausėjas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Pirmininke, gal ir atsakėte, aš čia plepėjau, atsiprašau. Bet yra statutiniai pareigūnai ir yra tarnautojai, kurie dirba šioje sistemoje. Mano manymu, šis įstatymas sureguliuos visų, kad visi galės, nes statutiniams ir dabar turbūt gali, o tarnautojams ne… Turbūt jūsų įstatymas tai numato.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Matote, pareigūnų garbė ir orumas jau yra apsaugoti pagal atitinkamą ANK normą, tačiau viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims yra siūlymas kreiptis civilinio proceso tvarka, tai yra valstybė tokios ypatingos apsaugos ar dėmesio neteikia. Mano siūlomu projektu būtent yra siūlymas tą situaciją ištaisyti, suteikti didesnę apsaugą, didesnį dėmesį svarbių profesijų, svarbias funkcijas vykdančių asmenų grupėms. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Visi klausėjai, kurie norėjo paklausti, paklausė. Apsispręsime balsuodami, galbūt ir bendru sutarimu.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Mokesčio už aplinkos… Atsiprašau, dėl motyvų yra, pasirodo. Atsiprašau. Prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pranešėja šiek tiek prasklaidė mano nuogąstavimus, bet vis dėlto ne visai. Aš, ko gero, sutikčiau su gerbiamo kolegos T. Tomilino pasiūlymu, galbūt čia reikėtų visiškai pilno įstatymo, kuriame būtų kur kas didesnės garantijos šitiems darbuotojams.
Politinis kontekstas iš tikrųjų kelia abejonių dėl tikrųjų pataisų iniciatorių tikslų. Aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, kad šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių asmenų garbė ir orumas nėra saugomi. Nors visiškai pritartina, kad garbės ir orumo įžeidimo gynimas civilinio proceso tvarka iš tikrųjų reikalauja ir asmens angažuotumo, ir laiko, ir finansų, toks reguliavimas sukuria prielaidas prevencijai, tai yra teismą pasiekia tik iš tikrųjų šalims reikšmingi įvykiai. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad viešąsias paslaugas teikiančių asmenų garbės ir orumo pažeminimas yra pavojingesnis socialinis elgesys negu bet kurio valstybės paslaugas teikiančio ar aptarnavimo srityje dirbančio asmens garbės ir orumo pažeminimas. Akivaizdu, kad priėmus šią pataisą išaugs ir policijos, ir teismų darbo apkrova, nes padaugės skundų dėl garbės ir orumo pažeminimo, taip pat ir asmenų ginčijamų priimtų sprendimų teisme.
Šiuo metu aš susilaikysiu. Jeigu bus šie mano nuogąstavimai pašalinti, galbūt po to ir pritarsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kalba J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš labai palaikau šią gerbiamos Seimo Pirmininkės iniciatyvą. Iš savo varpinės gal daugiau galiu pasakyti dėl sveikatos priežiūros darbuotojų bendruomenės, kad toks įstatymo projektas yra tikrai ilgai lauktas ir jiems labai svarbus. Kalbame iš tiesų ne tik apie paramedikus, nors jie, matyt, dažniausiai susiduria su tais išgėrusiais, neblaiviais, agresyviais, piktais žmonėmis, bet apskritai sveikatos priežiūros darbuotojai patiria… ne tik žeminamas jų orumas ir garbė, bet net ir fizinį smurtą neretai patiria.
Čia kaip tik greitai pasižiūrėjau, galiu pacituoti kelias antraštes dešimties metų laikotarpio. Pavyzdžiui, Šiaulių ligoninėje neblaivus pacientas užpuolė gydytoją, vėliau keiksmažodžių pažėrė policijai. Marijampolėje kalinys užpuolė gydytoją. Kaune gydytoją užpuolė ir sužalojo girtas ligonis. Girtas vyras Joniškio ligoninėje užpuolė gydytoją. Pacientas, atlėkęs su kirviu, užpuolė šeimos gydytoją. Kėdainiuose pacientė sužalojo gydytoją, puolė muštis ir rovė plaukus. Šilutės ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje pacientas suspardė ir smaugė gydytoją. Šiaulių ligoninėje sužalotas slaugytojas, pacientas jį užpuolė ir smaugė. Pacientas Panevėžyje užpuolė slaugytoją. Neblaivus ir įžūlus pilietis Skubiosios pagalbos ir priėmimo skyriuje užpuolė slaugytoją.
Kaip minėjau, vien jau tas paskutinis atvejis, kai greitosios medicinos pagalbos darbuotojui, nors įvertintas kūno sužalojimas kaip nesunkus, sulaužytas žandikaulis, sulaužytas krūtinkaulis. Tie žmonės iš tiesų dažnai patiria ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.
Ką aš galėčiau pastebėti nuo savęs, tai gal tik baudos galėtų būti didesnės. Man atrodo, labiau tramdytų tuos įžeidinėti ir piktybiškai elgtis linkusius pacientus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, apsispręsime balsuodami.
16.27 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284. Pranešėjas – K. Adomaitis. Pateikimas.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Seime, gerbiamas pirmininke, trumpai pristatau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą.
Šiandien mes jau turime įtvirtintą plastiko mokestį, apie jį iš tiesų mažai kalbame, bet kartu su tomis RRF lėšomis ir kitomis paramos lėšomis, kurios papildomai atkeliauja į Europos Sąjungą, mes esame sutarę, kad į Europos Sąjungos biudžetą iš valstybės biudžeto mokėsime neperdirbto plastiko mokestį. Šis mokestis nėra toks menkas. Jis šiuo metu Lietuvai yra 13 mln. eurų per metus. Tik mažai kas apie jį kalba. Jis yra susietas tiesiogiai su tuo, kiek mes plastiko pakuočių neperdirbame.
Reikia pasakyti, kad neperdirbtų plastiko pakuočių kiekis Lietuvoje didėja. Tai reiškia, kad automatiškai didės ir mūsų mokamas mokestis į Europos Sąjungos biudžetą. Lietuva turi tam tikras nuolaidas išsiderėjusi, bet šiandien jis yra 800 eurų už toną. Kiekvienais metais plastiko pakuočių atliekų Lietuvoje daugėja maždaug po 1 tūkst. tonų arba daugiau. Atitinkamai po 800 tūkst. iki 1 mln. tas mūsų mokestis, įmoka į Europos Sąjungos biudžetą irgi didės. Jeigu mes nesiimsime atitinkamų pakeitimų, jeigu mes nesiimsime pertvarkymų Lietuvos plastiko pakuočių rinkoje, mes mokėsime vis didesnį mokestį Europos Sąjungai.
Galbūt daugelis pasakytų: gerai, perdirbkime plastiką, daugiau rūšiuokime, daugiau duokime darbo savivaldybėms, daugiau rūšiavimo konteinerių reikėtų, bet tai nėra pagrindinė bėda šiuo metu. Net jeigu gyventojai geriau rūšiuotų, vis tiek dauguma plastiko pakuočių yra netinkamos perdirbti kaip tokios. Jos tiesiog nesukurtos savo dizainu, savo projektiniais sprendimais tam, kad būtų pritaikytos perdirbti. Taip, mes šiandien jau netgi turime plastiko pakuočių tiekėjams į rinką tam tikras užduotis, 55 % plastiko pakuočių jie jau šiandien turi sutvarkyti ir perdirbti, tai yra truputį daugiau nei pusė, bet tai jiems nesudaro šiuo metu jokių didelių problemų. Jie perdirba tą kiekį paprasčiausiai iš depozito sistemos, tai yra PET butelių, ir iš, pavyzdžiui, plastiko plėvelės. Tai yra logistikos sistemoje pridėtinė pakuotė, naudojama tiesiog pagelbėti, ne vartotojui nukeliauja, bet yra tokia pagalbinė transportavimui reikalinga, ir taip mes sukaupiame tuos 55 %. Tai nėra jokia didelė paskata kaip nors pertvarkyti tas pakuotes, nukeliaujančias vartotojui. Rezultatas, kadangi plastiko taršos mokestis šiuo metu galioja, nors jis yra taikomas kur kas mažesniam kiekiui, tiktai 55 %, šiuo metu mes surenkame 1,5 mln. eurų taršos mokesčio iš plastiko pakuočių.
Šitas siūlymas, kurį aš pristatau, yra savo esme labai paprastas, tai yra kad mes plastiko taršos mokestį rinktume ne nuo tų 55 %, nuo vadinamosios užduoties, bet nuo viso patiekto kiekio. Jeigu mes pertvarkysime savo taršos mokestį būtent taip, mes surinksime pakankamai taršos mokesčio, kad susimokėtume tai, ką mes turime susimokėti Europos Sąjungos biudžetui, mes neatimsime šių lėšų iš kelių mokesčio, iš mokytojų atlyginimų ir iš bet kokios kitos srities, kaip yra dabar, bet, kas dar svarbiau, mes iš tiesų iš karto jau dabar galvosime apie ateitį. Šiandien mūsų gamintojai turi persitvarkyti. Jeigu jie nesiims, jeigu jiems nebus sukurtos paskatos pertvarkyti savo plastiko pakuočių, mūsų įnašas į Europos Sąjungą tik didės. Mes vis dėlto turime imtis priemonių, kad tie pinigai liktų Lietuvoje, kad mūsų plastiko pakuočių gamintojai pertvarkytų savo pakuotes, kad jos būtų perdirbamos, kad iš tiesų papildomas rūšiavimas duotų rezultatą, kad, ką surūšiuojame, tą ir perdirbame. Tas mūsų taršos mokestis tikrai būtų pakankamas šiandien, jis siekia irgi panašiai apie 800 eurų, priklausomai nuo pakuotės tipo už toną. Taip mes ir galvotume apie ateitį, ir kompensuotume biudžeto netekimą, ką mes sumokame Europos Sąjungai.
Toks būtų trumpas įstatymo pristatymas. Labai kviečiu palaikyti ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų projektas lyg ir būtų skatinantis ir tikrai, jeigu suvoktų mūsų tiekėjai, tie, kurie turėtų užsiimti, ir neatsirastų korupcinių dalykų. Kaip jūs manote, kas žiūrės būtent tą kontrolę, kad yra toks kiekis perdirbtas? Mes žinome ir dabar, tik 50 %, ten yra normos nustatytos, didžioji dalis nukeliauja ne perdirbti, o kur – deginti. Aš manau, kad… Kaip šią vietą mes sutvarkytume, gal reikėjo pradėti kitaip? Iš viso, sakysime, tas surinkimas kitoks turėjo būti. Galbūt dar smulkiau rinkti ir tai, kai atsirastų pakuotės, kurios yra neperdirbamos, keliauja deginti, o tai, kas perdirbama, keliautų į kitus konteinerius ir taip toliau. Ar nemanote, kad galėjome dar ir kitaip pagalvoti? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Taip, jūs kalbate apie labai aktualią problemą, tai yra kaip įrodyti, kad tai, kas buvo perdirba, iš tiesų buvo perdirbta. Viena vertus, atkeliauja iš Europos Sąjungos papildomi reikalavimai deklaruojant tuos kiekius, papildoma kontrolė tarp šalių, kad nebūtų galima eksportuoti, importuoti ir taip toliau. Čia galėtų detaliau papasakoti Aplinkos ministerija. Kita vertus, šitas, pavadinkime, manipuliavimas pažymomis atsiranda labiausiai ne iš gamintojų, o iš atliekų tvarkytojų, atliekų tvarkytojų pusės. Kol gamintojams, čia mano asmeninė nuomonė, kol jiems neskauda visas šitas dabartinis plastiko taršos mokestis, jie nelabai rūpinasi sutvarkyti ir paties proceso, kaip mes rūšiuojame ir kaip mes tvarkome. Turime puikų pavyzdį – depozito sistemą. Tai visur yra minimas pavyzdys, ir čia iniciatyva atėjo iš pačių gamintojų, iš pačių tiekėjų. Rinką jie norėjo susitvarkyti ne tik dėl savo aplinkosauginių tikslų, dėl apskaitos tikslų, dėl kitų, jie norėjo susitvarkyti tą situaciją, kad vis dėlto būtų aiški ir apskaita, kas patiekiama į rinką. Ir pasirinko sprendimą, surado, ką daryti, ir tikrai depozito sistemoje tokio manipuliavimo, mano nuomone, nėra.
Mes šituo įstatymu… iš tiesų jau visi gamintojai ir tiekėjai, ne tik atskirų PET butelių, susimąstytų, o ką jiems daryti. Aš manau, kad netoleruotų tų tokių fiktyvių perdirbimų, nebūtų įmanoma tokio kiekio fiktyviai deklaruoti, vis tiek tai būtų didesni mokesčiai ir sprendimas būtų įmanomas tik įgyvendinant tam tikrus realius perdirbimo grandinės dalykus. Mano atsakymas būtų toks.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, tikrai geras įstatymo projektas. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs esate bendravęs su pačiais gamintojais? Jų požiūris dabar į šitą įstatymą? Viena dalis klausimo.
Ir kita klausimo dalis. Sveikintina, kad ta pareiga būti labiau ekologiškiems perkeliama nuo vartotojo gamintojui. Kaip manote, ar gamintojai paskui negrąžintų vartotojams padidindami kainas, ar nepakeltų kainų, būtent užsiimdami perdirbimu? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Žinote, tiekėjų ir gamintojų yra labai daug įvairiuose sektoriuose. Dabar pasakyti, kad su visais bendravau, tikrai negaliu, bet daug dėmesio skyriau apskritai atliekų sektoriui. Teko lankytis perdirbimo gamyklose, teko lankytis ir atliekų tvarkymo vietose, tai tas toks bendras vaizdas tikrai yra. Tikrai bus ir palaikančių, ir nepritariančių šitam sprendimui. Tie, kurie nori vis dėlto susitvarkyti plastiko perdirbimo situaciją, manau, tikrai palaikys, o tų, kuriuos tai vers kaip nors persitvarkyti, palaikymo turbūt bus sunkiau sulaukti.
Ir kitas klausimas dėl to, ar nebus perkeliama. Iš tiesų tai šiek tiek pakeis situaciją. Tie produktai, kurie bus plastiko pakuotėse, taps mažiau konkurencingi, palyginus su tais produktais, kuriuos lengviau perdirbti, ir tai šiek tiek paveiks situaciją. Bet kitu atveju, jeigu mes to nepadarome, tai reiškia, kad mes mokame iš biudžeto. Visą tą sumą mes bet kuriuo atveju mokame iš biudžeto, netiesiogiai, bet iš biudžeto moka visi tolygiai. Net jeigu, pavyzdžiui, jūs, Kęstuti, labai atsakingai rūšiuotumėte ir naudotumėte produktus be pakuočių, kaip ir nebūtumėte tiesiogiai atsakingas už tai, kad susidaro šitas mokestis, jūs vis tiek per biudžetą šitą mokestį sumokėtumėte.
Jeigu mes jį perkeliame tiesiogiai gamintojams, tiekėjams, tai galbūt dalis jų įtrauks, dalis sugalvos, kaip persitvarkyti ir naudoti perdirbamo plastiko pakuotes, kita dalis, jeigu nesugalvos, turbūt turės šiek tiek pabranginti savo produktus. Bet tokiu atveju atsakingi už tai bus tie, kas perka tokius produktus, tie, kas tiekia tokius produktus. Susimokės tą mokestį būtent tie, kurie atsakingi už jo naudojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami.
16.39 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956 (pateikimas)
Kitas klausimas yra Teismų įstatymo 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956. Pranešėja – L. Nagienė. Pateikimo stadija. Teismų įstatymo projektas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Teismų įstatymo pakeitimo projektą. Esminis dalykas – dabar esamas teisinis reguliavimas asmeniui, siekiančiam tapti Apygardos administracinio teismo, Vyriausiojo administracinio ar Apeliacinio teismo, ar Aukščiausiojo Teismo teisėju, nustatytuose reikalavimuose numato tokią galimybę ir asmeniui, turinčiam atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą. Šiuo atveju pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis stažas, įgytas einant dėstytojo ir mokslo darbuotojo pareigas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus, teisės magistrus. Tačiau teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas einant mokslo darbuotojo pareigas mokslinių tyrimų institute nėra vertinamas kaip tinkamas asmens, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teisėju, kvalifikacijai pagrįsti. Kaip matyti, šios esamos teisinio reglamentavimo mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir universitetų mokslo darbuotojų funkcijos, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, dirbant universitete ar mokslinių tyrimų institute, niekuo nesiskiria. Be kita ko, vadovaujantis Teisinių pareigybių sąrašu, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstama kaip teisinės pareigybės.
Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas. Susidaro tokia situacija, kad, pavyzdžiui, vyriausiąjį mokslo darbuotoją, kuris turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus pagal Mokslo ir studijų įstatymą, darbo stažas mokslinių tyrimų institute nėra pripažįstamas tinkamas minėtoms teisėjo pareigoms užimti, o lektoriaus, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, kuris, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, yra vertinamas kaip tinkamas.
Vertinant kitų valstybės reguliuojamų teisinių profesijų – teisinių profesijų (akcentuoju): advokato, prokuroro, antstolio, notaro, apylinkės teismo teisėjo pareigybių atveju, teisinį reguliavimą, matyti, kad asmens kvalifikaciją pagrindžia būtent asmens turimas mokslinis laipsnis. Pavyzdžiui, asmeniui siekiant tapti notaru yra vertinamas ne tik teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis, bet ir pedagoginio ar mokslinio darbo stažas. Kadangi tikslas yra vienas, kad minėto aukštesnės pakopos teisėjo pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos teisininkas, siūloma numatyti, kad siekiant tapti minėtų pakopų teisėju būtų pripažįstamas ir teisinio mokslinio darbo stažas. Ačiū. Tiek. Jeigu yra klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes žinome, kad teisėjai dabar irgi išgyvena nelengvus laikus, ypač su padėjėjais, jie didelį darbą (šiandien kaip tik klausėme prisistatymą vienos teisėjos), padėjėjai, atliekantys juodą darbą, yra labai mažai apmokami. Iš tikrųjų kiekvienas toks žingsnis gerinti teismų sistemą yra sveikintinas. Tik aš norėčiau dabar patikslinti: šis įstatymo projektas atsirado būtent dėl to, kad yra, sakykime, prognozuočiau, kažkoks kiekis tų teisėjų, kurie būtent ir norėtų ateiti, ar ne?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, apskritai negalėčiau pasakyti, kad norėtų, bet kažkodėl diskriminavo mokslinį darbą, atskyrė nuo pedagoginio. Dėstytojui, kuris dėsto universitete teisę ar turi teisės krypties studijas, pripažįstama kaip tinkama ir jam nereikia egzaminų laikyti. O tas, kuris dirba mokslinį darbą, tiesiog net rengia kai kuriuos dėstytojus, lektorius, yra atsakingas, sakysime, už kažkokius jo darbus ir panašiai, bet nedirba dėstytoju, tokiu atveju nepripažįstama jo kvalifikacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami.
16.44 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1376 (pateikimas)
Kitas klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1376. Pateikimo stadija. Pranešėja L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Esamas teisinis reglamentavimas Sodininkų bendrijų įstatyme numato specialią informavimo apie šaukiamo sodininkų bendrijos narių susirinkimo tvarką. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti šiuos klausimus: valdymo organo rinkimą ar atšaukimą, bendrijos įstatų pakeitimą, lėšų skolinimąsi, bendrijos reorganizavimą, pertvarkymą ar likvidavimą, kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose, sodininkų bendrijos interneto svetainėje, jeigu tokia yra. Tokia informavimo tvarka apsunkina bendrijos narių susirinkimo organizavimą, sukuria papildomų finansinių išlaidų sodininkų bendrijoms, taip pat neefektyviai panaudojamos šiuolaikinės priemonės viešai paskelbti informaciją. Todėl mano teikiamu projektu siūloma atsisakyti sudėtingo, imlaus laiko ir kitų išteklių informavimo raštu arba pasirašytinai. Vietoj to siūloma numatyti, kad apie šaukiamą sodininkų bendrijos narių susirinkimą, skirtą jau minėtiems klausimams spręsti, bendrijos nariai galėtų būti informuojami viešai paskelbiant sodininkų bendrijos interneto svetainėje, jeigu ją bendrija turi, atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje arba elektroninių ryšių priemonėmis. Toks paskelbimo būdas leistų operatyviai, efektyviai naudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius informuoti bendrijos narius apie bendrijos narių susirinkimą. Taip pat kaip papildomas paskelbimo būdas yra nurodomas pranešimo skelbimas skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodų teritorijoje.
Yra kai kurių ir Teisės departamento pastabų. Aš manau, komitete būtų galima svarstyti, diskutuoti, nes galbūt labiau yra, kaip suderinti su savivaldybe. Aš manau, tai tikrai nėra labai didelė problema, jeigu savivaldybė turi savo puslapį, tikrai gali padėti ir savo gyventojams, ir sodininkų bendrijoms. Manau, čia galime diskutuoti ir, jeigu reikia, patikslinti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O. Leiputė. Atsiprašau, A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, pavargote.
PIRMININKAS. Ne, tiesiog…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, gal galėtumėte patikslinti, ar jūsų siūlomas reguliavimas dėl pranešimo apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą galiotų ir pakartotiniams susirinkimams? Tokią pastabą išreiškė Seimo Teisės departamentas, tas pats klausimas kyla ir man. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, kad tai galėtų būti lygiai taip pat ir pakartotinai, nes mes žinome, kad tai tikrai nebūtų pasirašytinai, tai būtų informacija elektroniniu būdu, elektroniniu paštu, kas kokius paštus yra pateikę. Dažniausiai, žinome, jeigu yra vyresnio amžiaus, tai kartais jie duoda savo vaikų ar giminaičių paštus. Jeigu yra galimybė, tik tokiomis priemonėmis aš irgi siūlyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų toksai. Kaip jūs manote, ar tokia pati tvarka galėtų galioti ir, tarkime, garažų bendrijų, kitų bendrijų visuotiniams susirinkimams šaukti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Mes jau tokias įstatymo pataisas priėmėme. Ir dėl garažų bendrijų, ir dėl namų bendrijų esame priėmę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Rudelienė. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog noriu, kad patikslintumėte, nes, mano giliu įsitikinimu, palikti vieną alternatyvą, vieną pasirinkimą būtų ydinga praktika. Sodų bendrijose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, jie pripratę tokią informaciją matyti lauko stenduose, atitinkamose vietose, kur įpratę ją matyti, ir galbūt nebūtų sužinoję apie tokį pakeitimą, jeigu jis jūsų iniciatyva būtų patvirtintas. Ar pagal jūsų siūlymą paskelbimas apie susirinkimą būtų tik elektroninėmis priemonėmis, interneto tinklalapyje, ar paraleliai ir lauko stenduose, ir kitomis buvusiomis priemonėmis?
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Yra paliekama tokia pati alternatyva – skelbimų lentose ir gerai matomose vietose, įprastai paruoštose vietose sodų bendrijose.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš principo, aišku, palaikau projektą, bet šiek tiek turiu abejonių dėl skelbimo interneto svetainėse, pavyzdžiui, savivaldybės ar sodų bendrijos. Man visą laiką kelia abejonių tokie būdai, nes iš anksto nežinodamas, kad ten turi kažką rasti, niekada nenueisi atsidaryti. Tiesiog, kaip galvojate, ar nevertėtų palikti elektroniniu paštu ir panašių variantų, bet vis dėlto interneto svetainės nelaikyti tinkamu būdu paskelbti apie susirinkimą?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš nemanau, mes ir paliekame taip pat elektroninį variantą. Gali pranešimai (taip mes ir paliekame), kad irgi taip pat… Kad nebūtų to būdo pasirašytinai. Būtent išbraukiame, dabar buvo tiktai informuoti raštu arba pasirašytinai. Buvo labai sudėtinga sušaukti susirinkimą. Taip, sutinku, gerbiamas Kasparai, iš tikrųjų dėl jūsų klausimo dėl savivaldybių, gali būti tokia situacija, bet, aš manau, savivaldybėms čia nėra apsunkinimas ir nėra didelis krūvis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkoju gerbiamai kolegei už tą nuolatinį rūpestį sodininkų bendrijomis. Iš tikrųjų tai yra viena dalis, ten labai daug gyventojų dabar ne sodininkyste užsiima, o tiesiog gyvena. Iš tikrųjų mes turime ateityje daug klausimų išspręsti dėl sodininkų bendrijų.
Mano klausimas būtų toks. Jeigu dabar koks piktas pilietis (o būna tokių) negauna, neperskaito tinklalapyje arba, sakykime, jo paštas užblokuotas ir panašiai ir tiesiog pradeda piktintis, tai kur jis eitų piktintis – į savivaldybę, kurios tinklalapyje negali rasti, kaip Kasparas sakė, informacijos, nes dažnai tikrai būna klaidų ir reikėtų tvarkyti tuos tinklalapius, ar jis turėtų gaudyti sodų bendrijos pirmininką?
L. NAGIENĖ (DFVL). Visada tokių, gerbiamas kolega, atsiras, kurie bus nepatenkinti, bet didžioji dalis, manau, gauna informaciją ir vienas per kitą gali sužinoti. Kai buvo pasirašytinai, tai buvo realiai neįmanoma sušaukti šito susirinkimo vienokiu ar kitokiu būdu, nes dažnai net ir surasti… žinome, kad dalis sodų yra ir apleistų, dar ir tokių, kuriuose niekas negyvena. Taigi apvažiavę sodus visko mes matome.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norėję klausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už – A. Vinkus. Prašom. Ne, ne, iš vietos.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerai. Praėjusiame posėdyje svarstėme Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, šiandien – Sodininkų bendrijų. Įstatymai tam tikra prasme giminingi, projektų autoriai skirtingi. Manyčiau, tokia iniciatyva byloja apie tai, kad veikiantis šios srities teisinių santykių reglamentavimas netenkina sistemos dalyvių. Dabartiniu metu galioja įstatymo nuostata, kad tais atvejais, kai bendrijos narių susirinkimas numato spręsti įstatyme įvardintus klausimus, apie tokį susirinkimą privalu kiekvienam bendrijos nariui pranešti raštu, ką sakė ir ponia L. Nagienė. Pirmiausia, tai sunku padaryti dėl to, kad sodininkų bendrijos nariai (aš kartojuosi, bet patvirtinu ponios L. Nagienės žodžius) soduose beveik negyvena ir juos sugaudyti yra gana sudėtinga.
Antra. Žinau, kad praktikoje tai nevyksta ir jokių raštų niekas niekam nesiuntinėja. Todėl naujų informavimo formų paieška yra sveikintina ir, norėjau pasakyti, savalaikė. Bet pagalvojau, kad gal šiek tiek pavėluotai. Jeigu galiojančio įstatymo nuostatos praktikoje neveikia, vadinasi, pats gyvenimas prašo juos keisti. Todėl siūlomi pakeitimai, atsisakant raštiškų pranešimų arba kiekvieno sodo savininko parašo ir pakeičiant juos modernesnėmis informavimo priemonėmis, pasitelkiant informacines technologijas, yra priimtini. O populiariausia informavimo priemonė, kaip sakė ponia L. Nagienė, turbūt visiems laikams ir toliau išliks skelbimas sodų informacinėje lentoje. Ši priemonė veikia dabar ir įstatyme paliekama galioti toliau. Taigi pretenzijų neturiu ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš šiame projekte matau dvi problemines vietas. Pirma yra ta, kad, mano manymu, svarbu, kad pranešimas būtų ne tiktai formalus, bet ir efektyvus, ir nesudarytų prielaidų nuslėpti susirinkimo laiko, vietos ir tikslo nuo tam tikrų bendrijos narių. Todėl siūlyčiau papildyti reguliavimo nuostatą, kad kiekvienas bendrijos narys apie visus susirinkimus yra informuojamas elektroninio pašto adresu, kurį jis pats pateikia sodininkų bendrijai kaip kontaktinį. Gerbiama kolegė apie tai ir minėjo, kartais gali būti, kad vyresnio žmogaus adresas bus sūnaus, dukros ar kokio kito giminaičio.
Taip pat probleminė vieta yra ir informacijos pateikimas savivaldybės tinklalapyje. Savivaldybių asociacija jau anksčiau yra prieštaravusi šiam pasiūlymui, o tais atvejais, kai bendrija yra išsidėsčiusi keliose savivaldybėse, nėra aišku, ar pareiga skelbti šią informaciją tenka visoms savivaldybėms. Dažniausiai tai būna dvi savivaldybės. Galiausiai toks paskelbimas yra tik formalus ir papildomai apkraus savivaldybių administracinį aparatą. O ypač vyresni žmonės tikriausiai nežiūrės tame puslapyje šitų pranešimų. Tokios būtų pastabos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl motyvų nuomonės išsakytos. Kadangi atėjo balsavimo laikas, kuris numatytas darbotvarkėje, o klausimų dar liko, tai jeigu jūs sutiksite, aš siūlau balsuoti po kiekvieno projekto iš karto. (Balsai salėje) Sutinkate, taip. Matau, kad iš tikrųjų dėl vieno klausimo nėra klausimų, dėl kito net aštuoni užsirašo, tai kitaip nebeišeina.
Pradėsime turbūt nuo paskutinio projekto, kuris buvo, balsuosime už tuos, kurie buvo prieš tai, o po to eisime iš eilės ir balsuosime po… Ar sutinkate? (Balsai salėje) Ačiū, bendru sutarimu priėmėme sprendimą. Dėkoju.
Taigi, kolegos, balsuojame dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1376. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 57, balsavo 57: už – 43, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galima pritarti? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.57 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2314, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2315 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame truputėlį atgal ir balsuosime dėl įstatymo „Dėl Reglamento 2022/1854 įgyvendinimo“ projekto Nr. XIVP-2314 ir dėl lydimojo Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-2315. (Balsai salėje) Brūkšnelis pasvirasis, taisausi, lietuviškai. Irgi pateikimo stadija.
Užsiregistravo 63, balsavo 63: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta projektams. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomų nesiūloma. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Ypatingos skubos tvarką Vyriausybė siūlo.
Per šoninį mikrofoną L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Energetikos ir darnios plėtros komisiją norėčiau.
PIRMININKAS. Kokią?
L. NAGIENĖ (DFVL). Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
PIRMININKAS. Energetikos ir darnios plėtros komisiją. (Šurmulys salėje) Kolegos, dėl komisijos yra prieštaraujančių ar pritariančių? Neprieštaraujate.
Dėl ypatingos skubos, kolegos, turbūt reikia balsuoti. Prašom. E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, man atrodo, galima balsuoti, tačiau ypatingos skubos tvarką turi pasiūlyti Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Vyriausybė irgi gali. (Balsai salėje) Vyriausybė irgi gali pasiūlyti.
E. GENTVILAS (LSF). Vyriausybė lyg parašiusi, kad skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ypatingos skubos.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip parašyta. (Šurmulys salėje) Taip, pagal Seimo statutą Vyriausybė gali siūlyti ypatingos skubos tvarką. Seimas turi apsispręsti. Bet kuriuo atveju sprendimą priima Seimas.
Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nuogąstauju, kad mes čia neįsiveltume į galimą prieštaravimą Konstitucijai su tomis ypatingomis skubomis. Būtų geriau, kad mes tiesiog šiandien fiksuotume, kad svarstymo data – antradienis, ir tam nereikia jokių ypatingų skubų. O antradienį spręstume dėl Vyriausybės pasiūlymo. Ar tikrai reikia tos ypatingos skubos ir kokie yra argumentai?
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, nematau ekonomikos ministrės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nes vis tiek anksčiau kaip antradienį negalėsime.
PIRMININKAS. Kas nors iš Vyriausybės narių? Antradienį bet kuriuo atveju būtų ypatinga skuba, nes komitetas turės rinktis arba rytoj, arba pirmadienį. Šiuo atveju normaliu laiku komitetas jau negalės svarstyti. Prašom. Finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu komitetas sutiktų apsvarstyti pirmadienį, antradienį galėtume svarstyti, nes iš principo įstatymas yra įgyvendinantis europinius susitarimus dėl energetinių prekių apmokestinimo. Man atrodo, svarbu, kad būtų priimtas kuo skubiau, bet, manau, tikrai užtektų, jeigu antradienį būtų.
PIRMININKAS. Aš teisingai supratau, kad J. Razma nesiūlo priimti sprendimo dėl ypatingos skubos, tik nustatyti svarstymo datą? Gerai. Kadangi yra siūlymas nustatyti svarstymo datą gruodžio 13 dieną, labai gera diena – 13 diena, nėra prieštaraujančių? Nėra bijančių tokio skaičiaus? Nėra. Dėl komitetų ir komisijos taip pat pritariame. Turėkite omenyje, kad komisija ir pagrindinis komitetas turės apsvarstyti iki pirmadienio.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašom. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nematau Energetikos komisijos pirmininko, jis galėjo paprašyti. Ar čia mes kiekvienas galime sugalvoti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, ypatingos skubos gali prašyti Seimo Pirmininkė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, aš turiu omenyje Energetikos komisiją, kodėl komisija…
PIRMININKAS. Komisija gali. (Balsai salėje) Kolegos…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. …pakartosiu. Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne iš pradžių. Jeigu mes numatysime svarstymą antradienį, penktadienį turi būti pagrindinio komiteto išvados projektas įregistruotas. Tai dėl to, jeigu Energetikos komisija rytoj rytą planuoja susirinkti, tvarka. Bet jeigu ne, aš siūlau neskirti Energetikos komisijos, o pagrindinis komitetas penktadienį turi susirinkti ir padaryti išvadą.
PIRMININKAS. Kolegos, nespręskime. Tai yra komisijos pirmininko prerogatyva ir jo atsakomybės klausimas. Jeigu jis sugebės sukviesti komisiją, tai sukvies. A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti balsuoti dėl komisijos tokiu atveju.
PIRMININKAS. Tai kam mes tada sudarome tas komisijas? (Balsai salėje) Balsuokime. Yra siūlymas balsuoti dėl papildomos komisijos. Kas balsuoja už, pritaria, kad būtų komisija kaip papildoma, kas balsuoja prieš ar susilaiko – nepritaria.
Užsiregistravo 75, balsavo 75 Seimo nariai: už – 36, prieš – 29, susilaikė 10. Nepritarta. Kaip pagrindinis lieka Ekonomikos komitetas. Ir svarstymo data – gruodžio 13 diena.
17.05 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307, Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas, kompleksinis, du projektai – Saugios laivybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2307 ir Prekybinės laivybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2308. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 76, balsavo 76, už – visi 76. Mačiau, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas turbūt norėjo pasiūlyti, kad papildomo komiteto statusą turėtų Jūrinių reikalų komisija. Ar galime pritarti? Pagrindiniu būtų siūlomas Ekonomikos komitetas. Dėl komiteto ir komisijos pritarta. Svarstymo data – gruodžio 20 diena. Vyriausybė siūlo skubos tvarka. Galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
17.06 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2297. Kadangi per pateikimą nebuvo nei klausiančių, nei prieštaraujančių, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 53, prieš – 3, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
17.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas yra Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 75: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
17.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 72, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Per centrinį mikrofoną – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Kadangi Ekonomikos komitetas yra visiškai įsigilinęs į šį įstatymo projektą, yra rastas kompromisas tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek Ekonomikos komitete tarp narių, tai prašytume pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų siūlymą, bet pagal Statutą yra nustatytos kryptys, už kurias atsakingi atitinkami komitetai. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsakomybės sritis. Netgi nereikia ir balsuoti, nes tai yra statutinis reikalas. Ar galime pritarti dėl komiteto? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kolegos, yra statutinis reikalas.
17.10 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284. Pateikimo stadija. Čia galėtume pritarti bendru sutarimu, kolegos, nes nebuvo prieštaraujančių. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galima pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsas salėje)
Dėl praėjusio klausimo? Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi čia mokestinis, matyt, reikia Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Įjungiau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi mokestinis, tikriausiai reikia išvados.
PIRMININKAS. Supratau. Galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta. Prašome Vyriausybės išvados.
17.11 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956 (pateikimo tęsinys)
Teismų įstatymo 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame. Ne, aš pasiūliau, bet…
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 36, prieš – 5, susilaikė 32. Na, projektui nepritarta vienu balsu. Nepritarta.
Ką turime daryti su projektu, grąžiname ar atmetame? Balsuojame alternatyviai: už – grąžiname iniciatoriams tobulinti, prieš – atmetame.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 54, prieš – 20. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Kitas projektas – Sodininkų bendrijų įstatymo… Atsiprašau, dėl jo jau balsavome.
17.14 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2035(2) (svarstymas)
Taigi, einame toliau iš eilės. Rezervinis 1 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėja turėtų būti teisingumo ministrė. Atsiprašau, jau svarstymo stadija. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Svarstymo stadija.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė iš tikrųjų du projektus, vienas yra projektas Nr. XIVP-2034, kitas – projektas Nr. XIVP-2035. Abu tie projektai buvo dėl to paties Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Todėl pirmiausia Švietimo ir mokslo komitetas nutarė sujungti šituos du projektus į vieną ir tuomet pateikė išvadą dėl bendro šito projekto. Išvadoje pritarė Teisės departamento siūlymams, atsižvelgė į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir pritarė Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Dabar diskusija. Kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, suprantu, kad jau vakaras eina į naktį, pavargote, bet dar vis vien noriu išsakyti savo mintis. Svarstome Atmintinų dienų įstatymą. Įstatymą, kuris salėje bene dažniausiai kelia įvairių abejonių, kad per daug skelbiama atmintinų metų, atmintinų dienų. Šiandien yra kiek atvirkščiai. Manyje irgi yra daug skepsio, nes tai, kas dabar pateikiama, ir kai dabar Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pasakė, kad čia yra sujungti jau du projektai į vieną, noriu pasakyti, kad šiandien pristatoma tokia mišrainė.
Teisingumo ministrė pristatė bent keturias ar penkias atmintinas dienas, dabar Švietimo ir mokslo komitetas dar prijungė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Rytą per darbotvarkės svarstymą aš jau užsiminiau, kad nėra galimybės išsisakyti, kuriam pritari, kuriam nepritari. Dabar įstatymas pateiktas taip, kad arba visiems pritariame, arba visus atmetame. Dabar sunku lyginti Pasaulinę ligonių dieną, pavyzdžiui, su Birželio sukilimo diena, ar Tarptautinę valstybės tarnautojų dieną, ar Intelektinės nuosavybės dieną, ar Bausmių vykdymo pareigūnų dieną. Tiesiog nekoreliuoja tarp savęs tie dalykai. Manau, kad šito atrinkimo metodika visiškai nekompetentinga.
Aš noriu išsakyti ir paagituoti už savo projektą, kuris čia yra įkomponuotas irgi, ir noriu, kad jūs pritartumėte, kad kovo 15-ają būtų Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ši diena yra prasminga, yra skaudi, atmintina, bet ši diena ir šios dienos paskelbimas yra puiki proga priminti, kad yra ne tik išgelbėtieji, bet yra ir gelbėtojai. Beveik metus mes tobuliname šitą įstatymą. Viskas prasidėjo prieš metus, kai Šiauliuose 2021 m. spalio 22 d. buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Pasaulio tautų teisuolių skveras, jame įamžinta per 180 Šiaulių mieste ir regione žydus gelbėjusių asmenų. Pirmieji Šiauliuose paminklu įamžino pasaulio tautų teisuolių lietuvių atminimą. Tai yra puikus žingsnis. Po to iškart Šiaulių apskrities ir Šiaulių miesto žydų bendruomenė kreipėsi į mane, kad atsirastų atmintinų dienų sąraše ši diena.
Metus vyko diskusija, kad nebūtų susieta vien tik su Šiauliais. Taip radome kompromisą, priėmėme konsensusą, kad ir pasirinkta kovo 15-oji, tai yra data, susijusi su garsiosios žydų gelbėtojos O. Šimaitės vardu, nes O. Šimaitė, 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus geto žydų gelbėtoja, tapo viena pirmųjų lietuvių, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Ji dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, gelbėjo žydus, kiek galėjo, jiems padėjo. Deja, apie ją daugiau žinota daugybę metų Jungtinėse Valstijose, Izraelyje ir Paryžiuje negu Lietuvoje. Dirbdamas Jungtinėse Valstijose Kento universitete radau archyvuose 29 knygas, jos dienoraščius. Ši archyvų medžiaga viena iš populiariausių. Amerikiečiai domisi, kas ta nuostabi lietuvė, atlikusi tokį žygdarbį. Kviečiu tai įprasminti, nes daugelis iš mūsų esame girdėję prasmingus žodžius, atspindinčius žydų gelbėtojų esmę: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį.“ Norisi tikėti, kad primindami šitą atmintiną dieną galėsime perfrazuoti šiuos žodžius ir sakyti: atsiminęs vieną Pasaulio tautų teisuolį, atsimeni visą pasaulį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jau laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Geopolitinė šių dienų situacija, deja, primena, kad istorinę atmintį reikia puoselėti kasdien. (Balsas salėje) Aš frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ne, jūs neužsiregistravome, ne frakcijos vardu.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Puoselėti kasdien, nes istorija, gerbiamieji, kartojasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad priėmimo metu, jeigu iš tikrųjų yra toks jūsų paminėtas atvejis, bus galima balsuoti dėl kiekvieno punkto atskirai, nes čia kiekviename punkte yra nustatomi skirtingi atvejai.
Dėl motyvų. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nuosekliai, niekada kitaip ir nekalbėjau. Tokių atmintinų dienų gausinimas neatlaiko sveiko proto kritikos. Daugelį tų dienų gali įvairios bendruomenės švęsti. Niekas netrukdo bausmių vykdymo pareigūnams švęsti savo dieną. Na, niekas netrukdo. Lygiai taip pat teismo ekspertams niekas netrukdo. Gal mes tuomet visus ekspertus pradėkime vardinti ir tas dienas skelbti? Fizikų, chemikų, ekspertų medikų. Kur tik nėra tų ekspertų? Čia tiek galima prigausinti. Intelektinės nuosavybės. Kuo ta intelektinė nuosavybė yra tokia ypatinga, kad reikia jai dieną skirti? Čia kiekvienas punktas neatlaiko jokios sveiko proto kritikos. Aš kviečiu balsuoti prieš. Žinau, kad jūs balsuosite už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji, aš savo motyvus jau kaip ir išsakiau. Tik man nepatiko ta pateikimo metodika. Ir profesorius tik patvirtino, čia dabar taip pateikta, kad iš tikrųjų taip ir atrodo, ką gerbiamas profesorius sako. Bet mes kalbėjome su teisingumo ministre, į ją irgi kreipėsi ministerija, kad jų erdvės specialistai tarsi neturi dienos, todėl ministerija teikia tokius pasiūlymus. Arba kaip neišgirsi, na, visiškai buvo ignoruojama Birželio sukilimo diena, svarbi data, tai irgi suprantamos tokios tų jau Lietuvos tautiškai nusiteikusių patriotų mintys. Jie mato, kad kiti turi tas dienas, tai tas dienas ir skelbia. Noriu pakartoti, kad man šiuo atveju svarbiausia yra kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena, nes tai yra pagarbos parodymas lietuviams, gelbėjusiems sunkiu metu žydus. Kviečiu pritarti. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 62, balsavo 61 Seimo narys: už – 52, prieš – 1, susilaikė 8. Projektui pritarta po svarstymo.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir ES, Dainų šventės ir Antano Smetonos metais“ projektas Nr. XIVP-1715 (pateikimas)
Kitas projektas, rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų paskelbimo NATO ir ES, Dainų šventės ir Antano Smetonos metais“ projektas Nr. XIVP-1715. Pateikimas. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, man labai malonu pristatyti šį nutarimo projektą. Juo siūloma 2024 metus paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Antano Smetonos metais. Šį projektą rengėme kartu su Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, tardamiesi su Švietimo ir mokslo komitetu, taip pat turėdami labai gerą diskusiją su istorikų bendruomene. Kaip jūs matote, 2024 metai tikrai yra turtingi, tikiu, kad žiūrite į priekį ir galvojate, apie ką gyvensime 2024 metais. Bet galvodami apie istorijos politiką, apie tai, kas mums svarbiausia, matydami tarptautiškumo kontekstą, kas Lietuvą garsina pasaulyje, kokį mes žinome Lietuvos vardą pasaulyje, kaip jis yra nuskambėjęs, vis dėlto apsisprendėme dėl mano paminėtų įvykių ir asmenybės. Leiskite trumpai pristatyti.
Greičiausiai kai ką pristatyti tenka trumpai, nes kalbėdami apie mūsų įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO prieš, atrodo, 20 metų, 2004 metais, ypač šiandien suvokiame, kokį svarbų sprendimą tuo metu padarėme. Ir jeigu tuo metu įstojome į šių tarptautinių šeimų struktūras norėdami būti visaverčiais nariais, tai šiandien mes jau esame tie, kurie kuria tą saugumo architektūrą, Europos Sąjungos politiką, ir esame tie, kurie jau rūpinasi kitų saugumu, todėl ši sukaktis ypač svarbi ir išskirtinė 2024 metais.
Matyt, daugeliui iš jūsų nereikia ir sakyti, kokia mums yra svarbi Lietuvos dainų šventė. 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta šioji šventė ir tai yra mūsų vertinga Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, kuri ir šiandien yra gyva ir telkia. Matyt, svarbu pasakyti, kad Dainų ir šokių šventė įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir 2024 metais verta mūsų valstybės švenčių ir dėmesio.
Ir A. Smetona, mūsų pirmasis Prezidentas, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, 2024 metais minėsime gimimo jubiliejų. Mes kalbame apie mūsų pirmąjį Prezidentą, kuris suvaidino tikrai reikšmingą vaidmenį kuriant modernią Lietuvą. Greičiausiai galime pasakyti, kad bene labiausiai kritikuotiną, tačiau negalime pamiršti, kad pirmiausia būtent jam mes turime padėkoti už tai, kad jis sukūrė tautinę valstybę ir subrandino kartą, kuri buvo pasiryžusi kovoti už laisvę. Taip pat, žinoma, didelis jo indėlis yra kuriant modernią Lietuvą, tautinę Lietuvą. Taip, tai yra žmogus, kuris dar iki tapdamas Prezidentu, pirmuoju Lietuvos Prezidentu, pasižymėjo ir buvo reikšmingas visuomeniniame gyvenime.
Mieli kolegos, kviečiu matyti 2024 metus šių įvykių ir šios asmenybės fone. Taip pat noriu pasakyti, kad visa kita, ką 2024 metais minėsime, ir kokios sukaktys, asmenybės ar datos, na, truputį kitokio mastelio, mes visas jas matysime rezoliucijoje. Šiandien ji buvo išbraukta todėl, kad pamatėme reikšmingą klaidą, norime ją ištaisyti ir rezoliuciją pateiksime šiek tiek vėliau. Tą suderinome ir su Švietimo ir mokslo komitetu, ir su kitais kolegomis, kurie skaito projektus ir pastebi klaidas. Tai buvo laikas sureaguoti. O šį nutarimo projektą labai kviečiu palaikyti ir galvoti apie tuos 2024-uosius valstybiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keli Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, kodėl mes kartais matydami tam tikras regalijas žmonių, aš turiu omenyje A. Smetoną, užmirštame, kad jis padarė karinį perversmą, išvaikė Seimą, kitaminčius politikus pasodino į kalėjimą, ir mes, demokratinė valstybė, norime paskelbti šito žmogaus metus. Ar tai dera, jei mes kalbame, kad esame demokratiška valstybė, skelbti iš principo diktatoriaus metus, praėjus ir matant visą jo istoriją, biografiją? Tikrai nelabai jis norėjo kovoti, nes per upelį turbūt vienas pirmųjų pervažiavo ar perbrido. Šiuo atveju kaip jūs matote ne tik tas šviesiąsias jo gyvenimo puses, bet ir tamsiąsias, mano galva? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš jau pristatydama užsiminiau, kad tos kritikos yra, mes ją galime ir turime matyti, apie tai kalbėtis, bet vis dėlto akcentuojama ir aš akcentuoju tai, kad mes vis dėlto kalbame apie pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tai tikrai yra būtent tos Nepriklausomos Lietuvos, Vasario 16-osios Nepriklausomos Lietuvos, vienas iš valstybingumo simbolių ir to turime nepamiršti.
Turime kalbėti ir apie kitą istorijos dalį, apie ją jūs užsiminėte, bet vis dėlto turime nepamiršti ir to, kokią Lietuvą jis kūrė, būdamas išrinktas 1919 metais Prezidentu, kokią kartą augino, kaip mes vis dėlto buvome pasirengę gintis. Pasakyti, kad mes visai nesigynėme, būtų, matyt, neteisinga. Vasario 16-osios Lietuvos mes turėjome ir ginkluotą, ir neginkluotą pasipriešinimą, greičiausiai to negalime paneigti. Siūlau vis dėlto matyti pagrindinį akcentą – tai pirmasis mūsų Respublikos Prezidentas. Ir tai mums nepaprastai svarbu kalbėti. (Balsai salėje) Dalyvavome diskusijoje apie KGB, tai irgi nebloga diskusija buvo.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi panašiai kaip kolega samprotauju ir norėčiau paklausti jūsų, ar čia tas pats žmogus, kuris nešė muilą per upelį, ir mes, matyt, toje vietoje turėtume jam paminklą pastatyti. Jis skirtingas negu V. Zelenskis. Ar čia tas… (Balsai salėje) Na, tiltelį gal, ar?..
PIRMININKAS. Ne, ten tiltelio nėra, nebuvo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar čia tas pats žmogus, kuris persekiojo krikdemus? (Balsai salėje) Krikdemus. Ar čia tas pats žmogus, kuriam mes suteikėme Lietuvos Tarybos nuopelnus? Tai buvo Lietuvos Taryba. Ar galime mes taip vienasmeniškai suteikti šitam autokratui nuopelnus? Aš nežinau. Aš jam labai didelės pagarbos nejaučiu.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Greičiausiai čia yra tas pats žmogus, kuris 1919 metais buvo išrinktas Prezidentu. Tas pats žmogus, kuris dar iki tapdamas Prezidentu rūpinosi dalykais, kurie mums buvo labai svarbūs. Jis yra tautinio atgimimo veikėjas ir publicistas. (Balsai salėje) Taip, vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų. Tai yra irgi tas pats žmogus. Greičiausiai būtent šiandien ir dabar galime kalbėti apie viską, apie visas asmenybės dalis. Tai mums neuždraudžia matyti istoriją labai daugiasluoksnę. Greičiausiai būtų sudėtinga lyginti su kitais prezidentais, kurie veikė jau XXI amžiuje, tas amžius šiek tiek buvo kitoks, sudėtingas. Nebūtina nieko teisinti, bet, aš manau, būtina diskutuoti. Ta diskusija jau šiandien vyksta, nemanau, kad ji bloga. Bet dar kartą sakau, mums vis dėlto svarbu matyti, kad ši asmenybė, įvairialypė, įvairiasluoksnė, buvo mūsų valstybės vadovas. Tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ir šiandien matosi, kad iš po socialdemokratų kaukės komunistų ausys išlindo. Gerbiama Paule, ar nemanote, kad ir dabar reikėtų pereiti prie A. Smetonos valdymo modelio? (Plojimai) Kaip jūs sakėte, sistema buvo labai gera, ir gimnazijų pastatė, lietuvybė atgijo. Kaip jūs manote, gal iš tiesų reikėtų peržiūrėti tuos modelius, ir ne liberalanarchistų, bet šį A. Smetonos modelį?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už pastebėjimus. Džiaugiuosi, kad gyvename Kovo 11-osios Lietuvoje ir galime taip diskutuoti, išreikšti savo nuomonę, labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai trumpai, pratęsdamas K. Masiulio temą. Ar čia tas pats žmogus, kuris uždraudė visas politines partijas, išskyrus savo partiją? Ar tas pats žmogus, kuris 1936 metais leido dalyvauti rinkimuose į Seimą tik savo partijai, o iki 1936 metų Seimo rinkimų nebuvo? Ir kaip tai dera su jūsų antradienį pateiktu Draudimo propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus įstatymo projektu?
Motyvai. E. Jovaiša – už. Čia buvo retorinis klausimas, gerbiama kolege.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, istorija yra visokia. Istorija yra ir skausminga, ir pamokanti, ir vertintina. A. Smetonos asmenybė ne kartą yra analizuota istorikų, yra parašyta nemažai knygų, yra visokie asmenybės aspektai aprašyti, tarp jų ir tie, kuriuos mini gerbiamas Julius ir gerbiamas Algirdas. Bet prašau atkreipti dėmesį, tai pirmasis Lietuvos, nepriklausomos, atkurtos, Prezidentas ir kalbame būtent apie Prezidento instituciją ir pagarbą mūsų valstybės šaknims. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, turėjau malonumą tyrinėti Lietuvos nepriklausomybės periodą filosofiniu aspektu, daug skaityti, taip pat krikdemų raštų ir kitokių. Ir savo šeimoje gyvenau su seneliu, kuris A. Smetonos laikais buvo, kaip mes juos vadiname, vienas pirmųjų Lietuvos mokytojų. Pačioje pradžioje buvo gana daug demokratijos, jis buvo direktorius vienos mokyklos, bet kadangi buvo krikdemas, neįtiko valdžiai, buvo keliamas į kitą gimnaziją, tapo tik progimnazijos direktoriumi. Bet kadangi vėl buvo krikdemas, neįtiko režimui, liko mokytoju. (Balsai salėje) Raudonas, taip, kadangi krikdemas. O kai užėjo sovietai, kadangi buvo tikintis žmogus, jo paklausė: ar tu tiki? Jis pasakė: aš tikiu. Tada tu nedirbsi mokytoju. Visai nebeturėjo darbo. Tai tikrai raudonas, labai stipriai, iki raudonumo, bet nenusišnekantis kaip kai kurie iš čia esančių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 49, balsavo 49: už – 39, prieš – 3, susilaikė 7. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: Švietimo ir mokslo komitetas – pagrindinis, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Kolegos, dar turite pasiūlymų? Prašom. P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašyčiau Laisvės kovų komisiją.
PIRMININKAS. Prašau garsiau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašyčiau įtraukti Laisvės kovų komisiją kaip papildomą.
PIRMININKAS. Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Valstybės istorinės atminties. Taip.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių? Pritariame. Siūloma svarstyti, kaip sakiau, gruodžio 15 dieną. Galima pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
17.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“ projektas Nr. XIVP-2317 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo „Anbo“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“ projektas Nr. XIVP-2317. Pranešėja – P. Kuzmickienė. Pateikimo stadija.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai atrodytų, kad, būdami 2022 metų pabaigoje, žiūrime į 2025-uosius ir atrodo, kad žvilgsnis galbūt pernelyg tolimas, bet anaiptol, mieli kolegos. Norėdami iš tikrųjų deramai pasiruošti valstybinėms sukaktims, turime gerokai anksčiau dėl to apsispręsti, tos priemonės, kurios skiriamos metams švęsti ir įprasminti, yra reikalaujančios gerokai daugiau laiko ir, žinoma, suplanuotų lėšų. Todėl taip, kaip mes ir sutarėme pagal atmintinų dienų nutarimą, likus dvejiems metams iki metų, pakvietėme visas visuomenines organizacijas, jus, politikus, ir kitas institucijas teikti savo siūlymus, galvoti apie 2025-uosius, kuriuos mums būtų svarbu valstybiškai paminėti. Tikrai sulaukėme labai daug stiprių pasiūlymų, vedančių į dar kitus apmąstymus, bet po didelių diskusijų, po apsvarstymo, matydami valstybę ne tiktai prieš 100 metų, bet matydami valstybę ir prieš 400 metų, maloniai nustebdami vis dėlto ir akcentuodami, beje, kad Lietuva visada buvo civilizacijos dalis, visada buvo kartu su Vakarų pasauliu, apsisprendėme siūlyti 2025-uosius metus paskelbti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
Labai trumpai pristatysiu, nors, tiesą pasakius, nutarimo projekte pasistengėme su bendraautoriais surašyti kuo daugiau tos informacijos, kodėl tai svarbu. Greičiausiai apie M. K. Čiurlionį tos informacijos mums reikia visiems ne per daugiausiai. Tai yra tūkstantmečio žmogus, kūrėjas, veikėjas, jo kūryba, jo vizionieriškumas, novatoriškumas neprilygsta niekam. Tai žmogus, žinoma, dar ir visuomenės veikėjas, jis stiprų indėlį turėjo mūsų tapatybės formavimui. 400 muzikos kūrinių, 300 paveikslų, į juos ir dabar žiūrime kaip į ypatingą, kaip man profesorius V. Juozapaitis antrina, kaip į ypatingą mūsų visos valstybės kūrybos dalį. Žinoma, labai svarbią… Atsiprašau. (Balsas salėje) Labai svarbų vaidmenį M. K. Čiurlionio gyvenime ir jo lietuviškosios savimonės formavimuisi turėjo jo žmona ponia S. Kymantaitė-Čiurlionienė.
Atrodytų, kad 2025 metais mes turime ypatingą asmenybę, tačiau kartu su kolegomis vis dėlto matome ir kitas sukaktis ir įvykius, kurie irgi rodo mūsų valstybės vietą civilizacijoje, mūsų valstybės vietą Vakarų pasaulyje jau prieš 400 metų.
Kalbu apie Lietuvos jėzuitų auklėtinį M. K. Sarbievijų, vieną žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų, kuris išleido poezijos rinktinę lotynų kalba „Trys lyrikos knygos“. Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi. Tai nepaprastai dideli titulai. Kalbėdami apie Baroko kultūrą, 2025 metais mes kalbėsime ne tik apie M. K. Sarbievijų, bet ir apie kitus iškilius asmenis – D. Naborovskį, S. S. Jagodynskį, S. S. Šemetą ir kitus.
Ir nepaprastai malonu pristatyti trečiąją nominaciją, kuri mums primena, kuo mes prieš 100 metų pasaulyje garsėjome. Mes puikiai žinome, kad mes garsėjome krepšinio dalykais, mes garsėjome sviestu ir garsėjome ANBO lėktuvais. 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų ANBO projektų autorius A. Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą ANBO-I. Tas lėktuvas, jau galbūt kalbant apie ANBO-IV, 1934 metais praskridus Europą, aplankius 12 Europos valstybių sostinių, žavėjo manevringumu tiek Europą, tiek visą pasaulį.
Kalbėdami apie A. Gustaitį, apie ANBO, kas mūsų istorijoje šiek tiek nepelnytai yra primiršta, minėdami šitą šimtmetį, mes taip pat turime prisiminti ir kitus aviatorius – J. Dobkevičių, S. Darių, S. Girėną, F. Vaitkų, R. Marcinkų, B. Oškinį ir kitus, kurie ryškiai modernizavo mūsų valstybę. Todėl labai kviečiu žiūrėti į 2025 metus per trejetą svarbių įvykių ir asmenybių: Baroko literatūros metų, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų ir Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metų prizmę.
Prašau palaikyti šį projektą. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš čia mažiausiai priekaištų turiu ir palaikysiu jūsų tą sprendimą. Tiktai noriu atkreipti dėmesį į tam tikrą netolygumą. Žiūrėkite, jūs vadinate Baroko metais, bet labiausiai tai čia turbūt apie M. K. Sarbievijų, o toliau – ANBO ir aviacijos. Tai gal ir reikėtų taip: M. K. Sarbievijaus ir Baroko metai, nes paskui ten ir daugiau paminite asmenybių. Tada būtų M. K. Sarbievijaus ir Baroko metai, nes vis tiek labiausiai jį mes pažymėsime.
PIRMININKAS. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Man atrodo, gera diskusija. Čia yra pateikimas. Jeigu mes matome, kad vis dėlto trūksta tam tikro akcento, mes jį galime įdėti. Toks čia buvo bendro pasitarimo dalykas kai kur apibendrinti, kai kur išryškinti asmenybę, o kai kur matant, kad tų asmenybių ir Baroko literatūroje yra daugiau, pasirinktas kol kas toks variantas. Manau, kad galima bus padiskutuoti ir, jeigu bus reikmė, pakoreguoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ačiū už pristatymą. Akivaizdu, kad iš tų trijų čia pristatomų kandidatų M. K. Čiurlionis yra pagrindinė figūra, tiktai noriu priminti, kad buvo netgi idėjų tais metais skelbti tiktai vienus M. K. Čiurlionio metus, parodyti jo tą didybę ir išskirtinumą. Tačiau, gerbiama pranešėja, ką mes pasakysime tiems 50 teikėjų, nes dėl 2025 metų mes gavome 50 pasiūlymų iš įvairiausių Lietuvos institucijų ir atrinkome juos. Ar jūs dabar kaip valdžios žmogus, esanti daugumoje, galite garantuoti, kad vyks taip, kaip mes siūlėme, kad kai kuriuos metus minės ministerijos, kai kuriuos metus minės savivaldybės, miestai, rajonai. Bet ar galima tikėtis, kad ir jiems kažkiek finansavimo bus pažadėta? Tada nuramintumėte, nes dabar sunku visiems paaiškinti, kodėl mes užmiršome Z. Zinkevičių, kodėl mes užmiršome kitą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Labai geras klausimas. Tikrai pagalvojau, kad pristatyti dabar visus kitus pasiūlymus būtų tam tikras klaidinimas, bet iš tikrųjų visus tuos, ką jūs vardinate ir ne tik, yra laisvės kovotojų gausus būrys, šimtmetininkų, kurie 2025 metais minės jubiliejų, ir visus kitus mes tikrai įkelsime į rezoliuciją ar nutarimo projektą, kuriuo ne tik nepamiršime jų, iš anksčiau priminsime, bet ir pasiruošime jų šventėms. Ir taip, tikrai tam turi būti lėšų, o tos sukaktys, tos asmenybės turi būti minimos, švenčiamos ne tik institucijų, valstybės institucijų lygmeniu, tai yra, žinoma, savivalda, mokyklos, kultūros įstaigos ir taip toliau.
Geras klausimas, labai dėkoju. Manau, kad mes šį klausimą atnešime kitame dokumente, jame jūs ir matysite, kaip tai atrodo, kaip tai išdėstyta ir kad tikrai tie visi siūlymai nebus pamiršti ir padėti į stalčių.
PIRMININKAS. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiama Paule, aš suprantu, užduotis nelengva ir iš tikrųjų pradedu galvoti, kad tas dalykas, kurį mes buvome sumąstę, kad tik treji metai per metus, pradeda kišti pagalius sau pačiam į ratus. Galbūt mes galime galvoti apie sviesto metus, kuriuos jūs įvardinote, galbūt mes galime tą ANBO iškelti paraleliai su Lietuvos dabartine civilinės aviacijos būkle, kai mes neturime net skrydžio į Briuselį ir kai realiai mūsų aviacijai yra amba, o ne ANBO.
Iš tikrųjų aš turėjau klausimą, kurio, pati sakai, neverta užduoti. Kas liko už brūkšnio, tikrai būtų labai įdomu sužinoti, nes asmeniškai man tas ANBO nežinau, ar telpa į svarbiausią 2025 metų trejetuką. Bet galite pasilikti teisę to neminėti, tik vis dėlto aš pasilieku prie Stasio siūlymo, kad mes turime labai gerai pagalvoti ir suteikti šansą tiems likusiems už brūkšnio būti paminėtiems ar ministerijų lygmeniu, ar regionų, savivaldos lygmeniu. Manau, kad komisija turėtų labai gerai išdirbti tą mechanizmą, kaip tie, kurie nepatenka į tą ANBO trejetuką, gauna šansą tiesiog atkreipti į save dėmesį tais 2025 metais?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai geras pastebėjimas, jums leidus, aš tų… Yra ilgas sąrašas ir aš jo viso jums nepristatysiu. Jį pristatysiu tada, kai jau bus parengtas dokumentas. Bet, žiūrėkite, yra jau mūsų veikiamas darbas, jis duoda rezultatą. Aš turiu mintyje S. Putvinskio-Pūtvio sukaktį, kurią minėsime kitais metais. Taip, nėra metų nominacijos, tačiau mes su Krašto apsaugos ministerija turime subūrę darbo grupę ir tie darbai, atminties darbai, vyksta su finansavimu ir visa kita. Yra ir kitų pavyzdžių, kurie būtent tokiu būdu atranda pasakojimą valstybei. Apie pamiršimą negali būti kalbos. Ir apie paminėjimus, ir apie tai, kad tai nebus tik valstybės institucijų dalykas. Arba, ką aš suprantu, jūs sakote, sukitės, kaip norite, lėšų jums neskirsime. Tai ir lėšos skiriamos, ir nepamirštama atskiru dokumentu, pažymint jų svarbą.
Čia greičiausiai verta gal pasakyti tokį dalyką: aš kalbėjau apie laisvės kovotojus, apie partizaną Dzūką, kuris 2025 metais minės šimtmetį, apie A. Svarinską, šimtmetininką, ir keletą kitų laisvės kovotojų. Komisija jau yra sudariusi darbo grupę, ji rengia būtent laisvės kovų įamžinimo programą, skirtą 1949 metų deklaracijai pažymėti. Kitaip tariant, mes jau prieš septynerius metus, matydami visus partizanus, veikėjus, įvykius, pasiruošime tam jubiliejui. Ar toks būdas yra geras? Man atrodo, geras, nes tada mes matysime visumą, ne vieną asmenybę ir taip galėsime aprėpti tą atmintį plačiau, įdomiau ir paveikiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Miela Paule, jūs padarėte kolosalų darbą. Nežiūrint į tai, kad ir tarp vadinamųjų savų, valdančiosios daugumos, yra daug goduolių, pavyduolių, jie pavydi, trukdo jums dirbti. Kas padėjo jums tuos sąrašus sudaryti ir šį kolosalų darbą padaryti? (Balsai salėje)
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, jeigu paklausytumėte, vis tiek kažkiek dar galima būtų to dėmesio sutelkti. (Balsai salėje) Jeigu tik kameros rodytų tuos ženklus. Bet labai ačiū, Valdemarai, jums ir už klausimą, ir už jūsų darbą, kaip ir kitiems komisijos nariams. Tai buvo mūsų bendras darbas. Mūsų bendras darbas kartu su istorikų bendruomene. Taip, mes skyrėme tam nemažai laiko ir tų diskusijų. Kiti galbūt galvoja, kad tai yra kelių politikų darbas. Ne, tai yra visos komisijos ir istorikų bendruomenės nuveiktas darbas kartu, dar su Švietimo ir mokslo komitetu ir Kultūros komitetu. Tikrai labai ačiū jums visiems. Ačiū už kantrybę klausantis.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegų dėmesį noriu atkreipti, kad V. Valkiūnas yra šio teikiamo projekto autorius, bent jau sąraše yra, džiugu. Man atrodo, geros kolegų pastabos, gerbiama Paule, kad norėtųsi matyti tą sąrašą, kas dar už borto. Dabar jūs sakote, pateiksite kada nors. Aš tikrai tikiu, kad čia atrinkti gal geriausi dalykai. Bet mums, Seimo nariams, atimta teisė apsispręsti. Jūs, autoriai, apsisprendėte. Aš nekritikuoju, ką jūs parinkote. Bet mes net nežinome, o kas dar buvo. Tai toks palinkėjimas.
O klausimas. Mes paprastai minime tris datas, metus skelbiame. Ar, atsiradus dar kokiam nors bendru sutarimu reikšmingam dalykui, galėtų atsirasti ir ketvirtas, o gal ir penktas?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, nutarime įrašyta – paprastai treji. Bet mes galime ir vienus metus paskelbti, jeigu taip sutariame. Gali būti ir buvo toks siūlymas, apie tai jau ir kolega S. Tumėnas šiek tiek užsiminė, kalbėti tik apie M. K. Čiurlionį, čia ir Kultūros komiteto pirmininko buvo tokia mintis, matant didingumą. Bet dar kartelį sakau, komisija kartu su Švietimo ir mokslo komitetu atliko darbą, kuriam yra įpareigota. Mes ne šiaip sau apsisprendėme ir teikiame tokį nutarimą. Mes tiesiog atlikome tokį darbą. Manau, kad tikrai pristatysime atskirą dokumentą apie visa kita, kas yra įrašyta, tiesiog neišvengiamai. Jeigu mes sutarėme, kad tokį darbą turi padaryti, turi tokią atsakomybę Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, mes jį padarėme. Dabar padėjome jums ant stalo, svarstykime, čia yra pateikimas. Mes tikrai galime pratęsti diskusijas komitetuose ir taip pat komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš pritariu 2025 metų paskelbimui visais trejais metais, tik vis dėlto manyčiau, kad komisija turėjo pasirinkti kitą nutarimo formą, netaupyti to popieriaus, parengti tris nutarimus dėl kiekvienų, arba pavadinime nerašyti visų trijų pavadinimų. Tikrai sudėjus Baroką, M. K. Čiurlionį ir lėktuvą, atrodo, nutarimo projektas neneša tos idėjos ir tos minties žmonėms, skaitantiems tokį nutarimo projektą. Jūs imkite ir paklauskite: paskaityk, kokią žinutę tau atneša tas nutarimo projektas? Aš galvočiau, jei mes parengtume tris projektus, visiems būtų aiškiau. Juo labiau kad pačiame nutarime yra vienas, du, trys punktai. Vadinasi, mums Barokas svarbesnis, M. K. Čiurlionis – antras, lėktuvas – trečias. Jūs net nepatogiai jautėtės pristatydama tą projektą, nes ir sviestą, ir krepšinį paminėjote prie visų tų ir iškilių asmenybių, ir aviacijos kūrėjo indėlio į Lietuvos istoriją, ir technologinių naujovių atnešimą į Lietuvą. Aš noriu vis dėlto pasakyti, kad komisija turėtų apsispręsti dėl formos, nes ji nėra tinkama. O šiaip palaikau, aišku, visus tuos trejus metus ir galvoju, kad ir kiti, kurie likę už brūkšnio, yra verti, kad mes juos vienaip ar kitaip paminėtume, tą istorinę atmintį ir mūsų jaunimo žinias puoselėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Galima ir Istorinės atminties komisiją, taip, jeigu suspės, kadangi prieš tai dėl kito klausimo buvo. Galima pasiūlyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją kartu su Švietimo ir mokslo komitetu. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, noriu pasitarti. Kadangi darbotvarkei skirtas laikas baigėsi, aš norėčiau pasiūlyti ir norėčiau pasakyti, kad vis dėlto į rezervinę darbotvarkę sudėti klausimai, kurie kelia daug klausimų, dėl kai kurių užsirašė po penkis, šešis klausėjus. Aš norėčiau pasiūlyti, kad dabar mes pabaigtume du, galima sakyti, techninius klausimus dėl delegacijų sudarymo ir dėl kitos savaitės posėdžių darbotvarkės. (Balsai salėje)
Per centrinį mikrofoną gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Juliau, labai geranoriškai siūlyčiau įvertinti, kad artėja kalėdinis laikotarpis, ten griūtis projektų. Na, jau sėdime, tai sėdime, pabaikime šiandien, aš taip sakyčiau. Pabaikime visus.
PIRMININKAS. Aš tada įspėju, kad baigsime 19 valandą. (Balsai salėje) Ne, ne, tai nuo jūsų priklauso. Per šoninį mikrofoną – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėjau tik patvirtinti, ką sakė kolega, juo labiau dėl tarptautinių operacijų iš tikrųjų mes turime labai ribotą laiko limitą, tai būtinai reikia šiandien svarstyti. Taip pat dėl specialiosios žemės paskirties. Na, Rudaminos gyventojai turbūt gautų širdies priemėtį, jeigu šiandien mes šito nesvarstytume.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai labai prašau šiandien svarstyti Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pataisas, kadangi jų tikrai labai laukia žmonės. Mes prašysime ir skubos tvarkos. Turime pasilikti laiko jį sutvarkyti, komitetuose išdiskutuoti. Tikrai svarbus klausimas. Jis, manau, turi platų pritarimą ir čia, salėje. Tai labiau galbūt… mažiau tie klausimai iš esmės, daugiau tokie palaikantys ir patikslinantys.
PIRMININKAS. T. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš taip pat norėjau posėdžio pirmininko paprašyti nebekeisti darbotvarkės. Dabar prasidėjo rezerviniai ir pabaikime juos šiandien. Dirbkime iš eilės ir neskaičiuokime, kur kas ten užsirašė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytą nuomonę. Aš tik norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad klausimai – tikrai ne rezervinės darbotvarkės klausimai. Jie turėjo būti pagrindinėje darbotvarkėje. Rezerviniai paprastai tokie, kurie paprasčiau svarstomi. Matote, kiekvienas sukelia nemažai diskusijų.
18.03 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2323 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2323. Pranešėja – A. Gedvilienė. Pateikimo stadija.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai pristatysiu, kodėl mes teikiame šį įstatymo projektą kartu su kolegomis.
2019 metais buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Jis įpareigojo visus ūkio subjektus ir apskritai infrastruktūrinius subjektus įregistruoti apsaugos zonas ir sanitarines apsaugos zonas. Įstatymas numatė, kad iki šių metų pabaigos ūkio subjektams galima įteisinti sanitarines zonas ištaisant klaidą per klaidos procedūrą.
Tokia klaidos ištaisymo procedūra, klaidos sutvarkymo procedūra pasinaudojo kai kurie ūkio subjektai, tai reiškia, kad jie kreipėsi į NŽT ir NŽT aplink ūkio subjektus, pavyzdžiui, kilometro atstumu pradėjo registruoti atitinkamų sklypų sanitarines apsaugos zonas.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į sanitarines apsaugos zonas patenka tikrai daug gyventojų, kurie ten ir gyvena, ir mokosi, ir vykdo komercinę, pramoninę ir kitokią veiklą. Būtent dėl tokios situacijos mes praeitą savaitę Aplinkos apsaugos komitete atlikome parlamentinę kontrolę pagal 2,5 tūkst. Vilniaus rajono gyventojų skundą ir buvo identifikuota problema, kad žmonės ateina į naują realybę ir nuo sausio 1 dienos turės registruotus apribojimus savo sklypų, nepaisant to, kad jie ten su ūkio subjektu (konkrečiai tuo atveju mes turėjome paukštyno atvejį) gyvena bent 40 metų.
Mes teikiame kartu su Seimo narių grupe įstatymo projektą, kuriuo siūlome sanitarinės apsaugos zonos ribojimų netaikyti tiems sklypams, kurių jau dabar yra kita paskirtis, tai yra gyvenamoji, komercinė, visuomeninės paskirties ar kitos paskirties, išskyrus žemės ūkio ar miškų ūkio, kad tie žmonės turėtų galimybę toliau gyventi taip, kaip gyvenę. Tai reiškia: dalinti savo sklypus, statyti namus, remontuoti juos, vystyti komercinę veiklą, eiti į mokyklas, mokytis ir kad nebūtų jokių apribojimų.
Taip pat šiuo įstatymo projektu mes siūlome įmones, kurios iki šiol vykdė ganėtinai taršią veiklą, tačiau nusprendė eiti būtent pasitelkusios klaidos taisymo procedūrą, todėl neparengė poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio sveikatai vertinimo, įpareigoti įstatymu, kad tokios procedūros būtų atliktos ir sanitarinės apsaugos zonos būtų mažinamos. Tokia yra mūsų įstatymo projekto esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmiausia dėkoju, kad po parlamentinės kontrolės Aplinkos apsaugos komitetas tikrai labai operatyviai sureagavo į susidariusią problemą ir jau šiandien yra teikiamos įstatymo pataisos, kurios bent iš dalies sprendžia šią situaciją. Bet gyventojai taip pat nuogąstauja, kad mūsų pateiktų siūlymų yra šiek tiek per mažai, nes, pavyzdžiui, daugiabučiai, kur sklypai nesuformuoti, gali likti sanitarinėje zonoje. Tas nėra suderinama: gyvenamieji namai ir sanitarinė zona, kur leidžiama didesnė tarša.
Antras svarbus momentas, kad vis dėlto mes… Aš labai linkiu, kad komitetas rastų būdų, įvertintų ir pataisytų tą įstatymo projektą taip, kad būtų aiški atšaukimo procedūra. Jeigu mes sakome, kad vis dėlto paukštynas pasinaudojo to įstatymo nuostata, sakykime, perteklinė ta nuostata, vis dėlto Žemės ūkio ministerija su Teisingumo ministerija turėjo numatyti tas pasekmes ir nepritarti tokiam būdui, tai šiandien mes turime atitaisyti. Tiems žmonėms, kurie jau gavo registro įrašą, kad taikoma sanitarinė zona, būtina panaikinti ir tokią pat automatinę procedūrą taikyti, kaip ji buvo įrašyta. Ar jūs ketinate tai padaryti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Rita. Jūsų labai geros pastabos. Mes apie jas diskutavome ir komitete, vėliau dar išryškėjus papildomiems dalykams ir kitais formatais. Aš tikrai tikiu, kad svarstydami komitete mes išnagrinėsime šituos siūlymus, nes jau ir raštu turiu kreipimųsi, tikrai atsižvelgsime ir į daugiabučių žmonių, gyventojų keliamus klausimus, taip pat dėl automatinio išregistravimo klausimo, kuris yra aktualus, nes kitokiu atveju jis kainuotų piliečiams tiek laiko, tiek finansų.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, iš tikrųjų reikia sveikinti. Nepraėjo nė savaitė po šios problemos iškėlimo, pati prisijungusi pasiklausiau komiteto posėdžio, iš tikrųjų jūs operatyviai sureagavote į žmonių skundus. Kalbama apie visą Lietuvą. Čia ne tik Vilniaus kraštas.
Nuo 2019 metų gal kas nors vykdė kontrolę, nes aš kažkada klausiau Aplinkos ministerijos, kiek yra įregistruota, kokios įmonės yra taršios, ar yra SAZ’ų registruota, ar atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Dabar jūs nukeliate dvejų metų registraciją. Aš manau, kad tai yra šio įstatymo šioje pataisoje, nes yra pasakyta: pateikiamas prašymas iki 2024 m. gruodžio 31 d. įregistruoti. O pirmiausia jis turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Ar nemanote, kad per ilgas laiko tarpas tai registracijai? Labai ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Visų pirma Aplinkos ministerijos, kuri ir perima NŽT koordinavimą nuo sausio 1 dienos, vertinimu, registruoti zoną be erdvinio dokumento, kas galėtų būti PAV’o procedūros etape kaip išdava, išvis jie sunkiai tai supranta ir manytų, kad PAV’as privalomas. Mūsų nuomone, jeigu yra klausimų, nepakankamai aiškiai įstatymas sako ir kyla interpretacijų, aš manau, verta tai reglamentuoti ir perrašyti taip, kad būtų aišku ir visi interpretuotų ir perskaitytų tą įstatymą vienodai. Aš manau, kad mes komitete dar pataisysime.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Visi, kurie norėjo iš tikrųjų klausti, buvo salėje ir paklausė. Dėl motyvų už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Iš tiesų, kaip minėjo A. Gedvilienė ir klausiantieji, tas precedentas, kuris kilo dėl „Vilniaus paukštyno“ ir NŽT veiksmų, gali išplisti ir atsirasti kitose Lietuvos vietose. Todėl labai svarbu šiandien tą klaidą atitaisyti ir neleisti tokiu automatiniu būdu, neinformavus iš anksto gyventojų, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, imtis tokių veiksmų, realiai kėsinantis į žmonių turtą, nes ir nuvertės, ir nebus galima plėtoti veiklos. Jau nekalbu apie švietimo, kultūros ir socialines įstaigas, kurios veikia toje teritorijoje.
Labai linkėčiau Aplinkos apsaugos komitetui, aplinkos ministrui, jie deklaravo tai, kad vis dėlto iš esmės būtų peržiūrėta sanitarinių apsaugos zonų nustatymo metodika ir ar jų reikia. Galbūt Lietuva jau tikrai daug pažengusi valstybė, mes galime diegti šiuolaikines ekologines technologijas, aplinkosauginius sprendimus priimti ir taršias veiklas vykdančiose įmonėse, taip užtikrinti tiek ir mūsų Lietuvos švarią aplinką, tiek saugų žmonių gyvenimą, tiek ir komercinę tų įmonių veiklą. Labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIVP-2323. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kolega J. Razma reikalauja balsuoti? Balsuojame. Jeigu bent vienas Seimo narys siūlo balsuoti, balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 48 Seimo nariai, balsavo 48, už – 48. (Balsai salėje) Nėra nei balsavusių prieš, nei susilaikiusių. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 15 dieną. Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Norite prašyti Vyriausybės išvados?
18.14 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2325 (pateikimas)
Kitas klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2325 (prie projekto Nr. XIVP-2258). Pateikimo stadija. Pranešėja – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolegos, šiuo įstatymo projektu mes tiesiog sutvarkytume teisinį pagrindimą, kai siunčiame savo karius ir civilius tarnautojus į tarptautines operacijas. Šiandien turime tokią situaciją, kad Seimui pateiktas Seimo nutarimo projektas „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO bei Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ iš esmės neturi tikslaus pagrindimo įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme.
Problema yra ta, kad kalbame ten apie pagrindą, susijusį su kariniais vienetais. Kariniai vienetai neapima atskirų karių ir krašto apsaugos valstybės tarnautojų, civilių tarnautojų, kadangi paties įstatymo 1 straipsnyje, kur numatyta įstatymo paskirtis, tai yra išskirta kaip atskiros kategorijos. Taip pat ir 3 straipsnyje, jo pavadinime irgi minimos atskiros kategorijos: kariniai vienetai, kariai ir civiliai, krašto apsaugos sistemos tarnautojai. Mes šiandien turime tokią situaciją, kad buvo nesutvarkyta teisinė bazė, kaip mes priimame šituos nutarimus. Todėl ir prašėme labai greitai iš tikrųjų tai sutvarkyti, mes komitete rytoj skubaus posėdžio metu esame pasiruošę tai apsvarstyti. Su Krašto apsaugos ministerija taip pat aptarta ir suderinta. Šiuo atveju nuo mūsų darbo greičio priklauso, jeigu šiandien ir kitos savaitės dviejuose plenariniuose posėdžiuose galėtume su šituo susitvarkyti, tai tada tvarkingai galėtume deleguoti į NRF’ą ir JEF’ą, trumpai tariant, pajėgas savo karius ir civilius tarnautojus.
Matau, kad visi yra pavargę, todėl manau, kad ilgiau aiškinti nėra būtina. Labai prašau palaikymo, tikiuosi, visa tai sutvarkysime. Geriau vėliau negu niekada.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kas pavargsta, kas ne. Gerbiama pranešėja, tarptautinėse operacijose Lietuva nuolat dalyvauja tai danų sudėtyje, tai kitų. Ar įmanoma, kad Lietuva dalyvautų savarankiškai, ar dar nepriaugo?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, NATO greitojo reagavimo pajėgos, į kurias mes kaip tik ir siunčiame savo karius, arba taip pat jungtinės operacijų pajėgos tai yra iš įvairių šalių karių sudarytos komandos ir jos fantastiškai gerai komandiškai dirba. Man atrodo, kad mūsų saugumui užtikrinti, interoperabilumas yra vienas iš svarbių veiksnių ir tokiose operacijose mes kaip tik pasitreniruojame tai daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
18.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2324(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų Seimo ir Ukrainos Rados Parlamentinė Asamblėja apsisprendė, kad turėtų būti po 20 delegacijos narių. Todėl šiek tiek koreguojame mūsų delegacijos sudėtį. Ta proga kai kurios frakcijos pakeitė savo atstovus šioje delegacijoje. Jums pateikiamas Seimo nutarimas dėl delegacijų sudėties tokios, kaip pasiūlė frakcijos.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Svarstyme nematau norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu?
Priėmimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia tikrai balsuosime.
PIRMININKAS. Yra vienas straipsnis. 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 45, balsavo 45: už – 45, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.20 val.
Seimo savaitės (2022-12-12–2022-12-16) – 2022 m. gruodžio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas klausimas – savaitės, prasidedančios gruodžio 12 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės posėdžius pradėsime Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“. Pabaigsime opozicine darbotvarke. Tarp šių dviejų svarbių punktų – įvairūs projektai. Sakykime, visiškai šviežia atsiradusi kolegos A. Gedvilo iniciatyva turėti Seime diskusiją dėl išskirtinės valstybinės svarbos problemos, tai yra vienos Vilniaus įmonės darbuotojų streiko. Pagal Statutą mes privalome tokią diskusiją įrašyti, jeigu pasirašo daugiau kaip 10 Seimo narių. Tai antradienio vakarinį posėdį užbaigsime būtent šiuo klausimu. (Balsai salėje) Bus maždaug toks laikas kaip dabar.
PIRMININKAS. Nėra užsirašiusių jūsų klausti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Skelbiu, kad 2022 m. gruodžio 8 d. popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.