LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. X-242 14, 18¹ IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1060

2021-11-19 Nr. 109-P-57

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 8 d.				Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projekto pavadinime vietoj žodžių „14, 18¹ ir 84 straipsnių pakeitimo“ įrašytini žodžiai „14 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu“.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 8 d.	1			2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti galiojančią nuostatą, jog Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, šią nuostatą keičiant formuluote, jog Taryba „padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti“. Taigi, iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią Tarybos teisinį statusą – patariamoji institucija, ir vietoje to nurodoma Tarybos funkcija - „padėti koordinuoti valstybės institucijų veiklą“. Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes buvęs aiškus institucijos teisinis statusas keičiamas gana neapibrėžtu statusu su neaiškia Tarybos veiklos forma. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų <...> veiklą“ suponuoja tam tikrą dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinimo veikloje, t.y. tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Tačiau ir iš šios institucijos sudarymo, ir vykdomų funkcijų, ir jos veiklos organizacinio reglamentavimo turinio galima daryti išvadą, kad ši institucija, net neturinti juridinio asmens statuso, jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti nuostatą, aiškiai apibrėžiančią šios Tarybos statusą – juridinio asmens statuso neturinti Vyriausybės patariamoji institucija.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 8 d.	2			3. Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 8 d.	2			4. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnių pavadinimai bent dalinai turėtų atskleisti straipsniuose reglamentuojamų klausimų turinį, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 18¹straipsnio pavadinimą, nurodant kokioje srityje veiklą vykdytų ši Vyriausybės įgaliota institucija.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2021-11-16				Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje. Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes. Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui. Inovacijų reforma ir jos svarba Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m.. LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų: - (i) išsaugoti ir dar labiau sustiprinti įmonių tarptautinj konkurencingumą, (ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą, (iii) Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas; - sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos pokrizinį atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones. Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą. Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones: „Inočekiai", „Inopatentas", „InoConnect", „Inostartas" ir „Smart FDI". „Eksperimentas" ir „Skaitmeniniai inovacijų centrai". Sėkmingai vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti (diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT". Programa „Europos horizontas" Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos „Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP. Programa „Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami „Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui. Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant „Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir „Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos „Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas. Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai 2800 projektų, užtikrintų 11 procentų programos finansavimo ir pasiektų vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo. Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI. Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis. Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas. Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Smart InoTech pramonei", „Inolink", „Inospurtas" ir „Interino LT". LPK nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą. Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas. Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis - 2,12 proc.), ir tai gerokai mažiau už 2020 m. tikslą - 1,9 proc. Būtent todėl palaikome EIMIN teikiamus įstatymų projektus ir kviečiame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais. Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo. Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2021-11-16

Nežiūrint pandemijos sukeltų iššūkių, Europa pradėjo perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skaitmeninės lyderystės įtvirtinimo. Patvirtintąja Europos pramonės strategija siekiama užtikrinti, kad Europos pramonė galėtų pirmauti šiame naujajame amžiuje. Įgyvendinant strategiją svarbus vaidmuo tenka pasauliniu mastu integruotai ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai, aštuonioms pramonės strateginėms vertės grandinėms, įskaitant ir pramonės aljansus, suderintai veikiančiai pramoninių ekosistemų mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau - MTI) bendruomenei sutelktai į Programos Europos Horizontas partnerystes bei EIT žinių ir inovacijų bendruomenes.

Šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. Atitinkamai Europos Komisija pasiūlė Europai ekonomikos atsigavimo planą, o ES pramonės strategiją buvo įtrauktas sąrašas veiksmų, kuriais remiama ES pramonės žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Daugelis veiksmų jau priimti arba pradėti įgyvendinti. Tikėtina, kad tvarumo ir skaitmeninimo siekiančios įmonės bus tarp rytdienos lyderių. Tačiau pandemija padarė drastišką poveikį šios pertvarkos spartai ir mastui.

Inovacijų reforma ir jos svarba

Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) nuosekliai pasisako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau - EIMIN) jau antrą politinį ciklą įgyvendinama Inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. Kita vertus, LPK įsitikinusi, kad ši reforma turi būti visos šalies reforma, kuri įgyvendintų Pramonė 4.0 platformos komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019-2030 m. įgyvendinimo ir padėtų pasiekti, kad būtų galiausiai pradėtos įgyvendinti tarptautinių EBPO ir EK ekspertų rekomendacijos, pateiktos Pramoninių regionų transformacijos projekto 2018 m. atskaitoje - Enhanced Strategy for Economic Transformation based on Smart Specialisation 2021-2027 m..

LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja mokslo, technologijų ir inovacijų politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų:

- (i) išsaugoti ir dar labiau sustiprinti įmonių tarptautinj konkurencingumą, (ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą, (iii) Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas;

- sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos pokrizinį atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl EIMIN vykdoma Inovacijų reforma nuteikia optimistiškai. LPK nuomone, tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus MTI politika ir kiek sutelktai bendro tikslo sieks mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. komandos. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama Inovacijų reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo tuo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu ir šių technologijų pagrindu pavyko sustiprinti tradicinės pramonės įmones.

Inovacijų reformos pasiekimai ir poreikis tęstinumui

Džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad pasiteisino dabartiniame Technologijų ir inovacijų įstatyme įtvirtinta aiški inovacijų sistemos samprata, verslo įmonėse sklandžiai veikia įtvirtintasis ciklinis inovacijų modelis. Akivaizdu ir juntama, kaip sumažėjo tarpinstitucinė trintis tarp EIMIN ir ŠMSM, kai dėl aiškiai įtvirtintos technologijų ir inovacijų sistemos sandaros EIMIN tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų sričių politikos formavimą, o ŠMSM susikoncentravo į mokslo ir studijų sričių politikos formavimą.

Dėka 2019-2020 metais EIMIN vykdytos technologijų ir inovacijų politikos, netgi pandemijos sąlygomis, jau pavyko akceleruoti tradicinių įmonių inovatyvumą bei paskatinti tvarių inovacijų proveržį jose. Gerosios tendencijos išryškėjo 2019-2020 metais EIMIN įgyvendinant, iš esmės patobulintas, 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos priemones: „Inočekiai", „Inopatentas", „InoConnect", „Inostartas" ir „Smart FDI". „Eksperimentas" ir „Skaitmeniniai inovacijų centrai". Sėkmingai vyksta projektas „Smart InoTech pramonei", pavyko paskatinti Lietuvos pramonės įmones absorbuoti (diegti) MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje, prisidėti suskaitmeninant gamybos procesus daugelyje įmonių, taip siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Labai gerai vertiname INOGEB programą ir įgyvendindamas šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Inolink”, „Inospurtas" ir „Interino LT".

Programa „Europos horizontas"

Dar viena Inovacijų agentūros veiklos sritis turėtų būti tarptautiškumo, integracijos į ES strategines vertės grandines ir programos „Europos horizontas" partnerystes skatinimas. EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis trijose šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos. Todėl pasikartosime, bet, LPK nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja MTI politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų. Atkreipiame dėmesį, kad tam būtina padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP.

Programa „Europos horizontas" yra sudaryta iš trijų pagrindinių ramsčių: I ramstis skirtas mokslo institucijoms (Excellent Science), II - mokslo institucijoms ir verslui (Global Challenges 8i European Industrial Competitiveness), III - verslui (Innovative Europe). Dalyvaudami „Inogeb" programoje ir daugiau nei 10 metų teikdami inovacijų konsultavimo paslaugas verslui aiškiai matome, kad Inovacijų agentūra turėtų vykdyti NCP funkcijas II ir III ramsčiuose, skirtuose ir verslui. Teikianti paslaugas verslui įstaiga, bus Inovacijų agentūra, todėl jai administruojant „Inogeb" programos priemones, tokias kaip 2014-2020 m. veiksmų programos priemonė InterinoLT ar „Inolink" ir „Inospurtas" nacionalinių ir tarptautinių inovacijų ekspertų pagalba ištyrinėtas įmonių technologijų ir inovacijų potencialas bus pagrindas teikiant vertės pasiūlymus aktualius įsijungti į programos „Horizontas Europa" konsorciumus. Todėl programos „Europos horizontas" NCP tinklo dalis, dirbanti su verslu, turi būti Inovacijų agentūroje. Tuo tarpu Mokslo agentūroje toks verslo aktyvumas būtų ignoruojami arba jiems nebūtų skiriamas prioritetas.

Tokias tendencijas parodo ir tarptautinė praktika ir ES inovacijų lyderių pavyzdžiai. Pavyzdžiui 2020 m. gruodžio B d., Ispanija atskleidė planą, kaip ketina gauti daugiau lėšų iš naujos ES mokslinių tyrimų programos. Tai planas, skirtas padėti šalies tyrėjams ir novatoriams gauti daugiau lėšų iš kitos ES mokslinių tyrimų programos „Horizon Europe". Plane yra 26 priemonės, kurios sustiprins mokslinių tyrimų valdymo tinklus, skatins mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektus, kurie gali papildyti Europos programas, mokyti ir įdarbinti/deleguoti Ispanijos inovacijų ekosistemos darbuotojus Europos organizacijose ir padėti susieti mokslą ir verslą. Siekiama, kad šalies tyrėjai „Horizon Europe" vadovautų bent 17 procentų didelių projektų kvietimų, koordinuotų mažiausiai 2800 projektų, užtikrintų 11 procentų programos finansavimo ir pasiektų vidutinį ES projektų pasiūlymų sėkmės rodiklį. Pagal programą „Horizon 2020" Ispanija buvo ketvirta geriausiai pasirodžiusi šalis, išviso gavusi daugiau nei 4,7 mlrd. Lėšų ir užtikrinusi 10,1 proc. galimo finansavimo.

Įstatymų projektų atitiktis verslo lūkesčiams

LPK nuomone, Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau -T lį) Nr. Xlll-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15,18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo (toliau - MSI) Nr. XI 242 14, 18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau - įstatymų projektai) siūlomos įtvirtinti nuostatos yra gerai parengtos, atitinka faktinius šios dienos verslo lūkesčius mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemų tarpusavio sąveikos reglamentavimui. Palaikome siūlymą per Inovacijų agentūrą įgyvendinti Technologijų ir inovacijų sričių politikos priemones, skatinančias verslo įmones kurti ir diegti technologijas ir inovacijas, plačiau bendradarbiauti su mokslo – studijų institucijomis ir ekonominiais pagrindais vykdyti bendras mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas su MSI.

Deja, iki šiol buvusi sistema, kai verslo-mokslo skatinimas vyko tiek LMT, tiek MITĄ, tiek ir LVPA nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi. Pvz.: panašioms veikloms vykdyti, iš esmės tam pačiam projektui, mokslo institucijos finansavimą gaudavo tiek iš LMT, tiek iš MITĄ. Todėl, verslo-mokslo partnerystės skatinimo priemonių telkimas vienose rankose padėtų spręsti tokią situaciją. Manome, kad pasirinktas administraciškai teisingas sprendimas agentūrų konsolidavimą vykdyti VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" pagrindu. Pagrindinis naujos agentūros trumpalaikis tikslas turėtų būti užtikrinti vykstančių 2014-2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos viešųjų investicijų programų ir projektų tęstinumą. Ilgesnės perspektyvos tikslas agentūrai būtų - naujajame 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje padidinti paslaugų verslo klientams prieinamumą, sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams bei pritraukti privačias investicijas į MTI sritis. Kartu turėtų būti numatomas visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimas, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Agentūra turėtų siekti partnerystės su socialiniais partneriais bei inovacijų ekosistemos dalyviais - tarptautiškumo, tinklaveikos, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo vientisumą, sisteminį paramos, investicijų ir skatinimo programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą, raginame palaikyti siekį visos valstybės technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimą atiduoti į vienas, naujai kuriamos Inovacijų agentūros rankas.

Labai svarbu, kad Inovacijų agentūra 2021-2027 m. finansiniame laikotarpyje kuo plačiau teiktų Inovacijų konsultacinės ir paramos verslui paslaugas ir tęstų INOGEB programą bei šios programos paramos inovatyviam verslui priemones „Smart InoTech pramonei", „Inolink", „Inospurtas" ir „Interino LT".

LPK nuomone, Lietuvos MTI politikos tęstinumo užtikrinimas ir antrojo Inovacijų reformos etapo įgyvendinimas tapo kritiškai svarbus Europos Komisijai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei. Todėl ir žinių, sukurtų mokslo ir studijų institucijose, komercinimą (pvz., spin-off plėtrą) turi skatinti Inovacijų agentūra. Pažymėtina, kad Spin-off įmonės yra startuoliai, kurių pagrindinė veikla yra ekonominė veikla, o tikslas - rinkai pateikti inovacijas. Taigi ir šiuo atveju, svarbus tampa įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų komercinimas tenkinant rinkos poreikius. Planuojama, kad pabaigus reformą. Inovacijų agentūra turės išteklius, reikalingus startuoliams vystyti (teiks ekspertinę pagalbą ir konsultacijas startuolio strategijos rengimo, rinkos analizės, produkto pateikimo rinkai ir kitais klausimais). Todėl visiškai netikslinga, kad tiek Inovacijų agentūroje, tiek ir Mokslo agentūroje vėl būtų išsklaidytos kompetencijos specialistų teikiančių to paties tipo konsultacijas.

Iki šiol inovacinis Lietuvos pajėgumas nebuvo pilnai panaudojamas, dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo (pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užėmė 19 vietą ES), o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus (toliau - MT) ir eksperimentinę plėtrą (toliau - EP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. 2018 m. visos investicijos į MT ir EP sudarė tik 0,94 proc. BVP (ES vidurkis - 2,12 proc.), ir tai gerokai mažiau už 2020 m. tikslą - 1,9 proc. Būtent todėl palaikome EIMIN teikiamus įstatymų projektus ir kviečiame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus kryptingai įgyvendinti Technologijų ir inovacijų įstatymo 11 str. įtvirtintą siekį ir sutelkti bendram darbui mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei Valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei raginti jas imtis suderintų veiksmų, kad įstatyme nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda, o bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MT / EP) išlaidos (palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP)), kaip tai numatyta Nacionalinės pažangos programoje, 2030 metais pasiektų 2,2 %, lyginant su 0.94 % pasiektais 2018 metais.

Visgi atkreipiame dėmesį, kad pasigendame esamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų suderinimo su jau priimto TlĮ nuostatomis, todėl priėmus teikiamus įstatymų projektus siūlome kuo skubiau atlikti poįstatyminių LRV ir ŠMSM teisės aktų pakeitimus ir į MSI vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų rezultatų vertinimo ir finansavimo procesus įtraukti EIMIN ir Inovacijų agentūrą, būtina MSI vykdomų MT ir EP vertinime įtraukti daugiau su EP rezultatais susijusių vertinimo rodiklių ir (arba) suteikti jiems didesnį svorį. Skatiname EIMIN išlaikyti inovacinio ir ekonominio suverenumo kryptį ir inicijuoti teisėkūros iniciatyvą įgyvendinančią Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - TIĮ) nuostatas teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų institucijų (toliau - MSI) ir tyrėjų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų vertinimą ir finansavimą, pakeitimo.

Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Švietimo ir mokslo komitetus po svarstymų pritarti Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14,18(1) ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams.

Pritarti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos mokslo taryba, 2021-11-12				Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus: 1. MSĮ projekto 18¹ straipsnyje numatoma: 1.1. Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę). 1.2. Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuris Projektu nekeičiamas) nustatytai Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą); 2. Projekto iniciatorius siūlo pakeisti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas. 3. Taip pat pažymėtina, kad Projektas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų: 3.1. atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>; 3.2. efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 3.3. aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos mokslo taryba,

2021-11-12

Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 10, 11, 14, 18, 19, 21, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – TIĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 18 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu (toliau – MSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau kartu – Projektas), atkreiptų gerbiamo Komiteto narių dėmesį į šiuos aspektus:

1. MSĮ projekto 18¹ straipsnyje numatoma:

1.1. Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas; teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo, skirto moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankiai aplinkai kurti; dalyvauja Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų veikloje ir skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę), taip galimai dubliuojant Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnyje Tarybai priskirtas veiklas (formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę).

1.2. Vyriausybės įgaliota institucija vykdys veiklas (finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas), taip galimai dubliuojant Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kuris Projektu nekeičiamas) nustatytai Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtas analogiškas funkcijas (teikti atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą);

2. Projekto iniciatorius siūlo pakeisti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų sistemą ypatingos skubos tvarka (pakeisdamas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus), į Projekto derinimą neįtraukdamas visų suinteresuotų institucijų bei nenurodydama skubos motyvų, nepagrįsdamas kodėl naudojasi šia išimties tvarka. Pažymime, kad TIĮ jau ne kartą buvo priimtas skubos tvarka, neatsižvelgiant į Tarybos pateiktas pastabas.

3. Taip pat pažymėtina, kad Projektas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų:

3.1. atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi <...>;

3.2. efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

3.3. aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Taryba laikosi nuostatos, kad dėl aiškumo ir skaidrumo, taip pat laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, Projekte turėtų būti nurodytas tikslus viešosios įstaigos pavadinimas.

Atsižvelgus į tai, kas pasakyta aukščiau, pažymime, kad Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 6 d. posėdyje buvo sutarta, kad pagrindine valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančia institucija lieka Taryba, sustiprinant jos veiklą. Tuo tarpu teikiamu Projektu galimai steigiama nauja agentūra, vykdysianti jau veikiančių institucijų veiklas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, A.Butkevičius.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė