LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 207
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 54 Seimo nariai.
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas apie institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas yra 2-1 – Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį padaryti pranešimą apie institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, kad turime šį pusvalandį, skirtą deinstitucionalizacijai, t. y. pertvarkai institucijų, kurios iš tiesų yra istorinis palikimas. Faktiškai mūsų tiek vaikai, tiek neįgalieji yra didžiulė istorinė skola. Jie gyvena institucijose. Nežinau, kiek jūs esate buvę kai kuriose jų, ypač neįgaliųjų. Jos, mano galva, yra tobulos dehumanizacijos vietos ta prasme, kad yra toli nuo miesto, darbuotojų butai yra šalia tam, kad nereikėtų jų pasiekti per atstumą, faktiškai visos paslaugos vystomos vietoje ir toje erdvėje žmonės sukasi dešimtmečius.
Kalbant apie neįgaliuosius, mes vis dar turime tokių struktūrų. Džiugu, kad yra ir pozityvių pokyčių, kad įstaigų vadovai imasi iniciatyvos ir gerina, maksimaliai gerina ir gyvenimo sąlygas, ir paslaugas, tačiau pats institucinis principas, deja, deja, dar egzistuoja gana stipriai.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad bendras deinstitucionalizacijos procesas, pertvarkos procesas, nėra tik žmonių iš institucijų perkėlimas į bendruomeninius namus. Iš tiesų tai yra visas kompleksas pastangų. Pirmiausia tai yra pagalba šeimai, ar mes kalbėtume apie vaikus iš rizikos šeimų, ar kalbėtume apie vaikus su negalia; taip pat yra visos prevencinės veiklos – tai tarpinstitucinės pastangos pamatyti, diagnozuoti problemą ir padėti šeimoms kiek galima anksčiau. Be to, atsiranda ir atvejo vadybininkai, tarpinstituciniai koordinatoriai savivaldybėse – tiek vieni, tiek kiti jau egzistuoja. Taip pat yra alternatyvių paslaugų vystymas. Kalbant apie vaikų sritį, tai yra krizių centrai, neįgaliųjų atokvėpio paslaugos ir t. t. Aš visa tai pristatysiu.
Dar reikia pasakyti, kad kai kalbame apie deinstitucionalizaciją, turime tris grupes, apie kurias kalbame. Iš tiesų tai yra vaikai, likę be tėvų, taip pat neįgalūs suaugę ir neįgalūs vaikai, jaunimas, turintys proto ir psichikos negalią bei jų šeimos. Ji yra tarpinė tarp pirmos ir trečios tikslinės grupės. (Atsiprašau už techninius nesklandumus. Minėjo specialistai, kad gali būti problemų dėl tokio vėluojančio įsijungimo.)
Aš trumpai pristatysiu vaiko gerovės sisteminius pokyčius, kas ten vyksta, ir tada neįgaliųjų. Tai iš tiesų tam pokyčiui įvykti reikalingi teisės pakeitimai ir mes… Kairėje pusėje yra surašyti teisės pakeitimai, kurie susiję su vaikais ir pagalba jiems. Tai tiek atvejo vadybos įvedimas, pagalbos vaikui ir šeimai plėtra, kompleksiškai teikiamų paslaugų įvedimas, bazinių paslaugų paketas, vaiko paėmimo iš šeimos procedūros pakeistos, sustiprinta vaiko globos šeimoje ir įvaikinimo, centralizuota vaikų teisių apsaugos sistema, taip pat smurto prieš vaikus uždraudimas… ir visos kitos išmokos, kuriomis irgi padedama šeimoms, paimančioms vaiką globoti. Taip pat pertvarkos darbai, susiję su tuo ar mažiau susiję, tai yra naujų bendruomenėje teikiamų paslaugų metodiniai dokumentų paketai. Tikrai yra daug jų sukurta, paduota į savivaldybes, kad galima būtų naujas paslaugas vystyti. Pradėtos jau naudojant struktūrines lėšas kompleksiškai teikiamos paslaugos kiekvienoje savivaldybėje. Bendruomeniniai vaikų globos namai irgi egzistuoja didžioje dalyje savivaldybių. Palydimoji pagalba paaugliams, kurie išauga 18 metų, po globos namų yra labai reikalinga tam, kad padėtų jaunimui integruotis į visuomenę. Budinčių globotojų, socialinių globėjų statusas apibrėžtas ir pradėta teikti paslauga. Globos centrai, kaip nauja struktūra, ir visos viešinimo veiklos. Tikrai daug tų darbų.
Reikia pasakyti, kad tokia pagrindinė pagalbos šeimai ir tokios prevencinės veiklos schema siejasi su atvejo vadyba, kuri yra įteisinta Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Jinai yra pakankamai reglamentuota teisiškai ir šiuo metu įgyvendinama nuo sausio 1 dienos. Atrodo, mes matome, jau fiksuojame, kad jau duoda gana neblogų rezultatų, nes yra sutelkiami įvairūs specialistai dėl konkrečios šeimos situacijos. Ta šeima nebūtinai turi būti ir rizikos šeima, jeigu tiesiog reikalinga pagalba, jeigu tas yra diagnozuojama, įvardijama, tada prasideda atvejo vadyba.
Per pertvarkos procesą atrandamos naujos paslaugų formos. Kaip ir sakiau, iš kompleksinių paslaugų šeimai yra bent septynios paslaugos, kurios yra teikiamos kiekvienoje savivaldybėje. Visiškai nauja forma tai yra globos centrai, apie ją šiek tiek daugiau pakalbėsiu, apie palydimąją irgi šiek tiek pasakiau ir bendruomeniniai vaikų globos namai – visos tos paslaugos turi savo aprašus, kuriais gali vadovautis socialiniai darbuotojai, dirbantys savivaldybėse, tiek savivaldybių struktūrų, tiek nevyriausybinių organizacijų.
Jeigu kalbėtume apie globos centrus, tokių šiuo metu yra 58 įstaigos. Tai yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko globėjo teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą. Taigi tai yra įstaigos, per kurias savivaldybių administracijos tvarko vaikų globą. Prioritetas yra, kad būtent globėjų centrai, globos centrai ieškotų, surastų, mokytų globėjus, kuriems būtų galima perduoti vaikus. Ne į instituciją, bet būtent į šeimas, ir būtent tie globos centrai yra už tai atsakingi.
Šiuo metu yra 177 budintys globotojai. Tai yra pasiruošusios šeimos, į kurias galima atvežti vaikus, jeigu reikia juos paimti iš nesaugios aplinkos. Tuose globos centruose veikia testuoti asmenys, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti specialistai pagal poreikį. Kas svarbu? Toks buvo neaiškumas iškilęs šių metų pradžioje atskiriant globėją giminaitį, budintį globotoją ir socialinį globėją, tai, bendrais bruožais tariant, visi vaikai, kurie priskiriami ne giminaičiams, vadinami tos šeimos, kurie nėra giminaičiai, bet priima vaiką į savo globą ir yra įstatyminis vaiko atstovas, vadinamasis socialinis globėjas. Budintys globotojai neturi įstatyminio vaiko atstovo teisių, teises turi centras, ir būtent tas globotojas yra tuo tarpu kaip paslauga, kad priima vaiką tam tikrą trumpą laiką, kol vaikui surandamas globėjas.
Taip pat yra labai aiškiai per pertvarką kartu su vaiko teisių apsaugos sistemos reforma parengta labai aiški schema, kur kokia institucija ima veikti, kai suteikiama vaikui globa, kada dalyvauja teismas, kada savivaldybės administracija. Gal čia šiuo atveju svarbu, kas vyksta po liepos 1 dienos, kai prasidėjo vaiko teisių apsaugos reforma. Lyginant laikotarpius nuo liepos 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos, šiuo metu mes galime palyginti tik iki rugsėjo 14 dienos, iki 17 dienos, į globą paimtų vaikų yra mažiau nei pernai ar užpernai. Tai yra svarbu žinoti. Net jeigu mes kalbame apie tai, kad vaikų, paimamų apsaugoti juos į saugią aplinką, skaičius tiesiog yra didesnis, bet globa suteikiama mažiau vaikų. Vadinasi, tiek socialiniai darbuotojai, tiek pačios šeimos nuveikia pakankamai daug, kad vaikai būtų grąžinami ir jie gyventų savo šeimose, todėl, mano galva, šita atvejų vadybos sistema, mobiliųjų komandų sistema veikia prevenciškai tam, kad mažiau vaikų pakliūtų į globą. Apie tai mes galėsime daugiau padiskutuoti rytoj Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Jeigu taip įvardinčiau, kokia yra dabar situacija su globa, tai globojamų iš viso mes turime 8 tūkst. 400 vaikų. Budinčių globėjų šeimose, vadinasi, taip laikinai apgyvendinti yra 346 vaikai. Tai yra tikrai absoliuti naujovė, per pastaruosius metus susikūrusi kaip paslauga, kaip tinklas budinčių globėjų. Šeimose globojamų vaikų yra per 5 tūkst., šeimynose – 414, bendruomeniniuose namuose, apie kuriuos kalbame kaip alternatyvą institucinei globai, kol kas gyvena 618 vaikų, ir tokių bendruomeninių namų yra 80 visoje Lietuvoje, o institucijose, vadinasi, didesnėse nei aštuoni vaikai, gyvena 1 tūkst. 666 vaikai šiuo metu.
Kalbant apie neįgaliuosius, tai dinamika yra kitokia. Su vaikais mes judame kur kas sparčiau deinstitucionalizacijos procese, yra toks terminas numatytas ir įstaigoms, ir savivaldybėms, kad 2020 metais jau nebegyventų tie 1 tūkst. 666 vaikai institucijose. Dėl neįgaliųjų terminai yra kitokie ir tą galima suprasti kodėl. Tai tiek dėl tokio institucinio pasirengimo, tiek dėl visuomenės pasirengimo priimti žmones į savo tarpą ir užtikrinti pakankamas paslaugas. Jeigu kalbėtume apie neįgaliuosius, žmones su negalia, tai socialinės globos namuose gyvena 5 tūkst. 512, tai institucinė globa. Kiti gyvena grupinio gyvenimo namuose, yra ir savarankiškai gyvenančių žmonių ir gaunančių laikino atokvėpio paslaugą. Tai irgi yra nauja išvystyta paslauga. Per 17 tūkst. žmonių su negalia dalyvauja vaiko dienos centruose ir paslauga teikiama į namus 3 tūkst. 300 žmonių. Tokia yra šiuo metu statistika.
Pertvarkos procese tam, kad galėtume tiek grąžinti tuos, kurie gyvena institucijose, tiek užbėgti už akių, kad nepatektų į institucijas, yra reikalingos alternatyvios paslaugos ir jos šiuo metu vystomos, tiek kaip bandomieji projektai įvedamos į savivaldybę, tiek visi aprašai yra formuluojami. Naujos paslaugos: asmeninis asistentas, įdarbinimas su pagalba, grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugoto būsto – tai alternatyvios gyvenamosios erdvės žmonėms su negalia tai institucinei globai, kurią mes šiuo metu turime. Taip pat labai svarbios atokvėpio institucijoje ir atokvėpio asmens namuose paslaugos, kurios šiuo metu irgi reglamentuojamos, bei specializuoti slaugos/globos namai kaip pasiūlymas, tinkamas pasiūlymas tiems, kurie yra gulintys mūsų institucijose, bet ten būtų kompleksinės paslaugos kartu su maksimaliai aukšto standarto slauga.
Kaip pavyzdį galime parodyti, kaip yra pilotuojama asmeninio asistento paslauga. Tai yra panaudojant struktūrines lėšas yra suformuotas asmeninio asistento aprašas, aprašyta, kokiai asmenų grupei būtų teikiama tokia paslauga. Šiuo atveju, piloto atveju, yra pasirinkti proto ir psichikos negalią turintys asmenys nuo 6 iki 65 metų, 50 asmenų, kuriems būtų suteikiama individuali asmeninio asistavimo pagalba keturias valandas per parą, siekiant padėti dalyvauti visuomenėje. Tokiai 50 asmenų grupei reikėtų apie pusės milijono eurų lėšų per tam tikrą laikotarpį. Antruoju etapu numatoma padidinti skaičių nuo 150 iki 200 gavėjų. Būtų įtraukiami klausos, regos, judėjimo, vidaus organų sutrikimo ir kitos kompleksinę negalią turinčių asmenų grupės. Irgi būtų išbandoma 150–200 gavėjų. Ir tada jau formuluoti kaip tokį nacionalinį standartą, kad ta paslauga turėtų pasiekti tam tikrą grupę visoje šalyje, jau remiantis nebe struktūriniais resursais, bet valstybės biudžeto lėšomis.
Skaičiuojant tiek bendruomenėje gyvenančių žmonių poreikį gyventi savarankiškai, tiek institucijose esančių asmenų galimybes gyventi savarankiškai, yra suskaičiuota, kiek kiekviename regione reikia bendruomeninių vietų – tai ir bendruomeniniai namai, ir savarankiško gyvenimo namai, ir apsaugoto būsto. Didieji regionai siekia virš tūkstančio, mažesni kelis šimtus. Bet kuriuo atveju jas įkurti ir paruošti žmonėms kaip alternatyvą institucinei globai – yra ką veikti. Apskaičiuota, kad 10 tūkst. gyventojų reikia 19 tokių bendruomeninių apsaugotų būstų.
Pertvarka neįgaliųjų srityje daroma kitaip negu vaikų srityje. Vaikų srityje tai tiesiog visos savivaldybės įgalinamos, duodama pinigų, lėšų. Neįgaliųjų srityje mes renkamės regionus, imame didžiąsias institucijas ir kartu su savivaldybėmis formuojame regioninius planus, kaip tie žmonės su negalia, tiek suaugę, tiek vaikai, galėtų dalyvauti mūsų visuomenėje, gyvendami tiek bendruomeniniuose nameliuose, tiek gaudami užimtumą, dienos užimtumą ir kitas paslaugas.
Taigi, čia daugiau mažiau parodyta, kokiuose regionuose koncentracija. Tai yra ir Kauno regionas, ir Telšių, ir Tauragės, dar keletas Panevėžio regione, dar keletas, kuriuose tie pertvarkos procesai vyktų. Pavyzdžiui, Kauno regione yra suskaičiuojamos visos paslaugos, šiuo metu teikiamos, kiek yra gavėjų, ir tada kuriamas papildomas planas, kiek dar papildomai reikia sukurti bendruomeninių paslaugų, nes matome, kad tas tinklas, kuris egzistuoja regione, yra nepakankamas, todėl tos lėšos, struktūrinės lėšos, yra skiriamos jam formuoti.
Apie žmonių su proto negalia apgyvendinimo moratoriumą, apie tai norėtųsi pasakyti. Tai yra terminai, kaip sustabdyti eiles patekti į institucinę globą. Kol kas mes turime du priešingus procesus: institucinę globą deinstitucionalizuojame, tuo tarpu vis dar yra eilės į ją patekti. Ir kol mes nesukursime tų paslaugų tinklo, mes niekaip neužtvenksime. Todėl numatyta keletas terminų, kad jau nuo sausio 1 dienos į ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie asmenys, kuriems nustatytas specialus nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros poreikis. Atskirais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą. Pertvarkomų įstaigų sąrašas yra kelios įstaigos, kai iš viso ministerijai priklauso 40.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. nebebūtų priimta naujų neįgaliųjų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ir psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai ir pertvarkytų likusius įstaigų institucinės savalaikės socialinės globos padalinius. Vadinasi, į pertvarkytas institucijas jau nuo 2024 m. sausio 1 d. nebebus priimami, o nuo 2030 metų į visas ministerijai pavaldžias įstaigas nebebūtų priimami žmonės su proto ir psichine negalia, siekiant, kad iki to laiko susikurtų pakankamas bendruomeninių paslaugų ir bendruomeninio apgyvendinimo tinklas.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, aš labai atsiprašau, kad jus pertraukiu.
L. KUKURAITIS. Čia aš tik palieku skaidrę apie finansavimą…
PIRMININKAS. Jeigu jūs… nes dar yra norinčių paklausti daug. Ačiū.
L. KUKURAITIS. …kad visa tai daroma iš struktūrinių lėšų: vaikų globos klausimus – per savivaldybes, o neįgaliųjų – per regioninius projektus kartu su savivaldybėmis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs minėjote apie socialinius globėjus, tačiau tas institutas silpnokai vystosi, nėra per daug patrauklus kai kuriose vietose. Ką manote daryti, nes turbūt tai yra vienas pagrindinių faktorių, kuris spręstų problemą, ir kažkaip jį reikėtų stiprinti. Ar manote ką nors? Aišku, ten vyksta mokymai, bet iš esmės žmonės nelabai veržiasi socialiniais globėjais tapti. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Taip, iš tiesų pritariu jums, kad tai yra turbūt pagrindinis mūsų pertvarkomas institutas, ir kuo daugiau mes turėsime tiek socialinių globėjų, tiek budinčių globotojų, tuo mums reikės mažiau bendruomeninės ir institucinės globos. Dėl to struktūrinės lėšos yra nukreiptos būtent į globos centrus, kurie atsakingi už suradimą, mokymą ir palaikymą, globėjų finansavimą tam, kad surastų, sukviestų, motyvuotų, palaikytų žmogiškuosius resursus, taip pat užsitikrintų savivaldybių tarybų sprendimus dėl didesnio finansavimo, nes savivaldybės nulemia, kiek papildomai skirti lėšų globėjams ir globotojams. Taigi stipriname tuos globos centrus, kurie yra atsakingi už tokios paslaugos vystymą. Gal taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Olekas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Ministre, aš turiu klausimą dėl vaikų globos namų. Kai kurie ekspertai sako, kad tai yra ne deinstitucionalizacija, o reinstitucionalizacija. Kai didelius valdiškus globos namus pakeičia mažesni globos nameliai, t. y. ne šeimos, o mažesnėse grupėse vaikai gyvena butuose, bet tai vis dar nėra šeima. Ir man atrodo, kad šios pertvarkos didžiausia problema yra ta, kad mums trūksta šeimų, kurios įsivaikina vaikus, toms šeimoms trūksta paslaugų… kurie padėtų tuos vaikus auginti, ir globėjų. Tenka kalbėti su savivaldybėms. Labai sunku surasti didesniuose miestuose, tai ką jau kalbėti apie rajonus. Labai sunku rasti žmonių, kurie ryžtųsi būti tais profesionaliais globėjais. Nepaisant to, kad mūsų kryptis yra visai gera, kaip jums atrodo, ką vis dėlto galima dar artimiausiais metais padaryti, kad atitaisytume tą situaciją?
L. KUKURAITIS. Aš visiškai su jumis sutinku dėl principo. Aišku, kad vaikai turėtų gyventi šeimoje. Jeigu mes sakytume, kad pertvarka yra tik bendruomeniniai namai, tai neatitiktų tikrovės, nes, kaip skaičiai rodė, bendruomeniniuose namuose gyvena 618 vaikų, o vien budinčių globėjų, vadinasi, tų, kurie paima laikiną laikotarpį, šeimose gyvena 324 vaikai. Tai rodo, kad tam tikras buferis patekti į bendruomeninius yra, nekalbant apie tai, kiek dar yra socialinių globotojų ir t. t. Šeimose globojamų vaikų skaičius yra kur kas didesnis negu institucijose. Ir visa tai yra daroma.
Ką mes dar galime sustiprinti? Kaip gerbiamas E. Pupinis prieš tai paklausė, tai yra būtent tai, kaip galime stiprinti įtėvius, stiprinti globėjus, nes didžiausia problema ir turbūt didžiausias pertvarkos pralaimėjimas yra, kai iš globėjų šeimų vaikai grįžta į institucinę globą. Čia tikrai yra… Tada mes sakome: tai yra praradimas. Globos centrai yra skirti tam, kad nuo suradimo per mokymus ir paskui palaikymą, nuolatinį palaikymą… paslaugų suteikimą globėjų ir įtėvių šeimas palaikytų ir skatintų dar daugiau atsirasti, o tos, kurios prisiėmė atsakomybę, prisiimtų dar didesnę atsakomybę. Būtent globos centrų stiprinimas, tiek finansinis, tiek kompetencinis, yra kelias, raktas užtikrinti šiai sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas gal irgi būtų labai panašus einant į talką jums. Jūs čia labai gražiai paminėjote tuos draudimus, kurie bus, sakykime, institucinės globos tokį planą. Ar jūs turite kokį nors planą tam stiprinti ir tai problemai spręsti – dėl globėjų įsitvirtinimo ir vaikų paėmimo į šeimas, ar mes galėtume pamatyti? Sakykim, jūs paminėjote kai ką – globos centrų finansinis pastiprinimas, kaip jis atrodo kitų metų biudžete, dar kitų metų biudžete, koks galėtų būti, kad mes tas problemas vis dėlto perlaužtume ir išspręstume? Iš tikrųjų, nuvažiavę į vietas, mes susiduriame ir su tais labai liūdnais atvejais, kaip jūs sakote, kad žmonės, paėmę globoti, po to grąžina, ir iš tikrųjų tai yra labai didelis smūgis pačiai pertvarkai.
L. KUKURAITIS. Iš tiesų paskutinėje skaidrėje, kurią, deja, išjungė, buvo nurodytos struktūrinės lėšos, kurios jau dabar pasiekė ir toliau pasieks savivaldybes, globos centrus, kurti globėjų centrus, finansuoti atlyginimus tam, kad jie kiek galima galėtų padėti įtėviams ir globėjams. Tai yra svarbu. Antrasis aspektas, kurį svarbu, kad ir savivaldybės įsisąmonintų, yra, kad globos pinigai vaikui yra skiriami bet kuriuo atveju. Vaiko globa pas globėją, budintį globėją ar kita forma negu institucijoje yra ženkliai pigesnė. Taigi mes kalbame apie pinigus, pinigų yra, pinigų globai yra. Tiek, kiek mes sudedame į institucinę globą, jeigu mes juos visus skirtume alternatyvioms globos formoms, mes turėtume pakankamai lėšų, visos savivaldybės turėtų pakankamai lėšų.
O tą tokią metodinę… Infrastruktūrines lėšas mes suteikiame, pavyzdžiui, skiriame ir infrastruktūrai kurti, ir tiems bendruomeniniams namams kurti, ir 30 %, ne mažiau kaip 30 %, vaikų dienos centrams kurti kaip alternatyvą, kaip prevencinę priemonę, kad vaikai nepatektų į globos įstaigas. Taigi infrastruktūros lėšų, kurios ateina į savivaldybes, ne mažiau kaip 30 % skiriama prevencijai nepatekti į globos įstaigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš norėjau gerbiamo ministro… Paminėjote daug įvairių galimų globos formų, kad mažintume institucinę globą, bet taip pat prie globos namų kuriasi tokie šeimų padaliniai, kurie, mano vertinimu ir požiūriu, yra geriausia investicija, kuomet mama su vaikais ar tėtis su vaikais apgyvendinami kartu ir teikiama visokeriopa pagalba: ir tėvystės, ir socialiniai įgūdžiai, taip pat gydymas nuo žalingų ir priklausomybių įpročių. Tuomet visa šeima su vaikais, kurie nepatiria to žalojančio streso, grįžta atgal į visuomenę. Taip, mano vertinimu, sutaupytume pinigų. Bet ne čia esmė, esmė, kad ir tėvai taip pat gauna reikiamą pagalbą. Tačiau tai nėra reglamentuota, mano požiūriu, ir kai iš tėvų neatimami vaikai, vaikas negauna laikinos globos ir negauna tos globos krepšelio. Tai yra tik pilotiniai projektai kai kuriose savivaldybėse, bet tai labai gražūs rezultatai. Kas planuojama šioje srityje, ar jūs vertinate ir svarstote išplėsti tas paslaugas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tie krizių, mes vadiname krizių centrais, kur gali patekti šeimos kartu su vaikais, tikrai labai svarbi alternatyvi paslauga, kad nepaimtume vaiko, bet vaikas kartu su tėvais važiuotų į centrą ir ten būtų ugdomi visi reikalingi įgūdžiai. Ši konkreti paslauga yra reglamentuota ir, mano galva, tikslinama pagal vaikų amžiaus grupę, kad šeimoms, kurios turi vaikų iki trejų metų, yra atskiras kompleksas paslaugų, tarp jų šita apgyvendinimo paslauga. Arba tai vyksta procesas, arba jau yra reglamentuota, tada atitinkamai turėtų būti numatytos ir finansų galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Maldeikienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų pranešime negirdėjau (galbūt praklausiau) apie mobiliąsias grupes. Galbūt galėtumėte keletą žodžių, kaip sekasi jas burti, specialistai, ar yra automobiliai, kiek galbūt jau buvo išvykimų, kaip sekasi? Gal turite kokių minčių? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų tai yra vaikų teisių pertvarkos dalis. Jos, aišku, susijusios su deinstitucionalizacija, su globos įstaigų pertvarka. Visuose regionuose yra suformuotos mobilios komandos, tačiau konkrečius skaičius, kiek išvykimų, kokie atvejai, kokie rezultatai, mes pateiksime rytoj Socialinių reikalų ir darbo komitete. Mes tam ruošiamės, taip pat ir šią informaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi R. Šarknickas. Prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas gal šiek tiek į šoną. Aš nežinau, ar jūs esate buvęs Kaišiadoryse, kur iš tikrųjų pagrindinis nuvažiavimas yra tik traukiniu, neskaitant asmeninio automobilio, ir kur yra kitoks savotiškas rezervatas, kurį reikėtų deinstitucionalizuoti. Ten yra labai aukšti laiptai. Išlipus iš traukinio, tu turi eiti mažų mažiausiai šimtą laiptukų – 50 aukštyn, 50 žemyn. Jeigu esi neįgalus, ratukuose, senas, turi vaiką ant rankų, lagaminų, tu paprasčiausiai negali nueiti. Ar ministerijai žinoma tai ir ar ministerijai žinoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir ministras R. Masiulis sakė, kad tiesiog nėra pinigų tam dalykui? Vadinasi, tie žmonės yra įkalinti. Tai gal deinstitucionalizuokime viską?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų tokios situacijos akivaizdžiai rodo, kad mes savo visuomenėje nesame pasiruošę priimti neįgaliųjų, kad jie gyventų tarp mūsų. Visiškai jums pritariu. Šiuo atveju man tai nebuvo žinoma ir aš kalbėsiu su R. Masiuliu apie tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. Aš norėčiau pasiūlyti, gal ministro nutarimu būtų toks nurodymas. Dabar vaikai iš vaikų globos yra paimami ir apgyvendinami butuose ar namuose. Kalbu apie naujus vaikus, kurių tėveliai atsisako, palieka likimo valiai tuos mažus vaikus ir jie apgyvendinami vaikų globos namuose. Paskui praeina 2–3 metai ir vėl jie plėšiami iš tų sienų – į kitus butus ar namus. Tiesiog kad jau nuo dabar pradėtų šitą darbą ir neįleistų į vaikų globos namus tų mažų vaikų, nes jie apsipranta, o paskui stresas, depresijos ir vėl iš naujo reikia išgyventi tuos dalykus.
Antras klausimas būtų. Ar tiesa, kad seneliai, broliai, sesės, jeigu yra atimamos teisės iš tėvų, negali paimti globoti tų savo giminės vaikų? Sklando ore, kad yra toks reiškinys. Bet aš nemanau, kad taip yra.
Ir paskutinis. Dabar, kai paimami vaikai – 500 jų ten ir t. t., aišku, tas veiksmas, poveikis įvyko į geresnę pusę, nes sumažėjo smurto, tačiau, kaip aiškėja, užteko…
PIRMININKAS. Klauskite!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …ko gero, iš tų 500 paimti gal tik 100 vaikų. Ar čia netrūksta patirties specialistams… tokiems reiškiniams vykti? Ką jūs galėtumėte į tai atsakyti? Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Pirmiausia ačiū už pasiūlymą. Iš tiesų taip ir turėtų būti, kad vaikas prioriteto tvarka turėtų būti paliekamas giminaičiams, tada budintiems globėjams, socialiniams globotojams ir tik tada į bendruomeninius namus. O instituciniai turėtų būti visiškai paskutinėje sekoje. Deja, kai kuriose savivaldybėse, turime pripažinti, nėra visų alternatyvių formų, išskyrus institucines globos vietas, ir, deja, taip nutinka. Deja, taip nutinka. Tačiau turint terminą 2020, kada visi vaikai jau turėtų nebepatekti į institucinę globą, tokie atvejai ilgainiui turėtų išnykti.
Dabar dėl brolių, seserų pasitikslinsiu. Kaip yra pagal Civilinį kodeksą, reikia pasitikslinti. Aš pritarčiau jūsų nuomonei, kurią jūs išsakėte.
Dėl specialistų patirties. Reikia pasakyti, kad ne visose savivaldybėse yra didesnis apsaugojamų, vadinasi, paimamų apsaugoti, vaikų skaičius. Kai kuriose savivaldybėse išlieka tas pats, kaip buvo iki liepos 1 dienos, bet kai kuriose yra ženkliai padidėjęs. Tai rodo, kad skiriasi vaiko teisių traktavimas savivaldybėse. Ir dabar, kai mes įvedėme vieną, vienodą standartą, kai kuriose savivaldybėse, deja, turime priimti pirmąją bangą vaikų, kad spręstume tas situacijas, kurios, deja, buvo rizikingos vaikams. Tai tikrai yra labai aukštos rizikos, aukščiausios rizikos situacijos, jeigu vaikų teisių specialistai paima. Jeigu yra tokių atvejų, kad trūksta kompetencijos, gali tokių pasitaikyti, nes keli šimtai darbuotojų dirba visoje Lietuvoje, tai mes apie tuos atvejus tikrai visą informaciją renkame, analizuojame, darome atvejo vadybą, patys darome iš to išvadas ir stengiamės, kad taip nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pranešimą, atsakymus į klausimus. Tiesa, klausiančiųjų yra daugiau, bet, deja, mūsų darbotvarkė taip numatyta ir mes… Ačiū, ministre.
L. KUKURAITIS. Ačiū.
15.36 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2410, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ir mes pereiname prie darbotvarkės 2-2.1 klausimo – Notariato įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2410. Gerai. Kviečiu teisingumo ministrą E. Jankevičių. Pateikimas. Prašau. R. J. Dagys – dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausydamas dabar ministro atsakymų ir mūsų klausimų, aš manau, kad mums arba reikalinga papildoma diskusija tais klausimais, ar panašiai, nes kai mes kalbame apie institucinę globą, tai vaiko akimis ir šiaip įstatyme iš esmės tiek globėjas, tiek laikinas globėjas, tiek šeimyna tai yra institucijos, jis nėra nei įvaikintas, nei atsidūręs kur nors šeimoje. Kai mes viską taip suplakame, tai mes nieko išvis niekada neišspręsime.
PIRMININKAS. Kur jūs siūlote diskusiją? Komitete, Seime? (Balsai salėje) Čia siūlote, Seime diskutuoti? Kreipiuosi į komiteto pirmininkę. Gerbiama pirmininke, R. J. Dagys siūlo diskusiją. Rimante! Rimante! R. J. Dagys siūlo pratęsti diskusiją tais klausimais, kuriuos pristatė ministras. Prašome nuspręsti, ar komitete, ar Seime, ir pasiruoškite tam. Toks pasiūlymas yra, užprotokoluojame.
Prašau, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Aš sujungsiu abu projektus. Abiejų įstatymų projektų turinys yra gana paprastas. Notarai ir antstoliai turi išskirtines teises atlikti tam tikras teisines paslaugas, valstybės priskirtas funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti ir kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, Notariato ir Antstolių įstatymų pakeitimo įstatymų projektais siūloma suteikti valstybei išimtinę prerogatyvą nustatyti jų įkainius ir vykdymo išlaidas. Pagal mūsų pateiktą projektą mes siekiame panaikinti privalomą (…) tvarkos suderinimą su Antstolių ir Notarų rūmais, nes toks privalomas įkainių suderinimas riboja valstybės teisinę diskreciją ir įpareigoja nustatyti tokius atlyginimų dydžius, kokie yra priimtini notarams ir antstoliams.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs ir taip, priimdami vieną įstatymą, palengvinate ne per seniausiai sunkiai prasiskolinusių žmonių naštą, kalbant ypač apie tą rūšį žmonių, kurie turi mažas pajamas, ir sumažinate antstolių išskaitų dydžius nuo 70 % iki 50 %, tam tikrais atvejais – nuo 50 % iki 30 %, tai šiandien mes prašome suteikti mums įrankį mažinti antstolių ir notarų… kainas. Jeigu toks įrankis mums bus suteiktas, kainos mažės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ar iš tikrųjų pakankami bus mechanizmai, kurie dabar yra numatyti įstatymu? Iš tikrųjų čia ir dėl tų visų galimų pajamų vyksta diskusija, vieni – 15 %, kiti – 10 %. Kokia jūsų nuostata ir ar bus daromi kokie nors kiti žingsniai, nes poįstatyminiais aktais galbūt galima būtų ką nors sureguliuoti? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Pupini, už tokį klausimą. Iš tikrųjų poįstatyminiais aktais, ministro įsakymu suderinsime su Finansų ministerija, ministerijoje dirba grupė antstolių ir notarų… nustatymo klausimais. Tiek įkainiai, tiek vykdymo išlaidos mažėtų, jeigu jūs pritartumėte ir leistumėte mums padaryti šitą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Nėra. L. Talmontas. Prašau, kolega.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, toks klausimas. Jūsų norai labai geri, (…) sumažinate, bet gyvenimas yra gyvenimas, ateis kitas ministras, jis norės vėl padidinti. Ar nebūtų gerai, kaip siūlo Prezidentė, vis dėlto nustatyti, kiek procentų būtų patvirtinta Seime? Kokia jūsų nuomonė?
E. JANKEVIČIUS. Galima diskutuoti šitais klausimais ir matant tam tikrą gerą pasiūlymą būtų galima sujungti šiuos projektus į vieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, labai sveikinu jūsų iniciatyvas, labai džiaugiuosi, kad tęsiate ir buvusios ministrės kursą dėl antstolių piktnaudžiavimo ir socialinio jautrumo nebuvimo prevencijos. Mano klausimas. Galbūt galima eiti skaitmenizacijos keliu? Iš tikrųjų labai daug antstolių dabar vykdomų funkcijų jau seniai skaitmenizuotos ir yra labiau vaidyba, kad realiai reikia kažką daryti, ir skaičiuojami tik pinigėliai. Visai neseniai mačiau bylą, tiesiog ne bylą, o žmogus skundėsi, kad už dieną vien tik laukimo yra 300 eurų. Čia yra kažkoks kosmosas. Mano klausimas, ar neplanavote skaitmenizuoti? Tai iš tikrųjų pamažintų tuos kaštus.
E. JANKEVIČIUS. Iš tikrųjų yra programa, vadinasi IS, veikia dar ne visa apimtimi. Tai mes ir siekiame iš tikrųjų kartu su Antstolių rūmais kuo labiau įsitraukti į tą programą. Bet kalbant apie tą jūsų minėtą pavyzdį, tai jūs kalbate apie papildomas išlaidas. Mes poįstatyminiais teisės aktais tikrai jas peržiūrėsime, kad jų neatsirastų.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mes, kaip Seimo nariai, labai dažnai gauname daug nusiskundimų dėl antstolių darbo, dėl neteisėtų veiksmų. Ir dažnai susidaro tokia situacija, kad paskambinus, pasiaiškinus jie greitai atsitaiso, ką padarė ne taip. Būtų toks klausimas. Ar jiems yra baudos labai neadekvačiai mažos, kad jie labai dažnai tai daro? Ir kitas dalykas, ar nebūtų logiška palyginti įkainius, kokie buvo įkainiai, kai antstoliai buvo valstybės funkcija, ne privatus verslas, ir šiuo metu? Ar nepasidarė taip, kad ten kartais visi tie įkainiai išaugo, ir turbūt šiandien dvigubai galėtume sumažinti?
E. JANKEVIČIUS. Šiandien aš to palyginimo jums nepasakysiu, bet taip, iš tikrųjų antstolių procesinius veiksmus prižiūri teismas, o neprocesinius veiksmus, matyt, apie tai, ką jūs kalbate, prižiūri Antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija. Ir yra dar Antstolių garbės teismas. Jeigu yra nusižengimų, tai garbės teismas svarsto ir skiria nuobaudas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). O baudos nėra labai mažos?
E. JANKEVIČIUS. Didžiausia bausmė yra pašalinimas iš pareigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas ministre, kadangi, kaip jūs žinote, ne vieną antstolių veiklą reglamentuojančio įstatymo Civilinio kodekso proceso pakeitimus rengiau aš su mūsų frakcijos nariais ir mes domėjomės atlyginimais kai kurių antstolių, dirbančių su bankais, tai, mano žiniomis, atlyginimai iš tikrųjų, kaip yra nušviesta žiniasklaidoje, per mėnesį siekia iki 37 tūkst. eurų, kai kurių neviršija 2–3 tūkst. Mano žiniomis, nėra aiškių kriterijų, kaip nustatyti tuos įkainius, nėra metodikos, kad visais atvejais būtų skaidriai, teisingai ir tvarkingai nustatomi antstolių įkainiai, ko ir yra siekiama jūsų pakeitimais. Ar ruošiatės rengti naujus poįstatyminius teisės aktus, kad būtų sutvarkyta ši sistema sistemiškai ir iš esmės?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų ačiū už tas pataisas, kurias jūs rengėte anksčiau, didelis dėkui. Taip, iš tikrųjų ruošiamės ir apie tai bus galima plačiau padiskutuoti komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jau keletą metų diskutuojama dėl to, kad galbūt vertėtų nustatyti minimalią sumą, nuo kurios antstoliai nepradėtų išieškoti, tai yra priverstinis išieškojimas netaikomas tam tikrai sumai. Aišku, dėl sumos dydžio reikėtų susitarti, paieškoti to varianto. Kaip jūs manote, ar tokią sumą reikėtų nustatyti įstatyme, ar jūs nustatytumėte savo tvirtinama tvarka? Kaip iš principo jūs žiūrite į tokį pasiūlymą?
E. JANKEVIČIUS. Manau, kad jūsų teiginiai yra teisingi, galėtume diskutuoti apie tai. Įmanomi įvairūs variantai – tiek poįstatyminiuose teisės aktuose, tiek ir įstatymuose. Bet komiteto darbo metu mes galėsime įvertinti tuos pasiūlymus ir į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties sveikinama ta jūsų iniciatyva, bet aš pasigedau vieno principo, įstatyme šiek tiek panaikinamas skaidrumas tiek dėl antstolių, tiek dėl notarų. Buvo įprasta, kad būdavo metodika ir pagal tą metodiką nustatomi įkainiai. Dabar iš įstatymo ji tarsi išbraukiama ir dabar neaišku, pagal ką bus. Tai ar nevertėtų papildyti įstatymą, grįžti prie tos redakcijos ir pagal tam tikrą metodiką įvesti formulę, kas iš ko susideda ir kaip tie įkainiai bus tvirtinami. Nes jeigu nebus įstatyme įrašyta, tada paliks ministrui, o ministras pagal gerą nuotaiką nustatys įkainius, nes įstatyme tas turėtų būti, nes visur taip yra. Kaip jūs galvojate?
E. JANKEVIČIUS. Metodiką mes ruošiamės nustatyti poįstatyminiais teisės aktais, Prezidentė tam tikrą metodiką siūlo nustatyti įstatymu. Vėlgi įvairūs galimi variantai. Reikėtų komitetuose išdiskutuoti ir įsivertinti. Mes manome, kad mūsų pateiktas projektas šiandien yra tikrai teisingas, jis atriš mūsų rankas ir mes skaidriai, teisingai nustatysime sąžiningus tiek antstolių, tiek notarų įkainius.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu pasiūlyti būdą, kaip gintis nuo šitų dviejų lobistinių organizacijų – nuo Notarų ir Antstolių rūmų, nes jie daug nepelnė tos kritikos jūsų atžvilgiu, neteisingų faktų išleidžia į viešumą. Jie turi didžiules pajamas, gali sau leisti užsakyti tokius propagandinius straipsnius ir kitą informaciją masinėse informavimo priemonėse. Aš siūlau jums atsakyti skaidrumu. Visuomenė turi teisę žinoti notarų ir antstolių atlyginimų vidurkius ir jų pajamų vidurkius. Tai jūs tokias lenteles galėtumėte paskelbti, suskirstyti grupėmis: turtingi notarai, neturtingi notarai ir antstoliai. Manau, kad po tokio paskelbimo šiems abiem rūmams praeis noras su jumis kariauti ir toliau imti iš gyventojų nepagrįstai didelius pinigus.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo nary Nagli Puteiki, ačiū jums už tokį pasiūlymą. Iš tikrųjų aš apskritai norėčiau jums padėkoti, nes, ypač kalbant apie antstolius, jūs tikrai daug mums, ministerijai, parašėte raštų ir pateikėte įvairiausių pasiūlymų, į kuriuos mes iš dalies atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai sveikinu jūsų ryžtą. Tik norėčiau paklausti dėl praeities. Ar tikrai Antstolių rūmai tokie galingi ir įtakingi, kad ministerija negalėjo iki šio laiko susitvarkyti, ir jūs dabar imatės gana ryžtingai. Ir galbūt kolegos paklausė: ar nebijote to karo? Kaip jums atrodo, kodėl ilgą laiką visi tai žinojo, visi apie tai kalbėjo, bet nebuvo imtasi jokių priemonių? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Man labai sunku atsakyti, kodėl nebuvo imtasi tokių priemonių. Bet mes turime dialogą tiek su Antstolių, tiek su Notarų rūmais, ir jeigu jūs mūsų projektui pritarsite, kai mes derinsime įkainius ir nustatinėsime patys, jie vis tiek turės galimybę per TAIS programą pasisakyti ir pateikti mums pastabas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui. Neturiu klausimų, bet didelė padėka jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Šakalienė. Prašom, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu sveikinu, pritariu ir labai palaikau šias pataisas. Kartu noriu paklausti, ar ministerija pati imsis, ar čia, Seime, mums galima imtis būtinųjų vykdymo išlaidų tvarkymo, nes, kaip žinote, tai yra penki nedideli administraciniai veiksmeliai, kurių iš esmės savikaina yra iki 10 eurų, o šiandien sąskaitose, kurias man siunčia žmonės, matau ir 399 eurus, ir 1 tūkst. 257. Tikrai gąsdinančios sumos. Tad ar įvesti standartą iki 10 eurų taip pat yra tarp jūsų planų?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama Šakaliene, ir už jūsų visas iniciatyvas. Iš tikrųjų būtent tarp planų yra galbūt ar suvienodinti, ar sumažinti antstolių būtinąsias išlaidas. Tai yra būtinai prioritetas, taip.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš labai noriu padėkoti gerbiamajam ministrui, kad tie pradiniai pokalbiai ir darbai su ministre M. Vainiute yra tęsiami toliau, ir tas projektas, kuris iš tiesų yra labai aktualus, ypač socialiai jautrioms Lietuvos žmonių grupėms, yra labai stipriai pajudėjęs. Tikrai palaikysime ir laukiame, kad atkeliautų į Seimą. Sėkmės!
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs, ministre, atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti? Už – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu padėkoti ministrui ir atkreipti viso Seimo dėmesį, kad kai ministrais skiriame ne buvusius advokatus, ne buvusius notarus ir ne buvusius antstolius, dingsta interesų konfliktas, ir normalus politikas, atstovaudamas normaliai politinei programai, pradeda rūpintis žmonėmis, vykdo teisingumą ir tai atitinka šitos ministerijos pavadinimą. Ačiū Dievui, kad toks ministras atsirado, ir ačiū Dievui, kad yra toks Seimas kaip šiandien ir galų gale imsis šitų privilegijuotųjų klasių, pradės rūpintis tais žmonėmis. Iki šiol, beje, tos privilegijuotos klasės naudojosi lengvatinėmis mokesčių sąlygomis, kurias nustatė ankstesni seimai.
Raginu kolegas nesustoti ties šita ministerijos iniciatyva, bet eiti toliau ir apmokestinti šitas tris privilegijuotas klases, kurios tunka iš paprastų žmonių nelaimių, apmokestinti taip, kaip apmokestinami visi padorūs Lietuvos Respublikos dirbantys asmenys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių prieš. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2410, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti… (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas? Ar rimtai? Ne. Gerai. (Balsai salėje) Gerai, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame? Pritariame. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną.
Darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411. Vėl kviečiu teisingumo ministrą E. Jankevičių. Prašom į tribūną. Pateikimas. (Balsai salėje) Abu iš karto? Aš girdėjau, kad jūs pristatėte. Gerai.
Kolegos, ar pakanka tokio ministro abiejų pristatymo? Tada siūlau balsuoti ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2411. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Dėl Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamas pirmininke, labai norėtume, kad būtų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti papildomam? Ir Biudžeto ir finansų komitetas. Du papildomi komitetai. Galime pritarti?
N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tragiška diena antstolių baisiems įkainiams. Seime liko tik septyni jų palaikytojai.
15.53 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, vis tiek kviečiame jus į tribūną. 2-3 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443. Prašom. Pateikimas.
E. JANKEVIČIUS. Teikiame Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio parengimą paskatino būtinybė užtikrinti politinių kompanijų finansavimo skaidrumą, nesudaryti prielaidų užsienio valstybėms daryti poveikį Lietuvos Respublikos rinkimų procesams ir vidaus politikos formavimui. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad politinės kompanijos dalyviai teisinių, politinės kompanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų sutartis galėtų sudaryti tik su Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotais juridiniais asmenimis arba piliečiais. Taip pat praplėsti politinės kompanijos išlaidomis pripažįstamų išlaidų sąrašą ir pakelti didžiausią vieno savarankiško politinės kompanijos dalyvio politinės kompanijos išlaidų dydį. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dėl pačių politinių kampanijų dalyvių. Kas čia tokio pasikeitė, kad anksčiau buvo negalima, o dabar galima? Dėl ko, kokie pagrindiniai argumentai yra, kad tokie pasikeitimai atsiranda? Kadangi anksčiau būdavo, pavyzdžiui, kad septintą politinių partijų pretendentų kandidatų… apgyvendinimai visokie buvo išimti ir panašiai. Tai iš tikrųjų gali būti piktnaudžiavimo.
E. JANKEVIČIUS. Ne, mes tiktai išplėtėme tą sąrašą, kai gali būti pripažįstamos tinkamos išlaidos. Aš galiu net ir pagarsinti jas, t. y. politinių kampanijų dalyvių teisinių paslaugų sutartims apmokėti, politinių kampanijų dalyvių politinės kompanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų sutartims apmokėti, kandidato kelionėms, transportui ir apgyvendinimo išlaidoms į rinkimų apygardą apmokėti. Tiktai išplečiame tą sąrašą.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs pristatydamas labai teisingai pasakėte, kad užtikrins skaidrų finansavimą ir kokių nors užsienio šalių įtaka rinkimų eigai… todėl šis įstatymo projektas teikiamas. Bet, deja, labai esu nusivylęs, kad čia galės teikti paslaugas ne tik Lietuvoje registruoti juridiniai ir fiziniai asmenys, įmonės, tačiau ir kitose Europos Sąjungos ir NATO šalyse. Mes puikiai žinome istorijas, kas dabar dedasi pasaulyje, daug diskutuojame. Galiu užtikrinti, kad tikrai nebus skaidru ir tikrai bus įtaka, nes įregistruoti kokioje NATO ar Europos Sąjungos šalyje gali daug kas, prisidengdami kitais vardais, kitais pavadinimais, ir taip daryti įtaką. Ir tokia praktika jau yra, galiu jums pasakyti. Labai norėčiau ir viliuosi, gal teiksiu pataisą, kad nebūtų… tik Lietuvoje, kad būtų registruotos. Aš suprantu – laisvas paslaugų judėjimas, Europos Sąjungos čia teisės (la, la, la, la), viską galime tuo, bet, deja, realybė yra kitokia.
E. JANKEVIČIUS. Aš tikrai nenoriu su jumis ginčytis. Projektas buvo plačiai derinamas ir su kitomis institucijomis, su Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija. Mes esame taip pat EBPO nariai. Bet tikrai komiteto posėdžio metu bus galima siūlyti tokį variantą. Ir jeigu dauguma jūsų, Seimo nariai, sutiksite, tai tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar priimsite draugišką pasiūlymą nevadinti kampanijos kompanijomis? Vienas paprastas patikslinimas. Prašau, jūsų darbui tai pravers.
E. JANKEVIČIUS. Būtinai. Ačiū, gerbiamas Sergejau. Tikrai stengiuosi ir skiriu kampaniją nuo kompanijos. Tiktai gal netyčia…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sergejus atėmė iš manęs žodžio teisę. Lygiai tą patį norėjau pasakyti. Ir jūs pakartodamas dar tą patį kartojote. Dar, kad kiti išgirstų. Vis dėlto kompanija yra politikų sambūris, o kampanija – veiksmas, kuriame veikia politikai. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Kampanija.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, ačiū už pristatymą. Ar jūs įsivaizduojate, kaip kontroliuojantis subjektas kontroliuos tuos paslaugų teikėjus ir jų steigėjus, nes jais, be jokios abejonės, gali būti ir ne bendrijos šalių gyventojai, gali būti ir subjektai, specialiai įsteigti šalyse narėse, ir terminai, proporcingumas yra neįmanomi. Įsivaizduojate, kokie čia kaštai?
E. JANKEVIČIUS. Be abejonės, kontroliuoti bus sunku, bet tai vis tiek geresnis įstatymo projektas nei yra dabar. Vis tiek tai palengvins darbą ir galimai užkardys nesąžiningus veiksmus, kurie gali būti ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš norėtų kalbėti V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš klausimą, kai uždaviau ministrui, iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Čia ne klausimai. Jūs kalbate dėl… Atsiprašau, jūs kalbate dėl motyvų.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš – taip. Jeigu mes paliksime landą, kad…
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …Europos Sąjungos ar NATO šalyse registruoti asmenys galės taip pat (…) paslaugas, tikrai neužtikrinsime nei skaidrumo, nei kitų šalių, pašalinių, mums nedraugiškų šalių, įtakos rezultatams. Todėl ir balsuoju… susilaikysiu balsuodamas. Nebalsuosiu už šį projektą. Jeigu Seimas… pateiksiu pataisą ir pritarsime, tada bus galima balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra sutarimo, kolegos. Balsuojame po pateikimo dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2443. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Gerbiami kolegos, yra Vyriausybės siūlymas taikyti skubos tvarką. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar reikia kitų? (Balsai salėje) Nereikia. Kadangi skubos tvarka, siūloma spalio 9 dieną, galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.01 val.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 8, 23, 24, 25, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2340, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2341, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2342, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2343, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2344, Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2345, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2346 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2339. Kviečiame pateikimą padaryti vidaus reikalų ministrą E. Misiūną. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Aš primenu, kad čia dar septyni lydimieji.
E. MISIŪNAS. Taip, ir lydimieji teisės aktai.
PIRMININKAS. Taip, septyni.
E. MISIŪNAS. Trumpai apie projekto tikslus: pirmiausia reorganizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jo funkcijas perduoti kitoms valstybės institucijoms ir pasiekti, kad Ginklų fondo funkcijos būtų vykdomos efektyviau, taip pat atsisakyti Ginklų fondo vykdomos komercinės veiklos ir ją perduoti privatiems asmenims.
Trumpai apie projekto esmę. Siūloma atsisakyti Ginklų fondo vykdomos ūkinės, komercinės veiklos, t. y. prekiauti B, C kategorijos trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir į juos importuoti, įvežti ar eksportuoti ir perduoti privatiems asmenims. Šiuo metu ši teisė yra išimtinai suteikta tiktai Ginklų fondui. Taip pat būtų atsisakyta valstybės įstaigai nebūdingų komercinės veiklos funkcijų.
Priėmus projektus numatoma Ginklų fondo funkcijas perduoti Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui ir kitoms Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Na, pavyzdžiui, Policijos departamentui planuojama perduoti šias funkcijas: informacijos apie šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų apyvartą Lietuvos Respublikoje rinkimą ir teikimą, prekybos B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais trumpiesiems, jų dalimis, kontrolę. Informacijos ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos būtų paskirtas ginklų registro tvarkytoju. Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos būtų numatyta aprūpinti šių kategorijų ginklais… valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas šių kategorijų ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis. Taip pat yra siūloma konfiskuotus ir į valstybės pajamas perduotus ginklus realizuoti per Vyriausybės įgaliotas institucijas viešųjų pirkimų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Lydimieji teisės aktai. Administracinių nusižengimų kodekso… Atsisakoma Ginklų fondo įgaliojimo tirti administracinius nusižengimus. Taisomi kiti teisės aktai. Yra išbraukiamas Ginklų fondas kaip pavadinimas. Siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Anušauskas pirmasis, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad įstatymo projektas yra skirtas Ginklų fondo likvidavimui. Aš nežinau, matyt, gerą dešimtmetį įvairūs lobistai mus laužė, kad Ginklų fondas atsisakytų tos komercinės veiklos ir viskas būtų perduota į jų rankas. Vis dėlto jūs man atsakykite galbūt trumpai, kaip pasikeis STT, saugumo, policijos aprūpinimas ginklais ir specialiosiomis priemonėmis priėmus šitą įstatymą?
E. MISIŪNAS. Matote, jeigu būtų vienintelė galimybė šitoms įstaigoms įgyti ginklus per Ginklų fondą, tai, aišku, būtų galima svarstyti, kad galbūt nereikėtų naikinti Ginklų fondo. Bet dabar yra daug pavyzdžių, kai pačios įstaigos net pigiau ir efektyviau įsigyja tiesiogiai iš tiekėjų ginklų, vykdydamos viešuosius pirkimus, nei per Ginklų fondą. Pavyzdžiui, Viešojo saugumo tarnyba yra informavusi, kiek įsigijo automatų, taip pat policija sudaro sutartis tiesiogiai su (…) tiekėju ir pirkdama šaudmenis.
Mes esame numatę tokius atvejus, kad Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM valstybines įstaigas ir institucijas aprūpintų visų kategorijų ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir specialiosiomis priemonėmis, jeigu būtų toks poreikis pačių įstaigų. Įstaigos turi tiesioginius kontaktus, įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, pateikia dar geresnes sąlygas, kainas ir pasirašo sutartis. Turime tikrai nemažai pavyzdžių ir man tikrai kilo klausimas, labai pagrįstas, kodėl to nedaro Ginklų fondas, arba kodėl, perkant per Ginklų fondą, tas pirkinys tampa šiek tiek brangesnis. Turime skaičiavimus, turime informaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pernai, gruodžio 7 dieną, stovėjau tribūnoje ir teikiau identišką įstatymą dėl Ginklų fondo panaikinimo. Tą kartą Seimo salė pritarė bendru sutarimu, po trijų mėnesių Vyriausybė parašė neigiamą išvadą be jokios argumentacijos ir pasakė, kad kadangi Vyriausybė irgi rengia teisės aktus, tai jie bus teikiami vėliau. Taip Ginklų fondo naikinimas nusitęsė dešimt mėnesių.
Trumpas klausimas, kuo skiriasi mano projektas ir jūsų projektas, nes jie man atrodo visiškai identiški?
E. MISIŪNAS. Tikrai negalėčiau dabar atsakyti labai detaliai, kuo skiriasi. Aš atsimenu, buvo vertinamas jūsų projektas, ir tikrai mes Vyriausybę įkalbėjome, kad idėją palaikome ir idėja tikrai yra svarstytina. Tik, aš atsimenu, jūsų įstatyme buvo keletas niuansų, kuriuos mes siūlome reglamentuoti kitaip iš principo. Buvo numatyta prioritetiniuose darbuose parengti Ginklų fondo reorganizavimo planą ir pateikti lydimuosius teisės aktus, dėl to buvo pateikta tokia išvada.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Prašom, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu paklausti. Kaip minėjote pristatydamas, policijai atsiras daugiau funkcijų. Panaikinus Ginklų fondą, tam tikras funkcijas perims Policijos departamentas. Kaip žinote, praeitą savaitę buvo priimtas Medžioklės įstatymas, kuriuo buvo panaikintas sąvadas. Buvo pagrindinė mintis, kad medžiotojų sąvado dalį funkcijų lygiai taip pat turės Policijos departamentas, kuris jau dabar turi tam tikrus duomenis. Bet man teko kalbėtis su jais, jie lyg ir baiminasi, kad čia bus per daug funkcijų ir jiems bus tam tikrų problemų. Ar turite mechanizmą, kaip suvaldyti šitą situaciją šiuo atveju, ką jūs pristatėte, dėl Ginklų fondo ir dėl medžiotojų sąvado?
E. MISIŪNAS. Matote, vienaip ar kitaip, policija tą informaciją turi. Projektas buvo rengiamas ir taip pat derinamas su suinteresuotomis įstaigomis. Policija tikrai yra informuota ir policija išsakė savo poziciją, Policijos departamentas išsakė palaikymą. Tai nėra tokia funkcija, kurios nebūtų galima vykdyti, nes policija tikrai turi duomenų bazes ir galimybę prieiti prie įvairių duomenų bazių, turi tikrai puikių specialistų, kurie tai gali daryti. Aš negirdėjau, kad tai būtų didelis iššūkis šiuo atveju Policijos departamentui ir policijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, daug visokių reformų darote. Kiekvieną kartą klausiu, ar buvo daryta kaštų ir naudos analizė?
E. MISIŪNAS. Taip, buvo daryta.
A. SYSAS (LSDPF). Pasakykite, kokia?
E. MISIŪNAS. Ginklų fondui, pavyzdžiui, 2018 metais buvo skirta 275 tūkst. darbo užmokesčiui ir visoms kitoms išlaidoms. Manome, kad reorganizavus iš principo reikės papildomai per pusę mažiau – apie 100 tūkst. darbo užmokesčiui. Taip pat bus atsisakyta Ginklų fondui nebūdingos komercinės veiklos ir bus efektyviau įgyvendinama ir vykdoma funkcija asmenims, norintiems įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai, galimybė nusipirkti taip geriau ir paprasčiau.
PIRMININKAS. V. Gailius. Netriukšmaukite, kolegos. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, Ginklų fondo personalas – tai ne vien legendiniai ilgamečiai jo vadovai ir patarėjai, kurie rūpindavosi išskirtinės kokybės ginklų tiekimu partiniam ar šiaip nomenklatūriniam elitui, bet ir 30 žmonių, kurie iš tikrųjų yra savo srities profesionalai. Kaip spręsite dėl šių žmonių, nekalbu apie tuos, kurie, dirbdami fonde, rūpinosi elitu, ateities, ar jiems yra tikimybė įsidarbinti, kaip jūs minėjote, tas funkcijas perimančiuose subjektuose?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Šiandien Ginklų fonde yra keturi skyriai, yra įsteigta 27 pareigybės, užimta 21 pareigybė. Kaip žinote, jau ilgai nėra paskirstas Ginklų fondo vadovas. Nuolat, dabar jau gal treji ar ketveri metai, jei aš neklystu, yra laikinas Ginklų fondo vadovas. Faktas, darbuotojai, kurie dirba Ginklų fonde, aišku, yra geriausi tos srities specialistai ir išmanantys ją. Perkeliant šias funkcijas į Turto valdymo ūkio departamentą reikės darbuotojų, taip pat, jei bus tokių asmenų, norinčių pereiti į Informatikos, ryšių departamentą, apie darbuotojus tikrai bus pagalvota, nes mes suprantame, kad darbuotojai yra pati didžiausia vertybė.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už, prieš. S. Gentvilas – už. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Pagaliau matome dar vieno valstybinio monopolio kritimą, apie jį kalbėjo dar gerbiamas premjeras S. Skvernelis, kai jis buvo Vidaus reikalų ministerijos ministras, bet konkrečių veiksmų tada nesiimta. Aš gerbiamajam ministrui atsakysiu. Mano projektas, kurį Vyriausybė atmetė, nesiskiria niekuo, išskyrus tuo, kad aš turiu palyginimą, kad šiuo Vyriausybės siūlomu projektu vis dėlto leidžiama išlaikyti Ginklų fondą ir palikti jam vieną vienintelę funkciją, t. y. išlaikyti tarptautinius įsipareigojimus dėl Ginklų registro. Taigi įstaiga lieka, nors tikrai ji galėtų būti panaikinta. Projektas identiškas opozicijos pateiktam projektui, opozicijos projektas atmestas Vyriausybės nutarimu be jokios argumentacijos. Aš labai norėčiau palaikyti Vyriausybės sprendimą, tik nesupratau, kam jums reikėjo įsivelti į visą tą karuselę, nes galėjote palaikyti tiesiog S. Gentvilo gruodžio 7 dieną pateiktą ir Seimo bendru nutarimu priimtą projektą. Sveikinu ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar tikrai valstybinis monopolis visais atvejais yra blogis? Jeigu Ginklų fonde grupė draugų užsiiminėjo vardinių ginklų tiekimu nomenklatūrai, tai reikia jo vadovus pakeisti, jeigu teisės aktai, vidaus tvarka leido piktnaudžiauti, tai reikia vidinę kontrolę, vidinį auditą stiprinti ir politinę priežiūrą ir tuos aktus keisti, bet jeigu taip, kaip sako A. Anušauskas, po šito sprendimo Ginklų fondą reikės uždaryti, tai, pavyzdžiui, man kyla klausimų, ar tikrai čia reikia taip viską pulti liberalizuoti?
Dabar dėl argumento, kurį pasakė ministras, kad privatininkai parduoda truputėlį pigiau. Tai aš šiuo atveju grįžtu prie A. Syso klausimo. O jeigu, susipažinus su kaštų ir naudos analize, paaiškėtų, kad privatininkai tyčia dempinguoja kainas tam, kad pasiektų dabartinį sprendimą, kurį mums čia Seimas siūlo, kurį mums čia Vyriausybė siūlo, gal vis dėlto reikėtų pasižiūrėti atidžiau ir neskubėti? O gal vis dėlto paaiškės, kad tam tikro valstybinio monopolio buvimas kaip tik ir stabdo kainų didėjimą? Aš, kolegos, siūlau neskubėti, prisiminti, kad skandinavai alkoholį parduoda valstybinėse parduotuvėse ir į biudžetą taip surenka kur kas daugiau pinigų, negu ta pati Lietuva, parduodama alkoholį nevalstybinėse parduotuvėse. Aš nesakau, kad viską reikia suvalstybinti, bet ar tikrai reikia pulti ir išvalstybinti tai, kas, pavyzdžiui, veikia dabar gerai?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išsakėte motyvus. Dabar primenu, kad mes balsuosime dėl Ginklų fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2339 ir kelių lydimųjų įstatymų projektų: Nr. XIIIP-2340, Nr. XIIIP-2341, Nr. XIIIP-2342, Nr. XIIIP-2343, Nr. XIIIP-2344, Nr. XIIIP-2345, Nr. XIIIP-2346. Kas pritaria pateiktiems įstatymų projektams su lydimaisiais, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Dabar mums reikia nustatyti komitetus, kurie bus pagrindiniai. Taigi dėl pagrindinio įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti, pirmininke, nereikia kitų? Nereikia. Ačiū. Toliau, dėl Nr. XIIIP-2340 – taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl Nr. XIIIP-2341 – taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Čia dar yra niuansų. Dėl Nr. XIIIP-2342 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o dėl Nr. XIIIP-2343 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kaip papildomas yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Tinka? Taip pat dėl Nr. XIIIP-2344 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl Nr. XIIIP-2345 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o dėl Nr. XIIIP-2346 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau mano balsą įskaityti už per prieš tai buvusį balsavimą. Tiesiog neveikė aparatūra.
PIRMININKAS. Už – gerbiamas P. Saudargas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mano balsas taip pat už, nes kortelė tikrai įdėta, bet neveikia.
PIRMININKAS. P. Gražulis – už. Nesiginčijame. Kolegos, tokie komitetai tinka? Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 20 dieną. Ačiū. Baigiame šį klausimą.
16.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2367. Kviečiu viceministrę K. Garuolienę į tribūną pristatyti. Pateikimas. Projektas Nr. XIIIP-2367. Prašom, viceministre.
K. GARUOLIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektą, kurio tikslas yra nustatyti procedūras ir kriterijus, kuriais vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų įrašomos ir išbraukiamos iš PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo. Iki šiol tokių procedūrų ir kriterijų mes neturėjome. Šiuo projektu bus nustatomas naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo ir išbraukimo mechanizmas, susidedantis iš dviejų etapų.
Pirmas etapas. Bus sudaromas kompensuotinų naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, į kurį bus įtraukiamos paslaugos atsižvelgiant į tris bendruosius kriterijus. Ir antras etapas – Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas kompensuotinas asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše esančias paslaugas prioriteto tvarka išdėsto pagal nustatytus šešis specialiuosius kriterijus ir teikia ministrui siūlymus, kokias naujas paslaugas būtų galima kompensuoti ir kokias jau kompensuojamas paslaugas būtų galima išbraukti iš PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašo.
Taip pat įstatymo projektu bus nustatomos procedūros, kaip keičiamas sąrašas, t. y. sąrašas keičiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, komiteto sureitinguotu eiliškumu atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl finansinių galimybių bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Įstatymo projektu bus nustatoma komiteto, kuris ir atliks vertinimus, sudarymo tvarka, komiteto sudėtis, narių kadencija ir narių tvirtinimas. Ir svarbiausia, kad priėmus įstatymo projektą atsiras aiškus mechanizmas ir kriterijai, kaip ir kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra įrašomos į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą, procedūra taps skaidri ir aiški, o pacientams bus suteikiamos kokybiškos, saugios, atitinkančios įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimus asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir užtikrinamas racionalus valstybės lėšų naudojimas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – A. Vinkus. Prašom, gerbiamas kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama viceministre, abejonių kyla dėl sėkmingo įgyvendinimo nuostatų, susijusių su paslaugomis, kurios jau yra apmokamos iš PSDF biudžeto, tačiau kurių teikimo sąvokos pakito dėl organizacinių ir technologinių pakeitimų. Nei įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte nėra apibūdinta, ką apima sąvoka „organizaciniai ir technologiniai pakeitimai“. Kadangi ši sąvoka taikoma jau apmokamoms iš PSDF biudžeto paslaugoms, tikėtina, kad kalbama apie tokioms paslaugoms taikomų kainų pakeitimą. Tada kyla klausimas. Pavyzdžiui, jei kaina buvo nustatyta prieš 5 metus, tai per tą laiką pasikeitęs darbuotojų, teikiančių šią paslaugą, darbo užmokestis, medikamentų, elektros energijos, šildymo ir kitų veiksnių, susijusių su paslaugos teikimu, kainų pakeitimas galės būti vertinamas kaip organizacinis pasikeitimas. Ir jeigu šiuo atveju atsakymas teigiamas, tai šie pokyčiai palies daugybę asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Gal galėtumėte aiškiau apibūdinti korekcijas, susijusias su paslaugų teikimo organizaciniais ir technologiniais pakeitimais, kurie įstatyme tik paminėti, bet detaliau ir aiškiau nereglamentuota?
K. GARUOLIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizaciniai pakeitimai dažniausiai yra susiję su pačios paslaugos teikimo pasikeitusiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, atliekant tam tikrą operaciją keičiasi pačios operacijos naudojimo priemonės, kurios yra ženkliai brangesnės, ir tada reikia tvirtinti didesnes kainas. Tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų reikia papildomų lėšų, ir tiesiog tai turės būti dar kartą įvertinama. Kadangi naujos paslaugos, naujos technologijos paprastai visada yra brangesnės, todėl turi būti atliktas kompleksinis medicinos technologijų vertinimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū kolegai A. Vinkui, labai taiklų klausimą paklausė, todėl kitą klausimą užduosiu. Jūs rašote aiškinamajame rašte – PSDF biudžeto lėšomis bus apmokamos tik efektyvios, kokybiškos, saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, racionaliai naudojami valstybės ištekliai. Ir tada rašote: „Siekiama, kad pacientai pasitikėtų sveikatos priežiūros sistema plačiąja prasme.“ Aš tai suprantu, kad brangios paslaugos, kaip ir brangesni vaistai, modernesni, bus išbraukiamos dabar jau? Ir gal tada galite paaiškinti, ką reiškia pasitikėti sveikatos sistema siaurąja prasme?
K. GARUOLIENĖ. Dar kartą noriu pasakyti, kad būtent šis įstatymo pakeitimo projektas ir apibrėžia, kad iki šiol įrašant paslaugas nebuvo taikomas medicinos technologijų vertinimas. Nuo šiol atsiranda procedūra, kaip bus naujos paslaugos įrašomos. Ir vienas iš svarbiausių elementų yra medicinos technologijų vertinimas, kuris nurodomas kaip vienas iš trijų bendrųjų kriterijų. Paslauga turės būti įvertinta. Yra pasakyta, kad jinai yra saugi, efektyvi ir kad jos naudojimas tikrai daro įtaką pacientų sveikatai ir bendriems sveikatos sistemos rodikliams gerinti.
PIRMININKAS. Klausia… (Balsai salėje) Kolegos, iš vietos…
K. GARUOLIENĖ. Ne, brangios paslaugos ir pigios paslaugos – neturėtų būti taip skirstoma. Jos yra reikalingos, jos turi būti saugios, nes jeigu mes naudojame kartais brangią paslaugą, jos užtenka vienos, o jeigu pigią paslaugą, galime teikti daug paslaugų ir įtaka biudžetui bus ta pati. Čia yra tiesiog kompleksinis vertinimas. Manau, kad galėsime vėliau diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Čia didelę įtaką turės komitetas toks, šiame projekte įvardintas. Jo sudarymo tvarka iš tikrųjų labai tokia, sakyčiau, keistoka. Čia nei demokratija, nei skaidrumu kaip ir nekvepia. Toks pasakymas – vieno universiteto ligoninės atstovas. Tai gal įvardinkime kokio? Aiškiau būtų. Pacientų organizacijų tik vienas atstovas, o daugiau visi atstovai iš Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų ir pačios ministerijos. Gal reikėtų daugiau teisių ir galimybių išreikšti savo nuomones suteikti ir pacientų organizacijoms, ir tada tos ligoninės atstovų gal būtų nors du, ir iš skirtingų universitetų ar iš kokių nors kitų sveikatos nevyriausybinių organizacijų?
K. GARUOLIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad, be abejo, šiais klausimais bus galima diskutuoti, kai bus įstatymas svarstomas, bet kaip atstovai bus atrenkami – tiek iš pacientų organizacijų, tiek iš gydymo įstaigų, vėliau bus patvirtinta poįstatyminiais teisės aktais, apibūdinančiais šių kandidatų atrinkimo tvarką. Taip pat noriu pasakyti, kad yra įvedamos kadencijos – šie atstovai bus keičiami.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, tikrai turbūt galiu taip į jus kreiptis, na, visko jūs čia teikiate dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų įvairių įstatymų projektų, bet susidaro bendras įspūdis, kad viską darote, kad tik pacientui būtų blogiau. Šiame įstatyme irgi yra parašyta, kad pateikti šeši kriterijai, pagal kuriuos sveikatos priežiūros paslaugos yra įrašomos į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kitos yra išbraukiamos. Vis tiek, jeigu rengiate įstatymo projektą, turbūt šiandien jau yra žinoma, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus išbrauktos ir kokios bus įtrauktos. Ar nebus taip, kaip A. Matulas sako, kadangi jūs vis minite aukštąsias technologijas, kad tas paslaugas, kurios brangesnės, efektyvesnės pacientui, jūs išbrauksite, nes jos per brangiai biudžetui atsieis…
PIRMININKAS. Klauskite, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …o įrašysite pigesnes? Ar jau turite tą preliminarų sąrašo projektą, kas išbraukta ir įtraukta?
K. GARUOLIENĖ. Tikrai paslaugų sąrašo nei išbraukiamų, nei įtraukiamų kol kas neturime, nes neturime patvirtinto įstatymo projekto, o efektyvios paslaugos, kurios daro įtaką pacientų sveikatos rodikliams ir visos sistemos sveikatos rodikliams, tikrai nebus išbrauktos, nes tai prieštarauja medicinos technologijų vertinimo principams.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, du trumpi klausimėliai. Kaip įsteigus naują komitetą pagerės paslaugos? Nes jūs pasakėte, kad dabar jau paslaugos bus fainos. Nebus problemų. Antras. Ar šitas komitetas dirbs visuomeniniais pagrindais, jeigu jūs aiškinamajame rašte rašote, kad tam lėšų nereikės?
K. GARUOLIENĖ. Gerai. Į klausimą, kaip pagerės pacientams teikiamų paslaugų kokybė, noriu pasakyti, kad dabar nėra mechanizmo ir nėra galimybių įrašyti naujų paslaugų, susijusių su naujomis, inovatyviomis technologijomis. Šiuo atveju mes jau turime mechanizmą ir galėsime pradėti kompensuoti, t. y. apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naujas technologijas per paslaugas. Iki šiol tokio būdo nebuvo.
O dėl antro jūsų klausimo, kuris susijęs su komiteto veikla, norėčiau pasakyti, kad iki šiol tokios procedūros… Ten, kaip matėte, yra numatyta, kad yra ministerijos ir pavaldžių institucijų atstovai, kurie yra valstybės tarnautojai ir kurių pareiga yra atstovauti ir dirbti tokiuose komitetuose, o tie kiti atstovai, ne iš ministerijos ir ne iš pavaldžių institucijų… Tiesiog šiuo metu mes tokio būdo, kaip juos skatinti ir apmokėti, neturime. Ir dažnai jie savanorystės principu dalyvauja tokiuose komitetuose, bet tokia praktika tikrai nėra išskirtinė Lietuvoje ir kitose šalyse. Nedaug kur apmoka tų narių darbą komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiama viceministre, apie komiteto darbą dar truputį norėčiau paklausti. Tas komitetas visoms šalies įstaigoms ar kiekvienai įstaigai atskirai numatys tas paslaugas, kurias jos gali teikti ir kurios bus apmokamos? Ar visoms bus koks nors bendras kriterijus?
K. GARUOLIENĖ. Visoms.
A. DUMBRAVA (TTF). O atskirai, tarkime, kokiai nors ligoninei?
K. GARUOLIENĖ. Tai priklausys nuo ligoninės teikiamų paslaugų spektro – jeigu jinai teikia daug paslaugų ir teikia būtent tas sudėtingas paslaugas, bet tai taikoma visoms įstaigoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Nematau A. Bilotaitės. Taigi atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties sunku suvokti, ko bandoma siekti šiuo įstatymo projektu, jeigu norima atlikti technologijų vertinimą. Tai daugelyje šalių daro kvitavimo tarnyba. Dabar čia bandoma sukurti komitetą, kaip sakė kolega V. Rinkevičius, iš ministerijos darbuotojų, kurie gauna atlyginimą, bet, kaip sakė viceministrė, dar papildomai uždirbs pinigų iš tų pačių ligonių kasų, nes dabar PSDF teikia rekomendacijas, ką įtraukti.
Aiškiai parašyta, ką kolega A. Vinkus labai gražiai pasakė: jeigu pakis sąnaudos dėl technologijų, tai bus peržiūrima, ar tai nėra per brangu. Toliau. Sakoma, bus vadovaujamasi tam tikrais kriterijais, kuriuos tvirtina pats ministras, ir ministras pats kreipsis į tą pačią komisiją, kurią sudaro jo darbuotojai, – abrakadabra. Ir dar viena sąlyga, kriterijus yra, kad ta paslauga bus apmokama ir įtraukta, jeigu ne mažiau kaip trečdalyje Europos valstybių ji bus apmokama, ir jeigu tas sindromas bus ne mažiau kaip 200 tūkst., vienas iš 200 tūkst. atvejų. O jeigu iš 300 tūkst.? Tai tas žmogus jau nieko negaus? Gerbiama viceministre, nesišypsokite, tai yra baisus įstatymo projektas. Jūs norite, mano manymu, persodinti žmones lygiai taip pat gydytis pigiausiomis technologijomis ir sukurti dar vieną naują biurokratinę sistemą. Jūs iš esmės teikiate sisteminius, kompleksinius pasiūlymus. Tai dabar atlieka PSDF. Ir prie ministerijos sukurti dar vieną komitetą iš tų pačių žmonių, kurie, kaip jūs sakėte, papildomai užsidirbs pinigų, mano manymu, yra amoralu. Kolegos, jeigu netikite mūsų argumentais, patikėkite labai gražiai suformuluotais klausimais kolegų A. Vinkaus ir V. Rinkevičiaus, nes tikrai tokiam žaliam ir neaiškios paskirties įstatymo projektui pritarti mes negalime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nėra bendro sutarimo, siūlau balsuoti po pateikimo. Kas pritaria Sveikatos draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2367, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš (ačiū, viceministre) arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 50, prieš – 11, susilaikė 37. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas, suprantama, Sveikatos reikalų komitetas. Ar reikia kitų? Nereikia. Galime pritarti Sveikatos reikalų komitetui kaip pagrindiniam? Galime. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną.
16.33 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2 ir 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259 (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės 2-6 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2259. Kviečiu viceministrą A. Šešelgį. Pateikimas. Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 ir 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Teisės akto… Negirdėti?
PIRMININKAS. Bandykite kalbėti per mikrofoną. Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Teisės akto projekto esmė. Pirma. Įstatymą papildyti sąvoka „preparatas“, nurodant, kad sąvoka apima ir mišinį, kuriame yra viena ar daugiau naujų psichotropinių medžiagų.
Antra. Apibrėžti sąvoką „nauja psichoaktyvioji medžiaga“, kaip numatyta direktyvoje, kuri apimtų grynos formos arba preparate esančią medžiagą.
Trečia. Yra pakeičiamos įstatymo nuostatos, nurodant, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos yra įrašomos į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus, jų tarptautinius pavadinimus. Jeigu tarptautinių pavadinimų nėra, cheminius pavadinimus.
Ketvirta. Numatoma, kad naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms kontrolės priemonės, įrašant minėtas medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašą… yra taikomas terminas.
Penkta. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinamas narkotikų ir psichotropinių medžiagų įrašymas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus.
Priėmus įstatymo projektą, bus suderintos Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos naujų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės srityje ir bus užtikrinta, kad tokioms medžiagoms bus taikomos kontrolės priemonės, įrašant jas į kontroliuojamų medžiagų sąrašą. Prašome šiam teikimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Jovaiša – pirmasis. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, kuo, jūsų manymu, skiriasi medžiaga nuo preparato? Ar yra koks nors aiškus skirtumas, kurį būtent Europos Sąjunga ir įvardina?
A. ŠEŠELGIS. Medžiaga yra, sakykime, konkreti, apčiuopiamas daiktas, kurį galima labai tiksliai identifikuoti. Jeigu mes dabar kalbėsime apie preparatus, tai gali būti tam tikras mišinys. To mišinio sudėtis, jeigu ji turi tam tikrų narkotinių medžiagų, yra komisija, yra laboratorijos, kurios, jeigu įvertins, kad ten yra narkotinė medžiaga, tai ne tik pati medžiaga, bet ir pats preparatas taps sąrašo dalimi ir bus reglamentuojamas naudojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, Sveikatos ministerija daug pastangų daro kovodama su visomis blogybėmis: rūkymu, alkoholiu, kažkaip labai pasyviai ir vangiai dėl psichotropinių medžiagų. Pavasarį čia priėmėme įstatymą, tai tada pradėjote notifikavimo ieškoti, po to gavome pavėluotai. O tuo metu į Lietuvą vežama tonomis, tonomis! Prekursoriai, kuriais nuodijami žmonės ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Tai kada bus toks pat požiūris kaip į kitas kenksmingas medžiagas mūsų organizmui?
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas Seimo nary, jūs palietėte labai labai jautrią temą. Mano duomenimis, kiekvieną dieną pasaulyje yra sintetinamos narkotinės arba tokių savybių medžiagos, kurios veikia žmonių psichiką. Mes, peržiūrėdami teisinį reglamentavimą, stengiamės kiek įmanoma efektyviau tuos procesus sutrumpinti, supaprastinti, nes vartojimas pramonėje arba kitose veiklose yra labai stipriai paplitęs ir tam būtinas tikslesnis reglamentavimas, kuris užima laiko. Per paskutiniuosius metus, bent jau kiek yra žinomų, nustatyta apie 500 medžiagų. Taip, visi prekursoriai, kurie yra naudojami, kurie skatina kitų narkotinių medžiagų greitesnį įsisavinimą. Tai yra procesai, ir stengiamės, kad tuos procesus vykdydamos institucijos turėtų visus įrankius ir galimybes kiek įmanoma operatyviau reaguoti į naujų medžiagų identifikavimą ir jų kontrolę.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Anuomet, prieš aštuonerius ar kiek metų buvo šiek tiek paspartintas psichoaktyvių, psichotropinių, narkotinių medžiagų sąrašo sudarymo papildymas. Dabar, priėmus šiuos pataisymus, ar į tuos psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašus tų medžiagų įrašymas taps spartesnis, tos procedūros paprastesnės? Kas būtent pasikeis?
A. ŠEŠELGIS. Kaip aš jau minėjau ir ne veltui išskyriau projekto esmės, sakykime, priemones, kurios yra numeriais, nes anksčiau buvo galimybė narkotines medžiagas įrašyti su preparatais ar atitinkamais junginiais, tai buvo atskiros medžiagos atskiriamos. Dabar, jeigu kokiame nors junginyje yra narkotinė medžiaga, tas visas junginys irgi bus įrašomas. Pati procedūra kaip tokia, šis įstatymo projektas procedūros pakeitimo nereglamentuoja, tiesiog praplečia galimybes ir pagreitina įsigaliojimą dėl kontrolės.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš irgi prisidedu prie nuogąstavimų, kuriuos išsakė kolega A. Sysas, kad vis dėlto narkotikų vartojimas plinta, plinta silpnų narkotikų vartojimas, ypač tarp jaunimo, kaip alternatyva alkoholiui. Ministerija į tai turėtų atkreipti dar didesnį dėmesį. Matyt, ir mūsų komisija. Kadangi viceministras kompetentingai pristatė įstatymo projektą ir atsakė į mano ketintą užduoti klausimą, rekomenduoju pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Prašau. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jau A. Matulas pasakė, kaip vienas iš daugiamečių komisijos narių, labai kviečiu šį įstatymą kuo greičiau priimti. Pasinaudosiu proga, kad yra Seimo Pirmininkas, kuris dažnai siūlo svarstyti įstatymus skubos tvarka, ir paprašysiu, kad šį įstatymą ypatingos skubos tvarka mes priimtume, nes tai išgelbėtų ne vieną gyvybę ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nes tai yra galimybė pigiai ir daug pasigaminti narkotinių medžiagų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame? Balsuojame. Prašom. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2259, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, po pateikimo. (Balsai salėje) Netriukšmaujame, kolegos! Balsavimas pradėtas.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime. Reikia papildomų? Ne. Prašau? (Balsai salėje) Neturiu teisės. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Ačiū.
16.43 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418 (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418. Kviečiu į tribūną R. Karbauskį. Pateikimas. Prašom, gerbiamas kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Iš tikrųjų mes išspręsime klausimą, susijusį su tuo, kad asmenys, kurie augino vaikus iki trejų metų nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d., nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, arba laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2016 m. gruodžio 31 d. valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (nepriklausomai nuo jų dydžio).
Antra dalis. Šnekama apie suvienodintas socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį. Siekiama, kad šie asmenys galėtų gauti, būtų kompensuojamos jų nepriemokos tam, kad jie gautų normalią pensiją, tai yra valstybės lėšomis būtų draudžiami visi tie asmenys nuo minimalaus atlyginimo.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti. Pirmasis – M. Majauskas. Prašau. Nėra. G. Burokienė. Prašau, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Kadangi tai vis dėlto susiję su lėšomis, ar nebuvo tartasi su Vyriausybe, ar nereikėtų jos išvadų?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Reikia išvados, taip, be abejonės, reikia išvados. Aš tik galiu pranešti galbūt, kad kiti klausiantys žinotų, kad preliminarus poreikis metams yra apie 10 mln. eurų. Iš tikrųjų tas klausimas buvo derintas ir diskutuotas su „Sodra“. Tos galimybės tikrai yra. Jie supranta, kad šis sprendimas yra reikalingas, jisai yra teisingas. Bet kuriuo atveju Vyriausybės išvada, be abejo, reikalinga.
PIRMININKAS. Klausia V. Ačienė. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Sakykit, gerbiamas pranešėjau, kiek žmonių pajus naudą? Skaičiavote, kiek tai, kokia apimtis yra?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jeigu neklystu, apie 300 tūkst.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas, gerbiamas pranešėjau, yra toks: ar nereikėtų eiti dar toliau ir galvoti apie sisteminę problemą, t. y. apie vyrų ir moterų pajamų skirtumus, nelygybę? Aš čia turiu prieš save duomenis. Iš tikrųjų visose pajamų iki 350 eurų pensijos grupėse dominuoja moterys, nes moterų gyvenimo trukmė šiek tiek ilgesnė negu vyrų, bet per 350 grupėse jau dominuoja vien vyrai. Čia yra didelė problema. Manau, kad tai yra pirmas neblogas žingsnis ta linkme ir mes turėtume judėti toliau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Manau, kad reikia diskutuoti. Jūs keliate labai svarbią problemą.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų ta tema pateiktas įstatymo projektas gal šiek tiek kitokios formuluotės. Ir jis teikiamas ne pirmą kartą, dar prieš gal kokius 10 metų taip pat buvo teikiamas, bet visada buvo atmetamas, nes nemažų finansinių resursų reikia. Dabar jūs paminėjote skaičių – 300 tūkst. Iš tikrųjų tai neįmanomas skaičius, kadangi tikrai per tuos metus tiek gimdančių nebuvo, nes iš esmės čia sudarys didžiausią dalį tie, kurie turėjo vaikučius 1995–1996 metais ir buvo priversti neišbūti trejų metų motinystės atostogose.
Dabar aš norėčiau dar kartą patikslinti tokį klausimą: ar iš tikrųjų „Sodra“ pažadėjo skirti tokius finansus, nes anksčiau to nebuvo? Ir dabar tas paskutinis variantas po Socialinių reikalų ir darbo komiteto neigiamos išvados taip pat dar sulaukė svarstymo stadijos. Tai ar tikrai pažadėta, ar čia tiktai toks bandymas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Šiuo atveju sakau, tas klausimas buvo derintas su „Sodra“. Kitas klausimas – bus Vyriausybės išvada. Jeigu šnekėtume apie pinigus ir „Sodros“ situaciją, jūs tikriausiai žinote, kad iš tikrųjų juos lyginti su dešimties metų senumo istorija tiesiog negalima. Šiandien padėtis visai kitokia. Aš džiaugiuosi, kad šiandien valstybė iš tikrųjų perėmė „Sodros“ skolas, visa kita. Tai iš tikrųjų ta suma „Sodrai“ nėra didelė.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu, kad dar iki rinkimų yra, bet daugelį seimų aš prisimenu, kai tiktai lieka mažiau kaip metai iki kokių nors rinkimų, prasideda žiūrėjimas atgal ir teikimas įvairių įstatymų. Suprantu, kad tai labai jautri tema, bet, gerbiamas kolega, ar jūs galite man pasakyti. Jūs siūlote atidaryti Pandoros skrynią. Labai daug Lietuvos piliečių buvo dėl kažko nedrausti. Sistema mūsų pagrįsta tuo, kad turime mažas pensijas todėl, kad dalis sukčiauja, nemoka įmokų, kitus mes atleidome nuo mažesnių įmokų, o tada mes verkšlename, kad turime mažiausias pensijas. Tokie siūlymai skatina dalį žmonių toliau nedalyvauti, nes ateis koks nors geras Seimo narys ir pasiūlys už juos sumokėti.
Tai Pandoros skrynios esmė ta, kad tuo nesibaigs. Daugiametė mano patirtis sako, kad jeigu padarome mažytę išimtį vienai grupei, per dešimt metų tų išimčių atsiranda labai daug. Ar nereikėtų geriau tiems patiems žmonėms, kurie prižiūri, globoja, užsiima rūpyba, padidinti išmokas dabar, šiandien, o ne grąžinti kažkokius draudimus, kurie buvo prieš dešimt metų? Aš manau, jiems būtų kur kas suprantamiau, kad jų pajamos realiai padidėjo, nes jie jau šiandien yra apdrausti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jūs tikrai puikiai žinote, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. valstybė užtikrina tokių asmenų draudimą tų kategorijų, apie kurias mes šnekame. Klausimas yra tas, kad valstybė to negalėjo padaryti anksčiau. Mes iš tikrųjų esame pajėgūs šitą problemą išspręsti ir, jeigu mūsų sprendimas 2017 metais buvo toks tiems, kurie šitą problemą turi arba, kitaip sakant, augina vaikus šiandien, tai mes tikrai būsime teisingi išspręsdami tą klausimą nuo 1995 metų imtinai, kaip sakiau, 2003–2016 metai.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, o kas bus su tais žmonėmis, kurie nebuvo draudžiami valstybės, bet draudėsi patys individualiai? Ar yra apskaičiuotos tos sumos, kurias, aš nežinau, kokiu būdu reikės dabar grąžinti jiems už tai, kad jie individualiai už save mokėjo draudimo įmokas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Negaliu atsakyti į šitą klausimą, tikrai nesu to klausimo niekam uždavęs, tiesiog man būtų sunku dabar komentuoti. Aš tiesiog pabandysiu tą klausimą užduoti, kurį jūs dabar teikiate.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai nemanau, kad mes turėtume dabar painioti tuos žmones, kurie neprisideda prie „Sodros“, sakykim, kaip notarai, kaip kiti, kur iš tikrųjų yra didžiulė spraga. Jų įmokos yra tikrai daug mažesnės nei dirbančių pagal darbo sutartį. Mes čia dabar kalbame apie tai, kad įteisiname vaikų auginimą kaip visuomenei naudingą funkciją ir darbą. Norėjau paklausti, iš tikrųjų metų laikotarpiai gali būti ir didesni ir ar nėra daugiau spragų? Nes iš tikrųjų kolega E. Pupinis klausė, čia ne dešimties metų perspektyva, mes visai neseniai tuos dalykus sprendėme ir Vyriausybė tada buvo skeptiška tuo klausimu. Kas čia pasikeitė dabar?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš tikriausiai suprantu, kad pirmiausia pasikeitė „Sodros“ padėtis, ir atitinkamai aš įsivaizduoju, kad „Sodra“ yra suinteresuota šituo sprendimu matydama, kad jis yra teisingas tų žmonių atžvilgiu. Ko mes negalėjome padaryti prieš dešimt metų, šiandien valstybė… (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ne, prieš metus mes priėmėme sprendimą, jis galioja, ir ta prasme dabar yra siūlymas, kad jisai iš tikrųjų būtų toks pats visiems tiems, kuriuos tuo laikotarpiu buvo palietusi ta problema.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už, prieš? M. Majausko nematau. E. Pupinis – už. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip minėjau, ši problema gana sena, daug kartų kelta. Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, buvo ir mano pateiktas įstatymo projektas. Kadangi šiuo metu iniciatyvą rodo ir valdančioji dauguma, tai aš manau, kad tą projektą galėsiu ir atsiimti. Iš tikrųjų manau, kad buvo tam tikra neteisybė, kai dėl tam tikros klaidos 2005 metų, tiksliau, 1995–1996 metų, motinoms, kurios augino vaikus, buvo nesuteikta galimybė auginti iki trejų metų ir buvo tik vieni metai. Iš tikrųjų išeina toks kuriozas kai kada, kai motina augino ir sutapo vieni metai, jinai darė pertrauką ir po to, priėmus naują įstatymą, vėl galėjo eiti motinystės atostogų. Tokių kuriozų galbūt ir negalėtų būti, bet, deja, taip buvo. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui ir bandyti ieškoti finansavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš tikrai nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu. Bet aš noriu dar kartą pakalbėti. Jūs pasižiūrėkite į datas to įstatymo, nes nuo 1990 metų irgi nebuvo draustos, tai kodėl tos motinos yra blogesnės šiandien? O apskritai klausimas, o ką darysime su mirusiais, kurie negavo? Irgi? Šitie klausimai iškils tuoj pat, kai tik priimsime tokį įstatymą.
Aš manau, kad mes turime mokytis iš tų klaidų, kurias padarėme. Šitas įstatymas labai žalias, kad reikia Vyriausybės išvados – tai vienareikšmiškai, nes ten ir datos supainiotos, ir jūs akivaizdžiai matote. Bet sakau, ką mes darysime toliau? Pirmą žingsnį galime padaryti, bet mes vėl dairysimės tik atgal, todėl mano siūlymas – didinkime išmokas šiandien tiems žmonėms, kurie pakliuvę į tokią bėdą, drauskime, mes juos draudžiame. Tai yra daug naudingiau, nei mes ieškome 10 mln., juos paimame iš dabartinių žmonių, sumokame kažkam ir neatsakome į visus klausimus. Sakau, ką darysime su tais, kurie mirę? Ar mes kompensuosime, nes valstybė turi būti teisinga visiems?
Taigi šitas klausimas absoliučiai neliečia „Sodros“, valstybė skirs iš biudžeto. „Sodra“ yra tik vykdytojas, duos pinigų – paskirs, neduos – nepaskirs. Mes jau pabandėme atskirti ir, man atrodo, jau beveik išgryninome, anksčiau viską užkraudavo „Sodrai“. Šiuo atveju tai ne „Sodros“ klausimas, prašom nemaišyti, tai yra siūlymas iš valstybės biudžeto, bet skaičiavimai man kelia nerimą, nes iškils kur kas daugiau problemų, negu suskaičiavome konkrečiai, kiek yra tokių žmonių daugmaž, plius minus. Tikrai perdėjo, 300 tūkst. tikrai tokių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra bendro sutarimo, balsuojame po pateikimo. Kas pritaria Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2418, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, atsiprašau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną.
Gerbiami kolegos, taip pat buvo prašoma Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Ačiū.
16.58 val.
Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2446, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2447, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2448 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3 klausimai, čia su lydimaisiais. Kviečiu V. Simuliką. Tai Civilinio kodekso kai kurių straipsnių, Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo projektai. Pateiksite viską kartu? Prašom.
V. SIMULIK (LVŽSF). Kartosiuosi, nes tą projektą teikiu jau patobulintą. Aš noriu labai padėkoti kolegoms Seimo nariams, kurie išsakė pozicijas. Atsižvelgta į labai daug pasiūlymų ir pastabų, kurios buvo STT dėl pirmo projekto pateiktos.
Mes, autoriai, puikiai suprantame, kad yra daug neaiškumų ir klausimų. Noriu atkreipti dėmesį į keletą momentų. Pirmiausia mes pritariame, kad ir Vyriausybės, ir NŽT išvados, tuo labiau kad tai (…) daugiausia Nacionalinės žemės tarnybos veiklos problematika, ir, aišku, antikorupcinio vertinimo. Mes su tuo sutinkame ir labai prašome, jeigu po pateikimo bus pritarta, kad tai būtų padaryta. Bet kaip ir seniau, taip ir šiandien nuolat gaunu, manau, kad ir jūs, kurie dirbate apygardose, gaunate, nusiskundimų dėl NŽT veiklos.
Pavyzdys. Aš manyčiau, niekas nesiginčija, kad valstybinė žemė turi būti prižiūrima, išnuomojama, kontroliuojama, kaip surenkami mokesčiai ir t. t. Bet drįsčiau pasakyti, kad, ko gero, geriausi valstybinės žemės nuomininkai, prižiūrėtojai, kaip už tą nuomą surenkami pinigai, būtų savivaldybės. Nes NŽT mėgsta nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis ir teismuose 2–3 metus teistis su juridiniais, privačiais asmenimis ir dažniausiai pralošti teismą, sumokėti už teismo išlaidas 8–10 tūkst. eurų, net neskundžiant, tuo tarpu ir už tą laikotarpį negaunant nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimąsi. Sąlyginai tai yra ir trukdymas verslui, nes kai nėra sutarties, verslas negali tuose pastatuose, vienokiuose ar kitokiuose, daryti kokių nors sprendimų, kad būtų vystomas verslas ir mokami kiti mokesčiai. Sustoja procesai ir tada atsiranda problemų.
Pavasarį, lankantis Europos Žmogaus Teisių Teisme, teko susipažinti su byla Činga prieš Lietuvą, kai būtent valstybinių institucijų pareigūnai iš žmogaus nusavino 5 arus žemės. Tai yra labai mažai, bet tai yra privati nuosavybė, kurią gina Konstitucija. Žmogus teisėsi Lietuvoje, pralaimėjo, nuėjo į Europą, Europa pripažino, kad Lietuva neteisi, nes nuosavybė, jeigu jinai teisėtai įgyta ir nėra pretenzijų dėl jos įgijimo, yra neliečiama. Ir dabar valstybė įpareigota jam kompensuoti atitinkamai arba pagal rinkos kainą, arba grąžinti natūra tai, kas yra. Procesas vyksta. Teisingumo ministerijai aš duosiu paklausimą, nes man pačiam įdomu, kuo tai baigėsi. Tokių praloštų teismų dėl nuosavybės dalies apribojimo arba nusavinimo yra 25 Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Aš daviau paklausimą mūsų departamentams, kad ta analizė būtų atlikta. Labai įdomu, kiek mes ko iš tikrųjų prarandame. Tie įstatymai yra susiję su tuo, ką mes, teikėjai, jau prieš tai sakėme, tad noriu keletą klausimų iš karto atsakyti, kad niekam nekiltų abejonių. Tikrai niekas nesirengia trukdyti NŽT arba ateityje, jei savivaldybėms bus perduota ši funkcija nuomoti valstybinę žemę ir rinkti mokesčius už žemę – nuomos mokesčius, tai tikrai būtų labai šaunu, kad tai vyktų be trukdžių, operatyviai ir greitai. Dabar, bent jau kiek aš skundų turiu, sutarties sudarymas NŽT su juridiniu, privačiu asmeniu trunka metus, pusantrų ir daugiau. Vadinasi, už tą laikotarpį kiekvieną mėnesį nėra gaunama kažkokių pinigų į biudžetą. Gal tai ir nedideli pinigai – 3, 500, 1 tūkst. eurų, bet, sudėjus per Lietuvą, tokių procesų yra nemažai.
Dabar tik noriu iš karto pasakyti standartinius klausimus, kurie man dažniausiai būdavo užduodami, kad jūs žinotumėte. Pirmininke, aš papiktnaudžiausiu, nes trys projektai, tai truputį daugiau.
PIRMININKAS. Bet turėsite vis tiek palikti laiko klausimams. (Balsai salėje) Taip, dar yra penkios minutės, palikite laiko klausimams.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš pasistengsiu trumpai. Manęs dažniausiai klausia ir (…) institucija, ar, perleidus statinį naujam savininkui, valstybinėje žemėje išnyksta seno savininko teisės? Tai NŽT traktuoja taip: jeigu nusipirko naujas, tada mes žiūrime, kaip ten darysime. Labai gražų pavyzdį atsimenate Kaune. Kauno mero, kaip verslininko, firmos įsigijo žemę, t. y. pastatą, ir NŽT sako: o mes dabar pagalvosime, ar leisime jums su tuo objektu ką nors daryti. Šiaip juokingai atrodo, nes verslininkas iš verslininko perka pastatą, bet kokį, nesvarbu – gyvenamąjį, angarą, sandėlius, ir tikisi toliau tai vystyti. O NŽT, kaip žemės savininkė, sako: o mes dabar, kadangi jūs naujas, pagalvosime, kaip čia bus. O iš tikrųjų juridiškai – ne. Jos kaip ir dabar pereina kitam savininkui su tomis pačiomis teisėmis į žemės sklypą. Valstybės interesas dėl to nė kiek nenukenčia, sklypo statusas nesikeičia.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad mes siūlome, kad maksimalus nuomos terminas būtų 99 metai, kas seniai yra įteisinta, o ūkininkams – 25 metai. Bet mes šnekame, kad nebūtinai tiek. Viskas priklauso nuo teisės, teisės į pastatą ar į statinį, ar į žemę, ir tam laikotarpiui iš tikrųjų yra sudaromas terminas – gali būti 25 metai, gali būti 15 metų. Visa tai yra argumentuojama. Nes jeigu mes manytume, kad verslininkas nusipirkęs arba valstybė… Kaip pavyzdys – visas senamiestis. Yra savininkai. Tai jeigu neprižiūrėtų pastatų – jiems tikrai daugiau negu 100 metų, pritariate, ne? Senamiestis. Tai neprižiūrėtas pastatas seniai būtų sugriuvęs, o jeigu jis prižiūrimas, eksploatuojamas, NŽT šiuo atveju arba savivaldybė ateityje, jeigu tai būtų nuspręsta kada nors, kas, manyčiau, logiška būtų, tą terminą galėtų vis pratęsti, žiūrėti, kaip yra eksploatuojamas pastatas, kaip yra prižiūrimas.
Ir dar šnekta yra apie iš dalies sugriuvusį arba, neduok Dieve, nelaimei atsitikus, gaisrui, sprogimui, čia, sakau, tikrai, neduok Dieve, kad tai atsitiktų. Daugelis pastatų šiandien yra draudžiami. Ir draudimas kompensuoja atstatymą. Ir mes norime, kad tai būtų įpareigota, kad vis dėlto būtų leidžiama to pastato savininkui atstatyti buvusį pastatą tokio pat dydžio, parametrų, kokie buvo projektuose. Nešnekame apie plėtrą arba kokius nors pokyčius. Šiurkščiai pasakius – tiek. Pasirengęs atsakyti į klausimus, jeigu aš žinosiu. Prašom.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiamas kolega, daug čia jūs pripasakojote apie viską, bet esmė ta, kad norima taikyti formulę, kai žemės savininkas, jeigu ant jos yra pastatas kokio nors kito fizinio asmens, privalo vos ne nupirkti tą pastatą – priešingu atveju pastatą pirks visai kitas, trečias asmuo. Iš tikrųjų čia santykiai tokie sudėtingi. Čia Civilinio kodekso įstatymą paskaitykite. Bet klausimas apie kitką. Iniciatorius yra kitas Seimo narys L. Stacevičius. (V. Simuliko balsas salėje) Tai jo mintyse kilo tokia mintis. Aš norėčiau paklausti – vis dėlto per pievą vaikščiodamas tokios minties nesugalvosi, iš tikrųjų norėčiau paklausti apie interesų grupę, kuri grupė čia siūlo ir kodėl toks klausimas kilo, kad per prievartą būtų galima pardavinėti tą pastatą savininkui arba įtraukti naują asmenį, kuris disponuotų ne tik tuo, galima sakyti, apgriuvusiu turtu, bet ir žeme po šiuo pastatu? Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Patikslinsiu, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ir dar noriu priminti, kad…
V. SIMULIK (LVŽSF). Patikslinsiu. Siūloma įtvirtinti sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jame esančius pastatus. Kaip įsivaizduojate tokios teisės įgyvendinimo procesą ir pasekmes, kaip tai paliestų valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą? Tą klausimą aš jau esu girdėjęs, tai atsakysiu. Civilinės teisės prasme čia nėra joks naujadaras. Mes turime labai gerai veikiančią analogiją bendrosios nuosavybės institute. Norėdami perleisti bendros nuosavybės objekto dalį, pirmiau ją pirkti privalome pasiūlyti to objekto bendraturčiui. Bendraturčiui. Visa procedūra, terminai ir tvarka veiktų analogiškai. O dėl kolegų, aš labai džiaugiuosi, kad gerbiamas Lauras yra iš tų jaunų politikų, kuris ėmėsi gilintis į tą problematiką. Manau, kad grupė pasirašiusių kolegų pasiruošę toliau diskutuoti apie tai. Mes nebijome jokių klausimų, gerbiamas kolega. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs dar nepaminėjote, kad siūloma įstatymui ne tik Vyriausybės išvados, bet ir antikorupcinio vertinimo.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš sakiau pačioje pradžioje.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, bet mano klausimas vis dėlto, ar nebus susiejant statinius ir jau žemės savininką taip tiesiogiai, NŽT gal tokios reikšmės nebeturės, ar neiškils toks dalykas, kaip savo laiku buvo, kai buvo pleškinami pastatai miestuose, tikintis, kad jų vietose atsiras visiškai kiti statiniai? Ar tai apriboja, ar apribos, ar nepaskatins? Abejonių tokių yra.
V. SIMULIK (LVŽSF). Džiaugiuosi dėl jūsų abejonių. Ačiū už gerą klausimą. Atsimenu tas istorijas Vilniuje, kai degė labai daug įvairių pastatų. Tai mes ir šnekame apie galimybę atstatyti tą pastatą, statinį pagal projektą, kuris buvo pastatytas. Fantazija – labai sudėtingas reikalas. Jeigu yra projektas, jeigu tas pastatas yra, turi dokumentaciją, tai kur problema? O korupciniai dalykai, ką jūs minėjote, nuo to aš ir pradėjau.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas Valerijau, tarp iniciatorių aš būčiau pasiūlęs pakviesti ir gerbiamą B. Markauską, nes jis tikrai perėjo tą problematiką, žino, dėl žemėtvarkos ruošdamas Vyriausybės nutarimus, ir šį įstatymo projektą. Aš intenciją lyg ir suprantu gerą, bet kas vyks realybėje? Dabar iš Žemės įstatymo jūs išbraukiate nuostatas, kad būtų galima keisti pagrindinę žemės paskirtį tais atvejais, kai yra numatytos Vyriausybės išimtys. Dabar nebebus jokių išimčių, nebus galima keisti.
Konkrečiai, pavyzdžiui, Šiauliuose įsivaizduokite prestižinėje miesto vietoje gamyklą seną. Jei nebus galima keisti paskirties, savininkas, kuris bus nusipirkęs tą seną gamyklą, norėdamas įkurti viešbutį ar gyvenamąjį pastatą, – viskas, nebėra. Jis tik gali nugriauti ir atiduoti šitą žemės nuomos teisę valstybei. Anksčiau arba dabar galiojančiame įstatyme bent išimtys, dabar jų nebus. Kaip jūs įsivaizduojate miestų centruose senas industrines vietas, kuriose bus konversija įvykdyta? Pagal jūsų įstatymą tai nebus įmanoma, nebent išaiškintumėte kitaip.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš labai džiaugčiausi, jei visi kolegos, kurie tik norėtų, prisidėtų pasiūlymais, pataisomis, tobulintų. Tobulybei niekada nėra ribų, kaip ir per 100 %.
Dėl išimčių. Yra parašyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija galėtų prižiūrėti visa tai, kas gyvenime vyksta. Jeigu Šiauliuose nupirksite bet kurią esančią gamyklą, daugeliu atvejų atsiranda prekybos centras, viešbutis, labai sudėtinga tai turėtų būti, bet yra bendrieji planai, yra savivaldybė, kuri prižiūri savo teritoriją. Vadinasi, verslininkas, derindamas su valstybinės žemės savininku, šiuo atveju NŽT, ką aš ir minėjau, geriau būtų, kad savivaldybė prižiūrėtų, nes su ja, ko gero, lengviau būtų komunikuoti vietoje. Jeigu matai vietinį poreikį, eini į savivaldybę, savivaldybė keičia savo sprendimą ir tada galima lengviau spręsti. Manau, link to ir eisime. Manau, link to ir eisime.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nenoriu sutikti su S. Gentvilu. Projekto rengėjo vienas punktas, man atrodo, labai netinkamas šiuo atveju. Ten parašyta, kad nereikės NŽT sutikimo, keičiant žemės paskirtį. Kaip tik čia mes išlaisviname rankas tiems didiesiems plėtristams. Pavyzdžiui, Vilniuje nusiperka gamyklą ir stato daugiabučių kvartalą. Užuot nupirkę žemę ir sumokėję pinigus į biudžetą, jie tą žemę toliau nuomojasi mokėdami labai simbolinę žemės nuomos kainą, kas, mano galva, yra biudžeto sausinimas ir susinimas. Šiuo atveju, gerbiamas pranešėjau, man atrodo, jūs, siekdami gerų tikslų – padėti tiems mažiems žmonėms daryti mažus dalykus, naudingus valstybei, netyčia atversite landą patiems didžiausiems plėtristams. Aš prašysiu jūsų (čia ne klausimas) tiesiog tą vietą pasižiūrėti… Jūs, darydami dureles, atidarėte dureles pelėms, atidarysite durims drambliams.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš esu įsitikinęs, kad mano kolega Lauras įsipareigoja padaryti klausymus, jeigu bus pritarta po pateikimo. Tikrai malonu bus išklausyti visas tas baimes. Tuo labiau kad tarnybos įvertins, kiek tai yra realu ir galima. Be viso kito, visą laiką yra prievaizdai: ta pati NŽT arba valstybines funkcijas atliekančios kitos tarnybos. Manyčiau, kad baimės gali būti, bet riboti verslui vystytis ir galvoti į priekį, į ateitį… Tikslas yra surinkti ir papildomų mokesčių, pinigų. Aš ką ir minėjau, daugeliu atvejų yra piktnaudžiaujama galia neleisti kažko daryti. Kas galėtų paneigti, kad negalima nupirkti konkurentą, kuris galėtų sustabdyti jūsų verslo plėtrą?
PIRMININKAS. J. Baublys. Ar yra J. Baublys? Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Taip, taip. Gerbiamas pranešėjau, jūs projekte rašote, kad žemės sklypo savininkas turėtų pirmenybę pirkti nekilnojamojo turto objektus, jeigu jo sklype yra. Bet sakykite, ar neapsunkins būtent savininkui parduoti tą objektą? Dažnai kaimuose yra pakankamai sunku parduoti nekilnojamąjį turtą, ir jis turės pasiūlyti už tam tikrą sumą pirmiausia to sklypo savininkui. Jeigu jis nesutiks pirkti, tada parduoti šiaip kitiems, bet už tą sumą nepardavęs, turėtų mažinti atitinkamai kainą. Tada kaip išeina? Vėl siūlyti žemės savininkui, jeigu sumažina. Juk procedūra labai neaiški, ilga, užtruks. Kaip realiai tai veiks, ar galite jūs pakomentuoti? Jeigu derybos vis tiek vyksta dėl kainos nuolat, susitarus su tuo nauju pirkėju, kaip tada vyks tas viskas? Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Tai jeigu jūs skaitėte visą, tai matėte, kad parašyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka arba jos įgaliotos institucijos. Tai visos tvarkos bus tos pačios, tikėtina, NŽT sistema sugalvota, kaip tai daryti ir prižiūrėti. Kad tai bus nelengva, aš sutinku, bet ir šiandien nėra labai lengva. Tuo labiau kad to pardavimo kaimynui artimiausiam arba bendrasavininkiui jau yra visas mechanizmas, funkcionuoja. Tai reikia perkelti tik į tą sritį.
PIRMININKAS. Ir V. Vingrienė. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Žemės įstatymo numatyta pataisa, kad jeigu nuomotojas neišlaiko žemės paskirties, naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis nutraukiama. Ar nevertėtų papildyti ir tokiu punktu, kad jeigu jinai ir apleidžiama ilgiau, tarkim, negu treji metai, taip pat nutraukiama nuomos sutartis?
Bet grįžtu prie kolegų pastabų dėl nukrypimo nuo bendrųjų planų. Kaip ir minėjo, vietoje infrastruktūros objektų ar gamyklų statomi daugiabučiai, mes turime šiandieną, tarkim, Vilniuje problemų, kai plėtojami daugiabučiai naujuose mikrorajonuose infrastruktūros kaina – mokyklų, darželių. Gal įpareigoti ir vystytojus mokėti, prisidėti į biudžetą infrastruktūros objektams vystyti privalomai?
V. SIMULIK (LVŽSF). Kolege, jau du siūlymai yra dėl projekto, aš labai džiaugiuosi.
Dėl plėtrų visų tai yra savivaldybė, savivalda. Nelabai aš įsivaizduoju, kaip mes galime savivaldybei nurodinėti kai kuriuos dalykus, bet, ką ir minėjau per pristatymą, ateityje, bent aš įsivaizduočiau, kad savivaldybė turėtų būti šeimininkas. Taip, turėtų būti prievaizdas, kuris pažiūrėtų, prižiūrėti, bet netrukdytų. O kad piktnaudžiavimas… Kolega sakė – STT ar kitos tarnybos turėtų įdėmiai tai stebėti. O visi siūlymai, kurie yra racionalūs ir protingi, manau, atsiguls popierine forma, siūlymų papildymų forma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Yra norinčių kalbėti. Prieš – N. Puteikis. Prašau, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gavau atsakymus į pranešėjui užduotus klausimus, tai aš atsiimu savo…
PIRMININKAS. Atsiimate? Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2, 2-8.3 klausimų – projektų Nr. XIIIP-2446, Nr. XIIIP-2447, Nr. XIIIP-2448. Kas palaiko, balsuoja už (po pateikimo), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Pritariame? Reikalinga Vyriausybės išvada? Reikalinga Vyriausybės išvada. (Balsai salėje) Gerai. Vyriausybės išvada.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2160(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, dar turime vieną rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-2160(2). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu A. Kirkutį į tribūną. Ar yra A. Kirkutis? (Balsai salėje) Yra A. Kirkutis. Prašau į tribūną. Svarstymas ir priėmimas. Ar yra pataisų? Prašom.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Komisijos posėdyje dalyvavo pirmininkė A. Kubilienė, nariai: D. Kaminskas, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, I. Degutienė, A. Matulas, R. Žemaitaitis, A. Kirkutis, A. Vinkus. Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais… nusprendė pritarti.
PIRMININKAS. Viskas?
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Pritarti įsteigti komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Nežinau, mes nieko neišbraukėme. A. Matulas užsirašė kalbėti. Daktare, tikrai neišbraukėme. Gal jūs dėl motyvų, daktare? Gerbiamasis Vinkau, gal jūs dėl motyvų užsirašėte? (Balsas salėje) Ne, čia kitas, čia dėl viso. A. Matulas. Prašom į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane išties žavi profesoriaus A. Kirkučio ir pono D. Kepenio energija, ryžtas padaryti visuomenę sveikesnę, bet kyla daug abejonių, ar tie darbai, kuriuos ruošiasi daryti komisija ir Sveikatos reikalų pakomitetis, yra suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Aš jau šiandien kalbėjau, kad praeitą savaitę buvo pristatyti ministerijos prioritetai. Tų prioritetų tarp sveikos gyvensenos, gyvenimo tausojimo… tų prioritetų Sveikatos apsaugos ministerija neįvardino ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl profesorius A. Kirkutis komitete susilaikė, nes apie tai nebuvo kalbama.
Mano palinkėjimas būtų derinti tuos procesus, kad pagaliau ir Sveikatos apsaugos ministerija suvoktų, kad išties skatindami prevenciją, profilaktiką mes galime sutaupyti privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, paskutinius dvejus metus yra didinamos lėšos vaikų dantų protezavimui. Jūs įsivaizduojate, vaikų dantų protezavimui didinamos lėšos, o prevencinei programai visai neskiriama lėšų. Danų pavyzdys rodo, kad po to, kai buvo įdiegta programa (tiesiog tėvų apmokymas, individualus darbas, personalinis darbas), per keletą metų Danijoje vaikų, turinčių kariesą, liko tik 8 %, o mūsų situacijoje, kai kelerius metus vykdoma silantavimo programa, vaikų iki 6 metų su kariesu yra apie 80 % ir situacija tik blogėja. Aš linkiu jums šias idėjas perkelti į ministerijas, vienas dalykas, kitas dalykas, kad nesidubliuotų tai, ką jūs ketinate daryti, nes Sveikatos reikalų pakomitetyje, kuriam vadovauja kolega G. Kirkutis, jūs sprendžiate vienus dalykus, o dabar yra įsteigta komisija ir jūs vėl siūlote tam tikras gaires, kurių iš esmės didžioji dauguma yra surašyta Lietuvos sveikatos programoje. Ar ne geriau būtų papildyti Lietuvos sveikatos programą, nes bus ruošiamas naujas variantas? Tam mes komitete pritarėme praeitais metais. Tiesiog perkelti gaires, nedubliuoti, nekurti naujo dokumento.
Man kelia nuostabą ir dar vienas dalykas, kad kai kurie žodžiai skiriasi nuo realybės, nuo darbų. Pavyzdžiui, jūs teigiate, kad komisija sieks ir pagal gaires bus siekiama, kad parlamente vieną kartą per metus vyktų diskusija, būtų skaitomas pranešimas, bet tai yra numatyta Nacionalinės sveikatos tarybos. Ir jau dveji metai, kai jūsų dauguma nesugeba suformuoti Nacionalinės sveikatos tarybos, ir jau dveji metai, kai metinis pranešimas apie Lietuvos gyventojų sveikatą nedaromas. O čia jūs siūlote naują variantą ir panašiai. Aš suprantu, kad dabar kalbu apie komisijos įstatus, bet, pasinaudodamas proga, noriu pasakyti, kad iš esmės pritariu, kad atsirado tokia iniciatyva, bet, kolegos, tada darbai neturėtų skirtis nuo žodžių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, yra dėl Seimo nutarimo redakcinė Teisės departamento pastaba. Galime jai pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, norėčiau prašyti Seimo Pirmininką… Atsiprašau, dar motyvai. Jeigu po svarstymo pritarsime, tada galėsime prašyti Seimo Pirmininko ypatingos skubos, kad užbaigtume klausimą. Gerai. Už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Išgirdęs tokią audringą gerbiamojo Antano kalbą, aš norėčiau pasakyti, kad komisija tikrai turi prasmingo darbo, net ir aš, kaip ne medikas. Tikrai Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministeriją galima vadinti Ligų ministerija, nes apie 99 % sveikatos apsaugos biudžeto eina ligoms finansuoti. Ta prevencinė, ilgalaikė veikla, kuria valstiečiai čia užsiima, tai pagaliau po dvejų metų įsivažiuoja. Kol kas girdėjome tik radikalius draudimus, tai uždrausti cukrų, tai alkoholį uždrausti, bet pagaliau vyksta sisteminis darbas. Aš labai linkiu nederinti su Sveikatos apsaugos ministerija, bet reorganizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. Gerbiamas A. Veryga, kuris šiaip yra žmogus, labai daug dirbęs su prevencija, vėluoja su šitais darbais. Praėjo dveji metai, mes realiai nematome prevencinio darbo, mes matome tik parodomuosius, draudžiamuosius dalykus. Aš, būdamas komisijos nariu, labai džiaugiuosi šios komisijos veikla ir kviesčiau pritarti jos nuostatams.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Vinkus. (Balsai salėje) Pažadėjome, atsiprašau. Duokime pasisakyti, nebūkime formalistai. Prašom. A. Vinkus. Prašom, daktare.
A. VINKUS (LSDDF). Taip pat pritariu tos komisijos veiklai ir nuostatams, bet vis dėlto norėčiau, pone Kepeni, kad jūs labiau pasinaudotumėte tokia didele patirtimi profesoriaus G. Kirkučio, kaip mūsų pakomitečio… manau, kad dažniau koordinuotai ir kartu dirbtumėte. Bet pritardamas noriu atkreipti dėmesį, kad komisijos nuostatų 4 punkte kaip komisijos tikslas yra numatyta kontroliuoti atsakingų sveikos gyvensenos politikos įgyvendinimo institucijų veiklą. Tačiau niekur nuostatuose nėra užsiminta apie poveikį ar priemones kontroliuojamoms institucijoms, nustačius neatsakingą sveikos gyvensenos politikos įgyvendinimą. Ar taip pat nuostatuose neturėtų būti, pone Kepeni, nustatomas ir komisijos narių skaičius, jo minimumas ar maksimumas? Trečia, ar prie komisijos teisių nebūtų tikslinga numatyti teisę gauti reikiamą informaciją iš tam tikrų šaltinių? Ir paskutinis dėl projekto nuostatų taip pat. Gal, atrodo, ir nereikėtų sakyti, bet vis viena nėra pakankamai aišku, ar komisijos posėdžių sekretorius yra ar nėra komisijos narys. Linkiu sėkmės ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas daktare. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti?
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, po svarstymo, atsiprašau, įstatymo projektui Nr. XIIIP-2160, balsuojate už, t. y. Seimo nutarimui. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 76 Seimo nariai, vienbalsiai 76 už. Pritarta po svarstymo. Prašome Seimo Pirmininko leidimo, Seimo Pirmininkas linkčioja, dėl ypatingos skubos. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis, kolegos. Redakcinę pataisą jau priėmėme. Galime pritarti? Dėl viso. A. Vinkus. Prašom. Atsisakote, gerai, ačiū.
Kolegos, balsuojame dėl priėmimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2160. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai, vienbalsiai Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2160) priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, liko Seimo narių pareiškimai, bet, kiek žinau, jų nėra. Yra, atsirado. Prašom. N. Puteikis norėtų padaryti pareiškimą. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tiesiog norėjau visiems priminti, kad praeitas Seimas, mano galva, suklydo panaikindamas piliečiams teisę be advokato paduoti apeliacinį skundą. Tai noriu visiems priminti, kad ta problema yra. Pranešu, kad teismai užsikimšo tokiais procesais, kuriuose pareiškėjai remiasi Europos žmogaus teisių praktika, reikalauja taip pat ir apeliaciniame procese vieną kartą pasinaudoti teise kreiptis į teismą be advokato. Šiuo metu yra Vilniaus apylinkės teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą tuo klausimu, bet tas kreipimasis yra atsistojęs į ilgą eilę. Aš raginu Seimą grįžti prie ankstesnės tvarkos, suteikti žmonėms tokią teisę ir nustoti kankinti juos, sumažinti krūvį Konstituciniam Teismui ir eiliniams teismams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, visi mūsų darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Ačiū visiems už konstruktyvų darbą. Registracija. Prašom. Registracija.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.