Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 17, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 31
STENOGRAMA
2021 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti savo vietas. Malonu jus visus matyti. Sveikinu jus su pavasario sesijos pradžia ir skelbiu kovo 10 dienos posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pirmiausia Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen sveikinimo žodis. Prašau.
10.02 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos Seimo nariai, sveikinu jus, susirinkusius į antrąją eilinę Seimo sesiją. Džiaugiuosi galėdama gyvai matyti jus čia, įsitikinti, kad visi esame sveiki ir darbingai nusiteikę.
Pradėdami šią pavasario sesiją, deja, turime konstatuoti, kad situacija šalyje vis dar išlieka sudėtinga ir dėl pačios pandemijos, ir dėl jos poveikio skirtingoms gyvenimo sritims: ekonomikai, verslui, švietimui, taip pat ir psichologiniam visuomenės klimatui. Tačiau yra pozityvių ženklų ir būtent į juos norėčiau orientuotis.
Mūsų neužgriuvo susirgimų cunamis, ne juokais gąsdinęs praeitų metų lapkritį. To išvengėme, nes labai atsakingai ėmėmės būtinų priemonių. Skaičiai rodo, kad pandemija palengva traukiasi, gal ne taip greitai, kaip mums visiems norėtųsi, tačiau sutelktomis bendromis visuomenės pastangomis padėtį suvaldėme. Pradėjome vakcinavimo procesą, kuris leis socialinius apribojimus pakeisti apsauga ir prevencija. Žengiant šiuo keliu dar bus iššūkių, tačiau tai vienintelis teisingas kelias, leisiantis vėl įkvėpti pilna krūtine.
Rytoj minėsime Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ji dar sykį primena, kad mūsų tauta po sunkumų ir išbandymų visuomet randa jėgų pakilti. Tą ir vėl padarysime. Tuo nė kiek neabejoju. Tačiau tam reikia mažiausiai dviejų dalykų: susiklausymo ir geranoriškumo. Ir dar kantrybės, kurios prašyti, suprantu, darosi vis sunkiau, tačiau be jos sugrįžimas į ankstesnes įprasto gyvenimo vėžes būtų ilgesnis ir kur kas sudėtingesnis.
Kantrybė svarbi ir kitu aspektu, tiesiogiai susijusiu su Seimo darbu. Kiekviena politinė jėga ėjo į rinkimus su savo programa, kurioje buvo žadama įgyvendinti tam tikrus dalykus. Natūralu, kad politikai siekia kuo greičiau pradėti vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau šiandienos situacijoje, manau, reikia griežtai ir kantriai laikytis eiliškumo. Iš pradžių būtina susitvarkyti su pandemija ir jos padariniais, o tik tada imtis reformų. Mums nereikalingos papildomos įtampos, kurios dar labiau apsunkins kovą su pandemija, tačiau tai nereiškia, kad atsisakome savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad susitelkdami į svarbiausius šiandienos iššūkius orientuojamės į kokybinę įstatymų kūrimo ir raidos proceso pusę. Mūsų tikslas – ne ambicingos deklaracijos ir keliaaukščiai pažadai čia ir dabar sukurti rojų žemėje, o išdiskutuoti sprendimai, aiškiai apibrėžiant tikslus, racionaliai formuluojant uždavinius, pasirenkant tinkamas priemones. Tai ir bus pagrindinis šios Seimo sesijos ateinančių keturių mėnesių darbas. Evoliucinė, o ne revoliucinė teisėkūra.
Apžvelgdama iniciatyvas konkrečiau, norėčiau pradėti nuo naujovės. Valdančioji dauguma sutarė, kad stiprindama opozicijos įtaką suteiks galimybę opozicinėms frakcijoms pristatyti savo siūlymus jau pirmąją sesijos dieną. Tikiuosi, kad tai taps nauja Seimo tradicija ir dar vienu žingsniu, siekiant produktyvaus darbo ir konstruktyvaus dialogo su opozicija.
Apžvelgdama parengtus projektus, noriu akcentuoti dėmesį žmogaus teisėms. Norėčiau tikėti, kad įžengę į XXI amžiaus trečią dešimtmetį vis dėlto sugebėsime įveikti iš prietarų kylančias baimes ir stereotipus ir priimsime įstatymus, suteikiančius teises toms žmonių grupėms, kurios iki tol jų stokojo. Šioje sesijoje numatyti įstatymų projektai ar pataisos dėl tautinių mažumų, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, partnerystės užtikrinimo, asmenvardžių rašybos, paslaugų neįgaliesiems sistemos plėtros. Taip pat toliau svarstysime iš jaunimo organizacijų atėjusią iniciatyvą dėl kandidatavimo į parlamentą amžiaus cenzo sumažinimo. Dėl visų šių iniciatyvų ieškosime kuo platesnio palaikymo.
Taip pat darbotvarkėje turime ir projektus, kurie leis subalansuoti ribojimus ir atsisakyti neveikiančių ar perteklinių draudimų tiek sveikatos, tiek verslo srityse. Rengiamas nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus nuoseklus žingsnis, sudėliosiantis aiškius akcentus ir leisiantis realizuoti daugumos parlamentinių partijų rinkimų įsipareigojimą dėl ypatingo dėmesio švietimo sričiai.
Tarp kitų prioritetų išskirčiau pasiruošimą reformoms viešojo valdymo srityje, rengiamas ambicingas žaliojo kurso programas, tolesnį skaitmenizavimą ir duomenų atvėrimą. Visi šie užsibrėžti darbai reikalauja išsamaus pasirengimo ir tvaraus ilgalaikio susitarimo su politine bendruomene ir visuomene. Jį pasieksime aptardami šias temas viešose diskusijose su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Vykdant skaidrią, atsakingą ir pažangias investicijas skatinančią finansų politiką bus pateikti patikslinti viešųjų finansų biudžetų projektai, labiau atitinkantys COVID-19 pandemijos valdymui numatytas išlaidas pagal aktualiausią poreikį.
Ši sesija yra eilinė, tačiau ji vyksta neeilinėmis aplinkybėmis. Tikiu, kad mūsų bendras pagrindinis tikslas jos metu yra užtikrinti sklandų, nuoseklų, pagal galimybes ramų Seimo darbą. Tikiu, kad šioje pavasario sesijoje priimti sprendimai taps tvirtu pagrindu, padėsiančiu mūsų visuomenei grįžti prie įprasto kasdienybės ritmo. Mūsų pareiga kurti sąlygas, kurios leis Lietuvai ir geriau susitvarkyti su sunkumais, ir tapti stipresnei, suteikusiai kiekvienam galimybes kurti savo gerovę.
Pirmus žingsnius žengėme rudenį, juos sutvirtinsime pavasarį. Sėkmės, geranoriškumo ir kantrybės mums visiems. (Plojimai)
Mieli kolegos, vakar Seimo valdyba turėjo progą aplankyti Prezidentą. Išklausėme jo pasiūlymus. Šiandien norėčiau perduoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimą Seimui pavasario sesijos pradžios proga.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas
„Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus, susirinkusius į pirmąją XIII kadencijos Seimo pavasario sesiją.
Lygiai prieš 31 metus Aukščiausiosios Tarybos deputatai rengėsi svarbiausiam sprendimui savo gyvenime – nepriklausomos valstybės atkūrimui. Šiandien, nacionalinės šventės išvakarėse, mūsų laukia socialinių ir ekonominių santykių atgaivinimo iššūkis.
Koronaviruso pandemija nėra vien visuomenės sveikatos krizė. Tai – visuotinė krizė, paveikusi kiekvieno mūsų gyvenimą – kaip bendraujame, kaip dirbame, kaip mokomės ir kaip pramogaujame. Nėra abejonių, kad tiesioginę viruso grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybėms sumažins visuotinis vakcinavimas. Bendromis pastangomis pasieksime kolektyvinį imunitetą ir susigrąžinsime įprastą gyvenimą. Tačiau koks jis bus? Išėjimas iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius. Išėjimas iš pandemijos negali vykti sąskaita tų, kurie yra silpniausi ir pažeidžiamiausi. Neįgalieji, dirbantieji nuo atlyginimo iki atlyginimo, smulkūs verslininkai, mūsų vaikai – visi jie pandemijos poveikį gali justi dar ne vienerius metus.
Todėl visų mūsų pareiga imtis priemonių, kurios padėtų ant kojų pastatyti ekonomiką, suteikti tinkamą socialinę pagalbą vargstantiesiems, užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą, užkamšyti moksleivių žinių ir įgūdžių spragas.
Visa tai pirmiausia yra Seimo, kaip įstatymų leidėjo, užduotis. Kviečiu ir valdančiuosius, ir opozicijos atstovus kelti naujas idėjas, siūlyti priemones, nukreiptas spartesniam atsigavimui ir pažeidžiamų visuomenės sluoksnių apsaugai. Taip pat raginu palaikyti mano siūlymus, kuriais verslo įmonės būtų skatinamos priimti daugiau darbuotojų ir didinti darbo užmokestį, ir kitus, kuriais būtų stiprinama darbingumo netekusių asmenų socialinė apsauga. Savo eilės vis dar laukia ir sisteminės viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija pertvarkos, leisiančios kritiškai svarbiu metu sustiprinti valstybės pajėgumus.
Neturėtų kilti abejonių, kad metas esminėms permainoms dabar kaip reta palankus. Kada, jei ne dabar, galime ieškoti Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų, nejausdami artėjančių rinkimų spaudimo? Dabar yra metas, kai galime leisti konkurencinei įtampai, tam amžinam politinių kovų palydovui, laikinai nuslūgti. Dabar yra metas, kai galime išsivaduoti iš dirbtinai kuriamų konfliktų. Dabar yra metas, kai turime argumentuotai diskutuoti, o ne tuščiai ginčytis. Nes prieš 31 metus atkurta Lietuvos valstybė šiandien turi svarbesnių reikalų nei politiniai galios žaidimai.
Linkiu visiems ramybės, įsiklausymo ir didžiausios sėkmės! Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas.“ (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, už sveikinimo žodį ir kviečiu grįžti tęsti pirmininkavimą.
10.13 val.
Seimo nario Artūro Skardžiaus priesaika
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą vykdyti Seimo nario priesaikos procedūrą.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. (Nebūtina dabar stotis. Po to pasakysiu.)
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2021 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-41 dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Guogos įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo A. Skardžiui. Juo nusprendė, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas, būtent A. Skardžius. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2021 m. vasario 19 d., taigi jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Jis nėra vien iškilmingas priesaikos žodžio ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos teksto lapas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką, padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių jos negali vykdyti.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Štai dabar prašome stotis. Kviečiu prisiekti Seimo narį Artūrą Skardžių.
A. SKARDŽIUS. Aš, Artūras Skardžius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
A. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Skardžius prisiekė 2021 m. kovo 10 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
10.18 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, perskaitau kelis pareiškimus. Mišrios Seimo narių grupės seniūnu buvo išrinktas J. Pinskus. Frakcijos seniūno pavaduotojai – R. Tamašunienė ir V. Valkiūnas.
Kitas pareiškimas dėl balsų skaičiavimo grupės. Kovo 10 – balandžio 10 dienomis, šiuo laikotarpiu, balsų skaičiavimo grupės sudėtis bus tokia: A. Ažubalis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, J. Baublys – Liberalų sąjūdžio frakcija, A. Dumbrava – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, L. Jonaitis – Socialdemokratų partijos frakcija, I. Kačinskaitė-Urbonienė – Darbo partijos frakcija, S. Lengvinienė – Laisvės partijos frakcija ir J. Pinskus – Mišri Seimo narių grupė.
Gerbiami kolegos, kviečiu užsiregistruoti.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
10.19 val.
Seimo 2021 m. kovo 10 d. (trečiadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-3 klausimas – posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Kreipiuosi į kolegas: ar turite pasiūlymų? M. Majauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad posėdžio darbotvarkėje yra įtraukta opozicinių frakcijų siūlymų, kurie, na, nebūtinai atspindi Vyriausybės poziciją ir Vyriausybės nuomonę, Vyriausybės darbų programą. Čia aš norėčiau kreiptis ir į žiniasklaidos atstovus, siekdamas suvaldyti ekspektacijas, nes tie siūlymai yra įtraukiami į darbotvarkę kaip mandagumo gestas, diskusijos su opozicinėmis frakcijomis. Tai nereiškia, kad jie bus svarstomi komitetuose, ir nereiškia, kad jie bus priimami. Aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad tokia yra pozicija. Nepaisant to, mes esame pasiruošę jais diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Seimo Pirmininke, iš tikrųjų jūs ir kaip vadovė, ir kaip moteris turėtumėte reaguoti į tokius kolegos išsišokimus. Jūs kovo 10 dieną…
PIRMININKĖ. O kodėl aš turėčiau kaip moteris reaguoti, galbūt galėtumėte pasakyti?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Todėl, kad jūs, ko gero, puikiai suprantate – mes, vyrai, lengviau priimame šituos dalykus… (Triukšmas salėje) …o jūs, kaip moteris, leiskite pabrėžti šitą dalyką… Dabar pas mus paskutinėmis dienomis labai aktualu kalbėti apie visokias kitokias konvencijas ir panašius dalykus ir net neskaičiusiems komentuoti. Bet kas šiandien įvyko mūsų plenarinių posėdžių salėje? Jūs turite užtikrinti tvarką, padorumą ir vienas kitam kultūringą elgesį ir bendravimą. Dabar kolega iš jūsų valdančiosios daugumos tiesiog su opozicija pasielgė kaip su šiukšlėmis ir tai – Kovo 11-osios išvakarėse. Ką kolega pasako? Jūs net negalvokite ir nemanykite, kad mes jūsų projektus svarstysime, balsuosime ir komitetuose bus nagrinėjama. Aš tikiuosi, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkė, kreipsitės į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tokio kolegos elgesio.
Kitas dalykas. Gerbiamas Mykolai Majauskai, aš dar tokios beraščių Vyriausybės nesu matęs. Per 30 metų jūs pavasario darbų programoje tesugebate pateikti 118 projektų. Iš 118 projektų 68 neregistruoti, 50 yra registruoti, iš tų 50 yra 22 buvusios Vyriausybės ir 34 yra susiję su Europos aktų teisės registracijos ir jos reikalavimų – direktyvų, perkėlimu. Jūs man dabar pasakykite paprastą dalyką, ar jūsų Vyriausybė tiesiog nesugeba paruošti, išskyrus, ką D. Kreivys komentuoja, kad Energetikos ministerija parengė projektą ir jis bus nagrinėjamas. Kitos ministerijos, prisidengdamos kovidu, net nesugeba nė vieno teisės akto užregistruoti.
Dar baisesnis dalykas – jūs prisidengiate kova su kovidu.
Gerbiama Pirmininke, prašyčiau tikrai reaguoti – neturėtų įžeidinėti būtent valdančiųjų atstovas opozicijos sakydamas, kad projektai nebus nei svarstomi, nei balsuojama, nei nagrinėjami komitetuose.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, jei leisite, aš reaguosiu ne kaip moteris, o kaip Seimo Pirmininkė. Visų pirma kiekvienas Seimo narys yra laisvas išsakyti savo nuomonę per šoninį mikrofoną – ar tai būtų pozicijos, ar opozicijos atstovas. Aš užtikrinu, kad pasiūlymai bus svarstomi ne pagal tai, kas juos teikia, o pagal jų esmę. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikiuosi, jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, nes aš norėjau paklausti, ar jūs pritariate tokiam požiūriui. Aš suprantu, kad pozicija nebūtinai turi mylėti opoziciją, bet taip atvirai reikšti savo jausmus pirmą pavasario dieną galbūt nereikėtų. Aš suprantu, kad pavasario audros jauniems žmonėms labai stipriai daro įtaką, ir gal čia būtent dėl pavasario vėjų, kurie čia mūsų galvose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikrai dėl pavasario. Taip. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik primenu, kolegos, eilės prie labdaros valgyklų ilgėja, žmonės netenka darbo. Mes svarstykime klausimų esmę, kaip pasakė Seimo Pirmininkė. Tokie išsišokimai tikrai nepuošia Seimo. Jūs balsuosite laisvai kiekvienas pagal savo sąžinę, bet tiesiog pažiūrėkite, kokia yra ekonominė situacija už lango. Nedarykite, Mykolai, sprendimų už visą valdančiąją daugumą jūs vienas. Nežinau, kas jus delegavo: ar kitos frakcijos jus delegavo, ar jūsų frakcijos nariai jus delegavo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Ar turėtumėte pastabų dėl darbotvarkės? Jei ne, siūlau pritarti jai bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 8. Darbotvarkei pritarta.
10.24 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat turėčiau perskaityti Darbo partijos frakcijos pranešimą apie tai, kad A. Skardžius priimtas į Darbo partijos frakcijos sudėtį. Perduodu pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
10.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-320(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti Seimo sesijos darbų programos projektą. Pirmiausia žodis dėl šio projekto suteikiamas Seimo Pirmininkei. Kviečiu į tribūną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, susirinkome į pirmą šios kadencijos visą Seimo sesiją, tačiau jos darbotvarkė kiek skirsis nuo įprastųjų. Turėsime šiek tiek mažiau teisės aktų, tad daugiau laiko klausytis ir nagrinėti. Jau nuo pirmojo posėdžio dalinamės projektų pateikimais ir iniciatyvos teisėmis, tą, tikiu, darysime ir toliau. Turėsime dar daugiau konstruktyvių pokalbių, raportų svarbiausiais valstybės klausimais, juos inicijuos komitetai. Tai pokyčiai, kurie yra reikalingi ir kurie, viliuosi, taps nauja Seimo tradicija.
Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyta svarstyti iš viso 473 teisės aktus, iš jų 6 teikia Respublikos Prezidentas, 113 – Vyriausybė. Sesijos metu numatyti komitetų pranešimai svarbiais valstybės ir visuomenės klausimais. Apie Lietuvos ateities projektavimo iššūkius kalbės Ateities komiteto atstovai. Kultūros komiteto iniciatyva į darbotvarkę įtrauktos kelios diskusijos apie visuomenės informavimo politiką ir apie kultūros paveldą. Apie naują kompensuojamųjų vaistų tvarką kalbės Sveikatos reikalų komiteto atstovai. Teismo ekspertizės srities tobulinimą pristatys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žmogaus teisių komitetas inicijuos diskusiją apie žodžio laisvę, toleranciją kitokiai nuomonei ir pagarbą žmogaus orumui.
Kalbėdama apie šią sesiją planuojamus projektus paminėsiu keletą, mano vertinimu, aktualiausių projektų, kuriuos turėtume apsvarstyti ir esant galimybei priimti šią Seimo sesiją. Biudžeto, finansų ir mokesčių srityje svarbus 2021 metų valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo projektas. Jo tikslas, peržiūrėjus projektų finansavimo galimybes RRF lėšomis ir įvertinus COVID-19 priemonių įgyvendinimą, atitinkamai patikslinti 2021 metų valstybės biudžetą.
Taip pat svarstysime Seimo nutarimą „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“. Juo trejų metų laikotarpiui turi būti nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas, kuris yra struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis ir kurio laikantis valdžios sektoriaus finansai išliktų tvarūs ilguoju laikotarpiu. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais bus siekiama, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema būtų efektyvesnė, profesionalesnė, atviresnė ir skaidresnė bei prisidėtų prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo. Sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos srityse aktualus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad medicininės reabilitacijos paslaugos būtų apmokamos PSDF lėšomis visiems apdraustiesiems, neišskiriant atskirų socialinių grupių. Farmacijos įstatymo pataisomis bus siekiama užtikrinti didesnį kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumą ir pasirinkimą. Bus siūloma grąžinti galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir efektyviausius gydymo būdus ir priemones. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektu apibrėžiama asmeninė pagalba ir asmeninis asistentas bei įtvirtinama, kad asmeninės pagalbos poreikis nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam. Įstatymas pagerintų neįgaliųjų ir jų šeimų narių integraciją į visuomenę.
Ekonomikos plėtros, energetikos ir verslo skatinimo srityje šią sesiją ypač aktualus Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimas. Investicijų įstatymo pataisomis bus siekiama įtvirtinti naują leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisinį pagrindą, kai investuotojas Lietuvoje vykdo naujas investicijas ir kuria naujas darbo vietas, į kurias perkelia ir savo ar savo įmonių grupės darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma sudaryti prielaidas kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų, ekosistemos plėtrą. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektu siekiama skatinti itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų diegimą ir naudojimą, užtikrinti tvarią konkurenciją elektroninių ryšių srityje, elektroninių ryšių paslaugų sąveiką, prieinamumą, tinklų ir paslaugų saugumą ir naudą paslaugų gavėjams.
Teisės, valstybės valdymo ir viešojo administravimo srityje reikšmingi keli Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo punktai, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimas, įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Valstybės tarnybos įstatymas, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurių tikslas – nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, sustiprinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos, nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą.
Seimo statuto pataisomis bus siūloma peržiūrėti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, nustatyti aiškią tvarką, kaip vykdoma komitetų ir komisijų veikla, kai Seimo nėra patvirtintas šių struktūrinių padalinių pirmininkas. Taip pat siekiama nustatyti ilgesnį terminą tarp teisės akto projekto pateikimo ir svarstymo Seime, taip pat nustatyti ilgesnį terminą, kai pagrindiniu komitetu paskirtas komitetas privalo pradėti pasirengimo svarstyti teisės akto projektą procedūrą.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais siūloma, kad žurnalistams, informuojantiems visuomenę ir besispecializuojantiems tiriamosios žurnalistikos srityje, būtų suteikta plati galimybė iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų gauti tiek aktualius, tiek istorinius duomenis apie juridinius asmenis, šių juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentus, identifikacinius duomenis, taip pat informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir kitą informaciją.
Su valstybės saugumu susijusioje teisėkūros srityje svarbios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pašalinti teisinio reguliavimo trūkumus ir užtikrinti efektyvų įslaptintos informacijos apsaugos mechanizmą.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimais numatoma pagerinti karių tarnybos ir socialines sąlygas dėl maitinimo, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų, kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal.
Baudžiamojo kodekso pataisomis numatoma griežtinti atsakomybę už nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš Lietuvos Respubliką, tikslinti šnipinėjimo sąvoką, kuri apimtų ne tik valstybės, bet ir tarnybos paslapties rinkimą ir perdavimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo naujos redakcijos projektu siekiama kurti antikorupcinę aplinką Lietuvoje, skatinant subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą, diegti subsidiarumo principą, reiškiantį, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma yra atsakingos pačios įstaigos.
Ypač svarbus įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje. Jo pagrindu būtų sukurtos papildomos ir naujos taisyklės tam tikrais Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo klausimais.
Švietimo, kultūros ir mokslo srityje svarbus Sporto įstatymo pakeitimo projektas. Jo tikslas – įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo tam tikros įstatymo nuostatos, susijusios su Sporto rėmimo fondu, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Taip pat aktualus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas. Jo tikslas – užtikrinti veiksmingesnę vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, sudaryti teisines prielaidas dokumentuose rašyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių nelietuviškus vardus ir pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Žmogaus teisių srityje svarbi ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija bei lydimieji projektai, kuriais siekiama efektyvesnės apsaugos užtikrinimo dėl smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu. Planuojama įvesti smurtą patyrusio asmens apsaugos orderį, kuris suteiktų galių policijos pareigūnams įpareigoti smurtautoją tam tikrą laiką nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, gyventi skyrium, neieškoti kontakto. Įstatymo priėmimas būtų aktualus, atsižvelgiant į pandemijos metu išaugusį smurto artimoje aplinkoje mastą.
Dabar pristačiau ir apžvelgiau tik kelias iniciatyvas, kurios, mano galva, yra ypač svarbios. Jų, žinoma, yra kur kas daugiau. Visi šie Seimo pavasario sesijoje suplanuoti klausimai yra skirti palaikyti Lietuvą šiandien ir padėti gerą pagrindą Lietuvos atsigavimui popandeminiu laikotarpiu. Neabejoju, kad mes turėsime priimti sprendimus, kurie reikalaus didelio preciziškumo ir susikalbėjimo. To šiandien mums visiems ir linkiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei. Toliau Vyriausybės siūlymus dėl programos pristatys Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Kviečiu į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pasveikinti susirinkusius į pirmą pavasario sesijos posėdį ir trumpai pristatyti, ką šioje sesijoje siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Norėčiau pasakyti, kad Vyriausybės siūlymai atitinka tuos du principus, apie kuriuos kalbėjome, kai teikėme Vyriausybės programą, arba du iš kelių principų, kuriuos minėjome, bet tuos atitinka labiausiai. Pirmiausia principą – mažiau yra daugiau. Stovėdama prie spaudos viena ausimi girdėjau įvairių komentarų apie tai, kad kažkam labai trūksta projektų. Man atrodo, kad jau pati statistika Seimo registruotų įstatymų projektų labai aiškiai rodo, kad trūksta ne projektų, o turbūt tempo tuos projektus svarstant, nes iš 113 įstatymų projektų, kuriuos teikia Vyriausybė svarstyti pavasario sesijoje, 51 yra jau įregistruotas Seime. Dar daugiau – dalis jų yra įregistruoti dar buvusios Vyriausybės. Nepaisant to, Seimas nėra tų įstatymų projektų apsvarstęs ir priėmęs. Vadinasi, Vyriausybė, nenorėdama didinti teisėkūros malūno tempo, pasiūlė dar papildomai 62 įstatymų projektų paketus, kurie buvo įvertinti kaip itin svarbūs būtent pavasario sesijai. Iš visų įstatymų projektų paketų, kurie yra Seime įregistruoti arba bus pateikti Vyriausybės vardu, 64 yra susiję su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu, 43 įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kurias reikia perkelti į nacionalinę teisę, šeši įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimus ar Valstybės kontrolės rekomendacijas ir vienas projektas yra tarptautinės sutarties ratifikavimas.
Kitas svarbus principas, kurio taip pat laikėmės sudarydami Seimo sesijos darbų programą, yra rimtos reformos – rimtas darbas. Tai yra reformos, kurios yra suplanuotos Vyriausybės programoje, bus teikiamos Seimui po to, kai jos bus tinkamai parengtos, aptartos, išdiskutuotos. O planuojamos jos jau dabar. Šiandien Vyriausybė savo posėdyje patvirtins planą priemonių, kuriomis ketina įgyvendinti savo programą. Taip pat artimiausiais mėnesiais bus patvirtinti nacionaliniai pažangos planai įvairiose srityse ir būtent pagal juose sudėliotą kalendorių, pagal juose sudėliotą logiką, dėl kurios diskutavome ir tarpusavyje, ir su socialiniais partneriais, ir įvairiais diskusiniais formatais, ieškodami geriausių sprendimų ir optimalių terminų, būtent pagal ten suplanuotus terminus teiksime Seimui įstatymų projektus tuomet, kai dėl kokių nors sprendimų, dėl kokių nors reformų įgyvendinimo reikės taip pat ir Seimo pritarimo.
Kalbant apie turinį ir apie tuos įstatymų projektus, kuriuos įvertinčiau kaip esminius, tai turbūt yra projektai, kurie yra susiję su esama situacija, su ta situacija, kurioje šiuo metu esame, tai yra COVID-19 pandemija, ir čia, nors situacija aiškiai geresnė nei tada, kai Vyriausybė pradėjo darbą, tai yra jau antra savaitė, kai didžiąją dalį dienų mirčių skaičiai svyruoja apie vienaženklį skaičių, palyginti su praėjusių metų pabaiga, kai skaičiuodavome mirusius vakar žmones dešimtimis, ligoninėse padėtis taip pat stabilizavosi, nors dar nesame atlaisvinę visų lovų, kurios yra reikalingos planinei pagalbai pilnai teikti, tačiau taip pat nesame ir toje situacijoje, kada vis naujas ir naujas skyrius turi būti performuojamas ir perdaromas į naują COVID-19 pajėgų skyrių. Vadinasi, žmonės gali gauti vis daugiau ir daugiau planinės sveikatos priežiūros sričiai priskiriamų paslaugų. Tačiau, be jokios abejonės, yra ir komplikacijų, kadangi Europos šalyse gana spėriai paplito įvairūs viruso mutacijos štamai, kurie kai kur epidemiologinę situaciją vėl pablogino, tad Vyriausybė gana atsargiai priima sprendimus dėl karantino apribojimo laisvinimo, nors juos priima nuolat ir nuolat stebi padėtį, kokie kiti sprendimai turėtų būti. Žinoma, esminiai turbūt pokyčiai galės būti pasiekti tada, kai išmoksime kuo plačiau testuotis ir būsime vakcinavę kuo daugiau žmonių, ypač tų, kurie yra amžiaus grupėje nuo 70, kurie turi didžiausią riziką susirgti labai sunkiai arba net, deja, ir numirti.
Akivaizdu, kad šitas besitęsiantis karantinas negali neturėti poveikio taip pat ir teisės aktams, besitęsianti pandemija, tiksliau sakant, negali neturėti poveikio ir teisės aktams, todėl bus pateikta nemažai įstatymų projektų, įskaitant ir biudžeto patikslinimą bei su juo susijusių kitų teisės aktų, kurie bus reikalingi pandemijos situacijos sukeltoms pasekmėms minimizuoti ar švelninti. Kartu jau yra pateiktas Seimui įstatymas, ratifikuojantis vadinamąjį nuosavų išteklių dokumentą, tą dokumentą, pagal kurį Europos Sąjungos valstybių narių vadovams sutarus buvo sukurtas vadinamasis Gaivinimo fondas ir pagal kurį Lietuva, tinkamai suplanavusi, turėtų galimybę savo finansinius išteklius papildyti daugiau nei 2 mlrd. 200 mln. eurų, skirtų reformoms įgyvendinti.
Antras klausimų blokas yra susijęs su inovacijų reforma, tai yra tema, kuria Vyriausybėje vyko gana išplėstinės ir intensyvios diskusijos, kaip sukurti tokią sistemą, kuri leistų plėtotis ir Lietuvos mokslui, ir taip pat to mokslo rezultatams vis plačiau rasti pritaikymą ūkyje, ekonomikoje, įmonėse. Manau, kad mums tą sutarimą pavyko rasti, ir manau, kad tas sutarimas, pristačius jį Seime, sulauks ir Seimo palaikymo.
Trečias klausimų blokas yra susijęs su apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje. Labai daug diskusijų vyko ir labai daug iečių buvo sulaužyta dėl Konvencijos prieš smurtą šeimoje ir artimoje aplinkoje. Vyriausybė siūlo nelaužyti iečių, o priimti dabar galiojančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimą, kuris leistų pagerinti dažniausiai kenčiančių žmonių – moterų, vaikų apsaugą nuo smurto, įvedant nuo smurto orderį ir taikant kai kurias kitas priemones, kurios, Vyriausybės nuomone, būtų veiksmingos.
Dar vienas svarbus klausimas yra susijęs su mūsų elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais procesu. Šis projektas yra taip pat jau įregistruotas Seime, numatantis įsigyti energijos kaupimo įrenginių, kurie būtų labai svarbūs kaip šito proceso sudėtinė dalis, kaip užtikrinanti mūsų sinchronizacijos proceso saugumą. Šito įstatymo priėmimo taip pat tikėtumėmės Seime netrukus.
Paskutinis turbūt labai svarbus ir kompleksinis klausimas yra klimato kaitos darbotvarkė. Tai yra tie įsipareigojimai, dideli įsipareigojimai, kurie yra prisiimti taip pat ir Lietuvos tarptautiniame kontekste dėl emisijų mažinimo ir galutinio jų panaikinimo po tam tikro laiko dėl klimatui neutralios ekonomikos. Žinoma, tai skamba kaip dailus įsipareigojimas, tačiau jis taip pat yra ir didelis iššūkis kai kurioms mūsų veiklos sritims, todėl sukalibruoti konkrečias priemones dėl to, kaip mes galėtume ir įgyvendinti šiuos tikslus, ir tuo pat metu išlaikyti ir padidinti savo ekonomikos kuriamą pridėtinę vertę, bus ne toks lengvas iššūkis. Kaip tik todėl šis principas yra vienas iš horizontalių principų Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo veiklose, planuojant taip pat reformas tokiose srityse kaip socialinė apsauga, sveikata ar švietimas, ar transportas.
Baigdama savo pristatymą linkiu Seimui darbingos sesijos. Linkiu svarstyti klausimus, o ne žmones. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Sėskite šalia Seimo Pirmininkės. Klausimų netrukus bus.
Dabar pagal naują parlamentinės demokratijos tradiciją sudarysime galimybę kiekvienos frakcijos atstovui trumpai pristatyti savo siūlymus dėl sesijos darbų programos. Tikriausiai abėcėlės tvarka pirmiausia – Darbo partijos frakcija, jeigu pageidauja. Jeigu nepageidauja, tada suteikiu žodį toliau Laisvės partijos frakcijai. (Balsai salėje) Darbo partijos frakcijos seniūnas ar?.. Kviečiame į tribūną, galbūt nesupratote.
V. JUKNA (DPF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pirmiausia sveikinu su sesijos pradžia. Linkiu, kad ji būtų darbinga, konstruktyvi ir naudinga Lietuvai svarbiausia. O Darbo partijos frakcija pavasario sesijos darbų prioriteto klausimu laiko žmonių pajamų užtikrinimą, dėl to įregistravo net kelias iniciatyvas. Pirmiausia jau šiandien, kovo 10 dieną, bus pateikti Užimtumo įstatymo pakeitimai, kurie leis platesniam ratui savarankiškai dirbančių asmenų neprarasti išmokų, kai jų veikla yra uždrausta.
Pavasario sesiją pradėsime skubiais sprendimais, kad maksimaliai sustabdytume pandemijos padarinius, nes akivaizdu, kad Vyriausybė tinkamai nesusitvarko. Iniciatyvos, susijusios su Darbo partijos įsipareigojimais, – ginti mažiausias pajamas gaunančių žmonių interesus, todėl įstatymais siūlysime įtvirtinti, kad minimali mėnesinė alga būtų ne mažesnė kaip 50 % vidutinio darbo užmokesčio.
Grįšime prie vienos svarbiausių Darbo partijos iniciatyvų ir siūlysime mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams ir nereceptiniams vaistams iki 5 %. Tuomet verslininkai, gaminantys būtiniausius maisto produktus Lietuvoje, turės galimybę konkuruoti su lenkiškomis, vokiškomis ar kitų šalių maisto prekėmis. Kursime kitokias konkurencines sąlygas srityse, kurios gyvybiškai svarbios Lietuvos žmonėms ir šalies ekonomikai.
Teiksime Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinsime bankų prievolę teikti finansines operacijas, kai banko klientas nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų. Kitaip tariant, neleisime bankams dėl nežinomų priežasčių trukdyti žmonėms steigiant verslus atidaryti sąskaitas ar jas uždaryti.
Vykdysime pažadus ir siūlysime Seimui, kad Seimo narys vienu metu negalėtų užimti dviejų pareigų ir tapęs ministru turėtų atsisakyti Seimo nario mandato.
Besikeičiant pasaulinei migracijos politikai, Lietuvą ir kitas šalis užklupus pandemijai, esame įsitikinę, kad turime dėti visas pastangas, kad į kitas šalis išvykę Lietuvos piliečiai grįžtų nuolatiniam gyvenimui į savo gimtąją šalį. Todėl siūlysime Seimui patvirtinti Seimo nutarimą, kuriame numatysime efektyvias ir veiksmingas priemones dėl piliečių grįžimo užtikrinimo, efektyvios vaikų integracijos į švietimo bei ugdymo sistemas, galimybę įsigyti ar išsinuomoti gyvenamąjį būstą bent keleriems metams.
Artimiausiuose mūsų planuose numatomos glaudžios konsultacijos su Lietuvos savivaldybių asociacija, finansinėmis institucijomis, Vyriausybe ir Seimu dėl savivaldybių savarankiškumo, finansinio stiprinimo, tvarios regioninės politikos ir regioninės atskirties mažinimo. Esame įsitikinę, kad atėjo metas pertvarkyti savivaldybių finansus ir pasitikėti vietos valdžia. Nereikia centrinei valdžiai teikti tų paslaugų, kurias geriausiai užtikrintų vietinė valdžia. Stengsimės užtikrinti, kad savivaldybės galėtų savarankiškai skolinti pinigus, pačios steigti ir išlaikyti verslus.
Ir pabaigoje dar kartą linkiu visiems kolegoms konstruktyvaus ir gero darbo Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau savo siūlymus dėl darbų programos pristatys Laisvės partijos frakcijos seniūnė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Malonu matyti visus gyvai po ilgo laiko. Laisvės frakcija ateinančius kelis mėnesius daugiausia dėmesio skirs žmogaus teisių projektams.
Tikime, kad šis pavasaris bus žmogaus teisių pavasaris. Atėjo laikas išspręsti daugybę metų amžiname įšale įkalintus, vilkintus, atidėtus, nutylėtus, nepatogius ir išties nelengvus klausimus. Nelengvus, nes verčia jaustis nepatogiai, nelengvus, nes apnuogina mūsų baimes. Nelengvus, nes tokiomis nepatogiomis temomis oriai diskutuoti mūsų niekas nemokė, nes matėme per mažai įkvepiančių pavyzdžių, kaip žmogaus teisių klausimais galima diskutuoti be pykčio, ramiai, kalbant argumentais, grindžiant savo siūlymus mokslu ir žmonių lygiateisiškumu.
Žmogaus teisių diskusijoje matome ir labai daug baimės, kitoniškumo baimės, kito požiūrio, kitos odos spalvos, kitos tautybės, kitos seksualinės orientacijos. Bijome to, ko nepažįstame, o susipažinti ir, svarbiausia, suprasti progų galbūt turėjome per mažai. Akivaizdu, kad jeigu vaikas eidamas į mokyklą savo aplinkoje, savo klasėje nemato skirtingų žmonių, nemato žmonių su negalia, psichine ar fizine negalia, nemato kitų rasių žmonių, visi aplink atrodo labai panašūs. Tokiu atveju, be abejo, kitoniškumas ir įvairovė jam ar jai nuo mažens bus svetimi ir nesuprantami. Daugelis vaikų ne tik prieš keliasdešimt metų, na, kaip ir daugelis iš mūsų, bet ir dabar auga tokioje sterilioje aplinkoje, kuri atitraukia ir nugręžia nuo įvairiapusės realybės. Kiek mokyklų Lietuvoje noriai priima vaikus, turinčius vienokią ar kitokią negalią, o, tiksliau, tiesiog skirtingą galią? Kiek skirtingą galią turinčių žmonių mes matome kasdien parduotuvėje, autobuse, koncerte? Nematome, bet iš tiesų net 8 % ir daugiau Lietuvoje gyvenančių žmonių sudaro žmonės, turintys įvairią negalią, ir jie dažnu atveju lieka paraštėse.
Todėl pradėdami jau nuo vaikystės, nuo mažens turime rodyti vaikams ne sterilizuotą ir tiesiog ne netikrą visuomenės vaizdą, bet kalbėti ir supažindinti su įvairiomis pasaulio spalvomis, kurios praturtina mūsų gyvenimą, ir, svarbiausia, pasakyti savo vaikams, kad jie yra verti viso ko geriausio, nepaisant jų kitoniškumo.
Dažnai biurokratiniuose ir kituose tekstuose matome šablonines frazes, tokias kaip įtraukti, įgalinti, įveiklinti atskiras visuomenės grupes: moteris, tautines mažumas, senjorus, emigrantus, užsieniečius, kitas mažumas. Laisvės frakcija čia turi labai konkretų tikslą, kad visų visuomenės grupių visavertis dalyvavimas įvairiose gyvenimo srityse taptų savaime suprantamas. O didžiausia šio pavasario struktūrinė reforma, Laisvės frakcijos požiūriu, – tai pagarbos visoms žmonių grupėms įteisinimas. Seimo pavasario sesijoje dirbsime, kartu diskutuosime ir ieškosime susitarimo, kad galėtume dekriminalizuoti nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti, įteisinti partnerystės institutą, įvesti administracinę atsakomybę už neapykantos kurstymą, išplėsti diskriminacijos ir neapykantos kurstymo požymių sąrašą, įtraukiant etninę kilmę, odos spalvą bei lytinę tapatybę. Ateinančius kelis mėnesius, o ir toliau, savo veikloje daug dėmesio skirsime dar vienai aktualiai, tačiau gana apleistai sričiai – reprodukcinei sveikatai. Amžinas embrionų šaldymo reikalavimas, neįteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas tikrai nėra mokslu grįsti politikos sprendimai. Mokslu, faktais ir konstruktyviais argumentais grindžiamas teisinis reguliavimas turi greičiau ateiti ir į reprodukcinę sveikatos politiką.
Žmogaus teisės ilgą laiką buvo paraštėse. Dėl nepagrįstų baimių, pykčio, o kartais tiesiog nenoro kalbėtis tokiais išties nelengvais klausimais. Bet kokios diskusijos būdavo užgniaužiamos itin greitai. Tačiau mes esame pasirengę vesti šias diskusijas ir siekti orių, pagarba žmogui grįstų sprendimų. Žmogaus teisių klausimai nėra jų ar tų kitų klausimai, tai yra mūsų visų, visos Lietuvos diskusija, mūsų bendras pokalbis apie mus visus. Tai yra diskusija apie tai, kaip mes gerbiame, priimame, atjaučiame ir mylime savo artimą, nesvarbu, kokios odos spalvos, tautybės, lyties, pažiūrų ar seksualinės orientacijos jis ar ji bebūtų. Todėl Laisvės frakcija šį pavasarį visus jus, kolegos, ir visą Lietuvą kviečia taikios diskusijos, pokalbio be pykčio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau savo siūlymus pristatys Liberalų sąjūdžio frakcija. Kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedant šią Seimo pavasario sesiją, mes, mūsų frakcija, kaip ir kitos, dalis kitų frakcijų, laikosi principo – mažiau yra geriau. Nebūtinai pateikti šimtus projektų, kai paskui sesijos pabaigoje apsižiūrėjus tenka konstatuoti, kad didelė dalis jų net nebuvo pateikta, apie priėmimą sunku ir kalbėti. Tai šiandien bandome žiūrėti realistiškai į teikiamą sesijos darbų programą ir patys turime tą realybės jausmą.
Dalis projektų, kurie šiandien dar neatsispindi arba nėra registruoti, yra ne vien mūsų frakcijos, tačiau bus galutinis rezultatas – darbo grupių rezultatas. Esame sudarę valdančiojoje daugumoje keletą darbo grupių. Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo peržiūrai, taip pat tas minimas Partnerystės įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos. Manau, sesijos metu dar bus papildyti pavieniai projektai.
Mūsų frakcijos stiprus, labai svarbus siūlymas, dėl kurio jau ir dabar norisi pradėti agitaciją, tai yra Konstitucijos pakeitimas, leidžiant jauniems žmonėms kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Čia klausimas kertinis ir esminis, ar mes pasitikime jaunąja karta, kuri jau daug pasiekė savo profesinėje veikloje, kuria šeimas, tačiau negali dalyvauti ir prisidėti prie įstatymų leidybos. Manome, kad tai labai svarbus dalykas visai visuomenei, o ne tik mūsų frakcijai ar dabartinei valdančiajai daugumai.
Pasitikime savo Vyriausybe, sutinkame su ta pozicija, kad dabar, pandemijos valdymo laikotarpiu, deja, mes turime stabtelti dėl kai kurių reformų. Todėl mes irgi pripažįstame, kad neteikiame savo teikiamais projektais naujų reformų, tačiau teikiame pataisas. Gal tam tikrą išimtį galėtume sakyti dėl specialiųjų tarnybų ombudsmeno įvedimo kaip tam tikro reformistinio projekto. Bet tai nėra naujas dalykas, jau praėjusios kadencijos Seimas aptarinėjo, nors dar konkretaus projekto nebuvo. Pripažįstame, kad nevyriausybinės organizacijos yra mūsų partneriai ir teisėkūroje, ir kasdienybėje, todėl teikiame paketą įvairių įstatymų projektų, kurie reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą. Mažiau biurokratizmui vietos liks, jeigu bus priimti šitie projektai.
Kartu noriu pabrėžti, kad tiek mūsų teikiami projektai, tiek visa Seimo pavasario sesijos darbų programa nėra revanšo darbotvarkė. Mes tikrai neturime tikslo – ot būtinai pakeisime, ką praėjusi valdančioji dauguma priėmė. Yra taisytinų dalykų, atkreipiame į tai dėmesį, taisome. Žinome, kad daug mūsų pasiūlymų praėjusioje kadencijoje nebuvo priimta, netapo kūnu. Natūralu, kad tuos dalykus bandome įsiūlyti šitos kadencijos Seimui, tačiau neverčiame aukštyn kojomis, nedarome revoliucijos ir nedarome revanšo.
Beje, tikime, kad dabartinė opozicija irgi pateiks prasmingų pasiūlymų ir projektų. Tikrai norime nešališko dialogo, be išankstinio nusistatymo, kaip kartais, deja, nuskamba, kad ką jūs siūlysite, mes atmesime. Mes nesielgsime taip, kaip elgėsi vienas iš buvusių Seimo narių, palikusių šį Seimą šios kadencijos pradžioje. Mes manome, kad kažkada, būdami opozicijoje, mes teikėme protingų, vertingų pasiūlymų. Mes manome, kad buvusi valdančioji dauguma yra padariusi teisingų sprendimų. Mes manome, kad mes dabar padarysime teisingų sprendimų. Jeigu darysime klaidingus sprendimus, opozicija prisidės prie tų klaidų užkirtimo ar pataisymo.
Manau, kad ne visada dauguma teisi ir ne visada mažuma klysta. Tik dialogas, tarpusavio nuomonių derinimas padės mums pasiekti rezultatus tiek kalbant apie Liberalų sąjūdžio pasiūlytą darbotvarkę, tiek kalbant apie visą Seimo sesijos darbų programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau žodis suteikiamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnei ar atstovui. Kaip suprantu, kalbės seniūnė A. Norkienė. Kviečiu į tribūną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, gerbiamieji kolegos. Sveikinu visus su pavasariu, su pavasarinių darbų pradžia.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seimo pavasario sesijai yra paruošusi per 90 įstatymų projektų, kurie, manome, palengvins socialiai labiausiai pažeidžiamų žmonių gyvenimą, mažins socialinę atskirtį, prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo, didins kovos su pandemija efektyvumą ir leis, žinoma, daugiau dėmesio skirti mūsų aplinkosaugai.
Mes, kaip iniciatoriai, šiuos projektus išsamiai pristatyti nusiteikę visuomenei. Tam tikrais klausimais bus rengiamos konstruktyvios diskusijos su bendruomenėmis, organizacijomis. Frakcija yra pasirengusi šiam politiniam sezonui ir viliamės, kad valdantieji taip pat susiims, nes matant neregistruotų projektų gausą, kad ir Laisvės partijos frakcijos, kurios faktiškai visi projektai yra neregistruoti, susidaro įspūdis, kad valdantieji nėra visiškai pasirengę pavasario sesijai.
Taip pat tikrai apmaudu, kad, užuot susitelkus į COVID-19 pandemijos pasekmių ir augančios socialinės atskirties mažinimą, užsiimama galios žaidimais, siekiant uzurpuoti kuo daugiau galios, bandoma inicijuoti sau palankius rinkimų sistemos pokyčius.
Kitas kraštutinumas, kad šiek tiek visuomenė, ne šiek tiek, galima sakyti, skaldoma, bandant įpiršti vertybes, kurių visuomenė, kaip paskutinės apklausos duomenys rodo, nelaiko siekiamybe. Dar daugiau – didžioji dalis joms net nepritaria. Kalbu apie siūlomą partnerystės reguliavimą.
Stebina ir planai keisti alkoholio vartojimą mažinančias priemones, ypač kai pandemijos metu alkoholizmo problema tapo dar ryškesnė, Lietuvos moterys, patyrusios smurtą, aiškiai įvardija, kad net 53 % šį smurtą patiria dėl girtų smurtautojų. Tą patį galima pasakyti ir apie narkotikų dekriminalizavimą, pastarieji taip pat yra dažna smurto priežastis ne tik prieš moteris, bet ir prieš vaikus. Jau ne kartą esame sakę, kad tokių iniciatyvų, kurios sutelkia galias vienos partijos rankose ir išbalansuoja demokratinę politinę sistemą, taip pat atvirai kenkia Lietuvos žmonių sveikatai, negalėsime palaikyti.
Pavasario sesijoje mūsų frakcijos nariai bus ypač aktyvūs gindami visuomenės interesus ir teises, rūpinsis jau pradėtais Valstiečių ir žaliųjų sąjungos darbais, jų tęstinumu ir programoje numatytų darbų įgyvendinimu. Todėl mūsų frakcija iš tikrųjų kreipiasi į visus Seimo narius, ypač į Seimo vadovybę, mes prašome užtikrinti ir saugų Seimo narių darbą, gyvus Seimo posėdžius, nes, kaip ir minėjau, valdantieji siūlo svarbius projektus, kurie, mūsų manymu, turi būti išdiskutuoti. Ir tai reikia daryti tikrai kokybiškai, nestumiant buldozeriu ir pasinaudojant nuotoliniais posėdžiais. Tikrai kviečiu gyvai diskutuoti čia, Seimo posėdžių salėje, linkėdama visiems likti sveikiems, taip pat ir sėkmės darbuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovą. Kalbės seniūnas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu norėčiau pirmiausia pasveikinti su pavasario sesija, na ir, aišku, su rytoj mums visiems brangia švente – Kovo 11-ąja.
Mano kolegos, mūsų frakcija, stengsis, perfrazuojant Lietuvos tautinę giesmę, dirbti Lietuvos naudai ir žmonių gerovei. Na ir, aišku, gynėme ir ginsime viešąjį interesą. Todėl įregistravome daugiau nei 50 įstatymų. Manau, kad tai ne pabaiga, aktyviai dirbame. Galbūt suskirstyčiau į tokias grupes. Aš nekritikuosiu ir nekalbėsiu apie kitų siūlomus darbus, kas ką teiks ir svarstys, tai čia bus svarstymo stadijoje, o kalbėsiu, ką mes siūlome.
Pirmiausia, pandemijos finansinių ir moralinių pasekmių sumažinimas gyventojams. Tai yra paketas dėl socialinių išmokų kompensavimo padidinimo pandemijos laikotarpiu, užimtumo įstatymai, kurie reglamentuoja irgi tam tikras išmokas. Visai neseniai minėjome Tarptautinę moters dieną, Kovo 8-ąją, daug kalbame apie lyčių lygybę, paramą moterims, smurtą artimoje aplinkoje. Frakcija irgi įregistravo ne vieną įstatymą būtent jautriais moterims klausimais, tai yra privalomos mediacijos smurto artimoje aplinkoje, PVM lengvatą ir raginimą padaryti moterų higienos priemones nemokamas viešose įstaigose, atšaukti prostitucija išnaudojamų moterų persekiojimą, o bausti sekso pirkėją, ir kitų įstatymų. Darbo kodekso keletas pataisų, kurios reglamentuoja vėlgi pandeminius dalykus, tai yra kompensavimą dėl nuotolinio darbo, galimybę atsijungti po darbo valandų, apie tai jau svarsto ir Europos Sąjungos Parlamentas, paramą šeimoms dėl mamadienių, šiandien tvarka yra tik šeimoms, kurios augina du ir daugiau vaikų. Savivaldai svarbūs klausimai, tai yra tiek savivaldos galių stiprinimas, tiek ypač per pandemiją išryškėjusių finansų trūkumo savivaldai, tai yra pajamų didinimas. Švietimo srityje mokytojų profesinio tobulėjimo veiksmingumas ir tikslingumas yra užregistruota, na ir neužmiršome mūsų mažųjų draugų – gyvūnų. Yra užregistruota dėl nelegalių veisyklų, dėl žiauraus elgesio ir kiti įstatymų projektai. Tikiuosi, kad bendras kryptingas Seimo darbas pasitarnaus Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū A. Sysui. Toliau abėcėlės tvarka, matyt, būtų Mišrios Seimo narių grupės atstovų pasisakymas. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, premjere, mieli kolegos, pirmiausia sveikinu visus su pavasario sesija, su naujų darbų pradžia. Mišri Seimo narių grupė, kaip labai darbšti grupė, teikia šiai pavasario sesijai 50 įstatymų, įstatymų pakeitimų projektų. Reikia pabrėžti, kad tik trys yra neregistruoti. Kalbant su Vyriausybe, tai labai geras rodiklis, ko turėtume siekti visi ruošdamiesi ateinančioms sesijoms. Šio svarstymo leitmotyvas, kas yra geriau – daugiau ar mažiau? Kalbant apie pandemijos suvaldymą, apie sprendimus, kurių reikia suvaldyti pandemijos situaciją, keisti iš esmės, be abejo, reikia jų daugiau. Tie sprendimai turėtų būti priimami skubos tvarka, nes to laukia mūsų visuomenė, visi pavargome.
Kalbant apie teisėkūros malūną, mano vertinimu, pirmiausia reikia priimti tuos sprendimus ir pakviesti Seimo narius komitetuose duoti eigą tiems įstatymų projektams, kurie užstrigę komitetuose, ir mūsų įstatymų projektų didžiąją dalį sudaro įstatymų projektai, kurie jau metus yra Seimo komitetuose. Niekados nesumažinsime ir nepasieksime tos kokybės, jeigu nepadarysime to, kas atgulę komitetuose. Aš labai pakviesčiau ir Seimo vadovybę, ir visus Seimo narius tikrai kryptingo darbo komitetuose duodant eigą visiems įstatymų projektams.
Šioje pavasario sesijoje tikimės įtraukti tas teisėkūros iniciatyvas, kurios labai svarbios mūsų visuomenei. Tai ir švietimo klausimų dalis, mokestiniai klausimai. Iš tokių svarbesnių galiu paminėti Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymą. Manome, kad bankai turėtų labiau prisidėti prie viešųjų finansų ir visuomenės interesų, ir socialinių problemų sprendimo. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo iniciatyvos. Didelė dalis yra socialinės srities įstatymų projektai – transporto lengvatų, Darbo kodekso, išmokų, pensijų klausimai.
Taip pat mūsų trijų kolegų vardu – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vardu noriu pasakyti, kad mes teikiame bent tris Tautinių mažumų įstatymo projektus ir girdime iš kolegų, kad ateis ir iš Vyriausybės. Labai norėtųsi, kad vis dėlto įstatymų projektai būtų svarstomi pagal tematiką ir tos teisėkūros iniciatyvos, kurios atkeliavo į Seimą iš kitų partijų, mūsų kasdieninėje darbotvarkėje šalia Vyriausybės ar daugumos teikiamų projektų atsirastų ir opozicijos tos pačios tematikos įstatymų projektai.
Taip pat Nepriklausomybės dienos išvakarėse, manau, teikiamas svarbus įstatymo projektas, ir norime, kad jis rastųsi pavasario darbų sesijos darbotvarkėje, – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, trumpai vadinant, liustracija. Užtenka gyventi sovietmečio šešėliuose ir baimėse. Vieną kartą turime visuomenei pasakyti, kokią įtaką turėjo tas baisusis laikotarpis, nes mes kalbame apie sulaužytus žmonių likimus. Vis dėlto naują politiką demokratinėje valstybėje mes turėtume iš po kilimo ištraukti, visas, kad ir nepatogias, temas ir visuomenei pateikti reikalingą informaciją.
Taip pat didelė dalis naujų įstatymų projektų yra rinkimų įstatymų pakeitimų projektai. Čia svarbu pabrėžti, kad valdyba teisingai nusprendė sudaryti darbo grupę dėl rinkimų įstatymų projektų. Ir galų gale iniciatyva priimti Rinkimų kodeksą. Kiti klausimai yra iš aplinkosaugos srities, transporto ir gyventojų turto deklaravimo, bendruomeninių organizacijų.
Turime daug iniciatyvų, labai norime pakviesti visus kolegas diskutuoti ir pabrėžti, kad ir pavieniai Seimo nariai, teikdami įstatymo projektą, teikia jį ne taip, kaip jiems asmeniškai atrodo, o iš tikrųjų atliepdami visuomenės lūkesčius, rinkėjų lūkesčius. Tikimės, kad deklaruotos produktyvios diskusijos, deklaruotos ir opozicijos, ir daugumai nepriklausančių Seimo narių teisės bus įgyvendintos šioje sesijoje.
Taip pat mūsų Mišrioji Seimo narių grupė kalbėjo apie darbo organizavimą. Norime kolegų prašyti, jau, matome, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija priėmė tą patį sprendimą – kad ir kas būtų, darbą organizuoti ne nuotoliniu būdu, o gyvai, nes mes tikrai įklimpsime įstatymų projektuose. Labai lėtai vyksta nuotolinis procesas. Juo labiau kad matome, kad diskusinių klausimų naujoje sesijoje bus labai daug, todėl kviečiame maksimaliai laikantis visų reikalavimų dirbti ir parodyti, kad visi susitelkę dirbame, kad ir pandemiją įveiktume, ir sprendimus, reikalingus mūsų piliečiams, priimtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už gražius palinkėjimus. Baigiant šią pasiūlymų pristatymų stadiją žodis suteikiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnei R. Morkūnaitei-Mikulėnienei.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Sveiki! Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, malonu matyti po pertraukos visus susirinkusius į naują pavasario sesiją, tikrai svarbią mums visiems. Savaime suprantama, gyvename komplikuotu laiku. Žinau visų nuovargį – ir jūsų, ir visų Lietuvos žmonių nuovargį, tačiau realybė, kurioje mes gyvename, yra tokia ir su tuo turime kaip nors tvarkytis, todėl labai svarbu, kad šitoje pavasario sesijoje yra klausimai, nukreipti pirmiausia, kaip didysis prioritetas, į pandemijos valdymo dalykus.
Aš norėčiau išskirti svarbų klausimą, dėl kurio mes visi turėsime apsitarti, susitarti, – dėl nuosavų išteklių klausimo ratifikavimo, taip pat vėliau dėl atsigavimo fondo diskutuoti komitetuose, teikti kartu su Vyriausybe konstruktyvius siūlymus, kokia kryptimi Lietuva turėtų naudoti pinigus, kuriuos skirsto Europos Sąjunga atsigavimo reikmėms po pandemijos krizės. Labai svarbu per dialogo, per tarimosi kultūrą apsispręsti, ko Lietuvai šiandien labiausiai reikia.
Žinau, kad žmonių lūkesčiai yra dideli. Žurnalistai klausia: jūs žadėjote tūkstantmečio mokyklą, tai kur jinai? Šioje sesijoje dar jos nėra. Bet lygiai taip pat mūsų politinė bendruomenė visada akcentavo ne tą teisėkūros smagratį, greitai besisukantį, bet kokybę ir norą susitarti su kuo platesniu ratu žmonių tiek Seime, tiek už Seimo ribų.
Nacionalinis švietimo susitarimas, kuris prasideda, o tos diskusijos įtraukia visą politinį spektrą ir suinteresuotas grupes, rudenį duos savo rezultatus. Aš tikiuosi, kad išeidami iš pandeminės situacijos sveikatos ir saugumo prasme mes galėsime kurti ir tam tikrą kelią, kuriuo eis mūsų valstybė.
Taip pat norėčiau pabrėžti dėl švietimo srities, džiugu, jog yra pasiūlymų dėl švietimo pagalbos pedagogų, tai yra labai svarbi sudėtinė švietimo sistemos dalis. Tai Vyriausybė jau daro, ir Seime mes irgi svarstysime. Norėčiau išskirti kai kuriuos klausimus, kurie yra dėl skirtingų sričių, kaip antai sveikatos sritis peržiūrima dėl kompensuojamųjų vaistų, kad būtų prieinami ir kompensuojami žmonėms tie vaistai, kurie jiems yra veiksmingiausi. Mūsų įsipareigojimas, apie kurį mes kalbėjome praeitoje kadencijoje, nevisiškai pritarėme tuometei Vyriausybei, kad iš tikrųjų šita sistema turėtų būti keistina.
Socialinio judrumo klausimai, tai yra klausimai, susiję su negalią turinčiais žmonėmis, asmeninio asistento klausimas. Taip pat kad nemažėtų tėvystės ir motinystės išmokos dėl pandemijos. Taip pat aplinkosauginiai dalykai, kurie daliai visuomenės yra ypač svarbu: tai ir verslinė žvejyba Kuršių mariose, želdynai, mūsų miškai, gyvosios gamtos apsauga.
Energetinė nepriklausomybė ir energetinis saugumas. Šiandien mes jau turime pateikimus projektų, kurie priartins mus prie atsiskyrimo nuo sovietinės sistemos ir sinchronizacijos su europiniais tinklais. Taip pat svarbūs klausimai, kuriuos mes kėlėme naujoje kadencijoje dėl skaidrumo valstybėje ir duomenų atvėrimo. Irgi artimiausiu metu Seimui bus pateiktas svarstyti šis klausimas, gavus darbo grupės išvadas.
Istorinės atminties iniciatyvos svarbios ir mūsų politinei bendruomenei, ir, tikiu, visai valstybei, kad mes galėtume kalbėti apie savo patyrimus net tik tarp savęs, bet ir skelbti savo žinią užsienio bičiuliams, kad būtų geresnis vieni kitų supratimas.
Tikrai darbo bus daug. Aš labai tikiuosi, kad kiekvienas Lietuvos žmogus ras mūsų darbuose save, tai yra labai svarbu, kalbant apie vieni kitų supratimą, ypač tų žmonių, kurie mąsto kitaip. Aš labai tikiuosi, kad diskusijos čia, parlamente, bus pagarbios. Nepaisant to, kad pandemija visus mus yra išvarginusi, norisi argumentais grįstos diskusijos, neklijuojant kokių nors etikečių vieni kitiems.
To norėtųsi mums visiems ir palinkėti. Labai tikiu, kad panašia kryptimi ir eisime. Naudodamasi proga – su artėjančia Kovo 11-ąja, gražia mūsų visų švente!
PIRMININKAS. Toliau bus klausimai. Nėra kokių nors išimčių dėl klausiančiųjų sąrašo. Kaip įprasta, eilės tvarka. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų nereikia savęs apgaudinėti, jog vienu metu vyksta pandemijos valdymas ir tuo pat metu vyks esminės švietimo, sveikatos ar socialinės srities reformos. Prioritetas yra pandemijos suvaldymas ir, mano akimis žiūrint, sklandus darbas su Vyriausybe. Taigi reikalingi įstatymų pakeitimai, siekiant efektyviai suvaldyti pandemiją, ir biudžeto tikslinimas, siekiant užtikrinti reikalingus finansinius resursus. Nepaisant to, šiandien, iš tiesų jau dabar, svarbu pradėti kalbėti apie tai, kaip mes išeisime iš pandemijos ir kaip užtikrinsime paramą verslui ir galimybę kurti darbo vietas, investuoti į inovacijas, į žaliąją energetiką, į skaitmenizaciją. Todėl aš norėčiau paklausti Ministrės Pirmininkės, kokie planai konkrečiai yra šioje srityje, tai yra dėl išėjimo iš pandemijos ir paramos verslui ir darbo vietų kūrimui? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Mykolai. Aš pradėsiu nuo to, ką jūs pradžioje pasakėte, kad daug dalykų gali vykti vienu metu ir jie vyksta vienu metu. Tai yra Vyriausybė tiek turi spręsti ir tą situaciją, kurią turime dėl pandemijos valdymo temos, bet tuo pačiu metu yra ruošiami ilgalaikiai darbai. Čia kažkas jau turbūt pamiršo visas prieš tai buvusias vyriausybes, jei įsivaizduoja, kad pirmąją sesiją po dviejų mėnesių darbo visos esminės reformos pirmą mėnesį turėtų būti atneštos į Seimą. Neatsimenu, kad taip kada nors būtų buvę, nors apie reformas kalbame jau labai seniai.
Tuo pačiu metu vyksta taip pat ir planavimas priemonių, kurios bus reikalingos reformoms įgyvendinti, o taip pat tos reformos yra glaudžiai susijusios ir su vadinamuoju Atsigavimo fondu, dėl kurio yra sutarta Europos Sąjungos vadovų lygiu. Norėčiau pataisyti savo kolegas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Jie šiandien sakė, kad Estija ratifikavo nuosavų išteklių dokumentą ir jau naudoja pinigus. Tai yra netiesa. To tiesiog negali būti. Dabar yra baigiami dėlioti prioritetai pagal sritis, taip pat ir pagal reformas. Kaip mes panaudosime šią unikalią galimybę, tai yra tiek naują Europos Sąjungos perspektyvą, tiek Atsigavimo fondo lėšas, tam, kad galėtume, viena vertus, įgyvendinti tas reformas, dėl kurių šalių rekomendacijose pastabas mums reiškia turbūt jau pastaruosius aštuonerius ar devynerius metus, o taip pat ir pasiekti tą transformaciją, kurios siekia visa Europos Sąjunga savo mastu, tai aš čia pirmiausia kalbu apie žaliąjį kursą, kurio reikalavimai yra uždėti kaip tam tikra apriorinė sąlyga, ir taip pat skaitmeninimą. Manau, kad turime ambicingą darbotvarkę abiejose srityse. Šiandien yra tvirtinamas priemonių planas, vėliau bus tvirtinamos nacionalinės reformų programos, ten, be jokios abejonės, pagal sritis jau matysime ir investicijas, ir kitas priemones. Taip pat Seime, jeigu reikės, tikrai visada esame pasirengę pristatyti, tikiuosi sulaukti palaikymo, kiek reikės.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, premjere. Tikrai norisi padėkoti pradžioje už naujas tradicijas, kurias bandoma formuoti sesijos metu, sesijos pradžioje. Pasiūlyta ir opozicijos klausimų įtraukti. Aš tikiuosi, kad tas siūlymas yra susijęs ne su registruotų teisės aktų trūkumu, o su nuoširdžiu noru, ir kolegos Mykolo pasisakymas turbūt buvo jo asmeninis pasisakymas.
Gerbiama Pirmininke, turbūt suprantame, kad vis dėlto Seimo dvasia yra būtent šioje salėje. Šitie posėdžiai, gyvos diskusijos, argumentai, galiausiai ginčai, ko yra neišvengiama. Aš norėčiau jums pasiūlyti arba paklausti. Ar jūs nematytumėte prasmės imtis iniciatyvos kaip Seimo Pirmininkė, lyderė bent jau sužinoti Seimo narių nuomonę, kad mes galėtume normaliai Seime darbuotis gyvuoju būdu? Tai yra aš kalbu apie vakcinaciją. Iš tiesų situacija jau yra visiškai kitokia, negu buvo pradžioje, daug visuomenės grupių jau yra paskiepyta, daug persirgusių. Galbūt vis dėlto būtų prasminga, kad Seimo nariai, kurie nori, galėtų būti paskiepyti, taip pat ir Vyriausybės nariai, mes galėtume čia be jokios baimės tikrai dirbti taip, kaip dirba visi parlamentai, gyvai diskutuoti.
Tikrai dar noriu naudodamasis proga ir padėkoti už tą nuotolinį darbą, tas įrankis yra puikus, ekstremalioms situacijoms esant, jis tikrai naudojamas. Ir pono P. Saudargo įdirbis yra milžiniškas, ir Sekretoriato. Viskas yra paruošta. Bet grįžkime prie tos parlamentinės dvasios, diskusijų ir tikrai nebijokime, čia nėra populizmas. Aš kalbu kaip nesuinteresuotas šiuo atveju asmuo, bet, manau, Seime tokių yra daugiau. Padarykime tą žingsnį. Bent jau apklauskite Seimo narius dėl norų ir galimybių ir grįžkime į normalų parlamentinį darbą, kas yra šioje iškilmingoje Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt daugiausia klausimas Seimo Pirmininkei, bet galbūt ir Ministrė Pirmininkė atsakys dėl Seimo narių skiepijimo perspektyvų.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui. Visų pirma dėl Seimo narių skiepijimo, dėl to paliesto klausimo. Manyčiau, kad vis dėlto daug dar yra grupių, žmonių grupių, visuomenės grupių, pažeidžiamų grupių, rizikos grupėje esančių asmenų, kurie laukia skiepo, matyt, mes turėtume žiūrėti į tą bendrą paveikslą ir neskubėti eilėje aplenkti tuos, kuriems skiepo dabar reikia labiau.
Kalbant apie sklandaus darbo Seime užtikrinimą, aš manyčiau, svarbu, kad sausio mėnesį mes jau pradėjome nuotolinį darbą, parodėme, kad tai yra įmanoma. Vertinant tai, kad daugelis institucijų iki šiol dirba nuotoliniu būdu ir dar kurį laiką dirbs, vertinant pandeminę riziką, matyt, Seimas irgi galėtų būti ta institucija, kuri rodo pavyzdį ir rodo, kad nuotoliniu būdu saugiai dirbti yra įmanoma. Esu kalbėjusi su frakcijų atstovais, tikrai žinau, kad nuomonės išsiskiria, opozicinių frakcijų nariai yra labiau linkę dirbti gyvai jau nuo pat pirmųjų posėdžių. Valdyboje apsispręsime dėl kiekvienos eilinės darbo savaitės posėdžių organizavimo tvarkos, tačiau prioritetas vis dėlto turėtų būti skiriamas saugiam darbo užtikrinimui, juo labiau kad turime pasirinkimą ir galime dirbti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
I. ŠIMONYTĖ. Aš galiu trumpai papildyti atsakydama į premjero S. Skvernelio klausimą. Tikrai manau, kad jau ne taip daug liko laukti, kada gerokai platesniu mastu bus galima pasiūlyti vakcinaciją plačiai visuomenei. Dabar prioritetas, kaip ir minėjo Seimo Pirmininkė, yra amžiaus grupės, tai yra 65-erių ir vyresni asmenys, taip pat tie žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis. Manau, kad pavasariui šviesėjant kalbėsime apie vis platesnį žmonių skiepijimo ratą.
Ar tame rate Seimo nariai turi turėti papildomą prioritetą, ar ne, matyt, galėsime apie tai padiskutuoti, bet pradžioje tikrai nuolankiai siūlyčiau pasiekti geresnių rezultatų kol kas tų grupių, kurioms yra didžiausia sunkios ligos ar mirtingumo rizika. Kol kas vyriausio amžiaus senjorų, 75-erių ir vyresnių, bent jau pirmo skiepo doze paskiepytų, turime apie trečdalį. Taigi dar keletą savaičių tikrai intensyviai dirbsime, o tada turbūt prie diskusijų grįšime, nes, matyt, tų grupių, kurios turi gerą motyvą būti paskiepytos anksčiau, yra ir daugiau. Galbūt pirmiausia prioritetą vis dėlto tektų skirti dar nepaskiepytiems mokytojams, bet girdime, ką sakote, ir stengsimės nepiktindami plačiosios visuomenės visus tenkinančius sprendimus atrasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį L. Savickui, aš paprašysiu visų klausiančiųjų kuo trumpiau iš karto formuluoti klausimą, nes laiko liko nedaug šiam klausimui, o eilė yra netrumpa. Klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiama Ministre Pirmininke, nuoširdžiai dėkoju už pateiktą mūsų pavasario sesijos projektą, taip pat kad šiandien mūsų pirmajame sesijos posėdyje turime jau iš karto įtrauktus ir opozicijos pasiūlymus. Kaip matome iš tų pasiūlymų, nepriklauso nuo to, ar tai yra opozicijos, ar valdančiųjų pasiūlymai, vis daugiau matome poreikį kalbėti apie priemones, kurios ne tik reguliuotų paskatas ir pagalbą verslui ir mūsų žmonėms karantino ribojimų laikotarpiu, tačiau taip pat kalbame apie tai, kaip pagelbėti žmonėms, tikiuosi, greitai, pasibaigus karantino ribojimams, grįžti atgal prie aktyvios ekonominės veiklos.
Iš tikrųjų šiandien, tikiuosi, rasime sutarimą ir pradėsime diskusiją dėl šių konkrečių projektų, kurie neišvengiami pareikalaus ir papildomo finansavimo. Tačiau pagal sesijos programą kol kas valstybės biudžeto projektas numatomas svarstyti tik gegužės mėnesį. Norėčiau pasidomėti apie jūsų matymą ir sutarimą, ar galime diskutuodami formuoti lūkestį, kad biudžeto projektas galėtų būti pateiktas anksčiau tam, kad vis dėlto ir žmones pasiektų reikiamos priemonės?
PIRMININKAS. Laikas!
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad ne – dėl tos paprastos priežasties, kad situacija yra dinamiška ir reikia tikrai įvertinti, koks bus realus poreikis, tam, kad nereikėtų biudžeto kaitalioti dar tris kartus per metus. Dabar tos priemonės, kurios jau buvo Vyriausybės patvirtintos praėjusių metų pabaigoje, tarkime, pakeistas prastovų mechanizmas, kuris taip pat ir su jumis, bent jau su jūsų frakcijos dalimi, suderintas ir bendrai priimtas, taip pat tos priemonės, kurias įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, priemonės, kurias įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, yra finansuojamos iš tų lėšų, kurios yra tam tikslui suplanuotos. Kokių reikės papildomų priemonių, kiek jos kainuos, Vyriausybė turėtų įsivertinti gana rimtai ir atsakingai ir pasiūlyti Seimui tokius sprendimus, kad nereikėtų paskui biudžeto tikslinti dar keletą kartų. Taigi laikysimės to plano, kuris yra dabar pasiūlytas.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl vakar dienos įvykio, kai buvo sustabdyta „AstraZenecos“ vakcina dėl kelių mirčių. Ar galėtumėte jūs pasakyti daug daugiau, nes Lietuvos žmonės yra šiek tiek sunerimę (jie skiepijosi, ta dalis žmonių), kas vyksta, ir ar galėtumėte tai paaiškinti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Jūs jau užduodamas klausimą iš karto žmones pats ir klaidinate, nes buvo sustabdyta ne vakcina, o tik viena konkreti partija, apie kurią buvo gauta informacija. Taip, ta partija yra laikinai sustabdyta, kol mes gausime daugiau informacijos apie tai, ar yra kokių nors įtarimų, kad ją reikėtų pašalinti iš viso iš skiepijimo, ar galima naudoti toliau. Tą informaciją gausime iš Europos vaistų agentūros, ji atlieka tyrimą, renka informaciją iš skirtingų valstybių narių, ir mes tą informaciją apie skiepus, apie nepageidaujamą poveikį, apie tai, kad žmonės gal blogiau pasijunta ar atsitinka kokie nors kiti įvykiai… Yra pasitaikę ir įvykių, kai žmonės po skiepo mirė, tačiau nebuvo nė vieno atvejo Lietuvoje, kai būtų susieta konkrečiai su skiepo šalutiniu poveikiu. Tai turiu pabrėžti. Šiuo atveju tiesiog dalis vakcinos partijos yra atidėta iki tolesnio išsiaiškinimo, nėra naudojama, bet kitos vakcinos yra toliau naudojamos. Visa informacija, kuria žmonės nori pasidalinti su valstybės institucijomis, renkama, apdorojama, teikiama gamintojams, teikiama Vaistų agentūrai ir labai atidžiai vertinama.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininke, šios sesijos programoje pateikta apie pusantro šimto įstatymų projektų, kurie yra neregistruoti. Iš tiesų turbūt ir iš šalies keistai atrodo, ir patiems Seimo nariams kaip apsispręsti, kai teks balsuoti už sesijos programą, kurioje pusantro šimto įstatymų ir nežinome, apie ką juose bus rašoma.
Mano klausimas, kodėl nesvarstėte galimybės sumažinti neregistruotų įstatymų skaičių, o juos pateikti po registracijos į plenarinį posėdį tiesiog prašydami įtraukti į sesijos programą, kad Seimo nariai matytų, koks yra konkretus projektas?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Visų pirma, matyt, tai yra įprasta praktika ir tikrai, lyginant su praeitomis kadencijomis ar sesijomis, šiandien neregistruotų projektų skaičius nėra didesnis. Net bendras projektų skaičius, teikiamas valdančiosios daugumos, yra neįprastai mažas. Mes tikrai nenorime labai plačiai imtis visų darbų, o koncentruosimės į pagrindinius. Bet noriu patikinti, kad atėjus laikui svarstyti Seimo salėje vieną ar kitą projektą bus ir įregistruoti, ir turėsite laiko susipažinti, ir neabejotinai turėsite laiko padiskutuoti vienu ar kitu klausimu.
Be to, ir darbų programoje ar frakcijos siūlymuose kad ir neregistruoti projektai yra aprašyti, jų esmė yra suprantama ir, žinoma, bus galima detaliai su jais susipažinti atėjus laikui.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Klausimas bus Ministrei Pirmininkei. Gerbiama Ministre Pirmininke, praeitais metais, kai buvo svarstoma ir bandoma koreguoti praeitų metų biudžetą, jūs bent dešimt kartų pasisakėte, kad būtinai reikia daryti biudžeto peržiūrą, nes tame procese galima labai daug piktnaudžiauti – įtraukti visokias išlaidas, pridėti pajamas. Kitaip sakant, manipuliuoti tais dydžiais, kurie yra. To, deja, nebuvo padaryta ir biudžetas išliko nepakeistas.
Šių metų biudžetas yra nepalyginamai rizikingesnis ir neapibrėžtesnis. Jame yra duoti tik pagrindiniai dalykai – 7,5 % deficitas, pasiskolinimai 5 mlrd., galų gale neaiški situacija su koronos suvaldymu. Sakykite, kai jūs sakote, kad nereikės peržiūrėti biudžeto, tai jūs pritariate tam, kad jeigu atsirastų kokia nors kitokia ekonominė situacija, kurioje būtų gapas, pavyzdžiui, didelis pajamų perteklius, jūs paliktumėte tokia savo nuožiūra spręsti, o ne Seimui? Kitaip tariant, jūs praeitais metais sakėte vienaip, dabartiniu metu, jeigu būtumėte praeitų metų dabartinė I. Šimonytė, tai jūs iškart sakytumėte kitaip. Kaip suprasti tą jūsų poziciją? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš net nežinau, kaip atsakyti į jūsų klausimą, nes, tiesą sakant, Vyriausybės pateiktame pasiūlymų sąraše yra numatyta biudžeto peržiūra, kurią Vyriausybė pateiks gegužės mėnesį. Apie ką jūs klausiate? Vyriausybė būtent taip ir elgiasi, kaip, manau, kad praėjusi Vyriausybė turėjo elgtis, tai yra ateiti praėjusiais metais į Seimą su biudžeto peržiūra, tuomet, kai pasikeitė poreikiai išlaidoms ir taip pat pajamų surinkimas. Tai šita Vyriausybė būtent tai ir darys.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano būtų du trumpi klausimai. Pirmasis Seimo Pirmininkei. Ar planuojama pavasario sesijoje svarstyti Statuto pataisas dėl uždraudimo Seimo nariams, ypač opozicijos, klausti, diskutuoti ar kitais teisėtais būdais reikšti poziciją?
Ir antrasis trumpas klausimas, gal galėtumėte, Ministre Pirmininke, patikslinti, kiek vakcinų iš tos sustabdytos partijos jau buvo panaudota ir kiek dar liko nepanaudota? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Tikrai galiu patikinti, kad jokių Seimo opozicijos teises ribojančių pataisų nėra rengiama ir nesirengiama svarstyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Galiu turbūt pasakyti, bet dabar neturiu po ranka tų skaičių, nenoriu jūsų klaidinti, tai paprašysiu, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atsiųstų jums tikslius skaičius raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, mano klausimas dėl pavasario sesijai teikiamų mokestinių. Šita sritis labai skurdi, taip sakant liaudiškai. Jūs mokesčių specialistė, ar užteks, taip sakant, galių po to įgyvendinti tai, apie ką svajojote ir planavote, nes gyvenimas reikalaus didesnių išlaidų, o išlaidų ta prasme mes patys neuždirbsime? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Turbūt niekada nebuvo tokio pažado, kad pavasario sesijoje Vyriausybė ateis su visu pluoštu mokesčių įstatymų pakeitimų ir peržiūra, nes tiesiog užduokite sau labai praktišką klausimą, o kada Vyriausybė turėjo tą reformą atsisėsti ir paruošti, kai ji turėjo paruošti per tuos 100 dienų milijoną kitų dalykų. Jūs žinote, kad Finansų ministerijoje darbo grupė veikia, ji apibendrins savo pasiūlymus, tikimės, kad rudens sesijoje jau galėsime pateikti. O ar Seimas malonės priimti, ar ne, čia jau bus Seimo valia.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Paluckas. Jeigu nėra, tuomet R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gal tiesiog tokia trumpa replika iš pat pradžių, ką mūsų gerbiama premjerė I. Šimonytė pasakė. Jinai pasakė, kad tenka tuos projektus nagrinėti, tai, gerbiama premjere, iš tikrųjų, kad tie tempai būtų palaikomi, reikia gerai organizuoti darbą Seime, o jeigu valdančiosios daugumos komitetų pirmininkai nesugeba organizuoti darbo, tai to tempo nėra. Gal pats laikas jums peržiūrėti komitetų pirmininkus ir juos pakeisti, nes realiai tai pas juos projektai stringa.
Antra yra tokia pastaba. Kažkodėl yra vėluojama su Vyriausybės išvadomis ir jų, jeigu aš neklystu, per 47 niekaip nesugeba pateikti. Tai arba tiesiog ministrai nesugeba pažiūrėti, kur turi pateikti Vyriausybės išvadas, arba pati Vyriausybė nedirba. Bet man kitas klausimas yra iš tos darbų programos. Prašyčiau Seimo Pirmininkės, nes Seimo Pirmininkas ir kiti rengia šitą nutarimo projektą. 3 punktas: Vyriausybei suvaldžius paveldėtą, nebekontroliuojamą, augusią antrąją pandemijos bangą. Gal galite įvardinti, kokių ėmėtės priemonių, kad pandemija būtų suvaldyta, nes šios dienos rezultatai – 460 sergančiųjų, mirtingumas yra sumažėjęs, bet tiriamųjų žmonių skaičius yra keturis kartus mažesnis, jeigu 460 padauginame iš keturių, mes turime 2 tūkst. susirgusių šiandien. Kokių priemonių jūs ėmėtės, kad tai būtų suvaldyta? Visame šitame nutarimo projekte aš radau tiktai penkis teisės aktus, kurie yra susiję su pandemijos valdymu. Kaip jūs galvojate tą smagratį sustabdyti, projektų tempą? Ar gegužės, birželio mėnesiais mes neturėsime pasiutpolkės, kai nešite projektus ir teiksite ypatingą skubą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš pradėsiu atsakinėti, vėliau, matyt, Ministrė Pirmininkė atsakys, nes klausimai yra adresuoti ir jai. Visų pirma skaičiai nemeluoja, ir akivaizdu, jog mirčių skaičius krito dešimtimis, užsikrėtimų skaičius krito kartais, taip pat ir teigiamų testų procentas krito. Gerbiamas kolega, jūs puikiai tai žinote. Aš manyčiau, kad tai yra didžiulio Vyriausybės darbo ir visuomenės susitelkimo rezultatas. Net neabejoju, kad gegužės mėnesį mes turėsime dar geresnę situaciją, jeigu ir toliau laikysimės tam tikros drausmės ir įsiklausysime į ekspertų patarimus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Paprašysiu kolegų ministrų šiandien inventorizuoti visas išvadas, kurios nėra Seimui pateiktos, ir pasistengsime pateikti kaip įmanoma greičiau. Bet jūs kalbate tokius dalykus, tarsi pirmą kadenciją Seime būtumėte, tiesą sakant, ir dabar Ameriką būtumėte atradęs.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų klausimas gerbiamai premjerei. Užsiminėte, kad mažiau yra daugiau, bet, įvertinus Vyriausybės pateiktus projektus, nematyti nė vieno projekto, kuris būtų susijęs su žemės ūkiu. Ir apskritai, vertinant krizės padarinių mastą, dešimtys ar net šimtai gautų kreipimųsi tiek iš paukščių augintojų, tiek iš kiaulių augintojų, kalbant apie neįmanomas konkurencijos sąlygas… Ką daro kitos šalys? Kompensuoja ir padeda jiems išlikti rinkoje, išlaikyti darbo vietas. Nė vieno projekto, nė vieno kokio nors teigiamo signalo kol kas negirdėti. Galbūt jūs galite bent jau nuraminti žemdirbius, kaip jiems išgyventi toliau ir kokius žingsnius artimiausiu metu planuojate? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nesuprantu, apie ją jūs kalbate, ar apie žemdirbius, ar apie stambias paukštininkystės ir kiaulininkystės įmones. Turbūt kalbate apie pastarąsias, ir dėl to Seimui įstatymų kažkokių labai didelių teikti nereikia. Šiandien Vyriausybė patvirtins paramos koncepciją ir numatys lėšas tam, kad parama šitam sektoriui taip pat būtų suteikta. Bet akivaizdu, kaip dažniausiai būna, lūkesčiai dėl to, kad valstybė mokesčių mokėtojų pinigais privalo kompensuoti visus nuostolius, nėra iki galo pagrįsti, todėl tai, ką galime palyginamomis sąlygomis su kitais verslais siūlyti šitam sektoriui, taip pat pasiūlysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū už suteiktą žodį. Pirmiausia noriu padėkoti už galimybę ir šiandien už geranorišką įtraukimą opozicijos tam tikrų įstatymų projektų, pasiūlymų. Mano klausimas susijęs su regionų politika. Kažkaip darbų programoje pasigedome įstatymų projektų, nukreiptų į savivaldybių savarankiškumo stiprinimą, ypač finansinio savarankiškumo. Ar planuojate konsultacijas šia tema? Ar ketinama daugiau dirbti tokia kryptimi, nes, kaip pamatėme, su kai kuriais klausimais respublikiniu lygmeniu sudėtinga tvarkytis ir tikrai turėtų būti suteikta daugiau teisių tvarkytis pačioms savivaldybėms?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą, gerbiama Ieva. Žinokite, tas sudėtingumas yra abipusis, nes mano diskusijos apie tai, kodėl savivaldybėse mažai testuojama, o galėtų būti testuojama daugiau ir savivaldybės tuomet galėtų įgyti daugiau teisių atverti daugiau veiklų. Ir tikrai teisė testuoti savivaldybėms yra suteikta dabar labai plati Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro.
Savivaldybės man sako, kad reikalingas įstatymas, kurį mes siūlysime Seimui ateinančią savaitę, kad dirbant tam tikrą darbą testavimas būtų privalomas ir kompensuojamas valstybės lėšomis. Tai ir siūlysime. Atrodo, tarsi savivaldybės iniciatyvos teisę turi, tačiau praktiškai sudėtinga tą iniciatyvos teisę, gaila, išnaudoti net įtikinant savivaldybės gyventojus, kad jie daugiau testuotųsi.
Šioje sesijoje kokių nors specialių įstatymų projektų, kuriuos galėčiau išskirti, neturiu, tačiau diskusija tikrai vyksta labai intensyviai. Turėjome nacionalines konsultacijas šiuo klausimu su savivaldos atstovais, su Savivaldybių asociacija. Kaip tik artimiausiomis savaitėmis atgaivinsime tokį pastaruosius porą metų buvusį, primirusį dvišalės komisijos formatą, Vyriausybės ir savivaldybių, ir tokiu formatu tų sprendimų tikrai ieškosime. Dėl ko, manau, esame gerai sutarę? Esame gerai sutarę, kad pats savaime yra ne tik finansinis savarankiškumas, bet pirmiausia yra atsakomybės pasidalinimas tarp centrinės valdžios ir vietos valdžios. Žinoma, ta atsakomybė, kurią vietos valdžia prisiima, turi būti jau atitinkamai ir adekvačiai finansuojama. Matyt, bandysime tą diskusiją pastatyti nuo galvos ant kojų ir nuo kojų susitarti, kur vis dėlto yra ta riba, už ką atsako centrinė valdžia, už ką turėtų ir galėtų atsakyti savivalda, ir kiek finansinių išteklių tam reikia, ir, žinoma, tie finansiniai ištekliai turėtų būti atitinkamai perskirstyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau klausimą premjerei. Tiesiog situacija, kurią mačiau būdamas vienmandatėje: tarkime, turgaus prekeiviai, kurie iki pandemijos turėjo daugmaž vidutines pajamas, dabar gauna 260 eurų. Kaip žinote, tai yra dydis, kuris atitinka absoliutaus skurdo ribą, tai yra labai didelis šuolis nuo vidutinių pajamų iki absoliučios skurdo ribos. Iš tų 260 eurų turgaus prekeiviai dar turi surasti pinigų, kad sumokėtų, pavyzdžiui, už vietos nuomą, nes verslininkai prašo, kitaip jie mažame miestelyje praras vietą. Ką galima būtų patarti tokiems žmonėms? Jų tikrai yra labai daug kiekviename miestelyje, ir ne tik turguje, yra ir kitų, kurie veikia pagal individualiąją veiklą.
Ar nemanote, kad reikėtų vis dėto grįžti prie nuomos kompensavimo bent jau tiems žmonėms, kurie yra smulkieji verslininkai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Būtent tokia kompensacija yra patvirtinta. Yra patvirtinta schema, ir Mokesčių inspekcija yra įpareigota ją administruoti, tai yra turgavietės nuomos mokesčio kompensacija. Jums ministrė Aušrinė, kurios nematau, galėtų galbūt duoti nuorodą ar atsiųsti nuorodą į tuos dokumentus, kur jie yra. Be to, be šios priemonės, dar individualiosios veiklos vykdytojams (nesvarbu, ar tai verslo liudijimą turintys žmonės, ar individualiąją veiklą įregistravę, vykdantys žmonės) buvo numatyta speciali papildoma kompensacija šalia tų 263, ji buvo susieta su anksčiau mokėtais gyventojų pajamų mokesčiais.
Turbūt bėda yra tokia, kad, nors žmonėms kartais atrodo kitaip, gana didelė dalis žmonių išties moka simbolinį pajamų arba nedidelį pajamų mokestį, o kai ateina klausimas, kiek valstybė turi padėti žmogui, tada grąža, kuri yra paremta sumokėtais mokesčiais, pasirodo, yra nedidelė, nes ir indėlis savo laiku nebuvo labai didelis. Bet, tiesą sakant, šalia tų pinigų, kuriuos jūs pats paminėjote, yra numatytos dar dvi specialiosios priemonės, kurios yra taikomos individualiosios veiklos vykdytojams, taip pat ir turgavietėse dirbantiems žmonėms.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes jau 13 minučių pridėjome šiam klausimui. Galbūt sutarkime, kad tikrai nemažai Seimo narių turėjo galimybę paklausti, bus dar svarstymai komitetuose, bus dar diskusija. Gal sutariame, kad baigiame klausinėjimą. Tada, jei yra, motyvai už, motyvai prieš. Nematau prieštaraujančių. Dėl motyvų – taip, už yra M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, kaip ir girdėjome iš Seimo Pirmininkės, iš Vyriausybės vadovės, yra numatyta daug įstatymų projektų, tačiau tai nebus revoliucinės, nebus esminės socialinės, švietimo srities, sveikatos srities reformos, bet bus orientuojamasi į pandemijos suvaldymą. Toks yra mūsų visų pagrindinis tikslas ir dar didesnis tikslas – dirbti išvien kartu su Vyriausybe siekiant, kad ta pandemija būtų suvaldyta kaip įmanoma sklandžiau. Todėl kviečiu ir kreipiuosi į komitetų pirmininkus labai atidžiai peržiūrėti visus siūlymus, ypač naujus siūlymus, kad jie atitiktų tą darbų programą, kurią pasitvirtino Vyriausybė, kad mes galėtume iš tikrųjų užtikrinti sklandų darbą kartu. Kviečiu pritarti ir labai atsakingai vertinti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Bakas tikrai nori kalbėti prieš?
V. BAKAS (MSNG). Čia dvi minutes turiu, ar ne?
PIRMININKAS. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau pakalbėti, nes yra proga. Vis dėlto tai, kad frakcija, kuri atsakinga už ekonomikos suvaldymą, šiandieniu pandemijos laikotarpiu pagrindine žmogaus teisių problema mato būtent tai, kad mes turime vienos lyties asmenų problemas, man atrodo, rodo, kad apskritai neadekvačiai suprantama situacija. Man atrodo, kad didesnė žmogaus teisių problema yra tada, kai ketvirtadalis žmonių yra už skurdo ribos, tai yra jaunos šeimos, vaikai, čia yra didieji žmogaus teisių pažeidimai, iš to kyla didieji pažeidimai. Deja, šiandien iš už ekonomiką atsakingos frakcijos aš nieko neišgirdau apie tai, kaip mes pagelbėsime tiems žmonėms, kurie dėl pandemijos, ir taip sunkiai gyvendami, yra dar labiau nustumiami į tą vadinamąjį pandemijos šešėlį.
Taip pat naudodamasis proga aš tikrai norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kaip gyvena medikai, kurie, pavyzdžiui, suserga COVID-19 darbo metu ir po to turi įrodinėti, kad jie susirgo būtent dėl darbo, o ne kur nors po darbo. Tai yra visiškas absurdas. Aš mačiau atvejį, kada žmonės… medikas du mėnesius gulėjo komoje ir keturis mėnesius negavo jokios išmokos, jokios pašalpos. Tai rodo, kad sistema visiškai neveikia. Galbūt apibendrindamas aš norėčiau pakviesti Seimą grįžti į pandemijos pasaulį ir šį savaitgalį užeiti į artimiausią Raudonojo Kryžiaus, „Carito“, maltiečių būstinę, pakalbėti su savanoriais, padirbėti sandėliuose, aplankyti reikalingus pagalbos. Tą turėtų padaryti, beje, ir visi Vyriausybės ministrai, bent vieną savaitgalį skirkite tam, tada mes galėsime kalbėti apie Seimo darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė vienas už, vienas prieš. Dabar aš paklausiu, ar galime pritarti projektui bendru sutarimu? Jeigu tokios galimybės nėra, balsavimą, kaip numatyta, kelsime į posėdžio pabaigą. Jeigu bent viena nepritarianti ranka pakils, tada… V. Bako ranka pakilo. Tokiu atveju klausimas balsuoti bus teikiamas posėdžio pabaigoje.
11.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-299 (pateikimas)
Tada kitas klausimas pagal darbotvarkę. Jį pateiks finansų ministrė G. Skaistė. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas. Kviečiu finansų ministrę į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Noriu pristatyti Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektą. Seimo nutarimo projektu siūloma nustatyti 2022 metų vidutinio laikotarpio tikslą. Vidutinio laikotarpio tikslą siūloma nustatyti vieniems metams, o ne trejų metų laikotarpiui dėl didelio neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19 pandemija ir jos keliamais neigiamais padariniais ekonomikai, socialinei aplinkai, sveikatos apsaugos sistemai ir viešiesiems finansams. Tokiu atveju šis nutarimas yra labiau formalumas nei įpareigojimas. Taip yra dėl to, kad Europos Komisija šiuo metu taiko visuotinę Stabilumo ir augimo pakto išimtį, o Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, kurių galiojimo metu yra suspenduotas fiskalinės drausmės taisyklių taikymas.
Seimo nutarimo projektu siūloma nustatyti ne didesnį kaip 1 % bendrojo vidaus produkto to meto kainomis struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Tokia reikšmė atitinka konstitucinio įstatymo nuostatas, Stabilumo ir augimo paktą ir Fiskalinę sutartį. Šiuose teisės aktuose konstatuojama, kad vidutinio laikotarpio tikslu gali būti nustatytas minus 1 % BVP struktūrinis balanso rodiklis, jei šalies valdžios sektoriaus skola yra mažesnė nei 60 % bendrojo vidaus produkto ir ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra maža. Pagal Europos Komisijos 2021 metų vasario mėnesio skolos tvarumo apžvalgą Lietuvos ilgalaikio tvarumo rizika yra maža. Toks vidutinio laikotarpio tikslas buvo nustatytas ir 2019–2021 metų laikotarpiui. Vidutiniam 2023–2025 metų laikotarpiui Vyriausybė Seimui siūlytų nustatyti vidutinio laikotarpio tikslą 2022 metų pavasarį, kai Vyriausybė numato parengti ilgalaikės skolos valdymo strategiją, o Europos Komisija, įvertinusi naujausią visuomenės senėjimo ataskaitą, peržiūrės minimalius reikalavimus visų Europos Sąjungos šalių vidutinio laikotarpio tikslams.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Klausimai. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama finansų ministre, kaip matome, Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad taikyti 1 % struktūrinį deficitą vidutiniu laikotarpiu galima tik tuo atveju, kai šalies skolos santykis su BVP yra mažesnis nei 60 %. Dabar jūs siūlote nustatyti tą vidutinio laikotarpio procentą tik vieniems metams, nors to reikalaujama trejiems metams.
Aš norėjau paklausti, ar tai yra susiję su tuo faktu, jog perlipus 60 % ribą struktūrinis deficitas turi būti ne didesnis kaip 0,5 %? Ar mes čia matome riziką perlipti 60 %, ar yra galbūt kokios nors kitos priežastys, kodėl mes numatome tik vieniems metams nustatyti šį struktūrinį deficitą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įpareigojimo nustatyti vidutinio laikotarpio tikslą trejiems metams nėra. Yra įpareigojimas nustatyti ne ilgesniam laikotarpiui nei trejų metų terminas. Iki šiol būdavo praktika, kad jis būdavo nustatomas trejų metų laikotarpiui, bet šiuo atveju, kadangi šiuo metu galioja Stabilumo ir augimo pakto išimtis, yra taikoma Europos Komisijos, ir taip pat išskirtinės aplinkybės nustatytos Lietuvoje, todėl ir mūsų Fiskalinės drausmės įstatymo taisyklės taip pat yra suspenduotos. Tokiu atveju įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui, nustatyti tokį vidutinio laikotarpio tikslą nėra didelės prasmės, nes, kaip minėjau, ateinančių metų pirmąjį ketvirtį mes pasirengsime skolos suvaldymo strategiją, kurioje tas ilgalaikis matymas bus aiškesnis. Kartu sulauksime informacijos iš Europos Komisijos, kada planuojama nebetaikyti Stabilumo ir augimo pakto išimties, ir bus sugriežtintos fiskalinės drausmės taisyklės. Tikėtina, kad 2022 metais tos taisyklės dar nebus sugriežtintos ir prie griežtesnių normų mes turėsime grįžti 2023 metais. Todėl sulaukę minimalių reikalavimų iš Europos Komisijos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį taip pat turėdami savo skolos suvaldymo strategiją, tikėtina, trejiems metams galėsime nusistatyti tokį rodiklį, kurio kaitalioti nebereikės.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, pagal šį jūsų pristatytą dokumentą bus peržiūrimos visos esamos, dabartinės, lengvatos. Tokia situacija, kalbant apie kino industriją. Ji, atrodo, septynerius metus gauna tą lengvatą ir paskutiniais metais pritraukė per 30 mln. eurų iš užsienio kino industrijos, kuri statė filmus Lietuvoje. Dabar jie taip pat sunerimę, ar juos tai irgi palies. Ar vis dėlto pavyktų tą situaciją apsaugoti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su šiuo klausimu lengvatų svarstymas nėra tiesiogiai susijęs. Dėl mokesčių lengvatų peržiūros yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuos duomenis ir analizuos, kiek lengvatos yra paveikios, kiek jos pasiekė savo tikslą, kiek tuos pačius tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Sprendimai bus priimti ne anksčiau kaip šių metų rudenį, įsigaliojimas, tikėtina, galėtų būti nuo 2023 metų. Kiek žinau, pelno mokesčio lengvata kinui galioja iki 2023 metų. Jinai yra terminuota.
Kalbant apie lengvatos dizainą, turbūt visą laiką reikia pasižiūrėti, kas yra galutinis naudos gavėjas. Šiuo atveju šios lengvatos dizainas yra toks, kad naudos gavėjas yra ne tik kino industrija ir filmai, kuriuos pasiekia privačių įmonių parama, bet taip pat ir privačios įmonės, kurios užsidirba iš to, kad remia filmus. Taigi lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai, todėl jos dizainas kelia tam tikrų klausimų dėl piktnaudžiavimo galimybių.
Bet kalbant apie tai, kad lengvata yra terminuota, tikėtina, kad dėl jos kokių nors konkrečių sprendimų nebus imtasi. Tačiau, kalbant apie užsienio investicijas į filmus, reikia pažymėti, kad pelno mokesčio lengvata yra taikoma Lietuvos įmonėms, kurios remia filmų statymą, todėl tų užsienio filmų kūrėjų investicijos į Lietuvą yra susijusios labiau su patogia infrastruktūra, kuri susikūrė dėl šios lengvatos praeityje, o ne dėl lengvatos pratęsimo ateityje.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs teisingai sakėte, kad po to, kai buvo sustabdytas Stabilumo paktas, ir finansinio Stabilumo paktas, ir Europos Centrinis Bankas iš esmės priėmė politiką nulinių palūkanų ir skatinimo, papildomai kiekybinio skatinimo… ekonomikos visas problemas, kurios atsirado su kovidu, toks pratęsimas arba apibrėžimas 1 % išlaidų vidutiniam laikotarpiui nustatyti yra gana protingas, mano supratimu, tačiau jūs viską tą kalbate, kad iki 2022 metų. Kiek man suprantama, Stabilumo paktas gali būti sustabdytas arba grįžta prie jo veikimo jau šių metų pabaigoje, bent to Vokietija reikalauja. Tai vienas dalykas.
Ir antras dalykas. Europos Centrinis Bankas matydamas… Jeigu pradės daugiau kilti infliacija šiais metais ir kitais metais, natūralu, kad ji pakels ir bazines palūkanas. Pakilus bazinėms palūkanoms, visi šitie dydžiai labai smarkiai keičiasi, tada ta prognozė, kurią mes dabar teikiame, yra tokia labai laikina.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš to, kas dabar vyksta pokalbiuose finansų ministrų formatu ir Euro grupėje, ir visos Europos Sąjungos finansų ministrų tarybose, išties tikėtina, kad Stabilumo ir augimo pakto išimtis bus taikoma dar 2022 metais visa apimtimi.
Kalbant apie 2023 metus, kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra. Mes tik kovo mėnesį, šį mėnesį, pradedame diskusijas dėl to, kaip viskas vystysis toliau, todėl ir yra siūlymas nustatyti būtent vieneriems metams, kad turėdami aiškesnius sprendimus dėl 2023 metų, kai bus siūloma išeiti iš šios situacijos bendru Europos Sąjungos formatu, tuomet ir galėsime priimti aiškesnius sprendimus. Kartu rengdami savo ilgalaikės skolos suvaldymo strategiją galėsime turėti platesnį spektrą duomenų ir sprendimų, kurie bus priimami, tikėtina, šių metų pabaigoje. Toks ir buvo tikslas nusistatyti šiems metams, kad vėliau turėdami platesnį spektrą duomenų ir sprendimų galėtume taikliau nuspręsti, koks tas tikslas turėtų būti. Tikėtina, kad Europos Komisija 2022 metų pirmą ketvirtį taip pat išsakys savo minimaliuosius reikalavimus mūsų vidutinio laikotarpio tikslui, į ką mes taip pat privalėsime atsižvelgti.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas būtų iš analitinės pusės. Praeitais metais bendrasis vidaus produktas Lietuvoje sumažėjo tik 0,8 %, taip? Bet jeigu mes analizuosime viešuosius finansus, viešųjų finansų valdymą ir atsižvelgsime, kaip kito fiskalinis deficitas, tai Lietuvoje fiskalinis deficitas vienas didžiausių Europos Sąjungoje – 7,7 % sudarė už praeitus metus, kai tik Slovakijoje buvo 7,8 %. Mano būtų klausimas, ar jūsų Finansų ministerija neatliko tam tikro analitinio darbo, kodėl taip atsitiko, kad ekonominė situacija gana stabili buvo, bet viešieji finansai… arba su viešųjų finansų valdymu yra problemų. Ir kita klausimo dalis, kokį planuojate fiskalinį deficitą ateinančiais metais, palyginti su bendruoju vidaus produktu? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, ta priežasčių analizė tokia labai subjektyvi, bet kokiu atveju vertini padarytas išlaidas, kiek jos galų gale buvo efektyvios, galų gale mes taip pat turime labai subjektyvias prielaidas, vertindami tas išlaidas. Mes turime ganėtinai kitokią situaciją tiek turizmo sektoriuje, tiek paslaugų sektoriuje, negu turi kitos Europos Sąjungos valstybės, tarkime, tos, kurios yra Pietų Europoje, ir mums tas sąlygas vienodai įvertinti yra pakankamai sudėtinga. Tikėtina, kad tos didelės biudžeto išlaidos, skolintos lėšos turėjo poveikį, kad nuosmukis buvo mažesnis. Klausimas, kiek brangiai buvo nusipirktas tas nuosmukio mažumas. Turbūt konkrečiai įvertinti, kas ir kiek padarė poveikį, yra neįmanoma, vis tiek tų prielaidų yra pernelyg daug.
Kalbant apie ateinančius metus, jeigu jūs klausiate apie 2023 metus, tai dar tikrai anksti, biudžeto formavimas prasidės ne anksčiau, kai bus patvirtintas 2022 metų patikslintas biudžetas, kurį mes planuojame atnešti balandžio mėnesį į Vyriausybę, gegužės mėnesį į Seimą. Tuomet įvertinę visas prielaidas, kaip vystosi vakcinavimo procesas, kaip yra suvaldoma pandeminė situacija, koks yra prognozuojamas nedarbo lygis, turbūt tokiu atveju galėsime daryti prielaidas dėl 2023 metų biudžeto deficito. Bet šiandien tikrai tokias prielaidas daryti dar per anksti.
PIRMININKAS. V. Gapšys bus paskutinis klausiantis, nes laikas jau baigėsi.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Dėkoju, gerbiama ministre. Iš tikrųjų sveikinu pasirinkimą planuoti vieniems metams. Tai turbūt racionalu šioje situacijoje. Aš tik norėjau vienintelį trumpą klausimą paklausti, ką ir daugelis Seimo narių bandė aplinkui paklausti. Kaip jūs planuojate 60 % skolos ir BVP santykį? Mes artimiausiais metais skirsime ar dar bus nukelta į ateitį, o galbūt skola pradės mažėti. Ar yra kažkokie skaičiavimai, kad artimiausiu metu tas santykis galėtų būti kirstas ir atitinkamai čia reikėtų kitaip planuoti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Artimiausiu metu yra prognozė šiems ir kitiems metams, tačiau, kalbant apie ilgąjį laikotarpį, esame nusiteikę 2022 metų pirmą ketvirtį, kai turėsime daugiau duomenų ir sprendimų iš Europos Komisijos, patvirtinti ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją, kuri ilguoju laikotarpiu padėtų grįžti prie tvaraus skolos lygio, prie optimalaus skolos lygio. Jis, mūsų vertinimu, yra apie 40 % bendrojo vidaus produkto, todėl toje stabilumo programoje, kurioje bus numatyta ilgalaikė skolos suvaldymo strategija, taip pat turės būti ne tik nupaišyta kreivė, kaip mes turime mažinti tą skolą, bet taip pat įvardintos ir priemonės, kuriomis būtų galima to rezultato siekti.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Dabar vienas už, vienas prieš. Matau, yra užsirašiusių prieš. M. Majauskas kalba už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau patvirtinti finansų ministrės pateiktą projektą. Atkreipsiu dėmesį, jog vidutinio laikotarpio tikslas nustatomas iki einamųjų metų kovo 15 dienos Seimo teisės aktu. Taigi mes neturime prabangos ilgai diskutuoti. Atkreipiu dėmesį, kad nustatoma tik metams, skirtingai nei prieš tai buvo trejiems metams. Atsižvelgdami į didelį neapibrėžtumą, kai matysime aiškesnę ekonomikos situaciją ir Europos Komisijos nuostatas dėl išimčių taikymo, mes galėsime priimti sprendimą ir dėl visų trejų metų. Taip pat atkreipsiu dėmesį ir kolegų komitetų, kurie norėtų svarstyti šį įstatymo projektą, tai būtų svarbu, jog jį apsvarstytų dar šią savaitę, kad Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis spėtų jį apsvarstyti iki ateinančios savaitės antradienio, laikydamasis visų reikalingų terminų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų nesu prieš šitą nutarimą, tačiau noriu pasakyti, kad kai kurios aplinkybės jame yra per daug abstrakčios ir labai neapibrėžtos kaip ir pats laikotarpis. Aš visų pirma turiu omeny Europos Centrinio Banko visą politiką, kuri bus artimiausius trejus, ketverius metus. Jis, kaip ir kiti bankai, spręs problemą, kaip kontroliuoti infliaciją ir kaip sustabdyti infliaciją, ar didinant palūkanas, ar ieškant kokių nors kitų veiksnių. Visi šitie dalykai tiesiogiai atsilieps ne tik euro zonos visai ekonomikai, bet taip pat ir Lietuvos ekonomikai. Todėl tie vieneri metai, kuriuos mes prognozuojame, yra labai labai abstraktūs ir labai labai netikslūs. Pagrindinis atsakymas vis dėlto slypės Briuselyje ir tuose sprendimuose, kurie bus priimti ir Vadovų Taryboje, ir Ministrų Taryboje ir kurie bus susiję, kaip minėjau, su Europos Centrinio banko sprendimais ir su Europos Komisijos sprendimais, su tais deficitais arba su tais ribiniais dydžiais investicijų, arba pinigų spausdinimo, paprastai tariant, kuriuos dar galima tęsti ir iki kiek, lyginant su Jungtinių Amerikos Valstijų centrinio banko visa filosofija ir atitinkamai Kinijos bei Japonijos bankais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos pasisakė už, prieš. Kadangi yra įvairių nuomonių, natūralu, balsavimą keliame taip pat į posėdžio pabaigą.
12.16 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241, Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242 (pateikimas)
Darbotvarkės kompleksinis 1-6 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240 ir du lydimieji. Pranešėjas – ministras D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau jums įstatymų projektus, reglamentuojančius elektros kaupimo įrenginių projektą, arba tai, ką galima pavadinti paprasčiau – baterijos, galinčios užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, įrengimą. Tai bus trijų įstatymų pakeitimo projektai: Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas bei Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimo projektas.
Pasistengsiu kuo trumpiau ir kuo aiškiau išdėstyti pagrindinius punktus, kad liktų kuo daugiau laiko jūsų klausimams.
Pirma, tai yra vienas inovatyviausių sprendimų. „Tesla“ tokias ličio baterijas prieš keletą metų pradėjo diegti Australijoje. Projektas labai pasiteisino ir šiuo metu tokias baterijas diegia nemažai šalių – tai Belgija, Italija, Slovėnija ir kitos.
Antra. Šios baterijos Lietuvai yra būtinas žingsnis mūsų elektros sistemos savarankiškumo link. Ilgą laiką buvome didelėje centralizuotoje BRELL sistemoje. Buvome pripratę gauti iš jos reikalingus rezervus. Kaip žinote, BRELL sistema yra valdoma ir tebevaldoma iš Maskvos. Mes esame tos didžiulės sovietinės sistemos dalis, tebesame mikroskopinė jos dalis ir esame taip pat pakeliui į decentralizuotą sistemą, kuria patys turėsime užsitikrinti savo sistemos stabilumą ir patikimumą. Tad baterijos projektas yra labai labai pagrįstas ir leis mums užtikrinti šį uždavinį.
Trečia. Kaip žinote, mūsų Vyriausybei teko rimtas uždavinys įgyvendinti finalinį Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais projekto etapą. Tačiau daugelis šių darbų yra priešakyje. Prieš sinchronizaciją mes turėsime įrodyti ir įgyvendinti savo nepriklausomo veikimo bandymą, įrodyti, kad mūsų sistema gali veikti patikimai ir nepriklausomai. Skaidrėje matote schemą, kaip šios baterijos leis užtikrinti nepriklausomą individualų mūsų elektros sistemos veikimą. Iki šiol pirminį arba avarinį rezervą mums teikia BRELL žiedas arba BRELL žiede veikiančios atominės elektrinės. Esant sutrikimams būtent iš čia gauname pirminį galios rezervą. Po kurio laiko įsijungia mūsų Kruonis, toliau įsijungia Elektrėnai. Baterijos stos į tą vietą, kurioje vietoje, kaip matote, turime BRELL žiedo rezervus. Taigi mūsų sistema iš esmės tampa nepriklausoma ir patikima.
Ketvirta. Vienas iš artimiausių Lietuvos prioritetų yra žaliasis kursas. Žaliosios energetikos perspektyvos yra labai plačios, ateityje tokio pobūdžio baterija leis balansuoti vėjo jėgaines, o tai reiškia, kad mes galėsime įjungti aukštesnę pavarą, didindami elektros gamybą Lietuvoje bei plėsdami vėjo elektros energijos gamybą, ypač kalbant apie jūros šelfą.
Taigi apibendrinant – šie įstatymų projektai kritiniais momentais leis išvengti elektros energijos sistemos nutrūkimo, sudarys sąlygas izoliuotam sistemos darbui, užtikrins avarinį Lietuvos energetikos sistemos rezervą, o po 2025 metų padės integruoti atsinaujinančios energijos išteklius, o tai ypač aktualu, kaip minėjau, jūrinio vėjo atžvilgiu.
Taigi spartinsime sinchronizaciją, turėsime stabilią sistemą ir galėsime integruoti vis daugiau atsinaujinančios energetikos – tokie šio įstatymo projekto esminiai dalykai. Taip pat noriu pasakyti, kad projekto vertė yra apie 100 mln. eurų, jis bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausimai. Pirmiausia klausia A. Nekrošius, jį galime pasveikinti su gimtadieniu.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau šiek tiek iš dalies susijusį su pateikiamais projektais klausimą. Kaip žinote, į Lietuvą iš Astravo vis tiek patenka elektra, netiesiogiai, perkant Latvijai ir panašiai. Mano klausimas būtų toks: ar yra svarstoma galimybė sumažinti jungčių su Baltarusija skaičių? Ką aš turiu mintyje: ne vien tik sumažinti pralaidumą, bet apskritai tas jungtis, tarkime, nukirsti ar panašiai. Šiuo metu mes turime apie 12 įvairios galios jungčių, tų jungčių sumažinimas galbūt ir apribotų tą patekimą. Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Lietuva šiandien turi keturias jungtis: dvi ateina į Utenos pastotę, viena ateina iš Gardino, kita yra iš Lydos. Šiuo metu Vyriausybėje (atrodo, pirmadienį) mes patvirtinome naują metodologijos projektą, kurį teiksime Latvijai ir Estijai. Mes matome, kad sprendimas turi būti trišalis, tvarus, užtikrinantis mūsų energetinės sistemos stabilumą ir patikimumą. Tuo keliu ir eisime. Be to, nepavykus susitarti, yra ir kitų priemonių, tokių kaip prekybos zonos susigrąžinimas ir kiti dalykai, kurie duos ne mažesnį rezultatą.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, džiugu, kad jūs sakėte, kad tas visas baterijų įgyvendinimo projektas kainuos apie 100 mln. eurų, tai iš tikro energetikoje yra niekiniai pinigai. Kiek aš atsimenu, to BRELL žiedo panaikinimas, perėjimas į Vakarų Europos žiedą buvo įvertintas virš milijardo eurų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Baterijos yra toks dalykas, kaip ir jūs minėjote „Teslą“ – vieną iš tokių pažangiųjų arba tokių labai didelių gamintojų. Bet tos pačios „Teslos“ baterijos, ličio baterijos, turi ir gerų savybių, turi ir blogų, rizikingų savybių. Tą patį Teksasas parodė, tą patį automobilių baterijos parodo, kad, pavyzdžiui, kai šalta žiemą, jos praranda savo techninį taupumą, o galų gale dar įvyksta ir kitų nelaimingų atsitikimų.
Sakykite, ar tas pasirinkimas tokių baterijų kaip „Tesla“ ar kitų… Gal kitokios dar technologijos, lygiagrečios, gali būti alternatyva toms baterijoms? Pačios baterijos iš tikro yra labai neilgaamžės ir jų priežiūra, ir taip toliau gali kainuoti šimtus milijonų eurų. Todėl aš manau, kad šioje srityje jūs turėtumėte turėti aiškią tų artimiausių 10, 15, bent 10, 15 ar 20 metų mūsų Lietuvos nepriklausomos energetikos viziją, kuri galėtų būti tikrai garantuota ir ne mažiau orientuota negu dabartinė Teksaso energetikos sistema, kuri sugriuvo taip pat dėl šitų dalykų – dėl vėjo malūnų ir dėl baterijų. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia turbūt dėl vėjo malūnų, nes sušalo malūnai ir neturėjo elektros. O Teksaso sistema yra izoliuota, veikia atskirai nuo kitų valstijų, negavo rezervų ir čia buvo turbūt didžiausia problema.
Kalbant apie baterijas, teisingai, geras klausimas. Kalbant apie baterijos patikimumą esant šaltam orui, tai yra įvertinta, kita vertus, reikia nepamiršti, kad baterija yra galios rezervas, pirminis galios rezervas, ir jis bus naudojamas iki sinchronizacijos. Po sinchronizacijos mes pirminį rezervą gausime iš (…) tinklo per Lenkiją, o baterija keliaus balansuoti jūros vėją, ir galėsime plėsti jūros vėjo jėgainių tinklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju pirmininkui. Tikrai šaunu, kad tęsiate tą pradėtą darbą, ta baterija turbūt neišvengiamai mums bus reikalinga sinchronizacijai.
Norėjau paklausti labiau techninį klausimą, susijusį su šitais projektais. Bent jau pirminėje darbotvarkėje mačiau, kad juos siūlote svarstyti skubos tvarka. Ar tikrai ta skubos tvarka yra būtina? Jeigu jinai tokia būtina, kodėl tada nepateikėte įstatymų projektų sausį? Mes būtume jau daug ką turbūt apsvarstę komitetuose ir dabar darytume priėmimus. Ar čia tikrai jinai yra būtina ir ar neturime šiek tiek tą procesą padaryti pagal normalią tvarką?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiek praėjusios Vyriausybės programoje, dokumentuose, tiek dabartinės Vyriausybės dokumentuose yra aiškiai numatyta, kad Lietuva turi padaryti nepriklausomą veikimo bandymą kitų metų pabaigoje. Norint padaryti nepriklausomą veikimo sistemos bandymą kitų metų pabaigoje, tos baterijos įrengimas turi vykti būtent kuo sparčiau, pageidautina, kad įstatymo projektas būtų priimtas dar šį mėnesį.
Kalbant apie galimybę pateikti sausio mėnesį, jūs žinote, kad Vyriausybė tiktai gruodžio mėnesio viduryje prisiekė ir iš esmės nebuvo jokių galimybių parengti įstatymo projektą per kelias savaites ar keletą dienų. Jis vis dėlto užtrunka tam tikrą laiką. Per tą laiką spėjome padaryti tą įdirbį, kad įstatymas būtų pateiktas šiandien, pirmą sesijos dieną.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, ministre, kad tikrai vertinate ir praeitos Vyriausybės energetikos projektus, tai, kas padaryta, tam tikras tęstinumas matyti. Bet klausimas yra toks. Turbūt puikiai suprantame viziją dėl energetinės nepriklausomybės ir žaliojo kurso. Ta vizija tampa šiek tiek miglota, nes paskutiniu metu matome, kad žmonės masiškai atsisako projektų. Tai yra Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 30 % kompensacija įsirengti iki 10 kilovatų saulės elektrines. Bet perskaičiavus Kainų ir energetikos komisijoje, dabar jau 4,1 cento yra už pasaugojimą, plius gyventojai turi sumokėti visas išlaidas prisijungti prie tinklų. Tai yra inverterio pastatymas, jeigu reikia keisti transformatorines ir visa kita, ir tai kartais projektą išaugina dvigubai. Daug žmonių to atsisako. Mano žiniomis, tikrai tas tikslas pasiekti tam tikrą procentą iš tiesų blėsta. Galbūt ministerija ir šiuo atveju numačiusi tam tikras kompensacijas arba galbūt mechanizmus, kaip galėtų prisidėti ne tik prie didelių projektų, bet ir būtent prie individualių elektrinių, kad žmonės tikrai galėtų patys savo lėšomis prisidėti 70 %? Ačiū už atsakymą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai geras klausimas. Atidžiai nagrinėjame priimtų tarifų pakeitimų vertę. Turėjome klausymus ministerijoje, turėjome klausymus ir Seime. Noriu pasakyti, kad tie pakeitimai nėra tokie drastiški, kad iš esmės pakeistų visą ekosistemos vaizdą. Projektai nėra strigę, tačiau, jūs teisingai pastebėjote, tai kelia nerimą, kad tai gali paveikti nuotaikas įsirengiant baterijas.
Vienas dalykas, mes planuojame papildomas priemones, kurios būtų skirtos kompensuoti tiek tinklo įrengimą, taip pat planuojame, kad šalia saulės elektrinių žmonėms kompensuosime ir baterijų įsijungimą, tai leis užtikrinti nepriklausomumą, mažesnį poreikį jungtis prie tinklo ir taip pat didesnį suvartojimą asmeninės elektros energijos. Tai padidins atsiperkamumą.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas. Aišku, baterijos susijusios su sinchronizavimu, viskas aišku, bet jūs neseniai pats pareiškėte, kad Lietuva vis dėlto perka elektrą… tai yra į Lietuvą patenka elektros energija, pagaminama Baltarusijoje, nors tai yra šiaip mūsų politinis sutarimas, nacionalinis susitarimas dėti pastangas, jog nepatektų. Man kartais susiklosto toks įspūdis, kad mes, ko gero, nelabai turime ekspertinių pajėgumų suprasti, kas vyksta mūsų energetikos sistemoje, jeigu mes staiga atrandame tokius dalykus, nors buvo irgi antiastraviniai judėjimai, yra politinė valia ir panašiai, čia ginčo nėra.
Klausimas būtų toks. Kokias jūs matote pagrindines grėsmes (ir ar jūs jas matote), kurios apskritai kelia iššūkį mūsų tikslui sinchronizuoti mūsų elektros tinklus su Vakarų Europos tinklais? Ar nebus taip, kad mes 2024 metais atrasime, kad ir čia mes nieko negalime? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai geras klausimas. Turbūt pagrindinės temos ir pagrindiniai trukdžiai. Pirmas. Yra Karaliaučiaus klausimas ir susitarimas dėl Kaliningrado srities statuso su Rusija. Tai labai aktualus klausimas, kurio nepradėjus spręsti dabar gali būti tikrai problemiška užbaigti projektą laiku. Antras klausimas yra Astravo elektrinės tolesnė plėtra. Antrasis blokas, pradėjęs veikti visa galia ir atitinkamai didžiuliu fiziniu srautu link Lietuvos, taip pat gali būti didžiulis trikdis sinchronizuoti, ypač turint omenyje, kad Rusija galės pradėti kelti klausimus ir apie jo saugumą, ir panašiai.
Čia yra problemų, todėl šiandien reikia labai aiškiai pasakyti, kad mes padarysime viską, kad antrasis blokas nebūtų paleistas, kad elektra, tekančia iš Baltarusijos, nebūtų prekiaujama. Tam Vyriausybė imasi daugelio žingsnių. Yra parengta nauja metodika, ją siūlome Latvijai ir Estijai. Jau yra paprašyta Komisijos sukviesti Baltijos šalių ir Europos Komisijos pirmą posėdį šia tema, BEMIP’o posėdį, tikiuosi, kad jis artimiausiu metu įvyks. Taip pat dirbama labai plačiai su tarptautine diplomatija, praėjusią savaitę buvau Ukrainoje, šią savaitę skrendu į Lenkiją. Planuojami susitikimai su Latvijos ministru.
Dedame visas pastangas, kad tie įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė mūsų kaimynai Latvija ir Estija, politiškai būtų įgyvendinti. Be abejo, nėra taip viskas paprasta su elektros tekėjimu, kadangi turime kaimynę, kuri mums projektuoja fizinius srautus ir projektuoja apmokėjimą. Tai dažnai yra taip, kad fiziniai srautai, kurie teka į Lietuvą, ir apmokėjimas, naudojant įvairias (…) užskaitos metodikas, kitą kartą ne visiems yra matomi. Dabar, kadangi padarėme labai detalią visos sistemos analizę, net galime teigti, kad dalis Baltarusijos pateiktos elektros į Lietuvą yra apmokama per Ukrainą, pavyzdžiui. Apie tai aš irgi kalbėjau per šį vizitą ir susitikimus tiek su Rados komiteto pirmininku, tiek su energetikos ministru.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų, ką dabar darote, yra labai reikšminga visai mūsų energetikos sistemai. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad tą patį Kruonį galima išnaudoti ir kitais, gretutiniais, tikslais. Kalbame, ką mes ir praėjusią kadenciją Ekonomikos komitete kalbėjome, apie valstybės informacinių išteklių konsolidaciją, dabar pakomitetyje nagrinėdami mes matome, kad lyg ir atsisakoma trečiojo duomenų centro steigimo šalia Kruonio, kur galėtų būti konsoliduojami valstybės informaciniai ištekliai.
Ar neturėtų būti tie valstybės poreikiai labiau konsoliduojami, tai yra ne vien tik jūsų ministerija, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kitos ministerijos labiau stengtųsi sukurti tą vadinamąjį centrą, habą, kuriame galėtų būti daugiau panaudojami tie ištekliai, kurie yra dabar. Juo labiau kad yra priimtos palankios ir Investicijų įstatymo pataisos. Ką jūs manote apie tai? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turbūt man sunku būtų komentuoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar Susisiekimo ministerijos sprendimus, nežinau, ar jie atsisako, ar neatsisako. Žinau tik vieną dalyką, kad šalia Kruonio yra puiki infrastruktūra, yra sukurtas parkas, kuriame galėtų būti įkurti duomenų centrai.
Dar noriu pasakyti, kad prieš kelias savaites valstybės valdoma akcinė bendrovė „Ignitis“ paskelbė, kad pradeda penktojo bloko įrengimą Kruonyje. Tai yra lankstus agregatas, leisiantis balansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Kruonį panaudojame tik maksimaliai. Būtent šios Vyriausybės programoje ir buvo įrašytas penkto Kruonio agregato įrengimas. Tai mes įmonei įrašėme ir į lūkesčių laišką. Be abejo, visa įranga turi būti įsigyjama ir turi veikti rinkos sąlygomis, nebus sudarytos jokios išskirtinės sąlygos. Skaidrumas, konkurencingumas yra pagrindiniai prioritetai, kurių laikosi ši Vyriausybė.
PIRMININKAS. Visi, kas norėjo, paklausė. Dabar dėl motyvų. Matau, yra užsirašę tik už. Kolegos, gal sutiktumėte atsisakyti žodžio? Gal dėl šio projekto sutarsime, kad galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar yra prieštaraujančių? J. Urbanavičius prieštarauja?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai neprieštarauju, aš tik norėčiau paprašyti, kad dėl šių visų trijų klausimų, kuriuos mes svarstysime ir svarstėme, įtrauktumėte ir mūsų Energetikos ir darnios plėtros komisiją kaip papildomą. Tiesiog norėsime su komisija apsvarstyti šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu fiksuojame, kad pritariame bendru sutarimu. Matau visuotinį sutarimą. Tada turbūt sutarsime, kad pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir dabar atsižvelgus į J. Urbanavičiaus prašymą – Energetikos ir darnios plėtros komisija. Daugiau… Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš, pritardamas Justino iniciatyvai, manau, kad bus galima dėl strateginės šio projekto svarbos surengti visų trijų darinių bendrą posėdį arba rasti būdų, kaip vienu metu mes tą svarstymą atliksime. Manau, kad tikrai rasime būdų.
PIRMININKAS. Ne, pagal Statutą, papildomas komitetas yra papildomas, pagrindinis – pagrindinis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Bet mums niekas netrukdys kartu posėdžiauti ir priimti sprendimus. Galima ir taip.
PIRMININKAS. Kaip posėdžiauti…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš apie tai kalbu.
PIRMININKAS. …tai yra jūsų tarpusavio susitarimo reikalas, Seimas čia nieko neturi nurodinėti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar čia yra Vyriausybės prašymas skubos tvarka. Aš klausčiau ministro, yra parašyta, kad svarstymo Seime data numatoma balandžio 1 diena. Ar tai nėra per vėlai? Nebėra ministro? Tada fiksuojame, kad balandžio 1 diena, jeigu komitetai apsvarstys anksčiau, tai natūralu, mes įrašysime į posėdžių darbotvarkę anksčiau. Jeigu balandžio 1 dieną, tai čia ir skubos fiksuoti nereikia. Tai nėra skubos terminai.
Bet gal skubą galime vis dėlto fiksuoti, jeigu išaiškėtų, kad yra tokie poreikiai. Kadangi ministro nebėra, aš neturiu galimybės, bet yra toks Vyriausybės prašymas. Ar galime bendru sutarimu fiksuoti skubą? Gerai. Fiksuojame.
12.38 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 37, 41, 42, 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-208 (pateikimas)
Toliau tada darbotvarkės 1-7 klausimas – Užimtumo įstatymo 51, 25, 37, 41, 42, 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kaip mane informavo, pristatys Seimo narys L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip pat dėkoju, kad turime galimybę šį Užimtumo įstatymo projektą pristatyti šiandien, tai yra ypač svarbus įstatymas, kadangi jame, kol kas vieninteliame, kalbame apie pokarantinines užimtumo priemones. Seimo pavasario sesijoje mes neturime nė vieno kito teisės akto, kuris pasiūlytų pokarantinines užimtumo priemones. Tai taip pat nėra numatyta ir Vyriausybės programos priemonių plane. Šiuo įstatymu teikiame sprendimus, remdamiesi mūsų jau turėta ekonominių pandemijos pasekmių valdymo patirtimi. Praėjusiais metais ji buvo viena sėkmingiausių Europoje, užtikrinusi minimalius ekonomikos ir darbo rinkos netekimus. O būtent pokarantininės užimtumo priemonės, nors buvo brangios priemonės, suvaidino vieną esminių vaidmenų, išlaikiusių gyvybingą užimtumo, pabrėžiu, dirbančiųjų, rinką mūsų šalyje.
Taigi šiuo įstatymu siūlomi keturi dalykai: pirmiausia – mokėti darbo užmokesčio subsidijas tiems darbdaviams, kurie yra įtraukti į valstybės Mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Siūloma subsidija darbo užmokesčiui. Siūloma subsidija galėtų būti derinama su subsidijomis prastovoms. Subsidijos mokėjimo terminas būtų iki keturių mėnesių, pirmą ir antrą mėnesius mokant 70 % algos, bet ne daugiau negu MMA, o trečią ir ketvirtą mėnesius mokant 30 % nuo priskaičiuoto atlyginimo ir taip pat ne daugiau negu MMA. Subsidijavimas būtų intensyvesnis smulkioms įmonėms iki dešimties darbuotojų bei įmonėms, atitinkančioms žaliojo kurso bei aukštos pridėtinės vertės plėtros kursą. Analogiški papildomos paramos mechanizmai galiojo ir 2020 metais ir jie pasiteisino. Detalesni aiškinimai yra lentelėje, kurią matote. Šie pakeitimai padėtų užtikrinti nuoseklų nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių grįžimą į ekonomiką bei darbuotojų, šiuo metu esančių prastovose, į darbą.
Antras dalykas, kurį norime keisti, tai pataisomis norima ištaisyti viešojoje erdvėje skambėjusią įstatymo klaidą, kai dėl formalumo 10 tūkst. verslo liudijimų turėtojų neteko galimybės gauti išmokos savarankiškai dirbantiems, nes jų veikla vykdoma ne dienomis, o mėnesiais. Pavyzdžiui, turime vieną situaciją, kai kirpėja ar turgaus pardavėja negavo 260 eurų paramos, nes karantino paskelbimo dieną neturėjo verslo liudijimo. Siūloma atsisakyti reikalavimo, kad savarankiška veikla būtų neišregistruota, ir liks galioti bendras reikalavimas, kad savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki karantino.
Trečias dalykas. Matydami itin sunkią kai kurių savarankiškai dirbančių asmenų situaciją, siūlome tuos, kurie įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, įtraukti į papildomai remiamų sąrašą ir sudaryti galimybes gauti Užimtumo tarnybos teikiamas priemones.
Ir ketvirtu siūlymu siūlome padėti išvengti kliūčių patekti į profesinį mokymą, užtikrinant testavimo nuo COVID-19 apmokėjimą.
Mūsų skaičiavimu, visiems šiems siūlymams galėtų reikėti iki 200 mln. eurų, tačiau tai nėra daugiau, nei bus išmokama prastovoms, jeigu karantinas bus tęsiamas ir toliau. Už prastovas šiuo metu sausio mėnesį mes visi iš skolintų lėšų turime sumokėti apie 72 mln. eurų. Tai yra brangiausias mėnuo per prastovas visoje šios pandemijos istorijoje. Taip tęsis ir toliau, jei nebus priimti šie teisės aktai. Kitaip sakant, mėnuo po mėnesio po 70 mln. eurų mes išsemsime visus turimus rezervus kovai su pandemija.
Dabar kreipiuosi į valdančiuosius. Matau, kad yra užsirašiusių kalbėti prieš įstatymo projektą. Pasakysiu, kas, mano galva, bus, jei šiandien šis įstatymas nepereis. Jei šiandien šis įstatymas bus atmestas, pasiųsite tokią žinią verslui, darbuotojams, o ir visai visuomenei – po karantino jokios pagalbos išlaikant žmones darbo rinkoje nesitikėkite.
Jeigu bus nepriimtas įstatymas, bus švaistomi pinigai prastovoms, kurios yra labai dosnios ir iš kurių labai mažai kas nori trauktis. Ir toliau bus skatinama darbdavio negrįžti iš prastovų, nes, atšaukus darbuotoją iš prastovos, jis praranda bet kokią paramą. Jis gauna apskritą nulį. Tai kam bandyti išgyventi su minimaliomis darbinėmis pajamomis, kai prastovoje gauni 100 % kompensaciją. Šia neadekvačia schema, kur remiamas nedarbas per prastovas, o darbas neremiamas, yra skatinamas piktnaudžiavimas prastovomis, kas jau girdėti atskirais atvejais, kai darbuotojai stovi prastovose, bet kartu ir verčiami dirbti. Tai ar mes norime tai skatinti, sukurti tokią struktūrinio skatinimo schemą? Iš karto po prastovos bus išstumta nemaža dalis šiuo metu esančių prastovoje darbuotojų, tai yra 130 tūkst. žmonių, iš darbo, nes darbdaviai nebus pajėgūs nuo šimtaprocentinės paramos pereiti prie nulinės paramos ir išlaikyti žmones darbo rinkoje. Ar esame parengę nedarbo išmokas tiems dešimtims tūkstančių žmonių, kurie po karantino pajudės į Užimtumo tarnybą. Taip pat bus atsukta nugara dešimtims tūkstančių savarankiškai dirbančių socialiai neteisingai negaunančių paramos ir negalinčių pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis.
Kas bus, jei šiandien įstatymui po pateikimo bus pritarta? Valdantieji įgytų teisę, galimybę daryti teisinę įtaką ir tinkamai valdyti naujas, labai svarbias galimos paramos priemones, taip pat kontroliuoti laiką, kada jas diegti ir kokiu intensyvumu pagal biudžetą, kuris bus svarstomas, kaip suprantu, jau balandžio, gegužės mėnesiais. Visa tai bus atidaryta ir galima bus Seime spręsti kartu. Taigi kviečiu visus balsuoti už, nes to įstatymo reikia, mano galva, ne tik valdantiesiems, bet ir visai Lietuvai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausimai. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų siūlymas kainuotų daugiau kaip 200 mln. eurų. Jums būnant ministru S. Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje nebuvo numatytas finansavimas šiems siūlymams. Lygiai kaip ir nėra numatytas finansavimas I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pateiktame ir priimtame 2021 metų biudžete. Ar nemanote, kad yra neatsakinga siūlyti Seimui priimti sprendimus, kuriems nėra numatytas finansavimas? Ir antras klausimas, ar nematote žalos siekiant sukelti visuomenės lūkesčius dėl papildomos paramos, puikiai suprantant, kad nėra numatytas finansavimas toms priemonėms, ir tikėtina, kad jos nebus įgyvendintos? Ačiū.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmą klausimą mes jau esame svarstę praėjusioje sesijoje. Mes skirtingai planuojame biudžetus. Šitų lėšų pandemijai valdyti mes netraukėme į biudžetus ir jos nebuvo numatytos. Taip buvo 2020 metais, taip planuojama ir 2021 metais. Jūs pasirinkote kitą būdą – įtraukti į biudžetus. Kadangi mes planavome netraukti, jų ten ir nebuvo. Bet iš skolintų lėšų būtų įgyvendintos visos priemonės, kurios yra reikalingos.
Dabar dėl žalos visuomenei ir dėl pinigų, kurių nėra numatyta. Pinigai yra numatyti. Jeigu mes po septyniasdešimt kelis milijonus eurų per mėnesį galime skirti prastovoms, tai pinigų visi turime, jeigu karantiną tęsiame kas mėnesį, tų pinigų yra. Jeigu nesukuriame paskatų žmonėms išeiti iš prastovų ir likti prastovose, vadinasi, mes pinigų turime. Tai mūsų trečdaliu ir daugiau pigesnės schemos, kaip išeiti žmonėms iš prastovų, trečdaliu ir daugiau pigesnės schemos. Kad jie pradėtų dirbti, mano galva, yra patrauklesnis mechanizmas, negu laikyti karantine ir mėnesį po karantino prastovose tuos šimtus tūkstančių žmonių, kurie šiuo metu yra, nes paskatų iš ten išeiti nėra. Dėl to, mano galva, mes turime lėšų, ir dabar tiktai klausimas, kaip geriausiai ir tinkamiausiai jas suvaldyti. Šitas įstatymo projektas yra labai geranoriškai siūlomas jums ieškoti geriausių sprendimų, kaip žmonės galėtų dirbti, o ne nedirbti.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas iš dviejų dalių. Vis dėlto skaičiai man – šiek tiek nesueinantys dalykai. Jūs minite, kad šita priemone galėtų pasinaudoti 70 tūkst. įmonių, bent jau pirmuosius tuos mėnesius. Pirmojo karantino metu tokių buvo 27 tūkst. įmonių, kurios, na, galėjo… Tai čia tris kartus didintumėte aprėptį. Ir matėme, ir Audito komitetas nagrinėjo, kad buvo įvairaus piktnaudžiavimo. Buvo identifikuotos bent septynios rūšys, kaip piktnaudžiaujama šitomis išmokomis. Ta priemonė buvo labai dosni, ja naudojosi tie, kurie paskui pelningai baigė metus. Įvairiausių atvejų viešumoje buvo aprašyta ir nagrinėta. Man dėl to dosnumo kyla klausimas. Tai vienas momentas, ar ne per dosnu? Būtent tos aprėpties plėtimo kontekste.
O kita klausimo dalis trumpai būtų tokia. Kovo 4 dieną Europos Komisija pateikė šalims 20 rekomendacijų dėl veiksmingos paramos užtikrinimo po pandemijos. Jose viskas yra orientuojama į ateitį šalims – ugdyti įgūdžius, perkvalifikuoti, skatinti pažangias darbo vietas su skaitmenizacija ir žaliąja ekonomika, pertvarkyti užimtumo tarnybas. Tai būtent tai, kas orientuota į transformacijų pokyčius darbo rinkoje, ir nekalbama apie įvairių formų subsidijavimo palaikymą, ką jūs siūlote brangią priemonę šiai… Ar nemanote, kad su vakcinavimo banga reikėtų labiau orientuotis į priemones, kurios labiau rodytų darbo rinkos ateities dalykus, o ne įstrigti praeityje ir maudytis tokiame dosniame pinigų lietuje?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Dėl 70 tūkst. iš tiesų reikia patikslinti, nes gali būti, kad tai yra klaida. Parama, kurią gauna įmonės, visada būdavo iki 30 tūkst., ne daugiau. Aš su jumis sutinku. Todėl tie skaičiavimai nėra per dideli, nes jeigu paramą gaudavo maždaug toks įmonių skaičius, kurį jūs minite, praėjusiais metais buvo apie 600 mln. išleista išlaidoms. Mūsų iš esmės 2–3 kartus pigesnės, kuklesnės schemos ir siekia iki 200 mln. Realiai tas skaičius skaičiuotas iki 200 mln., skaičiuojamas panašiam skaičiui įmonių.
Dabar aš visiškai pritariu jums, kad reikia atsižvelgti į Audito komiteto įžvalgas ir išvadas. Todėl yra nustatyti tam tikri ribojimai. Atsiranda ir įmonių, kurios patenka į VMI sąrašą, kriterijus, toks kriterijus anksčiau buvo, bet buvo ir kitų įmonių, kurios gaudavo paramą. Šiuo atveju įmonių ratas siaurinamas. Aš visiškai sutinku – ir toliau tobulinant įstatymą būtų galima užbėgti už akių toms Audito komiteto įžvalgoms.
Dabar apie Europos Komisijos siūlymus. Taip, iš tiesų siūloma žiūrėti į ateitį. Visiškai sutinku. Tik tiek, kad reikia pripažinti, kad daugelyje Europos šalių egzistuoja darbo subsidijavimo schemos. Vokietija ir visos kitos šalys jas turi visą pandemijos laikotarpį, nesvarbu, ar ten yra karantinas, ar ne. Todėl naujos priemonės orientuotos kaip į įgūdžių formavimą. Gerai, kad į jas atkreipiamas žvilgsnis, ir tai reikia daryti, ir mes visiškai už tai, tačiau mes neturime elementarių schemų po karantino.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, kolega klausė apie Europos Komisijos parengtas rekomendacijas. Iš tikro Europos Komisija parengė rekomendacijas beveik visais klausimais, bet jos tiek pat universaliai tinka tiek Europos Sąjungai, tiek ir, tarkim, Pietų Afrikai.
Aš norėjau paklausti tokio labiau konkretesnio dalyko. Sakykite, tas užimtumo išlaikymo modelis, Užimtumo įstatymo korekcijų ir tų problemų sprendimo, kokioje šalyje, jūsų supratimu, efektyviausiai veikia ir ką iš jo būtų galima paimti, pavyzdžiui, ir iš tos pačios Lenkijos, ypač iš Vokietijos, kur taip pat tas klausimas labai aktualus ir yra labai sprendžiamas? Ką iš ten mes galėtume paimti, išskyrus tai, kad paimtume daugiau pinigų ir juos duotume? Bet kaip tuos pinigus efektyviai duoti, kaip išlaikyti rinkas? Koks jūsų patarimas ir jūsų nuomonė galėtų būti iš tų kraštų arba mums artimų kraštų, kurių tokia efektyvi politika, kokie pasiūlymai, kuriuos mes galėtume panaudoti visuose savo nutarimuose, įstatymuose ir korekcijose?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų dalis siūlymų yra pateikta šiame įstatymo projekte, nes kai kurios schemos egzistuoja be terminų, jeigu tu turi tam tikrą pajamų praradimą, o tai pas mus atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos esančių įmonių situaciją. Jeigu jos ten patenka, jos netenka pajamų, atitinkamai joms priklauso schemos. O mes siūlome šiuo atveju tam tikrą išėjimo kelią – iš pradžių 70 %, paskui – 30 % ir paskui jų įsipareigojimas išlaikyti darbuotojus. Darbo rinkai tai yra tam tikras tvarus siūlymas, kuris labai neapkrauna mūsų biudžeto. Jis yra trumpalaikis, bet, mano galva, būtinas išeinant iš labai dosnaus karantino laikotarpio.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš tikrai pritarčiau kolegų M. Majausko, M. Lingės pasakymui, ką jie sakė, bet po rytinio posėdžio, kai kolega M. Majauskas mus ir visą opoziciją iš esmės išvadino šunauja ir pasakė: jūs plenarinių posėdžių salėje čia pasidžiaugsite savo teikiamais projektais, tai linkęs ir pritarti.
Mano klausimas būtų toks: jeigu būtų derybos ir Socialinių reikalų ir darbo komitete būtų deramasi, kokią jūsų vieną iš efektyvių programų paliktumėte? Jūs teikiate penkis pasiūlymus. Tai kuriam jūs teikiate prioritetą, kurių būtų galima atsisakyti, kuris, jūs sutiktumėte, kad būtų Seime priimtas – 5, 25, 37, 41, 42 ar 481 straipsnis? Kuris, jūsų manymu, yra pats svarbiausias?
PIRMININKAS. Prieš atsakant ministrui, aš tik perspėčiau kolegą Remigijų, kad neklaidintų Seimo ir žmonių. M. Majauskas jokiais epitetais neišvadino opozicijos, tiesiog išreiškė nepritarimą tiems projektams ir tiek. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Užimtumo įstatymas visą laiką orientuojasi į tris grupes, joms, toms trims grupėms, yra taikomi ir pakeitimai. Pirmiausia yra dirbantieji, kad juos išlaikytume darbo rinkoje. Ir mums pavyko. Praėjusiais metais mes tik per 20 tūkst. netekome darbo rinkoje. Vadinasi, priemonės veikia. Tokias panašias mes turėtume naudoti ir šiemet, išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje.
Antra grupė yra savarankiškai dirbantys. Mes čia turime tiesiog socialinio neteisingumo situaciją, kur dešimtys tūkstančių žmonių turėtų gauti paramą, bet negauna dėl tam tikrų biurokratinių kliūčių. Tai šitą irgi turėtume spręsti.
O trečia dalis yra bedarbiai. Čia jau turėtume Seime apsispręsti, ar ta darbo paieškos išmoka turėtų būti toliau tęsiama tiems, kur yra labai susiaurinta, nes matome, kas darosi Užimtumo tarnyboje, ir matome, kaip kyla socialinių pašalpų gavėjų skaičius – faktiškai padvigubėjo, tarp gruodžio, sausio ir vasario socialinių pašalpų gavėjų dvigubėja. Jeigu mes norime juos kažkaip išlaikyti arčiau darbo rinkos, tai galbūt darbo paieškos išmoka turėtų būti tęsiama.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausti skirtas laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui. Dabar vienas už, vienas prieš. G. Paluckas kalba už.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nepaisant to, jog tai yra opozicijos siūlymas, įregistruotas įstatymo projektas, tačiau jame atkreipiamas dėmesys į tikrai labai aštriai iškilusias problemas tiek dėl finansinio tvarumo taikomų įvairių pandemijos įveikimo socialinių ir subsidijavimo schemų, tiek dėl kai kurių administravimo pačios paramos klausimų, kurie tikrai padėtų išvengti įvairiausių neapibrėžtumų arba tiesiog šiek tiek supaprastintų tą paramos prieinamumą įmonėms, kurios kreipėsi. Tikrai negaišindamas Seimo nuoširdžiai siūlau pritarti po pateikimo, komitete svarstyti ir rasti atsakymą į tuos klausimus, kurie čia šiandien kilo galbūt dėl kai kurių statistinių duomenų netikslumo, galbūt dėl kai kurių implikacijų arba, sakykim, modeliuojant finansinę naštą, tačiau pats įstatymo projektas yra tikrai svarstytinas komitetuose. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, gerbiami kolegos siūlo kompleksines priemones, tačiau, kaip ir minėjau, jie patys jų nebuvo numatę rengdami biudžetą, nebuvo ir parengę įstatymų projektų, kuriais būtų numatytos tokios ar net panašios išlaidos. Todėl dabar rūpestis, praėjus vos keliems mėnesiams, neatrodo nuoširdus. Vis tik jeigu būtų nuoširdžios pastangos opozicijos, siekiant priimti panašius įstatymų projektus, aš kviesčiau kalbėtis su ministrais, kalbėtis su Vyriausybe ir ieškoti bendro darbo. Sutikime, jog priimti čia, Seime, sprendimus, kuriems nėra numatytas finansavimas biudžeto projekte, priimtame 2021 metams, mes elgtumėmės labai neatsakingai. O pritarę po pateikimo ir nepriėmę šių įstatymų svarstymo stadijoje, mes tiesiog sukeltume nepagrįstų lūkesčių visuomenei. Todėl labai kviečiu gerbiamus opozicijos kolegas ieškoti sutarimo su Vyriausybe ir diskutuoti apie konkrečius projektus, prieš pristatant juos čia, Seimo salėje, ir sukeliant visuomenės lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nebalsuojame dėl šio projekto, balsavimai numatyti posėdžio gale.
12.59 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-217 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-217. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nežinau, kokiu nuoširdumo matu bus matuojamas socialdemokratų pasiūlymas, tačiau galiu atvirai pasakyti, jog šis pasiūlymas kilo iš realaus gyvenimo. Nenoriu nei dramatizuoti, nei hiperbolizuoti, bet kiekvienas iš mūsų, matyt, gavome dešimtis elektroninių laiškų su kai kuriais atvejais tikrai dramatiškais pagalbos šauksmais, kai savarankiškai dirbantiems asmenims Vyriausybės nutarimais uždraudus veiklą pagalba, kuri buvo nustatyta, iš tiesų nepadeda. Tai pagalba, kuri nepadeda, kompromituoja mėginančio padėti pastangas. Valstybės politika negali būti tokia, kuri neleidžia žmonėms, uždraudus veiklą, išgyventi tą uždraustąjį laikotarpį.
Tai, tiesą pasakius, Lietuvą išskiria net iš mūsų kaimyninių šalių, nes šiandien savarankiškai dirbantiems taikoma parama, vadinamoji išmoka, yra 260 eurų, Latvijoje ji yra 330 eurų. Individualia veikla užsiimantiems asmenims, kurie moka bazinį gyventojų pajamų mokestį arba vadinamąjį mažųjų įmonių mokestį, taikoma iki pusės vidutinio darbo užmokesčio šalyje išmokos per mėnesį parama.
Todėl mūsų pasiūlymas, atsižvelgiant į kolegų tam tikrą sisteminį, platesnį pasiūlymą, yra savarankiškai dirbantiems asmenims vadinamąją išmoką, sustabdžius jų veiklą dėl karantino, dėl pandemijos, padidinti iki 1,5 minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris yra nustatomas Vyriausybės. Šiuo atveju tai sudarytų 390 eurų. Tikėtina, jog šis padidintas dydis būtų taikomas jau ir ateityje, galbūt per kitus pabangavimus ar per trečiąją bangą, neduok Dieve, jeigu tokia būtų, tačiau ši parama, ar jos padidinimas, leistų bent kiek oriau žmonėms išgyventi tą apribotą laikotarpį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kad vertinate, jog mes vėluojame posėdyje, ir pasisakėte trumpai. Dabar klausimai. Pirmas – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega, aš atkreipsiu dėmesį, jog Vyriausybė priėmė sprendimą dėl papildomos išmokos dirbantiems savarankiškai. Ji yra siejama su jų mokėtais mokesčiais. Man atrodo, Vyriausybė girdi jūsų išsakytą nerimą ir supranta poreikį užtikrinti didesnes išmokas savarankiškai dirbantiems.
Tačiau, gerbiamas kolega, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes šiandien sprendžiame pasekmes ir bandome gydyti simptomus. Esminė problema yra pandemija ir, siekiant kovoti su pandemija, yra įvestas karantinas. Dėl karantino ir ūkinės veiklos suvaržymo mes turime nemažai išmokų, kurias ir mokame.
Ar ne geriau būtų šiandien koncentruotis į efektyvų skiepijimą, visuomenės vienybę, siekiant suvaldyti pandemiją, atlaisvinti karantino sąlygas, kad nereikėtų mokėti jokių papildomų išmokų?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Tikrai negaliu jums nepritarti, nes aš pats ne kartą esu kritikavęs perteklines ar pernelyg griežtas apribojimo, karantino priemones, kurios kai kurioms veiklos sritims ar savarankiškai dirbantiems asmenims tikrai nebuvo reikalingos, mano galva ir mano įsitikinimu. Jeigu žmonės gali dirbti saugiai, jie turi tokią teisę tai daryti. Iš tikrųjų tai būtų gerokai mažesnė našta mūsų socialinės paramos programoms ir įvairioms subsidijų programoms. Tačiau visi tie dalykai yra susiję su pandemijos įveikimo strategijomis, todėl tiesiogiai sieti šitų klausimų mes negalime. Čia, matyt, reikėtų galbūt Vyriausybėje tuos ginčus kelti ir aiškintis, ar vis dėlto tos taikytos priemonės yra adekvačios, savalaikės, visa apimančios, reikalingos ir neišvengiamos.
Tačiau būtent šis siūlymas ir yra nukreiptas taip pat, tarp eilučių, ir į ateitį, nes jeigu mes sakome, jog turime tik tam tikrą pinigų sumą ir štai visiems padalinsime tik po tiek, tačiau tai nedaro įtakos priimamų sprendimų dėl karantino apimčiai, tai yra negerai. Jeigu ši suma didėja, didėja našta biudžetui, tuomet sprendimai, kai yra priimama, ką apriboti, kieno veiklą ir kokiai asmenų grupei ar kokia apimtimi tai bus taikoma, taip pat būtų galbūt šiek tiek ir adekvatesni. Todėl tiesioginio ryšio aš nematau su užduotu klausimu, tačiau tam tikrą išvestinį ryšį galėčiau įžvelgti ir manau, kad tai padėtų priimti šiek tiek teisingesnius ir taiklesnius sprendimus dėl pandemijos valdymo ir ateityje.
PIRMININKAS. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau paklausti tokio klausimo. Kodėl jūs, palyginti su kitomis frakcijomis, kurios taip pat teikia pasiūlymus dėl Užimtumo įstatymo, esate tokie kuklūs? Ten galima šimtais milijonų priskaičiuoti poreikio, o jūs tik mėnesiui gal kokius 8 mln. papildomai įsūdytumėte. Bet rimtesnė klausimo dalis būtų, vis dėlto pandemija parodė, kad to solidarumo tarp mokesčių mokėtojų bent jau ikišiolinėje situacijoje vis dėlto gal pristigdavo. Jūs, kaip socialdemokratai, šią vertybę, matyt, turėtumėte vertinti. Nežinau, norėčiau pasiteirauti jūsų požiūrio, kaip jūs žiūrėtumėte į tą mokestinę bazę, ar savarankiškai dirbančių indėlis neturėtų būti didesnis į bendrą visuomenės gėrį, kad paskui ištikus panašioms situacijoms mes galėtume kalbėti apie tuos adekvatumus, kurie dabar skirstant išryškėja su kitomis darbo rūšimis?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš tikrai laukiu kvietimo į tokią mokesčių pertvarkos svarstymo darbo grupę. Jeigu toks bus, mielai joje dalyvausiu ir išsakysiu socialdemokratų poziciją. Tačiau žmonių teisti už praėjusį laikotarpį atgaline data dėl tos tvarkos, dėl tų taisyklių, kurios buvo valstybės nustatytos ir jų prievolės yra įvykdytos, mes tikrai negalime. Mes šiandien pandemiją prilyginame karui ir sakome, štai kariaujame, todėl turime taikyti solidarias priemones, visiems prieinamas, kai reikia pagalbos. O ne sakyti, žinote, valstybė buvo nustačiusi tokią tvarką, jūs sumokėjote mokesčius ir įvykdėte savo prievoles, tačiau dabar mes manome, kad tai yra nepakankama. Štai todėl mes teikiame ir siūlymus, jog grindys turėtų būti šiek tiek aukštesnės savarankiškai dirbantiems, nors galbūt mokesčių, mes matome, jie sumokėjo mažai, bet tai jau yra politinis požiūris. Tačiau žiūrėdamas į ateitį tikrai pritariu, kad ta solidarumo arba, sakykime, solidari valstybės kūrimo našta turėtų būti perskirstyta teisingiau. Jeigu, dar kartą kartoju, bus tokia grupė, į kurią bus įtraukti ir opozicijos atstovai, mes tikrai dalyvausime ir savo poziciją išsakysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, nepriklausomai nuo mūsų politinės platformos, mes visi ieškome būdų, kaip padidinti kompensacijas, kaip pagelbėti žmonėms, kaip rasti pinigų. Viskas tas remiasi vienu paprastu dalyku – pinigų gavimu. Vienas šaltinis pagrindinis dabar, be abejo, yra paskolų pigus ėmimas.
Kitas šaltinis yra išlaikymas tų rinkų, kurios yra. Kitaip sakant, finansavimas, investicijos ir kiti dalykai. Tai šie dalykai, kurie pildo pajamas, kaip jūs sakote, karo atveju rengiami iš anksto, tie rezervai sudaromi ir yra parengiamas principas. O kai prasideda ta iš tikro pati blogiausia situacija, tada yra skolinamasi ar dar kas nors daroma. Ar jums, sakykite, neatrodo, kad kur kas protingiau būtų paprasčiausiai nustatyti, kaip jūs sakote, priklausomybę tarp to, ką žmonės įmokėjo į biudžetą mokesčių pavidalu, ir tos dotacijos tam laikotarpiui, pavyzdžiui, kaip vokiečiai nustatė šešių mėnesių, septynių mėnesių laikotarpį gelbėti, nes per tą laikotarpį gal, Dievas duos, ir baigsis ta korona. Tai būtų vienaip ar kitaip kiekybinis išmatavimas tų išlaidų ir pajamų, kurios reikalingos sukelti valstybei, Vyriausybei tam klausimui, šitam duotam konkrečiam, spręsti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Matote, jeigu mes grįsime tokiais samprotavimais ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą, tai mes greitai prieisime prie išvados, kad reikės gydyti tik tuos žmones, kurie pakankamai mokesčių už savo gydymą sumokėjo. Tačiau būtent tokios aplinkybės, kritinės situacijos, ekstremaliosios situacijos, ir reikalauja solidarumo. Ne pagal tai, kiek mes šiuo laikotarpiu kiekvienas įnešėme, bet pagal tai, kiek mes visi nukentėjome nuo to. Todėl kalbėdamas apie pajamas ir tam tikras teises į subsidijas aš tikrai visiškai su jūsų nuomone negaliu sutikti, galiu tik iš dalies. Tačiau kalbėdami apie tai, kaip mes šiandien daliname savo pajamas arba tą biudžetą visuomenės, mes turėtume atkreipti dėmesį vėlgi, ką ir gerbiamas Mykolas ar gerbiamas M. Lingė kalbėjo, į taikomas karantino priemones. Jeigu mes turime galvoje smulkiuosius prekeivius turguje ar, sakykime, kirpėjus ir tai sudaro 30 ar 40 tūkst. asmenų, ar tikrai tiek laiko ir ar tikrai visi turėjo laikytis griežto karantino, ar vis dėlto dalis galėjo dirbti, saugiai taikydami visas apsaugos priemones sau ir klientui. Tai štai čia yra ta išvestinė pasekmė didesnės išmokos. Mes tada visi galvosime, kaip subalansuoti biudžetą ir ar tikrai reikia tokio masto karantino priemonių.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, neabejodamas jūsų nuoširdumu, nuoširdžiu rūpesčiu dėl savarankiškai dirbančių žmonių, matau, jūs siūlote nuo šių metų balandžio 1 dienos jau įsigaliojimo datą, tai, ko gero, esate pagalvoję, kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Norėčiau sužinoti, kiek valstybės biudžetui tai kainuos?
O kitas klausimas. Iš kur esate numatę siūlyti būtent šias lėšas paimti, o galbūt jūs siūlote tiesiog papildomai skolintis?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Balandžio 1 diena tikrai netoli, bet jeigu galime akumuliatorių nupirkti ir priimti sprendimą, tai galbūt kaip nors galėsime ir žmonėms pagelbėti, iki balandžio 1 dienos priimti sprendimus. Tačiau kalbant apie konkrečias išlaidų apimtis, tai yra lygtis su dviem nežinomaisiais, mažiausiai. Tai yra kam taikysime toliau karantino priemones ir kokį laikotarpį taikysime? Todėl apie tai galime šnekėti diskutuodami komitetuose, nes poveikis finansams bus. Tačiau mes taip pat nepamirškime, jog šiandien turime paramos ir subsidijų programas, jos yra suplanuotos, suprojektuotos ir sumodeliuotos. Šiuo atveju toks pokytis tiesiog kartu lemtų ir kitų sprendimų priėmimą, tai yra dėl karantino priemonių taikymo imties ir laikotarpio.
PIRMININKAS. Ačiū, visi paklausė. Dabar vienas – už, vienas – prieš. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prisimenant pirmų metų karantiną, pirmąjį karantiną, kai vyko diskusijos dėl pagalbos smulkiam verslui, man teko analizuoti ir kitų šalių praktiką, kuri operatyviai keitėsi, nes čia buvo pati pradžia. Aš mačiau, kad iš tiesų Gintas pataikė į tą natą, mačiau, kad mes esame išskirtiniai būtent tuo, kad mūsų parama smulkiam verslui, savarankiškai dirbantiems yra neproporcingai mažesnė negu parama darbo vietoms. Tada tos problemos išspręsti nepavyko, galbūt tas argumentas, kad mokesčių buvo mokama tiek, kiek mokama, ir labiausiai suveikė, bet manau, kad labai laiku yra pasiūlymas, parama yra susiaurinta, remiami tik tie, kas yra iš tiesų nukentėję. Manau, kad šiam pasiūlymui po pateikimo būtina pritarti.
Aš tikrai kviesčiau valdančiuosius neskirstyti Seimo į poziciją ir opoziciją, mes visi ieškome geriausių sprendimų, tą jūs darėte praeitoje kadencijoje puikiausiai, jūsų pasiūlymai buvo priimami, kai jie buvo adekvatūs situacijai ir tinkami kažką išspręsti. Manau, kad visi trys šiandien teikiami projektai yra būtini tam, kad tas svarstymas realių popandeminių pagalbos priemonių prasidėtų. Aš tikrai labai kviečiu jūsų nespekuliuoti skola. Tokiomis sąlygomis, kokias mes dabar turime, visos valstybės išnaudoja ir skolinimosi galimybes, nes tai yra laikinos priemonės, jos nėra pastovios. Mūsų tame pirmame užimtumo dideliame pakete, kur Linas pristato, yra siūlomos subsidijos mainais į darbo vietų išlaikymą, kas yra labai svarbu. Pažiūrėkite į tuos milžiniškus bedarbių skaičius, 16 % yra labai didelis skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas kalba prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dar ir dar kartą dėmesį, kad Vyriausybė girdi išsakytą nerimą ir jau ėmėsi konkrečių sprendimų siekdama padidinti išmokas dirbantiems savarankiškai. Tos išmokos yra skaičiuojamos pagal jų sumokėtus mokesčius. Taigi yra ir labai aiškus skaidrumo elementas, ir motyvacija mokėti mokesčius. Taigi man atrodo, kad kompensacijos ir išmokos veikia, jų šiandien yra patvirtinta pakankamai.
Žvelgdami į ateitį, man atrodo, mes turėtume koncentruotis į pandemijos suvaldymo efektyvumą ir ekonominės veiklos laisvę. Deja, kolegos socialdemokratai vis gręžiojasi atgal ir, na, teikia siūlymus pratęsti kompensacijų politiką. Man atrodo, čia reikėtų ieškoti sutarimo, kaip mes galėtume užtikrinti efektyvų pandemijos valdymą, efektyvų visuomenės vakcinavimą ir ūkinės veiklos ribojimo atlaisvinimą kaip įmanoma greičiau. Toks turėtų būti mūsų prioritetas. Todėl kviesčiau susilaikyti kolegas ir koncentruotis į bendras pastangas, kad pandemija būtų suvaldyta kaip įmanoma greičiau ir visi ribojimai būtų atlaisvinti lygiai taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėlgi matome nuomonių skirtumus, keliame balsavimą į posėdžio pabaigą. Aš labai tikiuosi, kad kolegos, kurių klausimų pateikimo eilė atėjo dabar, supras ir sutiks, kad gal galėtume įvertinę, kad atvyko ambasadorius, leisti dabar pateikti projektus, kurie įrašyti šiek tiek toliau – tai 1-12 ir 1-13. Tai pirmiausia būtų Seimo rezoliucija dėl padėkos Islandijos Respublikai. Tikiuosi, kolegos, sutariame, nedidelį tą pakeitimą padarome.
Tada aš į tribūną kviesčiau E. Zingerį.
13.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Islandijos Respublikai“ projektas Nr. XIVP-177 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli kolegos, mieli bičiuliai, prieš pat Kovo 11-osios dieną verta prisiminti tas dvi šalis, tai yra Islandiją – vasario 11 dieną ir Daniją – vasario 28 dieną, o po to jau didelį tarpą (…) metais iki to, kada sugriuvo Sovietų Sąjunga ir po to pasipylė oficialūs diplomatinių santykių užmezgimai. Todėl šitas dvi valstybes jūs leidote (aš turiu jūsų apie 56 ar apie 60 parašų), 56 parašus dėl Islandijos iš visų frakcijų. Atsimenant didvyrišką Islandijos požiūrį į mus, ypač kaip atsaką į Sausio įvykius, kaip atsaką į mūsų gynėjų kraują, šiandien jums pateiktos dvi rezoliucijos.
Aš dėkingas už jūsų beveik pusės Seimo parašus po Islandijos rezoliucija, ir Danijos Karalystės antroji. Jeigu jūs leisite, aš… Jūs matote tekstus prieš save. Reikėjo nepaprasto ryžto Islandijos parlamentui priimti iš pradžių sausio mėnesį, o po to vasario 11 dieną, ir Danijos Karalystei – ten J. B. Hanibalsonui, o šitoje pusėje U. Elemanui-Jensenui priimti sprendimus, paremtus jų valia. Jie tikėjo mūsų pilietine visuomene, tikėjo mūsų demokratija ir jie dabar po 30 metų turi savo brandžius partnerius.
Mes sveikiname Danijos Karalystės ambasadorių ir perduodame jūsų gerbiamam parlamentui didžiausius linkėjimus prieš pat Kovo 11-ąją, gerbiamas ambasadoriau, Jūsų Ekscelencija. Jeigu leistumėte, visų Seimo narių vardu dėkojame šitoms dviem ne tik draugiškoms, bet ir pilietinėms visuomenėms, kurios žiūri į mūsų pagreitintą artėjimą Šiaurės šalių pilietinių visuomenių link per visus šituos 30 metų. Aš dėkoju, reikšdamas dėkingumą jums už jūsų parašus. Prašau šiandien, jeigu jūs leistumėte, priimti šitas dvi padėkas. 30 metų padėka Islandijos parlamentui ir Islandijos valstybei ir padėka Danijos parlamentui ir Danijos Karalystei už tuometinį drąsų elgesį, remiant mūsų nepriklausomybę tuo metu, kada mes vedėme visą kovą, ir, žinoma, už tuos 50 metų, kai jie nepripažino mūsų okupacijos iki 1990 metų.
Ačiū, gerbiamoji Pirmininke ponia Viktorija Čmilyte-Nielsen.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū už leidimą pristatyti tas dvi rezoliucijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Jūsų norėtų paklausti Ž. Pavilionis.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Žygimantai. Ačiū už jūsų paramą. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tikrai labai pritariu šitai rezoliucijai. Kaip jūs manote, Emanueli, ar ne tik minėdami ir dėkojami mes galėtume panaudoti tą gražią istorinę energiją, taip pat ir kurdami ateitį? Artėja įvairūs demokratijos didžiuliai susirinkimai Vašingtone. Islandija visada yra su mumis. Gal mes galėtume šiais metais taip pat Seime bandyti pasikviesti tuos visus didvyrius, kurie kūrė tą mūsų istoriją, ir kartu pradėti su jais kalbėti apie ateitį, nes tų iššūkių dar vis yra labai daug aplinkui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Žygi, pirmiausia ačiū už vieną iš jūsų pirmųjų parašų, pone Pavilioni, jūs vienas iš pirmųjų pasirašėte Islandijos rezoliuciją. Aš noriu pasakyti, kad padėka mūsų nėra realizuota. Jūs pataikėte į tašką. Mes turėtume rudeniop, šitai už lango pandemijai, tam marui nuslinkus, surinkti savo draugus, gerbiamas Žygi, kurie tada mus parėmė, prieš 30 metų, parėmė mus ir padarė taip, kad ne iš Maskvos malonės mes tapome laisvi, o iš mūsų šiauriečių ir vakariečių draugų, ten dar buvo Amerikos Valstijos su 50 metų… Sukanka 30 metų, kai pirmoji Amerikos delegacija su ponu R. Dž. Durbinu, lietuvių kilmės senatoriumi, atvyko į Lietuvą 1991 metais vasario mėnesį, mes Amerikai turėtume padėkoti už Amerikos Kongreso paramą. Todėl aš jums atsakau: mes privalėtume rudeniop, gerbiamas Žygi, atsirėmę į jūsų komitetą, Užsienio reikalų komitetą, surinkti visus mūsų draugus, kiek įmanoma, ir tada padėkoti jiems šioje salėje. Aš tikrai pritariu šitai nuomonei, kad čia tiktai padėkos pradžia po 30 metų revoliucinių įvykių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli, jūs atsakėte į klausimus. Dabar gerbiamas profesorius K. Glaveckas norėtų.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ponas K. Glaveckas, taip. Ačiū, gerbiamas kolega.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamas Kęstuti.
K. GLAVECKAS (MSNG). Čia ne replika. Bet iš tikrųjų padėkos verti ir tų valstybių, kurios mus palaikė, ambasadoriai. Bet neužmirškime, kad vis dėlto Kovo 11 diena yra rytoj ir dabar mes jau nebeturime apie 40 signatarų. Jie buvo vieni iš pagrindinių žmonių, kurie pasirašė tą dokumentą, bet kažkodėl visiškai neminimi. Man net keista – minime visus, kurie mus palaikė, bet ne tuos, kurie ką nors darė ir kurie iš tikrųjų rizikavo, tarp jų ir tu, Emanueli. Aš manau, kad vardan tų žmonių, kurie jau mirę, kuriems (dabar jau ar 25-iems, ar 26-iems) jau virš 80 metų, o jie dar nepaskiepyti, jiems nors tą pagalbą duotų, tiems, kurie dar šiek tiek gyvi ir dar nori gyventi, tiems, kurie Lietuvą padarė tokią, kurioje jūs čia sėdite visi.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, teisingai.
K. GLAVECKAS (MSNG). Mes sėdime ir džiaugiamės. Labai ačiū. Pagarba tiems žmonėms.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš su ašaromis akyse remiu šitą K. Glavecko, seno bičiulio, bendražygio, signataro, pasiūlymą. Aš įtariu, kad gerbiama Seimo Pirmininkė savo darbotvarkėje kaip tik ir turėjo, ko gero, tokį punktą paminėti rytojaus dienos minėjime per mūsų garbų parlamentinį susirinkimą. Aš gal palikčiau, gerbiama Pirmininke, jums šią teisę, nedarysiu iš šitos tribūnos, o iš jūsų – daug aukštesnės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, Emanueli, jūs atsakėte į klausimus. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Priėmimo stadijoje užsirašęs kalbėti už yra M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų Islandija yra ypatinga valstybė Lietuvai ne tik dėl to, kad mus pirmoji pripažino, bet ir dėl to, kad mes galime labai daug iš jos pasimokyti. Islandija turi seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą, jos parlamentinės demokratijos tradicijos yra visiems gerai žinomos. Islandija palyginti neseniai perėjo didžiulę pertvarką, kai kuriant naująją valstybės Konstituciją buvo įtraukti faktiškai visi norėję tos šalies piliečiai. Ji turi labai aktyvią pilietinę visuomenę, puikius gyventojų aktyvumo rezultatus parlamento rinkimuose.
Tad aš tikrai kviečiu ne tik padėkoti Islandijai, bet ir mums visiems prieš tokią ypatingą dieną – rytojų – pasimokyti iš Islandijos parlamentinės demokratijos tradicijų, girdėti vieniems kitus, tiek pozicijai, tiek opozicijai, girdėti aktyvią pilietinę visuomenę, gerbti visokias žmonių nuomones ir stengtis, kad tos nuomonės būtų išsakomos diplomatiškai, korektiškai, kad diskusijoje visada būtų girdimos abi pusės, nes tai yra parlamentinės demokratijos pagrindinė stiprybė. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau žodžio, užtenka čia kalbų, iš tikrųjų reikia balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Dėl rezoliucijos balsuosime vėliau.
13.24 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Danijos Karalystei“ projektas Nr. XIVP-327 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Danijos Karalystei“ projektas Nr. XIVP-327. Ir kreipiuosi vėl į gerbiamą Emanuelį, kad pristatytų šią iniciatyvą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau pasakyti, esant ambasadoriui H. Braskui (Welcome, mister Ambasador.), šiandien atstovaujančiam Danijos Karalystės brandžiai demokratijai. (Plojimai) Mes konstatuojame, kad šiandien Danija yra viena iš svarbiausių Lietuvos partnerių, o sutampantis požiūris į daugelį aktualių žemyno ir saugumo darbotvarkės klausimų lemia sėkmingą abiejų valstybių dialogą, tiek derinant pozicijas su Europos Sąjunga ir NATO, kur mes dažniausiai esame absoliučiai sinchronizuoti ir vieningi. Bet atsižvelgdamas į gerbiamo M. Puidoko pastabą, labai esminę, aš noriu pasakyti, dėl to, kad buvome įšaldyti, 50 metų okupacijos, žinoma, mes vejamės. Leiskite taip pasakyti, jeigu jūs nesupyksite, vejamės mūsų Šiaurės šalis jų demokratinių pasiekimų prasme, mes tikimės, kad jie mato mus ne tik kaip Nordic-Baltic Eight, bet kaip Nordic Eight, kad mes esame aštuonios Šiaurės šalys kartu su Estija, Latvija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija ir Islandija. Mes esame aštuonios šalys, kurios kuria vieningą vertybių sistemą. Tai čia yra labai svarbus sakinys. Ponas Mindaugas labai išmintingai, kalbėdamas apie toleranciją, kurios mums reikia mokytis iš Šiaurės šalių, ir pykčio mažinimą mūsų visuomenėje, ir pagarbos kitai nuomonei klausimą… Aš manau, mes visi esame vieningi, kad turėtume pasiekti šitą Danijos brandos lygį ir piliečių pagarbos vienas kitam lygį. Ačiū. Ir ačiū už 1991 m. vasario 28 d. rezoliuciją, ambasadoriau. Labai jums ačiū. Tai aš pristačiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Emanueli. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Emanueli, aš tiesiog norėčiau padėkoti už iniciatyvą. Iš tikrųjų Danijos Karalystė Lietuvą globojo labai stipriai, ypač pirmaisiais nepriklausomybės metais. Matome, Jensenų šeima, politikų Jensenų šeima, ir kiti politikai prisidėjo ir Europos Tarybos rezoliucijomis dėl Lietuvos okupacijos pripažinimo Europos Taryboje Strasbūre. Tikrai vertas akcento ir dėmesio gestas šios rezoliucijos inicijavimas. Dar kartą asmeniškai ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu leistumėte, aš atsakyčiau vienu sakiniu. Ponas S. Gentvilas kalbėjo apie 1960 metus, kai gūdžioje tyloje, gūdžioje tyloje, patikėkite, dar Europos Parlamentui nepradėjus 1982 metų rezoliucijos, Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos salėje Danijos delegacijos vadovė iškovojo rezoliuciją, kad Europos Tarybos Asamblėja niekada nepripažins Baltijos šalių okupacijos. Tai buvo ponia grafienė (…). Ir mes su ponu S. Gentvilu, kuris buvo delegacijoje, inicijavome įrašo Europos Tarybos sienoje projektą, kad būtų atmenamas Danijos parlamentinės delegacijos prie Europos Tarybos įnašas į mūsų nepriklausomybę. Simonai, ačiū, kad jūs priminėte 1960 metus, kada buvo nubalsuota Asamblėjoje. Dabar ta Asamblėja, Kęstutis ir kiti kolegos žino, atrodo truputį liūdniau, bet tada buvo nubalsuota, kad jie niekada nepripažins Baltijos šalių okupacijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Už norėtų kalbėti Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke ir Emanueli. Aš taip pat norėčiau, pritardamas gerbiamam Simonui ir iniciatoriui, pabrėžti ne tik tą istorinį vaidmenį atkuriant mūsų nepriklausomybę, bet priminti, kad Danija ir kitos Šiaurės šalys buvo savotiškai pasidalinusios Baltijos šalių globą. Ir būtent Danija mus globojo iki pat tos lemtingos istorinės nakties Kopenhagoje 2002 metais, kada mes pasirašėme stojimo sutartį. Būtent Danijos Vyriausybė mus vedė už rankos visame derybų procese. Mes tikrai labai dėkojame už tai Karalystei ir niekada to neužmiršime. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Žygimantai. Taigi motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Ačiū, gerbiamas Emanueli, už iniciatyvas.
13.30 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-314 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-314. Kviečiu pranešėją A. Gedvilą.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, šiandien teikdamas mano su kolegomis parengtą Užimtumo įstatymo projektą aš norėčiau kalbėti ne savo ir net ne Darbo partijos frakcijos vardu. Drįstu kalbėti 260 tūkst. savarankiškai dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių vardu. Jie yra tapę karantino įkaitais – negali vykdyti savo veiklos, maitinti savo šeimų, apmokėti komunalinių mokesčių, atiduoti kreditų. Šie žmonės šiandien tikisi iš valdžios pagarbos ir supratimo. Tokios pačios pagarbos ir supratimo, kokį jie demonstravo patys sąžiningai mokėdami mokesčius mūsų valstybei, stengdamiesi kurti savo ir savo šeimų gerovę čia, Lietuvoje, o ne išvažiuoti ieškoti geresnio gyvenimo svetur.
Šiandien šiems žmonėms reikalingi ne paguodos žodžiai, ne palinkėjimai – laikykitės ten, o konkretūs valdžios veiksmai, kurie leistų jiems pasijusti tiesiog reikalingiems savo valstybėje. Šiandien mes su jumis turime pareigą ir atsakomybę nusiųsti šiems žmonėms žinią, kad jie yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai. Todėl teikiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiu pakeisti dvi šiuo metu įstatyme numatytas normas.
Pirma. Siūlau pakeisti šiuo metu numatytą ne trumpesnį kaip trijų mėnesių savarankiškos veiklos registracijos reikalavimą išmokai gauti ir numatyti, kad į išmoką galėtų pretenduoti piliečiai, kurių veikla buvo registruota per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino.
Antras pasiūlymas yra susijęs su išmokų dydžiu. Manyčiau, niekam šioje salėje nekyla abejonių, kad šiuo metu nustatyta 260 eurų dydžio išmoka, prilygstanti skurdo ribai, yra šių žmonių orumą žeminanti pinigų suma, kuri negali patenkinti net būtiniausių išgyvenimo poreikių. Todėl siūlau taisyti įstatymą ir nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų lygi minimaliam darbo užmokesčiui. Neabejoju, kad užkirsdami kelią savarankiškai dirbantiems asmenims vykdyti veiklą turime suteikti visas garantijas piliečių gyvenimo kokybei užtikrinti.
Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį ar darbo valandą ir jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą. Manau, kad tokia pati taisyklė turėtų galioti ir savarankiškai dirbantiems asmenims karantino laikotarpiu. Todėl parama jiems turėtų būti lygi patvirtintam minimaliam darbo užmokesčiui, o ne skurdo ribai. Minimalaus atlyginimo esmė – minimalių būtiniausių žmogaus poreikių patenkinimas, tad jau pats šis žodis apibrėžia ir sufleruoja, kad suma, mažesnė už MMA, žmogaus poreikių nepatenkina.
Turime bendrą tikslą – suvaldyti nelemtąjį virusą ir grįžti prie įprasto gyvenimo, tačiau situacija yra ironiška ir stokoja elementarios logikos. Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, gauna 100 % savo algos ir nori… Nors tokioms išmokoms yra nustatytos lubos, tai yra pusantros minimalios algos, už šią sumą bent jau galima išgyventi iki mėnesio pabaigos. Kodėl individualiai dirbantieji turi būti išskiriami iš dirbančiųjų rato ir laikomi blogesniais? Karantinas yra tas laikas, esu įsitikinęs, kai valdžia ne priešins visuomenę skirstydama žmones ir kurdama virtualius vertųjų ir nevertųjų getus, o vienys parodydama savo piliečiams, verslui, dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir individualiai, senjorams ir jaunimui, kad kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus savo šaliai. Todėl, gerbiamieji, esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus ir prašau pritarti mano teiktam įstatymo projektui. Dar galbūt norėčiau pasakyti, kad dėl šio įstatymo projekto pakeitimo Teisės departamento išvada yra gauta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte savo projektą. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad ne tik jūsų čia yra teiktas įstatymo projektas, bet taip pat ir gerbiamojo A. Mazuronio, gerbiamosios I. Kačinskaitės, gerbiamojo V. Bukausko, V. Juknos, V. Fiodorovo ir V. Gapšio. Man atrodo, tikrai gražus žingsnis, kai frakcija turi bendrą matymą ir teikia konkrečius siūlymus, kaip galėtume spręsti dėl šioje situacijoje nuo COVID-19 nukentėjusių žmonių. Tačiau ar jums neatrodo, kad toks siūlymas yra pavėluotas? Suprasčiau, jeigu mes būtume apie jį diskutavę prieš metus, kai tik prasidėjo pandemija, ką tik buvo nustatyti ūkinės veiklos ribojimai, ir būtų nustatytos atitinkamos kompensacijos. Dabar mes išeiname po truputį iš pandemijos, net jeigu ir būtų pritarta jūsų siūlymui, faktiškai įgyvendinti jį laiko beveik ir nebūtų.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų teisingas pastebėjimas, tačiau, kaip yra sakoma, geriau vėliau negu niekada. Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, kad mes kol kas nesame garantuoti ir nesame apdrausti, kad pandemija tuo ir baigsis. Jeigu mes paskubėtume ir atsižvelgtume į tuos žmones, kuriems labai reikalingas šis sprendimas, aš manau, mes dar galėtume nemažai padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti jūsų būtent tokio klausimo. Ar, jūsų manymu, yra teisinga prilyginti, na, jūs atskaitos tašką paimate minimalios mėnesinės algos dydį, 642 eurai yra šiuo metu Lietuvoje, bet žinote, kad žmonės dirba už minimalią algą ir nuo jų dar yra atskaitomi mokesčiai, jie gauna gerokai mažiau, apie 470 eurų ar panašiai, kas dieną, kas mėnesį gauna tokias išmokas, uždirbdami tokį minimalų atlyginimą ir mokėdami didelius mokesčius. O savarankiškai dirbančiųjų ratą jūs išplečiate, kad nors ir vieną dieną savarankiškai užsiregistravęs žmogus, iki pandemijos turėjęs galimybę ir registruotą įmonę, jau gautų kas mėnesį 642 eurus. Ar jūsų siūloma sistema, jūsų požiūriu, yra socialiai teisinga?
A. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Turbūt, kaip pasakius, suprantu, ką jūs kalbate, ir galbūt pasakysiu, kad minimalus mėnesinis atlyginimas galėtų būti skaičiuojamas be mokesčių, taip, kaip ir išmoka, kadangi mes kalbame apie išmoką, tik dydį prilyginame minimaliam galimam pragyvenimui, minimalių poreikių tenkinimui. O šiaip turiu dar pridėti, kad žmonės, savarankiškai dirbantys, visą laiką turėjo pajamų ir kur kas didesnių, tad jie patenka į tokią sudėtingą situaciją, kada mes, Vyriausybė, uždraudžiame jiems veiklą, o dabar mokame skurdo ribai prilygstančią išmoką ir tikrai nepakankamą visiems poreikiams tenkinti. Netgi ir minimaliems.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų noriu padėkoti ir pasveikinti už tokią įstatymo projekto iniciatyvą. Kadangi čia yra tokių klausimų, kurie lyg ir suponuoja, kad mes tarsi turėtume kažkaip keršyti tiems, kurie gal sumokėjo mažiau mokesčių, ir pandemija, reikia suprasti, prilyginama pagal dešiniųjų socialinę politiką paprastam susirgimui, o ne tokiam globaliam reiškiniui, kuris trunka keletą mėnesių, noriu paklausti, kiek žmonių dabar Lietuvoje gyvena iš tų 290 eurų ir kiek Lietuvoje, galbūt teko domėtis, kad būtų visiems šiek tiek aiškiau, kokias veiklas jie vykdo? Kas tie žmonės? Ar galėtumėte apie juos papasakoti?
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai yra apie galbūt 260 tūkst. tokių asmenų. Tai yra ir įvairūs kirpyklų, grožio salonų specialistai, kurie vykdo tą veiklą. Aš dar pasakysiu, kad savarankiškai dirbantys asmenys šiaip nėra gavę ir įprastai negauna jokių socialinių paslaugų tiek, kiek gauna įdarbinti asmenys. Žinoma, įdarbinti asmenys pagal darbo sutartis moka skirtingus mokesčius, tačiau šiuo atveju, aš manyčiau, tikrai nereikėtų tų žmonių paversti tokiais ant išgyvenimo ribos slenksčio. Tad siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš esmės pritardamas jūsų siūlymui, norėjau pasakyti, išdėstyti tokias pastabas. Visų pirma, kad ne per vėlai, tai akivaizdu, kad ir dabartiniu metu reikėtų tą dalyką daryti.
Antras dalykas. Mes visi atsimename pono Prezidento pasakymą, kad mūsų verslas turi riebaliukų, lašinukų prisiauginęs ir gali pakentėti, tai iš tikro visi lašiniukai suvalgyti. Bet aš galvoju, kad labiausiai dar universalesnis paramos požiūris galėtų būti susietas su visa viešojo produkto ekonomika, kaip yra daroma, pavyzdžiui, Amerikoje arba Vokietijoje. Vokietijoje yra kompensuojama tokiai kategorijai žmonių, kurie iš tikro prarado darbą, matuojant eurais, tai apie 400–500 eurų per mėnesį, bet jų ir ekonomika, aišku, natūralu, daug kartų yra aukštesnė. Pas mus irgi, galėtume kažkiek lygintis. Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienam išdalino po 1 tūkst. 400 eurų. Bent jau dabar Prezidentas Dž. Baidenas žada išdalinti visiems, bet ne tiktai tai kategorijai. Mano supratimu, Lietuva iš tikro būtų pajėgi labai aiškiai nustatyti tą laiko terminą. Pavyzdžiui, pasakyti, kad trijų, keturių, šešių mėnesių laikotarpiu mes esame pajėgūs jums vietoj 260 eurų išmokėti atitinkamai, pavyzdžiui, 350 ar 400 eurų, kas leistų jums išlipti iš to visiško liūno, o po to jau vėl grįžtame į visas vagas, kurias turime. Ar tokius siūlymus jūs svarstėte, ar ne, kad būtų rastas universalesnis toks rodiklis, susietas ir su ekonomika, ir su finansinėmis skolinimosi galimybėmis, ir viskuo? Ačiū.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū, profesoriau, už klausimą. Iš tikrųjų svarstėme įvairius dalykus ir turbūt gal žiūrėjome ir vertinome per tą perspektyvą, kad geriau pagalbą reikia suteikti dabar, negu, sakykim, dorotis su tomis priemonėmis, kada žmonės dėl nepritekliaus emigruos, bankrutuos ar susidurs su kokiomis nors psichikos ligomis ir jų gydymu, ar užklups kokie nors kiti socialiniai padariniai. Manau, kad šių dienų šitą išmokos dydį aš įvardinčiau kaip eksperimentą „išgyvenk už 260“. Turbūt niekas nenorėtume pakartoti šito eksperimento. Manyčiau, kad logika diktuoja, kad minimalus pragyvenimas yra minimalus, jis turi būti visiems vienodas ir šitos pandemijos akivaizdoje išmokos taip pat turi būti prilyginamos tam dydžiui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, iš tiesų už labai gerą ir savalaikį, manyčiau, priešingai, savalaikį projektą. Atsiliepiant į tuos nuogąstavimus, kuriuos čia pasakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė, – taip, galbūt ir reikia numatyti kokius nors saugiklius, kurie galbūt ir nėra numatyti įstatyme, tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų vieną ar dvi dienas užsiregistravusiems asmenims individualią veiklą gauti tokią išmoką. Bet, gerbiami kolegos, žiūrėkime į esmę, o ne į smulkius šito įstatymo projekto trūkumus. Esmė yra labai paprasta, kad virš 200 tūkst. žmonių neturi teisės vykdyti veiklą, jie neturi tos teisės vykdyti ne dėl savo sprendimų, ne dėl to, kad jie nusprendė nebedirbti, bet dėl to, kad valstybė uždraudė jiems vykdyti tą veiklą. Ir tuo metu, kai uždrausdama vykdyti veiklą, neleisdama jiems susikurti patiems darbo vietos, neleisdama mokėti mokesčių, neleisdama sukurti galbūt ir papildomų darbo vietų, valstybė siūlo jiems kaip alternatyvą 260 eurų. Tai yra mažų mažiausiai nesąžininga ir neteisinga, todėl…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Andriau, laikas!
A. MAZURONIS (DPF). …todėl ar jūs nemanote, kad galbūt reikėtų ne prie minimumo rišti, bet prie prieš pandemiją gautų pajamų dydžio? Jeigu žmogus gavo, vykdydamas individualią veiklą, 2 tūkst., galbūt jam ne minimumą reikėtų, dar daugiau išmokėti ir tokiu atveju tas teisingumas būtų didesnis.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū už klausimą. Įvertindamas savo galimybes, būdamas opozicijos atstovu, išgirdęs šiandien prieš posėdį gerbiamo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, sakykim, repliką, na, turbūt pradžioje pradėkime žvelgti į šito klausimo sprendimą per minimalių išmokų užtikrinimą, tai yra minimaliam pragyvenimui. O, kaip jūs sakote, jeigu atsirastų tokia iniciatyva ir galima rasti tokius rezervus, be abejo, turėtų žmonėms kardinaliai nesikeisti išgyvenimo sąlygos ir, priklausomai nuo įprastų pajamų, žinoma, kiekvienas pagal tas įprastas pajamas turi susiplanavęs ir tam tikras išlaidas, gauti didesnes išmokas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai už. Už norėtų kalbėti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai noriu pakviesti prisiminti ir suprasti, kad šiandien yra mažiausiai 60 tūkst. žmonių pagal statistiką, kurie gyvena iš 260 eurų. Ir tai nėra kokie nors asocialūs žmonės, tai nėra skurdžiai, tie, kuriems nesiseka, tai yra tie žmonės, kurie veikė ir vykdė veiklą individualiai, ir keturi mėnesiai karantino juos parklupdė ekonomiškai. Ir šiandien akivaizdu, kad Vyriausybei, kada ji nustato karantino ribojimus, nesiseka adekvačiai įvertinti socialinių ribojimų pasekmių, daugiau orientuojamasi į sveikatos pasekmes.
Ir čia Seimas turėtų imtis lyderystės ir vis dėlto nustatyti taisykles, kas vyksta, kada yra ribojama žmonių veikla. Aš noriu jūsų visų paklausti, kad jūs paklaustumėte savo kirpėjos, kuri jus kerpa kiekvieną mėnesį, tikiuosi, kaip jai sekėsi išgyventi iš 260 eurų šituos keturis mėnesius. Tiesiog išsikelkite. Įsivaizduokite, jeigu jums tektų kiekvienam išgyventi iš 260 eurų.
Todėl šitas įstatymo projektas – kalbama ne apie kokį nors ekonominį proveržį, yra kalbama apie orumą, apie tiesiog elementarų rūpestį valstybės ir atjautą, ir supratimą žmonėms, kuriems pandemija smogė skaudžiausiai ir kurie moka, gali, nori, bet tiesiog negali dirbti. Todėl aš tikrai kviesčiau pamatyti tuos, kurie iki šiol yra pandemijos šešėlyje, kurių iki šiol Vyriausybė nematė, ir balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš norėtų kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš norėčiau šiek tiek išsklaidyti pareiškimus ir abejones, jog yra skurdinami asmenys, užsiimantys individualiąja veikla. Be jokios abejonės, ūkinės veiklos apribojimus reikia mažinti ir laisvinti kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas ir į tai, kaip sekasi valdyti pandemiją. Tačiau Vyriausybė labai sąmoningai pasirinko mokėti 260 eurų išmoką, atsižvelgdama į tai, koks yra fizinių asmenų, užsiimančių individualiąja veikla, skaičius, kokias jie gauna pajamas, kokias vidutiniškai išlaidas turi, kokios jų apmokestinamosios pajamos ir koks galutinis pelnas per mėnesį.
Gerbiami kolegos, iš viso fizinių asmenų, užsiimančių individualiąja veikla su pažyma, skaičius yra 90 tūkst. Jų visų individualiosios veiklos pajamos – 739 mln. eurų. Vidutiniškai vienas mokesčių mokėtojas per mėnesį pajamų gauna 689 eurus. Atskaičius išlaidas, jų apmokestinamos pajamos yra 272 mln. eurų, o tai reiškia, jog vidutiniškai vienas mokesčių mokėtojas, užsiimantis individualiąja veikla su pažyma, per mėnesį gauna 254 eurus.
Taigi iš tiesų, jeigu iki krizės buvo tokie skaičiai ir gavo tokias pajamas, šiandien teigti, kad neįmanoma išgyventi už tokias pajamas, aš suprantu, kad jos mažos ir nepakankamos, bet reikia atkreipti dėmesį, kad ir iki krizės jos buvo tokios. Nepaisant to, Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių – priėmė sprendimą papildomai kompensuoti pagal jų sumokėtus mokesčius 2019 metais ir skirti papildomas išmokas. Taigi, mano supratimu, priemonės yra pakankamos ir šiandien reikia koncentruotis į ekonominius apribojimus, juos atlaisvinti, o ne skirti papilomas išmokas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus, mes šiek tiek vėluojame pagal darbotvarkę, prašau kantrybės.
13.52 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-278(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-278(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą R. Tamašunienę. Prašom, V. Gapšys – dėl vedimo tvarkos.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, nekilstelėjote galvos, tad nepamatėte, kad stovėjau šiek tiek ankščiau, bet vis dėlto gal būtų galima? Šiandien sesijos pirma diena ir toks pateikimas, koks, manau, tikrai pagelbėtų visuomenei, tad bent jau leiskite diskusijas ir bendru sutarimu gal irgi būtų galima pritarti, kaip ir ankstesniems projektams mes pritarėme?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tas klausimas buvo, tad mes pabalsuosime. Atsiklausiu Seimo, ar būtų noras pritarti bendru sutarimu, numatytu laiku. Prašom, gerbiama Rita, žodis jums.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, pabandysiu trumpai pristatyti įstatymo projektą, kurio tikslas – asmenims, sulaukusiems 70 metų amžiaus ir vyresniems, šimtu procentų kompensuoti ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, bazines kainas. Susidarius skirtumui tarp bazinės kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainos ir mažmeninės kompensuojamųjų vaistų ar medicininės pagalbos priemonių kainos, asmenims šis skirtumas būtų kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka.
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu kompensaciją pagal amžiaus grupes gauna nuo 75 metų ir vyresni asmenys, taip pat žinome, kad vaistai kompensuojami mažas pajamas turintiems asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus. Tai labai tikslinga būtent suvaldžius pandemiją – tikrai atsiras daugiau žmonių, kuriems reikės ir vaistų, ir gydymo paslaugų, ir priemonių, nes pats tas laikotarpis tikrai apriboja žmones dėl paslaugų teikimo. Taip pat galvojame, kad ir šis įstatymo projektas yra ir popandeminis įstatymo projektas, kuris palengvins mūsų senjorų gyvenimą, tai yra bent jau priedų, mokamų už vaistus, nereikės mokėti, o skirti tas lėšas kitiems svarbiems savo poreikiams. Žinome, kad dažniausiai tokio amžiaus žmonės kitų pajamų, be senatvės pensijos, neturi. Prašome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jums klausimą norėtų užduoti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama kolege, ačiū už pateiktą projektą. Norėtųsi paklausti, kaip jūs nusprendėte pasirinkti 70 metų? Ar nebuvo diskusijų, pavyzdžiui, 65, 62,5? Man, pavyzdžiui, atrodo, kad būtų galima priimti įstatymą, jog asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus ir vyresniems, būtų vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos ir nereikėtų primokėti. Galbūt galėtume užsibrėžti sau tokį tikslą – dirbti kartu su Vyriausybe, ieškoti reikalingų resursų, nusimatyti atitinkamą datą, kada galėtų būti įgyvendintas toks sprendimas, jis būtų nuoseklus, argumentuotas ir suprantamas. Dabar vis dėlto jūs pasirinkote 70. Ar galite argumentuoti? Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai džiaugiuosi, kad būtent Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko yra tokia pozicija, bet kaip tik ir laikomės nuoseklumo. Tokį projektą esame teikę ir anksčiau, bet įvertinę, kiek lėšų reikės iš valstybės biudžeto tokiai priemonei, praeitoje kadencijoje mes su jumis priėmėme, kad 75 metų sulaukę žmonės gautų 100 % kompensuojamus vaistus. Tai dabar nuosekliai mes tą ribą nukeliame į 70 metų. Bet taip pat pritariu jūsų nuomonei, ateityje reikėtų įvertinti, kad ir indeksuojamos pensijos neauga taip greitai, kaip kyla kainos ir kiti žmonių poreikiai. Būtų labai tikslinga vaistus ir medicinines priemones mūsų senjorams kompensuoti, sulaukus pensinio amžiaus. Bet taip pat verta pabrėžti, kad 70 metų – kai jau dažniausiai atsisakoma būti aktyviam darbo rinkoje, dažniausiai yra tik išeinama į tą užtarnautą poilsį, o kartu tai yra ir tik senatvės pensijos pajamos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, aš tai noriu jūsų paklausti, galbūt jūs vis dėlto žinote, kaip visuomenė naudojasi tomis priemonėmis, kurios jau buvo priimtos? Buvo labai daug spekuliacijų ir sakoma, kad žmonėms nereikia pigiausių vaistų, kad nereikia pataikauti, kad visuomenė ir pati gali nuspręsti. Ar jums neatrodo, kad šiek tiek apsimestinis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasakymas, kad reikia kokias nors gal platesnes grupes svarstyti, kai tuo tarpu matome registruojamas Farmacijos įstatymo pataisas, kurios didintų gyventojų priemokas už vaistus? Ar jums neatrodo, kad čia yra tam tikras prieštaravimas? Ar jūs turite vis dėlto visuomenės tam tikrų pastebėjimų, kaip jiems sekėsi naudotis tuo, kas jau yra priimta? Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų kalbant apie sprendimą kompensuoti vaistą, pigiausią vaistą ir tą nepriemokos dalį, jis buvo įvertintas visuomenės tikrai labai palankiai. Mano kaimynystėje gyvena vyresnio amžiaus žmonės, net tie, kuriems reikėjo primokėti vos 4 ar 5 eurus, tik įsigaliojus naujai tvarkai, tikrai pasidžiaugė, štai kaip nuostabu, vaistinėje man pasakė, kad jums nieko primokėti nereikia. Tie 5 eurai, likę kišenėje, pasirodo, mūsų senjorams yra reikšmingi.
Kitas dalykas. Jeigu keistųsi pati kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka, tai reikia tai vertinti. Jeigu bus galima pasirinkti ne pigiausią, bet ir alternatyvų vaistą pagal gydytojo sprendimą, tai taip pat turėtų įsigalioti ir šitai amžiaus grupei. Neteikiame kitokios tvarkos, negu galioja šiuo metu, ir būtent asmenų grupei, sulaukusiai 75-erių ir plius, taip pat tos pačios žaidimo taisyklės turėtų galioti ir mūsų siūlomai amžiaus grupei.
Bet ministras gerbiamas A. Veryga teisingai pastebėjo, kad, pritaikius pigaus pirmojo vaisto modelį, valstybei ta nepriemoka ir ta suma, kurią belieka kompensuoti, tikrai nesudaro esminių išlaidų, ir tai mes galime užtikrinti, kaip minėjo gerbiamas M. Majauskas, ir vos sulaukus pensinio amžiaus. Kokiu keliu eisime, aišku, priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Įstatymo pakeitimo rengėjų noras sumažinti amžiaus ribą asmenims, kuriems būtų 100 % kompensuojami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, yra suprantamas. Vaistų kainos nemažėja ir pensinio amžiaus žmonėms vaistus dažnai tenka įsigyti net maisto sąskaita. Norėčiau paklausti, ar žinoma, kokiam skaičiui asmenų tai būtų taikoma ir koks būtų biudžeto lėšų poreikio padidėjimas?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra sudėtinga atsakyti į tą klausimą, bet mūsų aiškinamajame rašte nurodyta suma tikrai neatitinka tikrovės ir turėtų būti daug mažesnė. Kodėl? Todėl, kad sausio mėnesį mes su jumis, gerbiami kolegos, priėmėme Prezidento paketo dalį, socialinę dalį, kuri taip pat numatė apdraustiesiems, kuriems suėjo senatvės pensijos amžius ir kurie gauna mažai draudžiamųjų pajamų, tai yra 260 eurų minimalaus vartojimo poreikio dydį, tai ir tie žmonės jau dabar gaus 100 % kompensaciją už vaistus.
Ta grupė, tas ratas siaurėja ir tų žmonių, jeigu jie pakliūna pagal minimalaus vartojimo poreikio dydį gauti kompensaciją, sakykime, sulaukusių 70 metų ir vyresnių žmonių, ta grupė iš esmės didelio finansavimo iš biudžeto lėšų nepareikalaus. Bet, be abejo, tai priklausys nuo to, ką medikas išrašys, kokių vaistų išrašys žmogui, tai sunku prognozuoti. Bet vertinant, kaip vyko procesas, kuomet mes priėmėme dėl nuo 75 metų, ir pritaikius pirmojo vaisto modelį tai nebuvo esminės sumos, 3–4 mln. vertinant per visą mūsų Lietuvą. Tai tikrai valstybei nėra daug, o žmonėms, kad ir 4 eurai, pasirodo, yra daug.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes turime vaistų kompensavimo tvarką, prieštaraujančią Konstitucijai. Na, bent jau Vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, nes teismas aiškiai pasakė, kad poįstatyminiu aktu, tiek buvusio ministro įsakymu, tiek Vyriausybės, tokia tvarka negalėjo būti ir negali būti nustatyta. Todėl šiandien mes registruojame įstatymo projektą, siekdami ištaisyti tas klaidas, ir kviečiu jus ir kitus pasirašyti DVS ir būti kartu, bendrauti.
Noriu jūsų paklausti. Ar nemanote, kad geriau kompleksiškai reikia spręsti dėl šios situacijos, nedarant išimčių atskiroms amžiaus grupėms, nes dėl iki 75 metų buvo prognozuojama, kad pusmečiui kainuos apie 3 mln. su trupučiu, bet papildomai kainavo PSDF biudžetui 6,8, metams – 15 mln. Tai čia panašiai kainuos.
Vis dėlto ar nemanote, jeigu mes darome išimtis PSDF biudžete, kad kas nors turi kompensuoti. Šiuo atveju galbūt Socialinių reikalų ir darbo ministerija arba Vyriausybė per asignavimus turi kompensuoti, nes Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad nesvarbu, kokią moka įmoką, ji turi priklausyti nuo pajamų, bet paslaugos turi būti suteiktos visiems draustiems vienodos. Šiuo atveju jūs numatote skirtingas išimtis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ne, išimčių skirtingų nenumatoma. Tikrai čia šiek tiek gal ne apie tai. Jūs kalbate apie tą išvis kompensuojamų vaistų modelį, kompensuojamų vaistų gydytojo skyrimo tvarką. Aš jau prieš tai atsakiau kolegoms, jeigu keisis, be abejo, tai galiotų ir šiai amžiaus grupei, jeigu ne pigiausio vaisto modelį pasirinksime, tai taip pat galios ir šiai grupei. Jūsų išvardinti milijonai susidarė ne tik dėl senatvės, dėl amžiaus grupės, bet ir taip pat dėl tos grupės asmenų, kurie absoliutaus skurdo ribos dydį gauna. Kartu kompleksiškai. Mums visai kitas etapas yra nuo 70 metų skirti grupę. Aš manyčiau, kad vis dėlto mes per šią kadenciją, per šiuos ketverius metus, priimsime išmintingus sprendimus ir jau senatvės amžiaus sulaukę žmonės gaus kompensuojamus vaistus, kas ir numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, laiduoja pagalbą ir paslaugas žmonėms susirgus. Medikai neskiria sveikiems žmonėms medikamentų, o tiems, kuriems jie priklauso. Ypač senjorams, vertinant jų pajamas, tai, manau, priklausytų. Sveikatos reikalų komitetas tikrai bus mūsų projekto pusėje pagelbėdamas žmonėms gauti būtinąsias medicinos priemones ir vaistus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi.
Motyvai už ir prieš. Už norėtų kalbėti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš kurį laiką aš pats inicijavau tokią idėją, kad vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų primokėti už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kai jie iš PSDF biudžeto kompensuojami 100 %, tačiau pagal galiojančią tvarką žmogus vis vien turėdavo primokėti. Stokojama logikos – vaistas kompensuojamas 100 %, o žmogus jį įsigydamas vis tiek turi primokėti priemoką.
Antra. Dauguma šio amžiaus žmonių gauna labai nedideles pensijas ar kitokias išmokas ir neretai turi rinktis tarp vaisto ir maisto. Manau, ne aš vienas gaunu daug laiškų, kuriuose prašoma valstybės paramos, nes žmonės nesuduria galo su galu.
Trečia. Mes privalome saugoti mūsų vyresniąją kartą, nes vien nuo COVID-19 pandemijos 70 metų ir vyresnio amžiaus žmonių jau praradome beveik pustrečio tūkstančio, tai yra 2 tūkst. 469 gyvybes. Jų gretos retėja.
Tik turėčiau, ponia Tamašuniene, pastabą, tokį patarimą, kad aiškinamajame rašte vertėjo nurodyti tokių žmonių skaičių ir papildomą lėšų poreikį įstatymo projektui įgyvendinti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, mano giliu įsitikinimu, pati idėja ir noras tikrai yra gražūs, tačiau sprendimas yra fragmentinis.
Visų pirma, yra siūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. birželio 1 d. – taigi metų viduryje. Šiam siūlymui taip pat būtų reikalingas reikšmingas finansavimas, kuris biudžete nėra numatytas. Trečias dalykas, toks siūlymas nėra suderintas su Vyriausybe.
Mano giliu įsitikinimu, tokie sprendimai turėtų ateiti kartu su Vyriausybe ir sprendžiant ne fragmentiškai, o išsamiai ir visapusiškai, atkreipiant dėmesį, kad ne tik tiems, kuriems yra 70 ar 71 metai, bet visiems pensinio amžiaus žmonėms, kurie sulaukė pensijos. Jų pajamos dažnai reikšmingai krenta ir auga išlaidos, susijusios su vaistais, su medicinos pagalbos priemonėmis. Todėl būtų tikslinga siekti, jog tokia kompensacija įsigaliotų visiems, sulaukusiems pensinio amžiaus, tačiau tam reikia reikšmingų lėšų ir tam reikia susitarimo su Vyriausybe. Todėl šiuo atveju kviesčiau susilaikyti ir grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, ir pasiūlyti jiems dirbti kartu su Vyriausybe, kartu su sveikatos apsaugos ministru ir į Seimą atnešti suderintą projektą, kuriam būtų numatytas atitinkamas reikiamas finansavimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas vyks, kai apsvarstysime likusius projektus.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-245 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-245. Kviečiu gerbiamą V. Juozapaitį. (Balsai salėje) Gerbiamas Vytautai, jūsų projektas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Garbusis Seime, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektą. Pasibaigus kadencijai Seimo paskirtų narių, Seimas turi apsispręsti ir paskirti tris naujus narius. Yra teikiamas R. Bagdzevičius, E. Zykas ir R. Slapšys. Pirmu straipsniu. Antru straipsniu R. Slapšį reikia atleisti iš komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų pasibaigus jo kadencijai kaip komisijos nario. Prašau priimti tai kaip duotybę ir idealu būtų priimti tai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, viskas gerai, pritariu ir tikiuosi bendro sutarimo, tačiau kaip yra dėl komisijos pirmininko, ar renkamas pačios komisijos ir Seimo netvirtinamas? Kaip čia yra su pirmininku?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip, Seimas tvirtina komisijos pirmininką. Įstatymas nenumato, kad komisija rinktų pati. Kultūros komitetas yra ta tarpinė grandis. Jis teikia Seimui kartu suderintą kandidatą, tiksliau, du kandidatus, tai bus ir pirmininko, ir pavaduotojo pozicijos, nes jos abi yra etatinės, ir šitoms pareigybėms turės pritarti Seimas, bet čia jau bus kitame etape, pirmiausia mes turime suformuoti komisijos sudėtį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė kalbėti Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai noriu pritarti šitam nutarimo projektui, nes žmonės yra žinomi, yra jau dirbę šioje srityje, ir aš manau, kad jie iš tikrųjų teisingai ir tvarkingai tęs savo darbą ir naujoje sudėtyje. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš niekas nenorėtų kalbėti. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. (Balsai salėje) Kultūros komitetas būtų pagrindinis ir siūloma svarstyti kovo 16 dieną.
14.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-335(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dėkoju. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-335(2). Projektą pristato J. Razma. Per šoninį mikrofoną gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kažką reikia daryti su mūsų elektronine sistema ar dar kažkaip. Sėdžiu senų seniausiai, čia priimame kokius nors sprendimus bendru sutarimu ir fiksuojama, kad aš nedalyvauju posėdyje. Čia, matyt, daugeliui taip pat. (Šurmulys salėje) Jie nebalsavo, nors mes balsavome bendru sutarimu. Tai gal spaudinėkime mygtukus, kad ir bendru sutarimu, tai bent jau tada tikrai bus fiksuota, kad aš balsavau. Aš turiu požiūrį tuo klausimu, bet va – nedalyvavau balsavime.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pastabą. Prašau, gerbiamas Jurgi, žodis jums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, puikiai prisimename, kad neseniai mes įteisinome Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę, ir, kaip numatyta dėl tų apdovanojimų skyrimo, turi būti sudaryta komisija iš visų frakcijų atstovų. Toks projektas, kuriame numatyta sudaryti komisiją iš devynių narių, yra jums ir pateiktas, ir įrašyti Seimo nariai, kuriuos delegavo frakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusiųjų nėra. Ar dėl motyvų neturime užsirašiusių? Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso? Nėra.
Kolegos, pradedame balsavimą. Kviečiu užimti vietas. Balsavimas dėl rezervinio 1 klausimo – projekto Nr. XIVP-335. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 122 Seimo nariai. Balsavo 120 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-335) priimtas. (Gongas)
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-332 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-332. Pakeitimo projektą pristatys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlomas nutarimas, kuriame yra du straipsniai. Viename straipsnyje mes iš Užsienio reikalų komiteto narių išbraukiame A. Guogą, jis atsisakė Seimo nario mandato. O kitame straipsnyje pagal asmeninį pageidavimą iš Ateities komiteto išbraukiame K. Masiulį. Kol kas nauji nariai į tuos komitetus nėra pasiūlyti, tai, matyt, spręsime ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių klausti nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 127 Seimo nariai. Balsavo 127 Seimo nariai: už – 127. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-332) priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-333 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-333. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl A. Guogos mandato atsisakymo turime taisyti dar vieną Seimo nutarimą. Kadangi jis buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, tai šiuo projektu siūloma jį išbraukti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, kol kas, kaip minėjau, neskiriant naujo asmens į šias pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Ar po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu visam projektui? Pritarta bendru sutarimu. Prašau, balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 129. Nutarimui pritarta. (Gongas)
14.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-331(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIVP-331(2), kuriuo taisomas nutarimas dėl komisijų sudarymo pakeitimo. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo teikiamu nutarimo projektu siūloma šiek tiek pakoreguoti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudėtį. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teikimu vietoj J. Gudausko, jam prašant, į komisiją siūloma įrašyti frakcijos atstovę P. Kuzmickienę. Taip pat į komisiją įrašomas V. Mitalas, Laisvės partijos frakcijos atstovas, nes ši frakcija kol kas nebuvo delegavusi savo nario. Taigi kartu reikėtų pakeisti komisijos narių skaičių: vietoj 16 parašome, kad čia yra 17 komisijos narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritariame bendru sutarimu. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuoti norėtumėte? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 116, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Dėkoju.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 126, prieš nebuvo, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
14.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-334 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-334. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo nutarimo projektu mes išbrauktume iš minėtos komisijos sudėties mandato atsisakiusį A. Guogą ir įrašytume šiandien prisiekusį Seimo narį A. Skardžių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
Priėmimas pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 119, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie balsavimo dėl pagrindinės darbotvarkės įstatymų projektų, aš norėčiau minutėlę jūsų dėmesio. Rytoj mes minėsime Kovo 11-ąją. Labai norėčiau, kad mes visi dar kartą prisimintume, padėkotume Nepriklausomybės Akto signatarams už jų drąsą, už pasiryžimą. Ir tarp mūsų jų yra. Aš norėčiau ypač pažymėti L. L. Andrikienę, E. Gentvilą, K. Glavecką ir E. Zingerį. (Plojimai)
Taip pat norėčiau prisiminti ir tuos, kurių jau nėra tarp mūsų. Kviečiu pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
14.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-320(2) (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie balsavimo dėl pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-320. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 92, prieš – 4, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta.
Yra siūlomi visi komitetai. Siūloma svarstyti kovo 18 dieną.
14.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-299 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-299. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 131, balsavo 129: už – 107, prieš nėra, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti kovo 16 dieną.
Projektams Nr. XIVP-240, Nr. XIVP-241 ir Nr. XIVP-242 jau pritarta.
14.29 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 37, 41, 42, 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-208 (pateikimo tęsinys)
Taigi, dabar balsuosime dėl projekto Nr. XIVP-208 – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 131. Balsavo 130: už – 69, prieš – 10, susilaikė 51. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas – kaip pagrindinis, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau padėkoti opozicijai, kad opozicija šiandien kaip niekada parodė vieningumą, nors valdančiųjų atstovas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas šiandieną netiesiogiai mus išvadino šunauja ir sakė, kad čia bus tik žaidimas posėdyje, mes vis tiek jūsų nepraleisime ir neleisime balsuoti. Ką išties tai parodo? Tai parodo mūsų opozicijos vieningumą ir tai yra labai sveikintinas dalykas būtent Kovo 11-osios išvakarėse.
Mano palinkėjimas opozicijai – niekada neleiskite valdantiesiems jūsų taip trypti, neleiskite, kad būtumėte skaldomi, ir neleiskite, kad komitetų pirmininkai iš jūsų tyčiotųsi.
Kitas įdomesnis dalykas, dėl kurio tikrai norėčiau replikuoti, – tai gerbiamos premjerės pozicija. Gerbiama premjerė pasakė, kad šiandien reikia daugiau garo, kad komitetai greičiau svarstytų ir kad nebūtų vilkinami procesai. Aš manau, kad bus paprašyta Vyriausybės išvados, tas yra natūralu ir turėtų būti dėl tokio įstatymo projekto. Tai Socialinių reikalų ir darbo komitetui ir papildomiems komitetams – būkite garas, ne stabdykite, o kuo greičiau šitą įstatymo projektą apsvarstykite, kad dar kitą savaitę mes galėtume turėti svarstymo stadiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito projekto.
PIRMININKĖ. Taip, dėkoju. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kovo 11-osios išvakarėse noriu padėkoti žmonėms iš valdančiosios daugumos, kurie pabalsavo už, už drąsą. Tikiuosi, kad nebebus po šio balsavimo opozicijos–pozicijos šiais ypatingais klausimais. Tai yra pandemija, žmonės netenka darbų, žmonės gyvena skurde, stovi eilėje prie labdaros valgyklų. Kolegos, susiimkime ir padarykime šitą darbą iki galo visi kartu.
Labai prašau papildomu komitetu paskirti Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu ar ne? Galime pritarti bendru sutarimu. Siūloma svarstyti data yra gegužės 11 diena. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Ir Vyriausybės išvada.
Prašau, gerbiamas Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gal galima paprašyti paankstinti datą? Nežinau, čia yra toks žanras kaip skuba, kuri nereikalauja iš mūsų iš tiesų skubėti, bet tiesiog paankstinti datą, nes mes kiekvieną savaitę turime dešimtis tūkstančių prarastų darbo vietų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kai bus pagrindinio komiteto išvada, kai bus Vyriausybės išvada, tada ir bus apsvarstytas.
14.33 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-217 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-217.
V. BAKAS (MSNG). Aš dėl vedimo tvarkos. Galima?
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Bet dabar dėl Vyriausybės išvados, man atrodo, Seimas turėtų balsuoti.
PIRMININKĖ. Ne, nebūtinai.
V. BAKAS (MSNG). Buvo pasiūlymas, bet Seimas turėtų balsuoti, nes iš tiesų gali atsitikti taip, kad bus vilkinamas svarbių projektų priėmimas. Vyriausybė puikiai supranta, kokios yra socialinės pasekmės.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, visi prisimename, kad ir projektą pateikęs tribūnoje eksministras L. Kukuraitis pastebėjo, kad jeigu teoriškai būtų mėginama įgyvendinti šį projektą, būtinai reikalingos biudžeto pataisos. Žinome iš darbų programos, kada Vyriausybė planuoja pateikti biudžeto pataisas, tai tikrai čia nėra galimybių skubiau ką nors išspręsti. Vyriausybės išvada visada yra būtina, kai yra lėšų poreikis. Seimui balsuoti tikrai nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš norėjau pakartoti iš esmės tą patį, ką ką tik pasakė Jurgis, kad tai yra lėšos, kurių šiuo metu nėra biudžete ir Seimas negali jų pats sukurti, o biudžeto patikslinimą gali pateikti tik Vyriausybė. Malonėkite bizūnu Vyriausybės nevaikyti šitoje situacijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar balsavimas dėl projekto Nr. XIVP-217. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 68, prieš – 6, susilaikė 57. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Ir Vyriausybės išvados taip pat reikėtų prašyti. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.
14.35 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-314 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-314. Skelbiu balsavimą.
Užsiregistravo 131, balsavo 129: už – 60, prieš – 5, susilaikė 64. Projektui nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Pritariame, dėkoju.
14.36 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-278(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-278(2). Skelbiu balsavimą.
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 68, prieš – 7, susilaikė 55. Projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 20 dieną. (Balsai salėje) Aš norėčiau atsiklausti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, ar Vyriausybės išvados čia reikėtų? (Šurmulys salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, privalomai turime prašyti Vyriausybės išvados. Privalomai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu Vyriausybės išvadai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
14.38 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Islandijos Respublikai“ projektas Nr. XIVP-177 (priėmimo tęsinys)
Toliau balsavimas dėl Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Islandijos Respublikai“ projekto Nr. XIVP-177. (Balsai salėje) Patikslinu, jog siūlome priimti rezoliuciją be pataisų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129. Vienbalsiai pritarta rezoliucijai. (Plojimai) (Gongas)
14.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Danijos Karalystei“ projektas Nr. XIVP-327 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos Danijos Karalystei“ projektas Nr. XIVP-327. Siūlome balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų.
Šio rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai – pritarta vienbalsiai. (Gongas) (Plojimai)
14.40 val.
Seimo savaitės (2021-03-15–2021-03-19) – 2021 m. kovo 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dėkoju, kolegos. Visi numatyti balsavimai baigėsi. Dabar kviečiu gerbiamąjį J. Razmą pristatyti savaitės, prasidedančios kovo 15 dieną, darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, kitą savaitę dirbame nuotoliniu būdu, todėl, į tai atsižvelgiant, yra pakoreguoti į ilgesnę pusę ir projektų svarstymams skirti laikai. Tikiuosi, kad įgūdžių nepraradome per šią pasibaigusią pertrauką. Posėdžius pradėsime pagerbdami du Lietuvos Nepriklausomybės, Kovo 11-osios akto signatarus ir toliau dar standartinė darbotvarkė, kur, kaip įprasta, antradienį mes įrašome projektus svarstymo ir pateikimo stadijų. Svarstymo stadijos yra projektai, kurie dar praėjusiais metais apsvarstyti komitetuose. Pateikdami visada pažiūrime, kad būtų surašomi visi projektai, kurie keičia tą patį įstatymo projektą. Sakykime, taip yra dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto. Peticijų komisija yra priruošusi nemažai išvadų dėl peticijų, o ketvirtadienį yra keletas priėmimų, kuriuos atidėjome baigdami sesiją, tai Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas, Gyvūnų gerovės, Želdynų ir kai kurie kiti. Tikimės, kad tai yra projektai, kurie nesukurs tarp mūsų gilių takoskyrų, ir gana vieningai dėl jų balsuosime. Todėl tikimės, kad neiškils kokių nors problemų dėl to, kad jie yra tame posėdyje, kuris rengiamas nuotoliniu būdu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, kiek mes planuojame dirbti nuotoliniu būdu ir kada bus priimami sprendimai dėl dar kitų posėdžių? Puikiai suprantame, kad visa informacinė sistema buvo pritaikyta dirbti ekstremaliomis sąlygomis ir priimti būtinus sprendimus. Dabar, panašu, mes pereiname į tokį nuolatinį režimą. Gali iškilti įvairiausių diskusinių klausimų, kuriuos, matyt, būtų prasmė priimti ar svarstyti gyvai čia, posėdžių salėje. Ar galėtumėte patikslinti? Prašau. Aš suprantu, ateinanti savaitė yra nuotolinė, kaip bus dar ir dar kitą savaitę? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kol kas Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą tik dėl kitos savaitės nuotolinio darbo. Dėl dar kitos savaitės klausimas yra atviras. Matyt, sprendimus lems, kaip keisis pandeminė situacija. Esant jos gerėjimui, aš įsivaizduoju, kad mes drąsiau galime pereiti į tiesioginį darbą. Bet ir be šio argumento į tiesioginį posėdžiavimą mus gali nukreipti ir tie atvejai, jeigu mes darbotvarkėse privalėsime turėti slaptus balsavimus. Kaip žinote, nuotoliniu būdu slaptų balsavimų mes niekaip nerealizuojame. Šiandien dar negalime atsakyti, bet, aš manau, Seimo valdybos nariai girdi Seimo narių pageidavimus, kad būtų gerai kuo greičiau pereiti į tiesioginį darbą. Tikėkimės, kad aplinkybės leis tai kuo greičiau padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausti nėra užsirašiusių. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
14.44 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Pareiškimus padaryti užsirašė du Seimo nariai. D. Kepenis. Prašom, žodis jums.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šitą pareiškimą padaryti mane įkvėpė du valdantieji konservatoriai – tai Jurgis ir Mykolas. M. Majauskas šiandien parodė vietą opozicijai ir nubrėžė mūsų čia, Seime, gyvavimo perspektyvas. Ačiū jam už tai. O J. Razma, pirmininkaudamas posėdžiui, kai atėjo mano eilė paklausti, norėjau paklausti Seimo Pirmininkės ir premjerės, nusprendė, kad neverta.
Aš suprantu, kad mano klausimai dabar bus tik retoriniai, tačiau Seimo Pirmininkės aš norėjau paklausti. Kodėl dabar, kada auga, nepaprastai auga lėtinių, ne infekcinių ligų skaičius, mes uždarėme Seime Sveikos gyvensenos komisiją, kurios uždavinys kaip tik ir buvo prevencija ir šitų ligų stabdymas? Jos auga nenumaldomai. Aš manau, kad Seimo Pirmininkė ras būdą kaip nors paaiškinti, kodėl ta komisija dingo iš mūsų Seimo.
O premjerės norėjau paklausti, kodėl jie taip įkyriai stengiasi priversti Lietuvos gyventojus ir įvairių institucijų vadovus pažeisti Lietuvos Konstituciją, tarptautines konvencijas, mūsų įstatymus, reikalaudami per prievartą žmonėms testuotis ir skiepytis? Kodėl? Aš manau, kad tokių klausimų yra ne vienas, ir aš, ir jūs esate gavę. Pavyzdžiui, žmogus nuvežė savo mamą į ligoninę su kaulo lūžiu, tris mėnesius mamos nematė ir gavo ją maiše, numirusią nuo kovido. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne dešimt. Arba žmogus persirgo kovidu ir vis tiek – eik testuotis, eik skiepytis. Na, kiek tai gali būti? Aš manau, atėjo laikas, nebereikia laukti, kaip mes anksčiau laukėme, 12 metų aiškinomės, kur taip brangiai skolinosi pinigus I. Šimonytė su A. Kubiliumi? 12 metų mums reikėjo aiškintis ir pagaliau paaiškėjo.
Aš manau, dabar nereikia laukti, mes dabar galime, ir aš kviečiu į talką kolegas, suburti Seimo specialią komisiją, gal laikiną komisiją, kaip ją pavadinsime, tirti pandemijos pasekmes ir užkirsti kelią žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams, užkirsti kelią smulkaus verslo žlugdymui. Mes dar šiandien galime daug ką sustabdyti, jeigu imsimės darbo, mielieji. Ir aš raginu visus, kuriems ta mintis priimtina, telktis į tą komisiją ir pradėti rimtą darbą – sustabdyti šitą nevaldomą, nežabotą velniavą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas pareiškimas – L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu jums paskelbti kreipimąsi. Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Kreipimasis.
„Mes, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių ryšių su Tibetu grupė, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse raginame prisiminti Tibeto tautą, kuri vis dar yra kelyje į savo laisvę. Šiandien sukanka 62 metai, kai prasidėjo nacionalinis tibetiečių sukilimas, kai, regis, taikingiausia pasaulyje Tibeto tauta sukilo prieš komunistinės Kinijos įvykdytą nepriklausomo Tibeto okupaciją, prieš primetamą melą ir griovimą, pridengtą modernizacijos širma.
Sukilimas buvo brutaliai numalšintas. Tibeto dvasinis vadovas su tūkstančiais tibetiečių turėjo pasitraukti iš gimtojo krašto. Nuo to laiko situacija Tibete kasmet prastėja, daugėja aukų, naikinama unikali kultūra, vis realesnė tampa didžiulė ekologinė katastrofa, akivaizdžiai nepaisoma tarptautinės žmogaus teisių praktikos. Deja, Kinijos Liaudies Respublikos ekonominė ir politinė galia bei demokratinių… bendruomenės neryžtingumas lemia tai, kad viskas palikta savieigai.
Kai atkūrėme nepriklausomybę, mums itin svarbus buvo tarptautinės bendruomenės pripažinimas. Sovietų Sąjunga naudojo visą įtaką, siekdama užblokuoti Lietuvos ryšius su užsieniu, tačiau, prabėgus vos kelioms savaitėms po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvą pasiekė itin svarbi Dalai Lamos XIV telegrama. Jos autorius nebuvo formalus kurios nors valstybės prezidentas, tačiau jo politinis svoris tarptautinėje arenoje buvo itin didelis. Tuo labiau kad visai neseniai jam buvo paskirta Nobelio taikos premija. Anuomet jo šventenybė Dalai Lama XIV rašė (cituoju): „Aš sužavėtas tvirto lietuvių tautos, kuri 50 metų kovojo už savo laisvę ir Nepriklausomybę, pasiryžimo. Jūsų pastangos leido atkreipti viso pasaulio dėmesį į tautų apsisprendimo teisę. Didžiulį įspūdį man padarė nesmurtinės kovos, kurią jūs pasirinkote, kelias ir aš tvirtai tikiu nesmurtine kova moraliniais ir praktiniais sumetimais. Aš visuomet tikėjau, kad prievarta neatneš ilgalaikių problemų sprendimų. Vienintelė viltis išlikti tokioms tautoms kaip mūsų – tai nesmurtinė kova, besiremianti įstatymais, tiesa, ryžtingumu. Jūsų vaidmuo, kaip įkvepianti jėga, nesibaigs jums iškovojus laisvę.“
KLR valdžia ignoruoja daugkartinio dvasinio Tibeto tautos lyderio Dalai Lamos ir Tibeto Vyriausybės tremtyje kvietimus ir raginimus pradėti dialogą siekiant, kad KLR vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių srityje. Tarptautinė bendruomenė vertina Tibeto lyderių pastangas ir jas remia, nes Tibeto tautai, kaip ir visoms pasaulio tautoms, turi būti užtikrinta teisė išpažinti savo tikėjimą, puoselėti ilgaamžes kultūrines tradicijas, kalbėti savo gimtąja kalba. KLR valdžia vis kartoja, jog visi nuogąstavimai dėl tibetiečių situacijos esą nėra pagrįsti, tačiau ji nesutinka įsileisti į Tibetą nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų atstovų, sudaryti galimybę Dalai Lamai aplankyti Tibeto teritoriją.
Mes džiaugiamės, jog Seime veikia Parlamentinių ryšių su Tibetu grupė, o Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės vadovė I. Šimonytė, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis yra išreiškę tvirtą poziciją, kad ne tik vidaus, bet ir tarptautinėje politikoje Lietuva nuosekliai gins žmogaus ir piliečių teises. Todėl tikimės, kad visuose oficialiuose susitikimuose su KLR valdžios atstovais, taip pat tarptautinėse organizacijose ir forumuose Lietuvos politikai ir diplomatai atkreips dėmesį į nerimą keliančią, KLR tarptautinius įsipareigojimus grubiai pažeidžiančią žmogaus teisių padėtį Tibete bei reikalaus, kad tibetiečių pamatinės teisės ir laisvės būtų užtikrintos.
Parlamentinių ryšių su Tibetu grupės narių vardu A. Navickas – grupės pirmininkas.“ Šiandien jis dalyvauti šiame posėdyje negali, todėl aš, būdama jo pavaduotoja, pagarsinau jums šį kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. R. Šarknickas norėtų padaryti trumpą pareiškimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau paprašyti Vyriausybės pagalbos. Lankiausi Alytaus miesto Raudonajame Kryžiuje ir, ko gero, situacija yra panaši visoje Lietuvoje. Kadangi dėl pandemijos yra išaugęs skurdas ir daug žmonių stovi prie sauso maisto davinio, noriu pasakyti, kad Raudonasis Kryžius dabar labai sunkiai išgyvena savo padėtį. Finansinė situacija yra labai sudėtinga. Todėl aš prašyčiau pagalbos atkreipti į tai dėmesį, nes trūksta ir davinių, ir panašiai, taip pat ir Maltos ordinui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Visi pareiškimai išsakyti.
Taigi kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Skelbiu pirmąjį pavasario sesijos posėdį baigtą. (Gongas) Gražaus šventinio minėjimo rytoj! (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.